| LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA |
| 1993 04 07 Nr. S-179 |
1993 04 07 Nr. 21-1000 |
IŠAIŠKINIMAS
DĖL KAI KURIŲ DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO
NORMŲ TAIKYMO
Ryšium su gaunamais paklausimais ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1-2050 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo įsigaliojimo“ 8 punktu Teisingumo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ministerija išaiškina:
2. 22 straipsnio tvarka negali būti keičiamos darbo funkcijos ir kitos privalomos šalims ar vienai iš jų darbo sutarties sąlygos, nustatytos įstatymu ar kolektyvine sutartimi, taip pat tos darbo sąlygos, kurių keitimo tvarka yra nustatyta kita (specialia) įstatymine nuostata (pvz., penkių ar šešių dienų darbo savaitės nustatymo tvarka numatyta DĮK 55 str. ir kt.).
Kai dėl gamybos, technologijos ar darbo organizavimo pakeitimų keičiamos ir darbuotojo darbo funkcijos, jam nesutinkant pakeisti darbo sutartį, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DSĮ 29 straipsnio 2 punktą, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir garantijų.
3. Dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa išmokama atleidžiant darbuotoją iš darbo dėl įmonės bankroto arba dėl įmonės likvidavimo (DSĮ 26 str. 7 p., 29 str. 1 p), taip pat dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo (DSĮ 29 str. 2 p.).
Vieno mėnesio vidutinio drbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa išmokama atleidžiant iš darbo šiais atvejais:
1) darbuotojui atsisakius persikelti kartu su įmone arba jos padaliniu į kitą vietovę (DSĮ 26 str. 8 p.);
2) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, nustatytas DSĮ 22 str. (DSĮ 26 str. 9 p.);
3) kai darbuotojas pagal medicininės komisijos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo (DSĮ 26 str. 10 p.);
5) kai darbuotojas pasibaigus jo įgaliojimams neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas naujam terminui (DSĮ 26 str. 12 p.);
6) kai darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu dėl ligos ar invalidumo, trukdančių tinkamai atlikti darbą, arba dėl kitų kolektyvinėje sutartyje numatytų svarbių priežasčių (DSĮ 28 str. antroji dalis);
7) kai darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, atleidžiamas iš darbo jo reikalavimu nepasibaigus sutarties terminui dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų kolektyvinėje sutartyje nustatytų svarbių priežasčių, taip pat, kai ši sutartis nutraukiama dėl to, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymus ar kolektyvinės sutarties nuostatas (DSĮ 28 str. ketvirtoji dalis).
8) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos (DSĮ 29 str. 3 p.);
4. Asmuo, įdarbintas darbo vietoje, kurią užima moteris, išėjusi atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai, jai grįžus į darbą, atleidžiamas pagal DSĮ 26 straipsnio 2 punktą (pasibaigus sutarties terminui).
5. Įmonės reorganizavimo (privatizavimo) atveju darbuotojų darbo santykiai jų sutikimu tęsiasi naujoje įmonėje (DSĮ 32 straipsnis). Kai darbuotojas nesutinka dirbti naujoje įmonėje dėl to, kad nėra jo darbo funkcijas atitinkančio darbo, jis naujo darbdavio, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir garantijų, gali būti atleistas iš darbo pagal DSĮ 29 straipsnio 2 punktą. Jam iki atleidimo dienos mokamas darbo užmokestis tokio dydžio, kokį jis gavo iki įmonės reorganizavimo.
6. Priėmus sprendimą panaikinti tam tikrus etatus ar darbo vietas, paprastai atleidžiami darbuotojai, kurie dirbo šiuose etatuose ar darbo vietose. Atsižvelgiant į gamybos interesus, galimas darbuotojų pergrupavimas, atleidžiant kitus darbuotojus, o į jų vietas perkeliant tuos darbuotojus (jų sutikimu), kurių etatai ar darbo vietos yra panaikintos.
7. Negalima įspėti darbuotojo dėl atleidimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, kai jo atžvilgiu galioja atleidimą draudžiančios nuostatos: kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, išskyrus DSĮ 29 straipsnio 1 ir 4 punktus; kai jis yra atostogose, išskyrus DSĮ 29 straipsnio 1 punktą; kai moteris yra nėščia ar turi vaiką iki trejų metų, išskyrus DSĮ 29 straipsnio 1 punktą.
8. Esant raštiškam darbdavių susitarimui ir darbuotojo prašymui dėl jo perėjimo dirbti į kitą darbovietę, atleidimas įforminamas pagal DSĮ 27 straipsnį ryšium su perėjimu dirbti į tokią tai įmonę.
9. Įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo (DSĮ 34 straipsnis). Tačiau, jei darbuotojas per tą vieną mėnesį buvo laikinai nedarbingas arba jam buvo suteiktos atostogos, tai šis vieno mėnesio terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek darbuotojas sirgo ar atostogavo. Atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, pasibaigus šiam terminui negalima.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, o už laiką nuo atleidimo iki atleidimo datos perkėlimo darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Tais atvejais, kai darbuotojas, įspėtas dėl atleidimo iš darbo, pats prašo atleisti jis įspėjime nurodytu pagrindu nepasibaigus įspėjimo terminui, darbdaviui ar likvidatoriui (likvidavimo komisijai) sutikus, ji atleidžiamas jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo.
10. Įspėtas dėl atleidimo darbuotojas turi teisę pareikšti savo sutikimą būti prkeltas į siūlomą kitą darbą (DSĮ 34 straipsnio 7 dalis) iki atleidimo dienos, o įspėtas dėl darbo sąlygų pakeitimo (DSĮ 22 straipsnis) – iki faktiško jų pakeitimo dienos.
11. Darbdavys, nesutikdamas su profesinės sąjungos organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo (DSĮ 33 straipsnio 4 dalis), gali kreiptis į teismą dėl šio organo sprendimo panaikinimo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (DSĮ 33 straipsnio 6 dalies prasme).
12. Sutinkamai su Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi išeitinė pašalpa didinama už nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje, iš kurios darbuotojas yra atleidžiamas. Į šį nepertrauktąjį darbo stažą yra įskaitomas laikas nuo jo priėmimo dirbti į tą įmonę dienos, o jeigu darbo sutartis buvo nutraukta ir po to vėl sudaryta – nuo paskutinio priėmimo į darbą dienos. Įmonės savininko, jos pavadinimo pasikeitimas, jos suskaidymas, prijungimas prie kitos įmonės, įmonės rūšies pasikeitimas (DSĮ 32 straipsnis) nepriklausomai nuo to, kaip minėti įmonės pertvarkymai buvo įvardinti (įmonės likvidavimu, reorganizavimu ir kt.) ir kaip buvo įformintas darbuotojo darbo santykių tęstinumas (atleidimu ir priėmimu, perkėlimu ir pan.), darbo stažo nenutraukia.
Atleidžiant darbuotoją pagal DSĮ 30 straipsnį, išmokamos kompensacijos dydis nustatomas ne tik pagal šio punkto taisykles, o taip pat ir sumuojant darbo stažą šioje įmonėje.
13. Darbuotojams, grąžintiems į ankstesnįjį darbą (DSĮ 42 straipsnis), gauta išeitinės pašalpos suma, įskaitant ir jos padidinimą pagal DSĮ 40 straipsnio 2 dalį, įskaitoma į darbo užmokestį, išmokamą už priverstinės pravaikštos laiką.
14. Iki bus priimti nauji norminiai aktai, reglamentuojantys laikinų ir sezoninių darbuotojų darbo santykius, su jais gali būi sudaromos terminuotos darbo sutartys.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 303 Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl antraeilių pareigų“ pripažintas negaliojančiu. Todėl darbuotojams, dirbantiems pagal kelias darbo sutartis ne tuo pačiu darbo laiku, taikomos bendrosios darbo įstatymų nuostatos, tame tarpe ir išeitinių pašalpų juos atleidžiant iš darbo mokėjimo nuostatos. Išeitinė pašalpa apskaičiuojama pagal uždarbį tame darbe, iš kurio darbuotojas yra atleidžiamas.
16. Darbuotojo, išrinkto į tos įmonės profesinės sąjungos renkamą organą, darbo laikas, dirbtas tame organe, taikant DSĮ 40 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnį, įskaitomas į darbo stažą ir tais atvejais, kai darbo santykiai ryšium su išrinkimu į tą organą buvo nutraukti.
17. Pripažinti netekusiais galios:
Socialinės apsaugos ministerijos 1991 03 27 išaiškinimo Nr. 21-320 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 8, 9, 10 straipsnių taikymo“ 2, 3, 4, 5 punktus ir 6 punkto 1 dalį; Nr. S-76 ir 1992 05 19 Nr. 59 išaiškinimą.