Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutartis
su pakeitimais, įsigaliojusiais 1989 m. vasario 16 d.
Turinys
ĮŽANGINIS STRAIPSNIS
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas įsteigtas ir veikia vadovaujantis šiomis nuostatomis:
I STRAIPSNIS. Tikslai
II STRAIPSNIS. Narystė Banke ir Banko kapitalas
1 dalis. Narystė
2 dalis. Įstatinis kapitalas
3 dalis. Akcijų pasirašymas
4 dalis. Akcijų emisijos kaina
5 dalis. Pasirašyto kapitalo skirstymas ir pareikalavimas
6 dalis. Atsakomybės apribojimas
7 dalis. Pasirašytų akcijų apmokėjimo būdas
8 dalis. Pasirašytų akcijų apmokėjimo laikas
9 dalis. Tam tikros Banko turimos valiutos vertės išlaikymas
10 dalis. Disponavimo akcijomis apribojimai
III STRAIPSNIS. Bendrosios nuostatos, susijusios su paskolomis ir garantijomis
1 dalis. Išteklių panaudojimas
2 dalis. Narių ir Banko ryšiai
3 dalis. Banko garantijų ir skolinimosi apribojimai
4 dalis. Sąlygos, kuriomis Bankas gali teikti garantijas ar paskolas
5 dalis. Paskolų, kurias Bankas garantuoja, dalyvauja suteikiant ar suteikia, panaudojimas
6 dalis. Paskolos Tarptautinei finansų korporacijai
IV STRAIPSNIS. Operacijos
1 dalis. Paskolų teikimo ar sąlygų paskoloms teikti sudarymo būdas
2 dalis. Valiutų prieinamumas ir pervedimas
3 dalis. Valiutų teikimas tiesioginėms paskoloms
4 dalis. Tiesioginėms paskoloms taikomos mokėjimo nuostatos
5 dalis. Garantijos
6 dalis. Specialus rezervas
7 dalis. Banko įsipareigojimų įvykdymas įsipareigojimų nevykdymo atveju
8 dalis. Įvairios operacijos
9 dalis. Įspėjimas ant vertybinių popierių
10 dalis. Draudžiama politinė veikla
V STRAIPSNIS. Organizacija ir valdymas
1 dalis. Banko struktūra
2 dalis. Valdytojų taryba
3 dalis. Balsavimas
4 dalis. Vykdomieji direktoriai
5 dalis. Prezidentas ir darbuotojai
6 dalis. Patariamoji taryba
7 dalis. Paskolų komitetai
8 dalis. Santykiai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis
9 dalis. Biurų vieta
10 dalis. Regioniniai biurai ir tarybos
11 dalis. Saugyklos
12 dalis. Valiutos lėšų forma
13 dalis. Ataskaitų skelbimas ir informacijos teikimas
14 dalis. Grynųjų pajamų paskirstymas
VI STRAIPSNIS. Narystės atsisakymas ir sustabdymas. Veiklos sustabdymas
1 dalis. Narių teisė atsisakyti narystės
2 dalis. Narystės sustabdymas
3 dalis. Narystės Tarptautiniame valiutos fonde netekimas
4 dalis. Atsiskaitymas su vyriausybėmis, netenkančiomis narystės
5 dalis. Veiklos sustabdymas ir atsiskaitymas už įsipareigojimus
VII STRAIPSNIS. Statusas, imunitetas ir privilegijos
1 dalis. Straipsnio paskirtis
2 dalis. Banko statusas
3 dalis. Banko padėtis teismo proceso atžvilgiu
4 dalis. Turto neliečiamybė konfiskacijos atžvilgiu
5 dalis. Archyvų neliečiamybė
6 dalis. Turto laisvė nuo apribojimų
7 dalis. Pranešimams taikomos privilegijos
8 dalis. Pareigūnų ir darbuotojų neliečiamybė ir privilegijos
9 dalis. Atleidimas nuo mokesčių
10 dalis. Straipsnio taikymas
VIII STRAIPSNIS. Pakeitimai
IX STRAIPSNIS. Aiškinimas
X STRAIPSNIS. Pritarimo laikymas duotu
XI STRAIPSNIS. Baigiamosios nuostatos
1 dalis. Įsigaliojimas
2 dalis. Pasirašymas
3 dalis. Banko atidarymas
A PRIEDAS. Pasirašytos akcijos
B PRIEDAS. Vykdomųjų direktorių rinkimai
I STRAIPSNIS. Tikslai
Banko tikslai:
i) Padėti atkurti ir plėtoti narių teritorijas, palengvinant kapitalo investicijas į gamybos procesą, įskaitant karo sugriauto ar nuniokoto ūkio atkūrimą, gamybos pajėgumų pritaikymą poreikiams taikos laikotarpiu ir gamybos pajėgumų bei išteklių plėtros skatinimą mažiau išsivysčiusiose valstybėse.
ii) Skatinti privačias užsienio investicijas, t. y. teikti garantijas ir dalyvauti teikiant paskolas ar atlikti kitas privačių investuotojų investicijas; o kai privataus kapitalo nėra priimtinomis sąlygomis, papildyti tinkamomis sąlygomis privačias investicijas gamybos tikslais iš savo nuosavo kapitalo, savo surinktų lėšų ir savo kitų išteklių.
iii) Skatinti ilgalaikį subalansuotą tarptautinės prekybos augimą ir mokėjimų balansų pusiausvyros išlaikymą skatinant tarptautinį investavimą į narių gamybos išteklių plėtrą, taip padedant didinti produktyvumą, gerinti gyvenimo lygį ir darbo sąlygas jų teritorijose.
iv) Organizuoti savo suteiktas ar garantuotas paskolas kitais kanalais gautų tarptautinių paskolų atžvilgiu taip, kad pirmiausia būtų įgyvendinami naudingesni ir skubesni projektai, nesvarbu, ar jie dideli, ar maži.
v) Vykdyti savo operacijas deramai atsižvelgiant į tarptautinių investicijų poveikį verslo sąlygoms narių teritorijose ir pirmaisiais pokario metais padėti pasiekti sklandaus perėjimo iš karo meto į taikos ekonomiką.
Bankas, priimdamas visus savo sprendimus, vadovaujasi pirmiau išdėstytais tikslais.
1 dalis. Narystė
a) Pradinės Banko narės yra tos Tarptautinio valiutos fondo narės, kurios pritarė narystei Banke iki XI straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos dienos.
2 dalis. Įstatinis kapitalas
a) Įstatinis Banko kapitalas yra 10 000 000 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių pagal 1944 m. liepos 1 d. vertę. Akcinis kapitalas padalytas į 100 000 akcijų[1], kurių kiekvienos nominalioji vertė 100 000 dolerių ir kurias pasirašyti gali tik narės.
3 dalis. Akcijų pasirašymas
a) Kiekviena narė pasirašo Banko akcinio kapitalo akcijas. Mažiausias pradinių narių pasirašomų akcijų skaičius toks, koks nustatytas A priede. Mažiausią kitų narių pasirašomų akcijų skaičių nustato Bankas, kuris palieka pakankamą dalį savo akcinio kapitalo pasirašyti tokioms narėms.
b) Bankas nustato taisykles, kuriomis nustatomos sąlygos, būtinos, kad narės galėtų pasirašyti Banko įstatinio kapitalo akcijas papildomai prie savo pasirašyto mažiausio akcijų skaičiaus.
c) Jei įstatinis Banko kapitalas padidinamas, kiekviena narė turi pagrįstą galimybę Banko nustatytomis sąlygomis pasirašyti padidinto akcinio kapitalo dalį, lygią tai daliai, kurią visame Banko akciniame kapitale sudaro iki to laiko jo pasirašytos akcijos, bet nė viena narė nėra įpareigota pasirašyti bet kurią padidinto kapitalo dalį.
4 dalis. Akcijų emisijos kaina
Akcijos, kurias pasirašo pradinės narės, išleidžiamos nominalia verte. Kitos akcijos išleidžiamos nominalia verte, jei Bankas visų narių balsų dauguma nenusprendžia ypatingomis aplinkybėmis išleisti jas kitokiomis sąlygomis.
5 dalis. Pasirašyto kapitalo skirstymas ir pareikalavimas
Kiekvienos narės pasirašytos akcijos padalytos į dvi dalis:
i) dvidešimt procentų turi būti apmokėta arba apmokėjimas atliekamas pagal pareikalavimą pagal šio straipsnio 7 dalies i punktą, jei to prireikia Bankui, kad galėtų vykdyti savo veiklą;
6 dalis. Atsakomybės apribojimas
Su akcijomis susijusi atsakomybė apribota tik neapmokėta akcijų emisijos kainos dalimi.
7 dalis. Pasirašytų akcijų apmokėjimo būdas
Apmokėjimas už pasirašytas akcijas atliekamas auksu arba Jungtinių Valstijų doleriais ir narių valiutomis toliau nurodytu būdu:
i) pagal šio straipsnio 5 dalies i punktą du procentai kiekvienos akcijos kainos sumokama auksu arba Jungtinių Valstijų doleriais, o, pareikalavus, likę aštuoniolika procentų sumokama narių valiuta;
ii) pareikalavimo pagal šio straipsnio 5 dalies ii punktą atveju, narė gali pasirinkti mokėti auksu, Jungtinių Valstijų doleriais arba valiuta, kurios reikia Banko įsipareigojimams, dėl kurių pareikalauta mokėti, įvykdyti;
8 dalis. Pasirašytų akcijų apmokėjimo laikas
a) Du procentai nuo kiekvienos akcijos, kurie mokami auksu arba Jungtinių Valstijų doleriais pagal šio straipsnio 7 dalies i punktą, sumokami per šešiasdešimt dienų nuo tos dienos, kurią Bankas pradeda operacijas, jei:
i) bet kuriai pradinei Banko narei, kurios metropolijos teritorija nukentėjo nuo priešo okupacijos ar karo veiksmų, suteikiama teisė atidėti pusės procento sumos mokėjimą iki penkerių metų nuo tos dienos;
ii) pradinė narė, kuri negali atlikti tokio mokėjimo dėl to, kad neatgavo savo aukso atsargų, kurios dėl karo vis dar konfiskuotos ar išimtos iš apyvartos, gali atidėti mokėjimą iki Banko nustatytos dienos.
b) Likusi kiekvienos pagal šio straipsnio 7 dalies i punktą sumokėtinos akcijos kainos dalis apmokama tada, kai Bankas to pareikalauja, jei:
i) Bankas per metus nuo tada, kai pradeda operacijas, pareikalauja ne mažiau kaip aštuonių procentų akcijų kainos papildomai prie a punkte minėtų dviejų procentų sumokėjimo;
9 dalis. Tam tikros Banko turimos valiutos vertės išlaikymas
a) Kai i) sumažinama narės valiutos nominalioji vertė arba ii) narės valiutos keitimo kursas, Banko nuomone, labai nuvertėjo tos narės teritorijoje, narė per pagrįstą laiką savo valiuta sumoka Bankui papildomą sumą, kurios pakanka išlaikyti narės valiutos sumos, kurią laiko Bankas ir kuri gaunama iš valiutos, kurią narė iš pat pradžių Bankui sumoka pagal II straipsnio 7 dalies ii punktą, iš IV straipsnio 2 dalies b punkte minimos valiutos arba bet kokios papildomos valiutos, pateikiamos pagal šio punkto nuostatas, vertę, buvusią pradžioje pasirašant akcijas, ir kurios narė neišperka už auksą ar bet kurios narės Bankui priimtiną valiutą.
b) Jei padidėja narės valiutos nominalioji vertė, Bankas per pagrįstą laiką grąžina tokiai narei tos narės valiutos sumą, lygią tokios a punkte minėtos valiutos sumos vertės padidėjimui.
10 dalis. Disponavimo akcijomis apribojimai
Akcijos negali būti įkeičiamos ar kitaip suvaržomos ir gali būti perduodamos tik Bankui.
1 dalis. Išteklių panaudojimas
a) Banko ištekliai ir teikiamos paslaugos naudojami vien tik narių naudai, vienodai vertinant ir plėtros, ir rekonstrukcijos projektus.
b) Siekiant palengvinti narių, kurių metropolijos teritorijos labai nuniokotos dėl priešo okupacijos ar karo veiksmų, ekonomikų atkūrimą ir rekonstrukciją, Bankas, nustatydamas tokioms narėms teikiamų paskolų sąlygas, ypatingą dėmesį skiria finansinei naštai palengvinti ir tokiam atkūrimui ar rekonstrukcijos užbaigimui paspartinti.
2 dalis. Narių ir Banko ryšiai
Kiekviena narė palaiko ryšius su Banku tik per savo iždą, centrinį banką, stabilizavimo fondą ar kitą panašią fiskalinę agentūrą, o Bankas palaiko ryšius su narėmis tik pasitelkdamas tas pačias agentūras ar per jas.
3 dalis. Banko garantijų ir skolinimosi apribojimai
Bendra suteiktų garantijų, dalyvavimo teikiant paskolas ir Banko tiesiogiai suteiktų paskolų suma bet kuriuo metu negali būti didinama, jei dėl tokio padidinimo visa suma viršytų šimtą procentų Banko nepažeisto pasirašyto kapitalo, atsargų ir perviršio.
4 dalis. Sąlygos, kuriomis Bankas gali teikti garantijas ar paskolas
Bankas gali teikti garantijas, dalyvauti teikiant paskolas ar teikti paskolas bet kuriai narei ar bet kuriai jos politinei institucijai ir bet kuriai verslo, pramonės ir žemės ūkio įmonei, esančiai narės teritorijoje, tokiomis sąlygomis:
i) Kai narė, kurios teritorijoje įgyvendinamas projektas, pati nėra paskolos gavėja, narė ar tos narės centrinis bankas ar panaši Bankui priimtina agentūra visiškai garantuoja paskolos sumos grąžinimą ir palūkanų bei kitų su paskola susijusių mokesčių mokėjimą.
ii) Bankas įsitikina, kad vyraujančiomis rinkos sąlygomis paskolos gavėjas kitaip negalėtų gauti paskolos sąlygomis, kurios Banko nuomone, yra pagrįstos paskolos gavėjo atžvilgiu.
iii) Kompetentingas komitetas, kaip nurodyta V straipsnio 7 dalyje, atidžiai išanalizavęs projekto naudą, pateikia raštišką ataskaitą, kurioje rekomenduojamas projektas.
iv) Banko nuomone, palūkanų norma ir kiti mokesčiai yra pagrįsti ir tokia norma, mokesčiai ir paskolos dalies gražinimo grafikas yra tinkami projektui.
v) Teikdamas paskolą ar paskolos garantiją Bankas deramai atsižvelgia į perspektyvą, ar paskolos gavėjas ir, jei paskolos gavėjas yra ne narė, laiduotojas galės vykdyti su paskola susijusius įsipareigojimus;
ir Bankas veikia apgalvotai ir paisydamas konkrečios narės, kurios teritorijoje įgyvendinamas projektas, ir narių kaip visumos, interesų.
vi) Suteikdamas garantiją kitų investuotojų suteiktai paskolai, Bankas už riziką gauna tinkamą kompensaciją.
5 dalis. Paskolų, kurias Bankas garantuoja, dalyvauja suteikiant ar suteikia, panaudojimas
a) Bankas nenustato sąlygų, kad paskolos lėšos turi būti leidžiamos kurios nors konkrečios narės ar kurių nors konkrečių narių teritorijose.
b) Bankas pasirūpina, jog būtų užtikrinta, kad bet kurios paskolos lėšos būtų naudojamos tik tais tikslais, kuriais suteikta paskola, deramai atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes ir veiksmingumą, taip pat į politinę ir kitokią neekonominę įtaką ar aplinkybes.
c) Jei paskolą teikia Bankas, jis atidaro sąskaitą paskolos gavėjo vardu ir paskolos suma kredituojama į šią sąskaitą ta valiuta ar valiutomis, kuria ar kuriomis suteikiama paskola. Bankas paskolos gavėjui leidžia imti lėšas iš šios sąskaitos tik tam, kad padengtų faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su projektu.
6 dalis. Paskolos Tarptautinei finansų korporacijai[2]
a) Bankas gali Tarptautinei finansų korporacijai, kuri yra Banko filialas, teikti, dalyvauti teikiant ar garantuoti paskolas, kuriomis Korporacija naudotųsi vykdydama savo skolinimo operacijas. Bendra negrąžintų tokių paskolų, dalyvaujant suteiktų paskolų ar garantijų suma negali būti didinama, jei, tuo metu ar dėl to, bendra minėtos Korporacijos iš bet kokio šaltinio turimos ir tuo metu negrąžintos skolos suma (įskaitant bet kokios paskolos garantiją) viršija sumą, keturis kartus didesnę už jos nepažeistą pasirašytą akcinį kapitalą ir perviršį.
1 dalis. Paskolų teikimo ar sąlygų paskoloms teikti sudarymo būdas
a) Bankas gali teikti paskolas arba sudaryti sąlygas paskoloms suteikti, jei paskolos atitinka bendrąsias III straipsnio sąlygas, bet kuriuo iš toliau išvardytų būdų:
i) Teikdamas tiesiogines paskolas ar dalyvaudamas jas teikiant iš savo lėšų, atitinkančių jo nepažeistą apmokėtą kapitalą ir perviršį ir, pagal šio straipsnio 6 dalį, jo atsargas.
ii) Teikdamas ar dalyvaudamas teikiant tiesiogines paskolas iš lėšų, gautų narės rinkoje, ar kitaip Banko pasiskolintų.
iii) Visiškai ar iš dalies garantuodamas paskolas, kurias teikia privatūs investuotojai įprastais investicijų kanalais.
b) Bankas gali skolintis lėšų pagal a punkto ii papunktį arba garantuoti paskolas pagal a punkto iii papunktį tik gavęs narės, kurios rinkose gaunamos lėšos, ir narės, kurios valiuta denominuojama paskola, sutikimą ir tik jei tos narės sutinka, kad lėšos gali būti be apribojimų keičiamos į kitą bet kurios kitos narės valiutą.
2 dalis. Valiutų prieinamumas ir pervedimas
a) Bankui pagal II straipsnio 7 dalies i punktą sumokėtos valiutos skolinamos tik kiekvieną kartą gavus narės, kurios valiuta tai yra, sutikimą; tačiau, jei būtina, po to, kai Banko pasirašytas kapitalas yra visas pareikalautas, tokios valiutos, be jokių narių, kurių valiuta siūloma, apribojimų naudojamos ar keičiamos valiutomis, kurių reikia sutartiniams palūkanų ar kitų mokesčių mokėjimams atlikti ar paties Banko skolinimosi amortizacijai arba Banko įsipareigojimams tokių sutartinių mokėjimų ar Banko garantuotų paskolų atžvilgiu vykdyti.
b) Valiutos, kurias Bankas gauna iš paskolos gavėjų ar laiduotojų šiems mokant tiesiogines paskolas, suteiktas a punkte minimomis palūkanomis, keičiamos į kitų narių valiutas ar perskolinamos tik kiekvienu atveju gavus narių, kurių valiutos tai yra, sutikimą; tačiau, jei būtina, po to, kai Banko pasirašytas kapitalas yra visas pareikalautas, tokios valiutos, be jokių narių, kurių valiuta siūloma, apribojimų naudojamos ar keičiamos valiutomis, kurių reikia sutartiniams palūkanų ar kitų mokesčių mokėjimams atlikti ar paties Banko skolinimosi amortizacijai arba Banko įsipareigojimams tokių sutartinių mokėjimų ar Banko garantuotų paskolų atžvilgiu vykdyti.
c) Valiutos, kurias Bankas gauna iš paskolos gavėjų ar laiduotojų šiems mokant tiesioginių paskolų dalis, suteiktas Banko pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, laikomos ir naudojamos, be narių nustatomų apribojimų, amortizaciniams mokėjimas atlikti ar išpirkimo dalies ar visų paties Banko įsipareigojimų mokėjimui numatyti.
d) Visos kitos Bankui prieinamos valiutos, įskaitant rinkoje gautas ar kitaip pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį pasiskolintas valiutas, pardavus auksą gautas valiutas, kaip palūkanų įmokos ir kiti su tiesioginėmis paskolomis, suteiktomis pagal 1 dalies a punkto iii papunktį, susiję mokesčiai gautas valiutas, taip pat valiutas, gautas mokant komisinius ar kitus mokesčius pagal 1 dalies a punkto iii papunktį, naudojamos arba keičiamos kitomis valiutomis ar auksu, kurio reikia Banko operacijoms, be narių, kurių valiutos siūlomos, apribojimų.
3 dalis. Valiutų teikimas tiesioginėms paskoloms
Pagal šio straipsnio I dalies a punkto i ir ii papunkčius teikiamoms tiesioginėms paskoloms taikomos tokios nuostatos:
a) Bankas suteikia paskolos gavėjui tokias narių, išskyrus narę, kurios teritorijoje įgyvendinamas projektas, valiutas, kokių paskolos gavėjui reikia išlaidoms tų narių teritorijose padengti, įgyvendinant paskolos tikslus.
b) Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai paskolos gavėjas negali priimtinomis sąlygomis gauti paskolai reikalingos vietos valiutos, Bankas gali kaip dalį paskolos suteikti paskolos gavėjui atitinkamą tos valiutos sumą.
c) Jei dėl projekto narei, kurios teritorijose įgyvendinamas projektas, netiesiogiai padidėja užsienio valiutos poreikis, Bankas gali išskirtinėmis aplinkybėmis suteikti paskolos gavėjui kaip dalį paskolos atitinkamą sumą auksu ar užsienio valiuta ir ta suma neviršija skolininko vietinių išlaidų, susijusių su paskolos tikslais.
d) Išskirtinėmis aplinkybėmis narės, kurios teritorijose išleidžiama dalis paskolos, prašymu, Bankas gali perpirkti už auksą ar užsienio valiutą taip išleistą tos narės valiutą, bet jokiu atveju taip perpirkta dalis negali viršyti sumos, kuria dėl paskolos išlaidų tose teritorijose padidėja užsienio valiutos poreikis.
4 dalis. Tiesioginėms paskoloms taikomos mokėjimo nuostatos
Paskolos sutartys pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius teikiamos laikantis šių mokėjimo nuostatų:
a) Kiekvienos paskolos palūkanų ir amortizacinių mokėjimų sąlygas, galutinį terminą ir mokėjimo datas nustato Bankas. Bankas taip pat nustato su tokia paskola susijusių komisinių mokesčių normą ir kitas sąlygas.
Tuo atveju, jei paskola teikiama pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį pirmuosius dešimt Banko veiklos metų, tokia komisinių mokesčių norma yra ne mažesnė kaip vienas procentas per metus ir ne didesnė kaip vienas su puse procento per metus ir taikoma negrąžintai bet kurios tokios paskolos daliai. Šio laikotarpio pabaigoje Bankas gali sumažinti tiek negrąžintų jau suteiktos paskolos dalių, tiek būsimų paskolų komisinių mokesčių normą, jei Banko pagal šio straipsnio 6 dalį ir iš kitų pajamų sukauptos atsargos laikomos pakankamos sumažinimui pagrįsti. Būsimų paskolų atveju Bankas taip pat turi veiksmų laisvę padidinti komisinių mokesčių normą viršijant minėtą ribą, jei patirtis rodo, kad toks padidinimas yra rekomenduotinas.
b) Visose paskolų sutartyse nustatoma valiuta ar valiutos, kuriomis Bankas atliks mokėjimus pagal sutartį. Tačiau paskolos gavėjų nuožiūra tokie mokėjimai gali būti atliekami auksu arba, Banko sutikimu, narės, kuri nenurodyta sutartyje, valiuta.
i) Jei paskolos teikiamos pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, paskolos sutartyse nustatoma, kad palūkanos, kiti mokesčiai ir amortizacijos suma Bankui mokama ta valiuta, kuria imta paskola, išskyrus tuos atvejus, kai narė, kurios valiuta teikiama paskola, sutinka, kad tokie mokėjimai būtų atlikti tam tikra kita nurodyta valiuta ar valiutomis. Vadovaujantis II straipsnio 9 dalies c punkto nuostatomis tie mokėjimai turi būti lygūs tokių sutartinių mokėjimų tuo metu, kai suteiktos paskolos, vertei, o valiuta yra ta, kurią Bankas tuo tikslu nurodo trijų ketvirtadalių visų narių turimų balsų dauguma.
ii) Jei paskolos suteiktos pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, visa negrąžinta ir Bankui mokėtina suma bet kuria viena valiuta niekada negali viršyti visos negrąžintų Banko pagal 1 dalies a punkto ii papunktį pasiskolintų ir ta pačia valiuta mokėtinų lėšų.
c) Jei narė patiria didelį valiutos stygių ir nebegali tinkamu būdu būti mokamos palūkanos, susijusios su paskola, dėl kurios ta narė pasirašė sutartį ar kurią garantavo, arba kurią garantavo viena iš jos agentūrų, tokia narė gali kreiptis į Banką dėl mokėjimo sąlygų palengvinimo. Jei Bankas įsitikina, kad tam tikras palengvinimas naudingas konkrečiai narei ir Banko operacijoms, taip pat visoms narėms kaip visumai, jis gali imtis veiksmų pagal bet kurį toliau pateiktą punktą arba pagal abu punktus visų metinių palūkanų ar jų dalies atžvilgiu:
i) Bankas gali savo nuožiūra tartis su suinteresuotomis narėmis ir sutikti, kad paskolos palūkanos būtų mokamos narės valiuta ne ilgesnius kaip trejų metų laikotarpius tinkamomis sąlygomis, susijusiomis su tokios valiutos naudojimu ir jos užsienio valiutos vertės išlaikymu; ir dėl tokios valiutos išpirkimo tinkamomis sąlygomis.
5 dalis. Garantijos
a) Garantuodamas paskolą, suteiktą įprastais investicijų kanalais, Bankas ima garantijos komisinį mokestį, kuris periodiškai mokamas nuo negrąžintos paskolos sumos Banko nustatyta norma. Per pirmuosius dešimt metų Banko operacijų tokia norma turi būti ne mažesnė kaip vienas procentas per metus ir ne didesnė kaip pusantro procento per metus. Šio laikotarpio pabaigoje Bankas gali sumažinti tiek negrąžintų jau suteiktos paskolos dalių, tiek būsimų paskolų komisinių mokesčių normą, jei Banko pagal šio straipsnio 6 dalį ir iš kitų pajamų sukauptos atsargos laikomos pakankamos sumažinimui pagrįsti. Būsimų paskolų atveju Bankas taip pat turi veiksmų laisvę padidinti komisinio mokesčio normą viršijant minėtą ribą, jei patirtis rodo, kad toks padidinimas yra rekomenduotinas.
c) Banko garantijose nustatoma, kad Bankas gali nutraukti savo įsipareigojimus palūkanų atžvilgiu, jeigu, paskolos gavėjo ir laiduotojų įsipareigojimų nevykdymo atveju, jei toks atvejis būtų, Bankas pasiūlo nupirkti obligacijas ar kitus garantuojamus įsipareigojimus nominaliąja verte ir įskaitant iki pasiūlyme nustatytos dienos susikaupusias palūkanas.
6 dalis. Specialus rezervas
Banko pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis gauta komisinių mokesčių suma atidedama kaip specialus rezervas, kuris laikomas tam atvejui, jei reikėtų įvykdyti Banko įsipareigojimus pagal šio straipsnio 7 dalį. Specialus rezervas laikomas tokia likvidžia pagal šią Steigimo sutartį leistina forma, kokią nustato vykdomieji direktoriai.
7 dalis. Banko įsipareigojimų įvykdymas įsipareigojimų nevykdymo atveju
Jei nevykdomi su paskolomis, kurias Bankas suteikia, dalyvauja suteikiant ar garantuoja, susiję įsipareigojimai:
a) Bankas imasi tokių priemonių, kurios gali būti tikslingos siekiant sureguliuoti su paskolomis susijusius įsipareigojimus, įskaitant priemones pagal šio straipsnio 4 dalies c punktą arba panašias priemones.
b) Mokėjimai vykdant Banko įsipareigojimus, susijusius su pasiskolintomis sumomis ar garantijomis pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunktį, atliekami:
c) Kai būtina siekiant mokėti sutartyse nustatytas palūkanas, kitus mokesčius ar grąžinti Banko pasiskolintas sumas arba vykdyti Banko įsipareigojimus panašių su jo garantuojamomis paskolomis susijusių mokėjimų atžvilgiu, Bankas gali pareikalauti sumokėti už neapmokėtas narių pasirašytas akcijas pagal II straipsnio 5 ir 7 dalis. Be to, jei Bankas mano, kad įsipareigojimų nevykdymas gali būti ilgalaikis, Bankas gali pareikalauti papildomos tokių neapmokėtų pasirašytų akcijų sumos, kad per bet kuriuos metus neviršytų vieno procento narių visų pasirašytų akcijų skaičiaus tokiais tikslais:
i) Grąžinti nesuėjus terminui arba kitaip įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su visa negrąžinta Banko garantuojama paskola, kurios atžvilgiu skolininkas nevykdo įsipareigojimų, ar jos dalimi.
8 dalis. Įvairios operacijos
Be kitur šioje Steigimo sutartyje minimų operacijų, Bankas turi teisę:
i) Pirkti ir parduoti vertybinius popierius, kuriuos jis išleido, taip pat pirkti ir parduoti vertybinius popierius, kuriuos jis garantavo ar į kuriuos investavo, tačiau Bankas turi gauti narės, kurios teritorijose vertybiniai popieriai perkami ar parduodami, pritarimą.
iv) Pirkti ir parduoti kitus vertybinius popierius, jei direktoriai trimis ketvirtadaliais visų narių turimų balsų nusprendžia, kad to reikia investuojant visą specialų rezervą ar jo dalį pagal šio straipsnio 6 dalį.
Naudodamasis šioje dalyje suteiktomis teisėmis Bankas gali turėti reikalų su bet kokiu asmeniu, partnerystės organizacija, asociacija, korporacija ar kitu juridiniu asmeniu bet kurios narės teritorijose.
9 dalis. Įspėjimas ant vertybinių popierių
Ant Banko garantuojamo ar išduodamo vertybinio popieriaus priekinės pusės turi būti ryškus užrašas, kad tai nėra jokios vyriausybės įsipareigojimas, jei tai aiškiai nenurodyta ant vertybinio popieriaus.
10 dalis. Draudžiama politinė veikla
Bankas ir jo pareigūnai negali kištis į politinius bet kurios narės reikalus; ir priimant sprendimus įtakos jiems neturi daryti susijusios narės ar narių politinės aplinkybės. Jiems priimant sprendimus svarbios tik ekonominės aplinkybės ir tokios aplinkybės vertinamos nešališkai, kad būtų pasiekta I straipsnio tikslų.
1 dalis. Banko struktūra
Bankas turi Valdytojų tarybą, vykdomuosius direktorius, Prezidentą ir tiek kitų tarnautojų bei darbuotojų, kiek jų reikia Banko nustatytoms pareigoms vykdyti.
2 dalis. Valdytojų taryba
a) Visi Banko įgaliojimai suteikiami Valdytojų tarybai, kurią sudaro po vieną valdytoją ir vieną pakaitinį valdytoją, kuriuos pasirinktu būdu skiria kiekviena narė. Kiekvienas valdytojas ir kiekvienas pakaitinis narys dirba penkerius metus, jei to pageidauja jį skyrusi narė, ir gali būti dar kartą paskirtas į savo pareigas. Pakaitinis valdytojas gali balsuoti tik tuo atveju, jeigu nedalyvauja jo viršininkas. Taryba iš valdytojų išrenka pirmininką.
b) Valdytojų taryba gali perduoti vykdomiesiems direktoriams bet kurias tarybos galias, išskyrus teisę:
iv) priimti sprendimus dėl apeliacinių skundų, susijusių su tuo, kaip vykdomieji direktoriai aiškina ar taiko šią Steigimo sutartį;
v) organizuoti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (išskyrus neoficialias laikino ir administracinio pobūdžio priemones);
c) Valdytojų taryba rengia metinį posėdį ir kitus posėdžius, kurie šaukiami tarybos nuožiūra arba vykdomųjų direktorių prašymu. Valdytojų tarybos posėdžiai kviečiami direktorių prašymu visais atvejais, kai to paprašo penkios narės arba narės, turinčios ne mažiau kaip ketvirtadalį visų narių turimų balsų.
d) Bet kurio Valdytojų tarybos susirinkimo kvorumą sudaro dauguma visų valdytojų, turinčių ne mažiau kaip du trečdalius visų narių turimų balsų.
e) Valdytojų taryba gali savo reglamentu nustatyti tvarką, pagal kurią vykdomieji direktoriai turi teisę, kai laiko tai esant tikslinga paisant geriausių Banko interesų, surinkti valdytojų balsus tam tikru konkrečiu klausimu juos apklausdama, bet nekviesdama Valdytojų tarybos posėdžio.
f) Valdytojų taryba ir vykdomieji direktoriai gali nustatyti tokias taisykles ir reglamentus, kurie gali būti reikalingi ir tinkami vykdant Banko veiklą.
g) Valdytojai ir pakaitiniai valdytojai dirba negaudami iš Banko atlygio, bet Bankas padengia jų pagrįstas išlaidas, patiriamas dalyvaujant susirinkimuose.
3 dalis. Balsavimas
a) Kiekvienos narės turimų balsų skaičius lygus pagrindinių balsų ir balsų už akcijas sumai.
(i) Kiekvienos narės pagrindinius balsus sudaro balsai, kurie suteikiami visoms narėms lygiai paskirsčius 5,55 proc. viso visų narių turimų balsų skaičiaus; pagrindinių balsų skaičius gali būti tik sveikas.
(ii) Kiekvienos narės balsus už akcijas sudaro balsai, kurie gaunami už kiekvieną turimą akciją suteikiant po vieną balsą.
4 dalis. Vykdomieji direktoriai
a) Vykdomieji direktoriai yra atsakingi už bendrųjų Banko operacijų valdymą ir šiuo tikslu vykdo visas Valdytojų tarybos jiems suteiktas galias.
ii) pagal B priedą septynis renka visi valdytojai, išskyrus tuos valdytojus, kuriuos skiria i papunktyje minimos penkios valstybės narės.
Šioje pastraipoje „narės“ reiškia valstybių, kurių pavadinimai išvardyti A priede, vyriausybes, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra pradinės narės, ar tampa narėmis pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą. Kai kitų valstybių vyriausybės tampa narėmis, Valdytojų taryba gali, keturių penktųjų visų narėms priklausančių balsų dauguma, padidinti bendrą direktorių skaičių, padidindama renkamų direktorių skaičių.
Vykdomieji direktoriai skiriami arba renkami kas dvejus metus.
c) Kiekvienas direktorius skiria pakaitinį direktorių, turintį visus įgaliojimus veikti direktoriaus vardu jam nesant. Kai juos skiriantis direktorius yra, pakaitiniai direktoriai gali dalyvauti susirinkimuose, bet negali balsuoti.
d) Direktoriai vykdo savo funkcijas, kol nebus paskirti ar išrinkti juos pakeisiantys direktoriai. Jeigu išrinkto direktoriaus vieta atsilaisvina likus daugiau kaip devyniasdešimt dienų iki jo kadencijos pabaigos, kitą direktorių likusiam kadencijos laikotarpiui išrenka valdytojai, kurie išrinko ankstesnį direktorių. Išrenkama balsavusiųjų balsų dauguma. Laikotarpiu, kol direktoriaus vieta laisva, pakaitinis direktorius naudojasi visomis buvusio direktoriaus galiomis, išskyrus teisę skirti pakaitinį direktorių.
e) Vykdomieji direktoriai vykdo savo nuolatines funkcijas pagrindinėje Banko buveinėje ir renkasi į susirinkimus taip dažnai, kaip tai būtina tvarkant Banko reikalus.
f) Bet kurio vykdomųjų direktorių susirinkimo kvorumą sudaro dauguma visų valdytojų, turinčių ne mažiau kaip pusę visų narėms priklausančių balsų.
g) Kiekvienas paskirtas direktorius turi teisę atiduoti tokį balsų skaičių, koks pagal šio straipsnio 3 dalį yra suteiktas jį skiriančiai narei. Kiekvienas išrinktas direktorius turi teisę atiduoti balsų skaičių, kuris buvo priskaičiuotas jį renkant. Visi balsai, kuriuos direktorius turi teisę atiduoti, atiduodami kaip vienetas.
h) Valdytojų taryba priima reglamentus, pagal kuriuos narė, neturinti teisės skirti direktoriaus pagal b punktą, gali siųsti atstovą dalyvauti bet kuriame vykdomųjų direktorių susirinkime, kai svarstomas tos narės pateiktas prašymas arba kai svarstomas koks nors tai narei ypač svarbus klausimas.
5 dalis. Prezidentas ir darbuotojai
a) Vykdomasis direktorius renka Prezidentą, kuris negali būti valdytoju ar direktoriumi arba pakaitiniu valdytoju ar direktoriumi. Prezidentas yra vykdomųjų direktorių pirmininkas, bet neturi balso teisės, išskyrus tuos atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Jis gali dalyvauti Valdytojų tarybos susirinkimuose, bet negali balsuoti tokiuose susirinkimuose. Prezidentas baigia vykdyti savo funkcijas tada, kai taip nusprendžia vykdomieji direktoriai.
b) Prezidentas vadovauja Banko darbuotojams ir sprendžia, vadovaujant vykdomiesiems direktoriams, einamuosius Banko veiklos klausimus. Bendrai kontroliuojamas vykdomųjų direktorių, jis yra atsakingas už tarnautojų ir darbuotojų darbo organizavimą, paskyrimą ir atleidimą.
c) Prezidentas, tarnautojai ir darbuotojai, vykdydami savo pareigas, tarnauja tik Bankui ir niekam kitam. Kiekvienas Banko narys atsižvelgia į tai, kad Banko veikla yra tarptautinio pobūdžio ir nepasiduoda jokiems mėginimams paveikti bet kurį iš jų, kai jis vykdo savo pareigas.
6 dalis. Patariamoji taryba
a) Patariamąją tarybą sudaro bent septyni Valdytojų tarybos parinkti asmenys, įskaitant bankų, komercinių, pramonės, darbuotojų ir žemės ūkio struktūrų atstovus iš kuo daugiau šalių. Tose srityse, kuriose veikia specialios tarptautinės organizacijos, šias sritis atstovaujantys tarybos nariai parenkami suderinus su tokiomis organizacijomis. Taryba konsultuoja Banką bendrosios politikos klausimais. Taryba susirenka kasmet, taip pat tuomet, kai Bankas pareikalauja.
7 dalis. Paskolų komitetai
Komitetus, kurie turi teikti paskolų ataskaitas pagal III straipsnio 4 dalį, skiria Bankas. Visuose šiuose komitetuose turi būti valdytojo, atstovaujančio narei, kurios teritorijoje projektas įgyvendinamas, parinktas ekspertas, taip pat bent vienas Banko techninis darbuotojas.
8 dalis. Santykiai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis
a) Vadovaudamasis šia Steigimo sutartimi, Bankas bendradarbiauja su visomis bendrosiomis tarptautinėmis organizacijomis ir su viešosiomis tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis konkrečių įsipareigojimų atitinkamose srityse. Bet kokie susitarimai dėl tokio bendradarbiavimo, dėl kurių tektų pakeisti bet kurią šios Steigimo sutarties nuostatą, gali būti įgyvendinami tik pakeitus šią Steigimo sutartį pagal VIII straipsnį.
9 dalis. Biurų vieta
10 dalis. Regioniniai biurai ir tarybos
a) Bankas gali įsteigti regioninius biurus ir nustatyti kiekvieno regioninio biuro buvimo vietą ir apimamą teritoriją.
11 dalis. Saugyklos
a) Kiekviena narė nurodo savo šalies centrinį banką kaip visų Bankui priklausančių lėšų tos narės valiuta depozitoriumą; jei ji neturi centrinio banko, ji nurodo kitą Bankui priimtiną instituciją.
b) Kitą turtą, įskaitant auksą, Bankas gali laikyti depozitoriumuose, nurodytuose penkių didžiausią akcijų skaičių turinčių narių, taip pat Banko parinktuose depozitoriumuose. Iš pradžių bent pusė Banko aukso atsargų turi būti laikoma depozitoriume, nurodytame narės, kurioje yra Banko pagrindinė buveinė, ir bent 40 proc. – depozitoriumuose, nurodytuose pirmiau minėtų likusių keturių narių, ir kiekviename iš šių depozitoriumų turi būti ne mažiau aukso, nei buvo sumokėta už depozitoriumą nurodžiusios narės akcijas. Tačiau visi aukso perkėlimai Banko turi būti vykdomi atsižvelgiant į transporto sąnaudas ir numanomus Banko poreikius. Nenumatytais atvejais vykdomieji direktoriai gali perkelti visą ar dalį Banko aukso atsargų į kitą vietą, kurioje jis galėtų būti tinkamai saugomas.
12 dalis. Valiutos lėšų forma
Vietoj bet kurios narės valiutos, mokėtinos Bankui pagal 11 straipsnio 7 dalies i punktą, arba tokia valiuta atliekamų amortizacinių mokėjimų už paskolas, Bankas, jeigu jam ši valiuta nereikalinga veiklai vykdyti, iš tokios narės priima vekselius ar kitus įsipareigojimus, išduotus šios narės vyriausybės arba jos paskirto depozitoriumo, kurie turi būti neapyvartiniai, be palūkanų ir apmokami nominaliąja verte Bankui pareikalavus į Banko sąskaitą nurodytame depozitoriume.
13 dalis. Ataskaitų skelbimas ir informacijos teikimas
a) Bankas skelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikia audituotą finansinę atskaitomybę, ir ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius siunčia savo narėms suvestinę apie savo finansinę būklę, taip pat pelno ir nuostolio ataskaitą, parodančią Banko veiklos rezultatus.
b) Bankas gali skelbti kitas ataskaitas, kurios, jo manymu, gali būti naudingos įgyvendinant jo tikslus.
14 dalis. Grynųjų pajamų paskirstymas
a) Valdytojų taryba kartą per metus nustato, kokia Banko grynųjų pajamų dalis, atlikus atskaitymus į rezervus, pervedama į perviršį ir kokia dalis, jei tokia būtų, turi būti paskirstoma.
b) Jei kokia nors pajamų dalis paskirstoma, kiekvienai narei kaip pirmasis paskirstymo mokestis už bet kuriuos metus mokama ne daugiau kaip du procentai nekaupiamųjų dividendų, apskaičiuotų pagal vidutinę tais metais negrąžintų paskolų, išduotų pagal IV straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį už akcijas mokėta valiuta, sumą. Jei pirmasis mokestis yra dviejų procentų dydžio, likutis paskirstomas visoms narėms pagal jų turimą akcijų dalį. Kiekvienai narei mokėjimas atliekamas jos valiuta arba, jei tos valiutos nėra, kita tai narei priimtina valiuta. Jei šis mokėjimas atliekamas ne minėtos narės valiuta, valstybės narės neriboja valiutos pervedimo ir jos naudojimo gaunančiojoje valstybėje narėje po mokėjimo.
1 dalis. Narių teisė atsisakyti narystės
Kiekviena narė gali bet kuriuo metu atsisakyti narystės Banke, nusiųsdama apie tai rašytinį pranešimą į Banko pagrindinę buveinę. Atsisakymas įsigalioja tokio pranešimo gavimo dieną.
2 dalis. Narystės sustabdymas
Jeigu narė neįvykdo kokių nors savo įsipareigojimų Bankui, Bankas gali sustabdyti jos narystę, jei už tokį sprendimą balsuoja dauguma valdytojų, turinčių visų balsų daugumą. Narė, kurios narystė tokiu būdu sustabdoma, automatiškai nustoja būti nare praėjus vieneriems metams nuo jos narystės sustabdymo, išskyrus atvejus, kai pirmiau minėta balsų dauguma priimamas sprendimas sugrąžinti narei jos buvusias teises.
Narystės sustabdymo laikotarpiu narė praranda visas šioje Steigimo sutartyje numatytas teises, išskyrus teisę atsisakyti narystės, tačiau jai išlieka visi jos įsipareigojimai.
3 dalis. Narystės Tarptautiniame valiutos fonde netekimas
Kiekviena narė, netekusi narystės Tarptautiniame valiutos fonde, po trijų mėnesių automatiškai netenka narystės Banke, išskyrus atvejus, kai Bankas trimis ketvirtadaliais visų balsų sutinka leisti jai išsaugoti narystę.
4 dalis. Atsiskaitymas su vyriausybėmis, netenkančiomis narystės
a) Nuo narystės netekimo dienos vyriausybė išlieka atsakinga už savo tiesioginius įsipareigojimus Bankui ir už savo sąlyginius įsipareigojimus Bankui iki pat to momento, kol apmokama paskutinė paskolų ar garantijų, dėl kurių buvo susitarta iki jai netenkant narystės, dalis; tačiau ji nebėra atsakingas už vėliau Banko suteikiamas paskolas ar garantijas ir nebedalyvauja skirstant nei Banko pajamas, nei išlaidas.
b) Vyriausybei netekus narystės, Bankas imasi priemonių išpirkti šios buvusios narės akcijas, atsiskaitydamas su šia vyriausybe pagal toliau pateiktų c ir d punktų nuostatas. Šiuo tikslu akcijos išperkamos kaina, kuri yra lygi Banko apskaitos dokumentuose vyriausybės narystės netekimo dieną nurodytai jų vertei.
i) Bet kuri vyriausybei už jos akcijas priklausanti suma sulaikoma tol, kol vyriausybė, jos centrinis bankas arba bet kuri jos agentūra, kaip paskolos gavėjas ar garantas, neįvykdo savo įsipareigojimų Bankui, ir ši suma, Banko nuožiūra, gali būti įskaityta padengiant bet kurį iš šių įsipareigojimų, suėjus mokėjimo terminui. Jokių sumų negalima sulaikyti dėl vyriausybės įsipareigojimų, susijusių su akcijų pasirašymu pagal II straipsnio 5 dalies ii punktą. Bet kuriuo atveju, jokia narei už akcijas priklausanti suma neišmokama anksčiau negu praėjus šešiems mėnesiams nuo narystės netekimo dienos.
ii) Už išperkamas akcijas, laikas nuo laiko, vyriausybei jas grąžinant, gali būti sumokama tokia apimtimi, kuria suma, priklausanti kaip akcijų išpirkimo kaina, pagal šio straipsnio b punktą viršija bendrą įsipareigojimų už paskolas ir garantijas, nurodytas c punkto i papunktyje, sumą, kol buvusiai narei nesumokama visa akcijų išpirkimo kaina.
iv) Jeigu Bankas patiria nuostolių dėl garantijų, dalyvavimo teikiant paskolas arba paskolų, kurios buvo negrąžintos tuo metu, kai vyriausybė neteko savo narystės, ir jeigu tokių nuostolių suma tuo metu, kai vyriausybė neteko narystės, viršija šiems nuostoliams padengti sudarytus rezervus, tokia vyriausybė privalo pagal pareikalavimą grąžinti sumą, kuria būtų buvusi sumažinta akcijų išpirkimo kaina, jeigu ją nustatant būtų buvę atsižvelgta į susidariusius nuostolius. Be to, išlieka visi buvusios narės įsipareigojimai dėl bet kurio pareikalavimo susimokėti už neapmokėtą pasirašytų akcijų dalį pagal II straipsnio 5 dalies ii punktą, jeigu jai būtų reikėję tai padaryti, jei kapitalas būtų sumažėjęs ir pareikalavimas susimokėti būtų buvęs pateiktas tuo metu, kai buvo nustatoma jo akcijų išpirkimo kaina.
5 dalis. Veiklos sustabdymas ir atsiskaitymas už įsipareigojimus
a) Nenumatytais atvejais Direktorių valdyba gali laikinai sustabdyti operacijas, susijusias su naujų paskolų ir garantijų suteikimu, kol Valdytojų taryba apsvarstys susidariusią padėtį ir imsis atitinkamų veiksmų.
b) Bankas gali visai nutraukti savo veiklą, susijusią su naujomis paskolomis ir garantijomis, jeigu už tokį sprendimą balsuoja dauguma valdytojų, kuriems priklauso dauguma visų balsų. Nuo veiklos nutraukimo dienos Bankas iškart nutraukia visą savo veiklą, išskyrus tą, kuri susijusi su tvarkingu jo turto realizavimu, apsauga ir išsaugojimu bei atsiskaitymu už įsipareigojimus.
c) Visų narių įsipareigojimai, susiję su Banko akcinio kapitalo nepareikalauta apmokėti pasirašytų akcijų dalimi, išlieka, kol nebus patenkinti visi kreditorių reikalavimai, įskaitant visus reikalavimus dėl sąlyginių įsipareigojimų.
d) Tiesioginiai kreditorių reikalavimai apmokami panaudojant Banko turtą, po to įnašus, kurie turi būti sumokėti Bankui už neapmokėtą pasirašytų akcijų dalį. Prieš atlikdami bet kokius mokėjimus pagal tiesioginius kreditorių reikalavimus, vykdomieji direktoriai imasi priemonių, kurios, jų manymu, yra būtinos užtikrinti proporcingą lėšų paskirstymą tarp kreditorių, pareiškusių reikalavimus dėl sąlyginių įsipareigojimų, ir kreditorių, pareiškusių tiesioginius reikalavimus.
e) Turto paskirstymas tarp narių atsižvelgiant į jų pasirašyto Banko akcinio kapitalo dydį neatliekamas, kol:
f) Priėmus sprendimą atlikti paskirstymą pagal e punktą, vykdomieji direktoriai gali dviejų trečdalių balsų dauguma paskirstyti Banko turtą narėms, kol paskirstomas visas turtas. Šis paskirstymas leistinas tik tuomet, jei prieš tai Bankas patenkina visų narių reikalavimus dėl neįvykdytų įsipareigojimų.
g) Prieš paskirstydami turtą, vykdomieji direktoriai nustato proporcingą kiekvienos narės dalį pagal jos akcijų dalies ir visų neapmokėtų Banko akcijų santykį.
h) Vykdomieji direktoriai nustato paskirstytino turto vertę paskirstymo dieną ir tuomet vykdo paskirstymą tokiu būdu:
i) Kiekvienai narei pagal jos arba jos oficialių įstaigų arba jos teritorijoje esančių juridinių asmenų įsipareigojimus (jei juos galima paskirstyti) turi būti sumokėta suma, lygi atitinkamai jos daliai visoje paskirstytinoje sumoje.
ii) Bet koks narei priklausantis likutis, atlikus mokėjimą pagal i papunktį, sumokamas jos valiuta, jei jis laikomas Banke; mokama suma neviršija sumos, atitinkančios šio likučio vertę.
iii) Bet koks narei priklausantis likutis, atlikus mokėjimą pagal i ir ii papunkčius, sumokamas auksu arba šiai narei priimtina valiuta, jei jis laikomas Banke; mokama suma neviršija sumos, atitinkančios šio likučio vertę.
1 dalis. Straipsnio paskirtis
Kad Bankas galėtų atlikti jam patikėtas funkcijas, kiekvienos narės teritorijoje Bankui suteikiamas šiame skyriuje nurodytas teisinis statusas, imunitetas ir privilegijos.
2 dalis. Banko statusas
Bankas yra visateisis juridinis asmuo, turintis įgaliojimus atlikti šiuos veiksmus:
3 dalis. Banko padėtis teismo proceso atžvilgiu
Ieškiniai prieš Banką gali būti iškelti tik kompetentingos jurisdikcijos teisme tos narės teritorijoje, kurioje Bankas turi savo buveinę, paskyrė įgaliotinį priimti teismo šaukimus ar pranešimus apie procesą arba išleido ar garantavo vertybinius popierius. Tačiau ieškinių negali iškelti narės ar asmenys, veikiantys narės vardu arba gaunantys jų pretenzijas. Banko nuosavybei ir turtui, kad ir kur jie būtų ir kad ir kas juos valdytų, galioja imunitetas, ir jie negali būti niekaip konfiskuoti, areštuoti ar kitaip suvaržyti, kol Banko atžvilgiu nebus priimtas galutinis teismo sprendimas.
4 dalis. Turto neliečiamybė konfiskacijos atžvilgiu
Banko nuosavybės ir turto, kad ir kur jie būtų ir kad ir kas juos valdytų, atžvilgiu negalima atlikti kratos, jų rekvizuoti, konfiskuoti, nusavinti arba kokia nors kita forma paimti vykdomaisiais ar teisėkūros veiksmais.
6 dalis. Turto laisvė nuo apribojimų
Tiek, kiek tai būtina, kad Bankas vykdytų šioje Steigimo sutartyje numatytą veiklą, taip pat atsižvelgiant į šios Steigimo sutarties nuostatas, visa Banko nuosavybė ir turtas yra laisvi nuo bet kokių suvaržymų, reguliavimo, kontrolės ir moratoriumų.
7 dalis. Pranešimams taikomos privilegijos
Kiekviena narė nustato oficialiems Banko pranešimams tokią tvarką, kokią ji taiko bet kurios kitos narės oficialiems pranešimams.
8 dalis. Pareigūnų ir darbuotojų neliečiamybė ir privilegijos
Visiems Banko valdytojams, vykdomiesiems direktoriams, pakaitiniams valdytojams, pareigūnams bei darbuotojams:
i) taikoma neliečiamybė, ir jų atžvilgiu negali būti vykdomi teismo procesai dėl veiksmų, kuriuos jie atliko eidami savo tarnybines pareigas, išskyrus atvejus, kai Bankas atsisako šio imuniteto;
ii) jeigu jie nėra vietos piliečiai, naudojasi tokia pačia neliečiamybe imigracinių apribojimų, svetimšalių registracijos reikalavimų ir nacionalinės karinės prievolės atžvilgiu, taip pat tokio pat palankumo valiutos keitimo sąlygomis, kokias narės taiko kitų narių panašaus rango atstovams, tarnautojams ir darbuotojams;
9 dalis. Atleidimas nuo mokesčių
a) Bankui, jo turtui, nuosavybei ir jo veiklai bei sandoriams pagal šią Steigimo sutartį netaikomi jokie mokesčiai ir jokie muitai. Bankas taip pat neprivalo rinkti ar mokėti jokių mokesčių ar rinkliavų.
b) Darbo užmokestis, tarnybinės pajamos, kurias Bankas moka Banko vykdomiesiems direktoriams, pakaitiniams direktoriams, pareigūnams ar darbuotojams, kurie nėra vietos gyventojai, vietos subjektai ar kiti vietos nacionaliniai subjektai, neapmokestinami jokiais mokesčiais.
c) Jokie Banko įsipareigojimai ar jo išleidžiami vertybiniai popieriai, įskaitant už juos priskaičiuojamus dividendus ir palūkanas, kad ir kam jie priklausytų, neapmokestinami jokiais mokesčiais:
i) jeigu tokiais mokesčiais diskriminuojami įsipareigojimai ar vertybiniai popieriai vien todėl, kad juos išleido Bankas;
ii) jeigu vienintelis teisinis tokio apmokestinimo pagrindas yra minėtų įsipareigojimų ar vertybinių popierių išleidimo vieta, valiuta, kuria jie yra išleisti, turi būti apmokėti ar yra apmokami, arba bet kurios Bankui priklausančios įstaigos ar Banko vykdomos veiklos vieta.
d) Jokie Banko įsipareigojimai ar jo išleidžiami vertybiniai popieriai, įskaitant už juos priskaičiuojamus dividendus ir palūkanas, kad ir kam jie priklausytų, neapmokestinami jokiais mokesčiais:
i) jeigu tokiais mokesčiais diskriminuojami įsipareigojimai ar vertybiniai popieriai vien todėl, kad juos išleido Bankas;
10 dalis. Straipsnio taikymas
Kiekviena narė savo teritorijoje imasi veiksmų, kurie būtini šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti jos teisės sistemoje, ir išsamiai praneša Bankui apie veiksmus, kurių buvo imtasi.
VIII STRAIPSNIS. Pakeitimai
a) Visi pasiūlymai keisti šią Steigimo sutartį, nesvarbu, ar juos teiktų narė, valdytojas ar vykdomieji direktoriai, perduodami Valdytojų tarybos pirmininkui, kuris pateikia tą pasiūlymą svarstyti tarybai. Jeigu pasiūlytam pakeitimui taryba pritaria, Bankas aplinkraščiu arba telegrama apklausia visas nares, ar jos sutinka priimti siūlomą pakeitimą. Kai pasiūlytiems pakeitimams pritaria trys penktadaliai narių, kurioms priklauso 85 proc.[3] visų balsų, Bankas patvirtina šį faktą oficialiu pranešimu narėms.
IX STRAIPSNIS. Aiškinimas
a) Bet kuris su šios Steigimo sutarties nuostatų aiškinimu susijęs klausimas, kylantis tarp Banko ir bet kurios Banko narės arba tarp bet kurių Banko narių, pateikiamas vykdomiesiems direktoriams, kad šie priimtų sprendimą. Jei klausimas konkrečiai susijęs su nare, kuri neturi teisės skirti vykdomojo direktoriaus, ji gali būti atstovaujama pagal V straipsnio 4 dalies h punktą.
b) Kiekvienu atveju, kai vykdomieji direktoriai priima sprendimą pagal a punktą, bet kuri narė gali pareikalauti, kad klausimas būtų perduotas svarstyti Valdytojų tarybai, kurios sprendimas yra galutinis. Kol nepriimtas Valdytojų tarybos sprendimas, Bankas gali, jei jam atrodo būtina, veikti remdamasis vykdomųjų direktorių priimtu sprendimu.
c) Kilus nesutarimams tarp Banko ir valstybės, kuri neteko narystės, arba tarp Banko ir bet kurios narės po sprendimo galutinai nutraukti Banko veiklą, tokie nesutarimai perduodami spręsti arbitražui, kurį sudaro trys arbitrai, vieną kurių skiria Bankas, kitą – atitinkama valstybė, o trečią arbitrą, jeigu šalys nesusitaria kitaip, – Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas arba kita Banko taisyklėse nustatyta institucija. Trečiasis arbitras turi visas galias sureguliuoti visus procedūrinius klausimus kiekvienu atveju, kai šalys dėl ko nors nesutaria.
X STRAIPSNIS. Pritarimo laikymas duotu
Visais atvejais, kai reikia kurios nors narės sutikimo, kad Bankas galėtų atlikti kokį nors veiksmą, išskyrus VIII straipsnyje numatytus atvejus, toks sutikimas laikomas duotu, jeigu narė nepareiškia prieštaravimo per pagrįstą laikotarpį, kurį Bankas gali nustatyti pranešdamas narei apie siūlomą atlikti veiksmą.
1 dalis. Įsigaliojimas
Ši Steigimo sutartis įsigalioja, kai ji pasirašoma vyriausybių, kurių minimalios pasirašytos akcijos sudaro bent šešiasdešimt penkis procentus visų pasirašytų akcijų, numatytų A priede, vardu ir kai jų vardu deponuojami šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti dokumentai, bet jokiu būdu ne anksčiau nei 1945 m. gegužės 1 d.
2 dalis. Pasirašymas
a) Kiekviena vyriausybė, kurios vardu ši Steigimo sutartis pasirašoma, Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei deponuoja dokumentą, kuriame nurodoma, jog ji pritarė šiai Steigimo sutarčiai pagal savo įstatymus ir ėmėsi visų veiksmų, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Steigimo sutartį.
b) Kiekviena vyriausybė tampa Banko nare nuo tos dienos, kai jos vardu deponuojamas a punkte minėtas dokumentas, tačiau nė viena vyriausybė netampa nare, kol ši Steigimo sutartis neįsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalį.
c) Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė informuoja visų valstybių, kurios nurodytos A priede, vyriausybes, taip pat visas vyriausybes, kurių narystei pritarta pagal II straipsnio 1 dalies b punktą, apie kiekvieną šios Steigimo sutarties pasirašymo bei a punkte nurodytų dokumentų deponavimo atvejį.
d) Kai Steigimo sutartis pasirašoma jų vardu, kiekviena vyriausybė Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei perveda vieną šimtąją procento kiekvienos akcijos kainos auksu arba Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais Banko administracinėms išlaidoms padengti. Ši suma įskaitomą į sumą, mokėtiną pagal II straipsnio 8 dalies a punktą. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė šias lėšas laiko specialioje įnašų sąskaitoje ir perduoda jas Banko valdytojų tarybai, kai sušaukiamas pirmasis susirinkimas pagal šio straipsnio 3 dalį.
Jei ši Steigimo sutartis neįsigalioja iki 1945 m. gruodžio 31 d., Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė grąžina šias lėšas jas pervedusioms vyriausybėms.
e) Šią Steigimo sutartį valstybių, nurodytų A priede, vyriausybių vardu galima pasirašyti Vašingtone iki 1945 m. gruodžio 31 d.
f) Po 1945 m. gruodžio 31 d. šią Steigimo sutartį galima pasirašyti valstybių, kurių narystė patvirtinta pagal II straipsnio 1 dalies b punktą, vyriausybių vardu.
g) Pasirašydamos šią Steigimo sutartį, visos vyriausybės įsipareigoja savo vardu, taip pat savo metropolijų, užjūrio teritorijų, teritorijų, kurių atžvilgiu jos įgyvendina apsaugą, siuzerenitetą ar valdymą, taip pat visų teritorijų, kurių atžvilgiu joms paskirtas mandatas, vardu.
h) Vyriausybės, kurių valstybių didmiesčių teritorijos okupuotos priešo, a punkte nurodytą dokumentą deponuoti gali vėliau – iki šimtas aštuoniasdešimtos dienos po teritorijų išvadavimo. Tačiau, jei jis tokios vyriausybės nedeponuojamas iki nurodyto termino, šios vyriausybės vardu padėtas parašas negalioja ir jos pasirašytų akcijų dalis, apmokėta pagal d punktą, grąžinama jai.
3 dalis. Banko atidarymas
a) Šiai Steigimo sutarčiai įsigaliojus pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekviena narė paskiria valdytoją, o valstybė, kuriai A priede skirta didžiausia akcijų dalis, sušaukia pirmąjį Valdytojų tarybos susirinkimą.
b) Pirmajame Valdytojų tarybos susirinkime pasirengiama išrinkti laikinuosius vykdomuosius direktorius. Penkių valstybių, kurioms skirta daugiausia akcijų pagal A priedą, vyriausybės paskiria laikinuosius vykdomuosius direktorius. Jei viena ar kelios tokios vyriausybės dar netapo narėmis, vykdomųjų direktorių postai, kurie joms skirti, išlieka laisvi, kol šios vyriausybės taps narėmis arba iki 1946 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Septyni laikinieji vykdomieji direktoriai renkami pagal B priedo nuostatas ir išlieka šiose pareigose iki pirmųjų įprastinių vykdomųjų direktorių rinkimų, kurie surengiami atsiradus galimybei po 1946 m. sausio 1 d.
c) Valdytojų taryba gali laikiniesiems vykdomiesiems direktoriams suteikti bet kokius įgaliojimus, išskyrus tuos, kurių negalima suteikti vykdomiesiems direktoriams.
d) Bankas narėms praneša, kai jis yra pasirengęs pradėti veiklą.
PRIIMTA Vašingtone, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Ši Vyriausybė perduoda patvirtintas kopijas visoms vyriausybėms, kurios išvardytos A priede, taip pat visoms vyriausybėms, kurių narystė patvirtinama pagal II straipsnio 1 dalies b punktą.
1 priedas
A PRIEDAS. Pasirašytos akcijos
(mln. JAV dolerių)
| Australija |
200,0 |
Iranas |
24,0 |
| Belgija |
225,0 |
Irakas |
6,0 |
| Bolivija |
7,0 |
Liberija |
0,5 |
| Brazilija |
105,0 |
Liuksemburgas |
10,0 |
| Kanada |
325,0 |
Meksika |
65,0 |
| Čilė |
35,0 |
Nyderlandai |
275,0 |
| Kinija |
600,0 |
Naujoji Zelandija |
50,0 |
| Kolumbija |
35,0 |
Nikaragva |
0,8 |
| Kosta Rika |
2,0 |
Norvegija |
50,0 |
| Kuba |
35,0 |
Panama |
0,2 |
| Čekoslovakija |
125,0 |
Paragvajus |
0,8 |
| Danija |
(a) |
Peru |
17,5 |
| Dominikos Respublika |
2,0 |
Filipinų sandrauga |
15,0 |
| Ekvadoras |
3,2 |
Lenkija |
125,0 |
| Egiptas |
40,0 |
Pietų Afrikos Sąjunga |
100,0 |
| El Salvadoras |
1,0 |
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga |
1 200,0 |
| Etiopija |
3,0 |
Jungtinė Karalystė |
1 300,0 |
| Prancūzija |
450,0 |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
3 175,0 |
| Graikija |
25,0 |
Urugvajus |
10,5 |
| Gvatemala |
2,0 |
Venesuela |
10,5 |
| Haitis |
2,0 |
Jugoslavija |
40,0 |
| Hondūras |
1,0 |
|
|
| Islandija |
1,0 |
|
|
| Indija |
400,0 |
Iš viso |
9 100,0 |
a. Danijos kvotą turės nustatyti Bankas, Danijai patvirtinus narystę pagal šią Steigimo sutartį.
B PRIEDAS. Vykdomųjų direktorių rinkimai
1. Renkamieji vykdomieji direktoriai renkami balsuojant valdytojams, turintiems balsavimo teisę pagal V straipsnio 4 dalies b punktą.
2. Renkant renkamuosius vykdomuosius direktorius, kiekvienas balsavimo teisę turintis valdytojas už vieną asmenį atiduoda visus balsus, kurie priklauso jį skiriančiai narei pagal V straipsnio 3 dalį. Septyni daugiausia balsų gavę asmenys tampa vykdomaisiais direktoriais, tačiau joks asmuo, gavęs mažiau nei keturiolika procentų visų balsų, kurie gali būti atiduoti (turimų balsų), nelaikomas išrinktu.
3. Kai per pirmąjį balsavimą neišrenkami septyni asmenys, surengiamas antrasis balsavimas, kuriame negali būti renkamas asmuo, kuris surinko mažiausiai balsų, ir kuriame gali balsuoti tik: a) tie valdytojai, kurie per pirmąjį balsavimą atidavė balsus už neišrinktą asmenį; b) tie valdytojai, kurių balsai už išrinktą asmenį, remiantis toliau išdėstytu 4 punktu, laikomi leidusiais atitinkamam asmeniui surinkti daugiau nei penkiolika procentų turimų balsų.
4. Nustatant, ar valdytojo atiduoti balsai laikytini leidusiais asmeniui surinkti daugiau nei penkiolika procentų turimų balsų, į minėtus penkiolika procentų įtraukiami, pirma, valdytojo, atidavusio už šį asmenį daugiausia balsų, balsai, tada valdytojo, kuris pagal atiduotų balsų skaičių užima antrą vietą, balsai ir t. t., kol susidaro penkiolika procentų.
5. Kiekvienas valdytojas, kurio balsų dalis turi būti priskaičiuota, kad už bet kurį asmenį atiduotų balsų skaičius viršytų keturiolika procentų, laikomas už šį asmenį atidavusiu visus savo balsus netgi ir tuo atveju, jeigu bendras už šį asmenį atiduotų balsų skaičius viršija penkiolika procentų.
6. Jeigu po antrojo balsavimo turo nepavyksta išrinkti septynių asmenų, rengiami tolesni balsavimo turai, laikantis tų pačių principų, kol išrenkami septyni asmenys, jei išrinkus šešis asmenis, septintąjį galima išrinkti paprasta likusių balsų dauguma ir jis laikomas išrinktu visais balsais.