LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

Dėl Kultūros paveldo tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo

 

2012 m. liepos 20 d. Nr. ĮV-526

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 (Žin., 2010, Nr. 125-6392), 8.4 punktu ir 17.5 punktu bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos darbo reglamento, patvirtinto kultūros ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-362 (Žin., 2010, Nr. 77-3986), 11.6 punktu ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin., 2010, Nr. 80-4152), 11 punkto 8 papunktį, t v i r t i n u:

1. Trejiems metams šios sudėties Kultūros paveldo tarybą:

Prof. habil. dr. Jurgis Bučas – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Kraštotvarkos centro direktorius;

Prof. dr. Jonas Glemža – Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros dėstytojas;

Doc. dr. Tomas Grunskis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros dėstytojas;

Habil. dr. Pranciškus Juškevičius – buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojas;

Dr. Raimondas Kuodis – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas;

Dr. Justina Poškienė – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanė projektams ir administravimui;

Prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

2. Kultūros paveldo tarybos nuostatatus (pridedama).

 

 

Kultūros ministras                                                                     Arūnas Gelūnas

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 526

 

KULTŪROS PAVELDO TARYBOS NUOSTATAI

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Kultūros paveldo taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji institucija, padedanti kultūros ministrui formuoti valstybės politiką nacionalinio kultūros paveldo srityje bei atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant kultūros paveldo išsaugojimo: apskaitos, tvarkybos ir naudojimo, pritaikymo ir atkūrimo klausimus.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183), Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin., 2010, Nr. 80-4152) patvirtintomis Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėmis, kitais įstatymais ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiais nuostatais.

3. Tarybos nuostatai reglamentuoja Tarybos uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, sudėtį ir darbo organizavimą.

4. Tarybos sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais. Tarybos nariams už jų veiklą Taryboje nemokama.

 

II. Tarybos UŽDAVINIAI IR funkcijos

 

5. Tarybos uždaviniai:

5.1. analizuoti ir vertinti kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo ir vadybos bei taikomų kultūros paveldo išsaugojimo priemonių efektyvumą, tendencijas ir įvairias (socialines, ekonomines, ekologines ir kt.) pasekmes Lietuvos darnaus vystymosi kontekste;

5.2. teikti kultūros ministrui pasiūlymus dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos strategijos, jos įgyvendinimo priemonių ir būdų;

5.3. vertinti ir teikti išvadas dėl paveldosaugos, aplinkosaugos, urbanistikos ir švietimo sričių dialogo ir sąveikos būtinų darniai valstybės vystymosi raidai užtikrinti;

5.4. vertinti ir teikti pasiūlymus dėl visuomenės dalyvavimo paveldosaugos vadybos procesuose, bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi ir tarptautiniais partneriais.

6. Vykdydama savo uždavinius Taryba atlieka šias funkcijas:

6.1. analizuoja kultūros paveldo apsaugos sistemines problemas, šios srities valstybinio administravimo ir vadybos efektyvumą bei pasekmes, teikia išvadas ir siūlymus dėl paveldosaugos priemonių darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti;

6.2. teikia siūlymus kultūros ministrui dėl kultūros paveldo išsaugojimo strategijos turinio ir jos įgyvendinimo;

6.3. vertina Kultūros ministerijoje rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga ir naudojimu projektus, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

6.4. teikia išvadas ir siūlymus dėl kultūros paveldo politiką ir strategiją įgyvendinančių veiksmų planų ir programų įgyvendinimo efektyvumo ir pasekmių bei valstybės biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo išsaugojimui, racionalaus panaudojimo;

6.5. svarsto kitus klausimus, dėl kurių į Tarybą kreipiasi kultūros ministras.

 

III. TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

7. Taryba turi teisę:

7.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Kultūros ministerijos struktūrinių padalinių, institucijų bei įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, informaciją ir dokumentus apie kultūros paveldą, kurių reikia Tarybos keliamiems klausimams atsakyti ir funkcijoms vykdyti;

7.2. bendrai vertinti kitų institucijų parengtų teisės aktų ir/ar jų projektų galimą poveikį kultūros paveldui, jų atitiktį kultūros paveldo valstybinei politikai ir apsaugos strategijai šalies darnios plėtros poreikių ir galimybių kontekste, teikti Kultūros ministerijai savo išvadas ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

7.3. kviesti į Tarybos posėdžius Kultūros ministerijos specialistus, jos institucijų ir įstaigų bei kitų su kultūros paveldo išsaugojimu susijusių organizacijų atstovus, galinčius pateikti išvadas bei pasiūlymus dėl svarstomų klausimų;

7.4. siūlyti kultūros ministrui sudaryti darbo grupes iškilusioms svarbioms kultūros paveldo praktinėms problemoms nagrinėti;

7.5. siūlyti Kultūros ministerijai atlikti analitinius ir lyginamuosius tyrimus kultūros paveldo išsaugojimo srityje bei atliktų darbų ir įgyvendintų priemonių efektyvumą ir rezultatus analizuojančius tyrimus.

8. Taryba kasmet teikia kultūros ministrui veiklos ataskaitą.

 

IV. TARYBOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

9. Tarybą sudaro 7–9 nariai. Tarybos narius skiria ir atleidžia kultūros ministras. Ministrui kandidatūras į Tarybos narius siūlo mokslo ir studijų institucijos (universitetai ir mokslo įstaigos), kurių mokslo ir studijų veikla susijusi su kultūros paveldu, institucijos susijusios su valstybės raidos pažangos kūrimu, nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos ir kiti su kultūros paveldo išsaugojimu ir darnia plėtra susiję viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

10. Tarybos nariai skiriami trejų metų kadencijai. Tarybos sudėtis po kiekvienos kadencijos atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu. Tarybos nariui atsistatydinus nepasibaigus kadencijai skiriamas naujas Tarybos narys.

11. Taryba iš savo narių paprastąja balsų dauguma kadencijos laikotarpiui renka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

12. Pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti atšauktas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kai 2/3 visų Tarybos narių.

13. Tarybos pirmininkas, o jo nesant, jo pavaduotojas:

13.1. organizuoja Tarybos darbą ir atsako už tai, kad Taryba atliktų jai pavestas funkcijas;

13.2. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja arba įgalioja tai atlikti kitą Tarybos narį, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę;

13.3. pasirašo Tarybos posėdžių protokolus ir kitus su Tarybos veikla susijusius dokumentus;

13.4. atstovauja Tarybai arba įgalioja tai atlikti kitą Tarybos narį;

13.5. kasmet iki vasario 1 dienos pateikia kultūros ministrui Tarybos veiklos ataskaitą.

14. Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Posėdžio darbotvarkėje numatytų klausimų medžiaga Tarybos nariams pateikiama prieš 5 dienas iki posėdžio. Sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Posėdyje negalintis dalyvauti narys turi teisę savo nuomonę atsiųsti raštu, kuri įskaitoma kaip balsas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Tarybos pirmininko, o jo nesant, jo pavaduotojo, balsas. Jeigu Tarybos narys nesutinka su sprendimu ir balsuoja prieš, jo atskira nuomonė jo prašymu įrašoma protokole.

15. Tarybos posėdžiai yra vieši ir vyksta ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Neeiliniai posėdžiai šaukiami kultūros ministro, Tarybos pirmininko arba pusės Tarybos narių iniciatyva. Reikalui esant Taryba gali rengti išvažiuojamuosius posėdžius.

16. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tuo atveju, jei nėra kvorumo, ne vėliau kaip po savaitės šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis.

17. Tarybos sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedama Tarybos nario, negalėjusio dalyvauti posėdyje, raštu pareikšta nuomonė.

18. Kultūros ministerija sudaro sąlygas Tarybos veiklai. Tarybos posėdžiams rengti, dokumentacijai tvarkyti ir posėdžiams protokoluoti Kultūros ministerija skiria sekretorių, kuris nėra Tarybos narys.

19. Tarybos darbotvarkės ir nutarimai skelbiami Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.

 

_________________