LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 669 „DĖL MIŠKO UGDYMO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2004 m. lapkričio 8 d. Nr. D1-571

Vilnius

Pakeičiu Miško ugdymo kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 „Dėl Miško ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-778):

1. Išdėstau 6 punktą taip:

„6. Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo jaunuolyno rūšinės sudėties ir rūšių tarpusavio santykių, esamo tankumo, miško tipo bei ūkinių tikslų. Mišriuose, didelio pradinio tankumo ir derlingose augavietėse augančiuose jaunuolynuose ugdymo kirtimai pradedami anksčiau negu grynuose, mažesnio tankumo ir augančiuose nederlingose augavietėse. Ugdymo kirtimai vykdomi pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose iki 70 metų, eglynuose – 60, beržynuose, juodalksnynuose – 50, drebulynuose – 30 ir baltalksnynuose – 20 metų amžiaus. II B miškų grupės miškuose kraštovaizdžio formavimo kirtimus galima vykdyti iki pagrindinių miško kirtimų. II A miškų grupės miškuose ugdymo kirtimai vykdomi tada, jei jie numatyti jų tvarkymo planuose.“.

2. Išdėstau 13 punktą taip:

„13. Priklausomai nuo medyno rūšinės sudėties ir struktūros kirstini medžiai gali būti visų augimo klasių ir augti visuose medyno arduose. Prie kirstinų medžių priskiriami:

13.1 visų rūšių sausi ir bedžiūstantys, pažeisti grybinių ligų ir kenkėjų, stipriai sužaloti žvėrių (prie stipriai sužalotų priskiriami medžiai su 2–3 kartus nukąstais viršūniniais ir daugiau kaip 50% nuskabytais šoniniais ūgliais bei su ištisinėmis kamieno žaizdomis, sudarančiomis daugiau kaip 2/3 stiebo perimetro), taip pat vėjo ir sniego išversti bei išlaužti medžiai, t. y. tokie medžiai, kurie turi būti iškirsti vadovaujantis Miškų sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 (Žin., 2004, Nr. 55-1917);

13.2. medžiai ir krūmai, trukdantys geriausiems bei pagalbiniams medžiams augti ir formuoti normalias lajas, stelbiantys bei čaižantys pagrindinių rūšių medžius minkštieji lapuočiai;

13.3. kreivi, dvišakiai, nenormaliai stipriai išsivystę, taip pat atsilikę augimu medžiai, jeigu jie nėra naudingi kitais atžvilgiais ir jei, juos iškirtus, medyne nesusidarys didelių prošvaisčių;

13.4. gerai augantys ir geros kokybės medžiai, jeigu yra būtina išretinti tankiai augančias medžių biogrupes, taip pat nepageidaujamų rūšių medžiai.“.

3. Išdėstau 16 punktą taip:

„16. Pagrindinis ugdymo kirtimų kokybės kriterijus (ugdymo kirtimų normatyvas) yra paliekamas po kirtimo medžių skaičius, priklausantis nuo vidutinio gerai išsivysčiusių medžių aukščio, ir po kirtimų paliekamo medyno skalsumas. Iškertamos medienos kiekis iš ploto vieneto arba kirtimo intensyvumas yra nustatomas remiantis skirtumu tarp natūrinio medyno tūrio ir po kirtimo paliekamo normatyvinio tūrio (2 priedas). Po kirtimų negali būti paliekamas mažesnis nei nurodytas 2 priede skalsumas.“.

4. Išdėstau 48 punktą taip:

„48. Ąžuolynai auginami garšvinio, žibuoklinio–kiškiakopūstinio, kiškiakopūstinio–plačialapio miško tipų (dtg. Šd, Nd, Ld, Nf) augavietėse. Esant Taisyklių 27 punkte nurodytam žvėrių skaičiui, ugdymo kirtimai ąžuolynų jaunuolynuose nevykdomi.“.

5. Išdėstau 84 punktą taip:

„84. Siekiant miškuose išsaugoti bioįvairovę, planuojant ir vykdant ugdymo kirtimus, taikyti šias priemones:

84.1. visais atvejais, kuriais tikslinga, formuoti mišrius medynus;

84.2. nekirsti senų, artėjančių prie gamtinės brandos pavienių ąžuolų, uosių, pušų ir kitų rūšių geros būklės medžių, jeigu 1 ha jų yra ne daugiau kaip 5 ir jie pasiskirstę tolygiai arba jų yra 1–2 nedidelės grupės;

84.3. nekirsti miškuose retai sutinkamų rūšių medžių ir krūmų – miškinės obels, paprastosios kriaušės, pavienių klevų, liepų ir kt.;

84.4. palikti senų sausuolių ir stačių stuobrių;

84.5. neleisti apaugti sumedėjusia augalija mažoms miško pelkutėms, aikštelėms, pievelėms (jeigu jų yra nedaug);

84.6. visų mažų upelių ir šaltinių aplinką išlaikyti kiek įmanoma natūralesnę (neugdyti).“.

6. Išdėstau 87 punktą taip:

„87. Tarpiniai sandėliai, valksmos projektuojamos prisiderinant prie esamo kelių ir priešgaisrinių ir kitų proskiebių tinklo. Esant galimybei projektuojama vieninga valksmų sistema visam miško kvartalui. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o jei jų nėra, prakertamos vingiuotos valksmos, derinant prie reljefo, pomiškio grupių, medžių tarpų taip, kad ištisinė tiesioji nebūtų ilgesnė kaip 30 m, o valksmos su keliais ir kvartalinėmis turi sudaryti ne didesnį kaip 60^o kampą. Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 17% viso kertamo sklypo ploto. Rekomenduojama, kad po kirtimų valksmų plotis būtų ne didesnis kaip 4 m, atstumai tarp valksmų būtų ne mažesni kaip 25 m. Valksmos gali būti kertamos tada, kai iš valksmų iškertama ne daugiau kaip 50 % iškertamo biržės tūrio. Kertant be valksmų, negali būti pažeista dirva.“.

7. Išdėstau nauja redakcija Miško ugdymo kirtimų taisyklių 2 ir 3 priedus (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

Miško ugdymo kirtimų taisyklių

2 priedas

PALIEKAMAS PO KIRTIMO MEDYNO SKALSUMAS, IKI KURIO GALIMA IŠRETINTI MEDYNĄ UGDYMO KIRTIMAIS

Medynų charakteristika	Paliekamas po kirtimo medyno skalsumas
	Jaunuolynų ugdymas*	Retinimai	Einamieji kirtimai
Pušynai
Gryni (m. lap. ne daugiau  1, spygl. ir kiet. lap. neribojami)	0,7	0,7	'0,7
Sudėtyje 2–4 minkšt. lapuočiai	0,6	0,6	0,7
Su  5 minkšt. lapuočiais	0,5	0,6	0,7
Eglynai
Gryni (arba su spygl. ir kiet. lap., minkšt. lap.  2, bet D, Bt  1)	0,6	0,7	'0,7
Su  3 B	0,6	0,6	0,7
Su  2 D, Bt	0,6	0,6	0,6
Beržynai
Gryni (8 ir >)	0,7	0,7	0,8
Su  3 D, Bt	0,6	0,6	0,7
Su  3 pagr. rūšimis	0,6	0,6	0,7
Su  3 P	0,5	0,6	0,7
Su persp. E, antru ardu ar pomiškiu	0,6	0,6	0,6
Su persp. antru ardu Ą, U	0,5	0,5	0,6
Drebulynai
Gryni (8 ir >)	0,6	0,6	0,7
Su 3 pagr. rūšimis	0,6	0,6	0,6
Su persp. antru ardu E	0,6	0,6	0,6
Su persp. žemut. ardu U, Ą	0,5	0,5	0,6
Juodalksnynai
Visi	0,7	0,7	0,7
Baltalksnynai
Su  3 pagr. medžių rūšimis	0,6	0,6	-
Su 3 B, J	0,6	0,6	-
Su persp. antru ardu E arba pomiškiu	0,5	0,5	-
Su  3 B, J	0,6	0,6	-
Su persp. antru ardu E arba pomiškiu	0,5	0,5	-
Su persp. antru ardu U, Ą	0,5	0,5	-
Ąžuolynai
Gryni (8 ir >)	0,7	0,7	0,8
Su 3 minkšt. lapuočiais	0,6	0,6	0,6
Uosynai
Gryni (8 ir >)	0,7	0,7	0,8
Su 3 ir > minkšt. lapuočiais	0,6	0,6	0,7

*Privačiuose miškuose nepriklausomai nuo medyno charakteristikos paliekamas po jaunuolynų ugdymo (šviesinimo ir valymo) kirtimų medyno skalsumas negali būti mažesnis kaip 0,6.

______________

Miško ugdymo kirtimų taisyklių

3 priedas

MIŠKO UGDYMO KIRTIMŲ VERTINIMAS

1. Miško ugdymo kirtimų vertinimo tikslas – nustatyti atliktų darbų kokybę.

2. Siekiant įvertinti miško ugdymo kirtimų kokybę, valdose, kurių plotas yra iki 100 ha, turi būti patikrintos visos einamųjų metų miško ugdymo kirtimų biržės, valdose, kurių plotas yra nuo 100 ha iki 500 ha, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 50 proc. einamųjų metų miško ugdymo kirtimų biržių, valdose, kurių plotas yra didesnis kaip 500 ha, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 20 proc. einamųjų metų miško ugdymo kirtimų biržių.

3. Vertinant ugdymo kirtimų kokybę, panaudojant apskaitos barelius, jų minimalus plotas nustatomas pagal šią skalę:

Biržės plotas, ha	Barelių plotas, proc. nuo biržės ploto
iki 3	5
3,1–5	4
5,1–10	3
10,1 ir daugiau	2

4. Ugdymo kirtimų kokybė vertinama balais: gerai – 3, patenkinamai – 2, blogai – 1.

5. Miško ugdymo kirtimų kokybė vertinama pagal tokius rodiklius:

Eil. Nr.	Vertinimo rodiklis	Įvertinimas balais			Vertės koeficientas (V)
		Gerai (3)	Patenkinamai (2)	Blogai (1)
1.	Medžių atrinkimas kirtimams:
	a) paliktų kirstinų medžių dalis nuo bendro kirstinų medžių skaičiaus, proc.	<12	12–25	>25	0,6
	b) neteisingai iškirstų medžių dalis nuo perspektyvių (paliktinų) medžių skaičiaus, proc.	<5	5–10	>10	0,6
2.	Kirtimų intensyvumas, skirtumas tarp paliktų medžių skaičiaus ir reikalaujamo palikti medžių skaičiaus, proc.	<10	10–20	> 20	0,6
'3.	Plotų parinkimo ugdymo kirtimams teisingumas	Kirtimai buvo reikalingi	-	Kirtimai buvo nereikalingi	0,4
'4.	Valksmų iškirtimo reikalingumas	Atitinka taisyklių reikalavimus	-	Neatitinka taisyklių reikalavimų	0,4
'5.	Valksmų plotas biržėje, proc.	<17	-	>17	0,4
'6.	Kirtimų vykdymo laikas	Atitinka taisyklių reikalavimus	-	Neatitinka taisyklių reikalavimų	0,4
'7.	Kirtimo atliekų sutvarkymas	Atitinka taisyklių reikalavimus	-	Neatitinka taisyklių reikalavimų	0,4

6. Tais atvejais, kai 1 arba 2 vertinimo rodiklis įvertinamas blogai, visa biržė vertinama blogai. Kitais atvejais biržės įvertinimas apskaičiuojamas pagal formulę:

,

kur:

K_i – biržės įvertinimas balais;

K_l – l-tojo vertinimo rodiklio įvertinimas;

V_l – l-tojo vertinimo rodiklio vertės koeficientas;

n – vertinimo rodiklių skaičius.

7. Atskirai vertinami šviesinimo-valymo, retinimo ir einamieji kirtimai.

8. Visų vykdytų miško ugdymo kirtimų kokybė vertinama pagal formulę:

,

kur:

K – miško kirtimų įvertinimas balais;

K_i – i-tosios biržės įvertinimas balais;

S_i – i-tosios biržės plotas;

n – patikrintų biržių skaičius.

______________