LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo
2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-147
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Lietuvos bankui kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo metodų ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo procedūrų aprašymus.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 20 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarkos“ (Žin., 2004, Nr. 165-6059).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-147
kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, VALDYMO ir DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ prisiimtos rizikos apimties BEi sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklės
I. taikymo sritis ir vartojamos sąvokos
1. Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo ir valdymo, kolektyvinio investavimo subjektų dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties (toliau – prisiimta rizikos apimtis) bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo reikalavimus, taip pat informacijos atskleidimo ir teikimo Lietuvos bankui reikalavimus, kurių privalo laikytis kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės (toliau – valdymo įmonė), veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – Įstatymas). Taisyklėse nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi ir investicinėms bendrovėms, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Įstatymą.
2. Taisyklių teisinis pagrindas – Įstatymo 15 ir 80 straipsniai. Taisyklės detalizuoja Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taisyklėmis įgyvendinama 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos direktyva 2010/43/ES, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2010 L 176, p. 42–61). Rengiant Taisykles atsižvelgta į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. gaires dėl suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo Nr. CESR/10-788 bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2012 m. kovo 23 d. gaires kompetentingoms institucijoms ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms dėl struktūrizuotųjų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties skaičiavimo Nr. ESMA/2012/197.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. absoliučioji rizikos vertė (toliau – absoliučioji VaR) (angl. absolute VaR) – kolektyvinio investavimo subjekto rizikos vertė (toliau – VaR), ribojama tam tikru procentiniu grynųjų aktyvų vertės dydžiu;
3.2. barjero pasirinkimo sandoris (angl. barrier option) – pasirinkimo sandoris, kurį sudarant nustatoma ne tik įprastinė (sandorio) vykdymo kaina (angl. strike price), bet ir papildomos sąlygos – specifiniai barjerai (angl. additional specific barrier) arba ribų lygis (angl. trigger levels). Jeigu per pasirinkimo sandorio (angl. option) galiojimo laikotarpį bazinio turto vertė (angl. underlying asset) pasiekia nustatytą barjerą (angl. touches the barrier), pagal pasirinkimo sandorį atsiranda tam tikrų pasekmių (pavyzdžiui, pasirinkimo sandoris suaktyvinamas arba, priešingai, nustoja galioti (angl. activation or deactivation), kurios priklauso nuo pasirinkimo sandorio tipo;
3.3. bazinis bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris (angl. basic total rate of return swap) – dvišalis susitarimas (angl. bilateral contract) tarp bendrosios investicijų grąžos mokėtojo (angl. total return payer) ir bendrosios investicijų grąžos gavėjo (angl. total return receiver), pagal kurį bendrosios grąžos mokėtojas nustatytu laiku sumoka bendrąją susijusio turto grąžą (angl. the total return of a reference asset) (susijusio turto trumpoji pozicija (angl. short position on reference asset)), o iš bendrosios grąžos gavėjo gauna (susijusio turto ilgoji pozicija (angl. long position on reference asset)) kintamosios palūkanų normos (angl. floating rate) (pavyzdžiui, LIBOR) ir perviršio (angl. spread), skaičiuojamų nuo pradinės susieto turto vertės, sumą;
3.4. bendroji rinkos rizika (angl. general market risk) – nuostolių rizika, atsirandanti dėl bendrojo rinkos kainų lygio svyravimo;
3.5. delta koeficientas (toliau – delta) – koeficientas, rodantis pasirinkimo sandorio kainos pokyčio priklausomybę nuo atitinkamos bazinės finansinės priemonės kainos pokyčio;
3.6. ilgoji pozicija (angl. long position) – pozicija, atsirandanti dėl turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ir dėl teisės pirkti finansinę priemonę;
3.7. iš dalies apmokėtas vertybinis popierius (angl. partly paid security) – vertybinis popierius, pagal kurį buvo sumokėta tik dalis kapitalo sumos ir premijos (angl. only part of the capital amount and any premium). Likusi suma (angl. outstanding amount) sumokama šiuos vertybinius popierius išleidžiančios įmonės nustatytu laiku;
3.8. nebazinis visos grąžos apsikeitimo sandoris (angl. non-basic total rate of return swap (TROPS)) – bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris, pagal kurį vietoj kintamosios palūkanų normos mokėjimo įsipareigojimo (angl. payment leg) yra nurodomas fiksuotosios normos mokėjimas (angl. a fixed rate payment) arba kito susijusio turto bendroji grąža (angl. the total return of another reference asset);
3.9. nesisteminė rizika (angl. idiosynchratic risk) – finansinei priemonei būdinga rizika, kuri nepriklauso nuo rinkos ir gali būti sumažinta ar panaikinta diversifikuojant investicijų portfelį;
3.10. palūkanų normos išvestinė finansinė priemonė (angl. interest rate derivative instrument) – išvestinė finansinė priemonė, kurios bazinis turtas yra teisė sumokėti arba gauti tam tikrą nominaliąją pinigų sumą (angl. a notional amount of money) nustatyta palūkanų norma (angl. at a given interest rate). Palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių pagrindinis rizikos šaltinis yra palūkanų normos rizika (angl. interest rate risk), o ne kitų rūšių rizika, todėl, pavyzdžiui, pasirinkimo sandoriai dėl įmonės obligacijų (angl. options on corporate bonds), kurie susiję su kredito rizika (angl. include credit risk), nelaikomi palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
3.11. paprasta išvestinė finansinė priemonė (angl. standard derivative) – išvestinė finansinė priemonė, kurios bazinį turtą sudaro viena finansinė priemonė;
3.12. pirmumo teisė (angl. right) – investicinės bendrovės akcininkams suteikta teisė įsigyti paprastųjų akcijų naują emisiją prieš pradedant šios emisijos viešą siūlymą. Šia teise paprastai galima naudotis 2–4 savaites, o įsigijimo kaina dažniausiai yra mažesnė nei viešo siūlymo metu;
3.13. prisiimta rizikos apimtis (angl. global exposure) – rodiklis, skirtas apriboti kolektyvinio investavimo subjekto dėl investavimo į išvestines finansines priemones (įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones (angl. embedde derivatives) išaugusią rizikos apimtį (angl. incremental exposure) ir naudojamą finansinį svertą (angl. leverage), ir kolektyvinio investavimo subjekto portfelio rinkos riziką (angl. market risk of the CIU‘s portfolio);
3.14. sandoris dėl skirtumų (angl. contract for difference (CFD) – dvišalis susitarimas, pagal kurį pardavėjas sumoka pirkėjui skirtumą (angl. difference) tarp dabartinės atitinkamo turto vertės (angl. the current value of an asset) ir šio turto vertės susitarimo įsigaliojimo dieną. Šie sandoriai yra išvestinės finansinės priemonės, suteikiančios investuotojams galimybių įsigyti ilgąsias arba trumpąsias pozicijas (angl. allow to take long or short positions) bazinių finansinių priemonių (angl. underlying financial instruments) atžvilgiu. Vykdant šiuos sandorius finansinėmis priemonėmis neprekiaujama, tačiau šalys susitaria apsikeisti atitinkamo turto kainų skirtumais;
3.15. santykinė VaR (angl. relative VaR) – kolektyvinio investavimo subjekto VaR, padalyta iš lyginamojo arba modelinio portfelio (angl. reference portfolio) (panašaus portfelio be išvestinių finansinių priemonių) VaR. Lyginamasis portfelis gali būti realus arba imituotas. Kolektyvinio investavimo subjekto portfelio VaR negali daugiau kaip 2 kartus viršyti panašaus lyginamojo portfelio VaR;
3.16. specifinė rinkos rizika (angl. specific market risk) – rinkos rizika, apimanti dviejų rūšių riziką: nesisteminę riziką ir bankroto riziką;
3.17. struktūrizuotasis kolektyvinio investavimo subjektas (angl. structured collective investment undertaking) – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio steigimo dokumentuose nustatytu laiku ir tvarka pagal algoritmą apskaičiuojama bei investuotojams sumokama išmoka, priklausanti nuo finansinių priemonių kainų pokyčių, indeksų ar modelinių portfelių vertės kitimo arba kitų sąlygų;
3.18. sudėtinga išvestinė finansinė priemonė (angl. non-standard (exotic) derivative) – išvestinė finansinė priemonė, sudaryta iš kelių išvestinių finansinių priemonių ir (arba) kurios vertė priklauso nuo kelių finansinių priemonių, ir (arba) jos vertę yra sunku nustatyti;
3.19. tarpuskaitos namai (angl. clearing house) – subjektas, dalyvaujantis užtikrinant atsiskaitymus tarp sandorius vykdančių šalių. Tarpuskaitos namai yra centrinė įstaiga (angl. a central point), kuri administruoja tarpuskaitos namų narių atsiskaitomąsias sąskaitas, įrašo arba nurašo lėšas (angl. depositing and paying out funds). Tarpuskaitos namai taip pat gali užtikrinti sandorio įvykdymą, nesvarbu, kokie jų narių veiksmai. Jeigu vienas narys negali įvykdyti savo įsipareigojimų, jiems įvykdyti naudojami bendri tarpuskaitos namų narių ištekliai;
3.20. trumpoji pozicija (angl. short position) – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę;
3.21 VaR – kolektyvinio investavimo subjekto galimų nuostolių dėl rinkos kainos kitimo kiekybinis įvertinimo dydis tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe;
3.22. VaR metodas (angl. Value-at-Risk (VaR) approach) – rizikos vertinimo metodas, kuriuo vertinamas kolektyvinio investavimo subjekto galimų nuostolių dėl rinkos kainos kitimo dydis tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe;
3.23. VaR nustatymas atliekant grįžtamąjį patikrinimą (angl. VaR back-testing) – VaR metodo tikslumo ir kokybės tikrinimo procedūra, kai lyginamas pagal metodą gaunamos VaR dydis per tam tikrą laiką su faktiškai nustatytu pelnu ar nuotoliu;
3.24. VaR nustatymas atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. VaR stress-testing) – portfelio vertės kitimo kintant rinkos sąlygoms nustatymo procedūra. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiama nustatyti nepaprastus įvykius, kurie galėtų sukelti labai didelių nuostolių dėl portfelio vertės sumažėjimo;
3.25. varantas (angl. warrant) – vertybinis popierius, išleidžiamas dažniausiai kartu su obligacijomis ar privilegijuotosiomis akcijomis, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą (paprastai aukštesne nei rinkos kaina emisijos metu) kainą pirkti nustatytą kiekį vertybinių popierių iš anksto nustatytu laikotarpiu. Jeigu vertybinio popieriaus kaina yra aukštesnė už varante nurodytą kainą (angl. warrant‘s exercise price), investuotojas gali pirkti vertybinį popierių už šią kainą ir pelningai jį parduoti. Priešingu atveju, varanto galiojimo laikas baigiasi arba varanto suteikta teise nepasinaudojama;
3.26. variacijos (dispersijos) apsikeitimo sandoris (angl. variance swap) – išvestinė finansinė priemonė, kurios išmoka priklauso nuo bazinio turto vertės variacijos (dispersijos) (angl. variance) (kintamumo kvadratu (angl. squared volatility). Variacijos apsikeitimo sandorio išmoka priklauso nuo ateityje gautino (arba istorinio) turto vertės kintamumo (angl. future realized (or historical) volatility) ir sandorio sudarymo metu išskaičiuoto turto vertės kintamumo (angl. current implied volatility) skirtumo.
II. RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS
5. Valdymo įmonė privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus, užtikrinančius, kad:
5.1. nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria susiduria arba gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas;
6. Taisyklių 5 punkte nurodytos priemonės, procesai ir metodai turi būti proporcingi atsižvelgiant į valdymo įmonės vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei atitikti kolektyvinio investavimo subjekto numatytos prisiimti rizikos pobūdį.
7. Valdymo įmonė, laikydamasi Taisyklių 5 punkte nustatytų reikalavimų, privalo dėl kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto imtis šių veiksmų:
7.1. patvirtinti rizikos vertinimo priemones, procesus ir metodus, reikalingus siekiant užtikrinti, kad prisiimtų pozicijų rizika ir jos poveikis prisiimtai rizikai būtų tiksliai apskaičiuojami vadovaujantis teisingais ir patikimais duomenimis ir kad rizikos vertinimo priemonės, procesai ir metodai būtų tinkamai įforminti dokumentais;
7.2. jei taikoma, periodiškai atlikti grįžtamuosius patikrinimus (angl. back-tests), kuriais siekiama patikrinti rizikos vertinimo priemonių, apimančių sumodeliuotas prognozes (angl. model-based forecasts) ir skaičiavimus, pagrįstumą;
7.3. jei taikoma, periodiškai atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress tests) ir analizuoti scenarijus siekiant sumažinti riziką, kylančią dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie gali turėti neigiamos įtakos kolektyvinio investavimo subjektui;
7.4. patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti dokumentais įformintą rizikos ribojimo sistemą, susijusią su priemonėmis, naudojamomis su kiekvienu kolektyvinio investavimo subjektu susijusiai rizikai valdyti ir kontroliuoti, atsižvelgiant į visas rizikos rūšis, kurios gali būti esminės kolektyvinio investavimo subjektui, kaip nurodyta Veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių 54–57 punktuose, ir užtikrinant šios rizikos atitikimą kolektyvinio investavimo subjekto numatytos prisiimti rizikos pobūdžiui;
7.5. užtikrinti, kad esamas rizikos lygis atitinka kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizikos ribojimo sistemą, kaip nustatyta Taisyklių 7.4 papunktyje;
7.6. patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas procedūras, kurios užtikrintų, kad tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto rizikos ribojimo sistema pažeista arba gali būti pažeista, būtų veikiama geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesais ir būtų laiku imtasi veiksmų nustatytiems pažeidimams šalinti.
8. Valdymo įmonė privalo turėti tinkamą likvidumo rizikos valdymo procesą, siekdama užtikrinti, kad nuolat būtų laikomasi Įstatyme nustatyto reikalavimo išpirkti valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus bet kada jų turėtojui pareikalavus.
9. Jei taikoma, valdymo įmonė turi atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris suteikia galimybių vertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo riziką išskirtinėmis sąlygomis.
10. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad kiekvieno jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų likvidumo pobūdis atitiktų investicinių vienetų išpirkimo tvarką, nurodytą kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose arba prospekte.
11. Suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui draudžiama naudoti išvestines finansines priemones, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių skolinimusi.
12. Kartu su prašymu patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonė Lietuvos bankui privalo pateikti Taisyklių 7 punkte nurodytus kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo metodų ir prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo procedūrų aprašymus.
13. Apie Taisyklių 12 punkte nurodytų aprašymų pakeitimus valdymo įmonė privalo pranešti Lietuvos bankui per 10 kalendorinių dienų nuo jų patvirtinimo.
III. PRISIIMTOS RIZIKOS APIMTIES SKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI
15. Valdymo įmonė privalo skaičiuoti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto prisiimtą rizikos apimtį vienu iš šių būdų:
15.1. kaip jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto išaugusią rizikos apimtį ir naudojamą finansinį svertą, pasiektus naudojant išvestines finansines priemones, įskaitant Įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nurodytas įterptąsias išvestines finansines priemones, ir kurie negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę;
16. Valdymo įmonė prisiimtą rizikos apimtį privalo skaičiuoti ne rečiau kaip kartą per dieną, o prisiimtos rizikos apimties apribojimų laikytis nuolat. Atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją ir portfelio sudėtį, jeigu būtina, prisiimta rizikos apimtis turi būti skaičiuojama dažniau nei vieną kartą per dieną (angl. intra-day calculations).
17. Valdymo įmonė prisiimtą rizikos apimtį turi skaičiuoti taikydama įsipareigojimų metodą (angl. commitment approach) arba VaR metodą.
18. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti būtų pasirinktas tinkamas metodas, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją ir rizikos pobūdį, įskaitant naudojamų išvestinių finansinių priemonių rūšis bei sudėtingumą ir kolektyvinio investavimo subjekto portfelio dalį, kurią sudaro išvestinės finansinės priemonės.
19. Valdymo įmonė prisiimtą rizikos apimtį turi skaičiuoti taikydama VaR metodą arba įsipareigojimų metodą, pagrįstus atliekamu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing), šiais atvejais:
19.1. naudojama sudėtinga investavimo strategija, sudaranti reikšmingą bendros kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos dalį;
19.2. reikšmingą kolektyvinio investavimo subjekto portfelio dalį sudaro sudėtingos išvestinės finansinės priemonės;
20. Įsipareigojimų metodo arba VaR metodų taikymas prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti neatleidžia kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės nuo pareigos patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamas vidaus rizikos valdymo priemones ir apribojimus.
21. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė, siekdami sukurti finansinį svertą arba prisiimti papildomą rinkos riziką, taiko metodus ir priemones, įskaitant atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių skolinimo sandorius, skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį privaloma atsižvelgti į šiuos sandorius.
22. Kolektyvinio investavimo subjekto bendra rizikos apimtis (angl. overall risk exposure) neturi būti didesnė kaip 200 proc. grynųjų aktyvų vertės.
IV. PRISIIMTOS RIZIKOS APIMTIES SKAIČIAVIMAS TAIKANT ĮSIPAREIGOJIMŲ METODĄ (ANGL. COMMITMENT APPROACH)
24. Kai prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas įsipareigojimų metodas, valdymo įmonė privalo:
24.1. taikyti šį metodą visoms išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones, nesvarbu, ar jos naudojamos kaip bendros kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos dalis, ar siekiant mažinti riziką ar efektyviai valdyti portfelį;
24.2. perskaičiuoti (konvertuoti) kiekvieną išvestinių finansinių priemonių poziciją į tapačias pozicijas pagal šios išvestinės finansinės priemonės bazinio turto rinkos vertę (standartinis įsipareigojimų metodas (angl. standard commitment approach)). Valdymo įmonė gali taikyti ir kitus prisiimtos rizikos apimties skaičiavimo metodus, kurie yra lygiaverčiai standartiniam įsipareigojimų metodui.
25. Valdymo įmonė, skaičiuodama prisiimtą rizikos apimtį, gali atsižvelgti į tarpusavio užskaitos (angl. netting) ir apsidraudimo nuo rizikos (angl. hedging) susitarimus, kurie mažina įsipareigojimų dydį, jeigu šiais susitarimais nėra ignoruojama akivaizdi ir esminė rizika ir dėl jų akivaizdžiai nesumažėja prisiimta rizikos apimtis.
26. Kai dėl išvestinių finansinių priemonių naudojimo nedidėja kolektyvinio investavimo subjekto rizikos apimtis, tikroji rizikos apimtis neprivalo būti įtraukta skaičiuojant įsipareigojimų vertę.
27. Kai taikomas įsipareigojimų metodas, laikino skolinimosi susitarimai, sudaryti vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, neprivalo būti įtraukti skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį.
28. Taikant įsipareigojimų perskaičiavimo (konvertavimo) metodą (angl. commitment conversion methodology) apskaičiuota dėl paprastųjų išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis yra lygi šios išvestinės finansinės priemonės bazinio turto analogiškų pozicijų rinkos vertei. Vietoj bazinio turto rinkos vertės gali būti naudojama šio turto nominalioji vertė (angl. notional value) arba ateities sandorio kaina, jeigu taip prisiimta rizikos apimtis bus didesnė. Kai sudėtingų išvestinių finansinių priemonių negalima perskaičiuoti (konvertuoti) pagal bazinio turto analogiškų pozicijų rinkos vertę arba šio turto nominaliąją vertę, gali būti taikomi alternatyvūs vertinimo metodai, jeigu, kad bendra išvestinių finansinių priemonių suma sudaro nereikšmingą kolektyvinio investavimo subjekto portfelio dalį.
29. Kai prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas įsipareigojimų metodas, valdymo įmonė privalo:
29.1. skaičiuoti įsipareigojimų, kylančių iš kiekvieno sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones ir finansinį svertą, atsirandančius dėl efektyvaus portfelio valdymo metodų taikymo, vertę;
29.2. nurodyti tarpusavio užskaitos ir apsidraudimo nuo rizikos susitarimus. Iš kiekvieno tarpusavio užskaitos ar apsidraudimo nuo rizikos susitarimo kylantys grynieji įsipareigojimai (angl. net commitment) turi būti skaičiuojami šia tvarka:
29.2.1. bendroji įsipareigojimų vertė (angl. gross commitment) turi būti lygi įsipareigojimų, kylančių iš kiekvieno sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių (įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones), atlikus tarpusavio užskaitas, verčių sumai;
29.2.2. jeigu tarpusavio užskaitos ar apsidraudimo nuo rizikos susitarime naudojamos vertybinių popierių pozicijos (angl. security positions), kompensuojant (angl. offset) bendrųjų įsipareigojimų vertę gali būti naudojama vertybinių popierių pozicijų rinkos vertė;
29.3. Prisiimta rizikos apimtis turi būti lygi visų šių elementų sumai:
29.3.1. iš kiekvieno sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kurios neįtrauktos į tarpusavio užskaitos ar apsidraudimo nuo rizikos susitarimus, kylančių įsipareigojimų absoliučioji vertė;
29.3.2. visų grynųjų įsipareigojimų absoliučioji vertė, atlikus tarpusavio užskaitos ar apsidraudimo nuo rizikos susitarimus;
30. Bendrųjų įsipareigojimų ir grynųjų įsipareigojimų vertės skaičiavimas turi būti grindžiamas tiksliu išvestinių finansinių priemonių pozicijų perskaičiavimu (konvertavimu) į tapačias pozicijas pagal šios išvestinės finansinės priemonės bazinio turto rinkos vertę.
31. Iš kiekvieno sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių kylantys įsipareigojimai turi būti perskaičiuoti (konvertuoti) į bazinę kolektyvinio investavimo subjekto valiutą pagal galiojantį valiutos keitimo kursą (angl. the spot rate).
32. Jeigu su valiuta susijusi išvestinė finansinė priemonė turi du mokėjimų įsipareigojimus (angl. two legs), nurodytus ne bazine kolektyvinio investavimo subjekto valiuta, į skaičiuojamą įsipareigojimų vertę turi būti įtraukiami įsipareigojimai, kylantys iš abiejų privalomų mokėjimų (angl. both legs).
1. Perskaičiavimo (konvertavimo) metodikos
Paprastųjų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikos
33. Paprastųjų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikų, įskaitant, bet neapsiribojant, sąrašas:
33.1. ateities sandoriai (angl. futures):
33.1.1. iš obligacijų ateities sandorių (angl. bond future) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio (angl. notional contract size) ir pigiausios su sandoriu susijusios obligacijos rinkos kainos (angl. market price of the cheapest-to-deliver (CTD) reference bond) sandaugai;
33.1.2. iš palūkanų normos ateities sandorių (angl. interest rate future) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus ir nominaliojo sandorio dydžio sandaugai;
33.1.3. iš valiutos ateities sandorių (angl. currency future) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus ir nominaliojo sandorio dydžio sandaugai;
33.1.4. iš akcijų ateities sandorių (angl. equity future) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio ir sandorio bazinės akcijos rinkos kainos sandaugai;
33.2. paprastieji pasirinkimo sandoriai (angl. plain vanilla options) (įsigytas (parduotas) pasirinkimo sandoris su teise parduoti ir pirkti):
33.2.1. iš paprastojo obligacijų pasirinkimo sandorio (angl. plain vanilla bond option) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliosios sandorio vertės (angl. notional contract value), su sandoriu susijusios bazinės obligacijos rinkos vertės (angl. market value of underlying reference bond) ir delta sandaugai;
33.2.2. iš paprastųjų akcijų pasirinkimo sandorių (angl. plain vanilla equity option) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio, sandorio bazinės akcijos rinkos vertės (angl. market value of underlying equity share) ir delta sandaugai;
33.2.3. iš paprastųjų palūkanų normos pasirinkimo sandorių (angl. plain vanilla interest rate option) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliosios sandorio vertės ir delta sandaugai;
33.2.4. iš paprastųjų valiutos pasirinkimo sandorių (angl. plain vanilla currency option) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliosios sandorio dėl valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertės (angl. notional contract value of currency leg(s)) ir delta sandaugai;
33.2.5. iš paprastųjų indekso pasirinkimo sandorių (angl. plain vanilla index option) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio, indekso vertės ir delta sandaugai;
33.2.6. iš paprastųjų pasirinkimo sandorių dėl ateities sandorių (angl. plain vanilla options on futures) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio, sandorio bazinio turto rinkos vertės ir delta sandaugai;
33.2.7. iš paprastųjų pasirinkimo sandorių dėl apsikeitimo sandorių (angl. plain vanilla swaptions) kylančių įsipareigojimų vertė lygi iš susijusio apsikeitimo sandorio kylančių įsipareigojimų vertės perskaičiuotos (konvertuotos) sumos (angl. reference swap commitment conversion amount) (kaip nurodyta Taisyklių 33.3 papunktyje) ir delta sandaugai;
33.3. apsikeitimo sandoriai (angl. swaps):
33.3.1. iš paprastųjų infliacijos ir fiksuotųjų (kintamųjų) palūkanų normos apsikeitimo sandorių (angl. plain vanilla fixed/floating interest rate and inflations swaps) kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorio bazinio turto rinkos vertei (taip pat gali būti taikoma nominalioji fiksuotojo įsipareigojimo vertė (angl. notional value of the fixed leg);
33.3.2. iš valiutos apsikeitimo sandorių (angl. currency swap) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliajai valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertei (angl. notional value of currency leg(s);
33.3.3. iš skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimų sandorių (angl. cross currency interest rate swaps) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliajai valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertei;
33.3.4. iš bazinių bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių kylančių įsipareigojimų vertė lygi su sandoriu susijusio turto rinkos vertei (angl. underlying market value of reference asset(s));
33.3.5. iš nebazinių bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorio bazinio turto abiejų mokėtinų įsipareigojimų sukauptai rinkos vertei (angl. cumulative underlying market value of both legs of the TRS);
33.3.6. iš vieno emitento kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. single name credit default swap) kylančių įsipareigojimų vertė apskaičiuojama:
33.3.6.1. kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio pardavimo atveju (angl. protection seller) – su bazine priemone susijusio turto rinkos vertė (angl. the market value of the underlying reference asset) arba sandorio nominalioji vertė (angl. the notional value of the credit default swap), atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių yra didesnė;
33.4. išankstiniai sandoriai (angl. forwards):
33.4.1. iš išankstinių valiutos pirkimo (pardavimo) sandorių (angl. FX forward) kylančių įsipareigojimų vertė lygi nominaliajai valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertei;
33.5. iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, suteikiančių finansinį svertą pagal bazinį indeksą (angl. a derivative providing leveraged exposure to an underlying index), arba iš sandorių dėl indeksų, kurie susiję su įterptuoju finansiniu svertu (angl. indices with embedded levereged), kylančių įsipareigojimų vertė turi būti apskaičiuojama taikant standartinį įsipareigojimų metodą atitinkamam turtui.
Įterptųjų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikos
34. Įterptųjų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikų, įskaitant, bet neapsiribojant žemiau pateiktomis įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sąrašas:
34.1. iš sandorių dėl konvertuojamųjų obligacijų (angl. convertible bonds) kylančių įsipareigojimų vertė lygi su sandoriu susijusių akcijų skaičiaus (angl. number of referenced shares), su baziniu turtu susijusių akcijų rinkos vertės ir delta sandaugai;
34.2. iš sandorių dėl su kredito rizika susietų finansinių priemonių (angl. credit linked note) kylančių įsipareigojimų vertė lygi su bazine priemone susijusio turto rinkos vertei;
34.3. iš sandorių dėl iš dalies apmokėtų vertybinių popierių kylančių įsipareigojimų vertė lygi akcijų (obligacijų) skaičiaus ir su sandoriu susijusių bazinių priemonių rinkos vertės sandaugai;
Sudėtingų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikos
35. Sudėtingų išvestinių finansinių priemonių perskaičiavimo (konvertavimo) metodikų, įskaitant, bet neapsiribojant žemiau pateiktomis sudėtingomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sąrašas:
35.1. variacijos (dispersijos) apsikeitimo sandoriai:
35.1.1. variacijos (dispersijos) nominalioji vertė (angl. variance notional) apskaičiuojama:
| Variacijos nominali vertė (angl. variance notional) = |
vega nominali vertė (angl. vega notional) |
| 2 x pasinaudojimo kaina (angl. strike) |
35.1.2. vega nominalioji vertė (angl. vega notional) – teorinis rodiklis, rodantis, kokį pelną arba nuostolį turėtų investuotojas, jeigu kintamumas pasikeistų 1 proc. (angl. provides a theoretical measure of the profit or loss resulting from 1 % change in volatility);
35.1.3. kadangi realizuotas kintamumas (angl. realized volatility) negali būti neigiamas, didžiausi apsikeitimo sandorio ilgosios pozicijos nuostoliai yra žinomi (angl. a long swap position has known maximum loss). Didžiausi apsikeitimo sandorio trumposios pozicijos nuostoliai (angl. the maximum loss on a short swap) dažniausiai ribojami nustačius kintamumo viršutinę ribą (angl. a cap of volatility). Nenustačius viršutinės ribos, galimi apsikeitimo sandorio trumposios pozicijos nuostoliai yra neriboti;
35.1.4. šiam sandoriui t laiku taikoma perskaičiavimo (konvertavimo) metodika:
Variacijos nominali vertė * (esama) variacijat (be kintamumo viršutinės ribos)
(angl. Variance Notional * (current) Variancet (without volatility cap))
Variacijos nominali vertė
* min [(esama) variacijat; kintamumo viršutinė riba2]
(su kintamumo viršutine riba)
(angl. Variance Notional * min[(current)Variancet; volatility cap2] (with volatility cap))
kur:
(esama) variacijat (angl. (current) variancet) yra realizuoto ir tikėtino kintamumo, pakelto antruoju laipsniu, funkcija (angl. a function of the squared realized and implied volatility);
dar tiksliau:
(esama)variacijat = t/T * realizuotas kintamumas (0,t)2 + (T-t)/T * tikėtinas kintamumas (t, T)2
(angl. (current)variancet = t/T * realized volatility (0,t)2 + (T-t)/T * implied volatility (t, T)2)
35.2. kintamumo apsikeitimo sandoriai (angl. volatility swaps):
pagal analogiją kaip ir variacijos apsikeitimo sandorių atveju, kintamumo apsikeitimo sandoriai turi būti perskaičiuojami (konvertuojami) pagal formulę:
Vega nominali vertė * (esamas) kintamumast (be kintamumo viršutinės ribos)
(angl. Vega notional * (current)Volatilityt (without volatility cap))
Vega nominali vertė
* min [(esamas kintamumast; kintamumo viršutinė riba] (su kintamumo viršutine riba)
(angl. Vega notional * min[(current) Volatilityt; volatility cap] (with volatility cap))
kur:
(esamas) kintamumast (angl. (current) volatilityt) yra realizuoto ir tikėtino kintamumo funkcija (angl. a function of the realized and implied volatility);
35.3. iš barjero pasirinkimo sandorių kylančių įsipareigojimų vertė lygi sandorių skaičiaus, nominaliojo sandorio dydžio, bazinės akcijos rinkos vertės (angl. market value of underlying equity share) ir maksimalios delta (angl. maximum delta) sandaugai,
kur maksimali delta yra lygi galimai didžiausiai (jei teigiama) arba mažiausiai (jei neigiama) pasirinkimo sandorio delta vertei (angl. value of the delta of the option), atsižvelgus į visus įmanomus rinkos scenarijus (angl. taking into account all possible market scenarios).
2. Išvestinės finansinės priemonės, kurios gali būti neįtraukiamos skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį
36. Skaičiuojant įsipareigojimus galima neįtraukti išvestinių finansinių priemonių, kurios atitinka visas šias sąlygas:
36.1. apsikeičiama kolektyvinio investavimo subjekto portfelį sudarančio finansinio turto rezultatais su kito susijusio finansinio turto rezultatais;
36.2. visiškai kompensuojama (angl. totally offsets) keičiamo kolektyvinio investavimo subjekto portfelį sudarančio finansinio turto rinkos rizika (angl. the market risk of the swapped assets) ir kolektyvinio investavimo subjekto rezultatai (pvz., grynųjų aktyvų vertė ir pan.) nebepriklauso nuo apsikeisto turto rezultatų (angl. does not depend on the performance of the swapped assets);
37. Skaičiuojant įsipareigojimus galima neįtraukti išvestinių finansinių priemonių, kurios atitinka abi šias sąlygas:
37.1. kolektyvinio investavimo subjekto bendroji išvestinės finansinės priemonės ir į nerizikingą turtą (angl. risk free assets) investuotų grynųjų pinigų pozicija yra lygi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusio finansinio turto vertę atitinkančiai turimo finansinio turto grynųjų pinigų pozicijai;
3. Tarpusavio užskaita (angl. netting) ir apsidraudimas nuo rizikos (angl. hedging)
38. Kai prisiimtos rizikos apimtis skaičiuojama taikant įsipareigojimų metodą ir siekiama ją sumažinti, gali būti atsižvelgiama į tarpusavio užskaitos ir apsidraudimo nuo rizikos susitarimus.
39. Tarpusavio užskaitos susitarimai suprantami kaip sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų, susijusių su tuo pačiu baziniu turtu, deriniai (angl. combinations), kai naudojamos išvestinės finansinės priemonės, neatsižvelgiant į sutarties vykdymo terminą (angl. of the contracts‘ due date), o taip pat, kai vienintelis sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų sudarymo tikslas (angl. where the trades on financial derivative instruments and/or security positions are concluded with the sole aim) yra sumažinti rizikos apimtį, padidėjusią dėl kitų išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų įgytų pozicijų (angl. of eliminating the risks linked to position taken through the other financial derivative instruments and/or security positions).
40. Apsidraudimo nuo rizikos susitarimai suprantami kaip sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų, nebūtinai susijusių su tuo pačiu baziniu turtu, deriniai, kai vienintelis sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų sudarymo tikslas (angl. where the trades on financial derivative instruments and/or security positions are concluded with the sole aim) yra kompensuoti rizikos apimtį, padidėjusią dėl kitų išvestinių finansinių priemonių ir (arba) vertybinių popierių pozicijų įgytų pozicijų (angl. of offsetting the risks linked to position taken through the other financial derivative instruments and/or security positions).
41. Kai įsipareigojimams skaičiuoti pasirenkamas konservatyvesnis vertinimas (angl. conservative calculation), o ne vertinimas pagal rinkos vertę, siekiant sumažinti įsipareigojimų vertę dėl naudojamų išvestinių finansinių priemonių į tarpusavio užskaitos ir apsidraudimo nuo rizikos susitarimus negali būti atsižvelgiama, jeigu tai padarius prisiimta rizikos apimtis būtų nepakankamai įvertinta.
Tarpusavio užskaita (angl. netting)
42. Tarpusavio užskaitos susitarimus galima sudaryti tik tarp:
42.1. išvestinių finansinių priemonių, kurios susijusios su tuo pačiu baziniu turtu, net jeigu išvestinių finansinių priemonių išpirkimo terminas (angl. maturity date) yra skirtingas;
43. Valdymo įmonė, kuri investuodama savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą pirmenybę teikia sandoriams dėl palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių, gali laikytis specialiųjų diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisyklių (angl. duration-netting rules), kad būtų atsižvelgta į trukmių koreliaciją palūkanų normos kreivėje (angl. to take in to account the correlation between the maturity segments of the interest rate curve).
Diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisyklės (angl. duration-netting rules)
44. Diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisyklės negali būti taikomos, jeigu dėl to būtų neteisingai įvertintas kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdis. Laikantis šių taisyklių į kolektyvinio investavimo subjekto palūkanų normos strategiją negali būti įtrauktos kitos rizikos rūšys (kintamumas ar pan.). Taikant diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisykles palūkanų normų arbitražo strategija negalima.
45. Vadovaujantis diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisyklėmis negali būti kuriamas nepagrįstas finansinio sverto lygis (angl. unjustified level of leverage) investuojant į trumpalaikes pozicijas (angl. short-term positions) (pvz.: trumpalaikės palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės negali būti pagrindinės kolektyvinio investavimo subjekte, kurio diuracija yra vidutinė).
46. Kolektyvinio investavimo subjekto turimos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės turi būti perskaičiuojamos (konvertuojamos) į atitinkamą bazinio turto poziciją pagal šią metodiką:
46.1. kiekviena palūkanų normos išvestinė finansinė priemonė turi būti priskiriama atitinkamai grupei pagal šią trukme pagrįstą (angl. maturity-based) lentelę:
| Grupė |
Trukmės intervalas |
| 1 |
0–2 metai |
| 2 |
2–7 metai |
| 3 |
7–15 metų |
| 4 |
> 15 metų |
46.2. kiekvienos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės atitinkama bazinio turto pozicija turi būti apskaičiuojama: diuraciją (angl. duration) dalijant iš kolektyvinio investavimo subjekto siektinos diuracijos (angl. target duration) ir dauginant iš bazinio turto rinkos vertės:
| Atitinkama bazinio turto pozicija = |
jautrumasIFP |
x MtMbazinio turto |
| jautrumassiektinas |
| (angl.Equivalent underlying asset position = |
durationFDI |
x MtMUnderlying |
| durationtarget |
kur:
diuracijaIFP – palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės diuracija (angl. the duration of the interest rate derivative instrument) (diuracija dėl palūkanų normos pokyčių);
diuracijasiektinas – nustatoma pagal investavimo strategiją, tikslines pozicijas, bet kuriuo metu tikėtiną rizikos lygį ir gali būti reguliuojama. Taip pat turi atitikti portfelio diuraciją (angl. portfolio duration) normaliomis rinkos sąlygomis;
MtMbazinio turto – bazinio turto rinkos vertė, kaip nurodyta Taisyklių 28–35 punktuose;
46.3. atitinkamo bazinio turto (angl. equivalent underlying asset) ilgosios ir trumposios pozicijos tarpusavyje užskaitomos (angl. net) kiekvienoje trukmės intervalų grupėje (angl. bucket) pagal Taisyklių 46.1 papunktyje pateiktą lentelę. Suma, gauta atlikus pirmosios (angl. former) ir paskutinės (angl. latter) pozicijų tarpusavio užskaitą (angl. netted), yra užskaityta pozicija (angl. netted position) atitinkamoje grupėje;
46.4. atitinkamoje grupėje (angl. bucket) (i) į tarpusavio užskaitą neįtrauktų (angl. unnetted) likusių ilgųjų (arba trumpųjų) pozicijų suma tarpusavyje užskaitoma su likusių trumpųjų (ilgųjų) pozicijų suma, likusia grupėje (i + 1) (angl. bucket (i+1);
46.5. atitinkamoje grupėje (angl. bucket) (i) į tarpusavio užskaitą neįtrauktų ilgųjų (arba trumpųjų) pozicijų suma tarpusavyje užskaitoma su likusių trumpųjų (ilgųjų) pozicijų suma, likusia grupėje (i + 2) (angl. bucket (i+2));
46.6. turi būti apskaičiuojama dviejų labiausiai nutolusių grupių (angl. of two most remote buckets) į tarpusavio užskaitą neįtrauktų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų tarpusavyje užskaitoma suma (angl. netted amount);
46.7. visa prisiimta rizikos apimtis (angl. total global exposure) turi būti skaičiuojama sumuojant šiuos dydžius:
46.7.1. 0 proc. kiekvienoje grupėje tarpusavyje užskaitytų pozicijų (angl. 0% of the netted position for each bucket);
46.7.2. 40 proc. tarpusavyje užskaitytų pozicijų (angl. of netted positions) tarp dviejų gretimų grupių (i) ir (i+1) (angl. between two adjoining buckets (i) and (i+1);
46.7.3. 75 proc. tarpusavyje užskaitytų pozicijų tarp dviejų nutolusių grupių (i) ir (i+2), kurios atskirtos viena grupe (angl. between two remote buckets separated by another one, meaning bucekts (i) and (i+2);
46.7.4. 100 proc. tarpusavyje užskaitytų pozicijų tarp dviejų labiausiai nutolusių grupių (angl. between the two most remote buckets);
47. Pasirinkus vadovautis diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisyklėmis, gali būti naudojamasi ir apsidraudimo nuo rizikos galimybėmis, kaip nurodyta Taisyklių 48–50 punktuose. Tačiau diuracijos ir tarpusavio užskaitos taisykles galima taikyti tik toms palūkanų normos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios neįtrauktos į apsidraudimo nuo rizikos susitarimus.
Apsidraudimas nuo rizikos (angl. hedging)
48. Skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį į apsidraudimo nuo rizikos susitarimus galima atsižvelgti tik tada, jeigu šie susitarimai padeda sumažinti su finansinėmis priemonėmis susijusią riziką ir atitinka visus šiuos kriterijus:
48.1. investavimo strategijos, kurių tikslas yra gauti pelno, neturi būti laikomos apsidraudimo nuo rizikos susitarimais;
48.2. šiais susitarimais turi būti mažinama kolektyvinio investavimo subjekto rizikos apimtis ir tai galima patikrinti (angl. verifiable reduction of risk);
48.3. šiais susitarimais turi būti kompensuojama su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios rizikos, bendrosios ir specifinės, jei tokia yra, apimtis (angl. the risks liked to financial derivative instruments, i.e., general and specific if any);
48.4. apsidraudimo nuo rizikos susitarimai turi būti susiję su tomis pačiomis turto klasėmis (angl. relate to the same asset class);
49. Nesilaikant Taisyklių 48 punkte nustatytų kriterijų, prisiimta rizikos apimtis gali būti skaičiuojama atliekant dėl apsidraudimo nuo valiutos rizikos (angl. for currency hedging purpose) (nedidinant rizikos apimties, finansinio sverto ir (arba) kitų rinkos rizikos rūšių) naudojamų išvestinių finansinių priemonių tarpusavio užskaitą (angl. may be netted).
4. Efektyvaus portfelio valdymo metodai
51. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę sudaryti atpirkimo sandorius (angl. repurchase transaction) arba vertybinių popierių skolinimo sandorius (angl. securities lending transaction) ir reinvestuodamas finansinį užstatą (angl. collateral) siekia sukurti finansinį svertą, skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį turi būti atsižvelgiama į šiuos sandorius.
52. Jeigu finansinis užstatas reinvestuojamas į finansinį turtą, dėl kurio galima gauti daugiau pelno nei duotų nerizikinga grąža (angl. risk-free return), skaičiuojant prisiimtos rizikos apimtį įtraukiami šie dydžiai:
53. Visa prisiimta rizikos apimtis turi būti sumuojama su pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtimi ir bendra šių dydžių suma negali būti didesnė kaip 100 proc. grynųjų aktyvų vertės.
V. PRISIIMTOS RIZIKOS APIMTIES SKAIČIAVIMAS TAIKANT VAR METODĄ
55. Kai prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas VaR metodas, turi būti įvertintos visos kolektyvinio investavimo subjekto portfelio pozicijos.
56. Valdymo įmonė visada privalo nustatyti didžiausią VaR ribą pagal savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto rizikos profilį.
1. VaR metodai
57. Prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti gali būti taikomas santykinės VaR metodas arba absoliučiosios VaR metodas.
58. Už tinkamiausio VaR metodo pasirinkimą, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdį ir investavimo strategiją, atsakinga šio subjekto valdymo įmonė.
59. Valdymo įmonė privalo sugebėti įrodyti, kad taikomas VaR metodas yra tinkamas. Sprendimas dėl atitinkamo metodo pasirinkimo, kartu su šio pasirinkimo prielaidomis, turi būti įtvirtinamas dokumentu.
Santykinės VaR metodas
61. Taikant santykinės VaR metodą, prisiimta rizikos apimtis turi būti skaičiuojama šia tvarka:
61.1. apskaičiuojama esamo kolektyvinio investavimo subjekto portfelio, įskaitant visas išvestines finansines priemones, VaR;
61.3. patikrinama, kad kolektyvinio investavimo subjekto portfelio VaR nebūtų daugiau kaip 2 kartus didesnė už modelinio portfelio VaR, siekiant užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto bendrojo finansinio sverto rodiklis (angl. global leverage ratio) nebūtų didesnis kaip 2. Šis apribojimas gali būti išreiškiamas formule:
| (kolektyvinio investavimo subjekto VaR – modelinio portfelio VaR) |
x 100 ? 100% |
| modelinio portfelio VaR |
62. Modelinis portfelis ir susiję procesai turi atitikti šiuos kriterijus:
62.1. modelinis portfelis turi būti be finansinio sverto (angl. unleveraged) ir į jo sudėtį neturi būti įtrauktos išvestinės finansinės priemonės arba įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus šiuos atvejus:
62.1.1. ilgųjų (trumpųjų) pozicijų strategiją taikantis kolektyvinio investavimo subjektas gali pasirinkti modelinį portfelį, kai naudojamos išvestinės finansinės priemonės trumpajai pozicijai pasiekti;
62.2. modelinio portfelio rizikos pobūdis turi būti suderintas su kolektyvinio investavimo subjekto portfelio investavimo tikslais, politika ir apribojimais;
62.3. jeigu kolektyvinio investavimo subjekto rizikos (grąžos) pobūdis dažnai keičiasi arba neįmanoma apibrėžti modelinio portfelio, santykinės VaR metodas negali būti taikomas;
62.4. su modelinio portfelio nustatymu ir nuolatiniu taikymu susijęs procesas turi būti integruotas į rizikos valdymo procesą ir pagrįstas atitinkamomis patvirtintomis procedūromis. Dėl atitinkamo modelinio portfelio sudarymo turi būti parengtos gairės. Modelinio portfelio sudėtis ir visi jo pasikeitimai turi būti tinkamai registruojami.
2. Minimalūs VaR metodo reikalavimai
64. Prisiimtą rizikos apimtį vertinant absoliučiosios VaR metodu arba santykinės VaR metodu, turi būti laikomasi Taisyklių 65–91 punktuose nurodytų minimalių kiekybinių ir kokybinių reikalavimų.
2.1. Minimalūs kiekybiniai VaR metodo reikalavimai
Skaičiavimo principai
65. kolektyvinio investavimo absoliučioji VaR negali būti didesnė kaip 20 proc. jo grynųjų aktyvų vertės.
66. Absoliučioji VaR ir santykinė VaR turi būti skaičiuojamos vadovaujantis šiais kriterijais:
66.1. 99 proc. vienpusis (angl. one tailed) pasikliautinasis intervalas (angl. confidence interval);
66.3. veiksmingas rizikos veiksnių stebėjimo laikotarpis (istorija) ne trumpesnis kaip 1 metai (250 darbo dienų), nebent trumpesnis stebėjimo laikotarpis būtų pateisinamas atsižvelgus į labai padidėjusį kintamumą (ekstremalios rinkos sąlygos ir pan.);
67. Taisyklių 66.1 ir 66.2 papunkčiuose nenurodyti pasikliautinieji intervalai ir (arba) laikymo laikotarpiai gali būti naudojami tik tada, jeigu pasikliautinasis intervalas yra ne mažesnis kaip 95 proc., o laikymo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 1 mėnuo (20 darbo dienų).
68. Jeigu taikomas absoliučiosios VaR metodas, laikantis kitų skaičiavimo kriterijų nustatytas 20 proc. apribojimas perskaičiuojamas atsižvelgiant į konkretų laikymo laikotarpį ir (arba) pasikliautinąjį intervalą. Nustatytas dydis gali būti peržiūrėtas tik darant normaliojo pasiskirstymo prielaidą su identišku ir nepriklausomu rizikos veiksnių grąžos pasiskirstymu bei nuoroda į normaliojo skirstinio kvantilius ir kvadratinės laiko šaknies taisyklę (angl. square root of time rule).
Apimama rizika (angl. risk coverage)
69. VaR metodas, taikomas prisiimtos rizikos apimčiai skaičiuoti, privalo apimti bent jau bendrąją rinkos riziką ir, jeigu įmanoma, nesisteminę riziką. Į įvykio (ir (arba) įsipareigojimų nevykdymo) riziką, kurią investuodamas prisiima kolektyvinio investavimo subjektas, būtina atsižvelgti bent jau atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress test). Jeigu išaiškėja, kad siūloma rizikos vertinimo sistema nepakankama, Lietuvos bankas turi teisę reikalauti kolektyvinio investavimo subjektui taikyti griežtesnes priemones.
Rizikos vertinimo išsamumas ir tikslumas
70. Už tinkamą metodo pasirinkimą atsakingas kolektyvinio investavimo subjektas arba jo valdymo įmonė. Pasirenkant VaR metodą turi būti užtikrinta, kad atitinkamas metodas tinkamas atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją ir naudojamų finansinių priemonių rūšis bei jų sudėtingumą.
71. Pasirinktas VaR metodas turi užtikrinti išsamumą ir rizikos rūšis vertinti labai tiksliai. Ypač:
71.1. skaičiuojant VaR turi būti įtrauktos visos kolektyvinio investavimo subjekto portfelio pozicijos;
71.2. pasirinktas metodas turi tinkamai rodyti visas esmines su kolektyvinio investavimo subjekto portfelio pozicijomis susijusias rinkos rizikos rūšis ir specialiąsias rizikos rūšis, susijusias su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Šiuo tikslu pasirinktas VaR metodas turi apimti visus rizikos veiksnius, turinčius bet kokią reikšmingesnę įtaką portfelio vertės svyravimui;
71.3. su VaR taikomi kiekybiniai metodai (kainos nustatymo priemonės, kintamumo ir koreliacijų apskaičiavimo priemonės ir pan.) privalo užtikrinti labai didelį tikslumą;
VaR nustatymas atliekant grįžtamąjį patikrinimą (angl. back testing)
72. Valdymo įmonė turi stebėti, ar pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto VaR metodas veikia tiksliai ir kokie jo rezultatai (šio metodo galimybes prognozuoti riziką ir pan.) atlikdama grįžtamąjį patikrinimą.
73. Po grįžtamojo patikrinimo kiekvieną darbo dieną turi būti palygintas vienos dienos VaR reikšmės, apskaičiuotos taikant kolektyvinio investavimo subjekto modelį kolektyvinio investavimo subjekto dienos pabaigos pozicijomis, ir kitos darbo dienos pabaigos vienos dienos kolektyvinio investavimo subjekto portfelio vertės pokytis.
74. Grįžtamieji patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jeigu kiekvieną darbo dieną retrospektyviai lyginama, kaip nustatyta Taisyklių 73 punkte.
75. Atlikdama grįžtamuosius patikrinimus, valdymo įmonė nustato ir stebi nuokrypį (angl. overshootings). Nuokrypis yra vienos dienos kolektyvinio investavimo subjekto portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos VaR reikšmę, apskaičiuotą pagal modelį.
76. Jeigu atliekant grįžtamąjį patikrinimą nustatoma, kad nuokrypių procentas yra pernelyg didelis, valdymo įmonė privalo peržiūrėti VaR metodą ir atitinkamai jį pakoreguoti.
77. Vyresnioji vadovybė privalo būti informuojama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį ir, jeigu reikia, kartą per pusmetį – Lietuvos bankas, jeigu per pastarąsias 250 darbo dienų nuokrypių skaičius viršijo 4, esant 99 proc. pasikliautinajam intervalui. Kartu su šia informacija turi būti pateikiama nuokrypių analizė ir paaiškinimai, taip pat nurodoma, kokių priemonių buvo imtasi taikomo metodo tikslumui pagerinti. Jeigu nuokrypių skaičius yra nepriimtinas, Lietuvos bankas gali imtis priemonių ir taikyti griežtesnius VaR naudojimo kriterijus.
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing)
78. Taikant VaR metodą, vadovaujantis Taisyklių 81–86 punktuose nustatytais kiekybiniais ir kokybiniais reikalavimais, turi būti atliekami griežti, išsamūs ir pagal atitinkamą rizikos pobūdį pasirinkti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis.
79. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti parenkamas taip, kad būtų tinkamai įvertintas galimas kolektyvinio investavimo subjekto vertės sumažėjimas dėl nenumatytų atitinkamų rinkos ir koreliacijos veiksnių pokyčių. Taip pat, jeigu reikia, testuojant turi būti įvertinti atitinkami rinkos ar koreliacijos veiksnių pokyčiai, dėl kurių gali gerokai sumažėti kolektyvinio investavimo subjekto portfelio vertė.
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kiekybiniai reikalavimai
81. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi apimti visas rizikos rūšis, kurios daro bent kiek reikšmingesnį poveikį kolektyvinio investavimo subjekto vertei arba jos svyravimui. Ypač svarbu atsižvelgti į tas rizikos rūšis, kurias nevisiškai apima taikomas VaR metodas.
82. Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis turi būti galima analizuoti įmanomas situacijas, kai naudojamas reikšmingas finansinis svertas ir iškyla reikšminga vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų nevykdymo rizika (pavyzdžiui, GAV < 0 ir pan.).
83. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis skirtas rizikos rūšims, kurios normaliomis sąlygomis gali būti visai nereikšmingos, tačiau nepalankiausiomis sąlygomis gali tapti labai reikšmingos. Tai gali būti neįprasto koreliacijos pokyčio rizika, rinkos nelikvidumo nepalankiausiomis sąlygomis rizika arba sudėtingų struktūrizuotųjų produktų rezultatai nepalankiausiomis mažo likvidumo sąlygomis.
2.2. Minimalūs kokybiniai VaR metodo reikalavimai
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kokybiniai reikalavimai
84. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti atliekamas reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šie testai visada turi būti atliekami, kai tikėtina, kad dėl kolektyvinio investavimo subjekto portfelio sudėties ar vertės pasikeitimo arba dėl rinkos sąlygų pasikeitimo šių testų rezultatai gali labai skirtis.
85. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti atliktas taip, kad atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto portfelio sudėtį ir kolektyvinio investavimo subjektui aktualias rinkos sąlygas.
86. Valdymo įmonės turi įdiegti aiškias procedūras, nustatančias testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus ir nuolat juos koreguoti (adaptuoti). Vadovaujantis šiomis procedūromis kiekvienam kolektyvinio investavimo subjektui turi būti sukurta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimo programa. Valdymo įmonė turi paaiškinti, kodėl atitinkama programa yra tinkama kolektyvinio investavimo subjektui. Atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai ir jų rezultatai turi būti tinkamai įforminami dokumentais. Nusprendus nukrypti nuo atitinkamos programos, turi būti nurodomos šio sprendimo priežastys.
Rizikos valdymo funkciją vykdančio asmens ar padalinio pareigos
87. Vadovaujantis Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių 52 punkte nustatytais reikalavimais rizikos valdymo funkciją vykdančiam asmeniui ar padaliniui, jie privalo:
87.2. prižiūrėti su modelinio portfelio nustatymu susijusį procesą, jeigu taikomas santykinės VaR metodas;
87.3. užtikrinti, kad pasirinktas metodas nuolat atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto portfelio sudėtį;
87.5. kiekvienam kolektyvinio investavimo subjektui patvirtinti, įgyvendinti ir tikrinti VaR limitų tinkamo įforminimo dokumentais sistemą, atitinkančią atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdį, patvirtintą vyresniosios vadovybės ir valdybos;
87.7. nuolat stebėti kolektyvinio investavimo subjekto naudojamą finansinio sverto lygį (angl. level of leverage);
VaR metodo taikymas
88. VaR metodas ir jį taikant gauti rezultatai yra neatskiriama kasdienio rizikos valdymo proceso dalis. Rezultatai turi būti įtraukiami į reguliarų investavimo procesą, investicijų valdytojų vykdomą kaip rizikos valdymo programos dalį, skirtą užtikrinti nuolatinę kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdžio kontrolę ir jo atitiktį šio subjekto investavimo strategijai.
Metodo tvirtinimas
89. Siekiant užtikrinti, kad sukurtas metodas būtų konceptualiai tinkamas ir jį taikant būtų tinkamai atsižvelgiama į visas svarbias rizikos rūšis, jį turi patvirtinti su atitinkamo metodo kūrimu nesusijusi šali. Taip pat metodas privalo būti patvirtintas kiekvieną kartą, kai įgyvendinami tam tikri reikšmingi jo pakeitimai. Reikšmingi pakeitimai gali būti susiję su naujo produkto naudojimu, metodo tobulinimu atsižvelgiant į grįžtamųjų patikrinimų rezultatus arba priėmus sprendimą reikšmingai pakeisti tam tikrus metodo aspektus.
90. Rizikos valdymo funkciją vykdantis asmuo ar padalinys turi periodiškai tvirtinti taikomą VaR metodą (įskaitant, bet neapsiribojant grįžtamuoju patikrinimu, kaip nurodyta Taisyklių 72–77 punktuose), siekdamas užtikrinti metodo kalibravimo (parinktų metodą sudarančių parametrų) tikslumą. Visi atlikti peržiūrėjimai ir jų rezultatai turi būti tinkamai įforminami dokumentais. Jeigu reikia, metodas turi būti atitinkamai koreguojamas (adaptuojamas).
Įforminimas dokumentais ir procedūros
91. Taisyklių 7 punkte nustatyti įforminimo dokumentais reikalavimai taikomi ir tinkamai įforminant dokumentais VaR metodą, susijusius procesus ir metodus bei, be kita ko, turi apimti šiuos aspektus:
3. Papildomos apsaugos priemonės ir informacijos atskleidimas
Papildomos apsaugos priemonės
92. Kai prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas VaR metodas, valdymo įmonė turi nuolat stebėti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų naudojamą finansinį svertą.
Informacijos atskleidimas
94. Kolektyvinio investavimo subjekto prospekte, be kita ko, turi būti nurodoma:
94.1. prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas metodas (įsipareigojimų metodas, santykinės VaR metodas arba absoliučiosios VaR metodas);
94.2. jeigu taikomas VaR metodas, kolektyvinio investavimo subjekto prospekte turi būti nurodomas tikėtinas finansinio sverto lygis ir galimybė pasiekti aukštesnį finansinio sverto lygį;
94.3. finansinis svertas turi būti apskaičiuojamas kaip visų naudojamų išvestinių finansinių priemonių nominaliųjų verčių suma;
95. Kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitose, be kita ko, turi būti nurodoma:
95.1. prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti taikomas metodas (įsipareigojimų metodas, santykinės VaR metodas arba absoliučiosios VaR metodas);
95.2. jeigu taikomas santykinės VaR metodas, kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje turi būti nurodoma informacija apie modelinį portfelį;
95.3. VaR dydis. Šiuo atveju pateikiamoje informacijoje turi būti nurodomas bent jau žemiausias, aukščiausias ir vidutinis VaR ribos lygis per finansinius metus, taip pat skaičiavimams taikomas metodas ir naudojami duomenys (skaičiavimo metodas, pasikliovimo lygis, laikymo laikotarpis, duomenų istorijos trukmė);
95.4. jeigu taikomas VaR metodas, kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje turi būti nurodomas per atitinkamą laikotarpį naudojamo finansinio sverto lygis;
VI. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ, KURIOMIS PREKIAUJAMA UŽ REGULIUOJAMOS RINKOS RIBŲ (ANGL. OVER-THE-COUNTER (OTC) FINANCIAL DERIVATIVES), VERTINIMO TVARKA IR SANDORIO ŠALIES RIZIKOS APIMTIS
1. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, vertės nustatymo tvarka
96. Valdymo įmonė privalo tikrinti, ar kolektyvinio investavimo subjekto išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, pozicijų vertė nustatyta teisingai ir nepriklauso vien tik nuo sandorio šalių nurodytų kotiruočių bei atitinka Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas.
97. Valdymo įmonė, vykdydama Taisyklių 96 punkte nustatytą pareigą, privalo patvirtinti, įgyvendinti ir palaikyti priemones ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas tinkamas, skaidrus ir teisingas išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, pozicijų vertinimas.
98. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, tikroji vertė (angl. fair value) būtų nustatoma atliekant tinkamą, tikslų ir nepriklausomą vertinimą. Vertinimo priemonės ir procedūros turi būti tinkamos ir proporcingos, atsižvelgiant į atitinkamų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, pobūdį bei sudėtingumą.
99. Kai su išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, vertinimu susijusios priemonės ir procedūros apima tam tikrą trečiųjų asmenų vykdomą veiklą, valdymo įmonė privalo laikytis Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių 11.2 papunktyje ir 117 punkte nustatytų reikalavimų.
100. Vykdant Taisyklių 96 ir 97 punktuose nustatytus reikalavimus, rizikos valdymo funkciją vykdančiam asmeniui ar padaliniui turi būti priskirtos konkrečios pareigos ir atsakomybė.
2. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, sandorio šalies rizikos apimtis
Finansinis užstatas (angl. collateral)
102. Valdymo įmonė gali sumažinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, sandorio šalies rizikos apimtį priimdama finansinį užstatą, jeigu jis nuolat atitinka šiuos kriterijus:
102.1. likvidumas – bet kuris gautas finansinis užstatas turi būti pakankamai likvidus, kad jį būtų galima greitai parduoti už kainą, artimą prieš pardavimą nustatytai finansinio užstato kainai. Paprastai tokiu finansiniu užstatu prekiaujama didelio likvidumo ir skaidrios kainodaros rinkoje. Be to, pirmenybė turi būti teikiama trumpojo, o ne ilgojo atsiskaitymo ciklo finansiniam užstatui, nes tokį užstatą galima greičiau parduoti ir gauti grynuosius pinigus;
102.2. vertinimas – turi būti galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per dieną nustatyti finansinio užstato vertę, o nustatant jo vertę negali būti naudojamasi neaktualiomis kainomis (angl. stale prices). Negalėjimas įvertinti finansinio užstato nepriklausomomis priemonėmis, kaip ir atvejai, kai finansinis užstatas vertinamas pagal modelį (angl. mark to model) arba vertinamas užstatas, kuriuo nėra aktyviai prekiaujama, neabejotinai kolektyvinio investavimo subjektui sukelia papildomą riziką;
102.3. finansinio užstato davėjo kreditingumas – kadangi finansinis užstatas yra antrinis išteklius, labai svarbus aspektas yra finansinio užstato davėjo kreditingumas. Jeigu užstatas priimamas iš finansinio užstato davėjo, kurio kredito reitingas nėra labai aukštas, gali prireikti taikyti finansinio užstato maržą (skirtumą tarp paskolos dydžio ir finansinio užstato rinkos vertės) (angl. haircut). Finansinį užstatą, kuriam būdingas didesnis kainų svyravimas, galima priimti užstatu tik tada, jeigu taikomi tinkami konservatyvūs maržos įvertinimo metodai (angl. haircut);
102.4. koreliacija – turi būti vengiama koreliacijos tarp už reguliuojamos rinkos ribų vykdomo sandorio šalies ir priimamo finansinio užstato;
102.5. finansinio užstato diversifikavimas (turto koncentracija) – rizika akivaizdžiai padidėja, jeigu finansinis užstatas yra susijęs tik su viena emisija, sektoriumi ar šalimi;
102.6. veiklos rizika ir teisinė rizika – finansinio užstato valdymas yra labai sudėtinga veikla, todėl būtinai turi būti sukurtos tinkamos sistemos, užtikrinti pakankami veiklos pajėgumai ir būtinos teisinės žinios;
102.7. finansinis užstatas turi būti saugomas pas saugotoją (angl. custodian), kuriam taikoma riziką ribojančių reikalavimų laikymosi priežiūra ir kuris yra niekaip nesusijęs su finansinio užstato davėju arba yra užsitikrinęs teisinę apsaugą finansinio užstato davėjo nemokumo atveju;
102.8. valdymo įmonė turi turėti galimybę bet kada realizuoti visą finansinį užstatą nesikreipdama į kitą sandorio šalį ar neprašydama jos patvirtinimo;
103. Valdymo įmonė gali nepaistyti sandorio šalies rizikos, jeigu finansinio užstato vertė rinkos kainomis ir įvertinus visas atitinkamas nuolaidas visada yra didesnė už sumą, dėl kurios kilo rizika.
Sandorio šalies rizika ir emitento rizika
105. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad sandorio šalies rizikai, kylančiai dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, būtų taikomi Įstatymo 76 straipsnyje nustatyti apribojimai.
106. Valdymo įmonė, skaičiuodama kolektyvinio investavimo subjekto sandorio šalies rizikos apimtį, privalo atsižvelgdama į Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus naudoti tikrąją ir kiekvieną dieną nustatomą sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, sudaryto su šia sandorio šalimi, rinkos vertę.
107. Valdymo įmonė, skaičiuodama sandorio šalies rizikos apimtį, gali naudoti kolektyvinio investavimo subjekto ir tos pačios sandorio šalies išvestinių finansinių priemonių pozicijų tarpusavio užskaitą, jeigu ji turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti tarpusavio užskaitos susitarimus su šia sandorio šalimi. Tarpusavio užskaita leidžiama tik išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, su ta pačia sandorio šalimi atžvilgiu, tačiau ne dėl jokių kitų pozicijų, dėl kurių kolektyvinio investavimo subjektas gali būti sudaręs sandorių su ta pačia sandorio šalimi, atžvilgiu.
108. Valdymo įmonė, skaičiuodama sandorio šalies riziką, privalo atsižvelgti į finansinį užstatą, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje, kai valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita perduoda finansinį užstatą kitai sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, šaliai. Į perduotą finansinį užstatą galima atsižvelgti naudojant tarpusavio užskaitą tik tada, jeigu valdymo įmonė turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti tarpusavio užskaitos susitarimus su šia sandorio šalimi.
109. Valdymo įmonė privalo emitentams skaičiuoti investicijų ribas, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnyje, remdamasi tikrąja rizikos apimtimi, kylančia dėl išvestinių finansinių priemonių naudojimo, ir laikydamasi įsipareigojimų metodo.
110. Rizikos apimties, kylančios iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu, valdymo įmonė skaičiuodama privalo įtraukti visas iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylančias sandorio šalies rizikos apimtis.
111. Vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylanti sandorio šalies rizikos apimtis negali viršyti 5 proc. šio subjekto turto. Ši riba gali būti padidinta iki 10 proc., jeigu šie sandoriai sudaryti su kredito įstaigomis. Taip pat skaičiuojant Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytas iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylančios sandorio šalies rizikos apimties ribas turi būti apskaičiuojama finansų maklerio įmonei mokama pradinė marža (angl. initial margin) ir iš finansų maklerio įmonės gautina svyruojanti marža (angl. variation margin), susijusi su reguliuojamoje rinkoje arba už jos ribų prekiaujamomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuri neapsaugota kliento pinigų saugojimo taisyklėmis (angl. client money rules) ar kitais panašiais susitarimais, skirtais apsaugoti kolektyvinio investavimo subjektą nuo finansų maklerio įmonės nemokumo.
112. Skaičiuojant Įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 proc. emitento rizikos ribą, turi būti įtrauktos ir visos grynosios sandorio šalies pozicijos (angl. net exposure), atsiradusios įvykdžius akcijų skolinimo (angl. stock-lending) arba atvirkštinio pirkimo sandorį (angl. repurchase). Grynoji pozicija suprantama kaip kolektyvinio investavimo subjekto gautina suma, atėmus priimtą finansinį užstatą. Skaičiuojant emitento riziką turi būti atsižvelgiama į pozicijas, atsiradusias reinvestavus finansinį užstatą.
113. Skaičiuodama pozicijas pagal Įstatymo 76 straipsnį, valdymo įmonė privalo nustatyti, ar atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pozicija yra už reguliuojamo rinkos įvykdyto sandorio šalies, finansų maklerio įmonės ar tarpuskaitos namų.
114. Išvestinių finansinių priemonių, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones, pozicijos dydis bazinio turto atžvilgiu į perleidžiamuosius vertybinius popierius, tokius kaip pinigų rinkos priemones arba kolektyvinio investavimo subjektai, jeigu reikia, kartu su pozicijomis, atsiradusiomis iš tiesioginių investicijų, negali viršyti Įstatymo 76 ir 79 straipsniuose nurodytų ribų.
115. Skaičiuojant emitento riziką, nustatant galutinę poziciją turi būti peržiūrėtos finansinės išvestinės priemonės, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones. Į šią poziciją turi būti atsižvelgiama skaičiuojant emitento riziką. Jeigu taikoma, ji apskaičiuojama taikant įsipareigojimų metodą arba, jeigu tai konservatyvesnis metodas, pagal didžiausią galimą nuostolį dėl emitento negalėjimo įvykdyti įsipareigojimų. Šią poziciją privalo apskaičiuoti visi kolektyvinio investavimo subjektai, nesvarbu, ar prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti jie taiko VaR metodą, ar ne.
VII. SANDORIAMS DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKOMOS PADENGIMO TAISYKLĖS (ANGL. COVER RULES)
117. Valdymo įmonė privalo visada galėti įvykdyti visus mokėjimo ar vertybinių popierių pervedimo įsipareigojimus, kylančius iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių.
VIII. INFORMACIJOS APIE IŠVESTINES FINANSINES PRIEMONES TEIKIMAS LIETUVOS BANKUI
119. Valdymo įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus Lietuvos bankui pateikti tikrą ir teisingą padėtį rodančią informaciją apie kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimų išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybinius apribojimus ir metodus, kuriais vertinama su sandoriais dėl išvestinių finansinių priemonių susijusi kiekvieno šio subjekto rizika.
IX. STRUKTŪRIZUOTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ RIZIKOS VERTINIMAS IR PRISIIMTOS RIZIKOS APIMTIES SKAIČIAVIMAS
121. Kolektyvinio investavimo subjektų, atitinkančių visus Taisyklių 122 punkte nustatytus kriterijus, prisiimta rizikos apimtis gali būti skaičiuojama taikant įsipareigojimų metodą Taisyklių 123 punkte nustatyta tvarka.
122. Kriterijai, kuriuos turi atitikti kolektyvinio investavimo subjektas, kurio prisiimtą rizikos apimtį ketinama skaičiuoti taikant įsipareigojimų metodą:
122.1. kolektyvinio investavimo subjektas yra valdomas pasyviai ir sudarytas siekiant kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytą datą išmokėti investuotojams iš anksto nustatytą išmoką bei visą laiką turi turto, kuris užtikrintų minėtos iš anksto nustatytos išmokos mokėjimo įvykdymą;
122.2. kolektyvinio investavimo subjektas yra grindžiamas formule ir iš anksto nustatyta išmoka gali būti suskirstyta į ribotą veiklos rezultatų scenarijų, susietų su bazinio turto verte ir investuotojams siūlančių skirtingas išmokas, skaičių;
122.3. investuotojas gali būti susijęs tik su vienu veiklos rezultatų scenarijumi bet kuriuo metu kolektyvinio investavimo subjekto egzistavimo laikotarpiu;
122.4. skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį, atskiriems veiklos rezultatų scenarijams gali būti taikomas įsipareigojimų metodas, kaip nurodyta Taisyklių IV skyriuje, atsižvelgiant į Taisyklių III skyriuje nustatytus reikalavimus;
122.6. kolektyvinio investavimo subjektas po pradinio investicinių vienetų ar akcijų platinimo laikotarpio nepriima iš investuotojų naujų paraiškų įsigyti investicinių vienetų ar akcijų;
122.7. didžiausi galimi kolektyvinio investavimo subjekto nuostoliai, kai pereinama iš vieno veiklos rezultatų scenarijaus į kitą, turi būti apriboti 100 proc. pradinio investicinių vienetų ar akcijų platinimo laikotarpio kainos;
123. Skaičiavimo metodas yra Taisyklėse nurodytas įsipareigojimų metodas, tačiau šis metodas turi būti pritaikytas taip:
123.1. formule grindžiama investavimo strategija kiekvienai iš anksto nustatytai išmokai turi būti skaidoma į atskirus veiklos rezultatų scenarijus;
123.2. kiekvienam veiklos rezultatų scenarijui numatytos išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos siekiant nustatyti, ar skaičiuojant prisiimtą rizikos apimtį jos gali būti neįtrauktos pagal Taisyklių 36 ir 37 punktuose nustatytus reikalavimus;
124. Taisyklų 122.1–122.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus atitinkantys kolektyvinio investavimo subjektai, kurie įsteigti iki 2011 m. liepos 1 d., neprivalo atitikti Taisyklių 8–95 punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu šie subjektai atitinka visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas prisiimtos rizikos apimties skaičiavimo taisykles.
125. Valdymo įmonė, prisiimtos rizikos apimčiai skaičiuoti taikydama Taisyklių 121 punkte nurodytą įsipareigojimų metodą, kolektyvinio investavimo subjekto prospekte turi nurodyti:
125.1. išsamią informaciją, susijusią su investavimo politika, bazine pozicija ir išmokų formulėmis. Ši informacija turi būti pateikiama neprofesionaliajam investuotojui aiškiai suprantama kalba;
125.2. aiškus įspėjimas dėl rizikos, informuojantis investuotojus, kad jeigu jie pareikalaus išpirkti jiems priklausančius investicinius vienetus ar akcijas anksčiau nustatytos investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo dienos, jiems nebus išmokama iš anksto nustatyta išmoka ir kad jie gali turėti didelių nuostolių.