EUROPOS SUTARTIES DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIAIS (ADR) A IR B TECHNINIŲ PRIEDŲ 2009 M

EUROPOS SUTARTIES DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIMŲ KELIAIS (ADR) A IR B TECHNINIŲ PRIEDŲ 2009 M. PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

1 DALIS
1.1 SKYRIUS
1.1.3.1	a papunktį papildyti šiuo nauju antru sakiniu:
	„Kai šie kroviniai yra liepsnūs skysčiai, vežami daugkartinio naudojimo talpyklose, užpildytose privataus asmens arba privačiam asmeniui, visas tokio krovinio kiekis negali viršyti 60 litrų vienai talpyklai ir 240 litrų vienam transporto vienetui“.
	Pastaboje vietoj „2.2.7.1.2“ įrašyti „1.7.1.4“.
1.1.3.2c)	Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „dujas, priskiriamas A ir O grupėms (pagal 2.2.2.1 poskirsnį), jei dujų slėgis talpykloje ar cisternoje esant 20 °C temperatūrai neviršija 200 kPa (2 barų) ir jei tai yra ne suskystintos arba atšaldytos suskystintos dujos.“.
1.1.3.4	Antraštėje vietoj „ribotais kiekiais“ įrašyti „ribotais arba nekontroliuojamais kiekiais“.
1.1.3.4	Pastaboje po antrašte vietoj „2.2.7.1.2“ įrašyti „1.7.1.4“.
1.1.3.4.2	Išbraukti „supakuotiems ribotais kiekiais“.
1.1.3.4.3	Papildyti šiuo nauju 1.1.3.4.3 punktu:
„1.1.3.4.3	Kai kuriems pavojingiems kroviniams gali būti taikomos išimtys, jei laikomasi 3.5 skyriuje nurodytų sąlygų.“
1.1.3.6.2	Pakeisti pirmą įtrauką ir išdėstyti ją taip:
	„– 1.10 skyriaus, išskyrus 1 klasės 1.4 poklasės sprogstamąsias medžiagas IT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500;“
	Išbraukti pastabą.
1.1.3.6.2	Lentelėje prie 3 transporto kategorijos 2 skiltyje įterpti tokią naują eilutę:
	„4.3 klasė: JT Nr. 3476“.
	Lentelėje prie 3 transporto kategorijos 2 skiltyje prie 8 klasės vietoj „ir 3028“ įrašyti „, 3028 ir 3477“.
1.1.3.6.3	Pakeisti pirmą įtrauką po lentele ir išdėstyti ją taip:
	„– gaminiams – bruto masę kilogramais (1 klasės gaminiams – sprogstamosios medžiagos neto masę kilogramais); pavojingiems kroviniams, vežamiems mechanizmuose ir įrangoje, nurodytuose šiame priede, – bendrą vežamo pavojingo krovinio kiekį kilogramais arba litrais);“.
1.1.3.7	Papildyti šiuo nauju poskirsniu:

„1.1.3.7	*Išimtys vežant ličio akumuliatorius*
	ADR nuostatos netaikomos:
	a) transporto operaciją vykdančiose transporto priemonėse įmontuotiems ličio akumuliatoriams, skirtiems varomajai jėgai užtikrinti ar transporto priemonėje esančiai įrangai funkcionuoti;
	b) ličio akumuliatoriams, įmontuotiems vežimo metu naudojamoje ar skirtoje naudoti įrangoje (pvz., nešiojamajame kompiuteryje) ir skirtiems tos įrangos funkcionavimui.“.
1.1.4.2.3	Pabaigoje vietoj „išskyrus atvejus, kai papildoma informacija reikalaujama pagal ADR, ji turi būti įtraukta ar įrašyta atitinkamoje vietoje“ įrašyti „su sąlyga, kad pateikiama ir visa papildoma informacija, reikalaujama pagal ADR“.

1.2 SKYRIUS
1.2.1	Papildyti šiomis naujomis apibrėžtimis:
	„„MEMU“ – žr. „Mobilusis sprogmenų gaminimo įrenginys“:
	„Mobilusis sprogmenų gaminimo įrenginys“ (MEMU) – tai įrenginys, kuris iš pavojingų krovinių, kurie nėra sprogmenys, gamina sprogmenis ir juos aktyvina, arba transporto priemonė su tokiu įrenginiu. Šį įrenginį sudaro įvairios cisternos ir piltiniams / biraliniams kroviniams skirtos talpyklos bei technologinė įranga, taip pat siurbliai ir kiti su tuo susiję įrenginiai. MEMU gali būti specialios sekcijos, skirtos supakuotiems sprogmenims:
	*PASTABA.* Nors MEMU apibrėžtyje yra frazė „gamina sprogmenis ir juos aktyvina“, MEMU keliami reikalavimai taikomi vežimui, o ne sprogmenų gamybai ir aktyvinimui.“.
	Sąvokos „Aerozolis, arba aerozolinis purkštuvas“ apibrėžtyje vietoj „6.2.4“ įrašyti „6.2.6“.
	Sąvokos „Konteineris“ apibrėžtyje:
	Įrašyti šią naują penktą įtrauką:
	„– kurio vidinis tūris ne mažesnis negu 1 m³, išskyrus radioaktyviosioms medžiagoms vežti skirtus konteinerius“.
	Prieš žodžius „Nuimamas kėbulas“ išbraukti „(taip pat žr. „Uždaras konteineris“, „Didelis konteineris“, „Atviras konteineris“, „Dengtas konteineris“ ir „Mažas konteineris“)“ ir papildyti šiuo nauju punktu „Be to:“, ir po to įrašyti esamas sąvokų „Mažas konteineris“, „Didelis konteineris“, „Uždaras konteineris“, „Atviras konteineris“ ir „Dengtas konteineris“ apibrėžtis.
	Ten, kur šiuo metu pateikiamos sąvokų „Atviras konteineris“, „Uždaras konteineris“, „Didelis konteineris“, „Dengtas konteineris“ ir „Mažas konteineris“ apibrėžtys, įdėti tokią nuorodą į sąvokos „Konteineris“ apibrėžtį: „Atviras konteineris“ / „Dengtas konteineris“ / „Didelis konteineris“ / „Mažas konteineris“ / „Uždaras konteineris“ – žr. sąvoką „Konteineris“. Pastaboje po apibrėžtimi įrašyti „Nepaisant to, konteineris gali būti naudojamas kaip tara radioaktyviosioms medžiagoms vežti.“ Pakeisti sąvokos „Mažas konteineris“ apibrėžtį ir išdėstyti ją taip: „Mažas konteineris – tai konteineris, kurio bet kuris išorinis matmuo (ilgis, plotis arba aukštis) yra mažesnis negu 1,5 m, arba kurio vidinis tūris yra ne didesnis negu 3 m³.“ ir išbraukti pastabą po apibrėžtimi. Sąvokos „Didelis konteineris“ apibrėžtyje išbraukti pastabą, o a papunktį išdėstyti taip: „a) konteineris, neatitinkantis mažo konteinerio sąvokos;“. Sąvokos „Sudėtinis VTK su vidine plastikine talpykla“ apibrėžties pastaboje vietoj „plastikas“ įrašyti „plastiko medžiaga“ ir išbraukti „ir kt.“. Pastaboje po sąvokos „Pilnas pakrovimas“ apibrėžtimi išbraukti „žr. 2.2.7.2“. Sąvokos „GHS“ apibrėžtyje vietoj „pirmas“ įrašyti „antras“, o vietoj „ST/SG/AC.10/30/Rev.l“ įrašyti „ST/SG/AC.10/30/Rev.2“. Sąvokos „Bandymų ir kriterijų vadovas“ apibrėžtyje vietoj „ST/SG/AC. 10/1 1/Rev.4/Amend. 1“ įrašyti „ST/SG/AC.10/ll/Rev.4/Amend.l ir ST/SG/AC.10/ll/Rev.4/Amend.2“. Sąvokos „Didžiausias darbinis slėgis“ apibrėžties 2 pastaboje vietoj „6.2.1.3.3.5“ įrašyti „6.2.1.3.6.5“. Sąvokos „Pakuotė“ apibrėžties paskutinio sakinio pradžioje vietoj „Ši“ įrašyti „Išskyrus atvejus, kai vežamos radioaktyviosios medžiagos, ši“. Pastaboje po „2.2.7.2“ įrašyti „,4.1.9.1.1 ir 6.4 skyrių“. Sąvokos „Tara“ apibrėžtyje išbraukti pastabą, o tekstą prieš skliaustelius išdėstyti taip: „Tara“ – tai viena ar daugiau talpyklų ir bet kokie kiti komponentai ar medžiagos, būtini, kad talpyklos atliktų turinio laikymo bei kitas saugos užtikrinimo funkcijas“. Sąvokos „JT Bendrosios nuostatos“ apibrėžtyje vietoj „keturiolikto“ įrašyti „penkiolikto“, o vietoj „(ST/SG/AC.10/l/Rev.l4)“ įrašyti „(ST/SG/AC.10/l/Rev.l5)“. Abėcėlės tvarka įrašyti šias naujas sąvokų apibrėžtis: „ADN – tai Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų vidaus vandens keliais;“.
	„Gyvūninės kilmės medžiaga – tai gyvūnų skerdena, gyvūnų organai arba gyvūninės kilmės maisto produktai;“ „Pareiškėjas – tai, atitikties vertinimo atveju, gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, veikiantis Susitariančiojoje Salyje. Periodinių bandymų ir neplaninių apžiūrų atveju pareiškėjas – tai bandymą atliekanti įstaiga, operatorius arba jų įgaliotas atstovas, veikiantis Susitariančiojoje Salyje. *PASTABA.* Išimtiniais atvejais dėl atitikties vertinimo gali kreiptis trečioji šalis (pvz., operatorius, atitinkantis 1.2.1 skirsnio apibrėžtį).“ „Patvirtinimas Daugiašalis patvirtinimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai konstrukcijos kilmės šalies arba šalies, iš kurios krovinys išvežamas, atitinkamos kompetentingos institucijos ir kiekvienos šalies, per kurią arba į kurią krovinys vežamas, kompetentingos institucijos patvirtinimas. Į sąvoką „per kurią arba į kurią“ neįeina „virš kurios“, t. y. patvirtinimo ir pranešimo reikalavimai netaikomi šaliai, virš kurios radioaktyviosios medžiagos gabenamos orlaiviu, jei toje šalyje neplanuojamas laikinas nusileidimas; Vienašalis patvirtinimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai konstrukcijos patvirtinimas, kurį turi būti davusi tik konstrukcijos kilmės šalies kompetentinga institucija. Jei kilmės šalis nėra ADR Susitariančioji Šalis, šį patvirtinimą turi patvirtinti pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies, per kurios teritoriją krovinys vežamas, kompetentinga institucija (žr. 6.4.22.6 poskirsnį);“ „Lokalizavimo sistema – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai daliosios medžiagos ir taros komponentų išdėstymo sistema, projektuotojo nustatyta ir kompetentingos institucijos patvirtinta kaip sistema, skirta kritiškumo saugai užtikrinti;“ „Atitikties vertinimas – tai gaminio atitikties įvertinimo procesas pagal 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių nuostatas, susijusias su tipo patvirtinimu, gamybos priežiūra ir pirmine patikra bei bandymais;“ „Apgaubo sistema – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai taros komponentų išdėstymo sistema, nustatyta projektuotojo kaip sistema, skirta neleisti radioaktyviosioms medžiagoms pasklisti iš pakuotės vežimo metu;“ „Kritiškumo saugos indeksas (CSI), priskirtas pakuotei, išorinei transporto tarai ar konteineriui su daliąja medžiaga – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai numeris, pagal kurį vykdoma bendro pakuočių, išorinės transporto taros ar konteinerių su daliąja medžiaga kiekio kontrolė;“ „Konstrukcija – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai specialios formos radioaktyviosios medžiagos, mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos, pakuotės ar taros aprašymas, pagal kurį galima tiksliai identifikuoti gaminį. Šį aprašymą gali sudaryti specifikacija, inžineriniai brėžiniai, ataskaitos, patvirtinančios atitiktį įstatymais reglamentuotiems reikalavimams, ar kiti susiję dokumentai;“
	„Išskirtinis naudojimas – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai tik vieno siuntėjo naudojama transporto priemonė ar didelis konteineris, kai pirminės, tarpinės ir galinės pakrovimo ir iškrovimo operacijos atliekamos pagal siuntėjo arba gavėjo nurodymus;“
	„Didžiausias normalus darbinis slėgis – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai didžiausias slėgis, viršijantis atmosferinį slėgį jūros lygyje, kuris gali susidaryti apgaubo sistemoje per vienerius metus veikiant temperatūros svyravimams ir saulės radiacijai, kurie atitinka aplinkos sąlygas be ventiliacijos, be išorinio aušinimo naudojant papildomą sistemą arba be eksploatacijos kontrolės vežimo metu;“
	„Spinduliuotės lygis – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai atitinkama dozės galia, išreikšta milisivertais per valandą;“
	„Radioaktyvusis turinys – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai radioaktyvioji medžiaga kartu su pakuotėje esančia užteršta ar aktyvinta kieta medžiaga, skysčiu ar dujomis;“
	„Transporto indeksas (TI), priskirtas pakuotei, išorinei transporto tarai ar konteineriui, arba vežamiems nepakuotiems MSA-I ar DUP-I – 7 klasės medžiagų vežimo atveju tai numeris, pagal kurį vykdoma spinduliuotės kontrolė;“.

1.3 SKYRIUS
1.3.1	Papildyti šiomis naujomis pastabomis:
	„3 PASTABA. Dėl mokymų susijusių su 7 klase, taip pat žr. 1.7.2.5 poskirsnį.
	*4 PASTABA.* Mokymai turi būti vykdomi prieš imantis pareigų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu.“.
1.3.2.4	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“.
1.4 SKYRIUS
1.4.2.2.1 d)	Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą:
	*„PASTABA.* Cisternos, transporto priemonės-baterijos ir DDK gali būti vežami ir šiam terminui pasibaigus, laikantis 4.1.6.10 poskirsnio (transporto priemonėms-baterijoms ir DDK, kurių elementai yra slėginiai indai), 4.2.4.4, 43.2.4.4, 6.7.2.19.6, 6.7.3.15.6 arba 6.7.4.14.6 punktų sąlygų“.
1.6 SKYRIUS
1.6.1.1	Vietoj „2007“ įrašyti „2009“, o vietoj „2006“ įrašyti „2008“.
1.6.1.9	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“.
1.6.1.12	Išbraukti pirmą sakinį.
1.6.1	Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis:
„1.6.1.13	Transporto priemonėms, pirmą kartą užregistruotoms arba pradėtoms eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d., 5.3.2.2.1 ir 5.3.2.2.2 punktų reikalavimai, kad lentelė, skaičiai ir raidės turi likti vietoje nepriklausomai nuo transporto priemonės padėties, neprivalo būti taikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d.
1.6.1.14	VTK, pagaminti iki 2011 m. sausio 1 d. pagal iki 2010 m. gruodžio 31 d. galiojusius reikalavimus ir atitinkantys konstrukcijos tipą, su kuriuo nebuvo atliktas vibracijos bandymas 6.5.6.13 poskirsnį, gali būti toliau naudojami.
1.6.1.15	Ant VTK, pagamintų, atnaujintų arba suremontuotų iki 2011 m. sausio 1 d., neprivalo būti pažymėta didžiausia leistina apkrova kraunant rietuvėmis pagal 6.5.2.2.2 punktą. Tokie pagal 6.5.2.2.2 punktą nepažymėti VTK gali būti naudojami ir po 2010 gruodžio 31 d., tačiau jie turi būti pažymėti pagal 6.5.2.2.2 punktą, jei jie perdaryti arba suremontuoti po šios dienos.
1.6.1.16	Gyvūninės kilmės medžiagos, užterštos B kategorijos patogeniniais organizmais, išskyrus tuos, kurie būtų priskirti A kategorijai, jei jie būtų kultūros (žr. 2.2.62.1.12.2 papunktį), gali būti vežami pagal kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus iki 2014 m. gruodžio 31 d.
1.6.1.17	1–9 klasių medžiagos, išskyrus tas, kurios priskirtos pozicijoms JT Nr. 3077 arba 3082, kurioms nebuvo pritaikyti 2.2.9.1.10 punkte nustatyti klasifikavimo kriterijai ir kurios nepažymėtos pagal 5.2.1.8 poskirsnio ir 5.3.6 skirsnio nuostatas, gali būti vežamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. netaikant nuostatų dėl aplinkai pavojingų medžiagų.
1.6.1.18	3.4.9–3.4.13 skirsnių nuostatos privalo būti taikomos tik nuo 2011 m. sausio 1 d.“.
1.6.2	Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip: „Slėginiai indai ir 2 klasės indai“
1.6.2.4	Vietoj „6.2.3“ įrašyti „6.2.5“.
1.6.2.5	Vietoj „ir po to nenurodytus 6.2.2 arba 6.2.5“ įrašyti „(žr. 6.2.4) pagal tuo metu galiojusias ADR nuostatas“.
1.6.2.6	Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata:
„1.6.2.6	Slėginiai indai, skirti kitoms nei 2 klasės medžiagoms, pagaminti iki 2009 m. liepos 1 d. pagal 4.1.4.4 poskirsnio reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 4.1.3.6 poskirsnio reikalavimų, galiojančių nuo 2009 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami, jei atitinka 4.1.4.4 poskirsnio reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. gruodžio 31 d.“.
	Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata:
„1.6.2.7	Susitariančiosios Šalys vietoj 1.8.6, 1.8.7, 6.2.2.9, 6.2.3.6–6.2.3.8 poskirsnių reikalavimų gali toliau – iki 2011 m. birželio 30 d. – taikyti 6.2.1.4.1–6.2.1.4.4 punktų reikalavimus, kurie buvo taikomi iki 2008 m. gruodžio 31 d.“.

__________________

* Taisyklės dėl kritusių užsikrėtusių gyvūnų pateikiamos 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 273, 2002 10 10, p. 1).

1.6.3.18		Išbraukti paskutinį sakinį.
1.6.3.20		Vietoj „ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomų nuo 2003 metų sausio 1 dienos“ įrašyti „taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d., ir 6.8.4 b papunkčio specialiosios nuostatos TE15, taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.“.
1.6.3.21		Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“.
1.6.3.25		Išbraukti pirmą sakinį.
1.6.3.31		Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:
„1.6.3.31		Stacionarios cisternos (autocisternos), nuimamos cisternos ir cisternos, kurios yra transporto priemonės-baterijos elementai, suprojektuotos ir pagamintos pagal techninį reglamentą, kuris jų pagaminimo metu buvo pripažįstamas pagal tuo metu galiojusias 6.8.2.7 poskirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojamos.“.
1.6.3		Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis 1.6.3.32–1.6.3.34:
„1.6.3.32		Stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos, pagamintos iki 2007 m. liepos 1 d. pagal reikalavimus, galiojusius iki 2006 m. gruodžio 31 d., su liukų dangčių agregatais, atitinkančiais 6.8.2.6 poskirsnio lentelėje minimo standarto EN 13317:2002 reikalavimus, galiojusius iki 2006 m. gruodžio 31 d., įskaitant reikalavimus, pateiktus minėto standarto B priedo paveiksle ir lentelėje B.2, kurios nuo 2007 m. sausio 1 d. nebepripažįstamos arba kurių medžiagos neatitinka standarto EN 13094:2004 5.2 punkto reikalavimų, gali būti toliau naudojamos.
1.6.3.33		Kai stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos korpusas dar iki 2009 m. sausio 1 d. buvo pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytas į ne didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, pagal 6.8.2.5.1 punktą privalomuose nurodyti duomenyse prie korpuso talpos neprivaloma nurodyti simbolio „S“ iki kitos periodinės patikros pagal 6.8.2.4.2 punktą.
1.6.3.34		Nepaisant 4.3.2.2.4 punkto nuostatų, stacionarios cisternos (autocisternos) ir nuimamos cisternos, skirtos suskystintoms dujoms arba atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti ir atitinkančios taikomus ADR reikalavimus dėl konstrukcijos, bet iki 2009 m. liepos 1 d. pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytos į didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, gali būti toliau pildomos daugiau negu 20 proc. ir mažiau negu 80 proc. jų talpos.“.
		Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata:
„1.6.3.35		Susitariančios Šalys gali netaikyti 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių bei 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 nuostatų reikalavimų iki 2011 m. liepos 1 d.“.
1.6.4.5		Išbraukti pirmą sakinį.
1.6.4.9		Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:
„1.6.4.9		Konteinerinės cisternos ir DDK, suprojektuoti ir pagaminti pagal techninį reglamentą, kuris jų pagaminimo metu buvo pripažįstamas pagal tuo metu galiojusias 6.8.2.7 poskirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojami.“.
1.6.4.12		Išbraukti antrą, trečią ir paskutinį sakinius.
1.6.4.13		Vietoj „ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d.,“ įrašyti „taikomų nuo 2003 metų sausio 1 d., ir 6.8.4 b skirsnio specialiosios nuostatos TE15, taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.“.
1.6.4.15		Išbraukti pirmą sakinį.
1.6.4.16		Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“.
1.6.4.18		Pakeisti pradžią ir išdėstyti ją taip:
		„Konteinerinėms cisternoms ir DDK, pagamintiems iki 2007 m. sausio 1 d. ir neatitinkantiems
1.6.4.30		Išbraukti pirmą sakinį.
1.6.4		Papildyti šiomis naujomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis:
„1.6.4.31		Medžiagoms, kurioms 3.2 skyriaus A lentelės 11 stulpelyje nurodyta specialioji nuostata TP35, ADR kilnojamųjų cisternų instrukcija T14, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d.
1.6.4.32		Kai konteinerinės cisternos korpusas dar iki 2009 m. sausio 1 d. buvo pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytas į ne didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, pagal 6.8.2.5.1 punktą privalomuose nurodyti duomenyse prie korpuso talpos neprivaloma nurodyti simbolio „S“ iki kitos periodinės patikros pagal 6.8.2.4.2 punktą.
1.6.4.33		Nepaisant 4.3.2.2.4 punkto nuostatų, konteinerinės cisternos, skirtos suskystintoms dujoms arba atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti ir atitinkančios taikomus ADR reikalavimus dėl konstrukcijos, bet iki 2009 m. liepos 1 d. pertvaromis ir bangavimo slopintuvais padalytos į didesnes negu 7 500 litrų talpos sekcijas, gali būti toliau pildomos daugiau negu 20 proc. ir mažiau negu 80 proc. jų talpos.“.
		Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata:
„1.6.4.34		Susitariančios Šalys gali netaikyti 1.8.6 ir 1.8.7 skirsnių bei 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 nuostatų reikalavimų iki 2011 m. liepos 1 d.“.
1.6.5.4		Vietoj „2006“ įrašyti „2008“, o vietoj „2008 m. kovo 31 d.“ įrašyti „2010 m. kovo 31 d.“.
1.6.5.6	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta) „.
1.6.5.9	Po „pirmą kartą užregistruoti“ įrašyti „(arba pradėti eksploatuoti, jei registracija nėra privaloma)“.
1.6.5.10	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:
„1.6.5.10	Tinkamumo patvirtinimo sertifikatai, atitinkantys 9.1.3.5 poskirsnyje pateiktą pavyzdį, galioję iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir patvirtinimo sertifikatai, atitinkantys 9.1.3.5 poskirsnyje pateiktą pavyzdį, galioję nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau naudojami.“.
1.6.5	Papildyti šia nauja pereinamojo laikotarpio nuostata:
„1.6.5.11	MEMU, pagaminti ir pagal nacionalinės teisės nuostatas gavę tinkamumo patvirtinimo sertifikatą iki 2009 m. sausio 1 d., bet neatitinkantys nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančių gamybos ir tinkamumo patvirtinimo reikalavimų, gali būti naudojami, jei juos patvirtino šalies, kurioje jie naudojami, kompetentingos institucijos.“.
1.6.6.1	Vietoj „2.2.7.7“ įrašyti „2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1, 2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6, 3.3 skyriaus 336 specialioji nuostata ir 4.1.9.3“.
1.6.6.2.1 ir
1.6.6.2.2	Vietoj „2.2.7.7“ įrašyti „2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1, 2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6, 3.3 skyriaus 337 specialioji nuostata ir 4.1.9.3“.
1.7 SKYRIUS
Skyriaus antraštėje vietoj „Bendrieji reikalavimai“ įrašyti „Bendrosios nuostatos, taikomos“. Pakeisti 1.7.1 skirsnio antraštę ir išdėstyti ją taip: „Taikymo sritis ir taikymas“.
1.7.1	Po antrašte įrašyti šias naujas pastabas:
	*„1 PASTABA.* Įvykus avarijai ar Įvykiui vežant radioaktyviąsias medžiagas, turi būti taikomos atitinkamų nacionalinių ir (arba) tarptautinių organizacijų nustatytos avariniu atveju taikytinos nuostatos, skirtos žmonėms, turtui ir aplinkai apsaugoti. Gairės dėl šių nuostatų pateikiamos „Avarinių priemonių įvykus eismo nelaimei vežant radioaktyviąsias medžiagas planavimas ir pasirengimas joms“, Saugos normų serija Nr. TS-G-1.2 (ST-3), TATENA, Viena (2002).
	*2 PASTABA.* Vykdant avarines procedūras atsižvelgiama Į tai, kad Įvykus avarijai dėl krovinio turinio ir aplinkos reakcijos gali susidaryti kitos pavojingos medžiagos.“.
1.7.1.1	Paskutiniame sakinyje po žodžių „Aiškinamąją medžiagą“ įterpti „apie TS-R-l 1996 m. leidimą“.
1.7.1.4	Papildyti šiuo nauju 1.7.1.4 poskirsniu:
„1.7.1.4	ADR nuostatos netaikomos vežant: a) radioaktyviąsias medžiagas, kurios yra neatskiriama transporto priemonių dalis; b) kokios nors įstaigos ribose radioaktyviąsias medžiagas, kurioms taikomos šioje įstaigoje galiojančios atitinkamos saugos taisyklės, ir kai gabenama ne bendrosios paskirties automobilių keliais arba geležinkeliais; c) radioaktyviąsias medžiagas, implantuotas arba kitaip patekusias į žmogaus ar gyvo gyvūno organizmą diagnozavimo arba gydymo sumetimais; d) radioaktyviąsias medžiagas, pagal įstatymus leistas naudoti plataus vartojimo produktuose, po jų pardavimo galutiniam naudotojui; e) gamtines medžiagas ir rūdas, kurių sudėtyje yra gamtinių radionuklidų, kurios yra arba jų natūraliame būvyje arba buvo perdirbtos tik kitu tikslu nei radionuklidų išskyrimas, ir kurios nėra skirtos būti perdirbtos siekiant šiuos radionuklidus panaudoti, tačiau su sąlyga, kad šių medžiagų savitasis aktyvumas 2.2.7.7.2.1 b papunktyje nurodytų reikšmių ar pagal 2.2.7.7.2.2–2.2.7.7.2.6 papunkčius apskaičiuotų reikšmių neviršija daugiau kaip 10 kartų; f) neradioaktyvius kietus daiktus, ant kurių kokio nors paviršiaus yra radioaktyviųjų medžiagų, kurių kiekis neviršija 2.2.7.2 poskirsnyje pateiktos sąvokos „Tarša“ apibrėžtyje nurodytos ribinės reikšmės.“.
Papildyti šiuo nauju 1.7.1.5 poskirsniu:
„1.7.1.5	*Specialiosios nuostatos dėl nekontroliuojamų pakuočių vežimo* 2.2.7.2.4.1 papunktyje nurodytoms nekontroliuojamoms pakuotėms taikomos tik šios 5–7 dalių nuostatos: a) taikomi 5.1.2, 5.1.3.2, 5.1.4, 5.2.1.2, 5.2.1.7.1–5.2.1.7.3,5.2.1.9, 5.4.1.1.1 a), g) ir h) bei 7.5.11 CV33 (5.2) reikalavimai; b) 6.4.4 skirsnyje nurodyti nekontroliuojamoms pakuotėms taikomi reikalavimai, ir c) jei nekontroliuojamoje pakuotėje yra daliųjų medžiagų, taikoma viena iš daliųjų medžiagų išimčių, numatytų 2.2.7.2.3.5 papunktyje, ir vykdomas 6.4.7.2 poskirsnyje nustatytas reikalavimas. Nekontroliuojamoms pakuotėms taikomos atitinkamos visų kitų ADR dalių nuostatos“.
1.7.2.2	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:
„1.7.2.2	Individualios apšvitos dozės neturi viršyti nustatytų atitinkamos dozės ribų. Apsauga ir saugumas turi būti taip optimizuoti, kad individualios apšvitos dozė, asmenų, galinčių būti apšvitintais, skaičius ir apšvitos tikimybė būtų kuo mažesni, atsižvelgiant į ekonomines ir socialines sąlygas, griežtai nustatant, kad individualios dozės yra apribotos. Padėtis turi būti vertinama struktūriškai ir sistemingai bei įvertinant vežimo sąsają su kitomis veiklos sritimis.“.
1.7.2.3	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:
„1.7.2.3	Programoje numatomų priemonių pobūdis ir apimtis priklauso nuo galimos apšvitos dydžio ir tikimybės. Į programą turi būti įtraukti 1.7.2.2, 1.7.2.4 ir 1.7.2.5 poskirsnių reikalavimai. Pareikalavus programos dokumentacija turi būti pateikta atitinkamai kompetentingai institucijai patikrinti.“.
1.7.2.4	Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą (likusi dalis nesikeičia): *„PASTABA.* Profesinės apšvitos, atliekant su vežimu susijusius darbus, atveju, kai įvertinta, kad efektyvioji dozė greičiausiai neviršys 1 mSv per metus, nustatyti specialius darbo grafikus, vykdyti išsamią dozimetrinę stebėseną, dozių įvertinimo programas ar individualios dozimetrinės kontrolės apskaitą nereikalaujama.“.
1.7.2.5	Papildyti šiuo nauju poskirsniu:
„1.7.2.5	Darbuotojai (žr. 7.5.11, CV33 3 pastabą) turi būti atitinkamai mokomi radiacinės saugos, įskaitant atsargumo priemones, kurių reikia laikytis, siekiant sumažinti jų profesinę apšvitą bei apšvitą kitų asmenų, galinčių nukentėti dėl jų veiksmų.“.
1.7.4.1	Išbraukti „radioaktyviųjų medžiagų“ prieš „krovinių“, o vietoj „taikomus ADR reikalavimus“ įrašyti „ADR reikalavimus, taikomus radioaktyviosioms medžiagoms“.
1.8 SKYRIUS
1.8.3.2 a)	Vietoj „2.2.7.1.2 ir skyriuose 3.3 ir 3.4“ įrašyti „1.7.1.4 poskirsnyje ir 3.3, 3.4 ir 3.5 skyriuose“.
1.8.3.13	Penktoje įtraukoje vietoj „ir 1223“ įrašyti „1223, 3475 ir aviacinis kuras, priskiriamas prie JT Nr. 1268 ir 1863 medžiagų“. Pabaigoje įterpti šią naują pastraipą: „Saugos konsultanto pasirengimo pažymėjimas, išduotas iki 2009 m. sausio 1 d. medžiagoms JT Nr. 1202, 1203 ir 1223, galioja ir JT Nr. 3475 bei aviaciniam kurui, priskiriamam pozicijai JT Nr. 1268 arba 1863.“.
Papildyti šiais naujais 1.8.6 ir 1.8.7 skirsniais:
„1.8.6	Administracinė kontrolė, taikoma atliekant 1.8.7 skirsnyje aprašytus atitikties vertinimus, periodines patikras ir neplaninius tikrinimus
1.8.6.1	Kompetentinga institucija gali tvirtinti tikrinančiąsias įstaigas atitikties vertinimams, periodinėms patikroms ir neplaniniams tikrinimams atlikti bei įmonių vidinių patikros padalinių priežiūrai vykdyti, kaip nustatyta 1.8.7 skirsnyje.
1.8.6.2	Kompetentinga institucija turi užtikrinti tikrinančiųjų įstaigų priežiūrą ir atšaukti arba apriboti suteiktą patvirtinimą, jei nustato, kad patvirtinta įstaiga nebeatitinka patvirtinimo ir 1.8.6.4 poskirsnio reikalavimų arba nebesilaiko ADR nustatytų procedūrų.
1.8.6.3	Jei patvirtinimas atšaukiamas arba apribojamas arba kai tikrinančioji įstaiga nutraukia veiklą, kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog bylas perimtų tvarkyti kita tikrinančioji įstaiga arba kad bylos būtų prieinamos naudotis.
1.8.6.4	Tikrinančioji įstaiga privalo: a) turėti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo, gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą; b) turėti galimybę naudotis tinkama ir pakankama infrastruktūra bei įranga; c) veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios įtakos, galinčios sutrukdyti jai tai atlikti; d) užtikrinti komercinės ir privačios gamintojo ir kitų asmenų veiklos konfidencialumą; e) išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių tikrinančiosios įstaigos funkcijų ir su tuo nesusijusių funkcijų; f) turėti dokumentais pagrįstą kokybės kontrolės sistemą; g) užtikrinti, kad būtų atliekami atitinkame standarte ir ADR nurodyti bandymai ir patikros; h) taikyti efektyvią ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal 1.8.7 skirsnį. Tikrinančioji įstaiga turi būti papildomai akredituota pagal standartą EN ISO/IEC 17020:2004, kaip nurodyta 6.2.3.6 poskirsnyje ir 6.8.4. skirsnio TA4 bei TT9 specialiosiose nuostatose. Veiklą pradedanti tikrinančioji įstaiga gali būti patvirtinta laikinai. Prieš patvirtindama tikrinančiąją įstaigą laikinai, kompetentinga institucija įsitikina, kad tikrinančioji įstaiga atitinka standarto EN ISO/IEC 17020:2004 reikalavimus. Kad galėtų toliau tęsti naują veiklą, tikrinančioji įstaiga turi būti akredituota per pirmuosius jos veiklos metus.
1.8.7	Atitikties vertinimo ir periodinių patikrų procedūros *PASTABA. Š*iame skirsnyje „atitinkama įstaiga“ reiškia įstaigą, nurodytą 6.2.2.9 poskirsnyje, kai sertifikuojami JT slėgimai indai, 6.2.3.6 poskirsnyje, jei atliekamas ne JT slėginių indų patvirtinimas, ir 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 specialiosiose nuostatose.
1.8.7.1	*Bendrosios nuostatos*
1.8.7.1.1	1.8.7 skirsnio procedūros taikomos pagal 6.2.3.6 poskirsnyje pateiktą lentelę tvirtinant ne JT slėgimus indus ir pagal 6.8.4 skirsnio TA4 ir TT9 specialiąsias nuostatas atliekant cisternų, transporto priemonių-baterijų ir DDK patvirtinimą. 1.8.7 skirsnio procedūros gali būti taikomos pagal 6.2.2.9 poskirsnyje pateiktą lentelę sertifikuojant JT slėginius indus.
1.8.7.1.2	Kiekvieną atskirą prašymą dėl a) tipo patvirtinimo pagal 1.8.7.2, arba b) gamybos priežiūros pagal 1.8.7.3 poskirsnį ir pirminės patikros bei bandymų pagal 1.8.7.4 poskirsnį, arba c) periodinės patikros ir neplaninių tikrinimų pagal 1.8.7.5 poskirsnį pareiškėjas pateikia vienai kompetentingai institucijai, jos atstovui arba jo paties pasirinktai patvirtintai tikrinančiąjai įstaigai.
1.8.7.1.3	Prašyme nurodoma (arba pridedama): a) pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; b) kai teikiamas prašymas dėl atitikties vertinimo, o pareiškėjas nėra gamintojas – gamintojo pavadinimas ir adresas; c) rašytinis patvirtinimas, kad šis prašymas nepateiktas kitai kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai; d) atitinkama techninė dokumentacija, nurodyta 1.8.7.7 poskirsnyje; e) pažyma, suteikianti teisę kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai patikrinimo tikslais patekti į gamybos, patikros, bandymų vietas ir saugyklas, kurioje yra visa reikalinga informacija.
1.8.7.1.4	Jei pareiškėjas gali kompetentingai institucijai, jos atstovui ar tikrinančiajai įstaigai priimtinu būdu įrodyti, kad atitinka 1.8.7.6 poskirsnio reikalavimus, pareiškėjas gali įkurti savo vidinį patikros padalinį, kuris gali atlikti kai kurias arba visas patikras ir bandymus, kaip nurodyta 6.2.2.9 arba 6.2.3.6 poskirsniuose.
1.8.7.2	*Tipo patvirtinimas*
1.8.7.2.1	Pareiškėjas privalo: a) slėginių indų atveju – pateikti atitinkamai įstaigai numatomų gaminti gaminių reprezentacinius pavyzdžius. Jei to reikia bandymų programai, atitinkama įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių; b) cisternų, transporto priemonių-baterijų ir DDK atveju – suteikti prieigą prie bandomojo pavyzdžio tipo bandymams atlikti.
1.8.7.2.2	Atitinkama įstaiga privalo: a) išnagrinėti 1.8.7.7.1 punkte nurodytą techninę dokumentaciją, kad būtų patikrinta, ar konstrukcija atitinka taikytinas ADR nuostatas ir ar bandomasis pavyzdys arba bandomųjų pavyzdžių partija yra pagaminti pagal techninę dokumentaciją ir yra tipiški konstrukcijai; b) atlikti patikrinimus ir stebėti bandymus, nurodytus ADR, kad būtų nustatyta, ar buvo laikomasi nuostatų ir jos įvykdytos ir ar gamintojo pasirinktos procedūros atitinka reikalavimus; c) patikrinti medžiagų gamintojo (-ų) išduotą sertifikatą (-us) dėl atitikties ADR nuostatoms; d) atsižvelgdama į tai, kas reikalinga, patvirtinti stacionaraus dalių jungimo procedūras arba patikrinti, ar jos jau buvo patvirtintos anksčiau, ir įsitikinti, ar darbuotojai, atliekantys stacionarų dalių jungimą ir neardomuosius bandymus, yra kvalifikuoti ir patvirtinti; e) suderinti su pareiškėju patikrinimų ir reikalingų bandymų atlikimo vietą ir bandymų įrangą. Atitinkama įstaiga pareiškėjui išrašo tipo patikrinimo protokolą.
1.8.7.2.3	Kai tipas atitinka visas jam taikomas nuostatas, kompetentinga institucija, jos atstovas arba tikrinančioji įstaiga išduoda tipo patvirtinimo sertifikatą. Šiame sertifikate pateikiama tokia informacija: a) jį išdavusios įstaigos pavadinimas ir adresas; b) gamintojo pavadinimas ir adresas; c) nuoroda į atitinkamą ADR redakciją ir tipo patikrinimui taikytus standartus; d) visi reikalavimai, kylantys iš atlikto patikrinimo; e) duomenys, reikalingi tipui ir jo variantams identifikuoti, kaip nurodyta atitinkamame standarte, ir f) nuoroda į tipo patikrinimo protokolą (-us). Prie sertifikato pridedamas visų atitinkamų techninės dokumentacijos dalių sąrašas (žr. 1.8.7.7.1 punktą).
1.8.7.3	*Gamybos priežiūra*
1.8.7.3.1	Atitinkama įstaiga tikrina gamybos procesą, kad būtų užtikrinama, jog gaminys gaminamas laikantis tipo patvirtinimo nuostatų.
1.8.7.3.2	Pareiškėjas imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog gamybos procesas atitinka jam taikomas ADR nuostatas ir tipo patvirtinimo sertifikato bei jo priedų nuostatas.
1.8.7.3.3	Atitinkama įstaiga: a) tikrina atitiktį 1.8.7.7.2 punkte nurodytai techninei dokumentacijai; b) tikrina, ar produkto gamybos procesas atitinka taikomus reikalavimus ir su tuo susijusią dokumentaciją; c) tikrina, ar galima atsekti medžiagų kelią; taip pat tikrina, ar medžiagų techninės charakteristikos atitinka jų sertifikatą (-us); d) jei reikia, tikrina, ar stacionarų dalių jungimą ir neardomuosius bandymus atliekantys darbuotojai yra kvalifikuoti arba patvirtinti; e) suderina su pareiškėju patikrinimų ir reikalingų bandymų atlikimo vietą ir f) registruoja patikrinimo rezultatus.
1.8.7.4	*Pirminė patikra ir bandymai*
1.8.7.4.1	Pareiškėjas: a) žymi ADR nustatytais ženklais, ir b) pateikia atitinkamai įstaigai 1.8.7.7 poskirsnyje nurodytą techninę dokumentaciją.
1.8.7.4.2	Atitinkama įstaiga: a) atlieka reikiamus patikrinimus ir bandymus, kad nustatytų, ar gaminys pagamintas laikantis tipo patvirtinimo ir kitų atitinkamų nuostatų; b) tikrina, ar aptarnavimo įranga atitinka jos gamintojų pateiktus sertifikatus; c) išduoda pareiškėjui pirminės patikros ir bandymų protokolą, apimantį išsamų atliktų bandymų ir patikrinimų aprašymą bei patikrintą techninę dokumentaciją, ir d) jei gamyba atitinka nuostatas, parengia rašytinį gamybos atitikties sertifikatą ir patvirtina jį savo registruotu ženklu. Sertifikatas ir protokolas gali būti išduoti kelioms to paties tipo gaminių pozicijoms (grupės sertifikatas arba protokolas).
1.8.7.4.3	Sertifikate turi būti pateikta bent ši informacija: a) atitinkamos įstaigos pavadinimas ir adresas; b) gamintojo pavadinimas ir adresas ir pareiškėjo, jei jis nėra gamintojas, pavadinimas (vardas, pavardė) ir adresas; c) nuoroda į atitinkamą ADR redakciją ir atliekant pirmines patikras bei bandymus taikytus standartus; d) patikrų ir bandymų rezultatai; e) duomenys, būtini patikrintam (-iems) gaminiui (-iams) identifikuoti: bent jau serijos numeris ar, jei tai vienkartiniai balionai, partijos numeris, ir f) tipo patvirtinimo numeris.
1.8.7.5	*Periodinės patikros ir neplaniniai tikrinimai* Atitinkama įstaiga: a) atlieka identifikavimą ir tikrina atitiktį dokumentacijai; b) atlieka patikras ir stebi bandymus, kad nustatytų, ar laikomasi reikalavimų; c) išduoda patikrų ir bandymų rezultatų protokolus, kurie gali būti išrašomi kelioms gaminių pozicijoms, ir d) užtikrina, kad būtų atliktas žymėjimas reikalingomis žymomis.
1.8.7.6	*Pareiškėjo vidinių patikros padalinių priežiūra*
1.8.7.6.1	Pareiškėjas: a) įkuria vidinį patikros padalinį su kokybės sistema 1.8.7.7.5 punkte nurodytoms patikroms ir bandymams atlikti, kuris turi būti prižiūrimas; b) vykdo prievoles, kylančias iš patvirtintos kokybės sistemos, ir užtikrina, kad ji nuolat būtų tinkama ir veiksminga; c) dirbti vidiniame patikros padalinyje skiria kvalifikuotus ir kompetentingus darbuotojus, ir d) prireikus atlieka žymėjimą registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu.
1.8.7.6.2	Tikrinančioji įstaiga atlieka pirminį auditą. Jei jo rezultatai priimtini, tikrinančioji įstaiga išduoda leidimą ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui. Turi būti laikomasi šių sąlygų: a) audito rezultatai turi patvirtinti, kad atliekamos gaminio patikros ir bandymai atitinka ADR reikalavimus; b) tikrinančioji įstaiga gali suteikti leidimą pareiškėjo vidiniam patikros padaliniui atlikti kiekvieno patvirtinto gaminio žymėjimą registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu; c) šis leidimas gali būti pratęstas paskutiniais jo galiojimo metais atlikus auditą, kurio rezultatai priimtini. Naujas galiojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo leidimo ankstesnio galiojimo laikotarpio pabaigos, ir d) tikrinančiosios įstaigos auditoriai turi būti kompetentingi gaminio, kurio atžvilgiu taikyta kokybės sistema, atitikties vertinimui atlikti.
1.8.7.6.3	Tikrinančioji įstaiga leidimo galiojimo metu atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog pareiškėjas yra išlaikęs ir taiko kokybės sistemą. Turi būti laikomasi šių sąlygų: a) per 12 mėnesių laikotarpį auditas atliekamas bent du kartus; b) tikrinančioji įstaiga gali reikalauti papildomų apsilankymų, personalo mokymų, techninių pakeitimų, kokybės sistemos koregavimo, taip pat apriboti arba uždrausti pareiškėjui atlikti patikras ir bandymus: c) tikrinančioji įstaiga vertina bet kokius kokybės sistemos pakeitimus ir sprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks pirminio audito reikalavimus ir ar nereikėtų iš naujo atlikti išsamaus vertinimo; d) tikrinančiosios įstaigos auditoriai turi būti kompetentingi gaminio, kurio atžvilgiu taikyta kokybės sistema, atitikties vertinimui atlikti, ir e) tikrinančioji įstaiga pateikia pareiškėjui apsilankymo arba audito ataskaitą ir, jei buvo atliktas bandymas, bandymo protokolą.
1.8.7.6.4	Jei nustatoma, kad atitinkami reikalavimai nesilaikoma, tikrinančioji įstaiga užtikrina, kad būtų imtasi priemonių trūkumams pašalinti. Jei priemonių trūkumams pašalinti nesiimama laiku, tikrinančioji įstaiga gali sustabdyti vidiniam patikros padaliniui išduoto leidimo vykdyti veiklą galiojimą arba jį atšaukti. Kompetentingai institucijai siunčiamas pranešimas apie sustabdymą arba atšaukimą. Pareiškėjui pateikiamas protokolas su išsamiu tikrinančiosios įstaigos priimtų sprendimų motyvų aprašymu.
1.8.7.7	*Dokumentai* Techninė dokumentacija turi būti tokia, kad pagal ją būtų galima įvertinti atitiktį atitinkamiems reikalavimams.
1.8.7.7.1	Dokumentai tipo patvirtinimui Pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus: a) projektavimo ir gamybos procese taikytų standartų sąrašą; b) tipo ir visų jo variantų aprašymą; c) instrukcijas pagal atitinkamą 3.2 skyriaus A lentelės stulpelį arba pavojingų krovinių, kuriems vežti skirti atitinkami gaminiai, sąrašą; d) bendro surinkimo brėžinį arba brėžinius; e) išsamius gaminio, aptarnavimo įrangos, konstrukcinės įrangos, žymėjimo ir (arba) ženklinimo brėžinius su skaičiavimuose naudotais matmenimis, būtinus atitikčiai patvirtinti; f) dokumentus apie skaičiavimus bei gautus rezultatus ir išvadas; g) aptarnavimo įrangos sąrašą su atitinkamais techniniais duomenimis ir informacija apie apsauginius įtaisus, įskaitant pralaidumo gebos skaičiavimus, jei reikia; h) medžiagų, reikalaujamų pagal kiekvienai detalei, kiekvienai detalės daliai, aptaisui, aptarnavimo ir konstrukcinės įrangai taikomą gamybos standartą, sąrašą ir tų medžiagų technines charakteristikas arba atitinkamą atitikties ADR reikalavimams deklaraciją; i) patvirtintą stacionaraus dalių jungimo metodo kokybės įvertinimą; j) terminio apdorojimo proceso (-ų) aprašymą, ir k) visų dėl tipo patvirtinimo ir dėl gamybos atliktų atitinkamų bandymų, išvardytų standartuose arba ADR, procedūrų dokumentaciją, aprašymus ir protokolus.
1.8.7.7.2	Dokumentai gamybos priežiūrai atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus: a) 1.8.7.7.1 punkte išvardytus dokumentus; b) technologinių procedūrų, įskaitant bandymų procedūras, dokumentaciją; c) gamybos dokumentaciją; d) patvirtintą stacionarų dalių jungimą atliekančių darbuotojų kvalifikacinį įvertinimą; e) patvirtintą neardomuosius bandymus atliekančių darbuotojų kvalifikacinį įvertinimą; f) ardomųjų ir neardomųjų bandymų protokolus; g) terminio apdorojimo dokumentaciją, ir h) kalibravimo dokumentaciją.
1.8.7.7.3	Dokumentai pirminei patikrai ir bandymams atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus: a) 1.8.7.7.1 ir 1.8.7.7.2 punktuose išvardytus dokumentus; b) gaminio ir visų jo detalių medžiagų sertifikatus; c) aptarnavimo įrangos atitikties deklaracijas ir medžiagų sertifikatus, ir d) atitikties deklaraciją, įskaitant gaminio ir visų jo variantų, įtrauktų į tipo patvirtinimą, aprašymą.
1.8.7.7.4	Dokumentai periodinėms patikroms ir neplaniniams tikrinimams atlikti Pareiškėjas, jei būtina, pateikia šiuos dokumentus: a) slėginių indų atveju: dokumentus, kuriuose nurodyti specialieji reikalavimai, kai gamybos ir periodinių patikrų bei bandymų standartai tai numato; b) cisternų atveju: i) cisternos bylą, ir ii) vieną arba daugiau dokumentų iš tų, kurie paminėti 1.8.7.7.1–1.8.7.7.3 punktuose.
1.8.7.7.5	Dokumentai vidinio patikros padalinio vertinimui atlikti Vidinio patikros padalinio vertinimo atveju pareiškėjas pateikia kokybės sistemos dokumentus, kuriuose nurodoma: a) organizacinė struktūra ir pareigos; b) atitinkamos patikrų ir bandymų, kokybės kontrolės, kokybės užtikrinimo ir technologinių procesų vykdymo instrukcijos bei sisteminės operacijos, kurios bus taikomos; c) kokybės registravimo duomenys, pvz., patikrų protokolai, bandymų duomenys, kalibravimo duomenys ir sertifikatai; d) vadovaujančiosios grandies apžvalgos, užtikrinančios veiksmingą kokybės sistemos funkcionavimą, įvertinant audito, atlikto pagal 1.8.7.6 poskirsnį, rezultatus; e) kaip tenkinami klientų pageidavimai ir taisyklių reikalavimai; f) kaip vyksta dokumentų kontrolės ir jų peržiūros procesas; g) reikalavimų neatitinkančių gaminių atžvilgiu taikomos procedūros; h) atitinkamo personalo mokymo programos ir kvalifikacijos suteikimo procedūros.
1.8.7.8	*Pagal standartus pagaminti, patvirtinti, patikrinti ir išbandyti gaminiai* Laikoma, kad 1.8.7.7 poskirsnio reikalavimai įvykdyti, jei atitinkamais atvejais buvo taikyti šie standartai:

Atitinkami poskirsniai ir punktai	Dokumento numeris	Dokumento pavadinimas
1.8.7.7.1–1.8.7.7.4	EN 12972:2007	Cisternos pavojingiems kroviniams vežti. Metalinių cisternų bandymas, patikra ir žymėjimas

1.9 SKYRIUS

1.9.5.2.2

„Tunelio kategorija C“ lentelėje po žodžiais „Vežant cisternose“:

– pakeisti 2 klasės klasifikacinius kodus taip:

„2 klasė: Klasifikaciniai kodai 2A, 20, 3A ir 30 ir klasifikaciniai kodai tik su T raide arba su raidžių grupėmis TC, TO ir TOC“;

– prie 6.1 klasės išbraukti „klasifikaciniai kodai TF1 ir TFC; ir Medžiagos, toksiškos įkvėpus (JT Nr. 3381-3390)“;

– prie 8 klasės vietoj „klasifikacinis kodas CT1“ įrašyti „klasifikaciniai kodai CT1, CFT ir COT“.

„Tunelio kategorija D“ lentelėje pirmoje eilutėje prie 8 klasės vietoj „klasifikacinis kodas CT1“ įrašyti „klasifikaciniai kodai CT1, CFT ir COT“.

„Tunelio kategorija D“ lentelėje po žodžiais „Vežant palaidai / suverstinai ar cisternose“:

– prie 3 klasės išbraukti „:Pakavimo grupės I ir II; ir Klasifikacinis kodas F2“;

– pakeisti įrašą apie 6.1 klasę ir išdėstyti jį taip:

„6.1 klasė: Pakavimo grupė II; ir

Pakavimo grupė III, klasifikacinis kodas TF2“;

– pakeisti įrašą apie 8 klasę ir išdėstyti jį taip:

„8 klasė: Pakavimo grupė I, klasifikaciniai kodai CF1, CFT ir CW1; ir

Pakavimo grupė II, klasifikaciniai kodai CF1 ir CFT;“

1.9.5.3.7

Papildyti šiuo nauju antru sakiniu:

„Susitariančiosios Šalys apie šiuos apribojimus praneša JT EEK sekretoriatui, kad šis šią informaciją paskelbtų savo interneto svetainėje viešam naudojimui.“.

1.10 SKYRIUS

1.10.4

Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip:

„Pagal 1.1.3.6 poskirsnio nuostatas 1.10.1, 1.10.2, 1.10.3 ir 8.1.2.1 d punktų reikalavimai netaikomi, jei viena transporto priemone pakuotėse vežami kiekiai ne didesni negu nurodyta 1.1.3.6.3 punkte, išskyrus JT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500 medžiagas (žr. 1.1.3.6.2 punkto pirmą įtrauką).“.

1.10.5 lentelė

Antraštinėje eilutėje po „Cisterna (1)“ įterpti nuorodą į išnašą „c“. Išnašą

išdėstyti taip: „Siame stulpelyje nurodyta vertė taikoma tik tada, kai leidžiama vežti cisternose pagal 3.2 skyriaus A lentelės 10 arba 12 stulpelių nuostatas. Medžiagoms, kurių neleidžiama vežti cisternose, šiame stulpelyje pateiktos instrukcijos netaikomos.“.

Antraštinėje eilutėje po „Palaidai / suverstinai (kg)“ įterpti nuorodą į išnašą „d“. Išnašą išdėstyti taip: „Siame stulpelyje nurodyta vertė taikoma tik tada, kai medžiagas leidžiama vežti palaidai / suverstinai pagal 3.2 skyriaus A lentelės 10 arba 17 stulpelių nuostatas. Medžiagoms, kurių neleidžiama vežti palaidai / suverstinai, šiame stulpelyje pateiktos instrukcijos netaikomos.“.

Lentelėje, prie 3 klasės, eilutėje „Desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos“, ketvirtame stulpelyje (Cisterna (1)), vietoj „a“ įrašyti „0“.

Lentelėje, prie 5.1 klasės, pakeisti įrašą antros eilutės trečiame stulpelyje ir išdėstyti jį taip:

„Perchloratai, amonio nitratas, trąšos amonio nitrato pagrindu ir amonio nitrato emulsijos arba suspensijos ar geliai“.

Prie 1 klasės, 1.4 poklasės, įterpti šią naują ketvirtą eilutę apie:

Klasė	Poklasė	Medžiaga ar gaminys	Kiekis
			Cisterna (l)^c	Palaidai / suverstinai (kg)^d	Pakuotės (kg)
1	1.4	Sprogmenys, priskirti JT Nr. 0104, 0237, 0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500	a	a	0

2 DALIS

2.1 SKYRIUS

2.1.3.5.5

Papildyti šiuo nauju 2.1.3.5.5 punktu:

„2.1.3.5.5

Jeigu vežama medžiaga yra atliekos, kurių sudėtis nėra tiksliai žinoma, ji JT numeriui ir pakavimo grupei, kaip reikalaujama pagal 2.1.3.5.2 punkto nuostatas, gali būti priskiriama remiantis siuntėjo turimomis žiniomis apie šias atliekas, įskaitant visus turimus techninius ir saugos duomenis, kurių reikia pagal galiojančius saugos ir aplinkosaugos teisės aktus.²

Jei abejojama, priskiriama didžiausiam pavojaus lygiui.

Tačiau jei, remiantis žiniomis apie atliekų sudėtį ir nustatytų komponentų fizines ir chemines savybes, galima įrodyti, kad atliekų savybės neatitinka I pakavimo grupės lygio savybių, atliekos gali būti priskiriamos tinkamiausiai II pakavimo grupės K.N. pozicijai.

Ši procedūra negali būti taikoma toms atliekoms, kurių sudėtyje yra 2.1.3.5.3 punkte minimų medžiagų, 4.3 klasės medžiagų, 2.1.3.7 poskirsnyje minimo atvejo medžiagų arba medžiagų, kurias draudžiama vežti pagal 2.2.X.2 poskirsnį.“.

2.1.3.8

Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:

„1–9 klasių medžiagos, išskyrus priskirtąsias JT Nr. 3077 arba 3082, atitinkančios 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, be to pavojaus, kurį jos kelia kaip 1–9 klasių medžiagos, laikomos aplinkai pavojingomis medžiagomis. Kitos medžiagos, atitinkančios 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, priskiriamos atitinkamai JT Nr. 3077 arba 3082.“.

_________________

² Tokiu teisės aktu laikytinas, pavyzdžiui, 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 114, 2006 m. balandžio 27, p. 9)) 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 226, 2000 m. rugsėjo 6 d., p. 3).

2.2 SKYRIUS

2.2.1.1.7.5

Lentelėje prie „Sviedinys, rutulio ar cilindro formos / Užtaisyta mortyra, sviedinys mortyroje“ įterpti tokį naują trečią įrašą:

Specifikacija	Klasifikacija
Spalvotas sviedinys: > 25 % blyksnio mišinys palaido parako pavidalo, taip pat sukeliantis ir garsinio sprogimo efektą, arba tik pastarąjį	1.1G

	Pakeisti 2 pastabą ir išdėstyti ją taip: *„2 PASTABA.* Šioje lentelėje „Blyksnio mišinys“ priskiriamas pirotechniniams mišiniams parako pavidalu arba pirotechninių komponentų pavidalu, tokiu, kokiu jie yra fejerverkuose, naudojamuose garsiniam sprogimo efektui išgauti arba naudojamuose kaip sprogstamasis ar išmetamasis užtaisas, išskyrus atvejus, kai atliekant 2 c) i) bandymų serijos „laiko / slėgio bandymą“, aprašytą Bandymų ir kriterijų vadove, įrodoma, kad 0,5 g pirotechninio mišinio slėgio didėjimo laikas ilgesnis negu 8 ms..
2.2.1.1.8	Prie „SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI“ pabaigoje įrašyti, „0507“. Prie „SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, skirti laivams, signalizuoti apie nelaimę“ pabaigoje įrašyti, „0505, 0506“.
2.2.2.3	Lentelėje prie „Kiti gaminiai, turintys suslėgtų dujų“, prie Klasifikacinio kodo 6F, įrašyti šiuos naujus įrašus: „3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS ĮRANGOJE, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3478 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, SUPAKUOTOS SU ĮRANGA, kuriose yra suskystintų liepsniųjų dujų arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra vandenilio metalhidriduose arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS ĮRANGOJE, kuriose yra vandenilio metalhidride arba 3479 KURO ELEMENTŲ KASETĖS, SUPAKUOTOS SU ĮRANGA, kuriose yra vandenilio metalhidride“.
2.2.3.1.5	Pradžioje vietoj „ir neėdiems“ įrašyti „neėdiems ir aplinkai nepavojingiems“.
2.2.41.1.18	Vietoj „ir 3380“ įrašyti „, 3380 ir 3474“.
2.2.41.3	Pozicijoje „Kietos desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos“, klasifikacinis kodas D, prie JT Nr. 3344, po „PENTAERITRITETRANITRATO“ įrašyti „(PENTAERITRITOLTETRANITRATO)“.
2.2.42.1.5	3 pastaboje vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“.
2.2.43.1.5	Pastaboje vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“.
2.2.43.2	Išbraukti „Degias, kietas, su vandeniu reaguojančias medžiagas, priskirtas JT Nr. 3132“ ir „ir kietas, savaime įkaistančias, su vandeniu reaguojančias medžiagas, priskirtas JT Nr. 3135“.
2.2.43.3	WF2 JT Nr. 3132 išbraukti „(vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2)“. WS JT Nr. 3135 išbraukti „(vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2)“.
2.2.52.4	Lentelėje pakeisti toliau pateiktus įrašus ir išdėstyti juos taip:

Organinis peroksidas		Stulpelis	Pakeitimas
tret-AMILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS		Pakavimo būdas	Vietoj „OP5“ įrašyti „OP7“.
tret-AMILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS		Bendras pozicijos numeris	Vietoj „3101“ įrašyti „3105“.
DIKUMILPEROKSIDAS (Koncentracija > 52-100)	(1-a eilutė)	Inertiška kieta medžiaga	Išbraukti „?<= 57“
DI-(2-ETILHEKSIL) PEROKSIDIKARBONATAS (Koncentracija: ?<= 62 stabili dispersija vandenyje)	(3-ia eilutė)	Bendras pozicijos numeris	Vietoj „3117“ įrašyti „3119“.
DI-(2-ETILHEKSIL) PEROKSIDIKARBONATAS (Koncentracija: ?<= 52 stabili dispersija vandenyje)	(4-a eilutė)	Išbraukti

Papildyti šiomis naujomis pozicijomis:

Organinis peroksidas	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9)	(10)	(11)
tert-AMILPEROKSINEODEKANOA-TAS	<=?47	>=?53				OP8	0	+ 10	3119
tret-BUTILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS	<=?42			>=?58		OP7			3106
KUMILPEROKSINEODEKANOATAS	<=?87	>=?13				OP7	– 10	0	3115
2,2-DI-(tret-AMILPEROKSI)-BUTANAS	<=?57	>43				OP7			3105
l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS	<=?72		>=?28			OP5			3103	30)
l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS + tret-BUTILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS	<=? 43 + <=?16	>=? 41				OP 7			3105
l,l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-3,3,5-TRIMETILCIKLOHEKSANAS	<=?90		>=?10			OP5			3103	30)
DI-2,4-DICHLORBENZOILPEROKSIDAS	<=?52 pasta					OP8	+ 20	+ 25	3118
3-HIDROKSI-U-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS	<=?77	>=?23				OP 7	–5	+ 5	3115
3-HIDROKSI-l.l-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS	<=? 52 stabili dispersija vandenyje					OP 8	–5	+ 5	3119
3-HIDROKSI-U-DIMETILBUTILPEROKSINEODE-KANOATAS	<=?52	>=? 48				OP 8	–5	+ 5	3117
METILIZOPROPILKETONO PEROKSIDAS (-AI)	Žr. 31 pastabą	>=?70				OP8			3109	31)
3,3,5,7,7-PENTAMETIL-l,2,4-TRIOKSEPANAS	<=? 100					OP8			3107

Po lentele įrašyti šias naujas Pastabas:

„30) B tipo skiediklis, kurio virimo temperatūra > 130 C.

31) aktyvusis deguonis <=? 6,7 %.“.

2.2.62.1.5.6

Esamą pastabą pervadinti į 1 pastabą.

1 pastaboje (esamoje) po žodžių „žmonių ir gyvūnų antikūnams nustatyti“ įrašyti ,jei nėra jokio pavojaus infekcijai paplisti (pvz., įvertinus vakcinų sukurtą imunitetą diagnozavus autoimuninę ligą ir t. t.)“.

Papildyti šia nauja 2 pastaba:

„2 PASTABA. Oro transportu gabenamos nuo šio punkto reikalavimų atleidžiamų bandinių pakuotės turi atitikti a—c papunkčių reikalavimus. „.

2.2.62.1.11.2

Pabaigoje prieš pastabas įrašyti „Priskiriant šį numerį gali būti vadovaujamasi tarptautiniais, regioniniais arba nacionaliniais atliekų katalogais.“.

2.2.62.1.12.2

Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip:

„Gyvūninės kilmės medžiagos, paveiktos A kategorijos patogeninių organizmų arba patogeninių organizmų, kurie būtų priskirti A kategorijai (tik kultūros), turi būti priskirtos JT Nr. 2814 arba JT Nr. 2900 priklausomai nuo konkretaus atvejo. Gyvūninės kilmės medžiagos, paveiktos B kategorijos patogeninių organizmų, išskyrus tuos, kurie gali būti priskirti A kategorijai, jei būtų kultūros, turi būti priskirtos JT Nr. 3373.“.

Išbraukti antrą sakinį.

Pakeisti 2.2.7 skirsnį ir išdėstyti jį taip:

„2.2.7

7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos

2.2.7.1

Apibrėžtys

2.2.7.1.1

Radioaktyvioji medžiaga – tai bet kokia medžiaga, kurioje esama radionuklidų ir kurios savitasis aktyvumas bei bendrasis krovinio aktyvumas viršija 2.2.7.7.2.1–2.2.7.7.2.6 papunkčiuose nurodytas reikšmes.

2.2.7.1.2

Tarša

Tarša – radioaktyviosios medžiagos buvimas ant paviršių tokiais kiekiais, kai viršijama 0,4 Bq/cm² beta arba gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 0,04 Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduoliams.

Nefiksuota tarša – tarša, kuri įprastomis vežimo sąlygomis nuo paviršių gali būti pašalinta.

Fiksuota tarša – tarša, kuri nėra nefiksuota tarša.

2.2.7.1.3

Specifinių sąvokų apibrėžtys

A ir A2

A₁ – specialios formos radioaktyviosios medžiagos aktyvumo reikšmė, kuri nurodyta 2.2.7.2.2.1 lentelėje arba nustatyta pagal 2.2.7.2.2.2 papunktį ir naudojama nustatant aktyvumo ribas (ADR reikalavimų taikymui).

A₂ – radioaktyviosios medžiagos, kitos nei specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumo reikšmė, kuri nurodyta 2.2.7.2.2.1 lentelėje arba nustatyta pagal 2.2.7.2.2.2 papunktį ir naudojama nustatant aktyvumo ribas (ADR reikalavimų taikymui).

Dalioji medžiaga – uranas-233, uranas-235, plutonis-239, plutonis-241 arba bet kokia šių radionuklidų kombinacija. Ši sąvoka neapima:

a) neapšvitintų gamtinio urano arba nuskurdinto urano, ir b) gamtinio urano arba nuskurdinto urano, apšvitintų tik šiluminių neutronų reaktoriuose.

Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga – kieta radioaktyvioji medžiaga arba kieta radioaktyvioji medžiaga sandarioje kapsulėje, kurios dispersiškumas yra ribotas ir kuri nėra miltelių pavidalo.

Mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiaga – tai radioaktyvioji medžiaga, kurios ribotą savitąjį aktyvumą nulemia jos prigimtis, arba radioaktyvioji medžiaga, kuriai taikomos ribinės nustatyto vidutinio savitojo aktyvumo reikšmės. Apskaičiuojant vidutinį savitąjį aktyvumą, neatsižvelgiama į išorinę apsaugos medžiagą, gaubiančią MSA medžiagą.

Mažo kenksmingumo alfa-spinduolis – gamtinis uranas, nuskurdintas uranas, gamtinis toris, uranas-235 arba uranas-238, toris-232, toris-228 ir toris-230, esantys rūdose arba fizinių ir cheminių koncentratų forma; arba alfa-spinduolis, kurio pusėjimo trukmė trumpesnė kaip 10 parų.

Radionuklido savitasis aktyvumas – radionuklido masės vieneto aktyvumas. Savitasis medžiagos aktyvumas – tai medžiagos, kurioje radionuklidai pasiskirstę maždaug tolygiai, masės vieneto aktyvumas.

Specialios formos radioaktyvioji medžiaga – tai:

a) nedispersiška kieta radioaktyvioji medžiaga, arba

b) sandari kapsulė su radioaktyviąja medžiaga.

Daiktas užterštu paviršiumi (DUP) – kietas kūnas, kuris pats nėra radioaktyvus, bet ant kurio paviršiaus yra pasiskirsčiusios radioaktyviosios medžiagos.

Neapšvitintas toris – toris, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 10^-7 g urano-233 vienam gramui torio-232.

Neapšvitintas uranas – uranas, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 2 x 10³ Bq plutonio vienam gramui urano-235, ne daugiau kaip 9 x 10⁶ Bq skilimo produktų vienam gramui urano-235 ir ne daugiau kaip 5 x 10^-3 g urano-236 vienam gramui urano-235.

Uranas (gamtinis, nuskurdintas, įsodrintas) – tai:

Gamtinis uranas – uranas (kuris gali būti išskirtas cheminiu būdu), kurio sudėtyje yra gamtoje esančio urano izotopų mišinio (apie 99,28 % urano-238 ir 0,72 urano-235 pagal masę).

Nuskurdintas uranas – uranas, kurio sudėtyje esančio urano-235 procentinė dalis pagal masę yra mažesnė negu gamtiniame urane.

Įsodrintas uranas – uranas, kurio sudėtyje esančio urano-235 procentinė dalis pagal masę yra didesnė negu 0,72 %.

Visais atvejais urano sudėtyje yra ir labai maža urano-234 dalis (procentais).

2.2.7.2

Klasifikacija

2.2.7.2.1

Bendrosios nuostatos

2.2.7.2.1.1

Radioaktyviosios medžiagos priskiriamos kuriam nors iš JT numerių, nurodytų 2.2.7.2.1.1 lentelėje, priklausomai nuo pakuotėje esančių radionuklidų aktyvumo lygio, nuo šių radionuklidų polinkio į dalumą (dalieji ar nedalieji), pateikiamos vežti pakuotės, tipo ir pakuotės turinio pobūdžio arba formos, arba specialiųjų vežimą reguliuojančių sąlygų pagal2.2.7.2.2–2.2.7.2.5 punktų nuostatas.

2.2.7.2.1.1 lentelė. JT numerių priskyrimas

Nekontroliuojamos pakuotės
(1.7.1.5)
JT 2908 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – TUŠČIA PAKUOTĖ
JT 2909 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – GAMINIAI, PAGAMINTI IŠ GAMTINIO URANO arba NUSKURDINTO URANO arba GAMTINIO TORIO
JT 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – RIBOTAS MEDŽIAGOS KIEKIS
JT 2911 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – PRIETAISAI arba GAMINIAI
Mažo savitojo aktyvumo radioaktyviosios medžiagos
(2.2.7.2.3.1)
JT 2912 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-I), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3321 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3322 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-III), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3324 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), DALIOJI
JT 3325 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, MAŽAS SAVITASIS AKTYVUMAS (MSA-II), DALIOJI
Daiktai užterštu paviršiumi
(2.2.7.2.3.2)
JT 2913 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, DAIKTAS UŽTERŠTU PAVIRŠIUMI(DUP-I arba DUP-II), nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3326 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, DAIKTAS UŽTERŠTU PAVIRŠIUMI (DUP-I arba DUP-II), DALIOJI
A tipo pakuotės
(2.2.7.2.4.4)
JT 2915 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, ne specialaus tipo, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3327 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI, ne specialaus tipo,
JT 3332 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, SPECIALAUS TIPO, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3333 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, A TIPO PAKUOTĖ, SPECIALAUS TIPO, DALIOJI
B(U) tipo pakuotės
(2.2.7.2.4.6)
JT 2916 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(U) TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3328 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(U) TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI
B(M) tipo pakuotės (2.2.7.2.4.6)
JT 2917 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(M) TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3329 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, B(M) TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI
C tipo pakuotės
(2.2.7.2.4.6)
JT 3323 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, C TIPO PAKUOTĖ, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3330 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, C TIPO PAKUOTĖ, DALIOJI
Specialiosios sąlygos
(2.2.7.2.5)
JT 2919 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, VEŽAMA SPECIALIOMIS SĄLYGOMIS, nedalioji arba dalioji-nekontroliuojama
JT 3331 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, VEŽAMA SPECIALIOMIS SĄLYGOMIS, DALIOJI
Urano heksafluoridas (2.2.7.2.4.5) JT 2977 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, DALUSIS JT 2978 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, nedalusis arba dalusis-nekontroliuojamas

2.2.7.2.2

Aktyvumo lygio nustatymas

2.2.7.2.2.1

2.2.7.2.2.1 lentelėje pateikiamos šios pagrindinės atskiriems radionuklidams taikomos reikšmės:

a) A₁ ir A₂, išreikšti TBq;

b) medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis, išreikštas Bq/g, ir

c) krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, išreikštas Bq.

2.2.7.2.2.1 lentelė: Pagrindinės atskiriems radionuklidams taikomos reikšmės

Šioje vietoje Įterpti lentelę iš esamo 2.2.7.7.2.1 papunkčio sujos a–g išnašomis.

2.2.7.2.2.2

Pagrindinių reikšmių, nurodytų 2.2.7.2.2.1 papunktyje, nustatymas atskiriems, 2.2.7.2.2.1 lentelėje neišvardytiems radionuklidams, turi būti patvirtintas daugiašaliu patvirtinimu. Galima taikyti A2 reikšmes, apskaičiuotas pagal dozės koeficientą, taikomą atitinkamam absorbcijos per plaučius tipui remiantis Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijomis, jei atsižvelgiama į kiekvieno radionuklido chemines formas tiek įprastomis, tiek avarinėmis vežimo sąlygomis. Kaip alternatyva be kompetentingos institucijos patvirtinimo gali būti naudojamos 2.2.7.2.2.2 lentelėje nurodytos radionuklidams taikomos reikšmės.

2.2.7.2.2.2 lentelė: Pagrindinės nežinomiems radionuklidams ar mišiniams taikomos reikšmės

Radioaktyvus turinys	A₁	A₂	Medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis	Krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis
Radioaktyvus turinys	(TBq)	(TBq)	(Bq/g)	(Bq)
Žinoma, kad yra tik beta arba gama spindulius spinduliuojantys nuklidai	0,1	0,02	1 x 10^-1	1x10⁴
Žinoma, kad yra tik alfa spindulius spinduliuojantys nuklidai, bet nėra neutronų spinduolių	0,2	9 x 10^-5	1 x 10^-1	1 x 10³
Žinoma, kad yra neutronus spinduliuojantys nuklidai arba reikalingų duomenų nėra	0,001	9 x 10^-5	1 x 10^-1	1 x 10³

2.2.7.2.2.3

2.2.7.2.2.1 lentelėje nenurodytam radionuklidui skaičiuojant A₁ ir A₂ reikšmes, viena radioaktyvaus skilimo grandinė, kurioje radionuklidai dalyvauja gamtoje egzistuojančiomis proporcijomis ir nėra dukterinio nuklido, kurio pusėjimo periodas arba ilgesnis negu 10 parų, arba ilgesnis už motininio nuklido pusėjimo periodą, turi būti laikoma vienu radionuklidų; aktyvumas, kuris turi būti įvertinamas ir taikoma A₁ arba A₂ reikšmė, turi atitikti tos grandinės motininio nuklido vertes. Radioaktyvaus skilimo grandinių, kuriose kurio nors dukterinio nuklido pusėjimo periodas ilgesnis negu 10 parų arba ilgesnis už motininio nuklido pusėjimo periodą, motininis nuklidas ir tokie dukteriniai nuklidai turi būti vertinami kaip skirtingų nuklidų mišiniai.

2.2.7.2.2.4

Radionuklidų mišinių pagrindinės reikšmės, nurodytos 2.2.7.2.2.1, gali būti nustatomos taip:

x_m = 1 / (SUMA(i)(f(i)/X(i)))

čia:

f(i) mišinio i-tojo radionuklido aktyvumo dalis arba aktyvumo koncentracija;

X(i) atitinkamos A₁ ar A₂ reikšmės arba atitinkamas medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis arba krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, priklausomai, kuris dydis taikomas i-tajam radionuklidui, ir

X_m išvesta A₁ ar A

reikšmė arba atitinkamas medžiagos aktyvumo koncentracijos nekontroliuojamasis lygis arba krovinio ribinio aktyvumo nekontroliuojamasis lygis, jei tai mišinys.

2.2.7.2.2.5	Kai kiekvienas radionuklidas yra žinomas, tačiau nežinomos kai kurių iš jų aktyvumo reikšmės, šiuos radionuklidus galima sujungti į grupes, ir 2.2.7.2.2.4 ir 2.2.7.2.4.4 papunkčiuose nurodytose formulėse galima naudoti mažiausią radionuklidams taikomą reikšmę kiekvienoje grupėje. Grupės gali būti sudaromos pagal bendrą (suminį) alfa aktyvumą ir bendrą (suminį) beta / gama aktyvumą, jei jie žinomi, taikant mažiausias reikšmes atitinkamai alfa spinduoliams arba beta / gama spinduoliams.
2.2.7.2.2.6	Atskiriems radionuklidams arba radionuklidų mišiniams, apie kuriuos atitinkamų duomenų nėra, naudojamos 2.2.7.2.2.2 lentelėje nurodytos reikšmės.
2.2.7.2.3	Kitų medžiagų savybių nustatymas
2.2.7.2.3.1	Mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiagos
2.2.7.2.3.1.1	(Rezervuota).
2.2.7.2.3.1.2	MSA medžiagos priskiriamos vienai iš šių trijų grupių: a) MSA-I i) urano ir torio rūdos ir šių rūdų koncentratai, ir kitos rūdos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų ir kurios yra skirtos perdirbti ketinant panaudoti šiuos radionuklidus; ii) gamtinis uranas, nuskurdintas uranas, gamtinis toris arba jų junginiai ar mišiniai, jei jie yra neapšvitinti ir yra kieto arba skysto būvio; iii) radioaktyviosios medžiagos, kurioms A₂ reikšmė nėra ribojama, išskyrus medžiagas, kurios pagal 2.2.7.2.3.5 papunktį priskiriamos prie daliųjų medžiagų, arba iv) kitos radioaktyviosios medžiagos, kuriose aktyvumas pasiskirstęs visame jų tūryje ir apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas ne daugiau kaip 30 kartų viršija 2.2.7.2.2.1–2.2.7.2.2.6 papunkčiuose nurodytas aktyvumo koncentracijos reikšmes, išskyrus medžiagas, kurios pagal 2.2.7.2.3.5 papunktį priskiriamos prie daliųjų medžiagų. b) MSA-II i) vanduo, kuriame tričio koncentracija ne didesnė kaip 0,8 TBq/l, arba ii) kitos medžiagos, kuriose aktyvumas pasiskirstęs visame jų tūryje ir apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas ne didesnis kaip 10^-4A₂/g, jei tai kietosios ar dujinės medžiagos, arba 10^-5 A₂/g, jei tai skysčiai; c) MSA-III – kietosios medžiagos (pvz., sukietintos atliekos, aktyvintos medžiagos), išskyrus miltelius, kuriose: i) radioaktyvioji medžiaga vienodai pasiskirsčiusi visame kietosios medžiagos arba kietų kūnų sankaupos tūryje arba maždaug tolygiai pasiskirsčiusi kietoje vientisoje rišančioje medžiagoje (pvz., betone, bitume, keramikoje ir t. t.); ii) radioaktyvioji medžiaga yra santykinai netirpi arba struktūriškai yra santykinai netirpioje matricoje, ir todėl, net pažeidus tarą, radioaktyviosios medžiagos nuotėkis, paskaičiuotas vienai pakuotei, dėl išplovimo vandenyje septynias paras neviršija 0,1 A₂; ir iii) kietosios medžiagos apskaičiuotasis vidutinis savitasis aktyvumas, neatsižvelgiant į apsauginę medžiagą, neviršija 2x10^-3A₂/g.
2.2.7.2.3.1.3	MSA-III medžiaga turi būti tokia kieta, kad, atliekant viso pakuotės turinio bandymus pagal 2.2.7.2.3.1.4 papunktį, vandens aktyvumas neviršytų 0,1 A₂.
2.2.7.2.3.1.4	MSA-III išbandoma taip: Kietosios medžiagos bandinys, atitinkantis visą pakuotės turinį, 7 paroms panardinamas į vandenį esant normaliai aplinkos temperatūrai. Vandens tūris bandymui turi būti pakankamas, kad septynių parų bandymo pabaigoje likęs laisvas nesugerto ir nesureagavusio vandens tūris sudarytų ne mažiau kaip 10 % paties kieto bandinio tūrio. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m. Bendras laisvo vandens tūrio aktyvumas matuojamas praėjus 7 paroms nuo bandinio panardinimo į jį.
2.2.7.2.3.1.5	Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas.
2.2.7.2.3.2	Daiktas užterštu paviršiumi (DUP) DUP priskiriamas vienai iš dviejų grupių: a) DUP-I: kietas objektas, kurio paviršiuje: i) nefiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm² (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 4 Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 0,4 Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams, ir ii) fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm²(arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 4 x 10⁴ Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 4 x 10³ Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams, ir iii) nefiksuota tarša plius fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm² (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 4 x 10⁴ Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 4 x 10³Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams; b) DUP-II: kietas objektas, kurio paviršiuje fiksuota arba nefiksuota tarša viršija a papunktyje DUP-I nustatytas ribas ir kurio paviršiuje: i) nefiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm² (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 400 Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 40 Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams, ir ii) fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm²(arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 8 x 10⁵ Bq/cm beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 8 x 10⁴ Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams, ir iii) nefiksuota tarša plius fiksuota tarša pasiekiamame paviršiuje, kurio ploto vidurkis 300 cm² (arba visame paviršiuje, jei jo plotas mažesnis kaip 300 cm²), neviršija 8 x 10⁵ Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams arba 8 x 10⁴Bq/cm² kitiems alfa spinduoliams.
2.2.7.2.3.3	Specialios formos radioaktyvioji medžiaga
2.2.7.2.3.3.1	Bent vienas specialios formos radioaktyviosios medžiagos matmuo turi būti ne mažesnis negu 5 mm. Jei specialios formos radioaktyviosios medžiagos sudėtinė dalis yra sandari kapsulė, ši kapsulė turi būti taip pagaminta, kad ją galima būtų atidaryti tik suardant. Specialios formos radioaktyviosios medžiagos konstrukcijai būtinas vienašalis patvirtinimas.
2.2.7.2.3.3.2	Specialios formos radioaktyvioji medžiaga turi būti tokia ar turi būti taip pagaminta, kad su ja atliekant 2.2.7.2.3.3.4–2.2.7.2.3.3.8 papunkčiuose nurodytus bandymus ji atitiktų šiuos reikalavimus: a) nebūtų sulaužyta ir nesuirtų atliekant atitinkamus 2.2.7.2.3.3.5 a, b, c ir 2.2.7.2.3.3.6 a papunkčiuose aprašytus atsitrenkimo (kritimo), smūgio ir lenkimo bandymus; b) nesilydytų ir nesklistų atliekant atitinkamą atsparumo šilumai bandymą, aprašytą atitinkamai 2.2.7.2.3.3.5 d arba 2.2.7.2.3.3.6 b papunktyje, žiūrint, kuris tinka, ir c) vandens aktyvumas, atlikus išplovimo bandymus pagal 2.2.7.2.3.3.7 ir 2.2.7.2.3.3.8 papunkčius, neturi viršyti 2 kBq; arba uždariesiems šaltiniams, nuotėkio laipsnis po atitinkamų tūrinio nuotėkio nustatymo bandymų, nurodytų ISO 9978:1992 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Tūrinio nuotėkio bandymų metodai“, neturi viršyti didžiausių kompetentingos institucijos patvirtintų leistinų dydžių.
2.2.7.2.3.3.3	Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.3.2 nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas.
2.2.7.2.3.3.4	Specialios formos radioaktyviosioms medžiagoms ar jas atitinkantiems bandiniams atliekami atsitrenkimo (kritimo), smūgio, lenkimo ir atsparumo šilumai bandymai, kurie aprašyti 2.2.7.2.3.3.5 papunktyje, arba atliekami alternatyvūs bandymai, aprašyti 2.2.7.2.3.3.6 papunktyje. Kiekvienam bandymui galima naudoti atskirą bandinį. Po kiekvieno bandymo turi būti atliekami išplovimo ar tūrinio nuotėkio bandymai naudojant ne mažiau jautrų metodą, nei nurodyta 2.2.7.2.3.3.7 papunktyje nedispersiškai kietai medžiagai arba 2.2.7.2.3.3.8 papunktyje medžiagai kapsulėje.
2.2.7.2.3.3.5	Atitinkami bandymų metodai: a) atsitrenkimo (kritimo) bandymas: bandinys iš 9 m aukščio numetamas ant taikinio. Taikinys turi atitikti 6.4.14 skirsnio reikalavimus; b) smūgio bandymas: bandinys dedamas ant švininės plokštės, gulinčios ant lygaus paviršiaus, ir į jį smūgiuojama plokščiu strypu, pagamintu iš minkšto plieno, tokia jėga, kuri lygi 1,4 kg sveriančio kūno, laisvai krintančio iš 1 m aukščio, smūgiui. Apatinės strypo dalies skersmuo turi būti 25 mm, o kraštai suapvalinti (3,0 ± 0,3) mm spinduliu. Švininė plokštė, kurios kietumas pagal Vikerso skalę yra 3,5–4,5, o storis ne didesnis kaip 25 mm, turi būti šiek tiek didesnė už bandinio paviršių. Kiekvienam bandymui turi būti naudojama nauja švininė plokštė. Bandinys turi būti taip smūgiuojamas strypu, kad būtų pažeistas labiausiai; c) lenkimo bandymas: šis bandymas atliekamas tik su pailgais ir plonais šaltiniais, kurių ilgis ne mažesnis kaip 10 cm, o ilgio bei mažiausio pločio santykis ne mažesnis kaip 10. Bandinys turi būti stipriai pritvirtinamas horizontaliai taip, kad pusė jo ilgio būtų už tvirtinimo vietos. Bandinio padėtis turi būti tokia, kad į jį smūgiuojant plokščiu plieniniu strypu per laisvą bandinio galą, bandinys būtų pažeistas labiausiai. Strypo smūgio į bandinį jėga turi būti lygi 1,4 kg sveriančio kūno, laisvai krintančio iš 1 m aukščio, smūgiui. Apatinės strypo dalies skersmuo turi būti 25 mm, o kraštai suapvalinti (3,0 ± 0,3) mm spinduliu; d) atsparumo šilumai bandymas: bandinys turi būti kaitinamas ore iki 800 °C temperatūros, šioje temperatūroje laikomas 10 min., o po to paliekamas ataušti.
2.2.7.2.3.3.6	Radioaktyviųjų medžiagų ar jas atitinkančių bandinių, kurie įdėti į sandarią kapsulę, galima nebandyti: a) pagal 2.2.7.2.3.3.5 a ir b papunkčių nuostatas su sąlyga, kad specialios formos radioaktyviosios medžiagos masė: i) yra mažesnė negu 200 g ir jie vietoj šio bandymo bandomi 4 klasės atsitrenkimo (kritimo) bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“, arba ii) yra mažesnė negu 500 g ir jie vietoj šio bandymo bandomi 5 klasės atsitrenkimo (kritimo) bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“, ir b) pagal 2.2.7.2.3.3.5 d papunkčio nuostatas su sąlyga, kad vietoj to bandomi 6 klasės atsparumo šilumai bandymu, aprašytu ISO 2919:1999 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“.
2.2.7.2.3.3.7	Su nedispersiškomis kietomis medžiagomis arba jas atitinkančiais bandiniais atliekamas toks išplovimo įvertinimas: a) bandinys 7 paroms panardinamas į vandenį esant normaliai aplinkos temperatūrai. Vandens tūris bandymui turi būti pakankamas, kad septynių parų bandymo pabaigoje likęs laisvas nesugerto ir nesureagavusio vandens tūris sudarytų ne mažiau kaip 10 % paties kieto bandinio tūrio. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m; b) vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas; c) tuomet nustatomas vandens aktyvumas; d) bandinys laikomas ne trumpiau kaip 7 paras ore (užtikrinant, kad nėra oro srovių), ne žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje, kai santykinė drėgmė ne mažesnė negu 90 %; e) bandinys panardinamas į vandenį a papunktyje nurodytomis sąlygomis; vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas; f) tuomet nustatomas vandens aktyvumas.
2.2.7.2.3.3.8	Su sandarioje kapsulėje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis ar jas atitinkančiais bandiniais turi būti atliekamas arba išplovimo įvertinimas, arba tūrinio nuotėkio įvertinimas tokia tvarka: a) išplovimo bandymas atliekamas tokia tvarka: i) bandinys panardinamas į aplinkos temperatūros vandenį. Pradinis vandens pH turi būti 6–8, o didžiausias laidumas 20 °C temperatūroje – 1 mS/m; ii) vanduo su bandiniu pakaitinamas iki (50 ± 5) °C, ir ši temperatūra išlaikoma 4 valandas; iii) tuomet nustatomas vandens aktyvumas; iv) bandinys laikomas ne trumpiau kaip 7 paras ore (užtikrinant, kad nėra oro srovių), ne žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje, kai santykinė drėgmė ne mažesnė negu 90 %; v) pakartojami i, ii ir iii papunkčiuose nurodyti veiksmai; b) alternatyvus tūrinio nuotėkio įvertinimas atliekamas vienu iš kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančių bandymų metodų, aprašytų ISO 9978:1992 „Radiacinė sauga. Uždarieji radioaktyvūs šaltiniai. Tūrinio nuotėkio bandymų metodai“.
2.2.7.2.3.4	Mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos
2.2.7.2.3.4.1	Mažo dispersiškumo radioaktyviajai medžiagai skirtai konstrukcijai būtinas daugiašalis patvirtinimas. Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga turi būti tokia, kad visas šios radioaktyviosios medžiagos kiekis pakuotėje atitiktų šiuos reikalavimus: a) spinduliuotės lygis 3 m atstumu nuo neapsaugotos radioaktyviosios medžiagos turi neviršyti 10 mSv/h; b) jei atliekami 6.4.20.3 ir 6.4.20.4 poskirsniuose nurodyti bandymai, dalelių, kurių aerodinaminis ekvivalentinis skersmuo yra iki 100 µm, išskyrimas į orą dujiniu ir aerozoliniu pavidalu turi neviršyti 100 A₂. Kiekvienam bandymui gali būti naudojamas vis kitas bandinys, ir c) jei atliekamas 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytas bandymas, aktyvumas vandenyje turi neviršyti 100 A₂. Atliekant šį bandymą atsižvelgiama į šio punkto b papunktyje nurodyto bandymo ardomąjį poveikį.
2.2.7.2.3.4.2	Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga išbandoma taip: Mažo dispersiškumo radioaktyviosioms medžiagoms ar jas atitinkantiems bandiniams atliekamas 6.4.20.3 poskirsnyje nurodytas sustiprintas terminis bandymas ir 6.4.20.4 poskirsnyje nurodytas susidūrimo bandymas. Kiekvienam bandymui gali būti naudojamas vis kitas bandinys. Po kiekvieno bandymo su bandiniu atliekamas 2.2.7.2.3.1.4 papunktyje nurodytas išplovimo bandymas. Po kiekvieno bandymo nustatoma, ar laikomasi atitinkamų 2.2.7.2.3.4.1 papunkčio reikalavimų.
2.2.7.2.3.4.3	Atitinkamų darbinių charakteristikų atitikties 2.2.7.2.3.4.1 ir 2.2.7.2.3.4.2 papunkčiuose nurodytiems reikalavimams patvirtinimas atliekamas pagal 6.4.12.1 ir 6.4.12.2 poskirsnių nuostatas.
2.2.7.2.3.5	Daliosios medžiagos Pakuotės su daliaisiais radionuklidais priskiriamos atitinkamai 2.2.7.2.1.1 lentelėje nurodytai daliųjų medžiagų pozicijai, išskyrus atvejus, kai laikomasi kurios nors ir šio punkto a–d papunkčiuose nurodytų sąlygų. Vienam kroviniui taikoma tik vienokia išimtis. a) krovinio masės riba, kuri nustatoma pagal formulę:
	urano-235 masė (g)	+	kitos daliosios medžiagos masė (g)	<1
	X		Y
	čia: X ir Y yra masės ribos, nustatytos 2.2.7.2.3.5 lentelėje, su sąlyga, kad mažiausias išorinis kiekvienos pakuotės matmuo yra ne mažesnis negu 10 cm ir kad: i) kiekvienoje atskiroje pakuotėje yra ne daugiau kaip 15 g daliosios medžiagos; jei medžiaga nesupakuota, šis kiekio apribojimas yra taikomas kroviniui, vežamam transporto priemonės viduje ar ant jos; arba ii) dalioji medžiaga yra homogeniškas vandenilio turintis tirpalas ar mišinys, kur daliųjų nuklidų ir vandenilio santykis yra mažesnis kaip 5 % masės, arba iii) kiekvienam 10 litrų medžiagos tūrio tenka ne daugiau kaip 5 g daliosios medžiagos. Nei berilio, nei deuterio negali būti daugiau negu 1 % taikomų krovinio masės ribų, nurodytų 2.2.7.2.3.5 lentelėje, išskyrus natūralią deuterio koncentraciją vandenilyje. b) uranas, prisotintas pagal uraną-235 maksimaliai iki 1 % masės, kai bendras plutonio ir urano-233 kiekis neviršija 1 % urano-235 masės, su sąlyga, kad dalioji medžiaga pasiskirsčiusi beveik tolygiai visoje medžiagoje. Be to, jei uranas-235 yra kaip metalas, oksidas ar karbidas, jis neturi skaidytis kaip tvarkinga kristalo gardelė; c) skysti uranilnitrato, prisotinto pagal uraną-235 maksimaliai iki 2 % masės, tirpalai, kai bendras plutonio ir urano-233 kiekis, neviršija 0,002 % urano masės, ir mažiausiu atominiu azoto ir urano santykiu (N/U), lygiu 2; d) pakuotės, kai kiekvienoje iš jų atskirai yra ne daugiau kaip 1 kg bendrosios plutonio masės, kurioje ne daugiau kaip 20 % gali sudaryti plutonis-239, plutonis-241 arba bet koks šių radionuklidų santykis.
2.2.7.2.3.5 lentelė: Krovinio masės ribos, kad būtų galima taikyti pakuotėms su daliosiomis medžiagomis taikomų reikalavimų išimtis

Dalioji medžiaga	Daliosios medžiagos, sumaišytos su medžiagomis, kurių vidutinis vandenilio tankis mažesnis arba lygus vandens tankiui, masė (g)	Daliosios medžiagos, sumaišytos su medžiagomis, kurių vidutinis vandenilio tankis didesnis už vandens tankį, masė (g)
Uranas-235 (X)	400	290
Kita dalioji medžiaga (Y)	250	180

2.2.7.2.4

Pakuočių arba nesupakuotų medžiagų klasifikavimas

Radioaktyviosios medžiagos kiekis pakuotėje neturi viršyti toliau nurodytų atitinkamam pakuotės tipui taikomų ribų.

2.2.7.2.4.1

Priskyrimas nekontroliuojamoms pakuotėms

2.2.7.2.4.1.1

Pakuotės gali būti priskiriamos nekontroliuojamoms pakuotėms, jei:

a) jos yra tuščios pakuotės, kuriose yra buvę radioaktyviųjų medžiagų;

b) jose yra prietaisų arba gaminių ribotais kiekiais;

c) jose yra gaminių iš gamtinio urano, nuskurdinto urano arba gamtinio torio, arba

d) jose yra radioaktyviųjų medžiagų ribotais kiekiais.

2.2.7.2.4.1.2

Pakuotė su radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti priskiriama nekontroliuojamai pakuotei, jei spinduliuotės lygis bet kuriame jos išorinio paviršiaus taške neviršija uSv/h.

2.2.7.2.4.1.2 lentelė: Aktyvumo ribos, taikomos nekontroliuojamoms pakuotėms

Fizinis turinio būvis	Prietaisas arba gaminys		Medžiagos Ribos pakuotėms^a
Fizinis turinio būvis	Ribos vienetui^a	Ribos pakuotei^a	Medžiagos Ribos pakuotėms^a
(1)	(2)	(3)	(4)
Kietosios medžiagos:
specialios formos	10^-2A₁	A₁	10^-3 A₁
kitų formų	10^-2A₂	A₂	10^-3A₂
Skysčiai	10^-3A₂	10^-1 A₂	10^-4 A₂
Dujos:
tritis	2 x 10^-2A₂	2 x 10^-1 A₂	2 x 10^-2A₂
specialios formos	10^-3 A1	10^-2A1	10^-3 A₁
kitų formų	10^-3A₂	10^-2A₂	10^-3A₂

^a Dėl radionuklidų mišinių žr. 2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6 papunkčius.

2.2.7.2.4.1.3	Radioaktyvioji medžiaga, esanti įrenginyje ar kitame pramonės gaminyje arba esanti neatskiriama jų dalis, gali būti priskiriama JT Nr. 2911 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – PRIETAISAI arba GAMINIAI su sąlyga, kad: a) spinduliuotės lygis 10 cm atstumu nuo bet kurio išorinio nesupakuoto prietaiso ar gaminio paviršiaus taško ne didesnis kaip 0,1 mSv/h, ir b) kiekvienas prietaisas ar gaminys turi žymą „RADIOAKTYVU“ (RADIOACTIVE), išskyrus i) laikrodžius ar įtaisus su radioliuminescensine danga; ii) plataus vartojimo prekes, kurios patvirtintos reguliuojančios institucijos pagal 1.7.1.4 d poskirsnį arba kurių kiekviena neviršija aktyvumo ribų, nurodytų 2.2.7.2.2.1 lentelės 5 stulpelyje, kroviniui, kuriam taikoma išimtis, su sąlyga, kad tokios prekės vežamos pakuotėje, kuri vidiniame paviršiuje pažymėta „RADIOAKTYVU“ taip, kad atidarius pakuotę matytųsi įspėjimas apie tai, kad joje yra radioaktyviosios medžiagos, ir c) aktyvi medžiaga visiškai uždengta neaktyvia medžiaga (prietaisas, kurio vienintelė paskirtis ta, kad į jį įdedama radioaktyvioji medžiaga, nelaikomas įrenginiu ar pramoniniu gaminiu); d) 2.2.7.2.4.1.2 lentelės 2 ir 3 stulpeliuose kiekvienam atskiram vienetui ir kiekvienai pakuotei nustatytos ribos neviršytos.
2.2.7.2.4.1.4	Radioaktyvioji medžiaga, kurios aktyvumas neviršija 2.2.7.2.4.1.2 lentelės 4 stulpelyje nurodytos ribos, gali būti priskirta JT Nr. 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – RIBOTAS MEDŽIAGOS KIEKIS, jei: a) pakuotė įprastomis vežimo sąlygomis išsaugo radioaktyvųjį turinį, ir b) pakuotė viduje pažymėta „RADIOAKTYVU“ (RADIOACTIVE) taip, kad atidarius pakuotę matytųsi įspėjimas apie tai, kad joje yra radioaktyviosios medžiagos.
2.2.7.2.4.1.5	Tuščia pakuotė, kurioje anksčiau buvo radioaktyviosios medžiagos, kurios aktyvumas neviršija 2.2.7.2.4.1.2 lentelės 4 stulpelyje nurodytos ribos, gali būti priskirta JT Nr. 2910 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – TUŠČIA PAKUOTĖ su sąlyga, kad: a) yra geros būklės ir patikimai uždaryta; b) bet kurios detalės su uranu ar toriu išorinis paviršius padengtas neaktyvia danga, pagaminta iš metalo ar kitos tvirtos medžiagos; c) vidinės nefiksuotos radioaktyviosios taršos lygis, apskaičiuotas kaip viso ploto vidurkis, 300 cm², yra ne didesnis negu: i) 400 Bq/cm² beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams, ir ii) 40 Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduoliams, ir d) nebesimato jokių pavojaus ženklų, kuriais ji galėjo būti paženklinta pagal 5.2.2.1.11.1 nuostatas.
2.2.7.2.4.1.6	Gaminiai iš gamtinio urano, nuskurdinto urano arba gamtinio torio ir gaminiai, kuriuose vienintelė radioaktyvioji medžiaga yra neapšvitintas gamtinis uranas, neapšvitintas nuskurdintas uranas arba neapšvitintas gamtinis toris, gali būti priskiriami JT Nr. 2909 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, NEKONTROLIUOJAMA PAKUOTĖ – GAMINIAI, PAGAMINTI IŠ GAMTINIO URANO arba NUSKURDINTO URANO arba GAMTINIO TORIO, su sąlyga, kad išorinis urano arba torio paviršius padengtas neaktyvia danga, pagaminta iš metalo ar kitos tvirtos medžiagos.
2.2.7.2.4.2	Priskyrimas mažo savitojo aktyvumo (MSA) medžiagoms Radioaktyviosios medžiagos gali būti priskiriamos MSA medžiagoms tik tuo atveju, jei laikomasi 2.2.7.2.3.1 papunkčio ir 4.1.9.2 poskirsnio sąlygų.
2.2.7.2.4.3	Priskyrimas daiktams užterštu paviršiumi (DUP) Radioaktyviosios medžiagos gali būti priskiriamos DUP tik tuo atveju, jei laikomasi2.2.7.2.3.2 papunkčio ir 4.1.9.2 poskirsnio sąlygų.
2.2.7.2.4.4	Priskyrimas A tipo pakuotėms Pakuotės su radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti priskiriamos A tipo pakuotėms jei laikomasi šių sąlygų: A tipo pakuotės aktyvumas negali viršyti šių verčių: a) specialios formos radioaktyviosioms medžiagoms – A₁; arba b) visoms kitoms radioaktyviosioms medžiagoms – A₂. Radionuklidų mišiniams, kurių sudėtis ir atitinkamas aktyvumas žinomi, radioaktyviam A tipo pakuotės turiniui taikoma ši sąlyga: <= 1 čia: B(i) – i-tojo radionuklido, kuris yra specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumas, A₁ (i) – i-tojo radionuklido A₁ vertė, C(j) – j-tojo radionuklido, kuris nėra specialios formos radioaktyvioji medžiaga, aktyvumas, A₂(j) – j-tojo radionuklido A₂ vertė.
2.2.7.2.4.5	Urano heksafluorido klasifikavimas Urano heksafluoridas priskiriamas tik JT Nr. 2977 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, DALUSIS arba JT Nr. 2978 RADIOAKTYVIOJI MEDŽIAGA, URANO HEKSAFLUORIDAS, nedalusis arba dalusis-nekontroliuojamas.
2.2.7.2.4.5.1	Pakuotėms su urano heksafluoridu taikomi šie reikalavimai: a) urano heksafluorido masė negali būti kitokia negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją; b) urano heksafluorido masė pakuotėje negali viršyti gamyklinėms sistemoms, kuriose bus naudojama ši pakuotė, nurodyto dydžio, dėl kurio neužpildytas tūris pakuotėje esant didžiausiai pakuotės temperatūrai gali tapti mažesnis negu 5 %; c) urano heksafluoridas turi būti kietas, o vidinis slėgis pakuotėje negali viršyti atmosferos slėgio, kai ji pateikiama vežti.
2.2.7.2.4.6	Priskyrimas B(U) tipo, B(M) tipo arba C tipo pakuotėms
2.2.7.2.4.6.1	Pagal 2.2.7.2.4 punktą (2.2.7.2.4.1–2.2.7.2.4.5 papunkčius) neklasifikuotos pakuotės turi būti klasifikuojamos pagal pakuotės konstrukcijos kilmės šalies kompetentingos institucijos išduotą pakuotės patvirtinimo sertifikatą.
2.2.7.2.4.6.2	Pakuotė gali būti priskirta B(U) tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje: a) aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal šios pakuotės konstrukciją; b) nėra kitų radionuklidų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba c) esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate.
2.2.7.2.4.6.3	Pakuotė gali būti priskirta B(M) tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje: a) aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją; b) nėra radionuklidų, kurie neleidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba c) esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate.
2.2.7.2.4.6.4	Pakuotė gali būti priskirta C tipo pakuotei tik tuo atveju, jei joje: a) aktyvumas nėra didesnis negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją; b) nėra kitų radionuklidų, išskyrus tuos, kurie leidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba c) esančio turinio forma arba fizinis ar cheminis būvis yra kitoks, nei leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate.
2.2.7.2.5	Specialios sąlygos Radioaktyviosios medžiagos priskiriamos prie medžiagų, vežamų specialiomis sąlygomis, jei jos skirtos vežti pagal 1.7.4 skirsnio nuostatas.“.
2.2.8.1.6 c)	Antrosios įtraukos pirmame sakinyje vietoj „plieninių ar aliuminio paviršių irimą“ įrašyti „arba plieninių, arba aliuminio paviršių irimą“ ir pabaigoje įrašyti „kai bandymas atliekamas su abiem medžiagomis“. Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą: *„PASTABA.* Kai pirmas bandymas arba su plienu, arba su aliuminiu rodo, kad bandomoji medžiaga yra ėdžioji, papildomo bandymo su kitu iš šių dviejų metalų atlikti nebereikia.“.
2.2.9.1.7	Papildyti šiuo nauju pirmu sakiniu: „Sąvoka „ličio akumuliatorius“ apima visus elementus ir akumuliatorius, kurių sudėtyje yra ličio bet kokiu pavidalu“. Pirmo sakinio (naujo antro sakinio) pradžioje vietoj „Ličio elementai ir akumuliatoriai“ įrašyti „Jie“.
2.2.9.1.9	Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.2.9.1.9	(Išbraukta)“.

2.2.9.1.10	Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.2.9.1.10	Aplinkai (vandens) pavojingos medžiagos 2.2.9.1.10.1 Bendro pobūdžio sąvokų apibrėžtys
2.2.9.1.10.1.1	Aplinkai pavojingos medžiagos – tai, be visų kitų, skystos arba kietos medžiagos – vandens teršalai, ir tokių medžiagų tirpalai bei mišiniai (pvz., preparatai ir atliekos). Šiame 2.2.9.1.10 punkte „medžiaga“ – tai cheminiai elementai ir jų junginiai, kurie yra natūralaus būvio arba kokio nors gamybos proceso rezultatas, įskaitant visus priedus, reikalingus produkto stabilumui užtikrinti, ir visas priemaišas, susidariusias dėl gamybos proceso, tačiau išskyrus visus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nesumažinant medžiagos stabilumo ir nepakeičiant jos sudėties.
2.2.9.1.10.1.2	Gali būti laikoma, kad vandens aplinka – tai vandenyje gyvenantys vandens organizmai ir vandens ekosistema, kurios dalis jie yra⁹. Todėl pavojus nustatomas pagal konkrečios medžiagos arba mišinio toksinį poveikį vandens aplinkai, nors šis vertinimas gali būti keičiamas įvertinus papildomą informaciją apie biologinį skaidumą ir biologinę akumuliaciją.

______________

⁹ Čia nekalbama apie vandens teršalus, į kuriuos gali reikėti atsižvelgti dėl jų poveikio ne vandens aplinkai, o pvz., žmonių sveikatai ir t. t.

2.2.9.1.10.1.3

Nors toliau pateikta klasifikavimo procedūra skirta taikyti visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad kai kuriais atvejais, pvz., metalų arba sunkiai tirpstančių neorganinių junginių atvejais, gali prireikti specialių nurodymų¹⁰.

______________

¹⁰ Jas galima rasti GHS 10 priede.

2.2.9.1.10.1.4

Šioje dalyje vartojamos santrumpos ir sąvokos reiškia:

– BCF: biokoncentracijos koeficientas,

– BOD: biocheminis deguonies poreikis,

– COD: cheminis deguonies poreikis,

– GLP: gera laboratorinė praktika,

– EC₅₀: medžiagos efektyvioji koncentracija, kurios poveikis atitinka 50 % maksimalios reakcijos,

– ErC₅₀: EC₅₀ augimo lėtėjimo požiūriu,

– K_ow: oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficientas,

– LC₅₀ (50 % mirtina koncentracija): medžiagos koncentracija vandenyje, sąlygojanti 50 % (pusės) bandomosios gyvūnų grupės mirtį;

– L(E)C₅₀:LC₅₀arba EC₅₀;

– NOEC: pastebimo poveikio nedaranti koncentracija;

– EBPO tyrimo gairės (angl. Test Guidelines): Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtos tyrimo gairės.

2.2.9.1.10.2

Sąvokų apibrėžtys ir duomenims keliami reikalavimai

2.2.9.1.10.2.1

Pagrindiniai aplinkai (vandens) pavojingų medžiagų klasifikavimo elementai, yra šie:

– ūminis toksinis poveikis vandens aplinkai,

– potenciali arba faktinė biologinė akumuliacija,

– organinių cheminių medžiagų skaidymasis (biotinis arba abiotinis), ir

– lėtinis toksinis poveikis vandens aplinkai.

2.2.9.1.10.2.2

Nors pirmenybė teikiama duomenims, gautiems taikant tarptautiniu mastu suderintus bandymų metodus, praktikoje gali būti naudojami ir duomenys, gauti taikant nacionalinius bandymų metodus, jei jie laikomi lygiaverčiais. Apskritai visuotinai susitarta, kad duomenys apie toksinį poveikį gėlavandenėms ir jūrinėms rūšims gali būti laikomi lygiaverčiais ir pageidautina, kad jie būtų gaunami taikant EBPO tyrimo gaires arba kitą lygiavertę metodiką ir laikantis geros laboratorinės praktikos (GLP) principų. Kai tokių duomenų nėra, klasifikavimas turi būti paremtas tiksliausiais turimais duomenimis.

2.2.9.1.10.2.3

Ūminis toksinis poveikis vandens aplinkai paprastai nustatomas taikant tokius kriterijus, kaip LC₅₀ žuvims, esant 96 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 203 arba kitas lygiavertis metodas), EC₅₀ vėžiagyviams, esant 48 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 202 arba kitas lygiavertis metodas) ir (arba) EC₅₀ dumbliams, esant 72 arba 96 valandų poveikiui (EBPO tyrimo gairė Nr. 201 arba kitas lygiavertis metodas). Šios rūšys laikomos visų vandens organizmų surogatais, bet gali būti naudojami ir duomenys apie kitas rūšis, pvz., plūdenas, jei tik bandymo metodika yra tinkama.

2.2.9.1.10.2.4

Biologinė akumuliacija – tai grynasis medžiagos įsisavinimo, transformavimosi ir pasišalinimo iš organizmo visais kanalais (t. y. per orą, vandenį, nuosėdas / gruntą ir maistą) rezultatas.

Biologinės akumuliacijos potencialas paprastai nustatomas taikant oktanolio / vandens pasiskirstymo koeficientą, kuris paprastai išreiškiamas K_ow logaritmu, apskaičiuojamu pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 107 arba Nr. 117. Nors šis koeficientas atspindi biologinės akumuliacijos potencialą, tikslesnis matas yra eksperimentais nustatytas biologinės koncentracijos koeficientas (BCF). BCF nustatomas pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 305, jam ir teikiama pirmenybė, jei jis žinomas.

2.2.9.1.10.2.5

„Skaidymasis aplinkoje gali būti biotinis arba abiotinis (pvz., hidrolizė), o taikomi kriterijai tai parodo. Greitą biologinį skaidumą lengviausia apibrėžti atliekant EBPO biologinio skaidumo bandymus (EBPO tyrimo gairė Nr. 301 (A–F)). Šių bandymų rezultatai gali būti laikomi greito skaidymosi indikatoriumi daugelyje vandens aplinkos tipų. Tai yra bandymai su gėlavandenėmis rūšimis, todėl įtraukiami ir bandymo pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 306, kuris labiau tinkamas jūrinei aplinkai, rezultatai. Kai tokių duomenų nėra, laikoma, kad greitą skaidumą rodo BOD (5 dienų) / COD santykis >=? 0,5.

Nustatant greitą skaidumą gali būti atsižvelgiama į abiotinį skaidymąsi, pvz., hidrolizę, pirminį skaidymąsi – ir biotinį, ir abiotinį, skaidymąsi kitoje nei vandens aplinkoje ir įrodytą greitą skaidymąsi aplinkoje¹¹.“.

Laikoma, kad medžiagos yra greitai skaidžios aplinkoje, jei jos atitinka šiuos kriterijus:

a) per 28 dienų greito skaidumo tyrimą pasiekiami šie susiskaidymo lygiai:

i) atliekant bandymus, paremtus ištirpusia organine anglimi: 70 %;

ii) atliekant bandymus, paremtus deguonies išeikvojimu ir anglies dvideginio išsiskyrimu: 60 % didžiausių teorinių reikšmių;

šie biologinio skaidumo lygiai turi būti pasiekti per 10 dienų nuo skaidymosi pradžios, kuria laikomas momentas, kai susiskaidė 10 % medžiagos, arba

b) tais atvejais, kai turimi tik BOD ir COD duomenys, – kai BOD5 / COD santykis >=? 0,5, arba

c) jei yra kitų įtikinamų mokslinių duomenų, rodančių, kad medžiaga arba mišinys gali būti suskaidytas (biotiškai ir (arba) abiotiškai) vandens aplinkoje, – iki 70 % lygio per 28 dienas.

2.2.9.1.10.2.6

Duomenų apie lėtinį toksinį poveikį yra mažiau negu apie ūminį ir bandymų procedūros mažiau standartizuotos. Gali būti priimtini duomenys, gauti pagal EBPO tyrimo gairę Nr. 210 (ankstyvasis žuvų gyvenimo etapas) arba Nr. 211 (dafnijų dauginimasis) ir Nr. 201 (dumblių augimo slopinimas). Gali būti atliekami ir kiti patvirtinti ir tarptautiniu mastu pripažinti bandymai. Taikomi „stebimo poveikio nedarančios koncentracijos“ (NOEC) arba kiti lygiaverčiai L(E)Cx rodikliai.

2.2.9.1.10.3

Medžiagų klasifikavimo kategorijos ir kriterijai

Medžiagos turi būti klasifikuojamos kaip „aplinkai (vandens) pavojingos medžiagos“, jei jos atitinka 1 ūminės, 1 lėtinės arba 2 lėtinės kategorijos kriterijus pagal šias lenteles:

Ūminis toksinis poveikis

*Kategorija: 1 ūminė*
Ūminis toksinis poveikis:
LC₅₀ (žuvims), esant 96 val. poveikiui	<=? 1 mg/l ir (arba)
EC₅₀ (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui	<=? 1 mg/l ir (arba)
ErC₅₀ (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant 72 arba 96 val. poveikiui	<=?1 mg/l

Lėtinis toksinis poveikis

*Kategorija: 1 lėtinė*
Ūminis toksinis poveikis:
LC₅₀ (žuvims), esant 96 val. poveikiui	<=? 1 mg/l ir (arba)
EC₅₀ (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui	<=? 1 mg/l ir (arba)
ErC₅₀ (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant 72 arba 96 val. poveikiui	<=? 1 mg/l
ir medžiaga nėra greitai skaidi ir (arba) log K_ow >=? 4 (išskyrus atvejus, kai eksperimentais nustatytas BCF < 500)

*Kategorija: 2 lėtinė*
Ūminis toksinis poveikis:
LC₅₀ (žuvims), esant 96 val. poveikiui	> 1 iki <=? 10mg/l ir (arba)
EC₅₀ (vėžiagyviams), esant 48 val. poveikiui	>1 iki <=? 10 mg/l ir (arba)
ErC₅₀ (dumbliams ar kitiems vandens augalams), esant	> 1 iki <=? 10 mg/l
72 arba 96 val. poveikiui
ir medžiaga nėra greitai skaidi ir (arba) log K_ow >=? 4 (išskyrus atvejus, kai eksperimentais nustatytas BCF < 500), išskyrus atvejus, kai lėtinio toksinio poveikio NOEC > 1 mg/l. Šioje klasifikacijos schemoje parodyta proceso eiga:

Taip

L(E)C₅₀* <=? 1 mg/l

NOEC > 1 mg/l

Taip

Ne arba nežinoma

L(E)C₅₀*<=?10 mg/l

Taip

Greitai skaidi

Taip

Biologinė akumuliacija

Taip

Biologinė akumuliacija

Taip

Aplinkai pavojinga medžiaga 1 ūminio toksinio poveikio kategorija

Aplinkai pavojinga medžiaga 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija

Aplinkai pavojinga medžiaga 2 lėtinio toksinio poveikio kategorija

Aplinkai nepavojinga medžiaga

* Mažiausia vertė iš šių: LC₅₀, esant 96 val. poveikiui, EC₅₀, esant 48 val. poveikiui, arba 72 val. ar ErC₅₀, esant 96 val. poveikiui, kuri tinka.

2.2.9.1.10.4	Mišinių klasifikavimo kategorijos ir kriterijai
2.2.9.1.10.4.1	Mišinių klasifikavimo sistemoje taikomos klasifikavimo kategorijos, kurios taikomos 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos ir 1 bei 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijų medžiagų klasifikavimui. Kad mišinių keliamų pavojų vandens aplinkai klasifikavimui būtų galima panaudoti visus turimus duomenis daroma ir, kai tinka, taikoma tokia prielaida: Mišinio „atitinkami komponentai“ yra tos dalys, kurių koncentracija yra 1 % (pagal masę) arba didesnė, nebent galima spėti, kad komponentas, kurio koncentracija yra mažesnė negu 1 %, vis tiek gali turėti įtakos (pvz., jei jis toksiškas) priskiriant mišinį vienai ar kitai pavojaus aplinkai kategorijai.
2.2.9.1.10.4.2	Pavojų aplinkai (vandens) klasifikavimas yra keliasluoksnis procesas, kuris priklauso nuo turimos informacijos apie patį mišinį ir jo komponentus. Šio keliasluoksnio klasifikavimo dalys yra tokios: a) klasifikavimas paremtas išbandytais mišiniais, b) klasifikavimas, paremtas ekstrapoliavimo principais, c) „klasifikuotų komponentų sumavimo“ ir (arba) „adityvumo formulės“ naudojimas. 2.2.9.1.10.4.2 paveiksle parodyta šio proceso eiga.
2.2.9.1.10.4.2 paveikslas: Keliasluoksnis mišinių klasifikavimo principas pagal ūminį ir lėtinį pavojų vandens aplinkai
	Turimi mišinio toksinio poveikio vandens aplinkai bandymų duomenys


		Ne	Taip	PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus (2.2.9.1.10.4.3)


Turima pakankamai duomenų apie panašius mišinius, kad būtų galima įvertinti pavojų		Taip	Taikyti ekstrapoliavimo principus (2.2.9.1.10.4.4)	PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus

	Ne

Turima duomenų apie atitinkamų komponentų toksinį poveikį vandens aplinkai arba apie jų klasifikavimą			Taikyti sumavimo metodą (2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4) panaudojant: • visų komponentų, priskirtų lėtinio toksinio poveikio kategorijai, procentinę dalį;	PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus

Ne			• visų komponentų, priskirtų ūminio toksinio poveikio kategorijai, procentinę dalį; • visų komponentų, apie kuriuos turima duomenų apie jų ūminį toksinį poveikį, procentinę dalį: taikyti adityvumo formulę (2.2.9.1.10.4.5.2), o gautą L(E)C₅₀reikšmę konvertuoti į atitinkamą ūminio toksinio pavojaus kategoriją

Panaudoti turimus duomenis apie žinomų komponentų pavojų			Taikyti sumavimo metodą ir adityvumo formulę (2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4) ir taikyti 2.2.9.1.10.4.6.5	PRISKIRTI dėl ūminio / lėtinio toksinio poveikio pavojaus

2.2.9.1.10.4.3

Mišinių klasifikavimas, kai yra duomenų apie visą mišinį

2.2.9.1.10.4.3.1

Kai mišinys kaip vienetas išbandytas jo toksiniam poveikiui vandens aplinkai nustatyti, jis klasifikuojamas pagal kriterijus, kuriuos susitarta taikyti medžiagoms, bet tik dėl jų ūminio toksinio poveikio. Klasifikavimas grindžiamas duomenimis apie žuvis, vėžiagyvius ir dumblius / augalus. Klasifikuoti mišinius į lėtinio toksinio poveikio kategorijas naudojant LC₅₀ arba EC₅₀ duomenis apie mišinį kaip vienetą negalima, nes tam reikia duomenų ir apie toksinį poveikį, ir apie padarinius aplinkai, o duomenų apie mišinių kaip vienetų skaidumą ir biologinę akumuliaciją iš viso nėra. Taikyti priskyrimo lėtinio toksinio poveikio kategorijoms kriterijaus negalima, nes duomenų, gautų atlikus mišinių skaidumo ir biologinės akumuliacijos bandymus, negalima interpretuoti; jie naudingi tik klasifikuojant atskiras medžiagas.

2.2.9.1.10.4.3.2

Kai yra eksperimentinių duomenų apie mišinio, kaip vieneto, ūminį toksinį poveikį (LC₅₀ arba EC₅₀), šie duomenys, taip pat informacija apie mišinio komponentų priskyrimą lėtinio toksinio poveikio kategorijai, naudojami išbandytų mišinių galutiniam klasifikavimui toliau aprašyta tvarka. Jei yra duomenų apie lėtinį (ilgalaikį) toksinį poveikį (NOEC), šie duomenys naudojami kaip papildomi.

a) kai išbandyto mišinio L(E)C₅₀ (LC₅₀ ar EC₅₀) <=? 1 mg/l, o išbandyto mišinio NOEC <=? 1,0 mg/l arba nežinomas:

– priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai;

– taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo lėtinio toksinio poveikio kategorijoms (priskiriama 1 arba 2 lėtinio toksinio kategorijai arba nebūtina priskirti jokiai lėtinei kategorijai);

b) kai išbandyto mišinio L(E)C₅₀ <= 1 mg/l, o išbandyto mišinio NOEC > 1,0 mg/l:

– priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai;

– taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei mišinys į 1 lėtinio toksinio poveikio kategoriją nepatenka, nėra būtinybės jį klasifikuoti kaip lėtinio toksinio poveikio;

(c) kai išbandyto mišinio L(E)C₅₀ > 1 mg/l arba didesnis negu tirpumo vandenyje rodiklis, o išbandyto mišinio NOEC <=? 1,0 mg/l arba nežinomas:

– nebūtina priskirti ūminio toksinio poveikio kategorijai;

– taikyti klasifikuotiems komponentams sumavimo metodą (žr. 2.2.9.1.10.4.6.3 ir 2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčius) dėl priskyrimo lėtinėms kategorijoms arba nebūtina priskirti jokiai lėtinei kategorijai;

d) kai išbandyto mišinio L(E)C₅₀ > 1 mg/l arba didesnis negu tirpumo vandenyje rodiklis, o išbandyto mišinio NOEC > 1,0 mg/l:

– nebūtina priskirti jokiai ūminio arba lėtinio toksinio poveikio kategorijai.

2.2.9.1.10.4.4

Ekstrapoliavimo principai

2.2.9.1.10.4.4.1

Kai pats mišinys nebuvo išbandytas siekiant nustatyti jo keliamą pavojų vandens aplinkai, tačiau yra pakankamai duomenų apie atskirus jo komponentus ir apie išbandytus panašius mišinius, kurie pakankamai gerai apibūdina šio mišinio keliamus pavojus, šie duomenys naudojami pagal toliau nustatytas suderintas ekstrapoliavimo taisykles. Taip užtikrinama, kad mišinių klasifikavimo pagal pavojingumą procese būtų kuo geriau panaudojami turimi duomenys ir nebereikėtų atlikti naujų bandymų su gyvūnais.

2.2.9.1.10.4.4.2

Skiedimas

2.2.9.1.10.4.4.2.1

Jei mišinys gaunamas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį arba medžiagą skiedikliu, kuris pagal jo keliamą pavojų vandens aplinkai priskirtas to paties arba mažesnio pavojaus kategorijai, kokiai yra priskirtas mažiausią toksinį poveikį darantis pradinis komponentas, ir kuris, kaip manoma, neveikia kitų komponentų keliamo pavojaus vandens aplinkai, šis mišinys priskiriamas tokiai pačiai kategorijai, kokiai būtų priskirtas pirminis mišinys arba medžiaga.

2.2.9.1.10.4.4.2.2

Jei mišinys gaunamas atskiedžiant kitą klasifikuotą mišinį arba medžiagą vandeniu arba kita visiškai netoksiška medžiaga, mišinio toksinis poveikis apskaičiuojamas pagal pirminio mišinio arba medžiagos toksinį poveikį.

2.2.9.1.10.4.4.3

Produktų partijos

Klasifikuojant sudėtinius mišinius pagal jų pavojų vandens aplinkai daroma prielaida, kad sudėtinis mišinys iš vienos produktų partijos yra iš esmės lygiavertis tam pačiam komerciniam produktui iš kitos produktų partijos, pagamintos to paties gamintojo arba jam prižiūrint, išskyrus atvejus, kai yra pagrindo manyti, kad tarp partijų yra dideli skirtumai, dėl kurių gali pasikeisti partijos toksinis poveikis vandens aplinkai. Pastaruoju atveju būtina klasifikuoti naujai.

2.2.9.1.10.4.4.4

Mišinių, priskirtų toksiškiausioms kategorijoms (1 lėtinio toksinio poveikio ir 1 ūminio toksinio poveikio), koncentracija

Jei mišinys priskirtas 1 lėtinio toksinio poveikio ir (arba) 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, o mišinio komponentų, priskirtų 1 lėtinio toksinio poveikio ir (arba) 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, koncentracija toliau didėja, toks didesnės koncentracijos mišinys priskiriamas tai pačiai kategorijai, kuriai priskiriamas pirminis mišinys, neatliekant jokių kitų bandymų.

2.2.9.1.10.4.4.5

Interpoliavimas, neperžengiant vienos toksinio poveikio kategorijos ribų Jei mišinys A ir mišinys B priskirti tai pačiai kategorijai, o mišinys C gautas iš toksikologiškai veiklių komponentų, kurių koncentracija yra tarpinė mišinio A komponentų koncentracijos ir mišinio B komponentų koncentracijos vertė, mišinys C priskiriamas tai pačiai kategorijai, kaip mišinys A ir mišinys B. Būtina atkreipti dėmesį, kad visų trijų mišinių komponentai yra identiški.

2.2.9.1.10.4.4.6

Iš esmės panašūs mišiniai

Jei yra:

a) du mišiniai:

i) A + B,

ii) C + B,

b) B komponento koncentracija abiejuose mišiniuose vienoda,

c) A komponento koncentracija i mišinyje yra lygi C komponento koncentracijai ii mišinyje,

d) A ir C komponentai yra klasifikuoti ir ši klasifikacija yra vienoda, t. y. jie priskirti tai pačiai pavojaus kategorijai ir, kaip manoma, neturi įtakos B komponento toksiniam poveikiui vandens aplinkai, tai nebūtina bandyti ii mišinio, jei i mišinio savybės jau nustatytos jį bandant, o abu mišiniai turi būti priskirti tai pačiai kategorijai.

2.2.9.1.10.4.5

Mišinių klasifikavimas, kai yra duomenų apie visus arba tik kai kuriuos mišinio komponentus

2.2.9.1.10.4.5.1

Mišinys klasifikuojamas jo komponentų, kurie priskirti kuriai nors kategorijai, koncentracijų sumavimo būdu. Taikant sumavimo metodą, komponentų, priskirtų ūminio toksinio poveikio arba lėtinio toksinio poveikio kategorijai, procentinės dalys sumuojamos tiesiogiai. Išsamiau sumavimo metodas aprašytas 2.2.9.1.10.4.6.1–2.2.9.1.10.4.6.4 papunkčiuose.

2.2.9.1.10.4.5.2

Mišiniai gali būti sudaryti ir iš klasifikuotų komponentų, (1 ūminio toksinio poveikio kategorija ir (arba) 1 ar 2 lėtinio toksinio poveikio kategorija), ir iš komponentų, apie kuriuos yra pakankamai bandymų duomenų. Kai yra pakankamai duomenų apie daugiau negu vieno mišinio komponento toksinį poveikį, bendras šių komponentų toksinis poveikis apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą adityvumo formulę, o gauta toksinio poveikio vertė naudojama tos mišinio dalies priskyrimui ūminio toksinio poveikio kategorijai, kuri toliau naudojama taikant sumavimo metodą.

čia:

C_i = i komponento koncentracija (procentinė masės dalis),

L(E)C_50i = i komponento LC₅₀ arba EC₅₀ (mg/l),

n = komponentų skaičius nuo 1 iki n,

L(E)C_50m = mišinio dalies, apie kurią yra bandymų duomenų, L(E)C₅₀.

2.2.9.1.10.4.5.3

Mišinio daliai taikant adityvumo formulę, pageidautina šios mišinio dalies toksinį poveikį skaičiuoti, naudojant kiekvienos medžiagos toksinio poveikio vertes, susietas su ta pačia rūšimi (t. y. žuvys, dafnijos arba dumbliai), o tuomet naudoti gautą didžiausią toksinį poveikį (mažiausią vertę) (t. y. naudoti tą rūšį iš trijų, kuriai daromas didžiausias poveikis). Tačiau, kai nėra duomenų apie kiekvieno komponento toksinį poveikį toms pačioms rūšims, kiekvieno komponento toksinio poveikio vertė parenkama tokia pačia tvarka, kokia toksinio poveikio vertės parenkamos medžiagų klasifikavimo tikslais, t. y. naudojamas didžiausias toksinis poveikis (jautriausiam organizmui, su kuriuo atlikti bandymai). Tokiu būdu apskaičiuotas ūminis toksinis poveikis naudojamas priskiriant šią mišinio dalį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, taikant tokius pačius kriterijus, kurie taikomi medžiagoms.

2.2.9.1.10.4.5.4

Jei mišinys gali būti klasifikuojamas keliais būdais, taikomas tas metodas, kurio rezultatas yra konservatyvesnis.

2.2.9.1.10.4.6

Sumavimo metodas

2.2.9.1.10.4.6.1

Klasifikavimo procedūra

Paprastai griežtesnė mišinio klasifikacija panaikina švelnesnę, t. y. 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija yra viršesnė už 2 lėtinio toksinio poveikio kategoriją. Todėl jei rezultatas, gautas atlikus klasifikavimo procedūrą, yra 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija, klasifikavimo procedūra laikoma baigta. Griežtesnės klasifikacijos negu 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija nėra, todėl tęsti klasifikavimo procedūrą nebūtina.

2.2.9.1.10.4.6.2

Priskyrimas 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai

2.2.9.1.10.4.6.2.1

Įskaičiuojami visi komponentai, kurie priskirti 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai. Jei šių komponentų suma didesnė arba lygi 25 %, visas mišinys priskiriamas 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 1 ūminio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta.

2.2.9.1.10.4.6.2.2

Mišinių klasifikavimas pagal ūminį pavojų šiuo klasifikuotų komponentų sumavimo metodu parodytas 2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelėje.

2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelė: Mišinio klasifikavimas pagal ūminį pavojų klasifikuotų komponentų sumavimo metodu

Suma komponentų, klasifikuotų kaip:

Mišinys priskiriamas:

1 ūminio toksinio poveikio kategorija x M^a

?>= 25 %

1 ūminio toksinio poveikio kategorija

a Koeficientas M paaiškintas 2.2.9.1.10.4.6.4.

2.2.9.1.10.4.6.3	Priskyrimas 1 arba 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai
2.2.9.1.10.4.6.3.1	Pirmiausia įskaičiuojami visi komponentai, priskirti 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei šių komponentų suma didesnė arba lygi 25 %, visas mišinys priskiriamas 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta.
2.2.9.1.10.4.6.3.2	Jei mišinys nepriskiriamas 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, vertinama, ar mišinys priskirtinas 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai. Mišinys priskiriamas 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, jei visų komponentų, priskirtų 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, suma, padauginta iš 10, plius visų komponentų, priskirtų 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, suma yra didesnė arba lygi 25 %. Jei gautas skaičiavimo rezultatas leidžia priskirti mišinį 2 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, klasifikavimo procedūra laikoma baigta.
2.2.9.1.10.4.6.3.3	Mišinių klasifikavimas pagal lėtinio toksinio poveikio pavojų šiuo komponentų sumavimo metodu parodytas 2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelėje.
2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelė: Mišinio klasifikavimas pagal lėtinio toksinio poveikio pavojų komponentų sumavimo metodu

Suma komponentų, klasifikuotų kaip:

Mišinys priskiriamas:

1 lėtinio toksinio poveikio kategorija x M^a ?>= 25 %

1 lėtinio toksinio poveikio kategorija

(M x 10 x 1 lėtinio toksinio poveikio kategorija)+2 lėtinio toksinio poveikio kategorija

?>= 25 %

2 lėtinio toksinio poveikio kategorija

^a Koeficientas M paaiškintas 2.2.9.1.10.4.6.4.

2.2.9.1.10.4.6.4

Mišiniai su didelio toksinio poveikio komponentais

1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentai, kurių toksinis poveikis pasireiškia esant daug mažesnei negu 1 mg/l koncentracijai, gali paveikti mišinio toksiškumą, todėl, taikant sumavimo metodą, jiems skiriama didesnė svarba. Kai mišinyje yra komponentų, kurie priskiriami 1 ūminio toksinio poveikio arba 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijai, taikomas 2.2.9.1.10.4.6.2 ir 2.2.9.1.10.4.6.3 papunkčiuose aprašytas keliasluoksnis metodas, tačiau užuot paprasčiausiai sudėjus jų procentines dalis, naudojama svorinė suma, gauta 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracijas padauginus iš koeficiento. Tai reiškia, kad 2.2.9.1.10.4.6.2.2 lentelės kairiajame stulpelyje nurodyta 1 ūminio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracija ir 2.2.9.1.10.4.6.3.3 lentelės kairiajame stulpelyje nurodyta 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijos komponentų koncentracija yra dauginamos iš tam tikro koeficiento. Kokius koeficientus taikyti šiems komponentams nustatoma pagal jų toksinio poveikio vertes, kaip parodyta 2.2.9.1.10.4.6.4 lentelėje. Todėl, klasifikuodamas mišinį, kurio sudėtyje yra 1 ūminio toksinio poveikio ir (arba) 1 lėtinio toksinio poveikio kategorijos komponentų, klasifikuotoj as turi žinoti M koeficiento reikšmę, kad galėtų taikyti sumavimo metodą. Kaip alternatyva gali būti naudojama adityvumo formulė (žr. 2.2.9.1.10.4.5.2 papunktį), tačiau tik tuomet, kai yra duomenų apie visų mišinyje esančių didelio toksinio poveikio komponentų toksiškumą ir kai yra patikimų duomenų, kad visi kiti komponentai, įskaitant tuos, apie kurių ypatingą ūminį toksinį poveikį duomenų nėra, yra mažo toksinio poveikio arba visai jo neturi ir todėl neturi didelės įtakos šio mišinio pavojingumui aplinkai.

2.2.9.1.10.4.6.4 lentelė: Mišinių didelio toksinio poveikio komponentams taikomi koeficientai

L(E)C₅₀ vertė	Koeficientas (M)
0,1<L(E)C₅₀<=?1	1
0,01<L(E)C₅₀<=?0,1	10
0,0001<L(E)C₅₀<=?0,01	100
0,0001<L(E)C₅₀<=?0,001	1000
0,00001<L(E)C₅₀<=?0,0001	10000
(ir taip toliau 10 intervalais)

2.2.9.1.10.4.6.5	Mišinių, turinčių komponentų, apie kuriuos nėra jokios naudingos informacijos, klasifikavimas Jei apie vieno ar kelių atitinkamų komponentų ūminio ir (arba) lėtinio toksinio poveikio pavojų vandens aplinkai nėra jokios naudingos informacijos, daroma išvada, kad šis mišinys negali būti priskirtas jokiai (-ioms) konkrečiai (-ioms) pavojaus kategorijai (-oms). Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas atsižvelgiant tik į žinomus komponentus, o atitinkamuose dokumentuose (ataskaitose) papildomai konstatuojama, kad: „x procentų šio mišinio sudaro komponentas (-ai), kurio (-ų) pavojus vandens aplinkai nežinomas.“.
2.2.9.1.10.5	Vandens aplinkai pavojingos medžiagos arba mišiniai, nepriskirti jokiai kategorijai pagal ADR
2.2.9.1.10.5.1	Vandens aplinkai pavojingos medžiagos arba mišiniai, nepriskirti jokiai kategorijai pagal ADR, įvardijami taip: JT Nr. 3077, APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, KIETA, K.N, arba JT Nr. 3082, APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, SKYSTA, K.N. Jie priskiriami III pakavimo grupei.
2.2.9.1.10.5.2	Nepaisant 2.2.9.1.10 punkto nuostatų, a) medžiagos, kurios negali būti priskirtos kitoms 9 klasės pozicijoms nei JT Nr. 3077 ir JT Nr. 3082, arba kitoms 1–8 klasių pozicijoms, bet kurios 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/458/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą, suderinimo¹², su visais pakeitimais, yra įvardytos kaip medžiagos, prie kurių rašoma raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53), ir b) tirpalai ir mišiniai (pvz. preparatai ir atliekos) iš medžiagų, prie kurių pagal Direktyvą 67/48/EEB, su visais pakeitimais, rašoma raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53) ir prie kurių raidė N „Pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53) rašoma ir pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo¹³, su visais pakeitimais, ir kurios negali būti priskirtos kitoms 9 klasės pozicijoms nei JT Nr. 3077 ir JT Nr. 3082, arba kitoms 1–8 klasių pozicijoms, priskiriamos 9 klasės JT Nr. 3077 arba JT Nr. 3082 pozicijai, priklausomai nuo konkretaus atvejo.“.
2.2.9.1.15	Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.2.9.1.15	Jei 3.2 skyriaus A lentelės 4 stulpelyje yra atitinkama nuoroda, 9 klasės medžiagos ir gaminiai, priskiriami kuriai nors vienai iš šių pakavimo grupių pagal jų keliamo pavojaus laipsnį: II pakavimo grupė: medžiagos, keliančios vidutinį pavojų, III pakavimo grupė: medžiagos, keliančios mažą pavojų.“.

_________________

¹² Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. 196, 1967 m. rugpjūčio 16 d., p. 1–5.

¹³Europos bendrijų Oficialusis leidinys Nr. L 200, 1999 m. liepos 30 d., p. 1–168.

2.2.9.3

Prie „Ličio akumuliatoriai“, klasifikacinis kodas M4:

Pakeisti pirmus tris įrašus iš išdėstyti juos taip:

3090 LIČIO METALO AKUMULIATORIAI

3091 ĮRANGOJE ĮMONTUOTI LIČIO METALO AKUMULIATORIAI 3091 SU ĮRANGA SUPAKUOTI LIČIO METALO AKUMULIATORIAI Papildyti šiais naujais įrašais:

„3480 LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius)

3481 ĮRANGOJE ĮMONTUOTI LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius) arba

3481 SU ĮRANGA SUPAKUOTI LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius)“.

2.3 SKYRIUS

2.3.5

Išbraukti.

2.3.6

Pakeisti numeraciją: vietoj „2.3.6“ įrašyti „2.3.5“, o vietoj „2.3.6 paveikslėlis“ įrašyti „2.3.5 paveikslas“ (du kartus).

3 DALIS

Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip:

„3 DALIS. PAVOJINGŲ KROVINIŲ SĄRAŠAS, SPECIALIOSIOS NUOSTATOS IR IŠIMTYS, TAIKOMOS RIBOTIEMS ARBA NEKONTROLIUOJAMIEMS KIEKIAMS“

3.1 SKYRIUS

3.1.2.2

Po a ir b pavyzdžių išbraukti „kiekvienas papildomas techniniu krovinio pavadinimu (žr. 3.1.2.8.1 punktą)“.

3.2 SKYRIUS

3.2.1

5 stulpelio paaiškinime vietoj „2.2.7.8.4“ įrašyti „5.1.5.3.4“.

3.2.1

Pakeisti 7 stulpelio paaiškinimą ir išdėstyti jį taip:

„7a stulpelis „Riboti kiekiai“

Šiame stulpelyje nurodytas raidžių ir skaičių kodas, kuris reiškia:

– „LQ 0“ reiškia, kad pavojingam kroviniui, supakuotam ribotais kiekiais, ADR išimtys netaikomos;

– visi kiti raidžių ir skaičių kodai, prasidedantys raidėmis „LQ“, reiškia, kad ADR nuostatos netaikomos, jei įvykdyti 3.4 skyriuje nurodyti reikalavimai.

„7b stulpelis „Nekontroliuojami kiekiai“

Šiame stulpelyje nurodytas raidžių ir skaičių kodas, kuris reiškia:

– „E 0“ reiškia, kad pavojingam kroviniui, supakuotam ribotais kiekiais, ADR išimtys netaikomos;

– visi kiti raidžių ir skaičių kodai, prasidedantys raide „E“, reiškia, kad ADR nuostatos netaikomos, jei įvykdyti 3.5 skyriuje nurodyti reikalavimai.“.

3.2.1

8 stulpelio paaiškinime išbraukti paskutinę įtrauką.

3.2.1

14 stulpelio paaiškinime pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip:

„Šiame stulpelyje nurodytas kodas nurodo transporto priemonę (įskaitant priekaboms arba puspriekabėms skirtą vilkiką) (žr. 9.1.1 skirsnį), naudojamą kroviniams cisternoje vežti pagal 7.4.2 skirsnio nuostatas.“.

A lentelė

Pakeisti stulpelių numeraciją: vietoj „7“ įrašyti „7a“ ir įterpti naują stulpelį „7b“. Abiem stulpeliams, 7a ir 7b, įtepti vieną bendrą antraštę:

Riboti ir nekontroliuojami kiekiai

3.4.6/3.5.1.2

(7a)

(7b)

7b stulpelyje kroviniams priskirti toliau nurodytus kodus nuo E0 iki E5, išskyrus tuos krovinius, kuriems netaikomos ADR nuostatos arba kuriuos pagal ADR nuostatas iš viso draudžiama vežti. 7b stulpelyje įrašyti kodą E0 prie: – visų 1, 5.2, 6.2 ir 7 klasių krovinių, – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik 2.1 ženklas, – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas 2.3 ženklas (vienas arba kartu su kitais ženklais), – visų 2 klasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 2.2+5.1 ženklai ir prie JT Nr. 1044, 1950, 2037, 2857 ir 3164, – 3 klasės krovinių su JT Nr. 1204, 2059, 3064, 3256, 3269, 3343, 3357, 3379 ir 3473, visų 3 klasės I pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 3+6.1, 3+8 arba 3+6.1+8 ženklai, – visų 4.1 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 2304, 2448, 2555, 2556, 2557, 2907, 3176 (II ir III pakavimo grupės), 3221–3240, 3319 ir 3344, – visų 4.2 klasės I pakavimo grupės krovinių, – visų 4.3 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 3292, – visų 5.1 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 2426, – 6.1 klasės krovinių su JT Nr. 1600, 1700, 2016, 2017, 2312 ir 3250, – visų 8 klasės I pakavimo grupės krovinių ir krovinių su JT Nr. 1774, 2028, 2215 (IŠLYDYTAS), 2576, 2794, 2795, 2800, 2803, 2809 ir 3028, – 9 klasės krovinių su JT Nr. 2990, 3072, 3090, 3091, 3245, 3257, 3258, 3268 ir 3316. 7b stulpelyje įrašyti kodą E1 prie: – visų 2.2 poklasės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik 2.2 ženklas, išskyrus JT Nr. 1043, 1044, 1950, 2037, 2857 ir 3164, – visų 3 klasės III pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik Nr. 3 ženklas, išskyrus JT Nr. 2059, 3256 ir 3269, – visų 3 klasės III pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 3+6.1 arba 3+8 ženklai, – visų 4.1 klasės III pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 2304, 2448 ir 3176, – visų 4.2 klasės III pakavimo grupės krovinių, visų 4.3 klasės III pakavimo grupės krovinių, visų 5.1 klasės III pakavimo grupės krovinių, visų 6.1 klasės III pakavimo grupės krovinių, – visų 8 klasės III pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 2215 (IŠLYDYTAS), 2803 ir 2809, – visų 9 klasės III pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 3257, 3258, 3268 ir 3316. 7b stulpelyje įrašyti kodą E2 prie: – visų 3 klasės II pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik Nr. 3 ženklas, išskyrus JT Nr. 1204, 2059, 3064, 3269 ir 3357, – visų 3 klasės II pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirti 3+6.1, 3+6.1+8 arba 3+8 ženklai, – visų 4.1 klasės II pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 2555, 2556, 2557, 2907, 3176, 3319 ir 3344, – visų 4.2 klasės II pakavimo grupės krovinių, – visų 4.3 klasės II pakavimo grupės, išskyrus JT Nr. 3292, – visų 5.1 klasės II pakavimo grupės, išskyrus JT Nr. 3356, – visų 8 klasės II pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 1774, 2028 ir 2576, – visų 9 klasės II pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 3090, 3091 ir 3316. 7b stulpelyje prie visų 3 klasės I pakavimo grupės krovinių, kuriems 5 stulpelyje priskirtas tik Nr. 3 ženklas, išskyrus JT Nr. 2059 ir 3379, įrašyti kodą E3. 7b stulpelyje prie visų 6.1 klasės II pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 1600, 1700, 2016, 2017, 2312 ir 3250, įrašyti kodą E4. 7b stulpelyje prie visų 6.1 klasės I pakavimo grupės krovinių įrašyti kodą E5. 15 stulpelyje prie 2 klasės krovinių su klasifikaciniais kodais 2A, 20, 3A ir 30 vietoj „(E)“ įrašyti „(C/E)“. 15 stulpelyje prie 3 klasės III pakavimo grupės krovinių, išskyrus JT Nr. 3269, ir 8 klasės II pakavimo grupės krovinių su klasifikaciniais kodais CF1 ir CFT vietoj „(E)“ įrašyti „(D/E)“. 15 stulpelyje prie 6.1 klasės I pakavimo grupės krovinių, išskyrus krovinius su klasifikaciniais kodais TF1 ir TFC ir JT Nr. 3381 ir 3390 vietoj „(D1E)“ arba „(E)“ įrašyti „(C/E)“. 15 stulpelyje prie 6.1 klasės II pakavimo grupės krovinių vietoj „(E)“ įrašyti „(D/E)“. 15 stulpelyje prie 6.1 klasės III pakavimo grupės krovinių su klasifikaciniu kodu TF2 vietoj „(E)“ įrašyti „(D/E)“. 15 stulpelyje prie: – JT 2029 vietoj „(D1E)“ įrašyti „(E)“; – JT 2030 su klasifikaciniu kodu CFT vietoj „(D1E)“ įrašyti „(C/D)“; – JT 2032 vietoj „(E)“ įrašyti „(C/D)“; – JT Nr. 1222, 1261, 1865, 3269 (II pakavimo grupė) ir 3292 vietoj „(D1E)“ įrašyti „(E)“; – JT Nr. 1360, 1397, 1404, 1409 (I pakavimo grupė), 1410, 1411, 1413, 1414, 1418 (I pakavimo grupė), 1419, 1426, 1427, 1432, 1433, 1436 (I pakavimo grupė), 1479 (I pakavimo grupė), 1491, 1504, 1714, 1855, 1870, 2010, 2011, 2012, 2013, 2441, 2463, 2466, 2545 (I pakavimo grupė), 2546 (I pakavimo grupė), 2547, 2806, 2813 (I pakavimo grupė), 2846, 2870 (dvi pozicijos), 3085 (I pakavimo grupė), 3087 (I pakavimo grupė), 3098 (I pakavimo grupė), 3099 (I pakavimo grupė), 3131 (I pakavimo grupė), 3134 (I pakavimo grupė), 3139 (I pakavimo grupė), 3208 (I pakavimo grupė) ir 3209 (I pakavimo grupė), vietoj „(B1E)“ įrašyti „(E)“; – JT Nr. 1057, 1911, 1950 (klasifikaciniai kodai 5F, 5TF, 5TFC), 2037 (klasifikaciniai kodai 5F, 5TF, 5TFC), 2188, 2199, 2202, 2676, 3150, 3167, 3168, 3358, 3374 ir 3468 vietoj „(B1D)“ įrašyti „(D)“; – JT Nr. 1045, 1051, 1069, 1589, 1614, 1660, 1950 (klasifikaciniai kodai 5T, 5TC, 5TO, 5TOC), 1975, 2037 (klasifikaciniai kodai 5T, 5TC, 5TO, 5TOC), 2190, 2194, 2195, 2196, 2198, 2407, 2418, 2480, 2548 ir 3169 vietoj „(C1D)“ įrašyti „(D)“; – JT 3165 vietoj „(C1E)“ įrašyti „(E)“; – JT Nr. 1250 ir 1305 vietoj „C1E“ įrašyti „D/E“. 15 stulpelyje visur vietoj „B1D“, „B1E“, „C1D“, „C1E“ ir „D1E“ atitinkamai įrašyti „B/D“, „B/E“, „C/D“, „C/E“ ir „D/E“. 19 stulpelyje vietoj „S17“, „S19“ arba „S20“ (jei priskirta) įrašyti „S14“ prie: – visų 2 klasės toksinių dujų (klasifikaciniai kodai 1T, 1TC, 1TF, 1TFC, 1TO, 1TOC, 2T, 2TC, 2TF, 2TFC, 2TO, 2TOC išskyrus JT 2421); – visų 3 klasės desensibilizuotų sprogstamųjų medžiagų (klasifikacinis kodas D); – visų 4.1 klasės desensibilizuotų sprogstamųjų medžiagų (klasifikaciniai kodai D ir DT); – visų 6.1 klasės I pakavimo grupės medžiagų; – visų 8 klasės I pakavimo grupės medžiagų su papildomu pavojumi; 4.3 klasės krovinių su JT Nr. 1714, ir 5.1 klasės krovinių su JT Nr. 1745 ir 1746. 8 stulpelyje visur išbraukti įrašus PR1–PR7. Prie pozicijų, kurioms 7a stulpelyje įrašyta „LQ7“ visur 9b stulpelyje vietoj „MP15“ įrašyti „MP19“. (Taikoma JT Nr. 1556, 1583, 1591, 1593, 1597, 1599, 1602, 1656, 1658, 1686, 1710, 1718, 1719, 1731, 1755, 1757, 1760, 1761, 1783, 1787, 1788, 1789, 1791, 1793, 1805, 1814, 1819, 1824, 1835, 1840, 1848, 1851, 1887, 1888, 1897, 1902, 1903, 1908, 1935, 1938, 2021, 2024, 2030, 2205, 2206, 2209, 2225, 2235, 2269, 2272, 2273, 2274, 2279, 2289, 2290, 2294, 2299, 2300, 2311, 2320, 2321, 2326, 2327, 2328, 2431, 2432, 2433, 2470, 2491, 2496, 2501, 2504, 2511, 2515, 2518, 2525, 2533, 2564, 2565, 2580, 2581, 2582, 2586, 2609, 2656, 2661, 2664, 2667, 2669, 2672, 2677, 2679, 2681, 2688, 2689, 2693, 2730, 2732, 2735, 2739, 2747, 2753, 2785, 2788, 2790, 2801, 2810, 2815, 2817, 2818, 2819, 2820, 2821, 2829, 2831, 2837, 2849, 2872, 2873, 2874, 2902, 2903, 2904, 2922, 2937, 2941, 2942, 2946, 2991, 2992, 2993, 2994, 2995, 2996, 2997, 2998, 3005, 3006, 3009, 3010, 3011, 3012, 3013, 3014, 3015, 3016, 3017, 3018, 3019, 3020, 3025, 3026, 3055, 3066, 3082, 3140, 3141, 3142, 3144, 3145, 3172, 3264, 3265, 3266, 3267, 3276, 3278, 3280, 3281, 3282, 3287, 3293, 3320, 3347, 3348, 3351, 3352, 3410, 3411, 3412, 3413, 3414, 3415, 3418, 3421, 3422, 3424, 3426, 3429, 3434, 3440, 3471 ir 3472) 11 stulpelyje visur išbraukti „TP9“, išskyrus prie JT Nr. 3375. 11 stulpelyje visur išbraukti „TP12“. 19 stulpelyje visur išbraukti „S7“. 13 stulpelyje prie visų 2 klasės dujų, kurias leidžiama vežti ADR cisternose, įrašyti „TA4 TT9“. Visur, kur 6 stulpelyje įrašyta „61“ specialioji nuostata, įrašyti ir „274“ specialiąją nuostatą, išskyrus prie JT Nr. 3048. (Šis pakeitimas taikomas visų pakavimo grupių kroviniams su šiais JT Nr. : 2588, 2757–2764, 2771, 2772, 2775–2784, 2786, 2787, 2902, 2903, 2991–2998, 3005, 3006, 3009–3021, 3024–3027, 3345–3352.) 19 stulpelyje prie JT Nr. 1049, 1954, 1957, 1964, 1971, 2034, 3468 įrašyti „S20“. 13 stulpelyje prie JT Nr. 1052 ir 1790 (turintis daugiau kaip 85 % vandenilio fluorido) įrašyti „TA4 TT9“ ir išbraukti „TM5“. Prie JT Nr. 1092, 1238, 1239 ir 1244, 10 stulpelyje vietoj „T14“ įrašyti „T22“, o 11 stulpelyje įrašyti ir „TP35“. 19 stulpelyje prie JT Nr. 1093, 1099, 1100, 1131, 1194, 1921, 1986, 1988, 1991, 1992, 2336, 2481, 2483, 2605, 2758, 2760, 2762, 2764, 2772, 2776, 2778, 2780, 2782, 2784, 2787, 2983, 3021, 3024, 3079, 3273, 3286, 3346, 3350, vietoj „S19“ rašyti „S22“. Prie JT Nr. 1098, 1143, 1163, 1595, 1695, 1752, 1809, 2334, 2337, 2646 ir 3023 (I pakavimo grupė) 10 stulpelyje vietoj „T14“ įrašyti „T20“, o 11 stulpelyje įrašyti ir „TP35“. Prie JT Nr. 1162, 1196, 1250, 1298, 1305, 1724, 1728, 1747, 1753, 1762, 1763, 1766, 1767, 1769, 1771, 1781, 1784, 1799, 1800, 1801, 1804, 1816, 2434, 2435, 2437, 2985, 2986, 2987, 3361 ir 3362, 8 stulpelyje vietoj „P001“ įrašyti „P010“, o 11 stulpelyje įrašyti ir „TP7“. 8 stulpelyje prie JT Nr. 1162, 1196, 1298, 1724, 1728, 1747, 1753, 1762, 1763, 1766, 1767, 1769, 1771, 1781, 1784, 1799, 1800, 1801, 1804, 1816, 1818, 2434, 2435, 2437, 2985, 2986 ir 2987 išbraukti „IBC02“. 10 stulpelyje prie JT Nr. 1162, 1196, 1298, 1724, 1728, 1747, 1753, 1762, 1763, 1766, 1767, 1769, 1771, 1781, 1784, 1799, 1800, 1801, 1804, 1816, 1818, 2434, 2435 ir 2437, vietoj „T7“ įrašyti „T10“. 6 stulpelyje prie JT Nr. 1170, 1987 ir 1993 (visos pakavimo grupės), išbraukti „330“. 10 stulpelyje prie JT Nr. 1183, 1242 ir 2988 vietoj „T10“ įrašyti „T14“. 9a stulpelyje prie JT Nr. 1183, 1242, 1251, 1295, 2988 ir 3129 įrašyti „RR7“. Prie JT Nr. 1185 ir 1994, 10 stulpelyje įrašyti „T22“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2“. Prie JT Nr. 1250 ir 1305: – 4 stulpelyje vietoj „I“ įrašyti „II“; – 7a stulpelyje vietoj „LQ3“ įrašyti „LQ4“; – 9b stulpelyje vietoj „MP7 MP17“ įrašyti „MP19“; 10 stulpelyje vietoj „T11“ įrašyti „T10“; – 12 stulpelyje vietoj „L10CH“ įrašyti „L4BH“; – 13 stulpelyje išbraukti „TU14“ ir „TE21“; 15 stulpelyje vietoj „1“ kategorijos įrašyti „2“ kategoriją. 9a stulpelyje prie JT Nr. 1389, 1391, 1411, 1421, 1928, 3129 (I ir II pakavimo grupės), JT Nr. 3130 (I ir II pakavimo grupės) ir JT Nr. 3148 (I ir II pakavimo grupės) įrašyti „RR8“. 19 stulpelyje prie JT Nr. 442, 1447, 1455, 1470, 1475, 1481 (du kartus), 1489, 1502, 1508, 1942, 2067, 2426, įrašyti „S23“. 16 stulpelyje prie JT Nr. 1473, 1484, 1485, 1487, 1488, 1490, 1493, 1494, 1495, 1512, 1514, 1751, 2465, 2468, 2627 ir 3247 įrašyti „V11“. 9a stulpelyje prie JT Nr. 1851, 3248 ir 3249 (II ir III pakavimo grupės) išbraukti „PP6“. 19 stulpelyje prie JT Nr. 2030 (I pakavimo grupės dvi pozicijos), 2059 (III pakavimo grupė), ir 3318, įrašyti „S14“. 16 stulpelyje prie JT Nr. 2212, 2969 3152 ir 3444 (II pakavimo grupė), ir JT Nr. 2590 (III pakavimo grupė) įrašyti „V11“. 16 stulpelyje prie JT Nr. 2811 ir 3288 (I pakavimo grupė) įrašyti „V10 V12“. Prie JT Nr. 2813 ir 3131 (I pakavimo grupė), 10 stulpelyje įrašyti „T9“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP7 TP33“. 12 stulpelyje įrašyti „S10AN“, o 13 stulpelyje įrašyti „TU4 TU14 TU22 TE21 TM2“. 14 stulpelyje įrašyti „AT“. 20 stulpelyje prie JT 2813 įrašyti „X423“. 20 stulpelyje prie JT 3131 įrašyti „X482“. 8 stulpelyje prie JT Nr. 2908, 2909, 2910 ir 2911 vietoj „žr. 2.2.7“ įrašyti „žr. 1.7“. 6 stulpelyje prie JT Nr. 2913, 3321, 3322, 3324, 3325 ir 3326 įrašyti „336“. 6 stulpelyje prie JT Nr. 2916, 2917, 3328, ir 3329 įrašyti „337“. 16 stulpelyje prie JT Nr. 2921, 2923, 2928, 2930 ir 3290 (I pakavimo grupė), įrašyti „V10“. 19 stulpelyje prie JT Nr. 2956, 3241, 3242, 3251 vietoj „S14“ įrašyti „S24“. 10 stulpelyje prie JT Nr. 2985, 2986, 3361 ir 3362 vietoj „T11“ įrašyti „T14“. 6 stulpelyje prie JT Nr. 3077 ir 3082 įrašyti „335“. 6 stulpelyje prie JT Nr. 3269 (du kartus) ir 3316 (du kartus) įrašyti „340“. 8 stulpelyje prie JT Nr. 3361 ir 3362 išbraukti „IBC01“.
JT 1017	5 stulpelyje įrašyti „+5.1“. 3b stulpelyje vietoj „2TC“ įrašyti „2TOC“. 20 stulpelyje vietoj „268“ įrašyti „265“.
JT 1057	6 stulpelyje įrašyti „654“.
JT 1204	6 stulpelyje įrašyti „601“.
JT 1344	2 stulpelyje po „TRINITROFENOLIS“ įrašyti „(PIKRO RŪGŠTIS)“.
JT 1474	6 stulpelyje įrašyti „332“.
JT 1569	10 stulpelyje vietoj „T3“ įrašyti „T20“, l stulpelyje vietoj „TP33“ įrašyti „TP2“.
JT 1614	9a stulpelyje vietoj „RR3“ įrašyti „RR10“.
JT 1647	10 stulpelyje įrašyti „T20“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2“.
JT 1744	8 stulpelyje vietoj „P601“ įrašyti „P804“, o 9a stulpelyje išbraukti „PP82“.
JT 1818	7a stulpelyje vietoj „LQ22“ įrašyti „LQ0“, o 8 stulpelyje vietoj „P001“ įrašyti „P010“.
JT 2031	2 stulpelyje prie II pakavimo grupės po „turinti“ įrašyti „ne mažiau kaip 65 %, bet“, 5 stulpelyje įrašyti „+5.1“, o 9a stulpelyje įrašyti „B15“. 20 stulpelyje vietoj „80“ įrašyti „85“.
JT 2059	8 stulpelyje prie II pakavimo grupės įrašyti „IBC02“, o prie III pakavimo grupės įrašyti „IBC03“.
JT 2480	10 stulpelyje įrašyti „T22“, 11 stulpelyje įrašyti „TP2“, 12 stulpelyje įrašyti „L15CH“, 13 stulpelyje įrašyti „TU14 TU15 TE19 TE21“, 14 stulpelyje įrašyti „FL“, o 20 stulpelyje įrašyti „663“.
JT 2481	12 stulpelyje įrašyti „L15CH“, o 13 stulpelyje įrašyti „TU14 TU15 TE19 TE21“.
JT 2814	Prie trečios pozicijos 2 stulpelyje vietoj „(tik gyvūnų kūnai)“ įrašyti „(tik gyvūninės kilmės medžiagos)“, o 8 stulpelyje išbraukti „P099“.
JT 2823	9a stulpelyje įrašyti „B3“.
JT 2900	Prie trečios pozicijos 2 stulpelyje vietoj „(tik gyvūnų kūnai ir atliekos)“ įrašyti „(tik gyvūninės kilmės medžiagos)“, o 8 stulpelyje išbraukti „P099“.
JT 3048	6 stulpelyje išbraukti „61“.
JT 3077	10 stulpelyje įrašyti „BK1 BK2“. 17 stulpelyje vietoj „VV3“ įrašyti „VV1“.
JT 3082	9a stulpelyje įrašyti „PP1“.
JT 3090	2 stulpelyje pakeisti pavadinimą ir aprašymą taip: „LIČIO METALO AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio lydinio akumuliatorius)“.
JT 3091	2 stulpelyje po „LIČIO“ įrašyti „METALO“ (du kartus), o po „SU ĮRANGA“ įrašyti „(įskaitant ličio lydinio akumuliatorius)“.
JT 3129	Prie I pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T14“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2 TP7“. Prie II pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T11“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2“. Prie III pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T7“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP1“.
JT 3148	Prie I pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T9“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2 TP7“. Prie II pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T7“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP2“. Prie III pakavimo grupės 10 stulpelyje įrašyti „T7“, o 11 stulpelyje įrašyti „TP1“.
JT 3344	2 stulpelyje po „TETRANITRATO“ įrašyti „(PENTAERITRITOLIO TETRANITRATO; PETN)“.
JT 3357	7a stulpelyje vietoj „LQ4“ įrašyti „LQ0“.
JT 3375	19 stulpelyje du kartus vietoj „S 14“ įrašyti „S23“.
JT 3391	20 stulpelyje vietoj „333“ įrašyti „43“.
JT 3393	20 stulpelyje vietoj „X333“ įrašyti „X432“.
JT 3432	9a stulpelyje vietoj „B4“ įrašyti „IBC08“. 16 stulpelyje įrašyti „VII“.
JT 3468	2 stulpelyje pabaigoje įrašyti: „arba VANDENILIS METALHIDRIDŲ SAUGOJIMO SISTEMOJE, ĮMONTUOTOJE ĮRANGOJE arba VANDENILIS METALHIDRIDŲ SAUGOJIMO SISTEMOJE, SUPAKUOTOJE SU ĮRANGA“.
JT 3473	2 stulpelyje vietoj „KURO CELIŲ KASETĖS“ įrašyti „KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba ĮRANGOJE ĮMONTUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba SU ĮRANGA SUPAKUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS“, 8 stulpelyje vietoj „P003“ įrašyti „P004“, o 9a stulpelyje išbraukti „PP88“.
Išbraukti esamus JT Nr. 3132 ir 3135 įrašus. Papildyti šiais naujais įrašais:

(1)

(2)

(3a)

(3b)

(4)

(5)

(6)

(7a)

(7b)

(8)

(9a)

(9b)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)

(17)

(18)

(19)

(20)

0505

SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, skirti laivams, SIGNALIZUOTI APIE NELAIMĘ

1.4G

1.4

LQ0

P135

MP23 MP24

(E)

CV1 CV2 CV3

0506

SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, skirti laivams, SIGNALIZUOTI APIE NELAIMĘ

1.4S

1.4

LQ0

P135

MP23 MP24

(E)

CV1 CV2 CV3

0507

SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI

1.4S

1.4

LQ0

P135

MP23 MP24

(E)

CV1 CV2 CV3

0508

1-HIDROKSI-BENZOTRIAZOLIS, BEVANDENIS, sausas arba sudrėkintas su ne mažiau kaip 20 % vandens pagal masę

1.3C

LQ0

P114(b)

PP48 PP50

MP20

(C5000D)

V2 V3

CV1 CV2 CV3

2031

AZOTO RŪGŠTIS, išskyrus raudonąją rūkstančiąją, turinti mažiau kaip 65 % azoto rūgšties

LQ22

P001 IBC02

PP81 B15

MP15

TP2

L4BN

(E)

3132

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, LIEPSNI, K. N.

4.3

WF2

4.3 + 4.1

274

LQ0

P403 IBC99

MP2

(B/E)

CV23

S20

3132

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, LIEPSNI, K. N.

4.3

WF2

4.3 + 4.1

274

LQ11

P410 IBC04

MP14

TP33

SGAN L4DH

TU14 TE21 TM2

(D/E)

CV23

423

3132

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, LIEPSNI, K. N.

4.3

WF2

III

4.3 + 4.1

274

LQ12

P410 IBC06

MP14

TP33

SGAN L4DH

TU14 TE21 TM2

(E)

CV23

423

3135

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.

4.3

4.3+4.2

274

LQ0

P403

MP2

(B/E)

CV23

S20

3135

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.

4.3

4.3 +4.2

274

LQ11

P410 IBC05

MP14

TP33

SGAN L4DH

TU14 TE21 TM2

(D/E)

CV23

423

3135

SU VANDENIU REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.

4.3

III

4.3 +4.2

274

LQ12

P410 IBC08

MP14

TP33

SGAN L4DH

TU14 TE21 TM2

(E)

CV23

423

(1)

(2)

(3a)

(3b)

(4)

(5)

(6)

(7a)

(7b)

(8)

(9a)

(9b)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)

(17)

(18)

(19)

(20)

3373

BIOLOGINE MEDŽIAGA, B KATEGORIJA (tik gyvūninės kilmės medžiagos)

6.2

319

LQ0

P650

T1 BK1 BK2

TP1

L4BH

TU15 TU37 TE19

(-)

606

3474

1-HIDROKSI-BENZOTRIAZOLIS, BEVANDENIS, SUDRĖKINTAS su ne mažiau kaip 20 % vandens pagal masę

4.1

LQ0

P406

PP48

MP2

(B)

S17

3475

ETANOLIO IR GAZOLINO MIŠINYS arba ETANOLIO IR AUTOMOBILIŲ BENZINO MIŠINYS, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % etanolio

333

LQ4

P001 IBC02

MP19

TP1

LGBF

(D/E)

S2 S20

3476

KURO ELEMENTŲ KASETES arba ĮRANGOJE ĮMONTUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba SU ĮRANGA SUPAKUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra su vandeniu reaguojančių medžiagų

4.3

328 334

LQ10 LQ11

P004

(E)

CV23

3477

KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba ĮRANGOJE ĮMONTUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba SU ĮRANGA SUPAKUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra ėdžiųjų dujų

C11

328 334

LQ12 LQ13

P004

(E)

3478

KURO ELEMENTŲ KASETES arba ĮRANGOJE ĮMONTUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba SU ĮRANGA SUPAKUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra suskystintų liepsniųjų dujų

2.1

328 338

LQ1

P004

(B/D)

CV9 CV12

3479

KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba ĮRANGOJE ĮMONTUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS arba SU ĮRANGA SUPAKUOTOS KURO ELEMENTŲ KASETĖS, kurių sudėtyje yra vandenilio metalhidride

2.1

328 339

LQ1

P004

(B/D)

CV9 CV12

3480

LIČIO JONŲ

AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius)

188 230 310 636

LQ0

P903 P903a) P903b)

(E)

3481

ĮRANGOJE ĮMONTUOTI LIČIO JONŲ

AKUMULIATORIAI arba SU ĮRANGA SUPAKUOTI LIČIO JONŲ AKUMULIATORIAI (įskaitant ličio jonų polimerų akumuliatorius)

188 230 636

LQ0

P903 P903a) P903b)

(E)

3.3 SKYRIUS

3.3.1 SN188

Pradžioje vietoj „ličio elementams“ įrašyti „elementams“.

a papunktyje vietoj „bendras ekvivalentinis ličio kiekis neviršija 1,5 g“ įrašyti „galingumas vatvalandėmis ne didesnė negu 20 Wh“.

b papunktyje vietoj „bendras ekvivalentinis ličio kiekis neviršija 8 g“ įrašyti „galingumas vatvalandėmis ne didesnė negu 100 Wh. Ant ličio jonų akumuliatorių, kuriems taikoma ši nuostata, išorinio korpuso turi būti pažymėta galingumas vatvalandėmis, išskyrus tuos, kurie pagaminti iki 2009 m. sausio 1 d. – jie gali būti vežami pagal šią specialiąją nuostatą ir be šios žymos iki 2010 m. gruodžio 31 d.“.

Vietoj d ir e papunkčių įrašyti šiuos naujus d–i papunkčius:

„d) elementai ir akumuliatoriai, išskyrus atvejus, kai jie įmontuoti įrangoje, turi būti supakuoti į vidinę tarą, kuri visiškai apgaubia elementą arba akumuliatorių. Elementai ir akumuliatoriai taip apsaugomi, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Tai yra ir apsauga nuo susilietimo su toje pačioje taroje esančiomis elektrai laidžiosiomis medžiagomis, dėl kurio gali įvykti trumpasis jungimas. Vidinė tara pakuojama į tvirtą išorinę tarą, atitinkančią 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5 poskirsnių nuostatas;

e) įrangoje įmontuoti elementai ir akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo pažeidimo ir trumpojo jungimo, o įrangoje turi būti instaliuotos veiksmingai nuo netyčinio suveikimo saugančios priemonės. Įrangoje įmontuoti akumuliatoriai pakuojami į tvirtą išorinę tarą, pagamintą iš pakankamai tvirtos tinkamos medžiagos ir tokios konstrukcijos, kuri tiktų atsižvelgiant į taros talpą ir paskirtį, nebent įranga, kurioje akumuliatorius įmontuotas, užtikrina jam lygiavertę apsaugą;

f) išskyrus pakuotes, kuriose yra ne daugiau kaip keturi elementai, įmontuoti įrangoje, arba ne daugiau kaip du akumuliatoriai, įmontuoti įrangoje, ant kiekvienos pakuotės nurodoma ši informacija:

i) kad pakuotėje yra „ličio metalo“ arba „ličio jonų“ elementai arba akumuliatoriai;

ii) kad pakuotę reikia kelti atsargiai ir kad pažeidus pakuotę kyla užsiliepsnojimo pavojus:

iii)kad pažeidus pakuotę turi būti laikomasi specialių procedūrų, įskaitant patikrinimą ir, prireikus, perpakavimą, ir

iv)telefono numeris, kuriuo galima gauti daugiau informacijos:

g) kiekviena siunta iš vienos ar daugiau pakuočių, pažymėtų pagal f papunkčio nuostatas, vežama su dokumentu, kuriame pateikiama ši informacija:

	i) kad pakuotėje yra „ličio metalo“ arba „ličio jonų“ elementai arba akumuliatoriai; ii) kad pakuotę reikia kelti atsargiai ir kad pažeidus pakuotę kyla užsiliepsnojimo pavojus; iii)kad pažeidus pakuotę turi būti laikomasi specialių procedūrų, įskaitant patikrinimą ir, prireikus, perpakavimą, ir iv)telefono numeris, kuriuo galima gauti daugiau informacijos; h) išskyrus atvejus, kai akumuliatoriai įmontuoti įrangoje, kiekviena pakuotė turi išlaikyti kritimo bet kuria padėtimi iš 1,2 m aukščio bandymą, kad nebūtų pažeisti joje esantys elementai ar akumuliatoriai ir kad pakuotės turinys nepasislinktų taip, kad akumuliatoriai (ar elementai) susiliestų vienas su kitu, ir neiškristų iš pakuotės, ir i) pakuočių bruto masė neturi viršyti 30 kg, išskyrus atvejus, kai akumuliatoriai yra įmontuoti įrangoje arba supakuoti su įranga.“. Paskutiniame sakinyje išbraukti „išskyrus ličio jonų elementą, kai „ekvivalentinis ličio kiekis“ gramais paskaičiuojamas kaip 0,3 nominalios talpos ampervalandomis.“. Papildyti šiuo nauju paskutiniu punktu: „Ličio metalo akumuliatoriams ir ličio jonų akumuliatoriams numatytos atskiros pozicijos siekiant palengvinti šių akumuliatorių vežimą skirtingomis transporto rūšimis ir užtikrinti galimybę taikyti skirtingas priemones įvykus avarijai.“.
SN 198	Vietoj „ir 3066“ įrašyti „, 3066, 3469 ir 3470“.
SN 199	Vietoj „laikomi netirpiais (žr. ISO 3711:1990 „Lead chromate pigments and lead chromate – molybdate pigments – Specifications and methods of test“)“ įrašyti „(žr. ISO 3711:1990 „Lead chromate pigments and lead chromate – molybdate pigments – Specifications and methods of test“) laikomi netirpiais ir jiems netaikomi ADR reikalavimai, nebent jie atitinka kriterijus, pagal kuriuos būtų priskirti kitai klasei.“.
SN 201	Papildyti šia nauja pastaba: *„PASTABA.* Dėl atskirai surinktų žiebtuvėlių atliekų žr. 654 specialiąją nuostatą 3.3 skyriuje.“.
SN 236	Paskutiniame sakinyje vietoj „7 stulpelyje“ įrašyti „7a stulpelyje“.
SN 251	Pirmoje pastraipoje vietoj „7 stulpelyje“ įrašyti „7a stulpelyje“.
	Paskutinėje pastraipoje vietoj „ribinių kiekių“ įrašyti „kiekio ribų, taikomų ribotiems kiekiams“, o vietoj „7“ įrašyti „7a“.
SN 289	Vietoj „Oro pagalvėms ar saugos diržams“ įrašyti „Oro pagalvių užpildymo įtaisams, oro pagalvių moduliams arba saugos diržų įtempimo įtaisams“.
SN 290	Vietoj „2.2.7.9.1“ įrašyti „1.7.1.5“.
SN 307	b papunktyje po „dolomito“ įrašyti „ir (arba) mineralinio kalcio sulfato“.
SN 310	Pirmame sakinyje vietoj „ličio elementų“ įrašyti „elementų“ (du kartus).
SN 328	Pakeisti šią nuostatą ir išdėstyti ją taip:

„328

Ši pozicija taikoma kuro elementų kasetėms, įskaitant tas, kurios įmontuotos įrangoje arba supakuotos su įranga. Kuro elementų kasetės, įmontuotos kuro elementų sistemoje arba esančios neatskiriama šios sistemos dalis, laikomos kuro elementų kasetėmis, įmontuotomis įrangoje. Kuro elementų kasetė – tai gaminys, kuriame saugomas kuras, tiekiamas į kuro elementą per vožtuvą (-us), reguliuojantį (-čius) kuro tiekimą į kuro elementą. Kuro elementų kasetės, įskaitant tas, kurios įmontuotos įrangoje, turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad įprastomis vežimo sąlygomis iš jų netekėtų kuras.

Kuro elementų kasečių, skirtų naudoti skystą kurą, konstrukcijos tipas turi be turinio nuotėkio išlaikyti bandymą vidiniu slėgiu esant 100 kPa slėgiui (manometriniam).

Kiekvienas kuro elementų kasečių konstrukcijos tipas, išskyrus kuro elementų kasetes, kuriose yra vandenilio metalhidride ir kurioms dėl šios priežasties taikoma 339 specialioji nuostata, turi išlaikyti kritimo iš 1,2 m aukščio ant kieto paviršiaus bandymą, paleidžiant kristi ta padėtimi, kuria krentant labiausiai tikėtina, kad apgaubo sistema bus pažeista, ir nepamesti turinio.“.

SN 330 SN 636

Pakeisti šią nuostatą ir išdėstyti ją taip:

„330 (Išbraukta)“.

Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:

	„636 a) b)	Elementai, įmontuoti įrangoje, vežant neturi išsikrauti tiek, kad įtampa atjungtoje grandinėje nukristų iki mažiau negu 2 voltų arba dviejų trečdalių neišsikrovusio elemento įtampos, žiūrint, kuris šių dydžių yra mažesnis. Panaudotiems ličio elementams ir akumuliatoriams, kurių kiekvieno bruto masė ne didesnė negu 500 g, surinktiems ir pateiktiems vežti nuo surinkimo iš vartotojų taško iki tarpinio perdirbimo įmonės su tikslu juos sunaikinti kartu su kitais ne ličio elementais ar akumuliatoriais, kitos ADR nuostatos netaikomos, jei jie laikomasi šių sąlygų: i) vykdomi P903b pakavimo instrukcijos reikalavimai; ii) įdiegta kokybės užtikrinimo sistema, skirta užtikrinti, kad visas ličio elementų arba akumuliatorių kiekis viename transporto vienete neviršytų 333 kg; iii) ant pakuočių yra užrašas: „PANAUDOTI LIČIO ELEMENTAI“.“
SN 652	c papunktyje vietoj „6.2.1.1.1“ įrašyti „6.2.3.1.2“. c papunkčio i įtraukoje vietoj „6.2.1.2“ įrašyti „6.2.5.1“. Papildyti šiomis naujomis specialiosiomis nuostatomis:
	„332	Magnio nitrato heksahidratui ADR reikalavimai netaikomi.
	333	Etanolio mišiniai su gazolinu, benzinu arba petroliu, skirti kibirkštinio uždegimo varikliams (pvz., automobiliams, stacionariesiems varikliams ir kitokiems varikliams) priskiriami šiai pozicijai nepriklausomai nuo lakumo.
	334	Kuro elementų kasetėje gali būti aktyvatorius, tačiau su sąlyga, kad joje įmontuotos dvi viena su kita nesusijusios priemonės, apsaugančios nuo netyčinio susimaišymo su kuru vežimo metu.
	335	Kietų medžiagų, kurioms netaikomi ADR reikalavimai, ir aplinkai pavojingų skystų arba kietų medžiagų mišiniai priskiriami JT Nr. 3077 ir gali būti vežami kaip šios pozicijos krovinys, jei pakraunant medžiagas arba uždarant tarą arba transporto priemonę arba konteinerį nesimato ištekėjusio skysčio. Visos transporto priemonės arba konteineriai, kuriuose kroviniai vežami palaidai, turi būti sandarūs. Jei pakraunant mišinį arba uždarant tarą arba transporto priemonę arba konteinerį matosi ištekėjusio skysčio, mišinys turi būti priskirtas JT Nr. 3082. Sandariems paketams ir gaminiams, kuriuose aplinkai pavojingo skysčio yra mažiau negu 10 ml ir šis skystis yra susigėręs į kietą medžiagą ir pakete arba gaminyje nesusigėrusio skysčio nėra, arba kuriuose aplinkai pavojingos kietosios medžiagos yra mažiau negu 10 g, ADR reikalavimai netaikomi.
	336	Vienoje oro transportu vežamoje nedegios kietos MSA-II arba MSA-III medžiagos pakuotėje negali būti didesnio negu 3 000 A2 aktyvumo.
	337	B(U) tipo ir B(M) tipo oro transportu vežamose pakuotėse aktyvumas negali viršyti šių reikšmių: a) jei vežamos mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos – kiek leidžiama pagal šios pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta patvirtinimo sertifikate; b) jei vežamos specialios formos radioaktyviosios medžiagos – 3 000 A1 arba 100 000 A2 (žiūrint, kuri vertė mažesnė), arba c) jei vežamos bet kokios kitos radioaktyviosios medžiagos – 3 000 A₂.
	338	Kiekviena kuro elementų kasetė, vežama kaip šios pozicijos krovinys ir skirta suskystintoms liepsniosioms dujoms laikyti, turi atitikti šiuos reikalavimus: a) išlaikyti – nepraleisdama dujų ir nesprogdama – ne mažiau kaip du kartus didesnį slėgį negu turinio pusiausvyrinis slėgis esant 55 °C temperatūrai; b) joje negali būti daugiau negu 200 ml suskystintų liepsniųjų dujų, kurių garų slėgis ne didesnis negu 1 000 kPa esant 55 °C temperatūrai, ir c) išlaikyti 6.2.6.3.1 punkte nustatytą panardinimo į karštą vandenį bandymą.
	339	Kuro elementų kasečių, kuriose yra vandenilio metalhidride ir kurios vežamos kaip šios pozicijos krovinys, talpa matuojant pagal vandenį turi būti mažesnė arba lygi 120 ml. Slėgis kuro elementų kasetėje negali būti didesnis negu 5 MPa esant 55 °C temperatūrai. Jos konstrukcijos tipas turi išlaikyti – nepraleisdamas dujų ir nesutrūkdamas – du kartus didesnį slėgį negu kasetės projektinis slėgis esant 55 °C temperatūrai arba 200 kPa didesnį slėgį negu kasetės projektinis slėgis esant 55 °C temperatūrai, žiūrint, kuri vertė didesnė. Slėgis, kuriam esant atliekamas šis bandymas, kritimo bandymo ir ciklinio bandymo slėgiu naudojant vandenilį aprašyme vadinamas „mažiausiu korpuso trūkio slėgiu“. Kuro elementų kasetės pildomos laikantis gamintojo nurodymų. Gamintojas su kiekviena kuro elementų kasete pateikia šią informaciją: a) kokias patikrinimo procedūras reikia atlikti prieš pildant kuro elementų kasetę pirmą kartą ir paskesnius kartus; b) kokių atsargos priemonių laikytis ir apie kokius galimus pavojus žinoti; c) kaip nustatyti, kad pasiekta nominali talpa; d) mažiausio ir didžiausio slėgio diapazonas; e) mažiausios ir didžiausios temperatūros diapazonas, ir f) visi kiti reikalavimai dėl pirmo ir paskesnių pildymų, įskaitant informaciją apie tai, kokio tipo įrangą naudoti pirmam ir paskesniems pildymams. Kuro elementų kasetės turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad įprastomis vežimo sąlygomis nebūtų galimybės kurui nutekėti. Kiekvienas atskiras kasetės konstrukcijos tipas, įskaitant kasetes, kurios yra neatskiriama kuro elemento dalis, turi išlaikyti šiuos bandymus: Kritimo bandymas Kritimo iš 1,8 m. aukščio ant kieto paviršiaus bandymas atliekamas keturiomis skirtingomis padėtimis: a) paleidžiama kristi vertikaliai ant galo, kuriame yra uždaromasis vožtuvas; a) paleidžiama kristi vertikaliai ant kito galo, nei to, kuriame yra uždaromasis vožtuvas; c) paleidžiama kristi horizontaliai ant 38 mm skersmens plieno smaigalio, laikant šį smaigalį nukreiptą į viršų, d) paleidžiama kristi 45° kampu tuo galu, kuriame yra uždaromasis vožtuvas. Neturi būti turinio nutekėjimo; tai nustatoma visose galimose nuotėkio vietose naudojant muilo tirpalą arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis kasetei esant užpildyta iki jos nominalaus užpildymo slėgio. Tuomet kuro elementų kasetė hidrostatiškai spaudžiama tol, kol sulaužoma. Užregistruotas trūkio slėgis turi būti didesnis negu 85 % mažiausio korpuso trūkio slėgio. Atsparumo ugniai bandymas Su kuro elementų kasete, užpildyta vandeniliu iki jos nominalios talpos, atliekamas atsparumo ugniai bandymas. Laikoma, kad kasetė, kurioje pagal konstrukciją gali būti įrengtas ventiliavimo įtaisas, išlaikė atsparumo ugniai bandymą, jei: a) vidinis slėgis sumažėja iki nulinio manometrinio slėgio, o kasetė nesutrūksta, arba b) kasetė išbūna ugnyje ne mažiau kaip 20 minučių nesutrūkdama. Ciklinis bandymas slėgiu naudojant vandenilį Šio bandymo paskirtis – įsitikinti, ar naudojant kuro elementų kasetę neviršijamos jos projektinio įtempio ribos. Su kuro elementų kasete turi būti atliekamas ciklas bandymų, kurių metu ji užpildoma nuo ne didesnės negu 5 % nominalios talpos pagal vandenilį iki ne mažesnės negu 95 % nominalios talpos pagal vandenilį, po to vėl ištuštinama iki ne didesnės negu 5 % nominalios talpos pagal vandenilį. Užpildoma taikant nominalų užpildymo slėgį, o temperatūra palaikoma, neperžengiant eksploatacinės temperatūros ribų. Šis ciklas kartojamas ne mažiau kaip 100 kartų. Po šio ciklinio bandymo kuro elementų kasetė užpildoma ir išmatuojama, kiek vandens ji išstūmė. Laikoma, kad kasetės konstrukcija išlaikė ciklinį bandymą slėgiu naudojant vandenilį, jei jos išstumto vandens tūris neviršija tūrio vandens, išstumto iš kasetės, su kuria ciklinis bandymas nebuvo atliktas, kai ji buvo užpildyta iki 95 % nominalios talpos ir veikiama slėgiu, lygiu 75 % jos mažiausio korpuso trūkio slėgio. Gamybinis sandarumo bandymas Kiekviena kuro elementų kasetė išbandoma, ar nėra pralaidi; bandymas atliekamas esant 15 °C ± 5 °C temperatūrai ir nominaliam kasetės užpildymo slėgiui. Neturi būti turinio nutekėjimo; tai nustatoma visose galimose nuotėkio vietose naudojant muilo tirpalą arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Ant kiekvienos kuro elementų kasetės turi būti nenutrinamu įrašu pateikta ši informacija: a) nominalus užpildymo slėgis, išreikštas MPa, b) gamintojo suteiktas kuro elementų kasečių serijos numeris arba unikalus identifikavimo numeris, ir c) galiojimo pabaiga, nustatyta pagal ilgiausią galimą eksploatacijos laiką (metai keturiais skaitmenimis, mėnuo dviem skaitmenimis).
	340	Cheminių medžiagų rinkiniai, pirmosios pagalbos rinkiniai ir poliesterių dervų rinkiniai, kurių vidinėje taroje yra pavojingų medžiagų, neviršijančių 3.2 skyriaus A lentelės 7b stulpelyje nurodytų atskiroms medžiagoms taikomų nekontroliuojamų kiekių ribinių kiekių, gali būti vežami pagal 3.5 skyriaus nuostatas. 5.2 klasės medžiagos, nors ir 3.2 skyriaus A lentelės 7b stulpelyje nėra atskirai nurodyta, kad jos gali būti vežamos nekontroliuojamais kiekiais, gali būti vežamos tokiuose rinkiniuose ir joms priskiriamas E2 kodas (žr. 3.5.1.2 poskirsnį).
	341	(Rezervuota)
	654	Žiebtuvėlių atliekos, surinktos atskirai ir pateikiamos vežti pagal 5.4.1.1.3 punkto nuostatas, gali būti vežamos kaip šios pozicijos krovinys siekiant jas sunaikinti. Jų neprivaloma apsaugoti nuo netyčinio dujų ištekėjimo, jei imamasi priemonių, kad nesusidarytų pavojingai didelis slėgis ir pavojinga aplinka. Žiebtuvėlių atliekos, išskyrus dujas leidžiančius arba labai deformuotus žiebtuvėlius, pakuojamos pagal P003 pakavimo instrukciją. Be to, taikomos šios nuostatos: – leidžiama naudoti tik standžią ir ne didesnės negu 60 litrų talpos tarą; – tara pripildoma vandens ar kitos tinkamos apsauginės nuo užsidegimo saugančios medžiagos; – įprastomis vežimo sąlygomis visi žiebtuvėlių uždegimo įtaisai turi būti visiškai uždengti apsaugine medžiaga; – tara turi būti pakankamai gerai vėdinama, kad nesusidarytų degi aplinka ir nepadidėtų slėgis; – pakuotės vežamos tik vėdinamose arba atvirose transporto priemonėse arba konteineriuose. Dujas leidžiantys arba labai deformuoti žiebtuvėliai vežami avarinėje taroje ir su sąlyga, kad imamasi atitinkamų priemonių, kad nesusidarytų pavojingai didelis slėgis. *PASTABA.* 201 specialioji nuostata ir 4.1.4.1 poskirsnyje pateiktos P002 pakavimo instrukcijos specialiosios pakavimo nuostatos PP84 ir RR5 žiebtuvėlių atliekoms netaikomos.“.
3.4 SKYRIUS Pakeisti 3.4 skyriaus antraštę ir išdėstyti ją taip: „3.4 SKYRIUS. RIBOTAIS KIEKIAIS SUPAKUOTI PAVOJINGI KROVINIAI“. 3.4.2, 3.4.3, 3.4.4, 3.4.5 Vietoj „7 stulpelyje“ įrašyti „7a stulpelyje“. 3.4.3 b) Vietoj „6.2.1.2 ir 6.2.4.1–6.2.4.3 „ įrašyti „6.2.5.1 ir 6.2.6.1–6.2.6.3“.
3.4.8–3.4.13	Papildyti šiais naujais skirsniais:
„3.4.8	Reikalavimai, nurodyti a) 5.2.1.9 poskirsnyje dėl pakuočių žymėjimo krypties ženklais, b) 5.1.2.1 b punkte dėl išorinės transporto taros žymėjimo krypties ženklais, ir c) 7.5.1.5 poskirsnyje dėl pakuočių padėties, taikomi ir pagal šio skyriaus nuostatas vežamoms pakuotėms bei išorinei transporto tarai.
3.4.9	Pavojingų krovinių, supakuotų ribotais kiekiais, siuntėjai iš anksto prieš vežant krovinius, kurie nebus vežami jūra, turi informuoti vežėją apie visų tokių krovinių bruto masę.
3.4.10 a)	Transporto vienetai, kurių didžiausia masė yra didesnė negu 12 tonų ir kuriuose vežamos pakuotės su pavojingu kroviniu ribotais kiekiais, turi būti pažymėti pagal 3.4.12 skirsnio nuostatas priekyje ir gale, išskyrus atvejus, kai transporto vienetai paženklinti oranžinėmis lentelėmis pagal 5.3.2 skirsnio reikalavimus. b) Konteineriai, kuriuose vežamos pakuotės su pavojingu kroviniu ribotais kiekiais, gabenami transporto vienetais, kurių didžiausia masė yra didesnė negu 12 tonų, turi būti pažymėti pagal 3.4.12 skirsnio nuostatas ant visų keturių šonų, išskyrus atvejus, kai ant jų jau yra pritvirtinti dideli pavojaus ženklai pagal 5.3.1 skirsnio reikalavimus. Transporto vienetas, kuriuo tokie konteineriai gabenami, neprivalo būti pažymėtas, išskyrus atvejus, kai žiūrint į vežančio transporto vienetą iš išorės konteinerių žymėjimo nesimato. Tokiu atveju transporto vieneto priekyje ir gale turi būti tokios pačios žymos kaip ir ant konteinerių.
3.4.11	3.4.10 skirsnyje nurodyto žymėjimo gali nebūti, jei bendra vežamų pakuočių su pavojingais kroviniais, supakuotais ribotais kiekiais, bruto masė nėra didesnė negu 8 tonos vienam transporto vienetui.
3.4.12	Žyma – tai užrašas „LTD QTY“² didžiosiomis raidėmis, ne mažesnėmis negu 65 mm aukščio, baltame fone.
3.4.13	Vežant transporto grandine, apimančia vežimą jūra, leidžiamas žymėjimas pagal IMDG kodekso 3.4 skyriaus reikalavimus.“
3.5 SKYRIUS Papildyti šuo nauju 3.5 skyriumi: „3.5 SKYRIUS NEKONTROLIUOJAMAIS KIEKIAIS SUPAKUOTI PAVOJINGI KROVINIA
3.5.1	Nekontroliuojami kiekiai
3.5.1.1	Kai kurių klasių pavojingiems kroviniams, supakuotiems nekontroliuojamais kiekiais ir atitinkantiems šio skyriaus nuostatas, išskyrus gaminius, netaikomos jokios kitos ADR nuostatos, išskyrus šias: a) 1.3 skyriaus reikalavimai dėl mokymų; b) 2 dalyje nustatytos klasifikavimo procedūros ir priskyrimo pakavimo grupei kriterijai; c) 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.4 ir 4.1.1.6 poskirsnių reikalavimai dėl pakavimo. PASTABA. Radioaktyviųjų medžiagų atveju taikomi 1.7.1.5 poskirsnio reikalavimai nekontroliuojamose pakuotėse vežamoms radioaktyviosioms medžiagoms.
3.5.1.2	Pavojingi kroviniai, kurie gali būti vežami kaip nekontroliuojami kiekiai pagal šio skyriaus nuostatas, yra išvardyti 3.2 skyriaus A lentelės 7b stulpelyje, kur jiems priskiriami raidžių ir skaičių kodai:

Kodas	Didžiausias grynasis kiekis vidinėje taroje (gramais, jei medžiaga kietoji, ir mililitrais, jei medžiaga skysta arba dujinė)	Didžiausias grynasis kiekis išorinėje taroje (gramais, jei medžiaga kietoji, ir mililitrais, jei medžiaga skysta arba dujinė, arba gramų ir mililitrų suma, jei pakuotė mišri)
E0	Neleidžiama vežti kaip nekontroliuojamo kiekio
E1	30	1000
E2	30	500
E3	30	300
E4	1	500
E5	1	300

__________________

² Raidės „LTD QTY“ – tai žodžių anglų kalba „Limited Quantity“ (ribotas kiekis) santrumpa.

	Dujų atveju vidinei tarai nurodytas tūris – tai vidinės talpyklos talpa pagal vandenį, o išorinei tarai nurodytas tūris – tai visų vidinės taros vienetų, esančių vienoje išorinėje taroje, bendra talpa pagal vandenį.
3.5.1.3	Kai nekontroliuojamais kiekiais vežami pavojingi kroviniai, kuriems priskirti skirtingi kodai, yra pakuojami kartu, bendras kiekis išorinėje taroje negali būti didesnis negu kiekis, kuris yra nustatytas kroviniui su griežčiausiu kodu.
3.5.2	Tara Pavojingiems kroviniams nekontroliuojamais kiekiais skirta vežti tara turi atitikti šiuos reikalavimus: a) turi būti naudojama vidinė tara, o kiekvienas vidinės taros vienetas turi būti pagamintas iš plastiko (jei tara skirta skysčiams, ji turi būti ne mažesnio negu 0,2 mm storio) arba stiklo, porceliano, molio, keramikos ar metalo (taip pat žr. 4.1.1.2 poskirsnį), o kiekvieno vidinės taros vieneto uždarymo įtaisas turi būti saugiai pritvirtintas viela, juosta ar kitomis efektyviomis priemonėmis; jei naudojamas indas su išlietu srieginiu kakleliu, jis turi būti uždaromas sandariu srieginiu dangteliu. Uždarymo įtaisas turi būti atsparus taros turiniui; b) kiekvienas vidinės taros vienetas turi būti saugiai supakuotas tarpinėje taroje su tarpine medžiaga, kad įprastomis vežimo sąlygomis tara netrūktų, nebūtų pradurta ir iš jos neišbėgtų turinys. Tarpinė tara turi būti tokia, kad sutrūkus vidinei tarai arba išbėgus jos turiniui visas turinys liktų joje, nepriklausomai nuo pakuotės padėties. Jei vežami skysčiai, tarpinėje taroje turi būti pakankamas kiekis absorbcinės medžiagos, kuri galėtų sugerti visą vidinės taros turinį. Tokiais atvejais absorbcinė medžiaga gali būti naudojama ir kaip tarpinė medžiaga. Pavojingi kroviniai neturi pavojingai reaguoti su tarpine medžiaga, absorbcine medžiaga ir medžiaga, iš kurios pagaminta tara, ar kelti pavojų, kad sumažės šių medžiagų vientisumas ar gebėjimas atlikti savo funkcijas; c) tarpinė tara patikimai pakuojama į tvirtą, standžią išorinę tarą (iš medžio, fibros ar kitos lygiaverčio tvirtumo medžiagos); d) kiekviena pakuotė pagal tipą turi atitikti 3.5.3 skirsnio nuostatas; e) kiekviena pakuotė turi būti tokio dydžio, kad ant jos būtų pakankamai vietos visoms reikalingoms žymoms, ir f) gali būti naudojama išorinė transporto tara, kurioje gali būti ir pakuotės su pavojingais kroviniais arba kroviniais, kuriems ADR reikalavimai netaikomi.
3.5.3	Pakuočių bandymai
3.5.3.1	Sukomplektuota ir vežti parengta pakuotė su vidine tara, pripildyta ne mažiau negu iki 95 % talpos, jei vežamos kietosios medžiagos, arba iki 98 % talpos, jei vežami skysčiai, turi išlaikyti toliau aprašytus bandymus (kurie turi būti tinkamai dokumentuoti), kad vidinė tara netrūktų ir iš jos neiškristų / neištekėtų turinys bei labai nesumažėtų jos veiksmingumas: a) kritimo iš 1,8 m aukščio ant kieto, neelastingo ir horizontalaus paviršiaus bandymą: i) jei bandinys yra dėžės formos, jis metamas šiomis kryptimis: – plokštuma ant pagrindo; – plokštuma ant viršutinės dalies; – plokštuma ant ilgosios šoninės sienelės; – plokštuma ant trumposios galinės sienelės; kampu; ii) jei bandinys yra būgno formos, jis metamas šiomis kryptimis: – įstrižai ant viršutinio lanko, kai svorio centras yra tiksliai virš smūgio taško; – įstrižai ant pagrindo lanko; – plokštuma ant šono; *PASTABA.* Visi šie bandymai gali būti atliekami su vis kitomis, bet vienodomis pakuotėmis. b) apkrovą, kai bandinio viršutinis paviršius 24 valandas veikiamas jėga, lygia bendram vienodų pakuočių, sukrautų viena ant kitos į 3 m aukščio (įskaitant bandinį) rietuvę, svoriui.
3.5.3.2	Bandymai gali būti atliekami su kitokiomis medžiagomis taroje nei tomis, kurios bus iš tikrųjų vežamos joje, tačiau tik tuomet, jei dėl kitokių medžiagų naudojimo nenukentės bandymų rezultatai. Kietų medžiagų atveju, jei naudojama kita medžiaga, ji turi pasižymėti tokiomis pačiomis fizinėmis savybėmis (masė, granulių dydis, t. t.), kaip ir medžiaga, kuri iš tikrųjų bus vežama. Atliekant kritimo bandymą su skysčiams skirta tara, jei naudojama kita medžiaga, jos santykinis tankis (savitasis svoris) ir klampumas turi būti panašūs į medžiagos, kuri iš tikrųjų bus vežama.
3.5.4	Pakuočių žymėjimas
3.5.4.1	Pakuotės su pavojingais kroviniais nekontroliuojamais kiekiais, parengtos vežti pagal šio skyriaus reikalavimus, turi būti patvariu įrašu ir įskaitomai pažymėtos žymomis, pavaizduotomis 3.5.4.2 poskirsnyje. Žymoje turi būti nurodytas pirmas arba vienintelis pavojaus ženklo numeris, nurodytas 3.2 skyriaus A lentelės 5 stulpelyje prie kiekvieno pavojingo krovimo, esančio pakuotėje. Jei krovimo siuntėjas arba gavėjas nėra nurodytas kitoje vietoje ant pakuotės, šie duomenys taip pat nurodomi žymoje.
3.5.4.2	Žyma turi būti ne mažesnė negu 100 mm x 100 mm. Nekontroliuojamų kiekių žyma
	Brūkšninė linija ir simbolis tos pačios spalvos – juodos arba raudonos, baltame arba kitokios spalvos kontrastiniame fone. * Čia nurodomas pirmas arba vienintelis pavojaus ženklo numeris, nurodytas 3.2 skyriaus A lentelės 5 stulpelyje. ** Čia nurodomas gavėjas arba siuntėjas, jei jis nenurodytas kitur ant pakuotės.
3.5.4.3	Ant išorinės transporto taros su pavojingu kroviniu nekontroliuojamais kiekiais turi būti 3.5.4.1 poskirsnyje nustatytos žymos, išskyrus atvejus, kai šios žymos, esančios ant išorinėje transporto taroje esančių pakuočių, gerai matomos.
3.5.5	Didžiausias galimas pakuočių kiekis transporto priemonėje arba konteineryje Transporto priemonėje arba konteineryje gali būti ne daugiau kaip 1 000 pakuočių.
3.5.6	Dokumentai Jei su pavojingu kroviniu, vežamu nekontroliuojamais kiekiais, vežamas koks nors dokumentas ar dokumentai (pvz. kelių transporto važtaraštis, oro transporto važtaraštis ar CMR / CIM konosamentas), bent viename iš šių dokumentų turi būti įrašas „Pavojingas krovinys nekontroliuojamais kiekiais“ ir nurodytas pakuočių skaičius.“.
4 DALIS 4.1 SKYRIUS
4.1.1	Pastaboje po antrašte po „P201“ įrašyti „LP02“.
4.1.1.10	Paskutiniame sakinyje prieš lentelę išbraukti „Metaliniai“.
4.1.1.16	Vietoj „6.2.5.8, 6.2.5.9,“ įrašyti „6.2.2.7, 6.2.2.8,“.
4.1.2.2	Vietoj pirmų trijų papunkčių raidžių a, b ir c įrašyti brūkšnius (tekstas nesikeičia).
4.1.3.6.1	Paskutiniame sakinyje išbraukti „ir 4.1.4.4“.
4.1.3.6.4	Pabaigoje vietoj „4.1.6.8 a–f“ įrašyti „4.1.6.8 a–e“.
4.1.4.1 P001 ir P002 Pakeisti PP6 taip:
	„PP6 (Išbraukta)“.
4.1.4.1 P001	Pakeisti specialiosios pakavimo nuostatos PP1 pradžią ir išdėstyti ją taip: „JT Nr. 1133, 1210, 1263 ir 1866 medžiagos, taip pat klijai, tipografiniai dažai, su tipografiniais dažais susijusios medžiagos, dažai, su dažais susijusios medžiagos ir dervų tirpalai, priskirti JT 3082: metalo arba plastiko tara, skirta II ir III pakavimo grupių medžiagoms ne didesniais kiekiais negu po 5 litrus taros vienete vežti, gali neatitikti 6.1 skyriuje nustatytų eksploatacijos bandymų reikalavimų, jei vežama:“ (a ir b papunkčiai nesikeičia).
4.1.4.1 P002	Prie specialiųjų pakavimo nuostatų PP84 ir RR5 įrašyti šią naują pastabą: „PASTABA. Dėl atskirai surinktų žiebtuvėlių atliekų žr. 654 specialiąją nuostatą 3.3 skyriuje.“.
4.1.4.1 P003	Pakeisti PP88 taip: „PP88 (Išbraukta)“.
4.1.4.1 P099	Po „kompetentingos institucijos“ įrašyti „šiems kroviniams“. Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Kartu su kiekviena siunta turi būti kompetentingos institucijos išduoto patvirtinimo kopija arba transporto dokumente nurodoma, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.“.
4.1.4.1 P114 b)	Papildyti šia nauja specialiąja pakavimo nuostata: „PP48 JT Nr. 0508: metalo tarą naudoti draudžiama.“. Specialiojoje pakavimo nuostatoje PP50, vietoj „JT Nr. 0160 ir 0161“ įrašyti „JT Nr. 0160, 0161 ir 0508“, o vietoj „nereikalaujama“ įrašyti „neprivaloma“.
4.1.4.1 P200	2 punkto pabaigoje įrašyti šį sakinį: „Slėgio mažinimo įtaisai įrengiami JT slėgimuose induose, naudojamuose anglies dioksidui (JT Nr. 1013) ir azoto hemioksidui (JT Nr. 1070) vežti.“. 5 punkto b papunktyje pakeisti antrą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Kitas nei nurodytas lentelėje bandymo slėgio ir užpildymo koeficiento reikšmes naudoti leidžiama, išskyrus atvejus, kai taikoma specialioji pakavimo nuostata „o“, su sąlyga, kad: i) laikomasi specialiosios pakavimo nuostatos „r“ kriterijaus, jei jis taikomas, arba ii) visais kitais atvejais laikomasi pirmiau nurodyto kriterijaus.“. 8 punkte vietoj „6.2.1.6“ įrašyti „ atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.4“. 10 punkte, trečioje specialiosios pakavimo nuostatos „k“ pastraipoje vietoj „junginiuose (grupėse)“ įrašyti „grupėse“. 10 punkte pakeisti specialiąją pakavimo nuostatą „n“ ir išdėstyti ją taip: „n: Balionuose ir atskiruose balionuose, esančiuose ryšulyje, turi būti ne daugiau kaip 5 kg šių dujų. Kai balionų ryšuliai su JT Nr. 1045 fluoru, suslėgtu, suskirstyti į balionų grupes pagal specialiąją pakavimo nuostatą „k“, kiekvienoje grupėje turi būti ne daugiau kaip 5 kg šių dujų.“. 10 punkte specialiąją pakavimo nuostatą „r“ pervadinti į „ra“ ir atitinkamai pakeisti paskutinį 2 lentelės stulpelį („Specialiosios pakavimo nuostatos“). 10 punkte įrašyti šią naują specialiąją pakavimo nuostatą „r“: „r: Šių dujų užpildymo koeficientas turi būti taip apribotas, kad visiško susiskaidymo atveju slėgis slėginiame inde neviršytų dviejų trečiųjų jo bandymo slėgio.“. 10 punkte specialiosios pakavimo nuostatos „z“ pabaigoje įrašyti šią naują pastraipą: „Mišiniai, kurių sudėtyje yra JT Nr. 2192 germano, išskyrus mišinius, kuriuose yra ne daugiau kaip 35 % germano vandenilyje arba ne daugiau kaip 28 % germano helyje arba argone, pildomi iki slėgio, kuriam esant visiško germano susiskaidymo atveju slėgis slėginiame inde neviršytų dviejų trečdalių jo bandymo slėgio.“. 11 punkte, lentelėje, vietoj „EN 1439:2005 (išskyrus 3.5 ir C priedą)“ įrašyti „EN 1439:2008 (išskyrus 3.5 ir C priedą)“. 1 lentelėje, stulpeliuose „Bandymo slėgis“ ir „Didžiausias darbinis slėgis“, pakeisti šias reikšmes:

JT Nr.	Pavadinimas	Bandymo slėgis, barais		Didžiausias darbinis slėgis
		Esama reikšmė	Nauja reikšmė
1660	Azoto (II) oksidas, suslėgtas	200	225	33

2 lentelėje:

Prie JT 1017, stulpelyje „Klasifikacinis kodas“ vietoj „2TC“ įrašyti „2TOC“.

Prie JT 2192, stulpelyje „Užpildymo koeficientas“ vietoj „1,02“ įrašyti „0,064“, o stulpelyje „Specialiosios pakavimo nuostatos“ įrašyti „r“.

Prie JT 2203, stulpelyje „Specialiosios pakavimo nuostatos“ išbraukti „d“ (du kartus).

Prie JT 2676, stulpelyje „Specialiosios pakavimo nuostatos“ įrašyti „r“.

Prie JT 2198, įrašyti šias naujas bandymo slėgio / užpildymo koeficiento reikšmes:

Bandymo slėgis, barais	Užpildymo koeficientas
200	1.08

2 lentelėje, stulpelyje „Užpildymo koeficientas“ pakeisti šias reikšmes:

JT Nr.	Pavadinimas	Bandymo slėgis, barais	Užpildymo koeficientas
1011	BUTANAS	10	0,52
1013	ANGLIES DIOKSIDAS	190	0,68
1013	ANGLIES DIOKSIDAS	250	0.70
1020	CHLORPENTAFLUORETANAS (R 115)	25	1,05
1022	CHLORPENTAFLUORETANAS (R 13)	250	1,11
1035	ETANAS	120	0,30
1035	ETANAS	300	0,40
1048	BROMO VANDENILIS, BEVANDENIS	60	1,51
1080	SIEROS HEKSAFLUORIDAS	70	1,06
1080	SIEROS HEKSAFLUORIDAS	140	1,34
1080	SIEROS HEKSAFLUORIDAS	160	1,38
1962	ETILENAS	300	0,38
1973	R502	31	1,01
1976	OKTAFLUORCIKLOBUTANAS (RC 318)	11	1,32
1982	TETRAFLUORMETANAS (R 14)	200	0,71
1982	TETRAFLUORMETANAS (R 14)	300	0,90
1984	TRIFLUORMETANAS (R 23)	190	0,88
1984	TRIFLUORMETANAS (R 23)	250	0,96
2035	1,1,1-TRIFLUORETANAS (R 143a)	35	0,73
2036	KSENONAS	130	1,28
2193	HEKSAFLUORETANAS (R 116)	200	1,13
2196	VOLFRAMO HEKSAFLUORIDAS	10	3,08
2198	FOSFORO PENTAFLUORIDAS	300	1,25
2424	OKTAFLUORPROPANAS (R 218)	25	1,04
2454	METILFLUORIDAS (R 41)	300	0,63
2599	R503	31	0,12
2599	R503	42	0,17
2599	R503	100	0,64

2 lentelėje, stulpeliuose „Bandymo slėgis“ ir „Užpildymo koeficientas“ pakeisti šias reikšmes:

JT Nr.	Pavadinimas	Bandymo slėgis, barais		Užpildymo koeficientas
JT Nr.	Pavadinimas	Esama reikšmė	Nauja reikšmė	Užpildymo koeficientas
1005	AMONIAKAS, BEVANDENIS	33	29	0,54
1018	CHLORDIFLUORMETANAS (R 22)	29	27	Nesikeičia
1021	l-CHLOR-1,2,2,2-TETRAFLUOETANAS (R 124)	12	11	Nesikeičia
1027	CIKLOPROPANAS	20	18	0,55
1028	DICHLORDIFLUORMETANAS (R 12)	18	16	Nesikeičia
1030	1,1-DIFLUORETANAS (R 152a)	18	16	Nesikeičia
1053	VANDENILIO SULFIDAS	55	48	Nesikeičia
1077	PROPILENAS	30	27	Nesikeičia
1079	SIEROS DIOKSIDAS	14	12	Nesikeičia
1978	PROPANAS	25	23	0,43
2204	KARBONILSULFIDAS	26	30	0,87
2676	STIBANAS	20	200	0,49
3159	1,1,1,2-TETRAFLUORETANAS (R 143a)	22	18	1,05
3220	PENTAFLUORETANAS (R 125)	36	35	0,87
3296	HEPTAFLUORPOPANAS (R 227)	15	13	1,21
3338	R407A	36	32	Nesikeičia
3339	R407B	38	33	Nesikeičia
3340	R407C	35	30	Nesikeičia

4.1.4.1 P203

9 punkte vietoj „6.2.1.6“ įrašyti „ atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.4“.

4 141 P400, P401 ir P402 Pirmame sakinyje išbraukti „(taip pat žr. lentelę 4.1.4.4 poskirsnyje)“.

4.1.4.1 P401

Papildyti šia nauja specialiąja nuostata:

Specialioji pakavimo nuostata, numatyta RID ir ADR:

RR7 JT Nr. 1183, 1242, 1295 ir 2988: tačiau slėginiai indai turi būti bandomi kas penkerius metus.“

4.1.4.1 P402

Papildyti šiomis naujomis specialiosiomis nuostatomis:

„RR7 JT Nr. 3129: tačiau slėginiai indai turi būti bandomi kas penkerius metus.

RR8 JT Nr. 1389, 1391, 1411, 1421, 1928, 3129, 3130 ir 3148: tačiau su slėginiais indais pirminis bandymas ir periodiniai bandymai turi būti atliekami ne mažesniu negu 1 MPa (10 barų) slėgiu.“.

4.1.4.1 P406

Papildyti šia nauja specialiąja pakavimo nuostata:

„PP48 JT Nr. 3474: metalinę tarą naudoti draudžiama.“.

4.1.4.1 P601

2 punkte išbraukti „ar – tik JT Nr. 1744 – iš vidinės polivinildenfluorido (PVDF) taros.“.

Skyrelyje „Specialiosios pakavimo nuostatos“ pakeisti PP82 taip:

„PP82 (Išbraukta)“.

Pakeisti paskutinę P601 eilutę ir išdėstyti ją taip:

„Specialiosios pakavimo nuostatos, numatytos RID ir ADR:

RR3 (Išbraukta)

RR7 JT Nr. 1251: tačiau slėginiai indai turi būti bandomi kas penkerius metus.

RR10 JT Nr. 1614, jei visa sugerta inertiškoje porėtoje medžiagoje: turi būti pakuojama ne didesnės negu 7,5 litrų talpos metalo induose, sudėtuose į medžio dėžes, kad nesiliestų vienas su kitu. Indai turi būti visiškai užpildyti porėta medžiaga, kuri net ir ilgai naudojant arba dėl smūgio ir netgi esant iki 50 °C temperatūrai turi nesukristi ir joje turi nesusidaryti pavojingų ertmių.“.

4.1.4.1 P620

Pakeisti b papunktį ir išdėstyti jį taip:

„standžios išorinės taros. Mažiausias išorinis matmuo turi būti ne mažesnis negu 100 mm.“.

Skyrelyje „Papildomi reikalavimai“, 2 punkto b papunktyje vietoj „6.3.1.1“ įrašyti „6.3.3“.

Papildyti šiuo nauju reikalavimu:

„4. Kilmės šalies kompetentinga institucija pagal 4.1.8.7 poskirsnio reikalavimus gali leisti gyvūninės kilmės medžiagas vežti alternatyvioje taroje.“.

4.1.4.1 P621

Antrame sakinyje išbraukti „ir specialiųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.8“.

4.1.4.1 P650

6 punkte vietoj „6.3.2.5“ įrašyti „6.3.5.3“, o vietoj „6.3.2.2-6.3.2.4“ įrašyti „6.3.5.2“.

9a punkte įrašyti šią naują pastabą:

„PASTABA. Jei naudojamas sausas ledas, netaikomi jokie reikalavimai (žr. 2.2.9.1.14 papunktį). Jei naudojamas skystas azotas, pakanka laikytis 3.3 skyriaus 593 specialiosios nuostatos.“.

Pabaigoje įrašyti šį naują papildomą reikalavimą:

„Papildomi reikalavimai:

Kilmės šalies kompetentinga institucija* pagal 4.1.8.7 poskirsnio reikalavimus gali leisti gyvūninės kilmės medžiagas vežti alternatyvioje taroje.“.

4.1.4.1 P801 ir P903a Po „išdėstytų 4.1.1“ įrašyti „, išskyrus 4.1.1.3,“.

4.1.4.1 P903 ir P903a Pirmoje eilutėje po pakavimo instrukcijos numeriu vietoj „ir 3091“ įrašyti „, 3091, 3480 ir 3481“.

4.1.4.1 P903

Prieš „elementai ir akumuliatoriai“ išbraukti „ličio“ (du kartus).

__________________

Arba pirmosios Susitariančiosios ADR Šalies, per kurios teritoriją krovinys vežamas, kompetentinga institucija, jei kilmės šalis nėra ADR Susitariančioji Šalis.

4.1.4.1 P903b Pakeisti šią pakavimo instrukciją ir išdėstyti ją taip:

P903b PAKAVIMO INSTRUKCIJA P903b

Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3090, 3091, 3480 ir 3481 naudotiems elementams ir akumuliatoriams.

Naudoti ličio elementai ir akumuliatoriai, kurių kiekvieno bruto masė ne didesnė kaip 500 g, surenkami sunaikinimui, gali būti vežami kartu su kitais – ne ličio – akumuliatoriais arba atskirai be individualios apsaugos šiomis sąlygomis:

1) 1H2 būgnuose arba 4H2 dėžėse, atitinkančiuose eksploatacinius reikalavimus, taikomus II pakavimo grupės kietoms medžiagoms skirtai tarai;

2) 1A2 būgnuose arba 4A dėžėse su polietileno maišu, atitinkančiuose eksploatacinius reikalavimus, taikomus II pakavimo grupės kietoms medžiagoms skirtai tarai. Polietileno maišas turi atitikti šiuos reikalavimus:

– jo atsparumas smūgiui turi būti ne mažesnis negu 480 gramų, kai jis smūgio jėgos veikiamas ir gulsčiai, ir statmenai jo ilgio plokštumai;

– jo sienelės turi būti bent 500 mikronų storio, jo savitoji elektrinė varža turi būti didesnė negu 10 M?OMEGA. ploto vienetui, o vandens absorbcijos greitis per 24 valandas esant 25 °C temperatūrai yra mažesnis negu 0,01 %;

– turi būti uždarytas, ir

– gali būti naudojamas tik vieną kartą;

3) surenkamuosiuose dėkluose (talpyklose) iš elektrai nelaidžios medžiagos, kurių bruto masė mažesnė negu 30 kg ir kurie atitinka 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5–4.1.1.8 poskirsnių bendrąsias sąlygas.

Papildomi reikalavimai:

Tuščia taros erdvė turi būti užpildoma atitinkama tarpine medžiaga. Tarpinės medžiagos gali nebūti, jei visą pakuotės vidų užpildo polietileno maišas, kuris yra uždarytas. Sandariai uždaroma tara turi būti su ventiliaciniu įtaisu pagal 4.1.1.8 poskirsnį. Ventiliacinis įtaisas turi būti taip suprojektuotas, kad dėl dujų išsiskyrimo susidaręs perteklinis slėgis neviršytų 10 kPa.

4.1.4.1 Papildyti šiomis naujomis pakavimo instrukcijomis P004, P010 ir P804:

P004 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P004

Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3473, 3476, 3477, 3478 ir 3479.

Laikantis bendrųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.3, 4.1.1.6 ir 4.1.3, leidžiama naudoti šią tarą:

1) kuro elementų kasetėms: tarą, atitinkančią eksploatacinius reikalavimus, taikomus II pakavimo grupės medžiagoms skirtai tarai, ir

2) kuro elementų kasetėms, įmontuotoms įrangoje arba supakuotoms su įranga: tvirtą išorinę tarą. Dideli masyvūs įrenginiai (žr. 4.1.3.8 poskirsnį), kuriuose įmontuotos kuro elementų kasetės, gali būti vežami nesupakuoti. Kai kuro elementų kasetės pakuojamos su įranga, jos turi būti supakuotos vidinėje taroje arba įdėtos į išorinę tarą su tarpine medžiaga arba skirtuvu (skirtuvais), kad kuro elementų kasetės būtų apsaugotos nuo pažeidimo, kuris gali įvykti dėl įrangos ir kasetės judėjimo išorinėje taroje ar juos dedant į šią tarą. Kuro elementų kasetės, įmontuotos įrangoje, turi būti apsaugos nuo trumpojo jungimo, o visa sistema turi būti taip apsaugota, kad netyčia nesuveiktų.

P010

PAKAVIMO INSTRUKCIJA

P010

Laikantis bendrųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.1 ir 4.1.3, leidžiama naudoti šią tarą:
Sudėtinė tara
Vidinė tara	Išorinė tara	Didžiausia neto masė (žr. 4.3.3)
Stiklo, 1 1	Būgnai
Plieno, 40 l	Plieno (1A2)	400 kg
	Plastiko (1H2)	400 kg
	Faneros (1D)	400 kg
	Fibros (1G)	400 kg
	Dėžės
	Plieno (4A)	400 kg
	Natūralaus medžio	400 kg
	(4C1, 4C2)
	Faneros (4D)	400 kg
	Perdirbtos medienos (4F)	400 kg
	Fibros (4G)	400 kg
	Putplasčio (4H1)	60 kg
	Kieto plastiko (4H2)	400 kg
Vienetinė tara		Didžiausia talpa (žr. 4.1.3.3)
Būgnai
Plieno, nenuimamu dangčiu (1A1)		450 l
Kanistrai
Plieno, nenuimamu dangčiu (3A1)		60 l
Sudėtinė tara
Plastiko indas plieno būgnuose (6HA1)		250 l

P804 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P804

Ši instrukcija taikoma JT Nr. 1744.

Laikantis bendrųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.1 ir 4.1.3, ir su sąlyga, kad tara bus hermetizuota, leidžiama naudoti šią tarą:

1) kombinuotą tarą, kurios didžiausia bruto masė 25 kg ir kuri susideda iš

– vieno ar daugiau vidinių indų iš stiklo, kurių kiekvieno didžiausia talpa 1,3 litro ir kurie pripildyti ne daugiau kaip iki 90 % jų talpos; šių indų uždarymo įtaisas (-ai) turi būti fiziškai užfiksuojami priemonėmis, neleidžiančiomis jiems atsidaryti arba atsipalaiduoti dėl smūgio ar vibracijos vežimo metu; indai dedami kiekvienas atskirai į

– metalo arba kieto plastiko indus kartu su tarpine ir absorbcine medžiaga, kurios būtų tiek, kad pakaktų visam vidinio indo iš stiklo turiniui sugerti; šie metalo arba kieto plastiko indai dedami į

– 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2 išorinę tarą.

2) kombinuotą tarą, susidedančią iš ne didesnės negu 5 litų talpos vidinių indų iš metalo arba polivinilidenfluorido (PVDF), kurie atskirai supakuojami su absorbcine medžiaga, kurios būtų tiek, kad pakaktų visam turiniui sugerti, ir su inertiška tarpine medžiaga į 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2 išorinę tarą, kurios didžiausia bruto masė 75 kg. Vidiniai indai negali būti pripildyti daugiau kaip iki 90 % jų talpos. Kiekvieno vidinio indo uždarymo įtaisas turi būti fiziškai užfiksuojamas priemonėmis, neleidžiančiomis jiems atsidaryti arba atsipalaiduoti dėl smūgio ar vibracijos

P804 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P804

vežimo metu;

3) tarą, susidedančią iš:

išorinės taros:

plieno arba plastiko būgnų nuimamu dangčiu (1A2 arba 1H2), išbandytų pagal 6.1.5 skirsnio bandymų reikalavimus, jiems esant tokios masės, kokia būtų surinktos pakuotės masė, be to, ji turi būti parengta arba kaip tara, kurioje bus vidiniai indai, arba kaip vienetinė tara, skirta kietosioms arba skystoms medžiagoms ir atitinkamai pažymėta;

vidinės taros:

būgnų ir sudėtinė taros (1A1, 1B1, 1N1, 1H1 arba 6HA1), atitinkančių 6.1 skyriuje vienetinei tarai nustatytus reikalavimus, užtikrinant, kad bus laikomasi šių sąlygų:

a) hidraulinis bandymas slėgiu turi būti atliekamas esant ne mažesniam kaip 300 kPa (3 barų) slėgiui (manometrinis slėgis);

b) konstrukcijos ir gamybinis sandarumo bandymai turi būti atliekami esant 30 kPa (0,3 baro) bandymo slėgiui;

c) vidinė tara nuo išorinio būgno sienelių iš visų pusių turi būti atskirta inertiška smūgiams atsparia tarpine medžiaga;

d) jos talpa turi būti ne didesnė negu 125 litrai;

e) uždarymui turi būti naudojami užsukami dangčiai, kurie:

i) turi būti fiziškai užfiksuojami priemonėmis, neleidžiančiomis jiems atsidaryti arba atsipalaiduoti dėl smūgio ar vibracijos vežimo metu;

ii) turi būti su izoliaciniais gaubteliais;

f) išorinė ir vidinė tara turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kartą per dvejus su puse metų, tikrinama apžiūrint iš vidaus ir atliekant sandarumo bandymą pagal b papunktį; ir

g) ant išorinės ir vidinės taros turi būti aiškiai, įskaitomai ir patvarumą užtikrinančiu metodu nurodyta:

i) vidinės taros pirminio bandymo ir paskutinio periodinio bandymo bei apžiūros data (mėnuo ir metai), ir

ii) bandymus ir apžiūras atlikusio eksperto pavardė arba patvirtintas spaudas;

4) slėginius būgnus, jei laikomasi bendrųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.3.6 poskirsnyje:

a) su jais turi būti atliekamas pirminis bandymas ir kas 10 metų periodiniai bandymai, ne mažesniu negu 1 MPa (10 barų) slėgiu (manometrinis slėgis);

b) jie turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kartą per dvejus su puse metų, tikrinami apžiūrint iš vidaus ir atliekant sandarumo bandymą;

P804 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P804

c) juose gali nebūti jokio slėgio mažinimo įtaiso;

d) kiekvienas slėginis indas turi būti uždaromas kaiščiu arba sklende (-ėmis) su

antriniu uždarymo įtaisu, ir

e) medžiagos, iš kurių gaminamas slėginis indas, sklendės, kaiščiai, išleidimo angų

dangčiai, sandarinimo medžiagos ir tarpinės, turi būti suderinamos viena su kita ir su

indo turiniu.

4.1.4.2 IBC01, IBC02 ir IBC03 Išbraukti papildomą reikalavimą. IBC02 Papildyti šia nauja specialiąja pakavimo nuostata:
		„B15 JT Nr. 2031 su daugiau kaip 55 % azoto rūgšties: kieto plastiko VTK ir sudėtinius VTK su kieto plastiko vidine talpykla leidžiama naudoti dvejus metus nuo pagaminimo dienos.“.
	IBC99	Po „kompetentingos institucijos“ įrašyti „šiems kroviniams“. Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Kartu su kiekviena siunta turi būti vežama kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija arba transporto dokumente turi būti nurodyta, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.“.
	IBC520	JT Nr. 3109, eilutėje „tret-butilperoksi-3,5,5-trimetilheksanoatas, ne daugiau kaip 32 %, A tipo tirpiklyje“ (trečias įrašas), vietoj „32 %“ įrašyti „37 %“.
	IBC520	JT Nr. 3119, eilutėje „di-(2-etilheksil)peroksidikarbonatas, ne daugiau kaip 52 %, stabili dispersija vandenyje“ (aštuntas įrašas), vietoj „52 %“ įrašyti „62 %“.
		Papildyti šiomis naujomis pozicijomis:

JT Nr.	Organinis peroksidas	VTK tipas	Didžiausias kiekis (litrais)	Kontrolinė temperatūra	Avarinė temperatūra
3109	tret-butilperoksibenzoatas, ne daugiau kaip 32 % A tipo skiediklyje	31A	1250
3109	1,1-di-(tret-butilperoksi) cikloheksanas, ne daugiau kaip 37 % A tipo skiediklyje	31A	1250
3119	tret-amilperoksipivalatas, ne daugiau kaip 32 % A tipo skiediklyje	31A	1250	+10 °C	+15 °C
3119	tret-butilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip 52 %, stabili dispersija vandenyj e	31A	1250	-5 °C	+5 °C
3119	di-(2-neodekanilperoksiizopropil) benzenas, ne daugiau kaip 42 %, stabili dispersija vandenyje	31A	1250	-15 °C	-5 °C
3119	3-hidroksi-1,1-dimetilbutilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip 52 %, stabili dispersija vandenyje	31A	1250	-15 °C	-5 °C

IBC620 Antrame sakinyje išbraukti „ir specialiųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.8“.
4.1.4.3 LP99			Po „kompetentingos institucijos“ įrašyti „šiems kroviniams“ ir pabaigoje išbraukti „(žr. 4.1.3.7)“. Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Kartu su kiekviena siunta turi būti kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija arba transporto dokumente nurodoma, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.“.
LP621			Antrame sakinyje išbraukti „ir specialiųjų nuostatų, išdėstytų 4.1.8“.
4.1.4.4	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „(Išbraukta)“.
4.1.6	Išbraukti pastabą.
4.1.6.2	Išbraukti antrą ir trečią sakinius („Slėginiai indai JT 1001 acetilenui, ... suderinamas su slėginiu indu.“).
4.1.6.4	Vietoj „6.2.1.6“ įrašyti „ atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.5“.
4.1.6.8	Išbraukti d papunktį ir atitinkamai pernumeruoti e ir f papunkčius. Naują e papunktį papildyti šiuo nauju sakiniu: „Kai naudojami JT slėginiai indai, vežimui parengta tara turi išlaikyti 6.1.5.3 poskirsnyje aprašytą kritimo bandymą pagal I pakavimo grupei taikomus reikalavimus“.
4.1.6.10	Vietoj „6.2.1.6“ įrašyti „ atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.5“.
4.1.6.14	Lentelėje išbraukti nuorodą į standartą „EN 1795:1997“. Lentelėje vietoj „EN 13152:2001“ įrašyti „EN 13152:2001 + A12003“, o vietoj „EN 13153:2001“ įrašyti „EN 13153:2001 + A12003“. Lentelės stulpelyje „Nuoroda“ vietoj „ISO 11621:1997“ įrašyti „ISO 11621:2005“, o vietoj „EN 962:1996/A2:2000“ įrašyti „EN 962:1996 + A2:2000“.
4.1.8.2	Vietoj „skysčiai turi būti pilami į tarą, įskaitant VTK“ įrašyti „skysčiai turi būti pilami į tarą“.
4.1.8.3	Išbraukti „JT Nr. 2814 ir JT Nr. 2900 atveju,“ ir „ir priskyrimo JT Nr. 2814 arba 2900“.
4.1.8.4	Išbraukti „kruopščiai“, o po „sterilizuota“ įrašyti „, kad neliktų jokio pavojaus“.
4.1.8.5	Vietoj esamo teksto įrašyti 6.3.2.8 poskirsnio tekstą.
4.1.8.6	Papildyti šiuo nauju 4.1.8.6 poskirsniu:
„4.1.8.6		4.1.8.1–4.1.8.5 poskirsnių nuostatos taikomos tik A kategorijos infekcinėms medžiagoms (JT Nr. 2814 ir 2900). Jos netaikomos nei JT Nr. 3373 BIOLOGINĖS MEDŽIAGOS, B KATEGORIJOS (žr. P650 pakavimo instrukciją 4.1.4.1 poskirsnyje), nei JT Nr. 3291 KLINIKINĖS ATLIEKOS, ĮVAIRIOS, K.N. arba (BIO)KLINIKINĖS ATLIEKOS, K.N. arba ATLIEKOS, KURIOMS TAIKOMI ATITINKAMI REIKALAVIMAI, K.N.“.
4.1.8.7		Papildyti šiuo nauju 4.1.8.7 poskirsniu:
„4.1.8.7		Kai vežamos gyvūninės kilmės medžiagos, negali būti naudojama išorinė transporto tara arba VTK, kurie nėra tiesiogiai leidžiami pagal atitinkamą pakavimo instrukciją, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas yra tiesiogiai patvirtintas kilmės šalies³ kompetentingos institucijos ir kai laikomasi šių reikalavimų: a) alternatyvi tara atitinka šios dalies bendruosius reikalavimus; b) jei numatyta 3.2 skyriaus A lentelės 8 stulpelyje nurodytoje pakavimo instrukcijoje, alternatyvi tara turi atitikti 6 dalies reikalavimus; c) kilmės šalies³ kompetentinga institucija turi nustatyti, ar alternatyvi tara užtikrina bent tokį patį saugos lygį, koks būtų užtikrintas, jei medžiaga būtų supakuota pagal metodą, aprašytą 3.2 skyriaus A lentelės 8 stulpelyje nurodytoje konkrečioje pakavimo instrukcijoje, ir d) kartu su kiekviena siunta turi būti vežama kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija arba transporto dokumente turi būti nurodyta, kad alternatyvi tara patvirtinta kompetentingos institucijos.“.
4.1.9.1.1		Vietoj „2.2.7.7.1“ įrašyti „2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1, 2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6, 3.3 skyriaus 336 specialiojoje nuostatoje ir 4.1.9.3“. Pabaigoje įrašyti: „Radioaktyviosioms medžiagoms, kurioms taikomi ADR reikalavimai, skirtų pakuočių tipai yra šie: a) nekontroliuojama pakuotė (žr. 1.7.1.5 poskirsnį); b) 1 tipo pramoninė pakuotė (IP-1 tipo pakuotė); c) 2 tipo pramoninė pakuotė (IP-2 tipo pakuotė); d) 3 tipo pramoninė pakuotė (IP-3 tipo pakuotė); e) A tipo pakuotė; f) B(U) tipo pakuotė; g) B(M) tipo pakuotė; h) C tipo pakuotė. Pakuotėms su daliosiomis medžiagomis arba urano heksafluoridu taikomi papildomi reikalavimai.“.

_____________________

³ ³ Arba pirmosios Susitariančiosios ADR Šalies, per kurios teritoriją krovinys vežamas, kompetentinga institucija, jei kilmės šalis nėra ADR Susitariančioji Šalis.

4.1.9.1.3	Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Pakuotėje, išskyrus nekontroliuojamą pakuotę, neturi būti jokių kitų daiktų, išskyrus tuos, kurie būtini radioaktyviosios medžiagos naudojimui“.
4.1.9.1.6–4.1.9.1.11 Papildyti šiais naujais punktais:
„4.1.9.1.6		Prieš tai, kai pakuotės bus vežamos pirmą kartą, turi būti įvykdyti šie reikalavimai: a) jei projektinis apgaubo slėgis viršija 35 kPa (manometrinis slėgis), turi būti užtikrinta, kad kiekvienos pakuotės apgaubas atitiktų patvirtintus projektinius reikalavimus, kurie susiję su šio apgaubo geba išsaugoti vientisumą esant tokiam slėgiui; b) kiekvienos B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuotės bei kiekvienos pakuotės, turinčios daliosios medžiagos, radiacinės apsaugos ir apgaubo efektyvumas bei, kai reikia, šilumos perdavimo charakteristikos ir lokalizavimo sistemos efektyvumas turi atitikti taikomas arba patvirtintai konstrukcijai nurodytas ribas; c) daliosios medžiagos turinčios pakuotės, kuriose, siekiant įvykdyti 6.4.11.1 poskirsnio reikalavimus, specialiai, kaip pakuotės sudedamoji dalis, įrengiami neutronų sugėrikliai, turi būti tikrinamos siekiant patvirtinti šių neutronų sugėriklių buvimą ir pasiskirstymą.
4.1.9.1.7		Prieš kiekvieną bet kurios pakuotės vežimą turi būti įvykdyti šie reikalavimai: a) kiekvienos pakuotės atveju turi būti užtikrintas visų atitinkamų ADR reikalavimų laikymasis; b) turi būti užtikrinta, kad pakuotei kelti skirti įtaisai, neatitinkantys 6.4.2.2 poskirsnio reikalavimų, būtų nuimti ar kitaip sutvarkyti, kad jų negalima būtų panaudoti pakuotėms kelti pagal 6.4.2.3 poskirsnį; c) turi būti užtikrinta, kad kiekviena pakuotė, kuri turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos, atitiktų visus reikalavimus, nurodytus patvirtinimo sertifikate; d) kiekviena B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuotė turi būti laikoma tol, kol nebus pasiektos pusiausvyros sąlygos, pakankamai artimos atitinkamiems temperatūros ir slėgio reikalavimams, jei tik šių reikalavimų nebuvo atsisakyta vienašaliu patvirtinimu; e) patikrinimais ir (arba) atitinkamais bandymais turi būti užtikrinta, kad kiekvienos B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuotės apgaubo visos sklendės, vožtuvai ir kitos angos, per kurias gali nutekėti radioaktyvusis turinys, yra tinkamai uždarytos ir, kai reikia, taip užsandarintos, kad būtų patvirtinta, jog 6.4.8.8 ir 6.4.10.3 poskyrių reikalavimai įvykdyti; f) kiekvienos specialios formos radioaktyviosios medžiagos atveju turi būti užtikrinta, kad laikomasi visų patvirtinimo sertifikate nurodytų reikalavimų ir atitinkamų ADR nuostatų; g) prireikus turi būti atliekami pakuočių su daliosiomis medžiagomis matavimai, nurodyti 6.4.11.4 b papunktyje, bei patikrinimai, kad būtų patvirtinta, jog kiekviena pakuotė uždaryta pagal 6.4.11.7 poskirsnio reikalavimus; h) kiekvienos mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos atveju turi būti užtikrinta, kad laikomasi visų patvirtinimo sertifikate nurodytų reikalavimų ir atitinkamų ADR nuostatų.
4.1.9.1.8		Prieš veždamas krovinius sertifikatuose nurodytomis sąlygomis, siuntėjas privalo turėti visų instrukcijų dėl tinkamo pakuotės uždarymo ir dėl visų kitų priemonių, skirtų parengti vežti, kopijas.
4.1.9.1.9		Bet kokios pakuotės arba išorinės transporto taros, išskyrus atvejus, kai kroviniai vežami išskirtinio naudojimo sąlygomis, transporto indeksas turi būti ne didesnis negu 10, o bet kurios pakuotės ar išorinės transporto taros kritiškumo saugos indeksas turi būti ne didesnis negu 50.
4.1.9.1.10		Išskyrus atvejus, kai pakuotės arba išorinė transporto tara vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis pagal 7.5.11 skirsnio CV33 3.5 punkto a papunkčio sąlygą, didžiausias spinduliuotės lygis bet kuriame pakuotės ar išorinės transporto taros išorinio paviršiaus taške negali viršyti 2 mSv/h.
4.1.9.1.11		Didžiausias spinduliuotės lygis bet kuriame pakuotės ar išorinės transporto taros, vežamų išskirtinio naudojimo sąlygomis, išorinio paviršiaus taške negali viršyti 10 mSv/h.“.
4.1.9.2.3		b papunktyje vietoj „2.2.1.2“ įrašyti „2.2.7.1.2“. c papunktyje vietoj „2.2.7.5 a) i)“ įrašyti „2.2.7.2.3.2 a) i)“.
4.1.9.3		Papildyti šiuo nauju poskirsniu:
„4.1.9.3		*Pakuotės su daliosiomis medžiagomis* Jei pakuotės su daliomis medžiagomis nepriskirtos daliosioms pagal 2.2.7.2.3.5 punktą, jose negali būti: a) tiek daliosios medžiagos, kad jos masė būtų kitokia negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją; b) radionuklido arba daliosios medžiagos, kurie neleidžiami pagal pakuotės konstrukciją, arba c) turinio, kurio forma arba fizinis ar cheminis būvis arba erdvinis išdėstymas yra kitoks negu leidžiama pagal pakuotės konstrukciją, kaip nurodyta jų patvirtinimo sertifikatuose.“.
4.1.10.4 MP 24 Lentelę papildyti šiomis trimis naujomis eilutėmis su JT Nr. 0505, 0506 ir 0507:
		– JT Nr. 0505: langeliuose, susikertančiuose su JT Nr. 0054, 0186, 0191, 0194, 0195, 0197, 0238, 0240, 0312, 0373, 0405, 0428, 0429,0430, 0431, 0432, 0506 ir 0507, įrašyti raidę B; – JT Nr. 0506: langeliuose, susikertančiuose su JT Nr. 0054, 0186, 0191, 0194, 0195, 0197, 0238, 0240, 0312, 0373, 0405, 0428, 0429, 0430, 0431, 0432, 0505 ir 0507, įrašyti raidę B; – JT Nr. 0507, langeliuose, susikertančiuose su JT Nr. 0054, 0186, 0191, 0194, 0195, 0197, 0238, 0240, 0312, 0373, 0405, 0428, 0429, 0430, 0431, 0432, 0505 ir 0506, įrašyti raidę B.
Įterpus tris naujas eilutes, atitinkamai įterpti tris naujus stulpelius. 4.2 SKYRIUS 4.2.5.2.6 T23 Prie JT Nr. 3119, eilutėje „Di-(3,5,5-trimetilheksanoil) peroksidas, ne daugiau kaip 38 %, A tipo skiediklyje“ po „A tipo“ įrašyti „arba B tipo“.
		Įterpti šį naują įrašą:

JT Nr.	Medžiaga	Mažiausias bandymo slėgis (barais)	Mažiausias korpuso storis (mm – standartinis plienas)	Angos dugne	Slėgio mažinimo įtaisai	Užpildymo lygis	Kontrolinė temperatūra	Avarinė temperatūra
3119	tret-amilperoksineodekano-atas, ne daugiau kaip 47 % A tipo skiediklyje						-10	-5

4.2.5.3	TP12 Pakeisti šį įrašą ir išdėstyti jį taip: „TP12 (Išbraukta)“. Papildyti šia nauja specialiąja nuostata: „TP35 ADR nurodyta kilnojamosioms cisternos taikoma instrukcija T14, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d.“.
4.3 SKYRIUS
4.3.2.2.4	Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:
„4.3.2.2.4	Korpusai, skirti vežti skysto būvio medžiagas arba suskystintas dujas, arba atšaldytas suskystintas dujas, kurie nėra pertvaromis ar bangavimo slopintuvais padalyti į ne didesnius negu 7 500 litrų talpos skyrius, turi būti užpildomi iki ne mažiau kaip 80 % arba ne daugiau kaip 20 % jų talpos. Ši nuostata netaikoma:
	– skysčiams, kurių kinematinė klampa esant 20 °C temperatūrai yra ne mažesnė negu 2 680 mm²/s; – išlydytoms medžiagoms, kurių kinematinė klampa esant 20 °C užpildymo temperatūrai yra ne mažesnė negu 2 680 mm²/s; – JT Nr. 1963 HELIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS ir JT Nr. 1966 VANDENILIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS“.
4.3.3.2.5	Lentelėje prie JT 1017, stulpelyje „Klasifikacinis kodas“ vietoj „2TC“ įrašyti „2TOC“.
4.6 SKYRIUS Papildyti šiuo nauju 4.6 skyriumi: „4.6 SKYRIUS (Rezervuota)“. 4.7 SKYRIUS Papildyti šiuo nauju 4.7 skyriumi: „4.7 SKYRIUS MOBILIŲJŲ SPROGMENŲ GAMINIMO ĮRENGINIŲ (MEMU) NAUDOJIMAS 1 PASTABA. Dėl taros žr. 4.1 skyrių; dėl kilnojamųjų cisternų žr. 4.2 skyrių; dėl stacionarių cisternų (autocisternų), nuimamų cisternų, konteinerinių cisternų ir nuimamų kėbulų-cisternų, kurių korpusas pagamintas iš metalų, žr. 4.3 skyrių; dėl cisternų iš pluoštu armuoto plastiko žr. 4.4 skyrių; dėl vakuuminių cisternų atliekoms žr. 4.5 skyrių. *2 PASTABA.* Dėl gamybai, Įrangai, tipo patvirtinimui, bandymams ir žymėjimui keliamų reikalavimų žr. 6.7, 6.8, 6.9, 6.11 ir 6.12 skyrius.
4.7.1	Naudojimas
4.7.1.1.	3, 5.1, 6.1 ir 8 klasių medžiagos gali būti vežamos MEMU, atitinkančiuose 6.12 skyriaus nuostatas, kilnojamose cisternose, jei jas vežti leidžiama pagal 4.2 skyriaus nuostatas; arba stacionariose cisternose, nuimamose cisternose, konteinerinėse cisternose ar nuimamuose kėbuluose-cisternose, jei jas vežti leidžiama pagal 4.3 skyriaus nuostatas; arba cisternose iš pluoštu armuoto plastiko, jei jas vežti leidžiama pagal 4.4 skyriaus nuostatas; arba konteineriuose piltiniams / biraliniams kroviniams, jei juos vežti leidžiama pagal 7.3 skyriaus nuostatas.
4.7.1.2.	Turint kompetentingos institucijos leidimą (žr. 7.5.5.2.3 punktą), 1 klasės sprogstamosios medžiagos ar gaminiai gali būti vežami pakuotėse, specialiai tam skirtose 6.12.5 skirsnio nuostatas atitinkančiose sekcijose, jei tokia tara leidžiama pagal 4.1 skyrių ir jas vežti leidžiama pagal 7.2 ir 7.5 skyrius.
4.7.2	Eksploatavimas
4.7.2.1	Cisternų eksploatavimui pagal 6.12 skyrių taikomos šios nuostatos:
	a) Kai cisternos yra 1 000 litrų arba didesnės talpos, jų vežimui MEMU taikomos 4.2 skyriaus, 4.3 skyriaus, išskyrus 4.3.1.4, 4.3.2.3.1, 4.3.3 ir 4.3.4 poskirsnius ir skirsnius, arba 4.4 skyriaus nuostatos, papildytos toliau išdėstytomis 4.7.2.2, 4.7.2.3 ir 4.7.2.4 poskirsnių nuostatomis. b) Kai cisternos yra mažesnės negu 1 000 litrų talpos, jų vežimui MEMU taikomos 4.2 skyriaus, 4.3 skyriaus, išskyrus 4.3.1.4, 4.3.2.1, 4.3.2.3.1, 4.3.3 ir 4.3.4 poskirsnius ir skirsnius, arba 4.4 skyriaus nuostatos, papildytos toliau išdėstytomis 4.7.2.2, 4.7.2.3 ir 4.7.2.4 poskirsnių nuostatomis.
4.7.2.2.	Korpuso sienelių storis per visą eksploatacijos laiką negali sumažėti tiek, kad taptų mažesnis negu atitinkamuose gamybos standartuose nurodytos mažiausios reikšmės.
4.7.2.3.	Lanksčiuosiuose ištuštinimo vamzdžiuose, nesvarbu, ar jie prijungti stacionariai ar ne, taip pat piltuvuose, vežimo metu neturi būti susimaišiusių ar sensibilizuotų sprogstamųjų medžiagų.
4.7.2.4.	Kai taikoma vežimui cisternose, taikomos 4.3.5 skirsnio specialiosios nuostatos (TU), kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentelės 13 stulpelyje.
4.7.2.5	Operatoriai turi užtikrinti, kad vežimo metu būtų naudojami 9.8.9 skirsnyje nurodyti užraktai.“.
5 DALIS 5.1 SKYRIUS
5.1.2.1 a)	Pakeisti tekstą po ii ir išdėstyti jį taip: „nebent JT numeriai ir pavojaus ženklai, apibūdinantys visus išorinėje transporto taroje esančius pavojingus krovinius, yra matomi, išskyrus atvejus, numatytus 5.2.2.1.11 punkte. Kai skirtingoms pakuotėms reikalaujamas toks pat JT numeris ar pavojaus ženklas, pakanka užrašyti (paženklinti) vieną kartą.“.
5.1.3	Po žodžio „cisternos,“ įterpti „MEMU,“.
5.1.3.1	Skliausteliuose po „DDK“ įterpti „MEMU“.
5.1.3.2	Vietoj „Cisternos ir VTK“ įrašyti „Tara, įskaitant VTK, ir cisternos“.
5.1.5.1	Išbraukti. Atitinkamai pakeisti 5.1.5.2–5.1.5.3.3 poskirsnių numeraciją, o
	5.1.5 skirsnyje pakeisti visas nuorodas į pernumeruotus poskirsnius.
5.1.5.2.2 (dabartinis 5.1.5.3.2) Išbraukti antrą sakinį.
5.1.5.3	Papildyti šiuo nauju poskirsniu:
„5.1.5.3	*Transporto indekso (TI) ir kritiškumo saugos indekso (CSI) nustatymas*
5.1.5.3.1	Pakuotės, išorinės transporto taros ar konteinerio arba nesupakuotų MSA-I ar DUP-I transporto indeksas (TI) – tai skaičius, nustatomas tokia tvarka:
	a) nustatomas didžiausias spinduliuotės lygis milisivertais per valandą (mSv/h) vieno metro atstumu nuo pakuotės, išorinės transporto taros, konteinerio ar nesupakuotų MSA-I ar DUP-I išorinio paviršiaus. Gauta reikšmė padauginama iš 100, o gautas skaičius ir yra transporto indeksas. Urano ar torio rūdų ir jų koncentratų atveju kaip didžiausias spinduliuotės lygis bet kuriame taške vieno metro atstumu nuo išorinio krovinio paviršiaus gali būti taikomos šios vertės:
	0,4 mSv/h – urano ir torio rūdų ir jų fizinių koncentratų;
	0,3 mSv/h – cheminių torio koncentratų;
	0,02 mSv/h – cheminių urano, išskyrus urano heksafluoridą, koncentratų.
	b) cisternų, konteinerių ir nesupakuotų MSA-I ir DUP-I atveju pagal a papunktį nustatyta reikšmė dauginama iš atitinkamo koeficiento, nurodyto 5.1.5.3.1 lentelėje;
	c) pagal a ir b papunkčius gautos reikšmės suapvalinamos į didesnę pusę iki pirmo dešimtainio skaičiaus (pvz., 1,13 suapvalinama iki 1,2), bet 0,05 arba mažesnė reikšmė gali būti prilyginama nuliui.
5.1.5.3.1 lentelė. Cisternų, konteinerių ir nesupakuotų MSA-I ir DUP-I atveju taikomi koeficientai

	Krovinio dydis ^a	Koeficientas
	krovinio dydis <=? 1 m²	1
	1 m² < krovinio dydis <=? 5 m²	2
	5 m² < krovinio dydis <=? 20 m²	3
	20 m² < krovinio dydis	10
	² Išmatuotas didžiausias krovinio skerspjūvio plotas.

5.1.5.3.2	Kiekvieno išorinės transporto taros vieneto, konteinerio ar transporto priemonės transporto indeksas nustatomas kaip visų juose esančių pakuočių transporto indeksų (TI) suma arba tiesiogiai išmatuojant spinduliuotės lygį, išskyrus nekietos išorinės transporto taros atveju, kai transporto indeksas nustatomas tik kaip visų pakuočių transporto indeksų (TI) suma.
5.1.5.3.3	Kiekvieno išorinės transporto taros vieneto ar konteinerio kritiškumo saugos indeksas nustatomas kaip visų juose esančių pakuočių kritiškumo saugos indeksų (CSI) suma. Tokia pati procedūra taikoma nustatant siuntoje ar transporto priemonėje esančių krovinių CSI sumą.
5.1.5.3.4	Pakuotės ir išorinė transporto tara priskiriamos vienai šių kategorijų: I-BALTA (I-WHITE), II-GELTONA (II-YELLOW) arba III-GELTONA (III-YELLOW), pagal 5.1.5.3.4 lentelėje pateiktas sąlygas ir šiuos reikalavimus: a) nustatant pakuotės arba išorinės transporto taros kategoriją būtina atsižvelgti ir į transporto indeksą, ir į spinduliuotės lygį paviršiuje. Jei pakuotė ar išorinė transporto tara pagal transporto indeksą priskiriama vienai kategorijai, o pagal spinduliuotės lygį paviršiuje – kitai, tai pakuotė ar išorinė transporto tara priskiriama aukštesniajai kategorijai.
	Šiuo tikslu kategorija I-BALTA laikoma žemiausia kategorija; b) transporto indeksas nustatomas pagal 5.1.5.3.1. ir 5.1.5.3.2 punktuose nurodytas procedūras; c) jei spinduliuotės lygis paviršiuje didesnis kaip 2 mSv/h, pakuotė ar išorinė transporto tara turi būti vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis ir pagal 7.5.11 CV33 1.3 punkto ir 3.5 punkto a papunkčio nuostatas; d) pakuotė, vežama specialiomis sąlygomis, priskiriama III-GELTONA kategorijai, išskyrus atvejus, kai konstrukcijos kilmės šalies kompetentingos institucijos patvirtinimo sertifikate nurodyta kitaip (žr. 2.2.7.2.4.6 papunktį); e) išorinė transporto tara, kurioje yra pakuotės vežamos specialiomis sąlygomis, priskiriama III-GELTONA kategorijai, išskyrus atvejus, kai konstrukcijos kilmės šalies kompetentingos institucijos patvirtinimo sertifikate nurodyta kitaip (žr. 2.2.7.2.4.6 papunktį). 5.1.5.3.4 lentelė. Pakuočių ir išorinės transporto taros kategorijos

Sąlygos
Transporto indeksas	Didžiausias spinduliuotės lygis bet kuriame išorinio paviršiaus taške	Kategorija
0^a	Ne didesnis kaip 0,005 mSv/h	I-BALTA
Didesnis kaip 0, bet ne didesnis kaip 1^a	Didesnis kaip 0,005 mSv/h, bet ne didesnis kaip 0,5 mSv/h	II-GELTONA
Didesnis kaip 1, bet ne didesnis kaip 10	Didesnis kaip 0,5 mSv/h, bet ne didesnis kaip 2 mSv/h	III-GELTONA
Didesnis kaip 10	Didesnis kaip 2 mSv/h, bet ne didesnis kaip 10 mSv/h	III-GELTONA ^b

	^a Jei išmatuotas TI neviršija 0,05, tai duota reikšmė gali būti prilyginama nuliui pagal 5.1.5.3.1. c). ^b Taip pat turi būti vežami išskirtinio naudojimo sąlygomis.“.
5.2 SKYRIUS
5.2.1.6		1 pastaboje vietoj „6.2.1.7“ įrašyti „6.2.2.7“. 2 pastaboje vietoj „6.2.1.8“ įrašyti „6.2.2.8“.
5.2.1.8		Papildyti šiuo nauju poskirsniu:
„5.2.1.8		*Specialios nuostatos dėl aplinkai pavojingų medžiagų žymėjimo*
5.2.1.8.1		Pakuotės su aplinkai pavojingomis medžiagomis, atitinkančiomis 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, patvariu būdu žymimos 5.2.1.8.3 punkte parodytu aplinkai pavojingos medžiagos žymeniu, išskyrus vienetinę tarą ir kombinuotą tarą su vidiniais indais, kuriuose yra: – 5 1 arba mažiau skysčių, arba
		– 5 kg arba mažiau kietų medžiagų.
5.2.1.8.2		Aplinkai pavojingos medžiagos žymuo dedamas šalia kitų žymenų, kurie privalo būti pagal 5.2.1.1 poskirsnio nuostatas. Laikomasi 5.2.1.2 ir 5.2.1.4 poskirsnių reikalavimų.
5.2.1.8.3		Aplinkai pavojingos medžiagos žymuo parodytas toliau. Jo matmenys – 100 mm x 100 mm, išskyrus atvejus, kai dėl pakuočių dydžio galimi tik mažesni žymenys. Simbolis (žuvis ir medis): juodas; fonas: baltas arba kitos spalvos kontrastuojantis“. 80-3337, 52 psl.
5.2.1.9.2 a)		Išbraukti „uždarus“.
5.2.2.1.11.1		Pirmame sakinyje vietoj „Išskyrus tai, kas taikoma dideliems konteineriams ir cisternoms pagal 5.3.1.1.3“ įrašyti „Išskyrus atvejus, kai pagal 5.3.1.1.3 yra naudojami padidinti pavojaus ženklai“, o vietoj „(žr. 2.2.7.8.4)“ įrašyti „(žr. 5.1.5.3.4)“.
5.2.2.1.11.2 a) i) Vietoj „2.2.7.7.2.1“ įrašyti „2.2.7.2.2.1“.
5.2.2.1.11.2 d) Vietoj „žr. 2.2.7.6.1.1 ir 2.2.7.6.1.2“ įrašyti „skaičius, apskaičiuotas pagal
		5.1.5.3.1 ir 5.1.5.3.2“.
5.2.2.2.1		Papildyti šiuo nauju antru sakiniu: „Galima naudoti ir analogiško pavyzdžio ženklus, naudojamus kitų rūšių transporte, kurie skiriasi nedaug ir akivaizdžiai nekeičia ženklo prasmės.“.
5.2.2.2.1.1		Vietoj „Pavojaus ženklai per visą jų perimetrą turi būti apvesti kraštinei lygiagrečia linija, kurios spalva tokia pat, kaip pavojaus ženkle pavaizduoto simbolio, nupiešta 5 mm atstumu nuo pavojaus ženklo krašto“ įrašyti „Pavojaus ženklai per visą jų perimetrą turi būti apvesti kraštinei lygiagrečia linija, nupiešta 5 mm atstumu nuo pavojaus ženklo krašto. Viršutinėje ženklo dalyje, ši linija turi būti tokios pačios spalvos kaip simbolio, o apatinėje dalyje – tokios pačios spalvos kaip apatiniame kampe nurodyto skaičiaus.“.
5.2.2.2.1.2		Vietoj „ISO 7225:1994“ įrašyti „ISO 7225:2005“, o vietoj „ISO 7225“ įrašyti „ISO 7225:2005“.
5.2.2.2.1.3		Pakeisti šį papunktį ir išdėstyti jį taip:
„5.2.2.2.1.3		Išskyrus 1 klasės 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinių pavojaus ženklus, viršutinėje pavojaus ženklo dalyje nurodomas simbolis, o apatinėje: a) 1, 2, 3, 5.1, 5.2, 7, 8 ir 9 klasių atveju – klasės numeris; b) 4.1, 4.2 ir 4.3 klasių atveju – skaičius „4“; c) 6.1 ir 6.2 klasių atveju – skaičius „6“. Pavojaus ženkluose gali būti ir tekstinės informacijos, pvz., JT numeris arba pavojų nusakantis žodis (pvz., „liepsnus“) pagal 5.2.2.2.1.5 papunktį, tačiau tekstas turi būti aiškus ir nenustelbiantis kitų privalomų ženklo dalių.“.
5.2.2.2.1.4		Pakeisti šį papunktį ir išdėstyti jį taip:
„5.2.2.2.1.4		Be to, 1 klasės krovinių, išskyrus 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinius, pavojaus ženklų apačioje, virš klasės numerio, turi būti nurodomas medžiagos ar gaminio poklasės numeris ir suderinamumo grupės raidė. 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinių pavojaus ženklų viršutinėje dalyje nurodomas poklasės numeris, o apatinėje – klasės numeris ir suderinamumo grupės raidė.“.
5.2.2.2.1.6		Papildyti šiuo nauju c papunkčiu: „c) 5.2 klasės krovinių pavojaus ženkluose, kur simbolis gali būti baltas, ir“.
5.2.2.2.1.6 b) Išbraukti „ir“.
5.2.2.2.1.6 c) Pakeisti numeraciją – c papunktis tampa d papunkčiu.
5.2.2.2.2		Po pavojaus ženklais Nr. 2.1 vietoj „5.2.2.2.1.6 c)“ įrašyti „5.2.2.2.1.6 d)“.
5.3 SKYRIUS Skyriaus antraštėje po „DDK,“ įterpti „MEMU,“.
5.3.1.1.1.		Pirmame sakinyje po „DDK,“ įterpti „MEMU,“. Antrame sakinyje po „DDK,“ įterpti „MEMU,“.
5.3.1.1.2.		Pakeisti pirmą ir antrą sakinius ir išdėstyti juos taip:
		„1 klasės kroviniams suderinamumo grupė dideliame pavojaus ženkle neturi būti nurodoma, jei transporto priemonėje, konteineryje arba specialiose MEMU sekcijose vežamos medžiagos ar gaminiai, priskirti dviem ar daugiau suderinamumo grupių. Transporto priemonės, konteineriai ar specialios MEMU sekcijos, kuriose vežamos skirtingų poklasių medžiagos ar gaminiai, turi būti paženklinti tik dideliu pavojaus ženklu, atitinkančiu pavojingiausią poklasę tokia tvarka: 1.1 (pavojingiausia), 1.5, 1.2, 1.3, 1.6, 1.4 (mažiausiai pavojinga).“.
5.3.1.1.4		Po „DDK,“ įterpti „MEMU,“.
5.3.1.1.6		Papildyti šiuo nauju 5.3.1.1.6 punktu:
„5.3.1.1.6		Kai dideli pavojaus ženklai tvirtinami ant įtaisų su atlenkiamais skydeliais, jie turi būti tokios konstrukcijos ir taip pritvirtinti, kad vežimo metu neatsilenktų ir neatsiskirtų nuo laikiklio (ypač dėl smūgių ar netyčinių veiksmų).“.
5.3.1.4		Antraštėje vietoj „transporto priemonių baterijų“ įrašyti „transporto priemonių-baterijų, MEMU“. Pakeisti teksto numeraciją po antrašte, įskaitant pastabą, pradedant nuo 5.3.1.4.1. Po pastaba įterpti šiuo naujus 5.3.1.4.2 ir 5.3.1.4.3 punktus:
„5.3.1.4.2		MEMU su cisternomis ir konteineriais piltiniams / biraliniams kroviniams ženklinami dideliais pavojaus ženklais pagal 5.3.1.4.1 punktą, įspėjančiais apie juose esančias medžiagas. Jei cisternos yra mažesnės negu 1 000 litrų talpos, vietoj didelių pavojaus ženklų gali būti naudojami 5.2.2.2 poskirsnio reikalavimus atitinkantys ženklai.
5.3.1.4.3		Kai MEMU vežamos 1 klasės medžiagos arba gaminiai (išskyrus 1.4 poklasės S suderinamumo grupės medžiagas ir gaminius), dideli pavojaus ženklai tvirtinami abiejuose MEMU šonuose ir gale. Specialiai sprogmenims vežti skirtos sekcijos ženklinamos dideliais pavojaus ženklais pagal 5.3.1.1.2 punkto nuostatas. Paskutinio 5.3.1.1.2 punkto sakinio nuostata netaikoma.“.
5.3.1.6		Po „DDK,“ įterpti „MEMU,“.
5.3.1.6.1		Po „DDK,“ įterpti „MEMU,“.
5.3.1.7.1 a)		Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip: „a) būti ne mažesnis kaip 250 mm x 250 mm, o iš jo vidinės pusės per visą perimetrą 12,5 mm atstumu nuo krašto turi būti nubrėžta kraštinei lygiagreti linija. Viršutinėje ženklo dalyje, ši linija turi būti tokios pačios spalvos kaip simbolio, o apatinėje dalyje – tokios pačios spalvos kaip apatiniame kampe pavaizduoto skaičiaus.“.
5.3.2.1.2		Papildyti šiuo nauju paskutiniu sakiniu: „MEMU atžvilgiu šie reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai naudojamos 1 000 litrų talpos arba didesnės cisternos arba konteineriai piltiniams / biraliniams kroviniams.“.
5.3.2.1.4		Pirmame sakinyje vietoj „kietosios pavojingos medžiagos palaidai“ įrašyti „nesupakuotos kietosios medžiagos arba gaminiai“.
5.3.2.1.5		Papildyti šia nauja pastaba: *„PASTABA.* Šio punkto nebūtina taikyti oranžinėmis lentelėmis ženklinant uždaras arba dengtas transporto priemones, kuriose vežamos ne didesnės negu 3 000 litrų talpos cisternos.“.
5.3.2.1.6		Pradžioje vietoj „vienas pavojingas krovinys“ įrašyti „viena pavojinga medžiaga ir nė vienos nepavojingos medžiagos“. Pabaigoje prieš „JT Nr. „ įrašyti „tos medžiagos“.
5.3.2.1.7		Prieš „taip pat“ įterpti „bei neišvalytiems MEMU,“.
5.3.2.2.1		Pirmoje pastraipoje po „15 min. yra apimta ugnies.“ įrašyti šį naują ketvirtą sakinį „Ji turi likti pritvirtinta nepriklausomai nuo transporto priemonės padėties.“.
5.3.2.2.1		Paskutinis pirmos pastraipos sakinys („Jei transporto priemonės dydis ... apvado plotis – iki 10 mm.“) tampa nauju antru sakiniu. Šios naujos pastraipos pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Tokiu atveju supakuota radioaktyvioji medžiaga, vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis, privalo būti pažymėta tik JT numeriu, o 5.3.2.2.2 punkte nurodytų skaičių dydis gali būti sumažintas iki 65 mm aukščio ir 10 mm potėpio storio.“.
5.3.2.2.2		Pabaigoje įrašyti šį naują tekstą: „Keičiami skaičiai ir raidės ant lentelių, sudarantys pavojaus identifikavimo numerį ir JT numerį, vežimo metu turi likti vietoje nepriklausomai nuo transporto priemonės padėties.“.
5.3.2.2.5		Papildyti šiuo nauju 5.3.2.2.5 punktu:
„5.3.2.2.5		Kai oranžinės lentelės tvirtinamos ant įtaisų su atlenkiamais skydeliais, jie turi būti tokios konstrukcijos ir taip pritvirtinti, kad vežimo metu neatsilenktų ir neatsiskirtų nuo laikiklio (ypač dėl smūgių ar netyčinių veiksmų).“.
5.3.2.3.2		Prie 423 identifikavimo numerio reikšmės aprašymo pabaigoje įrašyti: „, arba degi kieta medžiaga, kuri, reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas, arba savaime įkaistanti kieta medžiaga, kuri, reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas“. Prie X423 identifikavimo numerio pakeisti reikšmės aprašymą ir išdėstyti jį taip: „kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas, arba degi kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas, arba savaime įkaistanti kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas¹“.
5.3.2.3.2		Po „43“ įrašu įrašyti: „X432 savaime užsideganti (piroforinė) kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria liepsnias dujas¹.“
5.3.4–5.3.6		Papildyti šiais naujais skirsniais:
„5.3.4		(Rezervuota).
5.3.5		(Rezervuota).
5.3.6		Aplinkai pavojingos medžiagos ženklas
		Kai pagal 5.3.1 skirsnio nuostatas privalomas didelis pavojaus ženklas, konteineriai, DDK, konteinerinės cisternos, kilnojamosios cisternos ir transporto priemonės su aplinkai pavojingomis medžiagomis, atitinkančiomis 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, žymimi 5.2.1.8.3 punkte pavaizduotu aplinkai pavojingos medžiagos ženklu. Šiam ženklui mutatis mutandis taikomos 5.3.1 skirsnio nuostatos dėl didelių pavojaus ženklų.“.
__________________ ¹ Vanduo naudojamas tik ekspertams leidus.
5.4 SKYRIUS
5.4.1.1.1 f)			Esama pastaba tampa „1 pastaba“. Papildyti šia nauja „2 pastaba“: *„2 PASTABA. Š*iame priede nurodytų pavojingų krovinių, esančių mechanizmuose ar įrangoje, atveju turi būti nurodomas visas ten esančių pavojingų krovinių kiekis kilogramais arba litrais.“.
5.4.1.1.1			Papildyti šiais naujais j ir k papunkčiais: „j) (Rezervuota). k) 3.2 skyriaus A lentelės 15 stulpelyje nurodytas apribojimo judėti tuneliais kodas (jei priskirtas) didžiosiomis raidėmis skliausteliuose. Jei iš anksto žinoma, kad nebus važiuojama tuneliu, per kurį ribojamas pavojingų krovinių vežimas, transporto dokumente apribojimo judėti tuneliais kodo nurodyti nebūtina.“. Paskutinėje pastraipoje vietoj „ir d)“ įrašyti „, d) ir k)“, o po „c), d)“ įrašyti „, k)“. Pavyzdžiuose po „I“ įrašyti „(C/D)“ (du kartus).
5.4.1.1.2			Antrame sakinyje po „turi būti nurodomi transporto dokumente“ įrašyti „išskyrus pagal 5.4.1.1.1 k papunkčio nuostatas“.
5.4.1.1.3			Pavyzdžiuose po „II“ įrašyti (D/E)“ (keturis kartus). Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Jei taikoma 2.1.3.5.5 nuostata dėl atliekų, prie tikrojo krovinio pavadinimo prirašomas toks tekstas: „(E) ATLIEKOS PAGAL 2.1.3.5.5“ (pvz., „JT Nr. 3264 ĖDUS SKYSTIS, RŪGŠTINIS, NEORGANINIS, K. N., 8, II, ATLIEKOS PAGAL 2.1.3.5.5“). Techninis pavadinimas pagal 3.3 skyriaus 274 specialiąją nuostatą neprivalomas.“.
5.4.1.1.6.2.2 Pirmame sakinyje po „-d“ įrašyti „ir k“. Pavyzdžiuose po „I“ įrašyti „(C/D)“ (du kartus).
5.4.1.1.6.2.2			Po „TUŠČIAS DDK,“ įterpti „TUŠČIAS MEMU,“.
5.4.1.1.6.4			Papildyti šiuo nauju papunkčiu:
„5.4.1.1.6.4			Jei stacionarios cisternos (autocisternos), nuimamos cisternos, transporto priemonės-baterijos, konteinerinės cisternos ir DDK vežami 4.3.2.4.4 punkto sąlygomis, transporto dokumente turi būti įrašyta „Vežama pagal 4.3.2.4.4“.“.
5.4.1.1.10–5.4.1.1.10.2 Pakeisti taip:
„5.4.1.1.10			(Išbraukta)“.
5.4.1.1.11			Pakeisti šį punktą ir išdėstyti jį taip:
„5.4.1.1.11			Specialiosios nuostatos dėl VTK arba kilnojamųjų cisternų, kurių paskutinio periodinio bandymo ar patikros galiojimas pasibaigęs, vežimo Vežant pagal 4.1.2.2 b, 6.7.2.19.6 b, 6.7.3.15.6 b arba 6.7.4.14.6 b, transporto dokumente turi būti įrašytas toks sakinys: „Vežama pagal 4.1.2.2 b“, arba „Vežama pagal 6.7.2.19.6 b“, arba „Vežama pagal 6.7.3.15.6 b“ arba „Vežama pagal 6.7.4.14.6 b“.“
5.4.1.2.5.1			Pirmame sakinyje po „-c)“ įrašyti „ir k)“.
5.4.1.4.2			Pakeisti 2 išnašą ir išdėstyti ją taip: „² Jei toks dokumentas naudojamas, informacijos galima rasti atitinkamose JT EEK Prekybos supaprastinimo ir elektroninio verslo centro (UN/CEFACT) rekomendacijose, visų pirma Rekomendacijoje Nr. 1 (Jungtinių Tautų Išorinės prekybos dokumentų pavyzdžiai) (ECE/TRADE/137, leidimas 81.3) JT Išorinės prekybos dokumentų pavyzdžiai – taikymo gairės (ECE/TRRADE/270, 2002 m. leidimas), Rekomendacija Nr. 11 (Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo dokumentacijos aspektai) (ECE/TRADE/204, leidimas 96.1 – šiuo metu peržiūrima) ir Rekomendacija Nr. 22 (Standartinių transporto instrukcijų pavyzdžiai) (ECE/TRADE/168, 1989 m. leidimas). Taip pat žr. UN/CEFACT Prekybos supaprastinimo rekomendacijų santrauką (ECE/TRADE/346, 2006 m. leidimas) ir Jungtinių Tautų Prekybos duomenų elementų žinyną (UNTDED) (ECE/TRADE/362, 2005 m. leidimas).“.
5.4.2			4 išnašos pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Faksimiliniai parašai priimtini, jei pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus faksimiliniai parašai yra pripažįstami teisiškai galiojantys.“ ir įrašyti:
„5.4.2.3			Jei pavojingų krovinių dokumentai vežėjui pateikiami elektroninio duomenų apdorojimo (EDA) arba elektroninio pasikeitimo duomenimis (EPD) metodais, vietoj parašo (-ų) gali būti nurodyta pasirašyti įgalioto (-ų) asmens (-ų) pavardė (-ės) (didžiosiomis raidėmis).“.
5.4.3.1			Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Transporto priemonės ekipažo kabinoje turi būti laikomos 5.4.3.4 poskirsnyje nurodyto pavyzdžio rašytinės instrukcijos kaip pagalbinė priemonė nenumatytu avariniu atveju, kuris gali įvykti ar kilti vežimo metu; jos turi būti taip laikomos, kad jas būtų galima iš karto rasti.“.
			Išbraukti a–f papunkčius.
5.4.3.2–5.4.3.8 Pakeisti 5.4.3.2–5.4.3.4 poskirsnius ir išbraukti 5.4.3.5–5.4.3.8 poskirsnius:
„5.4.3.2			Prieš kelionę vežėjas pateikia šias instrukcijas transporto priemonės ekipažui ta kalba (-omis), kuria (-iomis) kiekvienas įgulos narys gali skaityti ir suprasti. Vežėjas pasirūpina, kad kiekvienas transporto priemonės ekipažo narys suprastų šias instrukcijas ir sugebėtų tinkamai jas vykdyti.
5.4.3.3			Prieš kelionę transporto priemonės ekipažo nariai turi gauti informaciją apie vežamą pavojingą krovinį ir susipažinti su rašytinėmis instrukcijomis, kad žinotų, kokių priemonių imtis įvykus eismo įvykiui arba avarijai.
5.4.3.4.			Savo forma ir turiniu rašytinės instrukcijos turi atitikti šį keturių lapų pavyzdį:

RAŠYTINĖS INSTRUKCIJOS

Veiksmai, kurių reikia imtis įvykus eismo įvykiui arba avarijai

Įvykus eismo įvykiui arba avarijai, krovinį vežančios transporto priemonės ekipažo nariai privalo imtis šių veiksmų, kai tai daryti yra saugu ir įmanoma:

– įjungti stabdžių sistemą, išjungti variklį ir atjungti akumuliatorių pagrindiniu jungikliu, jei toks yra;

– vengti užsidegimo šaltinių, būtent nerūkyti, neįjungti jokios elektros įrangos;

– pranešti atitinkamoms gelbėjimo tarnyboms pateikiant kuo daugiau informacijos apie atsitikimą arba eismo įvykį bei vežamas medžiagas;

– apsivilkti įspėjamąją liemenę ir atitinkamai pastatyti įspėjamuosius ženklus;

– paruošti transporto dokumentus atvykstantiems gelbėtojams;

– nevaikščioti po išsipylusias medžiagas, jų neliesti ir vengti stovėti prieš vėją, saugantis neįkvėpti dūmų, suodžių, dulkių ir garų;

– jei reikia ir saugu, naudoti gesintuvus mažai (neišplitusiai) liepsnai gesinti užsidegus padangoms, stabdžiams ir variklio skyriams;

– transporto priemonės ekipažo nariai neturi gesinti gaisro krovinių skyriuje;

– jei reikia ir saugu, naudoti transporto priemonėje esančią įrangą, siekiant išvengti medžiagos nuotėkio į vandens aplinką ar vandens nutekėjimo sistemą bei neleisti plisti pasklidusioms medžiagoms;

– pasitraukti atokiau nuo eismo įvykio ar avarijos vietos, rekomenduoti kitiems asmenims pasitraukti ir laikytis gelbėjimo tarnybų patarimų;

– nusivilkti bet kokius užterštus drabužius bei nusiimti užterštą apsauginę įrangą, kuria buvo naudojamasi, ir saugiai juos sutvarkyti.

Papildomi nurodymai transporto priemonės ekipažo nariams dėl pavojingų krovinių pavojingųjų savybių pagal klases ir veiksmus, atsižvelgiant į aplinkybes

Pavojaus ženklai ir didieji pavojaus ženklai	Pavojingosios savybės	Papildomi nurodymai
(1)	(2)	(3)
Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai	Gali pasižymėti keletu savybių ir poveikio rūšių: masinis sprogimas, skeveldrų išsvaidymas, intensyvus gaisras (degimas) ar didelio kiekio šilumos išsiskyrimas, ryškios šviesos, stipraus garso ar dūmų susiformavimas (atsiradimas).	Pasitraukite į priedangą, bet būkite atokiau nuo langų.
1 1.5 1.6	Medžiagos ir gaminiai, jautrūs smūgiams ir (arba) sutrenkimams ir (arba) šilumai.
Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai	Nedidelis sprogimo ir gaisro pavojus.	Pasitraukite į priedangą.

1.4
Liepsnios dujos	Gaisro pavojus. Sprogimo pavojus.
2.1	Gali būti suslėgtos. Uždusimo pavojus. Gali nudeginti ir (arba) nušaldyti. Talpyklos gali sprogti šildant.	Pasitraukite į priedangą. Laikykitės atokiau nuo žemų vietų.
Neliepsnios, netoksiškos dujos	Uždusimo pavojus.
	Gali būti suslėgtos.	Pasitraukite į priedangą.
	Gali nušaldyti.	Laikykitės atokiau nuo žemų vietų.
2.2	Talpyklos gali sprogti šildant.
Toksiškos dujos 2.3	Apsinuodijimo pavojus. Gali būti suslėgtos. Gali nudeginti ir (arba) nušaldyti. Talpyklos gali sprogti šildant.	Naudokite avarinio gelbėjimosi kaukę. Pasitraukite į priedangą. Laikykitės atokiau nuo žemų vietų.
Liepsnieji skysčiai 3	Gaisro pavojus. Sprogimo pavojus. Talpyklos gali sprogti šildant.	Pasitraukite į priedangą. Laikykitės atokiau nuo žemų vietų. Neleiskite išsiliejusioms medžiagoms nutekėti į vandens aplinką ar vandens nutekėjimo sistemą.
Liepsnios kietos medžiagos, autoreaktingos medžiagos ir desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos 4.1	Gaisro pavojus. Liepsnios arba degios, gali užsidegti nuo šilumos, kibirkšties arba liepsnos. Gali turėti autoreaktingų medžiagų, galinčių egzotermiškai skilti nuo šilumos, sąlyčio su kitomis medžiagomis (pavyzdžiui, rūgštimis, sunkiųjų metalų junginiais ar aminais), trinties ar smūgio. Šį poveikį gali sukelti išsiskyrusios kenksmingos ir liepsnios dujos ar garai. Talpyklos gali sprogti šildant.	Neleiskite išsiliejusioms medžiagoms nutekėti į vandens aplinką ar vandens nutekėjimo sistemą.
Savaime užsiliepsnojančios medžiagos	Savaiminio užsiliepsnojimo pavojus pažeidus pakuotes arba pasklidus jų turiniui.
	Gali aktyviai reaguoti su vandeniu.
4.2
Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas
	Gaisro ir sprogimo pavojus dėl sąlyčio su vandeniu.	Pasklidusias medžiagas uždenkite, kad išliktų sausos.
4.3
Oksiduojančiosios medžiagos
	Užsidegimo ir sprogimo pavojus. Aktyvios reakcijos dėl sąlyčio su liepsniomis medžiagomis pavojus.	Venkite maišymosi su liepsniomis ar degiomis medžiagomis (pvz., pjuvenomis).
5.1
Organiniai peroksidai
	Egzoterminio skilimo pavojus aukštoje temperatūroje, taip pat dėl sąlyčio su kitomis medžiagomis (pavyzdžiui, rūgštimis, sunkiųjų metalų junginiais ar aminais), trinties ar smūgio. Šį poveikį gali sukelti išsiskyrusios kenksmingos ir liepsnios dujos ar garai.	Venkite maišymosi su liepsniomis ar degiomis medžiagomis (pvz., pjuvenomis).
5.2
Toksiškos medžiagos
	Apsinuodijimo pavojus. Pavojus vandens aplinkai ir kanalizacijos sistemai.	Naudokite avarinio gelbėjimosi kaukę.
6.1
Infekcinės medžiagos
	Infekcijos pavojus. Pavojus vandens aplinkai ir kanalizacijos sistemai.
6.2
Radioaktyvioji medžiaga	Vidinės (įkvėpus, prarijus) bei išorinės radiacijos pavojus.	Ribokite apšvitos laiką.
		Ribokite apšvitos laiką.
Dalioji medžiaga
	Grandininės branduolinės reakcijos pavojus.
7E
Ėdžiosios medžiagos	Nudegimo pavojus.
	Gali aktyviai reaguoti tarpusavyje, su vandeniu ir kitomis medžiagomis.	Neleiskite išsiliejusioms medžiagoms nutekėti į vandens aplinką ar vandens nutekėjimo sistemą.
8	Pavojus vandens aplinkai ir kanalizacijos sistemai.
Kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai	Nudegimo pavojus.
	Gaisro pavojus. Sprogimo pavojus.	Neleiskite išsiliejusioms medžiagoms nutekėti į vandens aplinką ar vandens nutekėjimo sistemą.
9	Pavojus vandens aplinkai ir kanalizacijos sistemai.

1 PASTABA. Pavojingų krovinių, keliančių keleriopą pavojų, ir mišraus sukrovimo atveju turi būti laikomasi kiekviename atitinkame įraše pateiktų nurodymų.

2 PASTABA. Lentelėje pateikti papildomi nurodymai gali būti keičiami siekiant pritaikyti juos taip, kad būtų atspindėtos pavojingų krovinių, kurie bus vežami, klasės ir jų vežimo priemonės.

Asmens ir bendrosios apsaugos įranga, skirta atlikti bendruosius veiksmus ir specialiuosius gelbėjimo veiksmus, turinti būti transporto priemonėje pagal ADR 8.1.5 skirsnio reikalavimus

Transporto vienete, vežančiame pavojingus krovinius, paženklintus bet kurio numerio pavojaus ženklais, turi būti ši įranga:

– kiekvienai transporto priemonei – rato atspara, kurios dydis atitinka didžiausią transporto priemonės masę ir rato skersmenį;

– du pastatomi įspėjamieji ženklai;

– skystis akims plauti^a ir

kiekvienam transporto priemonės ekipažo nariui:

– įspėjamoji liemenė (pvz., kaip aprašyta EN 471 standarte);

– nešiojamasis apšvietimo prietaisas;

– pora apsauginių pirštinių ir

– apsauga akims (pvz., apsauginiai akiniai).

Vežant tam tikrų klasių pavojingus krovinius būtina papildoma įranga:

– kai vežami pavojaus ženklais Nr. 2.3 ar 6.1 pažymėti kroviniai, transporto priemonėje kiekvienam transporto priemonės ekipažo nariui turi būti po avarinio gelbėjimosi kaukę^b;

– kastuvas^c;

– uždangtis nuotekų angoms izoliuoti^c;

– plastikinė surinkimo talpykla^c.

5.5 SKYRIUS

5.5.2.2

Papildyti šiuo tekstu: „Pagal šį poskirsnį privalomas įspėjamasis ženklas turi likti ant transporto priemonės, konteinerio ar cisternos tol, kol bus įvykdytos šios nuostatos:

a) fumiguota transporto priemonė, konteineris arba cisterna išvėdinta tam, kad iš jos būtų pašalinta kenksminga fumigacinių dujų koncentracija, ir

b) fumiguotas krovinys ar medžiagos iškrautos.“.

5.5.2.3

Apie fumigaciją įspėjančiame ženkle prieš „DO NOT ENTER“ (ĮEITI DRAUDŽIAMA) įrašyti „VENTILATED ON (date *)“ (IŠVĖDINTA (data

*).

____________________

^a Nereikalaujama pavojaus ženklais Nr. 1, 1.4, 1.5, 1.6, 2.1, 2.2 ir 2.3 paženklintiems kroviniams.

^b Pavyzdžiui, avarinio gelbėjimosi kaukė su kombinuotu A1B1E1K1-P1 ar A2B2E2K2-P2 tipo dujų {dulkių) filtru, panašiu į aprašytą EN 141 standarte.

^c Reikalaujama tik vežant pavojaus ženklais Nr. 3, 4.1, 4.3, 8 ir 9 paženklintus krovinius.

6 DALIS 6.1.1.4, 6.3.2.2 (pakeistas), 6.5.4.1 ir 6.6.1.2 Pabaigoje įrašyti šią naują pastabą:
	*„PASTABA.* Dėl procedūrų, kurios gali būti taikomos, galima vadovautis standartu ISO 16106:2006 „Pakuotės. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuotės. Pavojingų krovinių pakuotės, nefasuotų krovinių vidutiniai konteineriai ir didelės pakuotės. ISO 9001 taikymo gairės „. „
6.1 SKYRIUS
6.1.2.6	Po sąrašo įrašyti šią naują pastabą: *„PASTABA.* Plastikinės medžiagos taip pat apima ir kitas polimerines medžiagas, pvz., gumą.“.
6.1.3.1 a) i)	Vietoj teksto po simboliu įrašyti: Šis simbolis naudojamas tik siekiant nurodyti, kad tara atitinka taikytinus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus. Šis simbolis neturi būti naudojamas tarai, kuri atitinka supaprastintas sąlygas, išdėstytas 6.1.1.3, 6.1.5.3.1 e, 6.1.5.3.5 c, 6.1.5.4, 6.1.5.5.1 ir 6.1.5.6 poskirsniuose (taip pat žr. šio skirsnio ii papunktį). Gofruoto metalo tarą vietoje šio simbolio leidžiama žymėti didžiosiomis raidėmis „UN“ arba;“.
6.1.3.1 a) ii)	Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip: „simbolis „RID / ADR“ sudėtinei tarai (iš stiklo, porceliano ar keramikos) ir lengvai metalo tarai, atitinkančioms supaprastintus reikalavimus, žymėti (žr. 6.1.1.3, 6.1.5.3.1 e, 6.1.5.3.4 c, 6.1.5.4, 6.1.5.5.1 ir 6.1.5.6 poskirsnius). *PASTABA.* Tara su šiuo simboliu yra patvirtinta vežimui geležinkeliais, keliais ir vidaus vandens keliais pagal, atitinkamai, RID, ADR ir AND nuostatas. Ją nebūtinai gali būti leidžiama vežti kitomis transporto rūšimis ar kelių, geležinkelių ar vidaus vandens kelių transportu, kuriam taikomos kitos taisyklės.“.
6.1.5.1.1	Vietoj „kompetentingos institucijos nustatytomis ir patvirtintomis procedūromis“ įrašyti „kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis, leidžiančiomis naudoti šį žymenį, ir turi būti šios kompetentingos institucijos patvirtintas“.
6.1.5.1.2	Vietoj pirmo sakinio įrašyti „Prieš naudojimą kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti sėkmingai išlaikęs šiame skyriuje nustatytus bandymus.“.
6.1.5.3.4	Pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„6.1.5.3.4	Taikinys Taikinys turi būti nelankstus ir horizontalus paviršius, kuris yra: vientisas ir pakankami masyvus, kad nesujudėtų; plokščias ir be jokių lokalinių defektų, kurie gali turėti įtakos bandymo rezultatams; pakankamai kietas, kad bandymo sąlygomis nesideformuotų ir bandymo metu nebūtų pažeistas, ir pakankamai didelis, kad bandomoji pakuotė ant jo paviršiaus nukristų visa.“.
6.2 SKYRIUS Pakeisti 6.2 skyrių ir išdėstyti jį taip: „6.2 SKYRIUS REIKALAVIMAI SLĖGIMŲ INDŲ, AEROZOLINIŲ PURKŠTUVŲ IR MAŽŲ DUJŲ TALPYKLŲ (DUJŲ BALIONĖLIŲ) IR KURO ELEMENTŲ KASEČIŲ SU SUSKYSTINTOMIS LIEPSNIOMIS DUJOMIS KONSTRUKCIJAI IR BANDYMAMS
6.2.1		Bendrieji reikalavimai *PASTABA.* Aerozoliniams purkštuvams, mažoms dujų talpykloms (dujų balionėliams) ir kuro elementų kasetėms su suskystintomis liepsniomis dujomis 6.2.1–6.2.5 skirsnių reikalavimai netaikomi.
6.2.1.1		*Projektavimas ir konstrukcija*
6.2.1.1.1		Slėginiai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, pagaminti, išbandyti ir įrengti, kad galėtų išlaikyti visas sąlygas, įskaitant nuovargį, kurios gali juos veikti vežant įprastomis sąlygomis ir įprastai naudojant.
6.2.1.1.2		(Rezervuota).
6.2.1.1.3		Jokiu atveju sienelių storis negali būti mažesnis negu nurodyta projektavimo ir konstrukcijos techniniuose standartuose.
6.2.1.1.4		Virintiniams slėgimams indams turi būti naudojami tik geromis suvirinimo savybėmis pasižymintys metalai.
6.2.1.1.5		Balionų, vamzdelių, slėginių būgnų ir balionų ryšulių bandymo slėgis turi atitikti 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją P200. Uždarų kriogeninių indų bandymo slėgis turi atitikti 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją P203.
6.2.1.1.6		Sumontuoti į ryšulius slėginiai indai turi būti struktūriškai sutvirtinti vienas su kitu, lyg būtų vienas vienetas. Slėginiai indai turi būti taip įtvirtinami, kad negalėtų judėti konstrukcinės sąrankos atžvilgiu ir judėdami negalėtų sukelti pavojingų lokalinių įtempių santalkos. Kolektorių sąrankos (pvz., kolektorius, vožtuvai ir manometrai) turi būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad būtų apsaugotos nuo smūgių ir jėgų, kurių yra paprastai veikiamos vežimo metu. Kolektorių bandymo slėgis turi būti bent toks, kaip balionų bandymo slėgis. Kiekviename slėginiame inde, skirtame toksinėms suskystintoms dujoms, turi būti izoliuojamasis vožtuvas, kad būtų galima užpildyti kiekvieną slėginį indą atskirai ir kad vežimo metu vieno slėginio indo turinys nepatektų į kitą slėginį indą. *PASTABA.* Toksinių suskystintų dujų klasifikaciniai kodai – 2T, 2TF, 2TC, 2TO, 2TFC arba 2TOC.
6.2.1.1.7		Reikia vengti skirtingų rūšių metalų kontakto, kad butų išvengta pažeidimų dėl galvaninio efekto.
6.2.1.1.8		Papildomi reikalavimai uždarų kriogeninių indų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms, konstrukcijai
6.2.1.1.8.1		Naudojamo metalo mechaninės savybės, įskaitant smūginį tąsumą ir lenkimo koeficientą, turi būti nustatomos kiekvienam slėgimam indui. *PASTABA.* 6.8.5.3 poskirsnyje pateikiami duomenys apie reikalavimus bandymams, kurie gali būti taikomi nustatant smūgini tąsumą.
6.2.1.1.8.2		Slėginiai indai turi būti su šilumos izoliacija. Šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo smūgių apvalkalu. Jei iš erdvės tarp slėginio indo ir apvalkalo yra išsiurbtas oras (vakuuminė izoliacija), tai apvalkalas turi būti taip suprojektuotas, kad be liekamosios deformacijos išlaikytų ne mažesnį kaip 100 kPa (1 baro) išorinį slėgį, apskaičiuotą pagal patvirtintas technines sąlygas, arba apskaičiuotą kritinį suardymo slėgį, ne mažesnį kaip 200 kPa (2 barai) (manometrinis slėgis). Jei apvalkalas yra toks uždaras, kad yra nepralaidus dujoms (pavyzdžiui, vakuuminės izoliacijos atveju), turi būti įrengtas įtaisas, skirtas užtikrinti, kad izoliuojančiame sluoksnyje nesusidarys pavojingas slėgis nepakankamo slėginio indo ar jo jungčių nepralaidumo dujoms atveju. Šis įtaisas turi apsaugoti, kad drėgmė neprasiskverbtų į izoliaciją.
6.2.1.1.8.3		Uždari kriogeniniai indai, skirti vežti suskystintas atšaldytas dujas, kurių virimo temperatūra atmosferos slėgyje žemesnė kaip -182 °C, turi būti be medžiagų, galinčių pavojingai reaguoti su deguonimi arba deguonimi prisotinta dujine aplinka, jei jos yra toje šilumos izoliacijos dalyje, kur yra kontakto su deguonimi arba deguonimi prisotinta dujine aplinka pavojus.
6.2.1.1.8.4		Uždari kriogeniniai indai turi būti projektuojami ir gaminami su tinkama kėlimo ir tvirtinimo įranga.
6.2.1.1.9		Papildomi reikalavimai acetilenui skirtų slėginių indų konstrukcijai Slėginiai indai, skirti ištirpintam acetilenui, kurio JT Nr. 1001, ir neištirpintam acetilenui, kurio JT Nr. 3374, turi būti užpildyti tolygiai pasiskirsčiusia porėta mase, kurios tipas atitinka kompetentingos institucijos patvirtintus reikalavimus ir bandymus, ir kuri: a) yra suderinama su slėginiu indu ir nesudaro kenksmingų arba pavojingų junginių nei su acetilenu nei – JT Nr. 1001 atveju – su tirpikliu, ir b) geba užkirsti kelią acetileno skilimo plitimui porėtoje masėje. JT Nr. 1001 atveju tirpiklis turi būti suderinamas su slėginiu indu.
6.2.1.2		*Medžiagos*
6.2.1.2.1		Medžiagos, iš kurių gaminami slėginiai indai ir jų uždarymo įtaisai, tiesiogiai besiliečiantys su pavojingu kroviniu, turi būti atsparūs pavojingo krovinio, kurį ketinama vežti, poveikiui, nesusilpnėti ir nesukelti pavojingo efekto, pvz., nekatalizuoti reakcijos ir nereaguoti su pavojingų kroviniu.
6.2.1.2.2		Slėginiai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti pagaminti iš medžiagų, nurodytų projektavimo ir konstrukcijos techniniuose standartuose ir pakavimo instrukcijose, taikomose medžiagoms, kurias ketinama vežti slėginiame inde. Medžiagos turi būti atsparios trupėjimui ir koroziniam eižėjimui dėl įtempio, kaip nurodyta projektavimo ir konstrukcijos techniniuose standartuose.
6.2.1.3		*Aptarnavimo įranga*
6.2.1.3.1		Išskyrus slėgio mažinimo įtaisus, vožtuvai, vamzdynas ir kitos jungtys, kurias veikia slėgis, turi būti taip projektuojamos ir konstruojamos, kad jų trūkio slėgis bent 1,5 karto viršytų slėginio indo bandymo slėgį.
6.2.1.3.2		Aptarnavimo įranga turi būti taip formuojama ar projektuojama, kad būtų išvengta pažeidimų, galinčių sukelti slėginio indo turinio išsiskyrimą įprastomis krovimo ir vežimo sąlygomis. Kolektorių vamzdynas, vedantis į automatiškai užsidarančius vožtuvus, turi būti pakankamai lankstus, kad vožtuvai ir vamzdynas nepasislinktų ar nepradėtų skirtis slėginio indo turinys. Visi užpildymo ir išleidimo vožtuvai ir jų apsauginiai gaubtai turi būti taip apsaugoti, kad netyčia neatsidarytų. Vožtuvai turi būti apsaugoti pagal 4.1.6.8 poskirsnio reikalavimus.
6.2.1.3.3		Slėgimuose induose, kurių negalima krauti rankomis arba ridenti, turi būti įmontuoti įtaisai (pavažos, žiedai, sąvaržos), užtikrinantys saugų jų krovimą mechaninėmis priemonėmis ir taip išdėstyti, kad nepakenktų slėginio indo tvirtumui ir nesukeltų jame per didelių įtempių.
6.2.1.3.4		Atskiruose slėginiuose induose montuojami slėgio mažinimo įtaisai, kaip nurodyta 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijoje P200 (2) arba 6.2.1.3.6.4 ir 6.2.1.3.6.5 papunkčiuose. Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad apsaugotų nuo pašalinių medžiagų patekimo į indo vidų, dujų nutekėjimo ar bet kokio pavojingo viršslėgio susidarymo. Įrengiant slėgio mažinimo įtaisus kolektoriumi sujungtuose horizontaliuose slėgimuose induose, užpildomuose liepsniomis dujomis, jie turi būti taip išdėstomi, kad įprastomis vežimo sąlygomis dujos galėtų laisvai nutekėti į aplinką, o nutekančių dujų srovė nesmūgiuotų į pačius slėgimus indus.
6.2.1.3.5		Slėgimuose induose, kurių užpildymo lygis matuojamas pagal tūrį, turi būti įrengtas lygio rodiklis (indikatorius).
6.2.1.3.6		Papildomi reikalavimai uždariems kriogeniniams indams
6.2.1.3.6.1		Visos uždarų kriogeninių indų, naudojamų vežti liepsnias atšaldytas suskystintas dujas, užpildymo ir išleidimo angos turi būti mažiausiai su dviem vienas nuo kito nepriklausomais, nuosekliai sumontuotais uždarymo įtaisais, kurių pirmasis – uždarymo vožtuvas, o antrasis – gaubtelis arba kitas lygiavertis įtaisas.
6.2.1.3.6.2		Būtina numatyti galimybę automatiškai sumažinti slėgį vamzdyno, kuris gali būti uždaromas iš abiejų galų ir kuriame gali susilaikyti skystis, sekcijose, kad būtų išvengta viršslėgio susidarymo vamzdyne.
6.2.1.3.6.3		Kiekvienas uždaro kriogeninio indo sujungimo atvamzdis turi būti aiškiai pažymėtas nurodant jo paskirtį (pvz., garų arba skysčio fazė).
6.2.1.3.6.4		Slėgio mažinimo įtaisai
6.2.1.3.6.4.1		Kiekvienas uždaras kriogeninis indas privalo turėti bent vieną slėgio mažinimo įtaisą. Slėgio mažinimo įtaisas turi būti tokio tipo, kad atlaikytų dinamines jėgas, įskaitant skysčio bangos smūgį.
6.2.1.3.6.4.2		Uždari kriogeniniai indai papildomai gali turėti trūkiąją membraną, sumontuotą lygiagrečiai spyruokliniam (-iams) įtaisui (-ams), kad atitiktų 6.2.1.3.6.5 papunkčio reikalavimus.
6.2.1.3.6.4.3		Slėgio mažinimo įtaisų sujungimai turi būti pakankamo dydžio, kad į slėgio mažinimo įtaisą netrukdomai patektų reikiamas kiekis išleidžiamų garų.
6.2.1.3.6.4.4		Visos slėgio mažinimo įtaisų įėjimo angos didžiausio užpildymo sąlygomis turi būti išdėstytos uždaro kriogeninio indo garų erdvėje, o įtaisai turi būti taip išdėstyti, kad užtikrintų nekliudomą išsiskiriančių garų pašalinimą.
6.2.1.3.6.5		Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir reguliavimas *PASTABA.* Uždarų kriogeninių indų slėgio mažinimo Įtaisų didžiausias leistinas darbinis slėgis (DLDS) reiškia didžiausią efektyvų manometrinį slėgį, leistiną pripildyto uždaro darbinės būklės kriogeninio indo viršutinėje dalyje, įskaitant didžiausią efektyvųjį slėgį užpildant ir ištuštinant.
6.2.1.3.6.5.1		Slėgio mažinimo įtaisas turi automatiškai atsidaryti esant slėgiui, ne mažesniam kaip DLDS, ir turi būti visiškai atidarytas esant slėgiui, lygiam 110 % DLDS. Po išleidimo šis įtaisas turi užsidaryti esant slėgiui, kuris yra ne daugiau kaip 10 % mažesnis už slėgį, kuriam esant slėgis pradėjo mažėti, ir turi likti uždaras esant bet kokiam mažesniam slėgiui.
6.2.1.3.6.5.2		Trūkiosios membranos turi būti nustatytos sutrūkti esant nominaliam slėgiui, kuris yra mažesnis arba už bandymo slėgį, arba slėgį, kuris sudaro 150 % DLDS.
6.2.1.3.6.5.3		Vakuumo praradimo uždarame kriogeniniame inde su vakuumine izoliacija atveju visų sumontuotų slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba turi būti pakankama, kad slėgis (įskaitant akumuliaciją) uždaro kriogeninio indo viduje neviršytų 120 % DLDS.
6.2.1.3.6.5.4		Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba apskaičiuojama pagal nustatytas technines sąlygas, patvirtintas kompetentingos institucijos¹.
*6.2.1.4*		*Slėginių indų patvirtinimas*
6.2.1.4.1		Slėginių indų atitiktis vertinama gamybos metu pagal kompetentingos institucijos reikalavimus. Slėgimus indus tikrina, išbando ir patvirtina tikrinančioji įstaiga. Techninėje dokumentacijoje turi būti visos projektavimo ir konstrukcijos techninės sąlygos ir visi gamybos ir bandymų dokumentai.

____________________

Žr., pavyzdžiui, CGA leidinys S–l.2–2003 „Slėgio mažinimo įtaisų standartai. II dalis. Krovininės ir kilnojamos cisternos suslėgtoms dujoms“ ir S–1.1–2003 „Slėgio mažinimo įtaisų standartai. I dalis. Balionai suslėgtoms dujoms“.

6.2.1.4.2	Kokybės užtikrinimo sistemos turi atitikti kompetentingos institucijos reikalavimus.
6.2.1.5	*Pirminė patikra ir bandymas*
6.2.1.5.1	Nauji slėginiai indai, išskyrus uždarus kriogeninius indus, jų gamybos proceso metu ir pagaminus turi būti išbandomi ir tikrinami pagal taikomus projektavimo standartus, įskaitant šias sąlygas: Atitinkamas slėginio indo bandinys bandomas: a) atliekant medžiagos, iš kurios pagamintas slėginis indas, mechaninių savybių bandymą; b) patikrinant mažiausią sienelės storį; c) patikrinant kiekvienos pagamintos partijos medžiagos vienalytiškumą; d) apžiūrint slėginių indų vidinę ir išorinę būklę; e) apžiūrint kaklelio sriegį; f) patikrinant, ar atitinka projektavimo standartą. Visiems slėgimams indams atliekamas: g) hidraulinis bandymas slėgiu. Slėginiai indai turi išlaikyti bandymo slėgį neišsiplėsdami daugiau negu leidžiama pagal projekto specifikacijas; *PASTABA.* Kompetentingai institucijai leidus, hidraulinis bandymas slėgiu gali būti pakeistas bandymu naudojant dujas, jei ši operacija nekelia jokio pavojaus. h) patikrinimas bei gamybinių defektų įvertinimas ir slėginių indų remontas arba jų pripažinimas netinkamais naudoti. Virintinių slėginių indų atveju ypatingą dėmesį būtina skirti suvirinimo siūlių kokybei; i) slėginių indų žymėjimo apžiūra; j) be to, slėginių indų, skirtų vežti JT Nr. 1001 ištirpintą acetileną ir JT Nr. 3374 acetileną, neištirpintą, atveju papildomai patikrinama, ar jie teisingai sumontuoti, taip pat tikrinama porėtosios masės būklė ir, jei reikia, tirpiklio kiekis.
6.2.1.5.2	Bandymai ir patikros, aprašyti 6.2.1.5.1 a, b, d ir f papunkčiuose, turi būti atlikti su pakankamu kiekiu atrinktų uždarų kriogeninių indų bandinių. Be to, atrinktų uždarų kriogeninių indų bandinių suvirinimo siūlės turi būti tikrinamos radiografiniu, ultragarso arba kitu tinkamu neardomuoju bandymo metodu pagal taikomą projektavimo ir konstrukcijos standartą. Šis suvirinimo siūlių patikrinimas netaikomas apvalkalui. Be to, visi uždari kriogeniniai indai turi būti pirmą kartą tikrinami ir bandomi pagal 6.2.1.5.1 g, h ir i papunkčius, taip pat bandomas jų sandarumas bei patikrinama, ar tinkamai veikia aptarnavimo įranga po surinkimo.
6.2.1.6		*Periodinės patikros ir bandymai*
6.2.1.6.1		Kompetentingos institucijos įgaliota įstaiga atlieka daugkartinio naudojimo slėginių indų, išskyrus kriogeninius indus, periodines patikras ir bandymus laikantis šių sąlygų: a) tikrinama išorinė slėginio indo būklė, įranga ir išoriniai žymėjimai; b) tikrinama vidinė slėginio indo būklė (pvz., apžiūrint iš vidaus, patikrinant, ar sienelių storis ne per mažas); c) tikrinami sriegiai, jei yra korozijos požymių arba jei jungtys yra nuimamos; d) atliekamas hidraulinis bandymas slėgiu ir, jei reikia, atliekant tinkamus bandymus tikrinamos medžiagų savybės; e) tikrinama aptarnavimo įranga, kiti priedai ir slėgio mažinimo įtaisai, jei juos norima toliau eksploatuoti. *1 PASTABA.* Kompetentingai institucijai leidus, hidraulinis bandymas slėgiu gali būti pakeistas bandymu naudojant dujas, jei ši operacija nekelia jokio pavojaus. *2 PASTABA.* Kompetentingai institucijai leidus, vietoj balionų ir vamzdelių hidraulinio bandymo slėgiu galima taikyti kitą lygiaverti metodą, pagrįstą akustinės sklaidos bandymu, patikra ultragarsu arba akustinės sklaidos bandymo ir patikros ultragarsu deriniu. *3 PASTABA.* Dėl periodinių patikrų ir bandymų dažnumo žr. 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją P200.
6.2.1.6.2		Slėginių indų, skirtų vežti JT Nr. 1001 ištirpintą acetileną ir JT Nr. 3374 acetileną, neištirpintą, atveju turi būti atliekami tik 6.2.1.6.1 a, c ir e papunkčiuose nurodyti patikrinimai. Papildomai turi būti įvertinama porėtosios masės būklė (pvz., ar neatsirado tarpų, ar nesukrito, ar per daug neišpurėjo, ar nėra nuosėdų).
6.2.1.7		*Reikalavimai gamintojams*
6.2.1.7.1		Gamintojas turi būti techniškai kompetentingas ir turėti visus išteklius, reikalingus tinkamai slėginių indų gamybai, visų pirma, kvalifikuotą personalą: a) visam gamybos procesui prižiūrėti; b) medžiagų jungimui atlikti; c) atitinkamiems bandymams atlikti.
6.2.1.7.2		Gamintojo profesionalumo įvertinimą visais atvejais atlieka patvirtinimo šalies kompetentingos institucijos patvirtinta tikrinančioji įstaiga.
6.2.1.8		*Reikalavimai tikrinančiosioms įstaigoms*
6.2.1.8.1		Tikrinančiosios įstaigos turi būti nepriklausomos nuo gamybos įmonių ir būti kompetentingos reikalingiems bandymams ir patikroms atlikti bei patvirtinimams suteikti.
6.2.2		*Reikalavimai JT slėgimams indams* Be bendro pobūdžio reikalavimų, išdėstytų 6.2.1 skirsnyje, JT slėginiai indai turi atitikti šio skirsnio reikalavimus, įskaitant jiems taikomus standartus.
6.2.2.1		*Projektavimas, gamyba ir pirminė patikra bei bandymai*
6.2.2.1.1		JT balionų projektavimui, gamybai ir pirminei patikrai bei bandymams, išskyrus atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo patikrinimus, kurie turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio reikalavimus, taikomi šie standartai:
		ISO 9809-1:1999		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš plieno. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 1 dalis. Balionai iš grūdinto ir atleisto plieno, kurio stipris tempiant mažesnis kaip 1 100 MPa *PASTABA.* Šio standarto 7.3 skyriuje pateikta pastaba dėl F faktoriaus JT balionams netaikoma
		ISO 9809-2:2000		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš plieno. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 2 dalis. Balionai iš grūdinto ir atleisto plieno, kurio stipris tempiant lygus arba didesnis kaip 1 100 MPa
		ISO 9809-3:2000		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš plieno. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 3 dalis. Balionai iš normalizuoto plieno
		ISO 7866:1999		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš aliuminio lydinio. Projektavimas, gamyba ir bandymai *PASTABA.* Šio standarto 7.2 skyriuje pateikta pastaba dėl F faktoriaus JT balionams netaikoma. Aliuminio lydinį 6351A – T6 ar kitą ekvivalentišką lydinį naudoti draudžiama
		ISO 11118:1999		Dujų balionai. Vienkartiniai dujų balionai iš metalo. Techninės sąlygos ir bandymų metodai
		ISO 11119-1:2002		Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Techninės sąlygos ir bandymų metodai. 1 dalis. Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų, sutvirtinti metaliniu lanku
		ISO 11119-2:2002		Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Techninės sąlygos ir bandymų metodai. 2 dalis. Visiškai apvynioti pluoštu armuoti dujų balionai iš kompozitinių medžiagų, su apkrovas paskirstančiu metaliniu įdėklu
		ISO 11119-3:2002		Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Techninės sąlygos ir bandymų metodai. 3 dalis. Visiškai apvynioti pluoštu armuoti dujų balionai iš kompozitinių medžiagų, su apkrovų nepaskirstančiais metaliniais arba nemetaliniais įdėklais
		1 PASTABA. Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų, atitinkantys pirmiau nurodytus standartus, turi būti konstruojami neribotam naudojimo laikui. 2 PASTABA. Po pirmųjų 15 eksploatacijos metų kompetentinga institucija, kuri buvo atsakinga už balionų pirmini patvirtinimą ir kuri priima sprendimą pagal gamintojo, savininko arba naudotojo pateiktą informaciją apie bandymus, gali pratęsti balionų iš kompozitinių medžiagų, pagamintų pagal šiuos standartus, naudojimo laiką.
6.2.2.1.2		JT vamzdelių projektavimui, gamybai ir pirminei patikrai bei bandymams, išskyrus atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo patikrinimus, kurie turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio reikalavimus, taikomi šie standartai:
		ISO 11120:1999		Dujų balionai. Nuo 150 1 iki 3 000 1 vandens talpos daugkartiniai besiūliai plieno balionai suslėgtosioms dujoms gabenti. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas *PASTABA. Š*io standarto 7.1 skyriuje pateikta pastaba dėl F faktoriaus JT vamzdeliams netaikoma
6.2.2.1.3		JT balionų, skirtų acetilenui, projektavimui, ir pirminei patikrai bei bandymams, išskyrus atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo patikrinimus, kurie turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio reikalavimus, taikomi šie standartai: Baliono korpusui:
		ISO 9809-1:1999		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš plieno. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 1 dalis. Balionai iš grūdinto ir atleisto plieno, kurio stipris tempiant mažesnis kaip 1 100 MPa *PASTABA. Š*io standarto 7.3 skyriuje pateikta pastaba dėl F faktoriaus JT balionams netaikoma
		ISO 9809-3:2000		Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš plieno. Projektavimas, konstrukcija ir bandymai. 3 dalis. Balionai iš normalizuoto plieno
		Balione esančiai porėtajai masei:
		ISO 3807-1:2000		Balionai, skirti acetilenui. Pagrindiniai reikalavimai. 1 dalis. Balionai be lydaus apsauginio kaiščio
		ISO 3807-2:2000		Balionai, skirti acetilenui. Pagrindiniai reikalavimai. 2 dalis. Balionai su lydžiu apsauginiu kaiščiu
6.2.2.1.4		JT kriogeninių indų projektavimui, gamybai ir pirminei patikrai bei bandymams, išskyrus atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo patikrinimus, kurie turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio reikalavimus, taikomi šie standartai:
		ISO 21029-1:2004	Kriogeniniai indai. Gabenamieji indai su vakuumine izoliacija, kurių talpa ne didesnė kaip 1000 1. 1 dalis. Projektavimas, gamyba, patikrinimai ir bandymai.
6.2.2.2		*Medžiagos* Be slėginių indų projektavimo ir gamybos standartuose nurodytų reikalavimų, keliamų medžiagoms, ir bet kokių apribojimų, konkrečių vežamų dujų atveju nurodytų atitinkamoje pakavimo instrukcijoje (pavyzdžiui, 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijoje P200), medžiagų suderinamumui taikomi ir šie standartai:
		ISO 11114-1:1997	Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų bei balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių turinčios medžiagos
		ISO 11114-2:2000	Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai
6.2.2.3		*PASTABA.* ISO 11114-1 standarte nustatyti apribojimai tvirtiems plieno lydiniams, kurių stiprumo riba tempiant siekia iki 1 100 MPa, JT Nr. 2203 silanui netaikomi. *Aptarnavimo įranga* Uždarymo įtaisams ir jų apsaugos priemonėms taikomi šie standartai:
		ISO 11117:1998	Dujų balionai. Pramoninėms ir medicininėms dujoms skirtų balionų apsauginiai vožtuvų gaubtai ir vožtuvų apsauginiai įtaisai. Konstrukcija, gamyba ir bandymai
		ISO 10297:2006	Gabenamieji dujų balionai. Balionų čiaupai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymai *PASTABA. Š*io ISO standarto versija anglų kalba atitinka šiuos reikalavimus ir gali būti taikoma.
6.2.2.4		*Periodinės patikros ir bandymai* Periodinėms JT balionų patikroms ir bandymams taikomi šie standartai:
		ISO 6406:2005	Besiūlių plieninių dujų balionų periodinės apžiūros ir bandymai
		ISO 10461:2005 + Al:2006	Besiūliai dujų balionai iš aliuminio lydinio. Periodinės patikros ir bandymai
		ISO 10462:2005	Dujų balionai. Ištirpintam acetilenui skirti gabenamieji dujų balionai. Periodiniai patikrinimai ir techninė priežiūra
		ISO 11623:2002	Gabenamieji dujų balionai. Kompozitinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai
6.2.2.5 6.2.2.5.1		*Atitikties vertinimo sistema ir slėginių indų gamybos patvirtinimas* Sąvokų apibrėžtys Šiame poskirsnyje: Atitikties vertinimo sistema – tai sistema, pagal kurią kompetentinga institucija patvirtina gamintoją, patvirtindama slėginio indo konstrukcijos tipą, taip pat gamintojo kokybės sistemą ir tikrinančiąsias įstaigas; Konstrukcijos tipas – tai slėginio indo konstrukcija, nurodyta konkrečiame slėgimams indams taikomame standarte; Tikrinti reiškia ištiriant patvirtinti arba pateikti objektyvius įrodymus, kad laikomasi nurodytų reikalavimų.
6.2.2.5.2		Bendrieji reikalavimai Kompetentinga institucija
6.2.2.5.2.1		Slėginius indus tvirtinanti kompetentinga institucija, siekdama užtikrinti, kad slėginiai indai atitiktų ADR reikalavimus, tvirtina atitikties vertinimo sistemą. Tais atvejais, kai slėginius indus tvirtinanti kompetentinga institucija nėra kompetentinga institucija pagaminimo šalyje, slėginio indo žymėjime turi būti nurodyti patvirtinimo šalies ir pagaminimo šalies žymenys (žr. 6.2.2.7 ir 6.2.2.8 poskirsnius). Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija analogiškų šalies, kurioje slėginiai indai yra naudojami, institucijų prašymu privalo pateikti įrodymus, kad laikomasi šios atitikties vertinimo sistemos reikalavimų.
6.2.2.5.2.2		Kompetentinga institucija gali visiškai ar iš dalies deleguoti savo funkcijas šioje atitikties vertinimo sistemoje.
6.2.2.5.2.3		Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad visada būtų galima gauti galiojantį patvirtintų tikrinančiųjų įstaigų ir jų identifikavimo žymenų bei patvirtintų gamintojų ir jų identifikavimo žymenų sąrašą. Tikrinančioji įstaiga
6.2.2.5.2.4		Tikrinančiąją įstaigą tvirtina kompetentinga institucija slėginių indų patikrai atlikti. Ši įstaiga privalo: a) turėti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo, gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą; b) turėti tinkamas ir pakankamas patalpas ir įrangą; c) veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios įtakos, galinčios sutrukdyti jai tai atlikti; d) užtikrinti komercinės ir privačios gamintojo ir kitų asmenų veiklos konfidencialumą; e) išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių tikrinančiosios įstaigos funkcijų ir su tuo nesusijusių funkcijų; f) turėti dokumentais pagrįstą kokybės kontrolės sistemą; g) užtikrinti, kad butų atliekami atitinkamuose slėgimams indams taikomuose standartuose ir ADR nurodyti bandymai ir patikros; h) taikyti efektyvią ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal 6.2.2.5.6 punktą.
6.2.2.5.2.5		Tikrinančioji įstaiga atlieka konstrukcijos tipo patvirtinimą, slėginių indų gamybinius bandymus ir patikras bei sertifikavimą, kad patikrintų, ar slėginis indas atitinka taikomą konkretų standartą (žr. 6.2.2.5.4 ir 6.2.2.5.5 punktus). Gamintojas
6.2.2.5.2.6		Gamintojas privalo: a) turėti dokumentais pagrįstą kokybės kontrolės sistemą pagal 6.2.2.5.3 punktą; b) teikti prašymus patvirtinti konstrukcijos tipą pagal 6.2.2.5.4 punktą; c) pasirinkti tikrinančiąją įstaigą iš kompetentingos institucijos patvirtinimo šalyje sudaryto patvirtintų tikrinančiųjų įstaigų sąrašo, ir d) tvarkyti registraciją pagal 6.2.2.5.6 punktą. Bandymų laboratorija
6.2.2.5.2.7		Bandymų laboratorija privalo: a) turėti organizuotą, pakankamai didelę kompetentingo ir įgudusio personalo struktūrą; b) turėti pakankamą kiekį tinkamų įtaisų ir įrangos bandymams atlikti, kurie privalomi pagal gamybos standartą ir tenkina tikrinančiąją įstaigą.
6.2.2.5.3		Gamintojo taikoma kokybės sistema
6.2.2.5.3.1		Kokybės sistemoje turi būti visi gamintojo pasirinkti elementai, reikalavimai ir nuostatos. Ji turi būti sistemingai ir tvarkingai pagrįsta dokumentais – rašytinėmis veiklos kryptimis, procedūromis ir instrukcijomis. Juose visų pirma turi būti pakankamai išsamiai aprašyti šie aspektai: a) organizacinė struktūra ir personalo pareigos, susijusios su projektavimo ir produkcijos kokybe; b) projektų kontrolės ir patikrinimo metodika, procesai ir procedūros, kurios bus taikomos projektuojant slėginius indus; c) atitinkamų slėginių indų gamybos, kokybės kontrolės, kokybės užtikrinimo ir technologinio proceso valdymo instrukcijos, kurių bus laikomasi; d) registravimo duomenys apie kokybę, pvz., patikrų protokolai, bandymų duomenys, kalibravimo duomenys; e) valdančiosios grandies apžvalgos, užtikrinančios veiksmingą kokybės sistemos taikymą ir reikalingos dėl audito pagal 6.2.2.5.3.2 papunktį; f) klientų pageidavimų tenkinimo procesas; g) dokumentų valdymo ir jų peržiūros procesas; h) reikalavimų neatitinkančių slėginių indų, įsigyjamų komponentų ir medžiagų, naudojamų gamybos procese ir baigiamajame apdorojime, kontrolės priemonės; i) atitinkamo personalo mokymo programos ir kvalifikacijos suteikimo procedūros.
6.2.2.5.3.2		Kokybės sistemos auditas Pirmą kartą kokybės sistema įvertinama siekiant nustatyti, ar ji atitinka 6.2.2.5.3.1 papunkčio reikalavimus taip, kad tenkintų kompetentingą instituciją. Apie audito rezultatus pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir visos reikalaujamos pataisomosios priemonės. Pagal kompetentingos institucijos reikalavimus atliekamas periodinis auditas, kurio tikslas – įsitikinti, ar gamintojas tebeturi ir taiko kokybės sistemą. Periodinio audito protokolai pateikiami gamintojui.
6.2.2.5.3.3		Kokybės sistemos palaikymas Gamintojas privalo palaikyti patvirtintą kokybės sistemą, kad ji išliktų tinkama ir efektyvi. Gamintojas privalo pranešti kokybės sistemą patvirtinusiai kompetentingai institucijai apie bet kokius numatomus pakeitimus. Siūlomi pakeitimai turi būti įvertinami atsižvelgiant į tai, ar pakeista kokybės sistema kaip ir anksčiau atitiks 6.2.2.5.3.1 papunkčio reikalavimus.
6.2.2.5.4		Patvirtinimo procedūra Pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas
6.2.2.5.4.1		Pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas apima gamintojo taikomos kokybės sistemos patvirtinimą ir numatomo gaminti slėginio indo konstrukcijos patvirtinimą. Prašymas dėl pirminio konstrukcijos tipo patvirtinimo turi atitikti 6.2.2.5.4.2–6.2.2.5.4.6 ir 6.2.2.5.4.9 papunkčiuose pateiktus reikalavimus.
6.2.2.5.4.2		Gamintojas, norintis gaminti slėginius indus pagal slėgimams indams taikomą standartą ir pagal ADR, turi pateikti atitinkamą prašymą dėl konstrukcijos tipo patvirtinimo sertifikato, kurį išduoda patvirtinimo šalies kompetentinga institucija, bent vienam slėginio indo konstrukcijos tipui pagal 6.2.2.5.4.9 papunktį nurodytą procedūrą, turi gauti tokį sertifikatą ir jį išsaugoti. Pareikalavus šis sertifikatas turi būti pateikiamas naudojimo šalies kompetentingai institucijai.
6.2.2.5.4.3		Prašymas turi būti pateikiamas už kiekvieną įmonę gamintoją atskirai; jame turi būti nurodoma: a) gamintojo pavadinimas ir registruotas adresas ir, jei prašymą teikia įgaliotas atstovas, papildomai pastarojo pavardė ir adresas; b) įmonės gamintojos adresas (jei skiriasi nuo prieš tai nurodyto); c) už kokybės sistemą atsakingo asmens (-ų) pavardė (-ės) ir pareigos; d) slėginio indo žymuo ir atitinkamas slėgimams indams taikomas standartas; e) išsamūs duomenys apie bet kokį kokios nors kitos kompetentingos institucijos atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal analogišką prašymą; f) tikrinančiosios įstaigos, paskirtos konstrukcijos tipui patvirtinti, pavadinimas; g) 6.2.2.5.3.1 papunktyje nurodyta dokumentacija apie įmonę gamintoją, ir h) techninė dokumentacija, reikalinga konstrukcijos tipui patvirtinti, kuri suteikia galimybę patikrinti, ar slėginiai indai atitinka tam tikro standarto, taikomo slėginių indų konstrukcijai, reikalavimus. Techninėje dokumentacijoje turi būti aprašytas projektavimo ir konstrukcijos metodas ir, kiek tai reikalinga įvertinimui atlikti, pateikti bent šie duomenys: i) slėginių indų konstrukcijai taikomas standartas, komponentų ir surinkimo mazgų projektavimo ir konstrukcijos brėžiniai, jei tokie yra; ii) aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi norint suprasti brėžinius ir numatomą slėginių indų naudojimą; iii)standartų, reikalingų visam gamybos procesui apibūdinti, sąrašas; iv)projektiniai skaičiavimai ir medžiagų techninės charakteristikos, ir v) konstrukcijos tipo patvirtinimo bandymų protokolai, kuriuose aprašomi apžiūrų ir bandymų, atliktų pagal 6.2.2.5.4.9 papunktį, rezultatai.
6.2.2.5.4.4		Pirminis auditas pagal 6.2.2.5.3.2 papunktį turi būti taip atliekamas, kad tenkintų kompetentingą instituciją.
6.2.2.5.4.5		Jei atsisakoma gamintojui suteikti patvirtinimą, kompetentinga institucija turi raštu ir išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis.
6.2.2.5.4.6		Atlikus patvirtinimą, kompetentingai institucijai turi būti pateikiami visi informacijos, pateiktos pagal 6.2.2.5.4.3 papunktį dėl pirminio patvirtinimo, pasikeitimai. Paskesni konstrukcijos tipo patvirtinimai
6.2.2.5.4.7		Prašymas dėl paskesnio konstrukcijos tipo patvirtinimo turi atitikti 6.2.2.5.4.8 ir 6.2.2.5.4.9 papunkčių reikalavimus, jei gamintojas turi pirminį konstrukcijos tipo patvirtinimą. Tokiu atveju gamintojo taikoma kokybės sistema, remiantis 6.2.2.5.3 punktu, turi būti patvirtinta pirminio konstrukcijos tipo patvirtinimo metu ir turi būti taikoma naujajai konstrukcijai.

6.2.2.5.4.8		Prašyme turi būti pateikta ši informacija: a) gamintojo pavadinimas ir adresas ir, jei prašymą teikia įgaliotas atstovas, papildomai pastarojo pavardė ir adresas; b) išsamūs duomenys apie bet kokį kokios nors kitos kompetentingos institucijos atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal analogišką prašymą; c) įrodymas, kad suteiktas pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas, ir d) 6.2.2.5.4.3 h papunktyje nurodyta techninė dokumentacija. Konstrukcijos tipo patvirtinimo procedūra
6.2.2.5.4.9		Tikrinančioji įstaiga turi: a) išnagrinėti techninę dokumentaciją, siekdama patikrinti, ar: i) konstrukcija atitinka taikytinas standarto nuostatas, ir ii) pirmavaizdė (prototipų) partija pagaminta pagal techninę dokumentaciją ir yra tipiška konstrukcijai; b) patikrinti, ar buvo atliktos gamybinės patikros, kaip reikalaujama pagal 6.2.2.5.5; c) iš pirmavaizdės (prototipų) produkcijos partijos atrinkti slėginius indus ir stebėti šių slėginių indų bandymus, reikalingus konstrukcijos tipo patvirtinimui; d) atlikti arba užtikrinti, kad būtų atlikti patikrinimai ir bandymai, nurodyti slėginių indų standarte, siekiant nustatyti, ar: i) standartas yra taikomas ir jo visiškai laikomasi, ir ii) gamintojo pasirinktos procedūros atitinka standarto reikalavimus, ir e) užtikrinti, kad įvairus tipo patvirtinimo patikrinimai ir bandymai butų atliekami tiksliai ir kompetentingai. Po pirmavaizdės (prototipų) partijos bandymo, kuris buvo atliktas laikantis visų taikomų 6.2.2.5.4 reikalavimų ir kurio rezultatai yra patenkinami, turi būti išduodamas konstrukcijos tipo patvirtinimo sertifikatas, kuriame nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, patikrinimo rezultatai ir išvados bei konstrukcijos tipui identifikuoti būtini duomenys. Jei atsisakoma gamintojui suteikti konstrukcijos tipo patvirtinimą, kompetentinga institucija turi raštu ir išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis.
6.2.2.5.4.10		Patvirtintų konstrukcijos tipų pakeitimai Gamintojas privalo arba: a) informuoti patvirtinimą suteikusią kompetentingą instituciją apie patvirtinto konstrukcijos tipo pakeitimus, kai tokie pakeitimai, vertinant pagal atitinkamą slėginių indų standartą, nesudaro naujos konstrukcijos, arba b) prašyti suteikti naują konstrukcijos tipo patvirtinimą, kai pakeitimai, vertinant pagal atitinkamą slėginių indų standartą, sudaro naują konstrukciją. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas kaip pirmojo konstrukcijos tipo patvirtinimo sertifikato pataisa.
6.2.2.5.4.11		Paprašyta, kompetentinga institucija turi perduoti bet kuriai kitai kompetentingai institucijai informaciją apie konstrukcijos tipo patvirtinimą, patvirtinimų pakeitimus ir patvirtinimų atšaukimą.
6.2.2.5.5		Produkcijos patikra ir sertifikavimas Bendrieji reikalavimai Tikrinančioji įstaiga ar jos paskirtas atstovas turi atlikti kiekvieno slėginio indo patikrą ir jį sertifikuoti. Tikrinančioji įstaiga, kurią pasirenka gamintojas gamybos metu atlikti patikrą ir bandymus, gali būti kita nei tikrinančioji įstaiga, atliekanti konstrukcijos tipo patvirtinimo bandymus. Jei tikrinančiąją įstaigą tenkinančiu būdu gali būti įrodyta, kad gamintojas turi kvalifikuotų ir kompetentingų tikrinančių asmenų, nesusijusių su gamybos procesais, patikrą gali atlikti šie tikrinantys asmenys. Tokiu atveju gamintojas privalo vesti tikrinančiųjų asmenų mokymų apskaitą. Tikrinančioji įstaiga turi patikrinti, ar gamintojo vykdomos šių slėginių indų patikros ir bandymai visiškai atitinka standartą ir ADR reikalavimus. Jei nustatoma, kad patikros ir bandymai neatitinka reikalavimų, leidimas atlikti patikras gamintojo tikrinantiems asmenims gali būti atšauktas. Tikrinančiajai įstaigai patvirtinus, gamintojas turi deklaruoti, kad produkcija atitinka sertifikuotą konstrukcijos tipą. Slėginio indo žymėjimas sertifikavimo žymenimis laikomas deklaravimu, kad slėginis indas atitinka taikomus slėginių indų standartus ir šios atitikties vertinimo sistemos bei ADR reikalavimus. Tikrinančioji įstaiga kiekvieną patvirtintą slėginį indą pažymi arba paveda gamintojui pažymėti slėginio indo sertifikavimo žymeniu ir registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu. Prieš užpildant slėginius indus turi būti išduotas tikrinančiosios įstaigos ir gamintojo pasirašytas atitikties sertifikatas.
6.2.2.5.6		Registracijos dokumentai Konstrukcijos tipo patvirtinimo ir atitikties sertifikato registracijos dokumentus gamintojas ir tikrinančioji įstaiga turi saugoti ne trumpiau kaip 20 metų.
*6.2.2.6*		*Slėginių indų periodinių patikrų ir bandymų patvirtinimo sistema*
6.2.2.6.1		Sąvokų apibrėžtys Šiame skirsnyje: Patvirtinimo sistema – tai kompetentingos institucijos taikoma slėginių indų periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos (toliau vadinama „periodinių patikrų ir bandymų įstaiga“) patvirtinimo sistema, įskaitant šios įstaigos kokybės sistemos patvirtinimą.
6.2.2.6.2		Bendrieji reikalavimai Kompetentinga institucija
6.2.2.6.2.1		Kompetentinga institucija turi nustatyti patvirtinimo sistemą, kad būtų užtikrinta, jog slėginių indų periodinės patikros ir bandymai atitiktų ADR reikalavimus. Tuo atveju, kai kompetentinga institucija, patvirtinanti kokio nors slėginio indo periodines patikras ir bandymus atliekančią įstaigą, nėra šalies, patvirtinusios šio slėginio indo gamybą, kompetentinga institucija, slėginio indo žymėjime (taip pat žr. 6.2.2.7 poskirsnį) taip pat turi būti ir periodinių patikrų ir bandymų patvirtinimo šalies skiriamasis žymuo. Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija periodinių patikrų ir bandymų tikslu atitinkamai naudojimo šalies kompetentingai institucijai (jai paprašius) turi pateikti įrodymus apie patvirtinimo sistemos atitiktį, įskaitant periodinių patikrų ir bandymų protokolus. Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija, gavusi įrodymų apie patvirtinimo sistemos neatitikimą, gali panaikinti 6.2.2.6.4.1 papunktyje nurodytą patvirtinimo sertifikatą.
6.2.2.6.2.2		Kompetentinga institucija gali deleguoti visas ar dalį savo funkcijų šioje patvirtinimo sistemoje.
6.2.2.6.2.3		Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad visada būtų galima gauti galiojantį patvirtintų periodines patikras ir bandymus atliekančių įstaigų ir jų identifikavimo žymenų sąrašą. Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga
6.2.2.6.2.4		Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos ir turi: a) turėti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo, gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą; b) turėti galimybę naudotis tinkama ir pakankama infrastruktūra ir įranga; c) veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios įtakos, galinčios sutrukdyti jai tai atlikti; d) užtikrinti komercinį konfidencialumą; e) išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos funkcijų ir su tuo nesusijusių funkcijų; f) turėti dokumentais pagrįstą kokybės kontrolės sistemą pagal 6.2.2.6.3 punktą; g) teikti prašymus dėl patvirtinimo pagal 6.2.2.6.4 punktą; h) užtikrinti, kad periodinės patikros ir bandymai būtų atliekami pagal 6.2.2.6.5 punktą, ir i) taikyti efektyvią ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal 6.2.2.6.6 punktą.
6.2.2.6.3		Periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos kokybės sistema ir auditas
6.2.2.6.3.1		Kokybės sistema Kokybės sistemoje turi būti visi visus periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos pasirinkti elementai, reikalavimai ir nuostatos. Ji turi būti sistemingai ir tvarkingai pagrįsta dokumentais – rašytinėmis strategijomis, procedūromis ir instrukcijomis. Kokybės sistema turi apimti: a) organizacinės struktūros ir pareigų aprašymą; b) atitinkamas instrukcijas dėl patikrų ir bandymų, kokybės kontrolės, kokybės užtikrinimo ir technologinių procesų, kurių bus laikomasi; c) registracijos duomenis apie kokybę, pvz., patikrų protokolus, bandymų duomenis, kalibravimo duomenis ir sertifikatus; d) valdančiosios grandies apžvalgas, užtikrinančias veiksmingą kokybės sistemos taikymą ir reikalingas dėl audito pagal 6.2.2.6.3.2 papunktį; e) dokumentų valdymo ir jų peržiūros procesą; f) nustatytų reikalavimų neatitinkančių slėginių indų kontrolės būdus, ir g) atitinkamo personalo mokymo programas ir kvalifikacijos suteikimo procedūras.
6.2.2.6.3.2		Auditas Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga ir jos kokybės sistema turi būti audituojama siekiant nustatyti, ar atitinka ADR reikalavimus taip, kad tenkintų kompetentingą instituciją. Auditas turi būti atliekamas prieš suteikiant pirminį patvirtinimą (žr. 6.2.2.6.4.3 papunktį). Auditą gali reikėti atlikti ir prieš patvirtinant pakeitimus (žr. 6.2.2.6.4.6 papunktį).
	Periodinis auditas pagal kompetentingos institucijos reikalavimus atliekamas tam, kad būtų įsitikinta, jog periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga toliau atitinka ADR reikalavimus. Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti informuota apie bet kurio audito rezultatus. Pranešime pateikiamos audito išvados ir visos reikalaujamos pataisomosios priemonės.
6.2.2.6.3.3	Kokybės sistemos palaikymas Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga privalo prižiūrėti patvirtintą kokybės sistemą, kad ji išliktų tinkama ir efektyvi. Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga privalo pranešti kokybės sistemą patvirtinusiai kompetentingai institucijai apie bet kokius numatomus pakeitimus pagal patvirtinimo pakeitimo eigą, nurodytą 6.2.2.6.4.6 papunktyje.
6.2.2.6.4	Periodines patikras ir bandymus atliekančių įstaigų patvirtinimo eiga Pirminis patvirtinimas
6.2.2.6.4.1	Įstaiga, pageidaujanti vykdyti slėginių indų periodines patikras ir bandymus pagal slėgimams indams nustatytus standartus ir ADR, turi kreiptis į kompetentingą instituciją ir gauti bei išsaugoti jos išduotą patvirtinimo sertifikatą. Paprašius šis rašytinis patvirtinimas turi būti pateikiamas naudojimo šalies kompetentingai institucijai.
6.2.2.6.4.2	Kiekviena periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga prašymą pateikia atskirai; jame turi būti nurodyta: a) periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos pavadinimas bei adresas, o kai prašymą pateikia įgaliotas asmuo – jo pavardė ir adresas; b) kiekvieno periodines patikras ir bandymus atliekančio padalinio adresas; c) asmens (-ų), atsakingo (-ų) už kokybės sistemą, pavardė (-ės) ir pareigos; d) slėginių indų žyminiai, periodinių patikrų ir bandymų atlikimo metodai ir atitinkami slėginių indų standartai, kurių laikomasi pagal kokybės sistemą; e) kiekvieno padalinio, įrangos ir kokybės sistemos dokumentai pagal 6.2.2.6.3.1 papunktį; f) duomenys (įrašai) apie periodines patikras ir bandymus atliekančio personalo kvalifikaciją ir mokymą, ir g) duomenys apie bet kokį neigiamą kitų kompetentingų institucijų atsakymą dėl patvirtinimo, jei panašūs prašymai buvo teikti.
6.2.2.6.4.3	Kompetentinga institucija turi:
	a) išnagrinėti dokumentus, kad įsitikintų, jog procedūros atitinka atitinkamų slėginių indų standartų ir ADR reikalavimus, ir b) atlikti auditą pagal 6.2.2.6.3.2 papunktį, kad įsitikintų, jog patikros ir bandymai atliekami pagal atitinkamų slėginių indų standartų ir ADR reikalavimus, o jų rezultatai tenkina kompetentingą instituciją.
6.2.2.6.4.4	Atlikus auditą ir gavus teigiamus jo rezultatus bei įvykdžius taikomus 6.2.2.6.4 punkto reikalavimus, išduodamas patvirtinimo sertifikatas. Jame turi būti nurodytas periodines patikras ir bandymus atliekančios įstaigos pavadinimas, jos registruotas žymuo, kiekvieno padalinio adresas ir duomenys, reikalingi jos patvirtintai veiklai identifikuoti (pvz., slėginių indų žyminiai, periodinių patikrų ir bandymų metodai ir slėginių indų standartai).
6.2.2.6.4.5	Jei periodines patikras ir bandymus atliekančiai įstaigai atsisakoma išduoti patvirtinimą, kompetentinga institucija turi raštu ir išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Periodines patikras ir bandymus atliekančios Įstaigos patvirtinimo pakeitimai
6.2.2.6.4.6	Po patvirtinimo periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga turi informuoti šį patvirtinimą išdavusią kompetentingą instituciją apie bet kokius informacijos, pateiktos pirminiam patvirtinimui pagal 6.2.2.6.4.2 papunktį, pasikeitimus. Tokie pasikeitimai turi būti įvertinti, kad būtų nustatyta, ar bus toliau vykdomi atitinkamų slėginių indų standartų ir ADR reikalavimai. Gali būti pareikalauta atlikti auditą pagal 6.2.2.6.3.2 papunktį. Kompetentinga institucija privalo raštu patvirtinti ar atmesti šiuos pakeitimus ir, jei būtina, išduoti naują patvirtinimo sertifikatą.
6.2.2.6.4.7	Paprašyta, kompetentinga institucija turi perduoti bet kuriai kitai kompetentingai institucijai informaciją apie pirminį patvirtinimą, patvirtinimų pakeitimus ir patvirtinimų atšaukimą.
6.2.2.6.5	Periodinės patikros ir bandymai bei sertifikavimas Slėginio indo žymuo, patvirtinantis periodinių patikrų ir bandymų atlikimą, laikomas deklaravimu, kad slėginis indas atitinka taikomus slėginių indų standartus ir ADR reikalavimus. Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga kiekvieną patvirtintą slėginį indą turi pažymėti žymeniu, patvirtinančiu periodinių patikrų ir bandymų atlikimą, taip pat savo registruotu žymeniu (žr. 6.2.2.7.6 punktą). Prieš užpildant slėginį indą periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti išdavusi sertifikatą, patvirtinantį, kad šis slėginis indas sėkmingai išlaikė periodinę patikrą ir bandymą.
6.2.2.6.6	Registracijos dokumentai Periodines patikras ir bandymus atliekanti įstaiga slėginių indų periodinių patikrų ir bandymų (nepriklausomai nuo jų rezultatų) registracijos dokumentus, įskaitant bandymus atlikusių padalinių adresus, turi saugoti ne trumpiau kaip 15 metų. Slėginio indo savininkas turi saugoti identiškus registracijos dokumentus iki kitos periodinės patikros ir bandymo, išskyrus atvejus, kai slėginio indo eksploatacija galutinai sustabdyta.
6.2.2.7	*Daugkartinio naudojimo JT slėginių indų žymėjimas* Daugkartinio naudojimo JT slėginiai indai turi būti pažymėti aiškiais ir įskaitomais sertifikavimo, eksploatavimo ir gamybos žymenimis. Šie žymenys turi būti nenutrinami (pavyzdžiui, įspausti, išraižyti ar išėsdinti ant slėginio indo). Šie žymenys turi būti ant siaurėjančios slėginio indo dalies („peties“), jo viršutinio galo ar slėginio indo kaklelio arba ant neatskiriamai prie slėginio indo pritvirtintos detalės (pavyzdžiui, ant privirinto lanko arba ant korozijai atsparios metalinės lentelės, privirintos prie uždaro kriogeninio indo išorinio apvalkalo). Išskyrus taros simbolį „UN“, žymenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, kai slėginio indo skersmuo 140 mm ar didesnis, ir ne mažesnis kaip 2,5 mm, kai slėginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Taros simbolio „UN“ aukštis turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, kai slėginio indo skersmuo 140 mm, ar didesnis, ir ne mažesnis kaip 5 mm, kai slėginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm.
6.2.2.7.1	Taikomi šie sertifikavimo žymenys: a) Jungtinių Tautų taros simbolis 80-3337, 68 psl.
	Šis simbolis turi būti naudojamas išimtinai tik siekiant nurodyti, jog tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6. skyrių reikalavimus. Šis simbolis neturi būti naudojamas slėginiams indams, kurie atitinka tik 6.2.3–6.2.5 skirsnių reikalavimus, žymėti (žr. 6.2.3.9 poskirsnį). b) techninis standartas (pavyzdžiui, ISO 9809-1), taikytas projektavimui, gamybai ir bandymams; c) patvirtinimo šalį žyminti (-ios) raidė (-ės) taip, kaip nurodoma motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, skiriamajame ženkle²; *PASTABA.* Patvirtinimo šalis — tai šalis, kuri patvirtino įstaigą, tikrinusią konkretų slėginį indą jo gamybos metu. d) žymėjimą sankcionavusios šalies kompetentingos institucijos įregistruotos tikrinančiosios įstaigos identifikavimo žymuo ar įspaudas; e) pirminės patikros data: metai (keturi skaitmenys), po jų – atskyrus pasviru brūkšniu (t. y. /) – mėnuo (du skaitmenys);

____________

² Motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, skiriamieji ženklai nustatyti Vienos Kelių eisimo konvencijoje (1968 m.).

6.2.2.7.2

Taikomi šie eksploataciniai žymenys:

f) bandymo slėgis barais, nurodytas po raidžių „PH“, o po jo – raidės„BAR“;

g) tuščio slėginio indo, įskaitant visas stacionariai pritvirtintas nenuimamas detales (pavyzdžiui, kaklelio žiedą, atraminį žiedą ir kt.), masė kilogramais, po skaičiaus įrašant raides „KG“. Į šią masę neįskaičiuojama vožtuvo, vožtuvo gaubto ar vožtuvo apsaugos, bet kokios išorinės dangos ar – acetileno atveju – porėtosios medžiagos masė. Masė išreiškiama triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens. Jei baliono masė mažesnė negu 1 kg, masė išreiškiama dviženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens. Slėginių indų, skirtų JT Nr. 1001 ištirpintam acetilenui ir JT Nr. 3374 neištirpintam acetilenui, atveju turi būti nurodomas mažiausiai vienas skaičius po kablelio, o slėginių indų, kurių masė mažesnė kaip 1 kg, atveju – du skaičiai;

h) mažiausia garantuota slėginio indo sienelės storio reikšmė milimetrais, po skaičių įrašant raides „MM“. Šio žymens neprivaloma nurodyti ant slėginių indų, kurių talpa skaičiuojant pagal vandenį mažesnė arba lygi 1 litrui, ar balionų iš kompozitinių medžiagų arba ant uždarų kriogeninių indų;

i) slėginių indų, skirtų suslėgtoms dujoms – JT Nr. 1001 ištirpintas acetilenas ir JT Nr. 3374 acetilenas, neištirpintas, – atveju darbinio slėgio reikšmė barais, po raidžių „PW“. Uždarų kriogeninių indų atveju – didžiausias leistinas darbinis slėgis, prieš tai įrašant raides „MAWP“ (DLDS);

(j) slėginių indų suskystintoms dujoms ir atšaldytoms suskystintoms dujoms atveju – talpa skaičiuojant pagal vandenį litrais, išreikšta triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšmės įrašant raidę „L“. Jei mažiausios ar nominalios reikšmė, skaičiuojant pagal vandenį, yra sveikas skaičius, skaitmenų po kablelio galima nepaisyti;

k) slėginių indų, skirtų JT Nr. 1001 ištirpintam acetilenui, atveju – tuščio slėginio indo, jungčių ir priedų, kurie nenuimami užpildymo metu, bet kokios išorinės dangos, porėtosios masės, tirpiklio ir įsotinančiųjų dujų bendroji masė, išreikšta triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšmės įrašant raides „KG“. Turi būti nurodytas bent vienas skaičius po kablelio. Slėginių indų, kurių masė mažesnė kaip 1 kg, masė turi būti išreikšta dviženkliu skaičiumi, suapvalintu pagal paskutinį skaičių;

1) slėginių indų, skirtų JT Nr. 3374 neištirpintam acetilenui, atveju – tuščio slėginio indo, jungčių ir priedų, kurie nenuimami užpildymo metu, ir bet kokios išorinės dangos ir porėtosios masės bendroji masė, išreikšta triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšmės įrašant raides „KG“. Turi būti nurodytas bent vienas skaičius po kablelio. Slėginių indų, kurių masė mažesnė kaip 1 kg, masė turi būti išreikšta dviženkliu skaičiumi, suapvalintu pagal paskutinį skaičių;

6.2.2.7.3

Taikomi šie gamybiniai žymenys:

m) baliono sriegio identifikavimo žymuo (pavyzdžiui, 25E). Šis žymuo neprivalomas uždarų kriogeninių indų atveju;

n) kompetentingos institucijos užregistruotas gamintojo žymuo. Kai pagaminimo šalis nėra ta pati šalis kaip patvirtinimo šalis, prieš gamintojo žymenį turi būti įrašoma (-os) raidė (-ės), žyminti (-čios) pagaminimo šalį taip, kaip nurodoma motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, skiriamajame ženkle². Šalies žymuo ir gamintojo žymuo turi būti atskirti vienas nuo kito tarpu arba pasvira brūkšniu;

o) gamintojo paskirtas serijos numeris;

p) slėginių indų iš plieno ir slėginių indų iš kompozicinių medžiagų su vidiniu plieno įdėklu, skirtų vežti dujas, keliančias vandenilinio trapėjimo pavojų, atveju – raidė „H“, nurodanti plieno suderinamumą (žr. ISO 11114-1:1997).

6.2.2.7.4

Prieš tai nurodyti žymenys turi būti išdėstomi trimis grupėmis:

– gamybiniai žymenys turi būti viršutinėje grupėje ir jų pateikimo eiliškumas turi būti toks, kaip nurodyta 6.2.2.7.3 punkte;

– eksploataciniai žymenys, nurodyti 6.2.2.7.2 punkte, turi būti vidurinėje grupėje, o bandymo slėgis pagal f papunktį turi būti nurodomas iš karto po darbinio slėgio pagal i papunktį, jei pastarąjį privaloma nurodyti;

– sertifikavimo žymenys turi būti apatinėje grupėje ir jų pateikimo eiliškumas turi būti toks, kaip nurodyta 6.2.2.7.1 punkte.

Toliau pateikti žymenų, rašomų ant balionų, pavyzdžiai.

80-3337, 70 psl.

____________

² Motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, skiriamieji ženklai nustatyti Vienos Kelių eisimo konvencijoje (1968 m.).

6.2.2.7.5	Kitose vietose, išskyras šonines sieneles, leidžiama ženklinti kitais žymenimis, jei ženklinama tose vietose, kurios nėra veikiamos stipraus įtempio, ir jei žymenų dydis ir gylis nesukels pavojingos įtempio santalkos. Uždarų kriogeninių indų atveju šie žymenys gali būti nurodomi atskiroje prie išorinio apvalkalo pritvirtintoje lentelėje. Tokie žymenys neturi prieštarauti privalomiems žymenims.
6.2.2.7.6	Be anksčiau nurodytų žymenų, kiekvienas daugkartinio naudojimo slėginis indas, atitinkantis 6.2.2.4 poskirsnio reikalavimus dėl periodinių patikrų ir bandymų, turi būti žymimas nurodant: a) raidę (-es), nurodančią (-ias) šalį, įgaliojusią periodines patikras ir bandymus atliekančią įstaigą. Šis žymuo neprivalomas, jei ši įstaiga yra patvirtinta indo gamybą patvirtinusios šalies kompetentingos institucijos; b) įstaigos, kurią kompetentinga institucija įgaliojo atlikti periodines patikras ir bandymus, registruotą ženklą; c) periodinės patikros ir bandymų datą: metai (du skaitmenys) ir mėnuo (du skaitmenys), atskirti pasviru brūkšniu (t. y. „/“). Metams nurodyti gali būti rašomi keturi skaitmenys. Pirmiau nurodyti žymenys turi būti žymimi nurodytu eiliškumu.
6.2.2.7.7	Gavus kompetentingos institucijos sutikimą, acetileno balionų paskutinės periodinės patikros data ir periodinę patikrą bei bandymą atlikusios įstaigos įspaudas gali būti išgraviruoti ant žiedo, kurį ant baliono laiko vožtuvas. Žiedas turi būti taip uždėtas, kad jį būtų galima nuimti tik nuėmus vožtuvą nuo baliono.
6.2.2.8	*Vienkartinių JT slėginių indų žymėjimas* Vienkartiniai JT slėginiai indai privalo būti pažymėti aiškiais ir įskaitomais sertifikavimo žymenimis bei specifiniais dujų ar slėginių indų žymenimis. Šie žymenys turi būti nenutrinami (pavyzdžiui, įrašyti naudojant trafaretą, įspausti, išraižyti ar išėsdinti ant slėginio indo). Išskyrus atvejus, kai žymenys įrašomi naudojant trafaretą, jie turi būti ant siaurėjančios slėginio indo dalies („peties“), jo viršutinio galo ar slėginio indo kaklelio arba ant neatskiriamai prie slėginio indo pritvirtintos detalės (pavyzdžiui, ant privirinto lanko). Išskyrus taros simbolį „UN“ ir žymenį „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“, žymenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, kai slėgimo indo skersmuo 140 mm ar didesnis, ir ne mažesnis kaip 2,5 mm, kai slėgimo indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Taros simbolio „UN“ aukštis turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, kai slėgimo indo skersmuo 140 mm ar didesnis, ir ne mažesnis kaip 5 mm, kai slėginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Žymens „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“ aukštis turi būti ne mažesnis negu 5 mm.
6.2.2.8.1	Taikomi 6.2.2.7.1–6.2.2.7.3 punktuose išvardyti žymenys, išskyrus išvardytus g, h ir m papunkčiuose. Vietoj serijos numerio, nurodyto o papunktyje, gali būti nurodytas partijos numeris. Be to, privaloma nurodyti žodžius „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“, kurie turi būti užrašyti ne žemesnėmis kaip 5 mm aukščio raidėmis.
6.2.2.8.2	Taikomi 6.2.2.7.4 punkto reikalavimai. *PASTABA.* Ant vienkartinių slėginių indų, atsižvelgiant į jų dydį, vietoj šio žymens gali būti tvirtinamas ženklas.
6.2.2.8.3	Kitose vietose, išskyrus šonines sieneles, leidžiama ženklinti kitais žymenimis, jei ženklinama tose vietose, kurios nėra veikiamos stipraus įtempio, ir jei žymenų dydis ir gylis nesukels pavojingos įtempio santalkos. Tokie žymenys neturi prieštarauti privalomiems žymenims.
6.2.2.9	*Atitikties vertinimo ir periodinių patikrų bei bandymų procedūroms lygiavertės procedūros* Laikoma, kad JT slėgimai indai atitinka 6.2.2.5 ir 6.2.2.6 poskirsnių reikalavimus, jei taikomos šios procedūros:
	Procedūra	Atitinkama įstaiga
	Tipo patvirtinimas (1.8.7.2)	Xa
	Gamybos priežiūra (1.8.7.3)	Xa arba IS
	Pirminė patikra ir bandymai (1.8.7.4)	Xa arba IS
	Periodinės patikros (1.8.7.5)	Xa arba Xb arba IS

	Xa – kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą. Xb – kompetentinga institucija, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 B tipą. IS – pareiškėjo vidinis patikros skyrius, kurį prižiūri tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą. Pareiškėjo vidinis patikros skyrius turi būti nepriklausomas nuo projektavimo proceso ir gamybinės, remonto bei techninės priežiūros veiklos.
6.2.3	Bendrieji reikalavimai ne JT slėgimams indams
6.2.3.1	*Projektavimas ir konstrukcija*
6.2.3.1.1	Slėginiai indai ir jų uždarymo įtaisai, kurie yra suprojektuoti, pagaminti, patikrinti, išbandyti ir patvirtinti ne pagal 6.2.2 skirsnio reikalavimus, turi būti suprojektuoti, pagaminti, tikrinami, bandomi ir patvirtinami pagal 6.2.1 skirsnio bendruosius reikalavimus, papildytus ar iš dalies pakeistus pagal šio skirsnio ir 6.2.4 arba 6.2.5 skirsnių reikalavimus.
6.2.3.1.2	Kai tik įmanoma, sienelės storis nustatomas skaičiavimais, jei reikia papildant eksperimentine įtempio analize. Jei tai neįmanoma, sienelės storis nustatomas eksperimentais. Siekiant užtikrinti slėginių indų saugumą, atliekami atitinkami slėginio korpuso ir atraminių detalių konstrukcijos skaičiavimai. Kokio mažiausio storio turi būti sienelė, kad atlaikytų slėgį, apskaičiuojama visų pirma atsižvelgiant į šiuos aspektus: – apskaičiuotuosius slėgius, kurie negali būti mažesni nei bandymo slėgis; – apskaičiuotąsias temperatūras su atitinkamomis paklaidomis dėl saugumo; – jei reikia, didžiausius įtempius ir įtempio piko koncentracijas; – faktorius, susijusius su prigimtinėmis medžiagos savybėmis.
6.2.3.1.3	Virintiniams slėgimams indams turi būti naudojami tik geromis suvirinimo savybėmis pasižymintys metalai, kurių pakankamas smūginis tąsumas -20 °C aplinkos temperatūroje gali būti užtikrintas.
6.2.3.1.4	Uždarų kriogeninių indų atveju smūginis tąsumas, kuris turi būti nustatomas pagal 6.2.1.1.8.1 papunkčio reikalavimus, turi būti išbandytas pagal 6.8.5.3 poskirsnio reikalavimus.
6.2.3.2	(Rezervuota).
6.2.3.3	*Aptarnavimo įranga*
6.2.3.3.1	Aptarnavimo įranga turi atitikti 6.2.1.3 poskirsnio reikalavimus.
6.2.3.3.2	Angos Slėgimuose būgnuose gali būti įrengtos užpildymo ir išleidimo angos, taip pat kitos angos, skirtos lygio matuokliams, manometrams ar slėgio mažinimo įtaisams. Šių angų turi būti tik tiek, kiek būtina eksploatavimo saugai užtikrinti. Slėginiai būgnai taip pat gali turėti apžiūros angą, kuri turi būti uždaroma efektyviu uždarymo įtaisu.
6.2.3.3.3	Jungtys a) Jei balionai turi įmontuotus riedėjimo prevencijos įtaisus, šie įtaisai neturi būti neatskiriama vožtuvo gaubto dalis. b) Slėginiai būgnai, kurie gali būti ridenami, turi turėti ridenimo lankus ar kokią nors kitą apsaugą nuo pažeidimų ridenant (pvz., antikorozinę metalo dangą, užpurkštą ant slėginio indo paviršiaus). c) Balionų ryšuliai privalo turėti tinkamus įtaisus, užtikrinančius saugų jų krovimą ir vežimą. d) Jei įrengti lygio matuokliai, manometrai ar slėgio mažinimo įtaisai, jie turi būti apsaugoti taip pat kaip vožtuvai pagal 4.1.6.8 poskirsnio reikalavimus.
6.2.3.4	*Pirminė patikra ir bandymas*
6.2.3.4.1	Nauji slėginiai indai jų gamybos proceso metu ir pagaminus turi būti bandomi ir tikrinami pagal 6.2.1.5 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.2.1.5.1 g papunkčio reikalavimą, vietoj kurio turi būti taikomas šis: g) hidraulinis bandymas slėgiu. Slėginiai indai turi išlaikyti bandymo slėgį be liekamosios deformacijos ir įtrūkimų.
6.2.3.4.2	Specialiosios nuostatos, taikomos aliuminio lydinių slėgimams indams a) Be pirminės patikros pagal 6.2.1.5.1 punkto reikalavimus, būtina atlikti bandymą, nustatantį slėginių indų, pagamintų iš aliuminio lydimo, kurio sudėtyje yra vario, arba iš aliuminio lydinio, kurio sudėtyje yra magnio ir mangano, kai magnio kiekis didesnis kaip 3,5 % arba mangano kiekis mažesnis kaip 0,5 %, tarpkristalinės slėginio indo sienelių korozijos galimybę. b) Aliuminio / vario lydinių atveju bandymą atlieka gamintojas, kai kompetentinga institucija tvirtina naują lydinį; jis turi būti kartojamas gamybos metu, kiekvieną kartą liejant iš šio lydinio; c) Aliuminio / magnio lydimų atveju bandymą atlieka gamintojas, kai kompetentinga institucija tvirtina naują lydinį ir gamybos procesą. Bandymas turi būti kartojamas kaskart, kai tik keičiama lydinio sudėtis arba gamybos procesas.
6.2.3.5	*Periodinės patikros ir bandymai*
6.2.3.5.1	Periodinė patikros ir bandymai atliekami pagal 6.2.1.6.1 punkto reikalavimus. *PASTABA.* Tipo patvirtinimą išdavusios šalies kompetentingai institucijai leidus, kiekvienam virintiniam plieno balionui, skirtam vežti dujas, kurių JT Nr. 1965 (angliavandenilio dujų mišinys, suskystintas, k. n.), kurio talpa mažesnė nei 6,5 l, vietoj hidraulinio bandymo slėgiu galima atlikti kitą lygiaverti saugos lygi užtikrinanti bandymą.
6.2.3.5.2	Kompetentingos institucijos įgaliota įstaiga 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijoje P203 nurodytu periodiškumu atlieka uždarų kriogeninių indų periodines patikras ir bandymus, kad patikrintų slėgio mažinimo įtaisų išorinę ir vidinę būklę bei veikimą, taip pat sandarumo bandymą esant slėgiui, sudarančiam 90 % didžiausio darbinio slėgio. Sandarumo bandymas atliekamas su slėginiame inde esančiomis dujomis arba su inertinėmis dujomis. Tikrinama naudojant manometrą arba matuojant vakuumą. Šiluminės izoliacijos nuimti nereikia.
6.2.3.6	*Slėginių indų patvirtinimas*
6.2.3.6.1	Atitinkama įstaiga atitikties vertinimo ir periodinių patikrų procedūras pagal 1.8.7 skirsnį atlieka pagal šią lentelę:

	Procedūra	Atitinkama įstaiga
	Tipo patvirtinimas (1.8.7.2)	Xa
	Gamybos priežiūra (1.8.7.3)	Xa arba IS
	Pirminė patikra ir bandymai (1.8.7.4)	Xa arba IS
	Periodinės patikros (1.8.7.5)	Xa arba Xb arba IS

	Vožtuvų ir kitų priedų, kurių tiesioginė paskirtis – užtikrinti saugą, atitikties vertinimas gali būti atliekamas atskirai nuo indų, o atitikties vertinimo procedūra turi būti tokia pat griežta, kaip ir slėginių indų, kuriuose įmontuoti šie vožtuvai ir priedai, atveju. Xa – kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą. Xb – kompetentinga institucija, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 B tipą. IS – pareiškėjo vidinis patikros skyrius, kurį prižiūri tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą. Pareiškėjo vidinis patikros skyrius turi būti nepriklausomas nuo projektavimo proceso ir gamybinės, remonto bei techninės priežiūros veiklos.
6.2.3.6.2	Papildyti šiuo nauju 6.2.3.6.2 punktu:
„6.2.3.6.2	Jei patvirtinimo šalis nėra ADR Susitariančioji Šalis, 6.2.1.7.2 punkte minima kompetentinga institucija yra ADR Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija.“.
6.2.3.7	*Reikalavimai gamintojams*
6.2.3.7.1	Laikomasi atitinkamų 1.8.7 skirsnio reikalavimų.
*6.2.3.8*	*Reikalavimai tikrinančiosioms įstaigoms* Laikomasi 1.8.6 skirsnio reikalavimų.
6.2.3.9.	*Daugkartinio naudojimo slėginių indų žymėjimas*
6.2.3.9.1	Indai žymimi pagal 6.2.2.7 poskirsnio nuostatas su šiais pakeitimais.
6.2.3.9.2	6.2.2.7.1 a papunktyje nurodytu Jungtinių Tautų taros simboliu nežymima.
6.2.3.9.3	6.2.2.7.2 j papunkčio reikalavimai keičiami taip: j) slėginio indo talpa skaičiuojant pagal vandenį litrais, po reikšmės įrašant raidę „L“. Slėginių indų suskystintoms dujoms atveju – talpa skaičiuojant pagal vandenį litrais, išreikšta triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens. Jei mažiausios ar nominalios talpos skaičiuojant pagal vandenį reikšmė yra sveikas skaičius, skaitmenų po kablelio galima nepaisyti.
6.2.3.9.4	Slėginiai indai, skirti JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišiniui, suskystintam, k. n., 6.2.2.7.2 g ir h papunkčiuose bei 6.2.2.7.3 m papunktyje nurodytais žymenimis nežymimi.
6.2.3.9.5	Žymint datą, kurią reikia nurodyti pagal 6.2.2.7.6 c papunktį, ant indų su dujomis, kurių atveju laikotarpis tarp periodinių patikrų yra 10 ar daugiau metų, mėnesio nurodyti nebūtina (žr. 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijas P200 ir P203).
6.2.3.9.6	6.2.2.7.6 punkte nurodyti žymenys gali būti išgraviruoti ant žiedo, pagaminto iš tinkamos medžiagos, kuris tvirtinamas prie baliono įrengiant vožtuvą ir gali būti nuimtas tik atjungiant vožtuvą nuo baliono.
6.2.3.10	*Vienkartinių slėginių indų žymėjimas*
6.2.3.10.1	Indai žymimi pagal 6.2.2.8 poskirsnio nuostatas, nežymima tik 6.2.2.7.1 a papunktyje nurodytu Jungtinių Tautų taros simboliu.
6.2.4	Reikalavimai pagal standartus suprojektuotiems, pagamintiems ir išbandytiems ne JT slėginiams indams *PASTABA.* Standartuose nurodyti asmenys ar Įstaigos, atsakingi pagal ADR, turi atitikti ADR reikalavimus. Priklausomai nuo slėginio indo pagaminimo datos, šioje lentelėje išvardyti standartai privalo būti taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, kad būtų laikomasi 3 stulpelyje nurodytų 6.2 skyriaus nuostatų reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta 5 stulpelyje. Visais atvejais 3 stulpelyje nurodytų 6.2 skyriaus nuostatų reikalavimai yra viršesni. Jei lentelėje nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentelėje nenurodyta kitaip.

Nuoroda		Dokumento pavadinimas	Taikomi poskirsniai ir punktai	Privaloma taikyti slėginiams indams, pagamintiems	Leidžiama taikyti slėginiams indams, pagamintiems
(1)		(2)	(3)	(4)	(5)
*Medžiagoms*
EN 1797-1:1998		Kriogeniniai indai. Dujų ir medžiagos suderinamumas	6.2.1.2		Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d.
EN 1797:2001		Kriogeniniai indai. Dujų ir medžiagos suderinamumas	6.2.1.2	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN ISO 11114-1:1997		Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų bei balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių turinčios medžiagos	6.2.1.2	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN ISO 11114-2:2000		Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai	6.2.1.2	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN ISO 111144: 2005 (išskyrus 5.3 dalyje aprašytą C metodą)		Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų ir balione laikomų dujų suderinamumas. 4 dalis. Bandymų metodai, taikomi vandeniliniam trapėjimui atsparių metalų	6.2.1.2	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1252-1:1998		Kriogeniniai indai. Medžiagos. 1 dalis. Tąsumo reikalavimai esant žemesnei nei minus 80 °C temperatūrai	6.2.1.2		Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d.
*Žymėjimui*
EN 1442:1998 +		Gabenamieji daugkartiniai virintiniai	6.2.2.7		Iki 2003 m.
AC:1999		plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas			liepos 1 d.
EN 1251-1:2000		Kriogeniniai indai. Gabenamieji, vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip 1 000 litrų talpos indai. 1 dalis. Pagrindiniai reikalavimai	6.2.2.7		Iki 2003 m. liepos 1 d.
EN 1089-1:1996		Gabenamieji dujų balionai. Dujų baliono identifikavimas (išskyrus SND). 1 dalis. Įspaudinis ženklinimas	6.2.2.7		Iki 2003 m. liepos 1 d.
*Projektavimui ir gamybai*
84/525/EEB I priedo 1-3 dalys		Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su plieniniais besiūliais dujų balionais, suderinimo, paskelbta Europos bendrijų Oficialiajame leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
84/526/EEB I priedo 1–3 dalys		Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su nelegiruotojo aliuminio ir aliuminio lydinio besiūliais dujų balionais, suderinimo, paskelbta Europos bendrijų Oficialiajame leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
84/527/EEB I priedo 1–3 dalys		Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su virintiniais nelegiruotojo plieno dujų balionais, suderinimo, suderinimo, paskelbta Europos bendrijų Oficialiajame leidinyje Nr. L 300, 1984 11 19.	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1442:1998 + AC:1999		Gabenamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4		Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.
EN 1442:1998+ A2:2005		Gabenamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.*	Iki 2009 m. sausio 1 d.
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems slėgimams indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą
EN 1442:2006+ Al:2008		Gabenamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 1800:1998+ AC:1999		Gabenamieji dujų balionai. Acetileno balionai. Pagrindiniai reikalavimai ir apibrėžtys	6.2.1.1.9	Po 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.*	Iki 2009 m. sausio 1 d.
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems slėginiams indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą
EN 1800:2006		Gabenamieji dujų balionai. Acetileno balionai. Pagrindiniai reikalavimai, apibrėžtys ir tipo bandymai	6.2.1.1.9	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 1964-1:1999		Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 vandens talpos daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 1 dalis. Besiūliai plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio (Rm) vertė mažesnė nei 1 100 MPa	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1975:1999 (išskyrus 6 priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 daugkartinių besiūlių aliuminio ir aliuminio lydinių balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4		Iki 2005 m. liepos 1 d.
EN 1975:1999+ Al:2003		Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 l daugkartinių besiūlių aliuminio ir aliuminio lydinių balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN ISO 11120:1999		Dujų balionai. Nuo 150 1 iki 3 000 1 vandens talpos daugkartiniai besiūliai plieno balionai suslėgtosioms dujoms gabenti. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1964-3: 2000		Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 vandens talpos gabenamųjų daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 3 dalis. Besiūliai nerūdijančiojo plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio vertė mažesnė nei 1 100 MPa	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12862: 2000		Gabenamieji dujų balionai. Daugkartinių virintinių aliuminio lydinių balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1251-2:2000		Kriogeniniai indai. Gabenamieji, vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip 1 000 litrų talpos indai. 2 dalis. Projektavimas, gamyba, kontrolė ir bandymas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12257:2002		Gabenamieji dujų balionai. Besiūliai, žiediniu būdu apvynioti kompozitiniai balionai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12807:200 1 (išskyrus A priedą)		Gabenamieji pripildomieji plieniniai lituojamieji suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstrukcija	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1964-2:2001		Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 1 iki 150 1 vandens talpos gabenamųjų daugkartinių besiūlių plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai. 2 dalis. Besiūliai plieno balionai, kurių kontrolinio stiprio (Rm) vertė 1 100 MPa ir daugiau	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 13293:2002		Gabenamieji dujų balionai. Iki 0,5 1 vandens talpos suslėgtųjų, suskystintųjų ir ištirpintųjų dujų ir iki 1 1 talpos anglies dioksido pripildomųjų gabenamųjų besiūlių standartinių anglinio manganinio plieno balionų projektavimo ir konstrukcijos techniniai reikalavimai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 13322-1:2003		Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 1 dalis. Anglinis plienas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 13322-1:2003 + Al:2006		Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 1 dalis. Anglinis plienas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 13322-2:2003		Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 2 dalis. Nerūdijantysis plienas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 13322-2:2003 + Al:2006		Gabenamieji dujų balionai. Pripildomieji virintiniai plieniniai dujų balionai. Projektavimas ir konstrukcija. 2 dalis. Nerūdijantysis plienas	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12245:2002		Gabenamieji dujų balionai. Ištisai apvynioti kompozitiniai balionai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12205:2001		Gabenamieji dujų balionai. Metaliniai vienkartiniai dujų balionai	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 13110:2002		Gabenamos pripildomosios virintinės aliumininės suskystintųjų naftos dujų (SND) cisternos. Projektavimas ir gamyba	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14427:2004		Gabenamieji, daugkartiniai, ištisai apvynioti kompozitiniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas *PASTABA. Š*is standartas taikomas tik balionams su slėgio mažinimo vožtuvais.	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 14427:2004 + Al:2005		Gabenamieji, daugkartiniai, ištisai apvynioti kompozitiniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Projektavimas ir konstravimas 1 PASTABA. Šis standartas taikomas tik balionams su slėgio mažinimo vožtuvais. 2 PASTABA.* Su abiem 5.2.9.2.1 ir 5.2.9.3.1 punktuose nurodytais balionais atliekamas trūkio bandymas, jei juose matyti pažeidimai, atitinkantys atmetimo kriterijus arba dar didesni.*	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14208:2004		Gabenamieji dujų balionai. Ne didesnės kaip 1 000 1 talpos virintinių slėginių talpyklų, naudojamų dujoms vežti, techniniai reikalavimai. Projektavimas ir konstrukcija	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14140:2003		Kilnojamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Alternatyvieji projektavimo ir konstravimo sprendimai	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.*	Iki 2009 m. sausio 1 d.
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems slėginiams indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą
EN 14140:2003+A1:20 06		Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Gabenamieji daugkartiniai virintiniai plieniniai SND balionai. Alternatyvusis projektavimas ir konstravimas	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 13769:2003		Gabenamieji dujų balionai. Balionų paketai. Projektavimas, gamyba, identifikavimas ir bandymas	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 13769:2003 +A1:2005		Gabenamieji dujų balionai. Balionų paketai. Projektavimas, gamyba, identifikavimas ir bandymas	6.2.3.1, 6.2.3.4 ir 6.2.3.9	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14638-1:2006		Gabenamieji dujų balionai. Daugkartinės suvirintos ne didesnės kaip 150 litrų talpos talpyklos. 1 dalis. Suvirinti austenitinio nerūdijančiojo plieno balionai, pagaminti pagal eksperimentiniais metodais patvirtintą projektą	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 14893:20 06 + AC:2007		Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Nuo 150 1 iki 1 000 1 talpos gabenamosios suvirintosios plieninės slėginės SND statinės	6.2.3.1 ir 6.2.3.4	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
*Uždarymo įtaisams*
EN 849:1996 (išskyrus A priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Balionų vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymas	6.2.3.1		Iki 2003 m. liepos 1 d.
EN 849:1996/A2:2001		Gabenamieji dujų balionai. Balionų vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymas	6.2.3.1		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN ISO 10297:2006		Gabenamieji dujų balionai. Balionų čiaupai. Techniniai reikalavimai ir tipo bandymai	6.2.3.1	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 13152:2001		Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Savaiminis užsidarymas	6.2.3.3		Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
EN 13152:2001 + Al:2003		Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Savaiminis užsidarymas	6.2.3.3	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 13153:2001		Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Rankinis valdymas	6.2.3.3		Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
EN 13153:2001 + Al:2003		Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Rankinis valdymas	6.2.3.3	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
*Periodinėms patikroms ir bandymams*
EN 1251-3: 2000		Kriogeniniai indai. Gabenamieji, vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip 1 000 litrų talpos indai. 3 dalis. Eksploataciniai reikalavimai	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1968:2002 (išskyrus B priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių plieninių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 1968:2002+ Al:2005 (išskyrus B priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių plieninių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1802:2002 (išskyrus B priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių aliuminio lydinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 12863:2002		Gabenamieji dujų balionai. Periodinė kontrolė ir ištirpinto acetileno balionų priežiūra *PASTABA.* Šiame standarte „pirminė kontrolė“ turi būti suprantama kaip „pirmoji periodinė patikra“, atliekama po to, kai naujas balionas acetilenui buvo patvirtintas.	6.2.3.5		Iki 2007 m. liepos 1 d.
EN 12863:2002+ A1:2005		Gabenamieji dujų balionai. Periodinė kontrolė ir ištirpinto acetileno balionų priežiūra *PASTABA.* Šiame standarte „pirminė kontrolė“ turi būti suprantama kaip „pirmoji periodinė patikra“, atliekama po to, kai naujas balionas acetilenui buvo patvirtintas.	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 1803:2002 (išskyrus B priedą)		Gabenamieji dujų balionai. Virintinių anglinio plieno dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN ISO 11623:2002 (išskyrus 4 straipsnį)		Gabenamieji dujų balionai. Kompozitinių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14189:2003		Gabenamieji dujų balionai. Dujų balionų čiaupų tikrinimas ir techninė priežiūra, atliekant periodinę dujų balionų kontrolę	6.2.3.5	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
EN 14876:2007		Gabenamieji dujų balionai. Suvirintųjų plieninių slėginių statinių periodinė kontrolė ir bandymai	6.2.3.5	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
EN 14912:2005		Suskystintų naftos dujų (SND) įrenginiai ir pagalbiniai reikmenys. SND balionų čiaupų tikrinimas ir techninė priežiūra balionų periodinės kontrolės metu	6.2.3.5	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
6.2.5	Reikalavimai ne pagal standartus suprojektuotiems, pagamintiems ir išbandytiems ne JT slėgimams indams Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, arba kai 6.2.2 arba 6.2.4 skirsniuose nenurodytas joks standartas, arba kai 6.2.2 arba 6.2.4 skirsniuose nurodytuose standartuose tam tikri klausimai nereglamentuoti, kompetentinga institucija gali leisti taikyti tokio paties lygio saugą užtikrinantį techninį reglamentą. Kompetentinga institucija JT EEK sekretoriatui persiunčia jos pripažįstamų techninių reglamentų sąrašą. Šiame sąraše pateikiami šie duomenys: reglamento pavadinimas ir priėmimo data, paskirtis ir kur jį galima gauti. Sekretoriatas šią informaciją skelbia viešai savo interneto svetainėje. Tačiau turi būti laikomasi 6.2.1 ir 6.2.3 skirsniuose bei toliau išdėstytų reikalavimų. *PASTABA.* Šiame 6.2.1 skirsnyje nuorodos į techninius standartus laikomos ir nuorodomis į techninius reglamentus.
6.2.5.1	*Medžiagos* Toliau pateikiami pavyzdžiai medžiagų, kurios gali būti naudojamos siekiant laikytis medžiagoms taikomų 6.2.1.2 poskirsnio reikalavimų: a) anglinis plienas – suslėgtoms, suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ir ištirpintoms dujoms, taip pat medžiagoms, nepriskiriamoms 2 klasei, kurios yra išvardytos 4.1.4.1 poskirsnio P200 pakavimo instrukcijos 3 lentelėje; b) legiruotasis plienas (specialiosios plieno rūšys), nikelis, nikelio lydiniai (pavyzdžiui, monelmetalis) – suslėgtoms, suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms dujoms ir ištirpintoms dujoms, taip pat medžiagoms, nepriskiriamoms 2 klasei, kurios yra išvardytos 4.1.4.1 poskirsnio P200 pakavimo instrukcijos 3 lentelėje; c) varis: i) dujoms su 1A, 1O, 1F ir 1TF klasifikaciniais kodais, kurių užpildymo slėgis 15 °C temperatūroje neviršija 2 MPa (20 barų); ii) dujoms su 2A klasifikaciniu kodu, taip pat dimetilo eteriui su JT Nr. 1033; etilchloridui su JT Nr. 1037; metilchloridui su JT Nr. 1063; sieros dioksidui su JT Nr. 1079; vinilbromidui su JT Nr. 1085; vinilchloridui su JT Nr. 1086 bei etileno oksido ir anglies dioksido mišiniui su JT Nr. 3300, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 87 % etileno oksido; iii) dujoms su 3A, 30 ir 3F klasifikaciniais kodais; d) aliuminio lydinys: žr. 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijos P200 (10) specialiąją nuostatą „a“; e) kompozitinė medžiaga – suslėgtoms, suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ir ištirpintoms dujoms; f) sintetinės medžiagos – atšaldytoms suskystintoms dujoms, ir g) stiklas – atšaldytoms suskystintoms dujoms su klasifikaciniu kodu 3A, išskyrus JT Nr. 2187 anglies dioksidą, atšaldytą, suskystintą, ar jo mišinius, ir dujoms su klasifikaciniu kodu 30.
6.2.5.2	*Aptarnavimo įranga* (Rezervuota).
*6.2.5.3*	*Metalo balionai, vamzdeliai, slėginiai būgnai ir balionų ryšuliai* Esant bandymo slėgiui, metalo įtempis labiausiai veikiamoje indo vietoje neturi viršyti 77 % mažiausios takumo įtempio vertės (Re). „Takumo įtempio vertė“ reiškia įtempį, dėl kurio liekamasis pailgėjimas sudaro dvi tūkstantąsias dalis (t. y. 0,2 %) arba – austeniniams plienams – 1 % atstumo tarp pažymėtų bandinio vietų. *PASTABA.* Metalo lakštų atveju tempiamųjų bandinių ašis turi būti statmena valcavimo krypčiai. Liekamasis pailgėjimas po trūkio, išmatuojamas ant apskritimo formos skersmens bandinio, kur atstumas tarp žymų „l“ lygus 5 kartus padidintam skersmenim „d“ (l=5d); jei bandomas stačiakampio formos skersmens bandinys, atstumas tarp žymų „l“ apskaičiuojamas pagal formulę: l = 5.65 * KVADRAT ŠAKNIS(F₀) čia: F₀ – pradinis bandinio skerspjūvio plotas. Slėginiai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti gaminami iš tinkamų medžiagų, kurios turi būti atsparios trupėjimui ir sueižėjimui dėl rūdijimo temperatūrų, priklausančių intervalui nuo -20 °C iki +50 °C. Siūlės turi būti kvalifikuotai suvirintos ir turi užtikrinti visišką saugumą.
*6.2.5.4*	Papildomos nuostatos dėl aliuminio lydinių slėginių indų, skirtų suslėgtoms dujoms, suskystintoms dujoms, ištirpintoms dujoms ir nesuslėgtoms dujoms, kurioms taikomi specialieji reikalavimai (dujų bandiniams), taip pat gaminiams, kuriuose yra suslėgtų dujų, išskyrus aerozolinius purkštuvus ir mažas dujų talpyklas (dujų balionėlius)
6.2.5.4.1	Patvirtintų aliuminio lydinių slėginių indų medžiagos turi atitikti šiuos reikalavimus:

	A	B	C	D
Stipris tempiant Rm, MPa (= N/mm²)	49–186	196–372	196–372	343–490
Takumo įtempis Re, MPa (= N/mm²) (konstanta h = 0,2 %)	10–167	59–314	137–334	206–412
Liekamasis pailgėjimas po trūkio (l = 5d) procentais	12–40	12–30	12–30	11–16
Lenkimo bandymas (aptaiso skersmuo d = n x e, kur e – bandinio storis)	n=5(Rm < 98) n=6(Rm > 98)	n=6(Rm < 325) n=7(Rm > 325)	n=6(Rm < 325) n=7(Rm > 325)	n=7(Rm < 392) n=8(Rm > 392)
„Aluminium Association“ serijos numeris^a	1000	5 000	6 000	2 000

^a Žr. „Aluminium Standards and Data“, penktasis leidimas, 1976 m. sausis, paskelbtas „Aluminium Association „, 750 Third Avenue, New York.

	Tikrosios savybės priklausys nuo lydinio sudėties ir nuo slėginio indo baigiamojo apdorojimo, bet, nepriklausomai nuo naudojamo lydinio, indo sienelių storis turi būti skaičiuojamas pagal kurią nors iš šių formulių: e=(P_MpaD) / ((2Re / 1.3) + P_Mpa) e=(P_barD) / ((20Re / 1.3) + P_bar) arba čia: e = mažiausias slėginio indo sienelės storis, mm P_MPa = bandymo slėgis, MPa Pbar = bandymo slėgis, barais D = nominalus išorinis slėginio indo skersmuo, mm Re = mažiausias garantuotas takumo įtempis 0,2 %, MPa (=N/mm²) Be to, mažiausia garantuota takumo įtempio vertė (Re), naudojama formulėse, jokiu atveju negali viršyti 0,85 mažiausios garantuotos stiprio tempiant vertės (Rm), nepriklausomai nuo to, koks lydinio tipas yra naudojamas. *1 PASTABA.* Pirmiau nurodytos savybės pagrįstos ankstesne patirtimi dėl šių slėginiams indams gaminti naudojamų medžiagų: A stulpelis: nelegiruotas aliuminis, 99,5 % grynumo; B stulpelis: aliuminio ir magnio lydiniai; C stulpelis: aliuminio, silicio ir magnio lydiniai, pvz., ISO/R209-Al-Si- Mg („Aluminium Association“ 6351); D stulpelis: aliuminio, vario ir magnio lydiniai. 2 PASTABA. Liekamasis pailgėjimas po trūkio, išmatuojamas ant apskritimo formos skersmens bandinio, kur atstumas tarp žymų „l“ lygus 5 kartus padidintam skersmenim „d“ (l=5d); jei bandomas stačiakampio formos skersmens bandinys, atstumas tarp žymų „l“ apskaičiuojamas pagal formulę: l = 5.65 * KVADRAT ŠAKNIS(F₀) čia: F₀ – pradinis bandinio skerspjūvio plotas. 3 PASTABA. a) Lenkimo bandymas (žr. schemą) turi būti atliekamas su bandiniais, gaunamais atpjaunant nuo baliono dvi lygias žiedines 3e pločio dalis, kurios jokiu atveju negali būti plonesnės negu 25 mm. Bandiniuose gali būti apdorojamos tik briaunos. b) Lenkimo bandymas atliekamas su d skersmens šerdimi ir dviem apskritimo formos atramomis, pastatytomis (d+3e) atstumu viena nuo kitos. Atliekant bandymą, atstumas tarp vidinių paviršių turi būti ne didesnis kaip šerdies skersmuo. c) Bandinys neturi sueižėti lenkiant jį į vidų aplink šerdį tol, kol atstumas tarp vidinių paviršių nesusilygins su šerdies skersmeniu. d) Šerdies skersmens ir bandinio sienelių storio santykis (n) privalo atitikti lentelėje pateiktas vertes. Lenkimo bandymo schema 80-3337, 77 psl.
6.2.5.4.2	Mažiausioji mažiausio pailgėjimo vertė yra priimtina su sąlyga, kad papildomu bandymu, patvirtintu indų pagaminimo šalies kompetentingos institucijos, įrodoma, jog vežimo metu užtikrinamas toks pats saugumo lygis kaip ir slėginių indų, pagamintų pagal 6.2.5.4.1 punkto lentelėje pateiktas charakteristikas, atveju (taip pat žr. EN 1975:1999 + A1:2003).
6.2.5.4.3	Slėginių indų sienelių storis ploniausiame taške tori būti toks: – jei slėginio indo skersmuo mažesnis nei 50 mm: ne mažesnis kaip 1,5 mm; – jei slėginio indo skersmuo nuo 50 iki 150 mm: ne mažesnis kaip 2 mm, ir – jei slėginio indo skersmuo didesnis nei 150 mm: ne mažesnis kaip 3 mm.
6.2.5.4.4	Slėginių indų galai turi būti pusapvalės, elipsės ar „krepšio rankenos“ formos; jie turi užtikrinti tokį patį saugumo lygį kaip ir slėginio indo korpusas.
6.2.5.5	*Slėginiai indai iš kompozitinių medžiagų* Kompozitinių balionų, vamzdelių, slėginių būgnų ir balionų ryšulių, pagamintų iš kompozitinių medžiagų, konstrukcija turi būti tokia, kad mažiausias trūkio koeficientas (santykis tarp trūkio slėgio ir bandymo slėgio) būtų: – 1,67 slėginiams indams su apgaubiančiu žiedu; – 2,00 slėginiams indams su visiškai apgaubiančia medžiaga.
6.2.5.6	*Uždari kriogeniniai indai* Uždarų kriogeninių indų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms, gamybai taikomi šie reikalavimai:
6.2.5.6.1	Jei naudojamos medžiagos yra ne metalai, jos turi būti netrapios esant mažiausiai slėginio indo ir jo jungčių darbinei temperatūrai.
6.2.5.6.2	Slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad nepriekaištingai veiktų netgi esant žemiausiai jų darbinei temperatūrai. Jų veikimo patikimumas šioje temperatūroje turi būti nustatomas ir tikrinamas bandant kiekvieną vožtuvą ar tokio paties konstrukcijos tipo vožtuvų bandinį.
6.2.5.6.3	Slėginių indų ventiliacijos ir slėgio mažinimo įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad neleistų skysčiui išsitaškyti.
6.2.6	Bendrieji reikalavimai aerozoliniams purkštuvams ir mažoms dujų talpykloms (dujų balionėliams) bei kuro elementų kasetėms su suskystintomis liepsniomis dujomis Esamo ADR 6.2.4 skirsnio formuluotė su atitinkamai pakeista numeracija ir šiais pakeitimais: 6.2.6.3.1 Antraštėje po *„(dujų balionėliams)“* įrašyti *„bei kuro elementų kasetėms su suskystintomis liepsniomis dujomis“.* 6.2.6.3.1.1 Pirmo sakinio pradžioje po „Visos talpyklos“ įrašyti „arba kuro elementų kasetės“. 6.2.6.3.1.2 Antro sakinio pradžioje po „talpyklos“ įrašyti „arba kuro elementų kasetės“. Antrame ir trečiame sakiniuose po „talpykla“ įrašyti „arba kuro elementų kasetė“. 6.2.6.3.1.3 Du kartus po „talpykla“ įrašyti „arba kuro elementų kasetė“.
6.3 SKYRIUS Antraštėje vietoj „MEDŽIAGŲ“ įrašyti „A KATEGORIJOS INFEKCINIŲ MEDŽIAGŲ“. 6.3.1–6.3.3 skirsniai Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.3.1	Bendrosios nuostatos
6.3.1.1	Šio skyriaus reikalavimai taikomi tarai, skirtai A kategorijos infekcinėms medžiagoms vežti.
6.3.2	Reikalavimai tarai
6.3.2.1	Šiame skirsnyje pateikti reikalavimai tarai suformuoti vadovaujantis dabar naudojamos taros, nurodytos 6.1.4 skirsnyje, charakteristikomis. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, leidžiama naudoti ir tarą, kurios techniniai duomenys skiriasi nuo išdėstytų šiame skyriuje, tačiau su sąlyga, kad ši tara tokia pat efektyvi, priimtina kompetentingai institucijai ir gali išlaikyti 6.3.5 skirsnyje aprašytus bandymus. Be ADR aprašytų bandymų metodų, leidžiama taikyti ir kitus tokius pat efektyvius kompetentingos institucijos pripažintos bandymų metodus.
6.3.2.2	Tara turi būti gaminama ir bandoma vadovaujantis kompetentingai institucijai priimtina kokybės užtikrinimo programa, kad kiekvienas pagamintas taros vienetas atitiktų šio skyriaus reikalavimus.
6.3.2.3	Esamo 6.3.1.3 poskirsnio formuluotė.
6.3.3	Taros tipus nurodantys kodai
6.3.3.1	Kodai, naudojami taros tipui žymėti, yra pateikti 6.1.2.7 poskirsnyje.
6.3.3.2	Po taros kodo gali būti nurodomos raidės „U“ arba „W“. Raidė „U“ reiškia specialią, 6.3.5.1.6 punkto reikalavimus atitinkančią tarą. Raidė „W“ reiškia, kad tara, nors ir priskirta kode nurodomam tipui, yra pagaminta pagal kitokius techninius reikalavimus, nei 6.1.4 skirsnio reikalavimus, ir laikoma lygiaverte pagal 6.3.2.1 poskirsnio reikalavimus.“. Papildyti šiais naujais 6.3.4 ir 6.3.5 skirsniais:
„6.3.4	Žymėjimas 1 PASTABA. Žymėjimas nurodo, kad pažymėtoji tara atitinka sėkmingai bandymą išlaikiusį konstrukcijos tipą ir šio skyriaus reikalavimus, keliamus taros gamybai, bet ne naudojimui. 2 PASTABA. Žymėjimas skirtas kaip pagalbinė priemonė taros gamintojams, atnaujintojams, naudotojams, vežėjams ir reguliavimo institucijoms. *3 PASTABA.* Žymėjimas ne visada suteikia visą informaciją apie bandymų lygį ir kt. Šios informacijos reikia ieškoti, pvz., bandymų sertifikatuose, protokoluose ar sėkmingai bandymus išlaikiusios taros registre.
6.3.4.1	Kiekviena tara, skirta naudoti pagal ADR reikalavimus, tam tikroje vietoje turi būti pažymėta patvariais, lengvai įskaitomais žymenimis, kurių dydis turi būti toks, kad jie būtų gerai matomi. Pakuočių, kurių bruto masė didesnė kaip 30 kg, žyma (arba jos kopija) tori būti viršuje arba ant šono. Raidės, skaičiai ir simboliai turi būti ne mažesni kaip 12 mm aukščio, išskyrus tarą, kurios talpa ne didesnė kaip 30 1 ar 30 kg. Šiuo atveju raidės, skaičiai ir simboliai turi būti ne mažesni kaip 6 mm aukščio, o kai taros talpa neviršija 5 1 ar 5 kg – pagal taros dydį.
6.3.4.2	Esamo 6.3.1.1 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Pradžioje vietoj „6.3.2“ įrašyti „6.3.5“. a papunkčio pabaigoje įrašyti: „Šis simbolis naudojamas tik siekiant nurodyti, kad tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus;“. g papunktyje vietoj „6.3.2.9“ įrašyti „6.3.5.1.6“. Pabaigoje išbraukti tekstą po a–g papunkčių.
6.3.4.3	Žymėjimas turi būti atliekamas laikantis 6.3.4.2 a–g papunkčiuose nurodyto eiliškumo; kiekvienas šiuose papunkčiuose nurodytas žymėjimo elementas turi būti aiškiai atskirtas nuo kitų elementų, pavyzdžiui, pasviru brūkšniu arba tarpeliu, kad juos būtų lengva identifikuoti. Pavyzdžiai pateikti 6.3.4.4 poskirsnyje. Jei žymima ir kitais kompetentingos institucijos leidžiamais ženklais, jie neturi trukdyti teisingai suprasti 6.3.4.1 poskirsnyje nurodytų žymenų.
6.3.4.4	Esamo 6.3.1.2 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Žymėjimo pavyzdyje vietoj „01“ įrašyti „06“. Vietoj „6.3.1.1.“ įrašyti „6.3.4.2“ (du kartus). Vietoj „e)“ įrašyti „e) ir“. 6.3.5 Esamo 6.3.2 skirsnio antraštė.
6.3.5.1	*Bandymų atlikimas ir dažnumas*
6.3.5.1.1	Kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti išbandytas, kaip nurodyta šiame skirsnyje, vadovaujantis kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis, leidžiančiomis žymėti ženklu, ir šios kompetentingos institucijos patvirtintas.
6.3.5.1.2	Prieš naudojimą kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti sėkmingai išlaikęs šiame skyriuje nustatytus bandymus. Taros konstrukcijos tipas nustatomas pagal konstrukciją, dydį, medžiagą ir jos storį, pagaminimo ir pakavimo būdą, taip pat įvairius paviršiaus apdorojimo būdus. Jei tara nuo konstrukcijos tipo skiriasi tik tuo, kad yra mažesnio projektinio aukščio, ji vis tiek priskiriama tam tipui.
6.3.5.1.3	Bandymai su produkcijos bandiniais turi būti kartojami kompetentingos institucijos nustatytais intervalais.
6.3.5.1.4	Be to, bandymai turi būti kartojami kiekvieną kartą pasikeitus taros konstrukcijai, medžiagai ar gamybos būdui.
6.3.5.1.5	Esamo 6.3.2.7 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Vietoj „taros, kurios vidinė tara yra mažesnė ar mažesnė jos neto masė“ įrašyti „mažesnio dydžio arba mažesnės neto masės pirminių indų“. Išbraukti „,maišų“.
6.3.5.1.6	Esamo 6.3.2.9 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Pradžioje vietoj „vidiniai“ įrašyti „pirminiai“, vietoj „tarpinėje (antrinėje)“ įrašyti „antrinėje“, o vietoj „išorinėje“ įrašyti „kietoje išorinėje“. a papunktyje vietoj „tarpinės / išorinės taros junginys“ įrašyti „kieta išorinė tara“, vietoj „6.3.2.3“ įrašyti „6.3.5.2.2“, o vietoj „vidiniais“ įrašyti „pirminiais“. b papunktyje vietoj „vidinių“ įrašyti „pirminių“ (du kartus). c papunktyje vietoj „vidinių“, „vidinis“, „vidinio“, „vidiniai“, „vidiniais“ įrašyti „pirminių“, „pirminis“, „pirminio“, „pirminiai“, „pirminiais“ (iš viso septynis kartus), o vietoj „tarpinės taros“ įrašyti „antrinės taros“ (du kartus). d papunktyje vietoj „išorinė“ įrašyti „kieta išorinė“, o vietoj „naudotų vidinių indų“ įrašyti „naudotos taros“. e papunktyje vietoj „vidiniai“, „vidiniuose“ įrašyti „pirminiai“, „pirminiuose“ (iš viso du kartus). f papunktyje vietoj „išorinė“ įrašyti „standi išorinė“, o vietoj „vidinius“ įrašyti „pirminius“ (du kartus). g papunktyje vietoj „6.3.1.1“ įrašyti „6.3.4.2“ (du kartus).
6.3.5.1.7	Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali pareikalauti pagal šį skirsnį privalomais bandymais įrodyti, kad serijiniu būdu pagaminta tara atitinka konstrukcijos tipo bandymų reikalavimus.
6.3.5.1.8	Kompetentingai institucijai patvirtinus ir užtikrinus, kad bandymo rezultatams tai neturės įtakos, keletą bandymų galima atlikti naudojant vieną bandinį.
6.3.5.2	*Taros paruošimas bandymams*
6.3.5.2.1	Esamo 6.3.2.2 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Vietoj „98 % jo talpos“ įrašyti „ne mažiau kaip 98 % jo talpos“. Pabaigoje įterpti šią naują pastabą: *„PASTABA.* Į vandens sąvoką įeina vandens ir užšalimą stabdančių medžiagų tirpalas, kurio savitasis tankis atliekant bandymą esant – 18 0C temperatūrai yra ne mažesnis negu 0,95“.
6.3.5.2.2	Bandymai ir reikalaujamas bandinių skaičius

Privalomi taros tipų bandymai

Taros tipas ^a			Privalomi bandymai
Kieta išorinė tara	Pirminis indas		Purškimas vandeniu 6.3.5.3.6.1	Šaldymas 6.3.5.3.6.2	Kritimas 6.3.5.3	Papildomas kritimas 6.3.5.3.6.3	Pradūrimas 6.3.5.4	Krovimas į rietuvę 6.1.5.6
	Plastikas	Kita	Purškimas vandeniu 6.3.5.3.6.1	Šaldymas 6.3.5.3.6.2	Kritimas 6.3.5.3	Papildomas kritimas 6.3.5.3.6.3	Pradūrimas 6.3.5.4	Krovimas į rietuvę 6.1.5.6
	Plastikas	Kita	Bandinių skaičius	Bandinių skaičius	Bandinių skaičius	Bandinių skaičius	Bandinių skaičius	Bandinių skaičius
Fibros dėžė	x		5	5	10	Atliekama su vienu bandiniu, jei naudojant taroje bus sauso ledo	2	Atliekama su trimis bandiniais, kai bandoma „U“ raide pažymėta tara pagal 6.3.5.1.6 punkto specialiąsias nuostatas
Fibros dėžė		x	5	0	5		2
Fibros būgnas	x		3	3	6		2
Fibros būgnas		x	3	0	3		2
Plastiko dėžė	x		0	5	5		2
Plastiko dėžė		x	0	5	5		2
Plastiko būgnas / kanistras	x		0	3	3		2
Plastiko būgnas / kanistras		x	0	3	3		2
Dėžės iš kitų medžiagų	x		0	5	5		2
Dėžės iš kitų medžiagų		x	0	0	5		2
Būgnai / kanistrai iš kitų medžiagų	x		0	3	3		2
Būgnai / kanistrai iš kitų medžiagų		x	0	0	3		2

^a „Taros tipas“ – tai taros skirstymas į kategorijas bandymų tikslais pagal taros rūšį ir jos medžiagų savybes.

	1 PASTABA. Tais atvejais, kai pirminis indas pagamintas iš dviejų ar daugiau rūšių medžiagų, atitinkamas bandymas nustatomas atsižvelgiant į tą medžiagą kuri yra labiausiai pažeidžiama. 2 PASTABA. Parenkant bandymą arba ruošiantis jam, į antrinės taros medžiagą neatsižvelgiama. Paaiškinimai dėl lentelės taikymo: Jei tara, su kuria bus atliekamas bandymas, sudaryta iš išorinės dėžės iš fibros ir pirminio indo iš plastiko, su penkiais bandiniais atliekamas purškimo vandeniu bandymas (žr. 6.3.5.3.6.1 papunktį), po to – kritimo bandymas, o su kitais penkiais bandiniais – šaldymo -18°C temperatūroje bandymas (žr. 6.3.5.3.6.3 papunktį) ir po to – kritimo bandymas. Jei taroje bus sausas ledas, dar vienas bandinys šaldomas pagal 6.3.5.3.6.3 papunktį, o po to metamas penkis kartus. Su tara paruošta taip pat kaip vežimui atliekami 6.3.5.3 ir 6.3.5.4 poskirsniuose aprašyti bandymai. Lentelėje nurodyti išorinės taros tipai – tai fibra arba panašios medžiagos, kurių veiksmingumą greitai mažina drėgmė, plastikas, kuris esant žemai temperatūrai gali tapti trapus, ir kitos medžiagos, pvz., metalas, kurio veiksmingumui nei drėgmė, nei temperatūra įtakos neturi.
6.3.5.3	*Kritimo bandymas*
6.3.5.3.1	Bandiniai paleidžiami laisvai kristi ant nelankstaus, horizontalaus, lygaus, masyvaus ir kieto paviršiaus pagal 6.1.5.3.4 punktą.
6.3.5.3.2	Jei bandiniai yra dėžės formos, penki bandiniai vienas po kito turi būti numetami: a) plokštuma ant pagrindo; b) plokštuma ant viršutinės dalies; c) plokštuma ant šoninės sienelės; d) plokštuma ant galinės sienelės; e) kampu.
6.3.5.3.3	Jei bandiniai yra būgno formos, trys bandiniai vienas po kito turi būti numetami: a) įstrižai ant viršutinio graižto, kai svorio centras yra tiksliai virš smūgio taško; b) įstrižai ant pagrindo graižto; c) plokštuma ant šono.
6.3.5.3.4	Nors bandinys turi būti metamas reikalaujama kryptimi, leidžiama, kad dėl aerodinaminių priežasčių kryptis smūgio metu būtų kita.
6.3.5.3.5	Po šios atitinkamų kritimų sekos iš pirminių indų turi netekėti, o jie patys išlikti apsaugoti antrinėje taroje esančio tarpinės / absorbuojančios medžiagos sluoksnio.
6.3.5.3.6	Konkrečių bandinių paruošimas kritimo bandymui
6.3.5.3.6.1	Fibra – purškimo vandeniu bandymas Išorinė tara iš fibros: bandinys ne trumpiau kaip vieną valandą purškiamas vandeniu imituojant lietų, kurio intensyvumas – apie 5 cm kritulių per valandą. Tuomet atliekamas6.3.5.3.1 punkte aprašytas bandymas.
6.3.5.3.6.2	Plastikas – šaldymas Pirminiai indai arba išorinė tara iš plastiko: bandinio ir jo turinio temperatūra sumažinama iki -18 °C ar dar žemesnės temperatūros ir ši temperatūra išlaikoma ne mažiau kaip 24 valandas; po to, per 15 minučių nuo bandinio išėmimo iš šios aplinkos su juo atliekamas 6.3.5.3.1 punkte aprašytas bandymas. Jei bandinyje yra sauso ledo, šaldymo trukmė sumažinama iki 4 valandų.
6.3.5.3.6.3	Tara, skirta naudoti su sausu ledu – papildomo kritimo bandymas Kai tara skirta naudoti su sausu ledu, be bandymo, aprašyto 6.3.5.3.1 punkte, ir, kai reikia, bandymų, aprašytų 6.3.5.3.6.1 arba 6.3.5.3.6.2 papunkčiuose, atliekamas papildomas bandymas. Vienas bandinys laikomas sąlygomis, kuriomis sausas ledas išgaruoja; tuomet tas bandinys numetamas viena iš 6.3.5.3.2 punkte nurodytų padėčių, kai metant labiausiai tikėtinas taros pažeidimas.
6.3.5.4	*Pradūrimo bandymas*
6.3.5.4.1	Tara, kurios bruto masė 7 kg ar mažesnė Esamo 6.3.2.6 a) poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Vietoj „neviršija 38 mm“ įrašyti „- 38 mm“.
6.3.5.4.2	Tara, kurios bruto masė viršija 7kg Esamo 6.3.2.6 poskirsnio b papunkčio formuluotė su šiais pakeitimais: Ketvirtame sakinyje vietoj „pirminio (-ių) indo (-ų) ir išorinės taros paviršiaus“ įrašyti „pirminio (-ių) indo (-ų) centro ir išorinės taros paviršiaus“. Penktame sakinyje po „laisvai statmenai metamas“ įrašyti „viršumi į apačią“. Paskutiniame sakinyje vietoj „iš vidinio (-ių) indo (-ų) neturi tekėti“ įrašyti „leidžiamas antrinės taros pramušimas, su sąlyga, kad iš pirminio (-ių) indo (-ų) neteka“.
6.3.5.5	Esamo 6.3.3 skirsnio antraštė.
6.3.5.5.1	Esamo 6.3.3.1 poskirsnio formuluotė su šiais pakeitimais: Pradžioje prieš „bandymo protokolas“ įrašyti „rašytinis“. 4-oje įtraukoje prieš „protokolo“ įrašyti „Bandymo ir“. Pakeisti 8-ą įtrauką ir išdėstyti ją taip: „8. Bandymo turinys;“.
6.3.5.5.2	Esamo 6.3.3.2 poskirsnio formuluotė.
6.4 SKYRIUS
6.4.5.4.1 b)	Pakeisti ir išdėstyti taip: „b) jos taip suprojektuotos, kad atitiktų reikalavimus, nustatytus 6.1 skyriuje I arba II pakavimo grupėms; ir“
6.4.5.4.2	Pradžioje išbraukti „Konteinerinės cisternos ir“.
6.4.5.4.2 b)	Pakeisti ir išdėstyti taip: „b) taip sukonstruotos, kad atitiktų 6.7 skyriuje nustatytus reikalavimus ir galėtų atlaikyti 265 kPa bandymo slėgį; ir“
6.4.5.4.2 c)	Pabaigoje išbraukti „ir konteinerinės cisternos“.
6.4.5.4.3	Išbraukti „ir konteinerinės cisternos“ ir vietoj „kad jos atitinka standartus, lygiaverčius aprašytiems 6.4.5.4.2“ įrašyti „kad: a) jos atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus; b) jos taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.8 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir c) jos taip suprojektuotos, kad bet kokia numatyta papildoma apsauga galėtų atlaikyti statinius ir dinaminius įtempius, atsirandančius tvarkant krovinius ir esant įprastoms vežimo sąlygoms, ir apsaugoti, kad didžiausias leistinas spinduliuotės lygis bet kuriame išorinio cisternų paviršiaus taške nepadidės daugiau nei 20 %.“.
6.4.5.4.4	Pirmame sakinyje prieš „konteineriai“ įrašyti „uždaro tipo“.
6.4.5.4.5 b)	Pakeisti tekstą prieš i ir ii papunkčius ir išdėstyti jį taip: „b) taip suprojektuoti, kad atitiktų reikalavimus, nustatytus 6.5 skyriuje I arba II pakavimo grupėms, ir, jei su jais atliekami tame skyriuje nustatyti bandymai (įvertinant tai, kad kritimo bandymas atliekamas metant taip, kad pažeidimas būtų didžiausias), apsaugotų nuo:“.
6.4.8.8	Vietoj „2.2.7.7.2.4–2.2.7.7.2.6“ įrašyti „2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6“.
6.4.8.14	Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.4.8.14	Pakuotė su mažo dispersiškumo radioaktyviąja medžiaga turi būti taip suprojektuota, kad bet kokie elementai, kuriais papildyta mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga, bet kurie nėra jos sudėtinė dalis, arba bet kokie vidiniai šios taros elementai nepakenktų mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos savybėms.“.
6.4.10.3	Vietoj „2.2.7.7.2.4–2.2.7.7.2.6“ įrašyti „2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6“.
6.4.11.2	Pirmame sakinyje vietoj „šio skirsnio“ įrašyti „2.2.7.2.3.5“. Išbraukti a–d papunkčius ir 6.4.11.2 lentelę.
6.4.11.11 ir 6.4.11.12 Vietoj „N“ subkritiškumas“ įrašyti „N“ pakuočių subkritiškumas“.
6.4.11.13	Papildyti šiuo nauju punktu:
„6.4.11.13	Pakuočių su daliosiomis medžiagos kritiškumo saugos indeksas (CSI) apskaičiuojamas 50 padalinant iš mažesniosios iš dviejų N verčių, apskaičiuotų pagal 6.4.11.11 ir 6.4.11.12 (t. y. CSI = 50/N). Kritiškumo saugos indekso vertė gali būti lygi nuliui, jei neribotas skaičius pakuočių yra subkritiškos (t. y. abiem atvejais N iš esmės yra lygus begalybei).“.
6.4.12.1 ir 6.4.12.2 Vietoj „2.2.7.3.3, 2.2.7.3.4, 2.2.7.4.1, 2.2.7.4.2“ įrašyti „2.2.7.2.3.1.3, 2.2.7.2.3.1.4, 2.2.7.2.3.3.1, 2.2.7.2.3.3.2, 2.2.7.2.3.4.1, 2.2.7.2.3.4.2“.
6.4.12.1 a)	Po „arba specialaus tipo radioaktyviąją medžiagą“ įrašyti „arba mažo dispersiškumo radioaktyviąją medžiagą“.
6.4.14	Vietoj „2.2.7.4.5 a)“ įrašyti „2.2.7.2.3.3.5 a)“.
6.4.22.2, 6.4.22.3 ir 6.4.23.2 c) Vietoj „5.1.5.3.1“ įrašyti „5.1.5.2.1“.
6.4.23.14 h)	Vietoj „5.1.5.2.2“ įrašyti „5.1.5.1.2“. o) Prieš „6.4.8.5“ įrašyti „6.4.8.4“.
6.4.23.15	Pabaigoje įrašyti „pagal 1.6.6.2.1, 1.6.6.2.2, 6.4.22.2, 6.4.22.3 ir 6.4.22.4 poskirsnius.“.
6.5 SKYRIUS
6.5.2.1.1 a)	Po simbolio įrašyti šį naują sakinį: „Šis simbolis naudojamas tik siekiant nurodyti, jog tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus.“.
6.5.2.2.1	Lentelę papildyti šiuo naujų įrašu ir nauja b pastaba po lentele:

Papildomas žymėjimas	VTK kategorija
Papildomas žymėjimas	Metalo	Kieto plastiko	Sudėtinis	Fibros kartono	Medžio
Didžiausia leidžiama apkrova kraunant rietuvėmis ^b	X	X	X	X	X

	^b Žr. 6.5.2.2.2 punktą. Šis papildomas žymėjimas taikomas visiems VTK, pagamintiems, suremontuotiems ar perdarytiems po 2011 m. sausio 1 d. (taip pat žr. 1.6.1.15 punktą).“.
6.5.2.2.2	Papildyti šiuo nauju 6.5.2.2.2 punktu ir atitinkamai pakeisti tolesnių punktų numeraciją:
„6.5.2.2.2	Didžiausia leidžiama apkrova kraunant rietuvėmis, taikoma naudojant VTK, nurodoma simbolyje taip:

VTK, kuriuos galima krauti į rietuvę

VTK, kurių negalima krauti į rietuvę

80-3337, 82 psl.

	Šis simbolis turi būti ne mažesnis negu 100 mm x 100 mm, būti patvarus ir aiškiai matomas. Masę nurodančios raidės ir skaičiai turi būti ne mažesni negu 12 mm aukščio. Virš simbolio negali būti nurodyta didesnė masė negu patvirtinta konstrukcijos tipo bandymu (žr. 6.5.6.6.4 punktą) ir padalyta iš 1,8. *PASTABA.* 6.5.2.2.2 papunkčio nuostatos taikomos visiems VTK, pagamintiems, suremontuotiems ar perdarytiems po 2011 m. sausio 1 d. (taip pat žr. 1.6.1.15 punktą).“.
6.5.4.4.2	Pirmame sakinyje po „atitinkamu sandarumo bandymu“ įrašyti „, kuris yra lygiavertis 6.5.6.7.3 punkte nustatytam bandymui“. Po a ir b papunkčių vietoj „Šiam bandymui VTK gali būti be uždarymo įtaisų.“ įrašyti „Šiam bandymui VTK turi būti su pirminiu dugno uždarymo įtaisu.“.
6.5.4.5.5	Pakeisti numeraciją į 6.5.4.4.4.
6.5.6.1.1	Vietoj pirmo sakinio įrašyti „Prieš naudojimą ir prieš kompetentingai institucijai suteikiant patvirtinimą, leidžiantį naudoti šį ženklą, kiekvienos VTK konstrukcijos tipas turi būti sėkmingai išlaikęs šiame skyriuje nustatytus bandymus.“.
6.5.6.2.1	Vietoj „6.5.6.12“ įrašyti „6.5.6.13“.
6.5.6.2.4	Vietoj „6.5.6.13“ įrašyti „6.5.6.14“.
6.5.6.3.7	Vietoj pirmų septynių stulpelių įrašyti šiuos naujus pirmus aštuonis stulpelius (trys paskutiniai stulpeliai nesikeičia):

VTK tipas	Vibracija ¹	Kėlimas už apačios	Kėlimas už viršutinės dalies	Krovimas rietuvėmis ^b	Sandarumas	Hidraulinis slėgis	Kritimas
Metalo:
11 A, 11B, 11N	–	1^a	2	3	–	–	4^e
21A, 21B, 21N	–	1^a	2	3	4	5	6^e
31A, 31B,31N	1	2^a	3	4	5	6	7^e
Lankstūs ^d	–	–	x^c	X	–	–	X
Kieto plastiko:
11H1, 11H2	–	1^a	2	3	–	–	4
21H1,21H2	–	1^a	2	3	4	5	6
31H1,31H2	1	2^a	3	4^g	5	6	7
Sudėtiniai:
11HZ1, 11HZ2	–	1^a	2	3	–	–	4^e
21HZ1, 21HZ2	–	1^a	2	3	4	5	6^e
31HZ1, 31HZ2	1	2^a	3	4^g	5	6	7^e
Fibros kartono	–	1	–	2	–	–	3
Medžio	–	1	–	2	–	–	3

	Po lentele įrašyti šią f pastabą: „^f Vibracijos bandymas gali būti atliekamas su kitu tos pačios konstrukcijos VTK“, o esamą f pastabą pervadinti g pastaba.
6.5.6.5.5 a)	Pakeisti ir išdėstyti taip:
	„a) Metalo, kieto plastiko ir sudėtiniai VTK: VTK įprastomis vežimo sąlygomis turi likti saugūs, juose, įskaitant pagrindo padėklą, jei toks yra, neturi būti pastebima liekamosios deformacijos ir neturi būti prarasta nė kiek turinio;“.
6.5.6.7.3	Išbraukti paskutinį sakinį.
6.5.6.9.3	Pakeisti pirmą sakinį ir išdėstyti jį taip: „VTK turi būti metamas ant nelankstaus, horizontalaus, lygaus, masyvaus ir standaus paviršiaus laikantis 6.1.5.3.4 punkto reikalavimų ir tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad smūgio taškas bus toje VTK pagrindo dalyje, kuri laikoma labiausiai pažeidžiama.“.
6.5.6.9.5	Papildyti šiuo nauju d punktu: „d) Visi VTK: jokio pažeidimo, dėl kurio VTK taptų nesaugu vežti antriniam panaudojimui ar sunaikinimui, ir jokio turinio praradimo. Be to, turi būti įmanoma pakelti VTK atitinkamomis priemonėmis ir išlaikyti pakeltą penkias minutes.“.
6.5.6.13	Papildyti šiuo nauju 6.5.6.13 poskirsniu ir atitinkamai pakeisti tolesnių poskirsnių numeraciją:
„6.5.6.13	*Vibracijos bandymas*
6.5.6.13.1	Taikymas Taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas visiems VTK, kurie yra skirti skysčiams. *PASTABA.* Šis bandymas taikomas po 2010 m. gruodžio 31 d. pagamintų VTK konstrukcijos tipams (taip pat žr. 1.6.1.14 poskirsnį).
6.5.6.13.2	VTK paruošimas bandymui Bandomasis VTK parenkamas atsitiktine tvarka ir su tokiais įtaisais bei uždaromas taip, kaip vežimui. VTK turi būti pripildytas vandens ne mažiau kaip iki 98 % jo didžiausios galimos talpos.
6.5.6.13.3	Bandymo metodas ir trukmė
6.5.6.13.3.1	VTK padedamas ant bandymo mechanizmo su vertikalia sinusoidine dviguba amplitude (pilnas poslinkio žingsnis nuo minimumo iki maksimumo) 25 mm ± 5 % platformos vidurio. Prireikus, prie platformos tvirtinami vertikaliam judėjimui netrukdantys sulaikomieji įtaisai, neleidžiantys bandiniui horizontaliai nuslinkti nuo platformos.
6.5.6.13.3.2 Bandymas atliekamas vieną valandą tokiu vibravimo dažniu, dėl kurio dalis VTK pagrindo per kiekvieną ciklo dalį pakyla nuo vibruojančios platformos tiek, kad bent viename taške tarp VTK pagrindo ir bandymo platformos protarpiais būtų galima iki galo įstatyti metalinį tarpiklį. Kad tara išvengtų rezonanso, pirminį nustatymo dažnį gali tekti koreguoti. Nepaisant to, bandymo dažnis turi likti toks, kad po VTK būtų galima pakišti metalinį tarpiklį, kaip nurodyta pirmiau šioje pastraipoje. Nustatant, ar testas išlaikytas, nenutrūkstama galimybė pakišti metalinį tarpiklį yra būtina sąlyga.

	Šiame bandyme naudojamas metalinis tarpiklis turi būti ne mažesnis negu 1,6 mm storio, 50 mm pločio ir pakankamai ilgas, kad tarp VTK ir bandymo platformos būtų galima pakišti bent 100 mm jo ilgio.
6.5.6.13.4	Bandymo išlaikymo kriterijai Neturi būti turinio nutekėjimo ir jokių trūkių konteineryje. Be to, neturi sulūžti ar sugesti jokios struktūrinės sudedamosios dalys, pvz., neplyšti suvirinimo siūlės ar nebūti pažeisti tvirtinimai.“.
6.6 SKYRIUS
6.6.3.1 a)	Po simbolio įrašyti šį naują sakinį: „Šis simbolis naudojamas tik siekiant nurodyti, jog tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus.“.
6.6.5.1.1	Vietoj „kompetentingos institucijos nustatytomis ir patvirtintomis procedūromis“ įrašyti „kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis, leidžiančiomis atlikti ženklinimą, ir turi būti šios kompetentingos institucijos patvirtintas“.
6.6.5.1.2	Vietoj pirmo sakinio įrašyti „Prieš naudojimą kiekvienas didelės taros konstrukcijos tipas turi būti sėkmingai išlaikęs šiame skyriuje nustatytus bandymus.“.
6.6.5.3.4.3	Pakeisti tekstą po antrašte ir išdėstyti jį taip: „Didelė tara turi būti metama ant nelankstaus, horizontalaus, lygaus, masyvaus ir kieto paviršiaus laikantis 6.1.5.3.4 punkto reikalavimų ir tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad smūgio taškas bus toje didelės taros pagrindo dalyje, kuri laikoma labiausiai pažeidžiama.“.
6.7 SKYRIUS 6.7.2.1, 6.7.3.1 ir 6.7.4.1 Sąvokos „kilnojama cisterna“ apibrėžties priešpaskutiniame sakinyje vietoj „ant transporto priemonės ar į laivą“ įrašyti „į transporto priemonę, vagoną arba jūrinį ar vidaus vandenų laivą“.
6.7.4.14.4	Paskutiniame sakinyje po „periodines apžiūras“ įrašyti „ir bandymus“.
6.7.4.14.5	Pakeisti ir išdėstyti taip: „(Išbraukta)“.
6.7.5.2.1	Paskutiniame sakinyje vietoj „ant transporto vieneto arba laivo“ įrašyti „į transporto priemonę, vagoną arba jūrinį ar vidaus vandenų laivą“.
6.7.5.2.3	Vietoj „6.2.5“ įrašyti „6.2.1 ir 6.2.2“.
6.7.5.2.9	Vietoj „6.2.5.2“ įrašyti „6.2.2.1“.
	Vietoj „(žr. 6.2.3)“ įrašyti „(žr. 6.2.5)“.
6.7.5.3.2	Paskutiniame sakinyje vietoj „atskirti izoliuojančiais vožtuvais į grupes, kurių talpa ne didesnė kaip 3000 litrai“ įrašyti „padalyti į ne didesnes negu 3 000 litrų talpos grupes, atskirtas izoliuojančiais vožtuvais“.
6.7.5.4.1	Vietoj „sujungti į ne didesnės kaip 3000 litrų talpos junginius. Kiekviename junginyje turi būti“ įrašyti „padalyti į ne didesnes negu 3 000 litrų talpos grupes, atskirtas izoliuojančiais vožtuvais. Kiekvienoje grupėje turi būti“.
6.8 SKYRIUS
6.8.2.2.1		Po „6.8.2.1.1 reikalavimus“ įrašyti šią naują pastraipą: „Vamzdynai turi būti taip suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti, kad nekiltų jų pažeidimo rizikos dėl šiluminio plėtimosi ir susitraukimo, mechaninio smūgio ar vibracijos.“.
6.8.2.1.4		Pakeisti pradžią ir išdėstyti ją taip: „Korpusai turi būti sukonstruoti ir pagaminti pagal 6.8.2.6 poskirsnyje išvardytų standartų reikalavimus arba kompetentingos institucijos patvirtinto techninio reglamento reikalavimus, vadovaujantis 6.8.2.7, kur medžiagos ...“.
6.8.2.1.23		Pakeisti tekstą prie ?lamda = 0.8 ir išdėstyti jį taip: „?lamda = 0.8: suvirinimo siūlės, kiek tai įmanoma, turi būti tikrinamos vizualiai iš abiejų pusių ir pasirinktinai tikrinamos atliekant neardomąjį bandymą. Išbandomos visos „T“ formos suvirintos jungtys, kurių bendras suvirinimo siūlės ilgis yra ne mažesnis negu 10 % visų išilginių, perimetrinių ir radialinių (cisternos galuose) suvirinimo siūlių sumos.“.
6.8.2.2.1		Po „6.8.2.1.1 reikalavimus“ įrašyti šią naują pastraipą: „Vamzdynai turi būti taip suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti, kad nekiltų pažeidimo rizikos dėl šiluminio plėtimosi ir susitraukimo, mechaninio smūgio ar vibracijos.“.
6.8.2.4.2		Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.8.2.4.2		Korpusų ir jų įrangos periodinės patikros atliekamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus. I penkerius metus. Periodinės patikros metu: – apžiūrima išorė ir vidus; – atliekamas korpuso kartu su įranga sandarumo bandymas pagal 6.8.2.4.3 punktą ir tikrinama, ar visa įranga veikia tinkamai; – paprastai atliekamas hidraulinis bandymas slėgiu (jei reikia, dėl korpusų ir jų sekcijų bandymo slėgių žr. 6.8.2.4.1 punktą). Šiluminės ar kitokios izoliacijos apkala nuimama tik tada, kai tai būtina teisingam korpuso savybių įvertinimui atlikti. Kompetentingos institucijos patvirtintam ekspertui leidus, su cisternomis, skirtomis miltelinėms arba granuliuotoms medžiagoms vežti, vietoj hidraulinio bandymo slėgiu gali būti atliekamas sandarumo bandymas pagal 6.8.2.4.3 punktą, taikant tokį efektyvųjį vidinį slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią darbinį slėgį.“.
6.8.2.4.3		Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.8.2.4.3		Korpusų ir jų įrangos tarpinės patikros atliekamos ne rečiau kaip kartą per trejus metus. \| kartą per dvejus su puse metų po pirminės patikros ir kiekvienos periodinės patikros. Šios tarpinės patikros gali būti atliekamos per tris mėnesius iki arba po nustatytos datos. Tačiau tarpinė patikra gali būti atliekama ir kitu laiku iki nustatytos datos. Jei tarpinė patikra atliekama anksčiau negu per tris mėnesius iki nustatytos datos, kita tarpinė patikra atliekama ne vėliau kaip po trejų metų \| dvejų su puse metų nuo šios dienos. Tarpinės patikros metu atliekamas korpuso kartu su įranga sandarumo bandymas ir tikrinama, ar visa įranga veikia tinkamai. Šis bandymas atliekamas taikant tokį efektyvųjį vidinį slėgį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią darbinį slėgį. Jei cisternos skirtos vežti skystas ar kietas miltelines ar granuliuotas medžiagas ir jei jų sandarumo bandymas atliekamas panaudojant dujas, bandymas atliekamas taikant slėgį, kuris yra ne mažesnis negu 25 % didžiausio darbinio slėgio. Visais atvejais slėgis turi būti ne mažesnis negu 20 kPa (0,2 baro) (manometrinis slėgis). Cisternų su ventiliacine sistema ir apsauginiu įtaisu, apsaugančiu nuo turinio nutekėjimo iš cisternos jai apvirtus, bandymo slėgis turi būti lygus statiniam užpildomos medžiagos slėgiui. Jei korpusas padalytas į sekcijas, atskirai atliekamas kiekvienos sekcijos sandarumo bandymas.“.
6.8.2.4.4		Pabaigoje įrašyti „Jei buvo atlikta neplaninė patikra pagal 6.8.2.4.2 punkto reikalavimus, gali būti laikoma, kad buvo atlikta periodinė patikra. Jei neplaninė patikra buvo atlikta pagal 6.8.2.4.3 punkto reikalavimus, gali būti laikoma, kad buvo atlikta tarpinė patikra.“.
6.8.2.4.5		Po „į kodą“ įrašyti „ir specialiosiose nuostatose nurodytus raidžių-skaičių kodus“. Antrame sakinyje po „šių operacijų rezultatai“ įrašyti „netgi jei rezultatai neigiami“.
6.8.2.5.1		Pakeisti septintą įtrauką ir išdėstyti ją taip: „- korpuso talpa (jei korpusas sudarytas iš keleto sekcijų – kiekvienos sekcijos talpa), po kurios seka simbolis „S“, jei korpusas ar sekcijos bangavimo slopintuvais padalyti į ne didesnius negu 7 500 litrų talpos skyrius;“.
		Devintoje įtraukoje išbraukti pastabą.
6.8.2.6		Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.8.2.6		*Reikalavimai cisternoms, kurios projektuojamos, gaminamos ir bandomos pagal standartus* *PASTABA.* Standartuose nurodyti asmenys ar įstaigos, atsakingi pagal ADR, turi atitikti ADR reikalavimus. Priklausomai nuo cisternos pagaminimo datos, šioje lentelėje išvardyti standartai privalo būti taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, siekiant laikytis 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta 5 stulpelyje. Visais atvejais 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimai yra viršesni. Jei lentelėje nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentelėje nenurodyta kitaip.

Taikomi poskirsniai ir punktai	Nuoroda	Dokumento pavadinimas	Privaloma taikyti cisternoms, pagamintoms	Leidžiama taikyti cisternoms, pagamintoms
(D	(2)	(3)	(4)	(5)
6.8.2.1	EN 14025:2003 + AC:2005	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Metalinės slėginės talpyklos. Projektavimas ir gamyba		Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.
6.8.2.1	EN 14025:2008	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Metalinės slėginės talpyklos. Projektavimas ir gamyba	Po 2009 m. liepos 1 d.	Iki 2009 m. liepos 1 d.
6.8.2.2.1	EN 14432: 2006	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Talpyklų skystiesiems chemikalams vežti įrenginiai. Produkto iškrovimo ir oro įleidžiamieji vožtuvai	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
6.8.2.2.1	EN 14433: 2006	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Talpyklų skystiesiems chemikalams vežti įrenginiai. Žemutiniai vožtuvai	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
*Bandymams ir patikroms*
6.8.2.4 6.8.3.4	EN 12972:2001 (išskyrus D ir E priedus)	Talpyklos pavojingiems kroviniams vežti. Metalinių talpyklų bandymai, tikrinimas ir ženklinimas	Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.*	Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
*Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintoms tiems patiems tikslams naudojamoms cisternoms 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą
6.8.2.4 6.8.3.4	EN 12972:2007	Talpyklos pavojingiems kroviniams vežti. Metalinių talpyklų bandymai, tikrinimas ir ženklinimas	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
*Ne didesnio kaip 50 kPa eksploatacinio slėgio cisternoms, skirtoms vežti medžiagas, kurioms 3.2 skyriaus A lentelės 12 stulpelyje priskirtas cisternos kodas su raide „G“*
6.8.2.1	EN 13094:2004	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Ne didesnio kaip 0,5 bar eksploatacinio slėgio metalinės talpyklos. Projektavimas ir gamyba		Nuo 2005 m. sausio 1 d.
*Cisternoms, skirtoms 2 klasės dujoms*
6.8.2. 1 (išskyrus 6.8.2.1.17); 6.8.2.4.1 (išskyrus sandarumo bandymą); 6.8.2.5.1, 6.8.3.1 ir 6.8.3.5.1	EN 12493:2001 (išskyrus C priedą)	Virintinės plieninės suskystintų naftos dujų (SND) talpyklos. Automobilinės cisternos. Projektavimas ir gamyba *PASTABA.* Automobilių cisternos čia reiškia „stacionarias cisternas“ ir „nuimamas cisternas“, apibrėžtas ADR.	Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.	Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
1.2.1,6.8.1, 6.8.2.1 (išskyrus 6.8.2.1.17), 6.8.2.5, 6.8.3.1, 6.8.3.5, 6.8.5.1–6.8.5.3	EN 12493:2008 (išskyrus C priedą)	Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Suvirintosios plieninės suskystintų naftos dujų talpyklos. Automobilinių cisternų projektavimas ir gamyba *PASTABA.* Automobilių cisternos čia reiškia „stacionarias cisternas“ ir „nuimamas cisternas“, apibrėžtas ADR.	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
6.8.3.2 (išskyrus 6.8.3.2.3)	EN 12252:2000	Automobilinių suskystintų naftos dujų (SND) cisternų įranga *PASTABA.* Automobilių cisternos čia reiškia „stacionarias cisternas“ ir „nuimamas cisternas“, apibrėžtas ADR.	Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.	Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
6.8.3.2 (išskyrus 6.8.3.2.3) ir 6.8.3.4.9	EN 12252:2005 + A1:2008	Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. SND automobilinių cisternų įranga *PASTABA.* Automobilių cisternos čia reiškia „stacionarias cisternas“ ir „nuimamas cisternas“, apibrėžtas ADR.	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
6.8.2.1 (išskyrus 6.8.2.1.17), 6.8.2.4, 6.8.3.1 ir 6.8.3.4	EN 13530-2:2002	Kriogeniniai indai. Dideli kilnojamieji vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis. Projektavimas, gamyba, kontrolė ir bandymas		Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.
6.8.2.1 (išskyrus 6.8.2.1.17), 6.8.2.4, 6.8.3.1 ir 6.8.3.4	EN 13530-2:2002 + A1:2004	Kriogeniniai indai. Dideli kilnojamieji vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis. Projektavimas, gamyba, kontrolė ir bandymas	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
6.8.2.1 (išskyrus 6.8.2.1.17, 6.8.2.1.19 ir 6.8.2.1.20), 6.8.2.4, 6.8.3.1 ir 6.8.3.4	EN 14398-2:2003 (išskyrus 1 lentelę)	Kriogeniniai indai. Dideli, kilnojamieji, ne vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis. Projektavimas, gamyba, kontrolė ir bandymai	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
Cisternoms, skirtoms vežti skystus naftos produktus ir kitus pavojingus 3 klasės krovinius, kurių garų slėgis neviršija 110 kPa esant 50 °C temperatūrai, bei naftą, kurie neturi šalutinio toksinio arba ardomojo pavojaus
6.8.2.1	EN 13094:2004	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams gabenti. Ne didesnio kaip 0,5 bar eksploatacinio slėgio metalinės talpyklos. Projektavimas ir gamyba		Nuo 2005 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13082:2001	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Garų perdavimo vožtuvas	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13308:2002	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Pusiausviroji neslėginė apatinė talpyklos sklendė	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13314:2002	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Pripildymo angos dangtis	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13316:2002	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Pusiausviroji slėginė apatinė talpyklos sklendė	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13317:2002	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Liuko dangčio mazgas		Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13317:2002 (išskyrus B priedo paveikslą ir B.2 lentelę) (medžiaga turi atitikti EN 13094:2004 standarto 5.2 dalies reikalavimus)	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Liuko dangčio mazgas	Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.*	Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintoms tiems patiems tikslams naudojamoms cisternoms 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 13317:2002 + Al:2006	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Liuko dangčio mazgas	Po 2011 m. sausio 1 d.	Iki 2011 m. sausio 1 d.
6.8.2.2 ir 6.8.2.4.1	EN 14595:2005	Talpyklos pavojingiesiems kroviniams vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Uždarojo ciklo alsuoklis	Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.

“.

6.8.2.7	Išbraukti pirmą ir antrą pastraipas. Pakeisti trečią (naują pirmą) pastraipą ir išdėstyti ją taip: „Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, arba kai 6.8.2.6 poskirsnyje nenurodytas joks standartas, arba kai 6.8.2.6 poskirsnyje nurodytose standartuose tam tikri klausimai nereglamentuoti, kompetentinga institucija gali leisti taikyti tokio paties lygio saugą užtikrinantį techninį reglamentą. Tačiau cisternos turi atitikti būtiniausius 6.8.2 skirsnyje nustatytus reikalavimus.“.
6.8.3.1.5	Vietoj „6.2.3.1“ įrašyti „6.2.5.3“.
6.8.3.2.3	Pakeisti pradžią ir išdėstyti ją taip: „Visos cisternų užpildymo ir išleidimo angos
6.8.3.2.11	Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Vakuumu izoliuotoms cisternoms 6.8.2.1.7 punkto nuostatos netaikomos.“.
6.8.3.4.6	Pakeisti ir išdėstyti taip:
„6.8.3.4.6	Nukrypstant nuo 6.8.2.4 reikalavimų, periodinės patikros pagal 6.8.2.4.2 punktą atliekamos ne rečiau kaip : a) kartą per trejus metus \| kartą per dvejus su puse metų, kai cisternos skirtos vežti JT Nr. 1008 boro trifluoridą, JT Nr. 1017 chlorą, JT Nr. 1048 vandenilio bromidą, bevandenį, JT Nr. 1050 vandenilio chloridą, bevandenį, JT Nr. 1053 vandenilio sulfidą, JT Nr. 1067 diazoto tetraoksidą (azoto dioksidą) arba JT Nr. 1079 sieros dioksidą; arba ne vėliau kaip: b) po šešerių metų \| po aštuonerių metų eksploatacijos, o po to kas 12 metų, jei cisternos skirtos vežti atšaldytas suskystintas dujas.
	Tarpinės patikros pagal 6.8.2.4.3 punktą atliekamos ne vėliau kaip po šešerių metų nuo periodinės patikros	Kompetentingos institucijos reikalavimu sandarumo bandymas arba tarpinė patikra pagal 6.8.2.4.3 punktą gali būti atlikti per laikotarpį nuo vienos periodinės patikros iki kitos
	Kai korpusas, jo jungtys, vamzdžiai ir kita įranga buvo išbandyti atskirais bandymais, po surinkimo atliekamas cisternos sandarumo bandymas.“
6.8.3.4.13	Vietoj „6.2.1.6“ įrašyti „atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.5“.
6.8.3.4.16	Antrame sakinyje po „šių operacijų rezultatai“ įrašyti „netgi jei rezultatai neigiami“.
6.8.3.5.13	Vietoj „6.2.1.7“ įrašyti „6.2.2.7“.
6.8.3.6	Vietoj įvadinės dalies („6.8 skyriaus reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo taikytas šis standartas:“) įrašyti: „Priklausomai nuo transporto priemonės-baterijos arba DDK pagaminimo datos, šioje lentelėje išvardyti standartai privalo būti taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, siekiant laikytis 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta 5 stulpelyje. Visais atvejais 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimai yra viršesni. Jei lentelėje nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentelėje nenurodyta kitaip.“. Lentelėje įterpti šiuos du naujus 4 ir 5 stulpelius:

Privaloma taikyti transporto priemonėms-baterijoms arba DDK, pagamintiems	Leidžiama taikyti transporto priemonėms-baterijoms arba DDK, pagamintiems
(4)	(5)
Po 2009 m. sausio 1 d.	Iki 2009 m. sausio 1 d.

6.8.4 TE11	Pabaigoje įrašyti šį naują sakinį: „Apsauginis vožtuvas, neleidžiantis patekti pašalinėms medžiagoms, šios nuostatos neatitinka.“.
6.8.4	Papildyti šiomis naujomis specialiosiomis nuostatomis: „TA4 1.8.7 skirsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras vykdo kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.“. „TT9 Patikroms ir bandymams (įskaitant gamybos priežiūrą) taikomos 1.8.7 skirsnyje nurodytos procedūros, kurias vykdo kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.“.
6.12 SKYRIUS Papildyti šiuo nauju 6.12 skyriumi: „6.12 SKYRIUS CISTERNŲ, KONTEINERIŲ PILTINIAMS / BIRALINIAMS KROVINIAMS IR MOBILIŲJŲ SPROGMENŲ GAMINIMO ĮRENGINIŲ (MEMU) SPECIALIŲ SEKCIJŲ, SKIRTŲ SPROGMENIMS, GAMYBAI, ĮRANGAI, TIPO PATVIRTINIMUI, PATIKROMS IR BANDYMAMS BEI ŽYMĖJIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI 1 PASTABA. Dėl kilnojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių; dėl stacionarių cisternų (autocisternų), nuimamų cisternų, konteinerinių cisternų ir nuimamų kėbulų-cisternų, kurių korpusas pagamintas iš metalų, žr. 6.8 skyrių; dėl cisternų iš pluoštu armuoto plastiko žr. 6.9 skyrių; dėl vakuuminių cisternų atliekoms žr. 6.10 skyrių, dėl konteinerių piltiniams / biraliniams kroviniams žr. 6.11 skyrių. 2 PASTABA. Šis skyrius taikomas stacionarioms cisternoms, nuimamoms cisternoms, konteinerinėms cisternoms, nuimamiems kėbulams-cisternoms, kurios neatitinka visų 1 pastaboje minėtų skyrių reikalavimų, taip pat konteineriams piltiniams / biraliniams kroviniams ir specialioms sekcijoms, skirtoms sprogmenims.
6.12.1	Taikymo sritis Šio skyriaus reikalavimai taikomi cisternoms, konteineriams piltiniams / biraliniams kroviniams ir specialioms sekcijoms, skirtoms pavojingiems kroviniams vežti mobiliuosiuose sprogmenų gaminimo įrenginiuose (MEMU).
6.12.2	Bendrosios nuostatos
6.12.2.1	Cisternos turi atitikti 6.8 skyriaus reikalavimus, nepaisant 1.2.1 skirsnyje stacionarioms cisternoms nustatytos mažiausios galimos talpos, pakoreguotos pagal šio skyriaus specialiąsias nuostatas.
6.12.2.2	Konteineriai piltiniams / biraliniams kroviniams, skirti vežti pavojingus krovinius MEMU, turi atitikti BK2 tipo konteineriams piltiniams / biraliniams kroviniams taikomus reikalavimus.
6.12.2.3	Kai vienoje cisternoje ar konteineryje piltiniams / biraliniams kroviniams vežamos kelių rūšių medžiagos, šios medžiagos turi būti atskirtos viena nuo kitos bent dviem sienelėmis, tarp kurių yra oro tarpas be jokių medžiagų.
6.12.3	Cisternos
6.12.3.1	*1 000 litrų arba didesnės talpos cisternos*
6.12.3.1.1	Šios cisternos turi atitikti 6.8.2 skirsnio reikalavimus.
6.12.3.1.2	Kai pagal 6.8.2 skirsnio nuostatas privalomas apsauginis vožtuvas, cisternoje taip pat turi būti trukioji membrana arba kitos tinkamos slėgio mažinimo priemonės, patvirtintos kompetentingos institucijos.
6.12.3.1.3	Kai korpuso pjūvis nėra apskritimo formos, pvz., kai korpusas yra stačiakampio arba elipsės formos ir todėl skaičiavimai pagal 6.8.2.1.4 punktą arba jame nurodytus standartus ar techninius kodeksus negalimi, korpuso atsparumas leidžiamiems įtempiams gali būti įvertintas atliekant kompetentingos institucijos nurodytą slėgio bandymą. Šios cisternos turi atitikti 6.8.2.1 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.8.2.1.3, 6.8.2.1.4 ir 6.8.2.1.13–6.8.2.1.22 punktų reikalavimus. Šių korpusų storis turi būti ne mažesnis negu šioje lentelėje nurodyti dydžiai:

Medžiaga	Mažiausias leidžiamas storis
Nerūdijantis austeninis plienas	2,5 mm
Kitų tipų plienas	3 mm
Aliuminio lydiniai	4 mm
Grynas aliuminis, 99,80 % grynumo	6 mm

	Turi būti numatyta cisternų apsauga, kad jos nebūtų pažeistos dėl jokių šoninių smūgių arba joms apsivertus. Apsauga turi būti numatyta pagal 6.8.2.1.20 punktą arba pagal kompetentingos institucijos patvirtintas alternatyvias apsaugos priemones.
6.12.3.1.4	Nukrypstant nuo 6.8.2.5.2 punkto reikalavimų, cisternos neprivalo būti žymimos cisternos kodu ir specialiosiomis nuostatomis, žiūrint, kas taikoma.
6.12.3.2	*Mažesnės negu 1 000 litrų talpos cisternos*
6.12.3.2.1	Šių cisternų konstrukcija turi atitikti 6.8.2.1 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.8.2.1.3, 6.8.2.1.4, 6.8.2.1.6, 6.8.2.1.10–6.8.2.1.23 ir 6.8.2.1.28 punktų reikalavimus.
6.12.3.2.2	Šių cisternų įranga turi atitikti 6.8.2.2.1 punkto reikalavimus. Kai pagal 6.8.2 skirsnio nuostatas privalomas apsauginis vožtuvas, cisternoje taip pat turi būti trūkioji membrana arba kitos tinkamos slėgio mažinimo priemonės, patvirtintos kompetentingos institucijos.
6.12.3.2.3	Šių korpusų storis turi būti ne mažesnis negu šioje lentelėje nurodyti dydžiai:

Medžiaga	Mažiausias leidžiamas storis
Nerūdijantis austeninis plienas	2,5 mm
Kitų tipų plienas	3 mm
Aliuminio lydiniai	4 mm
Grynas aliuminis, 99,80 % grynumo	6 mm

6.12.3.2.4	Kai kurios konstrukcinės cisternų dalys gali būti neišgaubtos. Alternatyvios atraminės priemonės gali būti išlenktos sienelės, gofruotosios sienelės arba briaunos. Atstumas bent viena kryptimi tarp kiekvienos cisternos pusėje esančių lygiagrečių atramų negali būti didesnis negu sienelių storis, padaugintas iš 100.
6.12.3.2.5	Siūlės turi būti kvalifikuotai suvirintos ir turi užtikrinti visišką saugumą. Suvirinimo darbus turi atlikti kvalifikuoti suvirintojai, kurie turi naudoti suvirinimo metodus, kurių veiksmingumas (taip pat bet koks privalomas šiluminis apdorojimas) patvirtintas bandymu.
6.12.3.2.6	6.8.2.4 poskirsnio reikalavimai netaikomi. Tačiau atsakomybė už šių cisternų pirminę ir periodines patikras tenka MEMU naudotojui arba savininkui. Ne rečiau kaip kartą per trejus metus korpusai ir jų įranga apžiūrima iš vidaus ir iš išorės ir atliekamas kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkantis sandarumo bandymas.
6.12.3.2.7	6.8.2.3 poskirsnio reikalavimai dėl tipo patvirtinimo ir 6.8.2.5 poskirsnio reikalavimai dėl žymėjimo netaikomi.
6.12.4	Įrangos dalys
6.12.4.1	JT Nr. 1942 ir JT Nr. 3375 medžiagoms skirtose cisternose su ištuštinimo angomis dugne turi būti įrengti bent du uždarymo įtaisai. Vienas iš šių uždarymo įtaisų gali būti produktų maišymo arba ištuštinimo siurblys arba srieginis kaištis.
6.12.4.2	Visi vamzdžiai, esantys už pirmojo uždarymo įtaiso, turi būti iš lydžiosios medžiagos (pvz., guminės žarnos) arba turi turėti lydžiųjų elementų.
6.12.4.3	Siekiant išvengti bet kokio turinio praradimo pažeidus išorinius siurblius ir ištuštinimo angų jungtis (atvamdžius), pirmasis uždarymo įtaisas ir jo lizdas turi būti apsaugoti nuo nutrūkimo veikiant išorinėms įtemptims ir turi būti tokios konstrukcijos, kad galėtų jas atlaikyti. Užpildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges ir srieginius kamščius) ir apsauginiai gaubtai (jei tokie yra) turi būti patikimai apsaugoti nuo atsitiktinio atsidarymo.
6.12.4.4	Vietoj ventiliacinių sistemų, privalomų pagal 6.8.2.2.6 punktą JT Nr. 3375 medžiagoms vežti skirtose cisternose, gali būti įmontuotas riestasis vamzdis. Ši įranga turi būti apsaugota nuo nutrūkimo veikiant išorinėms įtemptims ir turi būti tokios konstrukcijos, kad galėtų jas atlaikyti.
6.12.5	Specialios sprogmenims skirtos sekcijos Sprogmenų pakuotėms skirtos sekcijos, kuriose yra detonatorių ir (arba) detonatorių sąrankų ir D suderinamumo grupės medžiagų arba gaminių, turi būti taip sukonstruotos, kad detonatoriai būtų veiksmingai atskirti nuo medžiagų ir nekiltų detonacijos perdavimo iš detonatorių ir (arba) detonatorių sąrankų D suderinamumo grupės medžiagoms ar gaminiams pavojus. Atskiriama izoliuotomis sekcijomis arba vienus iš šių dviejų tipų sprogmenų vežant specialioje apgaubo sistemoje. Kad ir koks metodas būtų naudojamas, jis turi būti patvirtintas kompetentingos institucijos. Jei sekcija pagaminta iš metalo, visas sekcijos vidinis paviršius turi būti padengtas pakankamai atsparia ugniai medžiaga. Sekcijos su sprogmenimis turi būti tokioje vietoje, kad būtų apsaugotos nuo smūgių ir pažeidimų dėl trinties su šiurkščiu paviršiumi ir pavojingos sąveikos su kitais kartu vežamais pavojingaisiais kroviniais bei nuo transporto priemonėje esančių degimo šaltinių, pvz., išmetamųjų dujų vamzdžio ir t. t. *PASTABA.* Laikoma, kad medžiagos, pagal standartą EN 13501-1:2002 priskirtos B-s3-d2 klasei, atitinka atsparumo ugniai reikalavimą.“.
7 DALIS 7.3 SKYRIUS
7.3.2.6	Antraštėje vietoj „atliekos“ įrašyti „kroviniai“.
7.3.2.6.1	Pakeisti tekstą prieš įtraukas ir išdėstyti jį taip: „Gyvūninės kilmės medžiagas, kuriose yra infekcinių medžiagų (JT Nr. 2814, 2900 ir 3373), leidžiama vežti konteineriuose piltiniams / biraliniams kroviniams, jei laikomasi šių sąlygų:“. a papunkčio pradžioje vietoj „Atliekoms su JT Nr. 2814 ir 2900 leidžiama“ įrašyti „Leidžiama“. Pakeisti c papunktį ir išdėstyti jį taip: „Gyvūninės kilmės atliekos, iki jas pakraunant vežimui, turi būti kruopščiai apdorojamos atitinkama dezinfekavimo priemone;“ d papunkčio pradžioje vietoj „Atliekos su JT Nr. 2900, esančios dengtame konteineryje ar transporto priemonėje, iš viršaus papildomai turi būti uždengiamos“ įrašyti „Dengti konteineriai piltiniams / biraliniams kroviniams iš viršaus papildomai tori būti uždengiami“. e papunktyje išbraukti „naudojami atliekoms su JT Nr. 2814 ir 2900 vežti“. Po įtraukų įrašyti šią naują pastabą: *„PASTABA.* Atitinkamos nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos gali reikalauti taikyti papildomas nuostatas.“.
7.4 SKYRIUS
7.4.1	Pakeisti antrą sakinį ir išdėstyti jį taip: „Vežama pagal 4.2 arba 4.3 skyrių nuostatas. Transporto priemonė – nesvarbu, ar tai transporto priemonė su standžiu kėbulu, vilkikas, priekaba ar puspriekabė – turi atitikti taikytinus 9.1, 9.2 ir 9.7.2 reikalavimus dėl naudotinos transporto priemonės, kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentelės 14 stulpelyje.“.
7.5 SKYRIUS
7.5.2.1	7.5.2.1 lentelėje šiose eilutėse ir stulpeliuose įrašyti „X“: – eilutė 5.2, stulpelis 5.2 + 1. – eilutė 5.2 + 1, stulpelis 5.2.
7.5.2.1	Lentelės d pastaboje vietoj „bei neorganinius nitratus iš 5.1 klasės (JT Nr. 1942 ir 2067)“ įrašyti „(JT Nr. 1942 ir 2067), šarminių metalų nitratus (pvz., JT Nr. 1486) bei šarminių žemių metalų nitratus (pvz., JT Nr. 1454)“. Papildyti šiuo nauju 7.5.5.2.3 punktu:
„7.5.5.2.3	Sprogmenų vežimas MEMU Sprogmenis leidžiama vežti MEMU tik tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų: a) kompetentinga institucija leidžia taip vežti jos teritorijoje; b) vežami tik tokio tipo supakuoti sprogmenys ir tik tokiais kiekiais, kiek būtina medžiagų gamybai MEMU ir jokiu atveju neviršijant šių dydžių: – 200 kg D suderinamumo grupės sprogmenų, ir – iš viso 400 vienetų detonatorių ar detonatorių sąrankų arba abiejų karto, jei kompetentinga institucija nepatvirtina kitaip; c) supakuoti sprogmenys gali būti vežami tik 6.12.5 skirsnio reikalavimus atitinkančiose sekcijose; d) toje pačioje sekcijoje, kurioje vežami supakuoti sprogmenys, negali būti vežami jokie kiti pavojingieji kroviniai; e) supakuoti sprogmenys į MEMU pakraunami tik po to, kai buvo pakrauti visi kiti pavojingieji kroviniai, ir prieš pat vežimą; f) kai leidžiamas mišrus sprogmenų ir 5.1 klasės medžiagų (JT Nr. 1942 ir JT Nr. 3375) sukrovimas, visas krovinys bendrais atskyrimo, sukrovimo ir didžiausio leistino pakrovimo tikslais laikomas 1 klasės brizantinėmis sprogstamosiomis medžiagomis.“.
7.5.5.3	Pakeisti ir išdėstyti taip:
„7.5.5.3	Viename transporto vienete galima vežti ne daugiau kaip 20 000 kg B, C, D, E arba F tipų 5.2 klasės organinių peroksidų ir 4.1 klasės autoreaktingų medžiagų.“.
7.5.7.1	Pabaigoje įrašyti nuorodą į naują 1 išnašą. Šią išnašą išdėstyti taip: „1 Patarimų dėl pavojingųjų krovinių sukrovimo pateikiama Europos Komisijos paskelbtose Europos geriausios praktikos gairėse dėl krovinių tvirtinimo vežant kelių transportu. Daugiau patarimų galima gauti iš kompetentingų institucijų ir pramonės subjektų.“.

8 DALIS

8.1 SKYRIUS

8.1.2.1 b)

Pakeisti ir išdėstyti taip: „Rašytinės instrukcijos, nustatytos 5.4.3 skirsnyje;“.

8.1.2.3

Pakeisti ir išdėstyti taip:

„Rašytinės instrukcijos, nustatytos 5.4.3 skirsnyje, turi būti taip laikomos, kad jas būtų galima iš karto rasti.“.

8.1.2.4

Pakeisti ir išdėstyti taip: „(Išbraukta)“. 8.1.5 Pakeisti ir išdėstyti taip:

„8.1.5

Įvairi įranga ir asmens apsaugos įranga

8.1.5.1

Kiekviename pavojingus krovinius vežančiame transporto vienete turi būti asmens ir bendrosios apsaugos įranga pagal 8.1.5.2 poskirsnį. Įranga parenkama pagal kraunamų krovinių pavojaus ženklo numerį. Ženklų numerius galima nustatyti pagal transporto dokumentą.

8.1.5.2

Kiekviename transporto vienete nepriklausomai nuo pavojaus ženklo numerio turi būti ši įranga:

– kiekvienai transporto priemonei – ratų atspara, kurios dydis turi atitikti didžiausią leistiną transporto priemonės masę ir ratų skersmenį;

– du įspėjamieji ženklai su atrama;

– skystis akims skalauti², ir

kiekvienam transporto priemonės ekipažo nariui:

– įspėjamoji liemenė (pvz., kokia aprašyta EN 471 standarte);

– 8.3.4 skirsnio nuostatas atitinkantis nešiojamasis šviestuvas;

– apsauginių pirštinių pora, ir

– akių apsaugos priemonė (pvz., apsauginiai akiniai).

8.1.5.3

Papildoma įranga, reikalinga tam tikrais atvejais:

– kai vežami kroviniai su pavojaus ženklais Nr. 2.3 arba 6.1, tiek avarinio gelbėjimosi kaukių³, kiek yra transporto priemonės ekipažo narių;

– kastuvas⁴;

– uždangtis nuotekų angoms izoliuoti⁴;

– plastikinė surinkimo talpykla⁴.“.

______________________

² Neprivaloma, jei vežami kroviniai su šių numerių pavojaus ženklais: 1, 1.4, 1.5, 1.6, 2.1, 2.2 ir 2.3.

⁵ Pvz., AlBlElKl-Pl arba A2B2E2K2-P2 tipo avarinio gelbėjimosi kaukė su kombinuotu dujų / dulkių filtru, panaši į aprašytą EN 141 standarte.

8.2 SKYRIUS

8.2.1.3

Vietoj „transporto priemonių, vežančių“ įrašyti „transporto priemonių ar MEMU, vežančių“ (du kartus).

8.2.1.4

Pakeisti šį poskirsnį ir išdėstyti jį taip:

„8.2.1.4

Transporto priemonių, vežančių 1 klasės medžiagas ar gaminius, išskyrus 1.4 poklasės S suderinamumo grupės medžiagas ir gaminius (žr. papildomą reikalavimą S1 8.5 skyriuje), MEMU, vežančių 1 klasės medžiagas ar gaminius kartu su 5.1 klasės medžiagomis (žr. 7.5.5.2.3 punktą), ir transporto priemonių, vežančių kai kurias radioaktyviąsias medžiagas (žr. specialiąsias nuostatas S11 ir S12 8.5 skyriuje), vairuotojai turi išklausyti specializuotą mokymo kursą, apimantį bent 8.2.2.3.4 ar 8.2.2.3.5 punktuose apibrėžtas temas.“.

8.2.2.3.2 n) Pakeisti ir išdėstyti taip:

„n) eismo ribojimai tuneliuose ir instrukcijos dėl elgsenos tuneliuose (prevencija ir sauga, veiksmai gaisro ar kitų ekstremalių situacijų atveju ir kt.).“.

8.3 SKYRIUS

8.3.4

Išbraukti pirmą sakinį, o antrame sakinyje vietoj „Be to, naudojami šviestuvai“ įrašyti „Naudojami nešiojamieji šviestuvai“.

8.3.7

Pakeisti ir išdėstyti taip:

„8.3.7

Stovėjimo stabdžio ir ratų atsparų naudojimas

Pavojingus krovinius vežanti transporto priemonė negali būti paliekama stovėti neįjungus stovėjimo stabdžio. Kad nepajudėtų stabdžių neturinčios priekabos, turi būti naudojama bent viena ratų atspara, nurodyta 8.1.5.2 poskirsnyje.“.

Papildyti šiuo nauju 8.3.8 skirsniu:

„8.3.8

Kabelių naudojimas

Jei transporto vienete įrengta stabdžių antiblokavimo sistema ir transporto vienetas susideda iš motorinės transporto priemonės ir 03 arba 04 priekabos, 9.2.2.6.3 punkte nurodyti sujungimai turi nenutrūkstamai visą vežimo laiką jungti velkančiąją transporto priemonę su priekaba.“.

__________________

⁴ Privaloma tik tuo atveju, jei vežami kroviniai su pavojaus ženklais su šiais skaičiais: 3, 4.1, 4.3, 8 ir 9.

8.4 SKYRIUS Pakeisti teksto numeraciją po antrašte pradedant 8.4.1 skirsniu. Papildyti šiuo nauju 8.4.2 skirsniu:
„8.4.2	Pakrauti MEMU turi būti stebimi arba gali būti paliekami stovėti nestebimi saugiame sandėlyje ar saugiose gamyklos patalpose. Tušti neišvalyti MEMU nuo šio reikalavimo atleidžiami.“.
Pirmame sakinyje vietoj „S14–S21“ įrašyti „S14–S24“.
8.5 SKYRIUS
S1 1)	a ir b papunkčiuose po „1 klasės medžiagas ir gaminius“ įrašyti „išskyrus 1.4 poklasės, S suderinamumo grupės medžiagas ir gaminius“.
S1 3)	Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip: „Draudimas rūkyti, naudoti ugnį ir atvirą liepsną“. Pradžioje vietoj „naudoti ugnį ar atvirą liepsną“ įrašyti „rūkyti, naudoti ugnį ar atvirą liepsną“.
S1 6)	Pakeisti pirmą pastraipą ir išdėstyti ją taip:
	„8.4 skyriaus reikalavimai taikomi tik tada, kai transporto priemonėje vežamų 1 klasės medžiagų ir gaminių bendra sprogstamosios medžiagos neto masė yra didesnė negu šie dydžiai:
		1.1 poklasės:	0 kg
		1.2 poklasės:	0 kg
		1.3 poklasės, C suderinamumo grupės:	0 kg
		1.3 poklasės, išskyrus C suderinamumo grupės:	50 kg
		1.4 poklasės, išskyrus išvardytas toliau:	50 kg
		1.5 poklasės:	0 kg
		1.6 poklasės:	50 kg
		1.4 poklasės, JT Nr. 0104, 0237,0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366, 0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500 medžiagos ir gaminiai:	0 kg
		Jei krovinys mišrus, visam kroviniui taikomas mažiausias iš dydžių, nustatytų vežamoms medžiagoms ar gaminiams.“.
S1		Įrašyti šį naują 7 punktą:
		„7) Transporto priemonių rakinimas EX/II transporto priemonių krovinių skyrių durys ir nelankstieji dangčiai, taip pat visos EX/III transporto priemonių, vežančių 1 klasės medžiagas ir gaminius, krovinių skyrių angos kelionės metu turi būti užrakinti, išskyrus atvejus, kai krovinys pakraunamas ir iškraunamas.“.
S2 1)		Pakeisti antraštę ir išdėstyti ją taip: „Nešiojamieji šviestuvai“. Vietoj „Į uždaras transporto priemones, vežančias skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra ne didesnė kaip 61 °C, arba liepsnias 2 klasės medžiagas ar gaminius,“ įrašyti „Į uždarų transporto priemonių, vežančių skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra ne didesnė kaip 61 °C, arba liepsnias 2 klasės medžiagas ar gaminius, krovinių skyrius“, o vietoj „apšvietimo aparatais, išskyrus nešiojamus šviestuvus“ įrašyti „nešiojamaisiais šviestuvais, išskyrus šviestuvus“.
S7		Pakeisti ir išdėstyti taip: „(Išbraukta)“.
S14		Pakeisti ir išdėstyti taip: „S14 8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai transporto priemonėje šios medžiagos vežamos bet kokiais kiekiais.“.
S15		Pakeisti ir išdėstyti taip: „S15: 8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai transporto priemonėje šios medžiagos vežamos bet kokiais kiekiais. Tačiau 8.4 skyriaus nuostatų taikyti nebūtina, jei pakrautas skyrius užrakintas arba vežamos pakuotės kitaip apsaugotos nuo bet kokio neteisėto iškrovimo.“.
S20		Pakeisti ir išdėstyti taip: „S20: 8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai bendra šių medžiagų masė arba tūris transporto priemonėje viršija atitinkamai 10 000 kg, jei krovinys supakuotas pakuotėmis, arba 3 000 litrų, jei vežama cisternomis.“.

Papildyti šiomis naujomis specialiosiomis nuostatomis:

„S22:	8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai bendra šių medžiagų masė arba tūris transporto priemonėje viršija atitinkamai 5 000 kg, jei krovinys supakuotas pakuotėmis, arba 3 000 litrų, jei vežama cisternomis.
S23:	8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai ši medžiaga vežama palaidai arba cisternose ir kai bendra jos masė arba tūris transporto priemonėje viršija atitinkamai 3 000 kg arba 3 000 litrų.
S24:	8.4 skyriaus nuostatos dėl transporto priemonės stebėjimo taikomos, kai bendra šių medžiagų masė viršija 100 kg.“.
8.6 SKYRIUS 8.6.4 Pakeisti lentelę ir išdėstyti ją taip:

Apribojimo judėti tuneliais kodas visam kroviniui	Apribojimai
B	Judėjimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų tuneliais
B1000C	Kai bendra sprogstamųjų medžiagų neto masė transporto vienete viršija 1 000 kg: – judėjimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų tuneliais; – kai neviršija 1 000 kg: judėjimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais.
B/D	Kai vežama cisternose: judėjimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų tuneliais; Kai vežama ne cisternose: judėjimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais.
B/E	Kai vežama cisternose: judėjimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų tuneliais; Kai vežama ne cisternose: judėjimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.
C	Judėjimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais.
C5000D	Kai bendra sprogstamųjų medžiagų neto masė transporto vienete viršija 5 000 kg: – judėjimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais; – kai neviršija 5 000 kg: judėjimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais.
C/D	Kai vežama cisternose: judėjimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais; Kai vežama ne cisternose: judėjimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais.
C/E	Kai vežama cisternose: judėjimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais; Kai vežama ne cisternose: judėjimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.
D	Judėjimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais.
D/E	Kai vežama palaidai arba cisternose: judėjimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais; Kiti vežimo būdai: judėjimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.
E	Judėjimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.
–	Judėjimas leidžiamas visais tuneliais (taikoma JT Nr. 2919 ir JT Nr. 3331, taip pat žr. 8.6.3.1 poskirsnį).

9 DALIS 9.1 SKYRIUS
9.1.1.2		Papildyti šia nauja apibrėžtimi: „MEMU“ – tai transporto priemonė, atitinkanti 1.2.1 skirsnyje pateiktą Mobiliojo sprogmenų gaminimo įrenginio apibrėžtį.“.
9.1.2		Pastaboje po antrašte po „ir AT transporto priemonėms“ įrašyti „bei MEMU“.
9.1.2.1		Pirmame sakinyje po „ir AT transporto priemonėms“ įrašyti „bei MEMU“. Antroje pastraipoje vietoj „9.2–9.7 skyrių“ įrašyti „9.2–9.8 skyrių“.
9.1.2.2		Pirmos pastraipos pabaigoje įrašyti šiuos du sakinius: „MEMU atveju tipo patvirtinimo ženklu, kuriuo žymima pagal EEK taisyklę Nr. 105, transporto priemonė gali būti identifikuota arba kaip MEMU, arba kaip EX/III. MEMU privaloma identifikuoti kaip MEMU tik pagal 9.1.3 skirsnio nuostatas išduotame tinkamumo patvirtinimo sertifikate.“.
9.1.2.3		Pirmoje pastraipoje išbraukti „jei šios transporto priemonės yra su vilkiku sukabintos priekabos ar puspriekabės, velkančiajai transporto priemonei dėl tų pačių priežasčių turi būti atlikta techninė apžiūra“.
9.1.2.3		Pirmame sakinyje po „ir AT transporto priemonėms“ įrašyti „bei MEMU“.
9.1.3.1		Po „ir AT transporto priemonių“ įrašyti „bei MEMU“.
9.1.3.5		Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojingus krovinius, tinkamumo patvirtinimo sertifikato pavyzdyje 7 langelyje eilutės pabaigoje įrašyti „MEMU“.
9.2 SKYRIUS Įrašyti šią naują antraštę:
„9.2.1	Atitiktis šio skyriaus reikalavimams“.
Esamą 9.2.1 skirsnį pernumeruoti į 9.2.1.1.
9.2.1		Antroje įtraukoje vietoj „92/6/EEB direktyvą“ įrašyti „Direktyvą 92/24/EEB“. Lentelėje, prie 9.2.3.1 įrašo b pastabos, paskutiniame sakinyje po „pirmą kartą įregistruotos“ įrašyti „arba pradėtos eksploatuoti“. Lentelėje išbraukti įrašą „9.2.3.2 Avariniai stabdymo įtaisai priekaboms“.
9.2.1		(pernumeruotas į 9.2.1.1) Lentelėje prie įrašų „9.2.4.7.1 9.2.4.7.2 9.2.4.7.5“ ir „9.2.4.7.3 9.2.4.7.4“ e pastabos pabaigoje įrašyti šį sakinį: „Jei įrengimo data nežinoma, galima remtis transporto priemonės pirmosios registracijos data.“.
Įrašyti šį naują 9.2.1.2 poskirsnį:
„9.2.1.2		MEMU turi atitikti šio skyriaus reikalavimus, taikomus EX/III transporto priemonėms.“.
9.2.2.6.3		Vietoj „1994“ įrašyti „2004“, o vietoj „1985“ įrašyti „1997“.
9.2.3.2		Pakeisti ir išdėstyti taip: „(Išbraukta)“.
9.2.5		7 išnašoje išbraukti „atitinkamos 1992 m. vasario 10 d. 92/6/EEK Tarybos direktyvos (pirmą kartą paskelbta Europos bendrijų Oficialiajame leidinyje Nr. L 057, 1992 03 02) ir“.
9.3 SKYRIUS
9.3.7.3		Prieš „9.2.2.2, 9.2.2.3, 9.2.2.4, 9.2.2.5.2 ir 9.2.2.6 reikalavimus“ įrašyti „atitinkamus“.
9.7 SKYRIUS
9.7.2.5		Vietoj „autocisternos“ įrašyti „cisternos“.
9.S SKYRIUS Papildyti šiuo nauju 9.8 skyriumi: „9.8 SKYRIUS PAPILDOMI REIKALAVIMAI SUKOMPLEKTUOTIEMS AR KOMBINUOTIEMS MEMU
9.8.1		Bendrosios nuostatos Be pačios transporto priemonės ar važiuoklės elementų visumos, MEMU susideda iš vienos ar daugiau cisternų ir konteinerių piltiniams / biraliniams kroviniams, jų įrangos elementų ir jungčių, skirtų pritvirtinti juos prie transporto priemonės ar važiuoklės elementų.
9.8.2		Reikalavimai cisternoms ir konteineriams piltiniams / biraliniams kroviniams MEMU cisternos, konteineriai piltiniams / biraliniams kroviniams ir specialios sekcijos pakuotėms su sprogmenimis turi atitikti 6.12 skyriaus reikalavimus.
9.8.3		MEMU įžeminimas Cisternos, konteineriai piltiniams / biraliniams kroviniams ir specialios sekcijos pakuotėms su sprogmenimis, pagaminti iš metalo ar pluoštu armuoto plastiko, turi būti sujungti su važiuokle bent viena patikima elektros jungtimi. Būtina vengti bet kokio metalų kontakto, galinčio sukelti elektrocheminę koroziją arba reakciją su cisternose ar konteineriuose piltiniams / biraliniams kroviniams esančiais pavojingais kroviniais.
9.8.4		MEMU stabilumas Bendras atramos į žemę paviršiaus plotis (atstumas tarp vienos ašies kairiosios padangos ir dešiniosios padangos kontakto su žemės paviršiumi išorinių taškų) turi būti bent lygus 90 % pakrautos transporto priemonės svorio centro aukščio. Jungtinės transporto priemonės atveju pakrautos puspriekabės laikančiojo konstrukcijos elemento ašių apkrova neturi viršyti 60 % visos pakrautos jungtinės transporto priemonės nominalios bendrosios masės.
9.8.5		MEMU galo apsauga Transporto priemonės gale per visą cisternos plotį turi būti įrengtas buferis, kuris būtų pakankamai atsparus galiniams smūgiams. Tarp galinės cisternos sienelės ir buferio galinės dalies turi būti bent 100 mm tarpas (šis tarpas matuojamas nuo tolimiausio galinio cisternos sienelės taško arba nuo labiausiai išsikišusių detalių ar priedų, besiliečiančių su vežama medžiaga). Transporto priemonėms su savivarčiu kėbulu, iškraunamoms iš galo, buferis neprivalomas, jei galinės kėbulo detalės turi apsaugos priemones, apsaugančias kėbulą taip pat gerai kaip ir buferis. *PASTABA. Š*i nuostata netaikoma MEMU, kuriuose cisternos nuo galinių smūgių yra pakankamai gerai apsaugotos kitomis priemonėmis, pvz., mechanizmais ar vamzdžiais, kuriuose nėra pavojingų krovinių.
9.8.6		Kurą naudojantys šildytuvai
9.8.6.1		Kurą naudojantys šildytuvai privalo atitikti 9.2.4.7.1, 9.2.4.7.2, 9.2.4.7.5, 9.2.4.7.6 punktų ir šiuos reikalavimus: a) jungiklis gali būti įrengtas ne vairuotojo kabinoje; b) įtaisas turi būti išjungiamas iš išorinės MEMU sekcijos pusės; ir c) nebūtina patvirtinti, kad šilumokaitis yra atsparus išlaikyti sutrumpintą inercinio režimo ciklą.
9.8.6.2		Krovinių skyriuose, kuriuose yra cisternos, negali būti jokių kuro bakų, maitinimo šaltinių, uždegimui ar šildymui reikalingo oro ėmiklių, taip pat išmetamųjų dujų vamzdžių, reikalingų kurą naudojančio šildytuvo veikimui užtikrinti. Turi būti užtikrinama, kad šildymui reikalingo oro išleidimo angos nebus blokuotos. Jokia įranga negali įkaisti iki aukštesnės nei 50 °C temperatūros. Šildymo įtaisai, įrengti sekcijų viduje, turi būti taip suprojektuoti, kad eksploatavimo sąlygomis neatsirastų sprogstamosios aplinkos užsidegimo galimybė.
9.8.7		Papildomi saugos reikalavimai
9.8.7.1		MEMU turi būti įrengta savaime suveikianti gaisro variklio skyriuje gesinimo sistema.
9.8.7.2		Krovinys turi būti metaliniais šiluminiais skydais apsaugotas nuo ugnies, jei užsidegtų padangos.
9.8.8		Papildomi saugumo reikalavimai Technologinė įranga ir specialios MEMU sekcijos turi būti rakinamos.“.

_________________