VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2011 m. sausio 7 d. Nr. A1-4

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr.61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir į Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D- 686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas:

1. T v i r t i n u Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.

Direktorius Evaldas Zigmas Čijauskas

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus

2011 m. sausio 7 d.

įsakymu Nr. A1-4

TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr. 61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei įgyvendinant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas.

2. Šio Kontrolės tvarkos aprašo tikslas – skatinti gamtinę aplinką tausojančią žemės ūkio gamybą, mažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai, kontroliuojant trąšų laikymą, naudojimą ir jų apskaitą žemės ūkyje.

3. Kontrolės tvarkos aprašas taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems trąšas.

4. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolę vykdo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus (toliau – AAPKS) specialistai.

5. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planavimą ir veiksmų koordinavimą vykdo Tarnybos Trąšų skyrius.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Mineralinė trąša – medžiaga, kurios deklaruojama maistinė medžiaga yra neorganinės kilmės, gautos ekstrahuojant arba taikant fizikinį ir (arba) cheminį pramoninį procesą, ar gaunama kaip iškasena.

Mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti.

Organinė trąša – gyvūninės ar augalinės kilmės organinis junginys (kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis ir pan.), kuris teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas tręšti.

Trąša – medžiaga, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir kuri naudojama dirvoje augalų augimui skatinti. Sąvoka apima mineralines trąšas, organines trąšas, ūkio trąšas, dirvožemio savybių gerinimo ir auginimo terpes, substratus, kalkinimo medžiagas ir pan.

Tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant ir reikalingas planuojamam derliui pasiekti.

Ūkio trąša – natūrali augalinės ar gyvūninės kilmės medžiaga, susidaranti žemės ūkio pirminėje gamyboje, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir toliau neperdirbta naudojama dirvožemyje augmenijos augimui skatinti. Savoka apima gyvulių mėšlą, srutas, skystąjį mėšlą.

Žemės ūkio veiklos subjektas (toliau – ūkio subjektas) – žemės ūkio veikla ar žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

7. Kitos Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492) (toliau – Aprašas) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

III. TRĄŠŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

8. Mineralinių trąšų laikymas:

8.1. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami.

8.2. Pakuotos trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad maišai nestovėtų vandenyje ir vanduo nesikauptų ant maišų.

8.3. Piltinės (nepakuotos) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių piltinės (nepakuotos) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

8.4. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

8.5. Skystosios trąšos laikomos sausame, uždarame sandėlyje, tik sandariose, atspariose atmosferos poveikiui ir nedegiose talpose.

8.6. Trąšos laikomos atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar liepsnos, tepalų, degių medžiagų, rūgščių, šarmų ar kitų cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų, pašarų bei atsižvelgiant į kiekvieno trąšų tipo ypatybes, taip, kad nekiltų pavojus jų patekimui į aplinką.

9. Ūkio trąšų laikymas:

9.1. Ūkio subjektas, laikantis mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių (toliau – SG) gyvenamosiose vietovėse, turi užtikrinti, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ir (ar) srutų kauptuvuose (toliau – talpos) ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

9.2. Ūkio subjektas, laikantis daugiau kaip 10 SG, turi įrengti tokio dydžio talpas, kad jose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

9.3. Talpų įrengti nereikia, kai ūkiniai gyvūnai laikomi giliuosiuose tvartuose, kuriuose telpa ne mažiau kaip per šešis mėnesius susidarantis mėšlas.

9.4. Talpos turi būti įrengtos taip, kad nepatektų paviršinis bei gruntinis vanduo ir srutos neišbėgtų į aplinką.

9.5. Atstumas nuo įrengtų talpų, mėšlo lauko rietuvių iki vandens kaptažo įrenginių turi atitikti Apraše nustatytus atstumus.

9.6. Tirštąjį mėšlą galima laikyti ir lauko rietuvėse, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų.

10. Dirvožemio kalkinimo, dirvožemio savybių gerinimo medžiagoms, auginimo terpėms, substratams, organinėms trąšoms taikomi laikymo reikalavimai, nustatyti Taisyklų 8 punkte.

IV. TRĄŠŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

11. Augalų tręšimui naudojamos ekonomiškai optimalios trąšų normos, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtų Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų bei tręšimo planų, skelbiamų ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt.

12. Ūkio subjektas, ūkio trąšomis tręšiantis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą (toliau – Planas). Nuo 2012 metų šis reikalavimas bus taikomas tręšiantiems daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

13. Planas sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir pateikiamas Tarnybos specialistui paprašius. Plane turi būti:

13.1. Tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais.

13.2. Tręšimo kalendorinis grafikas mėnesiais.

13.3. Dirvožemio agrocheminiai tyrimai arba monitoringo ne senesni kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose.

13.4. Numatomas panaudoti trąšų kiekis.

13.5. Apskaičiuota augalų mitybai reikalingų maisto medžiagų visuma reikalinga planuojamam derliui išauginti.

14. Augalų tręšimui naudojami Plane apskaičiuoti trąšų kiekiai, pagal augalų augimui reikalingų maisto medžiagų kiekį planuojamam derliui išauginti.

15. Draudžiama tręšti trąšomis nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. bei įšalusią, įmirkusią ir apsnigtą žemę, kaip tai nustatyta Aprašo reikalavimuose.

16. Draudžiama naudoti ūkio trąšas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, kaip tai nurodyta Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431 (Žin., 2004, Nr. 113-4253).

V. TRĄŠŲ APSKAITOS REIKALAVIMAI

17. Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (priedas), nurodydami tręšiamų laukų plotus, tręšimo laiką, naudotų trąšų tipus ir trąšų kiekius. Duomenys saugomi trejus metus.

18. Ūkio subjektai, laikantys daugiau kaip 300 SG, ne trumpiau kaip dvejus metus turi saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą ūkio trąšų panaudojimą, perdavimą ar realizavimą.

19. Ūkio subjektai, vienoje vietoje laikantys daugiau kaip 1200 SG, turi parengti bendrą ūkio trąšų tvarkymo planą, vadovaujantis Apraše nurodytais reikalavimais.

20. Ūkio subjektai apie žemės valdoje naudotas trąšas per praėjusius kalendorinius metus teikia ataskaitą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-452 (Žin., 2006, Nr. 125-4769; 2007, Nr. 18-680).

VI. KONTROLĖS ATLIKIMO TVARKA

21. Trąšų skyrius kartu su AAPKS rengia metinius trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planus, kuriuos tvirtina Tarnybos direktorius.

22. Kontrolė atliekama vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais trąšų veiklą, šiuo Kontrolės tvarkos aprašu bei atsižvelgiant į anksčiau nustatytus pažeidimus ir tikrinimų patirtį, žemės ūkio subjektų savikontrolės patikimumą ar gautą informaciją apie neigiamą poveikį aplinkai.

23. AAPKS specialistas tikrinimus atlieka pagal sudarytą ir patvirtintą planą. Atvykęs į tikrinimo vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą ir supažindina su tikrinimo užduotimi ūkio subjektą ar jo atstovą.

24. AAPKS specialistas, atlikdamas tikrinimą, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

25. Atlikęs patikrinimą, AAPKS specialistas surašo Tikrinimo aktą, patvirtintą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-170.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Asmenys už šio Kontrolės tvarkos aprašo pažeidimą ir dėl to padarytą žalą aplinkai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Ginčai, kilę dėl Kontrolės tvarkos aprašo vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos

kontrolės tvarkos aprašo

priedas

TRĄŠŲ NAUDOJIMO APSKAITOS ŽURNALAS

Žemės ūkio veiklos subjekto pavadinimas ______________________________________

Juridinio/fizinio asmens kodas ______________________

Sklypo (lauko) numeris ir plotas, ha	Auginamų augalų rūšys	Tręšimo data	Ūkyje pagamintos trąšos (srutos, mėšlas, skystasis mėšlas)		Mineralinės trąšos, organinės trąšos (kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis, smulkinti ragai ir kitos organinės medžiagos, tinkamos naudoti kaip trąšos)										Mikroelementų trąšos, kalkinimo medžiagos, dirvos savybių gerinimo medžiagos, substratai
			tipas	tręšimo kiekis, t/ha	azoto trąšos		fosforo trąšos		kalio trąšos		NPK trąšos		kitos trąšos
					pavadinimas	N kg/ha	pavadinimas	P₂O₅ kg/ha	pavadinimas	K₂O kg/ha	pavadinimas	kg/ha	pavadinimas	kg/ha	pavadinimas	kg/ha, litrai/ha
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17

_________________