Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL RYTŲ LIetuvos Švietimo INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMO
2009–2012 metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 11 d. Nr. 1505
Vilnius
1. Patvirtinti Rytų Lietuvos švietimo infrastruktūros tobulinimo 2009–2012 metų programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Rytų Lietuvos švietimo infrastruktūros tobulinimo 2009–2012 metų programa (toliau – Programa) finansuojama pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje Programos vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų, Privatizavimo fondo ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1505
RYTŲ LIETUVOS ŠVIETIMO INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMO
2009–2012 mETŲ programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rytų Lietuvos švietimo infrastruktūros tobulinimo 2009–2012 metų programos (toliau – ši programa) paskirtis – pagerinti mokinių mokymosi ir sanitarines sąlygas Rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
2. Šia programa siekiama įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Rytų Lietuvoje (Vilniaus miesto, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonų ir Visagino savivaldybėse) gyvena lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių gyventojų, kalbančių skirtingomis kalbomis. Švietimo paslaugas šiose savivaldybėse teikti kur kas sudėtingiau nei savivaldybėse, kuriose tautinė ir kalbinė įvairovė mažesnė. Rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vaikų mokymas organizuojamas lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių kalbomis.
4. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2007–2008 mokslo metais veikė 287 savivaldybių ir valstybinės Rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos. Pusėje jų mokoma lietuvių mokomąja kalba, kitose – lenkų, rusų kalbomis arba lietuvių ir lenkų, lietuvių ir rusų, rusų ir lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. 2007–2008 mokslo metais Rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 107 558 mokiniai. 1–12 klasėse lietuvių kalba mokėsi 70,3 procento, lenkų kalba – 15,2 procento, rusų kalba – 14,3 procento ir baltarusių kalba – 0,1 procento mokinių.
5. Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių universiteto mokslininkų 2006 metais atlikto tyrimo „Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams“ duomenimis, 6,7 procento Vilniaus rajone gyvenančių mokinių bendrojo lavinimo mokykloje mokosi ne ta kalba, kuria norėtų, iš jų: 26,5 procento norėtų mokytis lietuvių kalba, 11,8 procento – lenkų kalba, 11,8 procento – baltarusių kalba ir 5,9 procento – rusų kalba. 14,9 procento apklaustų mokinių yra pakeitę mokomąją kalbą, daugiausia – į lietuvių (72,9 procento visų pakeitusiųjų mokomąją kalbą).
6. Tėvai ir mokiniai, kurių šeimose kalbama tautinės mažumos kalba, yra linkę rinktis bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose mokoma lietuvių kalba, tačiau mokymosi valstybine kalba prieinamumas visiems neužtikrinamas: trūksta patalpų, mokiniai mokosi pastatuose, neatitinkančiuose Lietuvos higienos normų HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
7. Šiuo metu Rytų Lietuvoje statomi 4 bendrojo lavinimo mokyklų priestatai (Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos, Lavoriškių pagrindinės mokyklos, Rudaminos „Ryto“ gimnazijos, Eitminiškių vidurinės mokyklos Ažulaukės skyriaus) ir dviejų bendrojo lavinimo mokyklų sporto aikštynai (Grigiškių „Šviesos“ vidurinės mokyklos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos).
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINYS
8. Šios programos tikslas – tobulinti Rytų Lietuvos švietimo infrastruktūrą, gerinti mokinių mokymosi sąlygas.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS ir įgyvendinimo kontrolė
10. Ši programa įgyvendinama 2009–2012 metais. Pagal šią programą numatoma vykdyti šios programos 7 punkte nurodytų objektų statybos investicijų projektus.
11. Šios programos vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus rajono savivaldybė.
12. Preliminariais skaičiavimais, šiai programai įgyvendinti prireiktų 43 mln. litų. Ši programa finansuojama pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje šios programos vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pastatui statyti iš Privatizavimo fondo 2009 metais skiriama 1,5 mln. litų. Šios lėšos naudojamos laikantis Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 1998, Nr. 15-350; 2002, Nr. 124-5663; 2005, Nr. 36-1176).
13. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus rajono savivaldybė Švietimo ir mokslo ministerijai atsiskaito už šios programos įgyvendinimą Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (Žin., 2001, Nr. 37-1251; 2008, Nr. 136-5323), nustatyta tvarka.
V. VERTINIMO KRITERIJAI
VI. Laukiami rezultatai
16. Įgyvendinus šią programą, bus baigtas statyti vienos bendrojo lavinimo mokyklos priestatas, įrengtas vienas sporto aikštynas, vykdomi 3 bendrojo lavinimo mokyklų pastatų ir vieno sporto aikštyno statybos darbai. Bus įrengta 5 338 kv. metrai naujų patalpų, pritaikytų ugdymo procesui. 2 400 mokinių pagerės mokymosi ir higienos sąlygos.