LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL IŠSILAVINIMO IR KVALIFIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU IR ĮGYTŲ PAGAL UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS, PRIPAŽINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 29 d. Nr. 212
Vilnius
Vadovaudamasi Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Žin., 1998, Nr. 110-3025), Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 110-3022), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 51 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 39 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
2. Paskirti Studijų kokybės vertinimo centrą Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklo (NARIC) nariu ir pavesti jam atlikti Lietuvoje šių centrų funkcijas.
3. Pavesti Studijų kokybės vertinimo centrui, atliekančiam ENIC/NARIC funkcijas, rinkti ir teikti informaciją apie užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos švietimo sistemas, siekiant užtikrinti išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimą, akademinį mobilumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
4. Nustatyti, kad asmenų prašymai vertinti ir (ar) pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, pateikti dar neįsigaliojus šiam nutarimui, nagrinėjami prašymo pateikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-369) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų redakcijos nustatyta tvarka.
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ (Žin., 1992, Nr. 27-788);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 395 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 20-503);
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 497 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-646);
5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 864 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 63-1206);
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 233 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 26-448);
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 28-635);
5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2549);
5.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 901 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2285);
5.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1432 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo, susijusio su Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos reorganizavimu“ (Žin., 2002, Nr. 91-3896) 2 punktą;
5.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 49-1599);
5.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 60 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-369).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212
IŠSILAVINIMO IR KVALIFIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU IR ĮGYTŲ PAGAL UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS, PRIPAŽINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo principai, užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdančių institucijų kompetencija, pateiktini dokumentai, sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo priėmimas, apeliacijų dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo teikimas ir nagrinėjimas.
2. Akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Žin., 1998, Nr. 110-3025) (toliau – Lisabonos pripažinimo konvencija), Lisabonos pripažinimo konvencijai taikyti ir įgyvendinti skirtais Lisabonos pripažinimo konvencijos Komiteto, ENIC/NARIC tinklo, Europos Tarybos ar kitų kompetentingų institucijų priimtais dokumentais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 110-3022), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Aprašu ir kitais teisės aktais.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
Aukštojo mokslo kvalifikacija – bet kuris diplomas ar kitas atitinkamas dokumentas, išduotas kompetentingos institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą ar įgytą mokslo (meno) daktaro laipsnį.
Bendrieji reikalavimai – sąlygos, kurias bet kuriuo atveju privalu įvykdyti siekiant įgyti teisę į aukštąjį mokslą ar tam tikrą jo lygį arba įgyti tam tikro lygio aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Esminis skirtumas – skirtumas, kai užsienio kvalifikacija pagal jai keltus kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimus iš esmės skiriasi nuo atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar aukštojo mokslo kvalifikacijai.
Įgaliotoji aukštoji mokykla – aukštoji mokykla, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą.
Kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą, – bet kuris kompetentingos institucijos išduotas diplomas ar kitas atitinkamas dokumentas, liudijantis sėkmingai baigtą švietimo programą ir suteikiantis kvalifikacijos turėtojui teisę būti svarstomam dėl priėmimo studijuoti aukštojoje mokykloje.
Pareiškėjas – užsienio kvalifikacijos turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, pateikęs pripažinimą vykdančiai institucijai prašymą atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą.
Specialieji reikalavimai – papildomos sąlygos, kurias privalu įvykdyti kartu su bendraisiais reikalavimais, siekiant būti priimtiems mokytis pagal tam tikrą švietimo programą ar gauti tam tikrą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Su aukštuoju mokslu susijusi kvalifikacija – kvalifikacija (išsilavinimas), suteikianti (-is) teisę į aukštąjį mokslą, arba aukštojo mokslo kvalifikacija.
Užsienio kvalifikacija – su aukštuoju mokslu susijusi kvalifikacija (išsilavinimas), nepriklausanti (-is) Lietuvos Respublikos švietimo sistemai.
Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas – užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos formalus patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.
Užsienio kvalifikacijos vertinimas – užsienio kvalifikacijos vertės nustatymas, atliekamas palyginus užsienio kvalifikaciją su Lietuvos Respublikoje teikiamu viduriniu išsilavinimu ar teikiama artimiausia aukštojo mokslo kvalifikacija.
4. Aprašas netaikomas:
4.1. užsienio kvalifikacijų profesiniam pripažinimui, tai yra užsienio kvalifikacijos vertės profesiniu požiūriu nustatymui, kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia dirbti Lietuvoje:
4.1.1. reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų profesinis pripažinimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2959) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
4.2. Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (Žin., 2004, Nr. 178-6583), įgytoms kvalifikacijoms, suteikiančioms teisę į aukštąjį mokslą;
II. AKADEMINIO PRIPAŽINIMO PRINCIPAI
6. Užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar atitinkamo lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų.
7. Kiekviena užsienio kvalifikacija vertinama ir sprendimas dėl jos akademinio pripažinimo priimamas individualiai, remiantis turima informacija ir akademinį pripažinimą vykdančių institucijų nustatyta analogiškų ar iš esmės panašių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka.
8. Atsakomybė už tikros, teisingos ir aiškios informacijos apie užsienio kvalifikaciją teikimą pirmiausia tenka pareiškėjui.
III. AKADEMINĮ PRIPAŽINIMĄ VYKDANČIOS INSTITUCIJOS
10. Užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą vykdo šios institucijos:
10.1. Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – Centras) – užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą (išskyrus Aprašo 10.2 punkte nurodytą atvejį);
10.2. Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) – užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių akademinį pripažinimą;
IV. CENTRO KOMPETENCIJA
11. Centras vykdo užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą Aprašo 10.1 punkte nustatytu atveju, vadovaudamasis Aprašu ir Centro su Švietimo ir mokslo ministerija suderinta ir patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika (toliau – Vertinimo metodika), kuri reglamentuoja užsienio kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje ir užsienio kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
12. Vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
13. Centras užsienio kvalifikacijoms vertinti turi teisę pasitelkti atitinkamų sričių ekspertų ir priimti sprendimus dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, remdamasis ekspertų pateiktomis išvadomis ir siūlymais.
14. Centras užsienio kvalifikacijos vertei nustatyti turi teisę taikyti užsienio kvalifikacijos turėtojui žinių ir gebėjimų patikrinimą, kuris organizuojamas Centro nustatyta tvarka. Žinių ir gebėjimų patikrinimas gali būti taikomas kilus pagrįstai abejonei dėl studijų (mokymosi) kokybės, taip pat jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas ir jo įgytos kvalifikacijos negalima įrodyti dokumentais.
15. Centras, remdamasis nustatyta praktika, savo interneto svetainėje ir kitais būdais skelbia bendras užsienio kvalifikacijų vertinimo ir (ar) akademinio pripažinimo rekomendacijas.
16. Centras, kaip Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) narys, atlieka aukštųjų mokyklų priimamų sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo stebėseną ir teikia metodinę pagalbą.
17. Centras užsienio kvalifikacijų pripažinimą vykdančių institucijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikia informaciją apie konkrečių užsienio kvalifikacijų vertinimą ir rekomendacijas, kaip šį vertinimą atlikti.
V. TARYBOS KOMPETENCIJA
19. Taryba vykdo užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą Aprašo 10.2 punkte nustatytu atveju, vadovaudamasi Aprašu ir Tarybos su Švietimo ir mokslo ministerija suderinta ir patvirtinta Užsienyje įgytų mokslo (meno) daktaro laipsnių vertinimo metodika, kuri reglamentuoja užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje, taip pat užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio bendrųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
20. Vykdydama užsienyje įgytų mokslo (meno) daktaro laipsnių akademinį pripažinimą, Taryba palygina užsienyje mokslo (meno) daktaro laipsniui įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
VI. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ KOMPETENCIJA
22. Teisę vykdyti užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą Aprašo 10.3 punkte nurodytu atveju aukštosioms mokykloms suteikia švietimo ir mokslo ministras. Aukštajai mokyklai gali būti suteikta teisė vykdyti užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, jeigu yra atitinkama materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos sąlygos, būtinos kompetentingiems sprendimams dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo priimti.
23. Jeigu paaiškėja, kad aukštoji mokykla priima neteisėtus ir (ar) nepagrįstus sprendimus dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių, susijusių su užsienio kvalifikacijos pripažinimu, švietimo ir mokslo ministras gali atimti aukštajai mokyklai teisę vykdyti užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą.
24. Įgaliotoji aukštoji mokykla, vykdydama užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, pagal Centro patvirtintą Vertinimo metodiką ir Aprašo 15 ir (ar) 17 punktuose nustatytas Centro teikiamas rekomendacijas palygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje.
25. Nustatydama užsienio kvalifikacijos vertę, įgaliotoji aukštoji mokykla turi teisę taikyti užsienio kvalifikacijos turėtojui žinių ir gebėjimų patikrinimą, organizuojamą aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. Žinių ir gebėjimų patikrinimas gali būti taikomas, jeigu siekiant to paties tikslo kvalifikacijos kilmės šalyje organizuojamas papildomas patikrinimas (pavyzdžiui, bendrųjų gebėjimų testas), jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas ir jo įgytos kvalifikacijos negalima įrodyti dokumentais, taip pat iškilus pagrįstai abejonei dėl studijų (mokymosi) kokybės.
26. Kai užsienio kvalifikacijos turėtojas siekia studijuoti aukštojoje mokykloje, aukštoji mokykla vadovaujasi Centro priimtu sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, taip pat gali vadovautis įgaliotosios aukštosios mokyklos priimtu sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo.
27. Priėmus vieną iš Aprašo 30.1–30.3 punktuose nurodytų sprendimų dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, aukštosioms mokykloms (tiek įgaliotosioms, tiek ne) pagal Centro patvirtintą Vertinimo metodiką suteikiama teisė įvertinti specialiuosius reikalavimus užsienio kvalifikacijos turėtojui, siekiančiam būti priimtam į konkrečią studijų programą. Specialieji reikalavimai nustatomi tam, kad būtų galima studijuoti tam tikras studijų programas, kurioms būtinos konkretaus dalyko žinios.
VII. PATEIKTINI DOKUMENTAI
29. Pareiškėjas užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai pateikia šiuos dokumentus:
29.2. užsienio kvalifikaciją liudijantį dokumentą ar kitus jį atitinkančius dokumentus arba nustatyta tvarka patvirtintą (-as) kopiją (-as);
29.3. užsienio kvalifikaciją liudijantį dokumento priedą (-us) ar kitus juos atitinkančius dokumentus arba nustatyta tvarka patvirtintą (-as) kopiją (-as);
29.4. asmens tapatybę liudijantį dokumentą arba nustatyta tvarka jo kopiją (įgaliotas asmuo papildomai pateikia nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą);
29.5. vardo ir (ar) pavardės keitimą liudijantį dokumentą (-us) arba nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (-as), jeigu išsilavinimo dokumentai išduoti kitu vardu ir (ar) pavarde;
VIII. SPRENDIMŲ DĖL AKADEMINIO PRIPAŽINIMO PRIĖMIMAS
30. Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą, galimi tokie užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sprendimai:
30.2. pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (siekti tik darbo veiklos ir (arba) tolesnių studijų stojant tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai);
30.3. pripažinti užsienio kvalifikaciją tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir panašiai), kuriuos kvalifikacijos turėtojas turės įvykdyti;
31. Sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys. Priėmus Aprašo 30.4 punkte nurodytą sprendimą, gali būti rekomenduojama mokymąsi (studijas) pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas įskaityti kaip mokymosi (studijų) programos dalį.
32. Užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas atliekamas per mėnesį nuo visų dokumentų, nurodytų Aprašo 29 punkte, pateikimo dienos. Šis terminas užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsiamas (tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiais), jeigu užsienio kvalifikacijos akademiniam pripažinimui atlikti reikia surinkti papildomą informaciją. Užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu prašymo atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas per užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos nustatytą terminą nepateikia sprendimui dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo priimti reikalingų dokumentų. Apie tai pareiškėjas informuojamas raštu.
33. Jeigu nagrinėjant prašymą atlikti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą nustatoma, kad užsienio kvalifikacija nėra vertinimo objektas, ar iš kompetentingos institucijos suteiktos informacijos paaiškėja, kad užsienio kvalifikaciją liudijantis dokumentas (-ai) suklastotas (-i), sprendimas dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo nepriimamas, o prašymo nagrinėjimas nutraukiamas. Apie tai pareiškėjas informuojamas raštu.
34. Pareiškėjo pakartotinis prašymas pripažinti užsienio kvalifikaciją nagrinėjamas, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurių nebuvo žinoma ankstesnio užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo metu.
IX. APELIACIJŲ DĖL AKADEMINIO PRIPAŽINIMO TEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
36. Pareiškėjas, nesutinkantis su įgaliotosios aukštosios mokyklos sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, gali per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo pateikti apeliaciją Centro sudarytai Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinei komisijai, veikiančiai pagal Centro su Švietimo ir mokslo ministerija suderintus ir patvirtintus šios komisijos nuostatus, arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka Administraciniam teismui.
37. Pareiškėjas, nesutinkantis su Centro ar Tarybos sprendimu dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo, gali per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo pateikti apeliaciją švietimo ir mokslo ministro sudarytai Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinei komisijai, veikiančiai pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus šios komisijos nuostatus, arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui.
38. Aprašo 36 ir 37 punktuose nurodytos apeliacinės komisijos gali priimti tokius sprendimus:
38.1. palikti galioti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos sprendimą, o pareiškėjo apeliaciją atmesti;