Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2009 METŲ PROGRAMOS

2010 m. vasario 24 d. Nr. 173

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2009 metų programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2009 metų programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

_________________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 173

lietuvos konvergencijos 2009 metų programa

I. Finansų politikos apžvalga

1. Svarbiausiasis penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos padarinius.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laiko, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti padėtį sričių, galinčių užtikrinti ekonominį proveržį. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programa (toliau – ši programa) projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 152-6822).

3. Ši programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra:

3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą. Įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai.

3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir oro taršos mažinimo, kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas.

3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų.

3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo.

3.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) įtvirtintų konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.

4. Šioje programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimas pateikiamas Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti struktūrinį einamosios sąskaitos deficitą ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą.

5. Šioje programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio raidos centrinis scenarijus apskaičiuotas darant prielaidą, kad ūkis 2010 metais išlaikys stabilų kreditų, išduotų klientams, lygį. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudojosi Europos Komisija, rengdama ekonominių rodiklių ekonominės raidos scenarijus.

6. Nacionalinės valiutos lito (toliau - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai.

7. Pasitvirtinus eksporto rinkų susitraukimo, statybų sektoriaus nelankstumo ir staigaus einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) sumažėjimo rizikai, siekius neviršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis ištaisyti pernelyg didelio deficito būklę iki 2012 metų. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausias uždavinys – ir toliau užtikrinti pigų investuotojų finansavimą mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtinas produktyvias investicijas. Nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir šitaip panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP potencialo didėjimui 2011–2012 metais. 2009–2010 metais vykdytu valdžios sektoriaus išlaidų mažinimu ir iš dalies mokesčių didinimu siekiama sugrąžinti pigų verslo apyvartinių lėšų ir investicijų finansavimą, užtikrinti tokią vidaus paklausą, kuri su kaupu kompensuotų suplanuotą valdžios vartojimo sumažinimą. Jau dabar suplanuotas Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos naudojimo paankstinimas skatina paklausą labiau nei suplanuotas valdžios sektoriaus deficito sumažinimas. Kad paklausa skatinama naudojant ES paramą, ES ir tarptautinių finansų institucijų (Europos Tarybos vystymo banko, Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko) paskolų lėšas ir drauge mažinant valdžios sektoriaus deficitą, užtikrina stabilų Lietuvos mokėjimų finansavimą ir prisideda prie ES vykdomo ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo.

8. 2012 metais sumažinus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Valdžios sektoriaus skolos sunkmečiu sparčiai didėja, todėl siekiant išlaikyti stabilios valdžios sektoriaus skolos perspektyvą nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2030 metais priartėtų prie 113,9 procento BVP, o 2060 metais – prie 545,9 procento BVP.

9. Lietuva spartina būstų renovavimą, leisiantį taupyti šilumą ir mažinti ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų brangimo. Taip pat spartinamos švietimo ir sveikatos sistemų reformos, užtikrinsiančios geresnę paslaugų kokybę ir sudarysiančios sąlygas pritraukti papildomų lėšų iš privačių šaltinių.

II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS

Projekcijų prielaidos

10. Neramumai pasaulio finansų rinkose sustiprino 2008 metų pradžioje prasidėjusį natūralų ciklinį BVP augimo lėtėjimą. Neramumai pasaulio finansų rinkose paveikė kreditavimą: padidėjo finansinių išteklių kaina ir sumažėjo jų prieinamumas, dėl pasikeitusio rizikos vertinimo bankai gerokai sugriežtino skolinimo sąlygas. 2009 metais išaugęs neapibrėžtumas ir neigiamos ūkio raidos perspektyvos kartu mažino ir skolinimosi paklausą, todėl skolinimasis nebeskatino vartojimo ir investicijų kaip ankstesniais metais. Siekis sumažinti turimus įsiskolinimus mažino vartojimą ir investicijas. Centriniame ūkio raidos scenarijuje atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Krizės įveikimo planą, planuotą ES paramos naudojimo paankstinimą ir vykdomas struktūrines reformas. Centriniame scenarijuje vadovautasi prielaida, kad reformų poveikis leidžia stiprinti potencialų BVP, tačiau stipraus teigiamo visų priemonių poveikio 2009 metais nepakako, kad būtų kompensuotas ekonominis nuosmukis ir antrinis jo poveikis dėl spartėjusios per pastaruosius 6 metus infliacijos, didėjusio importo ir susikaupusio struktūrinio išorinio disbalanso. Kita vertus, išankstiniai duomenys ir sutartys su privačiu sektoriumi dėl ES paramos naudojimo paankstinimo leidžia tikėtis, kad ekonomikos gaivinimo impulsas 2010–2011 metais bus galingesnis nei 2009 metais ir jo pakaks, kad būtų išvengta tolesnio spartaus ekonomikos mažėjimo. Kadangi pozityvioms rizikoms dėl palūkanų normų sumažėjimo ir eksporto padidėjimo nebuvo pakankamai statistinių įrodymų, leidžiančių jomis grįsti centrinį ūkio raidos scenarijų, pagal kurį buvo tvirtinamas 2010 metų biudžetas, 2010 metais valdžios sektorius gaus viršplaninių pajamų. Vykdant valdžios sektoriaus finansų konsolidacijos tęsimo prielaidą, šios viršplaninės pajamos turės būti skiriamos griežtesnėms deficito užduotims vykdyti.

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas.

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
Trumpalaikės palūkanų normos	7,4	7,8	4,9	5,8	5,6
Ilgalaikės palūkanų normos	9	14	7,7	8	7,5
JAV dolerio / euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys)	1,37	1,48	1,36	1,36	1,36
Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas	1,4	0	0	0	0
Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės)	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais	3	-0,4	3,8	4,1	4,1
ES BVP augimas, procentais	0,8	-4,1	0,7	1,6	1,6
Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais	0,8	-4,1	0,7	1,6	1,6
Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais	4,1	-12,6	4,6	5	5
Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)	98,5	61,3	76,5	80,5	80,5

Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos centrinis bankas, Europos Komisija.

Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad užimtųjų skaičiaus sumažėjimas 2009–2010 metais bus tik laikinas ir 2011 metais nedarbas ims mažėti. Daroma prielaida, kad užimtųjų skaičiaus stabilizavimasis 2009 metų III ketvirtį, kai vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius toliau sparčiai mažėjo, pradėjo darbo rinkos stabilizavimąsi dėl individualios asmenų veiklos.

Vidutinio laikotarpio ūkio augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad ūkis restruktūrizuosis ir per 2010–2011 metus panaikins ir toliau galimo ūkio struktūrinio einamosios sąskaitos deficito riziką.

Daroma prielaida, kad dėl ES ūkio atsigavimo 2009 metų III ketvirtį prasidėjęs Lietuvos eksporto apimties sugrįžimas tęsis ir 2010 metais pasieks 85 procentus prieš krizę buvusio lygio.

Vadovaujamasi prielaida, kad investicijas pagyvins paankstintas ES paramos naudojimas, kurio planinė apimtis 2009–2010 metų laikotarpiu – apie 3,7 procentinio punkto BVP.

Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio.

Pinigų ir valiutos kurso politika

11. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją.

Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos.

Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą.

VKM II įsipareigojimų vykdymo apžvalga

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Valdžios sektoriaus deficitas 2005 metais buvo sumažintas 1 procentiniu punktu – iki 0,5 procento BVP. 2006 metais pavyko tik apytiksliai subalansuoti valdžios sektorių. 2007 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), įpareigojantis valdžios sektoriaus finansus vidutiniu laikotarpiu tvarkyti taip, kad valdžios sektoriaus balansinis rodiklis būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Be to, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja įgyvendinti priemones, kurių reikia ES Ministrų Tarybos nuomonei apie Lietuvos konvergencijos programas realizuoti.

Dar iki prasidedant finansų krizei, daug dėmesio buvo skiriama prevencijos priemonėms bankų rizikai valdyti. Tuo tikslu įgyvendinti papildomi vidaus kontrolės ir rizikos valdymo procesų stiprinimo reikalavimai, nustatyti nauji anksčiau nereglamentuotų rizikos rūšių valdymo reikalavimai ir papildomi operacinės rizikos valdymo reikalavimai. Ypač daug dėmesio buvo skiriama ir bankų kapitalo bazės stiprinimui. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2010 m. sausio 1 d. buvo apie 14,1 procento (Lietuvos banko reikalaujamas minimalus – 8 procentai).

Lietuvos kredito įstaigoms nustatytas maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais riziką ribojantis normatyvas. Maksimalioji bendroji (išskyrus eurus) atvira pozicija neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų maksimalioji atvira pozicija neturi viršyti 15 procentų banko kapitalo. Šį normatyvą bankai privalo vykdyti kiekvieną dieną.

Didindamas šalies finansų sistemos stabilumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3985). Šiame įstatyme numatytos įvairios kredito įstaigų paramos priemonės – valstybės garantijos ir banko turto išpirkimas, valstybės dalyvavimas banko kapitale, banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams.

2009 metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia, nei buvo stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas darosi prioritetiniai. Dėl 2008 metais prasidėjusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, nėra kredito prieaugio, o ESD keičia einamosios sąskaitos perteklius. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę ir antiinfliacinę biudžeto politiką: 2010 metais bus siekiama priimti atitinkamus teisės aktus. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2010 metais atnaujintoje Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Toliau bus vykdomos švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, aplinkosaugos, mokslo ir inovacijų skatinimo, verslo aplinkos reformos.

Ūkio ciklas ir vidutinio laikotarpio centrinis ūkio raidos scenarijus

Realusis sektorius

13. Nuo 2008 metų vidurio Lietuvoje jau buvo jaučiamas ūkio sektorių augimo lėtėjimas, kuris 2008 metų pabaigoje peraugo į nuosmukį. Dėl natūralaus verslo ciklo lėtėjimo ir pasaulio finansų krizės poveikio sutriko ekonominė finansų, nekilnojamojo turto ir statybų rinkų pusiausvyra, o paklausos pokytis ypač paveikė pramonės ir prekybos plėtrą.

Šiuo metu Lietuvos ūkis išgyvena pastarųjų metų ūkio spartaus augimo ir stiprėjančios pasaulio finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, mažėjančiomis investicijomis ir būsto rinkos korekcija, didėjančiu nedarbu.

2007 metų liepos pabaigoje JAV prasidėjusi finansų sumaištis tapo visuotinė 2008 metų rugsėjį ir sukėlė Lietuvos prekybos partnerių ES ir kitose rinkose nuosmukį, sumažėjo lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje. Didelis padėties neapibrėžtumas ir išorinės paklausos smukimas paspartino BVP nuosmukį 2009 metais iki 15 procentų. Tačiau 2009 metų III–IV ketvirčiais užfiksuotas ketvirčio BVP augimas (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką): III ketvirtį BVP augo 6,1 procento, o IV ketvirtį – 0,1 procento. Techniškai šalis įveikė nuosmukį. Ketvirčio BVP metinis nuosmukis dar išliks ir 2010 metų I ketvirtį, tačiau 2010 metų II–III ketvirčių metinis augimas sudarys apie 4 procentus. Kita vertus, negavus statistinių duomenų apie naujus augimo veiksnius, IV ketvirčio metinis augimas labai sumažėtų.

Investicijų aplinką neigiamai veikia nemažai priežasčių, susijusių tiek su bendra ekonomine būkle ir paklausos mažėjimu vidaus ir užsienio rinkose, tiek su vis dar vyraujančiu neapibrėžtumu dėl ekonomikos atsigavimo tvarumo. Taigi į ekonominių sąlygų pokyčius ypač jautriai ir sparčiai reaguoja investicijos. Ekonominio pakilimo laikotarpiu dėl itin optimistiškų lūkesčių ir palankių kreditavimo sąlygų 2007 metais iki 30,9 procento padidėjo BVP struktūros dalis, kurią sudaro investicijos. Griežtos skolinimo sąlygos, akivaizdus vidaus paklausos sumažėjimas ir abejonės dėl paklausos pasaulinėje rinkoje vertė bendroves atsisakyti investicinių planų arba juos atidėti neribotam laikui. Per devynis 2009 metų mėnesius bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo apie 40 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovės savo investicinius planus pradėjo tikslinti jau 2008 metų vidury: iki 2008 metų pradžios investicijos sparčiai augo (2005–2007 metais vidutiniškai 17,9 procento), o trečiasis 2009 metų ketvirtis buvo šeštas iš eilės ketvirtis, kai užfiksuotas neigiamas metinis investicijų augimo tempas. Nuo 2008 metų pradžios besitęsiantis investicijų į gamybos priemones ir paskutiniais 2009 metų ketvirčiais sustiprėjęs investicijų į kitus, ne gyvenamuosius, pastatus ir statinius metinis kritimas lėmė maždaug po pusę šio nuosmukio.

Iki 2007 metų sparčiai augęs namų ūkių vartojimas 2008 metų pabaigoje pradėjo smukti, o 2009 metais krito greičiau – pirmąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, namų ūkių vartojimas sumažėjo 15,7 procento, antrąjį – 17,5 procento, o trečiąjį – 19 procentų. Namų ūkių vartojimą mažino ekonominės būklės neapibrėžtumas, augantis nedarbas, mažėjančios pajamos, vartotojų nepasitikėjimas, pakitusios kreditavimo sąlygos. Dėl regioninės ūkio būklės komerciniai bankai sugriežtino skolinimo sąlygas. 2009 metais išaugęs neapibrėžtumas ir neigiamos ūkio raidos perspektyvos kartu mažino ir skolinimosi paklausą. Siekis sumažinti turimus įsiskolinimus mažino vartojimą.

Be smarkaus vidaus paklausos susitraukimo, Lietuva, kaip ir daugelis atvirų ES ekonomikų, patyrė eksporto rinkų smukimo šoką. Smunkant paklausai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, nuvertėjant kaimyninių šalių valiutoms, pirmąjį 2009 metų pusmetį stipriai mažėjo Lietuvos eksporto apimtis ir vertė (apie 30 procentų), tačiau nuo rugpjūčio pradėti fiksuoti teigiami eksporto pokyčiai. Atsakydama į ES šalių narių įgyvendinamas ūkių gaivinimo priemones ir pirmuosius didžiųjų ES ekonomikų atsigavimo požymius, Lietuvos eksporto apimtis 2009 metų III ketvirtį pradėjo augti. Kai kurie į eksportą orientuoti pramonės sektoriai (mašinų ir įrenginių, chemijos (trąšų), metalų apdirbimo), į kuriuos daug investuota spartaus ūkio augimo metais ir kuriuose susikaupė daug neišnaudotų gamybinių pajėgumų, sugebės atsigauti iš karto, kai tik pradės didėti išorės paklausa.

Centriniame ūkio raidos scenarijuje numatyto ūkio atsigavimo pagrindas – šalies Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimas, visuotinė kreditų rinkos stabilizacija, prekybos partnerių atsigavimo tvarumas ir pasitikėjimas, kad bus ir toliau stiprinami Lietuvos valdžios sektoriaus finansai.

2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS* kodas	Rodiklio reikšmė 2008 metais, mln. litų	Pokytis, procentais
			2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
BVP, grandine susieta apimtis	B1*g	81020,1	2,8	-15**	1,6	3,2	1,2
BVP, to meto kainomis	B1*g	111189,8	12,7	-16,9**	1,5	3,9	2,4
BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis)
Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI)	P.3	58059	3,6	-17,9	-6,4	2,1	2,8
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	P.3	14522,9	7,9	-2	-1,7	-10	0
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	21579,6	-6,5	-38	14,5	29,1	2
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais	P.52+P.53	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Prekių ir paslaugų eksportas	P.6	50366,6	12,2	-16,7	13,5	3,1	1,7
Prekių ir paslaugų importas	P.7	66330,3	10,5	-29,9	6,6	6,8	3,2
BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais
Galutinė vidaus paklausa		–	3,3	-26,4	-1,9	5,1	2,1
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą	P.52+P.53	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Prekių ir paslaugų balansas	B.11	–	-0,5	11,4	3,5	-1,9	-0,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas), Finansų ministerija.

*Europos sąskaitų sistema.

**Išankstiniai duomenys.

Infliacija

14. Metinė infliacija ėmė mažėti nuo 2008 metų vidurio, krintant pasaulinėms maisto žaliavų ir energijos kainoms. 2009 metų sausio mėnesį padidinus degalų ir alkoholio akcizus ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), infliacija staigiai padidėjo, tačiau vėliau vėl sparčiai mažėjo. Spalio mėnesio infliacija sudarė tik 1 procentą (sausio mėnesį buvo 9,5 procento, o 2008 metų birželio mėnesį didžiausia per pastaruosius kelis metus – 12,7 procento). Balandžio–rugpjūčio mėnesiais kainos kas mėnesį mažėjo, tačiau rugsėjo mėnesį dėl padidinto standartinio PVM tarifo ir cigarečių akcizo jos pakilo, o spalio mėnesį vėl krito. 2009 metais mažėjusią bendrąją metinę infliaciją labiausiai lėmė mažesnė grynoji metinė infliacija ir lėčiau per metus didėjusios maisto produktų, gėrimų ir tabako kainos, išskyrus liepos ir spalio mėnesius, kai metinė infliacija sumažėjo kritus administruojamosioms kainoms.

Mažėjant darbo užmokesčiui ir vartotojų perkamajai galiai, paklausos spaudimas grynajai infliacijai sparčiai silpo. Tai rodė paslaugų įmonių pardavimo pajamų ir mažmeninės prekybos duomenys. Grynoji metinė infliacija 2009 metais mažėjo, išskyrus rugsėjo mėnesį, kai ji šiek tiek padidėjo dėl didesnio PVM tarifo. Spalio mėnesį pramoninių prekių ir rinkos paslaugų kainos jau buvo mažesnės negu prieš metus.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai sparčiai mažino bendrąją infliaciją. Nuo 2009 metų liepos mėnesio šios kainos buvo mažesnės negu prieš metus, o kiekvieną mėnesį jos mažėjo jau nuo kovo mėnesio (tik rugsėjo mėnesį nepakito, tikėtina, dėl didesnio PVM tarifo). Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų įtaka metinei infliacijai kito mažai: ji ūgtelėjo tik rugsėjo ir spalio mėnesiais dėl didesnio cigarečių akcizo. Alkoholinių gėrimų akcizai padidėjo 2009 metų pradžioje, o cigarečių akcizas 2009 metais didintas du kartus (kovo ir rugsėjo mėnesiais), paskutinį kartą – iki ES reikalaujamo minimalaus lygio. Akcizinės prekės – tabakas ir alkoholiniai gėrimai – per metus ir toliau brango.

Administruojamųjų kainų įtaka metinei infliacijai 2009 metais, ypač liepos ir spalio mėnesiais, mažėjo. Nuo 2009 metų liepos mėnesio sumažėjo gamtinių dujų ir elektros energijos kainos buitiniams vartotojams, todėl bendras kainų lygis liepos mėnesį krito daugiau nei ankstesniais mėnesiais (0,8 procento, balandžio–birželio mėnesiais krito 0,1–0,3 procento). 2009 metų pradžioje elektra gyventojams pabrango 13,1 procento, gamtinės dujos – 23,5 procento, o liepos mėnesį elektros kaina sumažėjo 5,8 procento, gamtinių dujų – 15,9 procento. Šiluminė energija 2009 metų spalio mėnesį atpigo 12,6 procento, ir tai lėmė gerokai mažesnę, palyginti su rugsėjo mėnesiu, bendrąją metinę infliaciją.

Dešimt pirmųjų 2009 metų mėnesių degalai buvo pigesni negu prieš metus, tačiau jų kainų metinis kritimas sumažėjo ėmus nykti palankiam bazės efektui, susidariusiam dėl spartaus brangimo 2008 metų pirmąją pusę (2008 metų liepos mėnesį pasaulinė naftos kaina pasiekė aukščiausią visų laikų lygį).

Rugpjūčio mėnesį, sumažinus taikytą akcizo tarifą iki 2008 metų lygio, dyzeliniai degalai atpigo (nuo 2009 metų sausio mėnesio jiems buvo taikomas tarifas, kurį Lietuva pagal įsipareigojimą ES galėjo pasiekti iki 2013 metų pradžios). Tolesnis šio akcizo didinimas priklausys nuo esamų įsipareigojimų ES ir to, kokios įtakos sumažintas akcizas turės prekybai dyzeliniu kuru.

3 lentelė. Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2008 metais	Pokytis, procentais
			2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. BVP defliatorius		137,2	9,7	-2,1	-0,1	0,7	1,1
2. Privataus vartojimo defliatorius		124,7	9,7	4,5	-0,1	1,2	1,5
3. SVKI* (vidutinis metinis)		111,1	11,1	4,2	-1	1	1,5
4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius		147,8	12,9	-11,5	-5	-5,3	-0,3
5. Investicijų defliatorius		129,7	7,2	-3,4	-1,1	3,4	0,9
6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		133	11,9	-14,2	0	-0,1	1
7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		120,1	8,4	-12,4	-1,8	0,3	1,3

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

Pagal valiutų valdybos principus fiksuotas euro ir lito kursas užtikrina, kad ilgainiui vidutinė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. 2008 metų I pusmetį prasidėjęs kredito prieaugio lėtėjimas 2009 metais smarkėjo, todėl planuojama, kad 2011 metų pabaigoje, kai susilpnės tiek tabako akcizų taikymo, tiek valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uždarymo poveikis, akivaizdesnis taps defliacinis spaudimas dėl poreikio taupyti lėšas spartaus ūkio augimo metu paimtoms paskoloms grąžinti, didelio nedarbo ir stabilaus darbo užmokesčio. Defliacinio spaudimo vidaus gamintojams nebus išvengta ir 2010 metais, tačiau uždarius Ignalinos AE infliacija padidės maždaug 0,6 procentinio punkto dėl elektros brangimo. Dalį elektros brangimo kompensuos defliaciniai procesai kituose sektoriuose. Tikimasi, kad verslo sektorius išaugusias elektros energijos sąnaudas sieks kompensuoti mažindamas kitas išlaidas. Lėtesnis darbo užmokesčio, spartesnis nedarbo mažėjimas, sparčiau kylančios naftos ir dujų kainos defliacinius procesus pristabdytų.

Darbo rinka

15. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu dėl finansinių sunkumų nedarbas didės, tačiau atsilaisvinusiai darbo jėgai galimybių suteiks bendroji ES darbo rinka.

4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2008 metais	Pokytis, procentais
			2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais		1520	-0,9	-6,9	-5,1	-0,6	-0,1
2. Užimtumas, dirbta valandų		2900894	1,1
3. Nedarbo lygis, procentais*		5,8	5,8	13,6	16,7	15,5	14,7
4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų		65,5	0,5	-8,7	7	3,9	1,3
5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais		34,3	-1,1
6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų	D.1	49047,6	3,9	-18	-8,5	-1,5	0,8
7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais		32236	5,6	-11,9	-3,6	-0,9	0,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Pateikiama rodiklio reikšmė.

2009 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl šalies finansinės būklės ir gausėjančių įmonių bankrotų (ypač statybos ir pramonės sektoriuose) darbo jėgos pasiūla didės, o paklausa mažės. Išankstiniais duomenimis, 2009 metais nedarbas padidėjo iki 13,6 procento. Tai apie du kartus daugiau nei prieš metus. Nemažą įtaką nedarbo lygiui turi gyventojų migracija. Išvykimą 2006 ir 2007 metais deklaravo mažiau nei 2004–2005 metais asmenų, tačiau 2008 metų vidury jų smarkiai pagausėjo prastėjant gyvenimo kokybei šalyje dėl visuotinio kainų augimo. 2008 metų pabaigoje ėmė mažėti ir atvykstančių į šalį imigrantų. Per 2009 metų sausio–lapkričio mėnesius asmenų, deklaravusių išvykimą, padaugėjo 29,8 procento, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu imigrantų sumažėjo 28,9 procento. Dėl to neigiamas migracijos saldo minėtu laikotarpiu padvigubėjo. Yra rizika, kad išvykstančių asmenų daugėjimo ir atvykstančiųjų mažėjimo tendencijos 2010 metais dar pablogės, ypač jeigu ES šalyse, į kurias daugiausia emigruota, anksčiau nei Lietuvoje atsigaus ekonomika ir stabilizuosis darbo rinka.

Lietuvos mokėjimų balansas

16. Einamoji sąskaita 2009 metų pirmąjį pusmetį buvo beveik subalansuota, jos perteklius sudarė 0,2 procento BVP. Išankstiniais 2009 metų III ketvirčio duomenimis, einamosios sąskaitos perteklius padidėjo iki 3,9 procento BVP. Tikėtina, kad balansas bus teigiamas ir artimiausiais ketvirčiais.

Teigiamus einamosios sąskaitos deficito pokyčius labiausiai lėmė staiga sumažėjęs užsienio prekybos deficitas, susijęs su importo nuosmukiu, kurį paskatino sumenkusi vidaus paklausa. 2009 metų I pusmetį prekybos deficitas sudarė 1,4 procento BVP, panašus jis buvo ir 2009 metų III ketvirtį.

Nominalus šalies eksportas pradėjo kristi 2008 metų pabaigoje ir per pirmuosius tris 2009 metų ketvirčius buvo 32 procentais mažesnis nei prieš metus. Naujausiais duomenimis, nuo rugpjūčio mėnesio eksporto metinis kritimas lėtėjo. 2009 metais labiausiai mažėjo transporto priemonių, mašinų ir įrenginių eksportas, itin priklausomas nuo sumenkusių investicijų užsienio rinkose. Eksporto kritimą labai spartino dėl sumažėjusių produkcijos kainų smarkiai smukęs cheminių medžiagų ir plastiko eksportas. Šie gaminiai turėjo didelę įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto mažėjimui. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis ištikus sunkmečiui, Lietuvos eksportas į jas sumažėjo nuo 25,8 procento 2008 metais iki 22,7 procento 2009 metų sausio–rugsėjo mėnesiais, dėl to padidėjo eksportas į ES valstybes nares.

Sumenkusi vidaus paklausa ir kritusios kainos smarkiai nusmukdė importą. Importas per pirmuosius tris 2009 metų ketvirčius buvo 42,3 procento mažesnis nei atitinkamą 2008 metų laikotarpį. 2009 metų pradžioje stipriai krintantis importas vėliau stabilizavosi ir nuo sausio mėnesio, atmetus sezono įtaką, beveik nekito.

Nepaisant prekybos deficito, einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas iš esmės dėl pagausėjusių einamųjų pervedimų. Tai lėmė spartesnis ES struktūrinių fondų paramos naudojimas. Išankstiniais duomenimis, 2009 metų III ketvirčio pabaigoje nemažą teigiamą įtaką einamajai sąskaitai turėjo ir pajamų perteklius, Lietuvoje veikiančioms užsienio įmonėms patyrus nuostolių. Teigiamos įtakos einamosios sąskaitos balansui 2009 metų sausio–rugsėjo mėnesiais taip pat turėjo paslaugų balanso perviršis, susidaręs ir dėl transporto sektoriaus, kuris ir sunkmečiu konkurencingas, veiklos. Transporto paslaugų balanso perviršis buvo 1,4 karto didesnis už visą paslaugų balanso perviršį.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansą teigiamai veikė išaugusi kapitalo sąskaita, kurioje pateikti padidėję ES paramos fondų pervedimai investicijų projektams. 2009 metų pirmąjį pusmetį teigiamas buvo ir tiesioginių užsienio investicijų balansas – 1,7 procento BVP. Didelę įtaką tam turėjo Lenkijos bendrovei „PKN Orlen S.A.“ parduoti likusių 9,98 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“) akcijų, kurios iki tol priklausė valstybei. Tačiau, remiantis preliminariais 2009 metų III ketvirčio duomenimis, tiesioginių investicijų balansas tapo neigiamas daugiausia dėl neigiamų reinvesticijų, rodančių Lietuvoje veikiančių užsienio bankų patirtus nuostolius.

Pirmosios 2009 metų pusės investicijų portfelio srautas buvo teigiamas, tačiau palyginti nedidelis (0,7 procento BVP), nes kiek padidėjusius įsipareigojimus dėl 2009 metų II ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės išplatintų euroobligacijų iš dalies kompensavo išaugusios Lietuvoje veikiančių bankų, investicinių ir pensijų fondų investicijos į užsienio obligacijas. Neigiamai finansinės sąskaitos balansą analizuojamu laikotarpiu veikė kitos investicijos, kritusios dėl to, kad bankai ir įmonės intensyviau grąžino paskolas užsienio kreditoriams. Panašios tendencijos vyravo ir metų III ketvirtį.

5 lentelė. Sektorių balansai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
		2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. Grynasis šalies skolinimasis	B.9N	-10,2	3,7	7,5	5,3	4,3
iš jo:
prekių ir paslaugų balansas		-10,9	-1,1	3,3	1,1	0,1
pajamų ir pervedimų balansas*		-1	1,4	0,9	1	1
kapitalo sąskaita*		1,7	3,4	3,3	3,2	3,2
2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)		-7	12,8	15,6	11,1	7,4
3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)	B.9N	-3,2	-9,1	-8,1	-5,8	-3
4. Statistinis neatitikimas		0	0	0	0	0

Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas*.

Ekonominės raidos rizikos veiksniai

17. Sparti įvykių kaita, būdinga krizėms, paaiškina, kodėl bet kuris centrinis ūkio raidos scenarijus mažai tikėtinas. Ūkio būklę diagnozuoti ir politiką formuoti būtina remiantis rizikos veiksniais. Šios programos centrinis ūkio raidos scenarijus priklausomas nuo penkių pagrindinių prielaidų: pirma, eksporto apimties padidėjimas 2010 metais iki beveik 85 procentų prieš krizę buvusio lygio; antra, ES paramos paankstintas naudojimas 2010 metais, kaip suplanuota; trečia, tvaraus ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normų sumažėjimas iki lygio, priimtino investuotojams į gamybos pajėgumus ir vartotojams (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių telkimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); ketvirta, laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio ESD rizikai neutralizuoti; penkta, užimtumo augimas ir darbo pajamų stabilizavimasis prieš prasidedant antriniams nuosmukio efektams, kai vartojimas ir užimtumas ima smukti dėl ankstesniu laikotarpiu smukusio vartojimo, užimtumo ir pasibaigusio namų ūkių turto, iš kurio galima apmokėti vartojimą.

Prielaida, kad eksporto apimtis 2010 metais pasieks beveik 85 procentus prieš krizę buvusio lygio, paaiškina apie 4,5 procentinio punkto BVP prieaugį 2010 metais ir labiausiai kompensuoja 2009 metų vidaus rinkos nuosmukio liekamąjį poveikį 2010 metams. Prielaidos dėl eksporto gali nepasitvirtinti, jeigu ES ūkio, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, atsigavimas pasirodys esąs netvarus arba šias rinkas užims konkurencingesnės šalys. Prielaida, kad 2010 metais bus įgyvendintas paankstinto ES paramos naudojimo planas, paaiškina apie 2 procentinių punktų BVP prieaugį. Tikėtina, kad ši prielaida pasitvirtins, nes įgyvendinamas nacionalinis ūkio gaivinimo planas ir jau pasirašytos sutartys su projektų vykdytojais. Prielaidos dėl mažų palūkanų, vartotojų mokumo stabilizavimosi ir tvarių vartojimo išlaidų vidaus rinkoje paaiškina visą 2011–2012 metų BVP prieaugį. Jeigu nebus toliau vykdoma konsolidacija, nebus laikomasi ES Tarybos rekomendacijų, po to, kai laikinai 2010 metais sumažės palūkanų normos, gali prasidėti importinių prekių ir paslaugų vartojimas, buvęs iki krizės ir laikinai sumažėjęs dėl galimybės gauti papildomas pajamas už indėlius nacionaline valiuta. Atsinaujinus importinių prekių ir paslaugų vartojimui iš labiau pasiturinčių gyventojų indėliuose sukauptų lėšų vėl susidarytų didelis ESD. Dėl padidėjusio išorinio disbalanso padidėtų palūkanų normos, sumažėtų investicijos ir vartojimas. Todėl, jeigu 2010 metais nebus parengtos papildomos priemonės, sutelkiančios šalies išteklius valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti, prielaida dėl mažų ilgalaikių palūkanų nepasitvirtins ir ūkio nuosmukis prasidės iš naujo. Jeigu papildomos šalies finansinių išteklių sutelkimo priemonės pernelyg suvaržytų lietuviškos kilmės prekių rinką, ūkio nuosmukis arba lėtesnis augimas taptų centriniu ūkio raidos scenarijumi. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetą derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių. Mokestinėmis priemonėmis skatinant mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro, galima valdyti struktūrinio išorinio disbalanso riziką.

Esama ir teigiamos rizikos, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numato Europos Komisijos rudens ūkio plėtros scenarijus.

Struktūriniai pokyčiai didina riziką, kad bus tikslinami darbo rinkos rodikliai. 2009 metų II–III ketvirčiais užimtųjų skaičius stabilizavosi, bet toliau sparčiai mažėjo vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius, tai rodo, kad yra rizika sugrįžti prie spartesnio nedarbo didėjimo scenarijaus. Užimtųjų skaičius 2009 metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, mažėjo tik 0,8 procento, o vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – 3,6 procento, atitinkamai 2009 metų III ketvirtį – 0,1 procento didėjo ir 3,6 procento mažėjo.

III. VALSTYBĖS FINANSAI

Finansų politikos strategija

18. 2012 metais sumažinus valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Sugriežtinamas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Taip siekiama sustiprinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų, netaptų papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams, o ilguoju laikotarpiu kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 2009 metų lygio. Taip pat bus sudarytos sąlygos, kad vėlesniais metais deficitas nuosekliai mažėtų ir neviršytų konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP).

19. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai:

19.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais;

19.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas;

19.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; laikinai, 2009–2010 metais, sumažinti šiai reformai skiriamas lėšas;

19.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką;

19.5. siekti, kad naudojant ES finansinę paramą daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas;

19.6. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės normomis, vykdyti švietimo ir sveikatos sistemų reformas;

19.7. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) vidutinio laikotarpio planavimo sistemą;

19.8. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetą teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo; mokestinėmis priemonėmis skatinti mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro;

19.9. įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, užtikrinantį efektyvų išteklių naudojimą; pertvarkyti strateginio ir valstybės biudžeto planavimo sistemą ir principus, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais;

19.10. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

20. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti.

2010-2012 metais planuojamos priemonės valdžios

sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti

21. Papildomų konsolidavimo šaltinių 2010 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti suteikia lėtesnio darbo užmokesčio ir užimtumo mažėjimo, mažesnės defliacijos perspektyvos, palyginti su ankstesniuoju centriniu ūkio raidos scenarijumi, pagal kurį rengti 2010 metų biudžetai. Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus numato, kad 2010 metais valdžios sektorius gali gauti apie 1,4 procento BVP papildomų pajamų, kurių pakaks valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti. Pagal atnaujintą centrinį ūkio raidos scenarijų 2011–2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti prireiks papildomų konsolidacijos priemonių, kurios gali sudaryti apie 4,5 procento BVP (iš jų padidėjusioms skolos tvarkymo išlaidoms apmokėti reikės apie 0,6 procento BVP, palyginti su 2010 metų išlaidomis skolai tvarkyti).

22. Numatomos šios priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio 2011–2012 metų užduotims įvykdyti:

22.1. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; vykdyti valdymo reformą, naikinti laisvus etatus;

22.2. parengti išlaidų ir naudos analizės metodiką, taikyti ją visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams; sutaupytas lėšas skirti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims įgyvendinti;

22.3. atlikti išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir apsvarstyti jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes; nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgą laiką, privatizuoti paslaugų teikimą;

22.4. nustatyti valstybės institucijoms ne mažiau kaip 2 procentų per metus efektyvumo didinimo užduotis (t. y. kiekvienų metų biudžeto planavimą pradėti atitinkama suma sumažinus asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui);

22.5. pakeisti mokesčių įstatymus ir pasiekti tokį papildomų pajamų poveikį 2011 metais, kad įvykdžius reikiamas struktūrines reformas ir racionalizavus išlaidas atsirastų galimybė jas papildomai naudoti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti;

22.6. gautas susidarius palankesnėms ūkio raidos prielaidoms, nenumatytoms centriniame ūkio raidos scenarijuje, viršplanines pajamas skirti spartesnei konsolidacijai;

22.7. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą;

22.8. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą – ilginti išėjimo į pensiją amžių ir kitaip mažinti valdžios sektoriaus įsipareigojimus ateities pensininkams;

22.9. per 2010 metus parengti nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo gaires, numatančias mokesčio bazės išplėtimą;

22.10. didinti dyzelinių degalų akcizą (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai).

Pernelyg didelio deficito procedūros rekomendacijų įgyvendinimo priemonės

23. Staigus ekonomikos lėtėjimas 2008 metų antrojoje pusėje neigiamai veikė biudžetų vykdymo planus. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais pasiekė 3,2 procento BVP ir viršijo Stabilumo ir augimo pakto nustatytą referencinę ribą. 2009 m. liepos 7 d. Lietuvai pradėta deficito perviršio procedūra. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2011 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2009–2011 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė – bent 1,5 procento BVP. Tačiau bendrai ekonominei būklei (ypač darbo rinkos ir vartojimo) pablogėjus labiau, nei tikėtasi 2009 metų pavasarį, Europos Komisija pasiūlė ES Tarybai vienais metais, iki 2012 metų, pratęsti terminą, iki kurio Lietuva turėtų ištaisyti perviršinio biudžeto deficito padėtį. Vadovaujantis nauja 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacija ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, vidutinė metinė Lietuvos fiskalinės politikos pastangų vertė 2010–2012 metais turėtų sudaryti 2,25 procento BVP.

2009 metais įgyvendintos ir parengtos 2010 metų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP. Įgyvendindama atnaujintas rekomendacijas, kad 2010–2012 metais fiskalinės pastangos per metus vidutiniškai sudarytų mažiausiai 2,25 procento BVP, Lietuva imsis papildomų konsolidavimo priemonių.

Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas keistas dukart. Šių pakeitimų bendras efektas – apie 4 procentus BVP: gegužės mėnesio konsolidacijos efektas – 3,1 mlrd. litų (3,4 procento BVP), daugiausia dėl investicijų projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo, o liepos mėnesį – 0,32 mlrd. litų (0,4 procento BVP), pastaroji fiskalinė konsolidacija susijusi su valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mažinimu ir standartinio PVM tarifo padidinimu 2 procentiniais punktais. Didžioji šios konsolidacijos efekto dalis persikels į 2010 metus ir sudarys apie 1,4 procento BVP.

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. 2 procentiniais punktais padidintas standartinis PVM tarifas, dėl to 2009 metų nacionalinis biudžetas, išankstiniais vertinimais, papildomai gavo apie 170 mln. litų, o 2010 metais numatoma 610 mln. litų pajamų.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 5 procentais sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis; diferencijuotai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondas sumažintas 8 procentais, mažėjo bazinė alga. Darbo užmokesčio mažinimo efektas 2009 metų nacionaliniam biudžetui – 192 mln. litų, numatomas 2010 metais – 520 mln. litų.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 151-6783), 2009 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 152-6822), kuriuose numatyta stipriai riboti išlaidas visoms sritims, nes dėl bendros ekonominės būklės sumažėjo biudžeto pajamų ir siekiama išlaikyti viešųjų finansų stabilumą. Visų biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonių poveikis 2010 metų nacionaliniam biudžetui – valstybės biudžeto deficitas sumažėjo daugiau nei 2 mlrd. litų (iki 4 930 mln. litų, arba 5,3 procento BVP).

Mažinant išlaidas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programoms vykdyti skirtos lėšos 2010 metais sumažintos vidutiniškai 33 procentais, valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 procentų, pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karių darbo užmokesčio fondas – 5 procentais, statutinių pareigūnų – 2 procentais. Be to, nuo 2010 metų sumažinta asignavimų valdytojų – 2010 metais jų 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, palyginti su 2009 metų nacionaliniu biudžetu.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytas progresinis išlaidų – pensijų ir kitų išmokų – mažinimas ir tikslesnis socialinės apsaugos išmokų paskirstymas remiantis griežtesniais tinkamumo kriterijais, tikimasi, kad tai padės apsaugoti socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Kartu su kitų (su darbo užmokesčiu nesusijusių) socialinės srities išlaidų mažinimu, įgyvendinus šią reformą, 2010 metais bus sutaupyta apie 3,1 procento BVP.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat planuoja biudžeto būklę gerinti tobulindama pajamų surinkimo priemones. Bendrai sutariama, kad vidutiniu laikotarpiu siūlomi nauji mokesčių pakeitimai turėtų padėti siekti dviejų tikslų – užtikrinti vidutinio laikotarpio pajamas ir ekonomikos augimą.

Atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir kitų susijusių biudžetų ir fondų (planuojamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą, pervedimus pensijų reformai iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo bei Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondą) rodiklius, 2010 metų valdžios sektoriaus deficitas gali sudaryti apie 8,1 procento centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomo BVP. Tai reiškia, kad siekiant ištaisyti esamą deficito perviršio situaciją ne vėliau kaip 2012 metais prireiktų apie 4,5 procento BVP sudarančių papildomų konsolidavimo priemonių.

Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarime Nr. XI-536 „Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ (Žin., 2009, Nr. 147-6562) numatyta, kad šiuo laikotarpiu nacionalinio biudžeto deficitas nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 5,3 procento BVP, 3,2 procento BVP ir 0,6 procento BVP. Įvertinus 2010 metų socialinių fondų biudžetus ir kitus su Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusius teisės aktus, projektuojama, kad iki 3 procentų BVP valdžios sektoriaus deficitas sumažės 2012 metais.

Laikinųjų biudžeto konsolidavimo ir ūkio gaivinimo priemonių įvertinimas pateikiamas 6 lentelėje.

6 lentelė. Laikinosios valdžios sektoriaus finansų konsolidavimo ir ūkio gaivinimo priemonės

Priemonės pavadinimas ir jos laikinumą nustatantys teisės aktai	BVP procentas
	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
Apmokestinamojo pelno sumažinimas iki 50 procentų dėl investicijų į technologinį atsinaujinimą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38^2, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40^1 straipsniu ir IX^1 skyriumi įstatymas (Žin., 2008, Nr. 149-6000)			-0,27	-0,26	-0,25
Dyzelinių degalų akcizo tarifo sumažinimas. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 91-3926). 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/74/EB, iš dalies keičianti direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 16)		-0,06	-0,17
PVM permokų grąžinimas	0,46	-0,38
Įmokų į pensijų fondus sumažinimas. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2136)		0,6	0,75
Iš viso	0,46	0,15	0,31	-0,26	-0,25

Biudžeto poveikis vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio tikslams

24. Lūkesčiai dėl apdairios fiskalinės politikos – vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas.

25. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2009–2012 metais, palyginti su 2008 metais, labiausiai pakito dėl socialinių išmokų, palūkanų mokėjimo ir ES finansinės paramos naudojimo. Kai visos išlaidos, išreikštos nacionaline valiuta, mažėjo, socialinės išmokos, palūkanų mokėjimas ir ES finansinės paramos naudojimas didėjo.

26. Šioje programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl bendro ūkio nuosmukio, išlaidų mažinimo, mokestinių priemonių, skirtų rekomendacijoms dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito vykdyti.

7 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2008–2012 metais*

	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2008 metais (mln. litų)	BVP procentas
			2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. Valdžios sektorius	S.13	-3597,9	-3,2	-9,1	-8,1	-5,8	-3
2. Centrinės valdžios biudžetas	S.1311	-2240,2	-2	-6,1	-4,9	-3,3	-0,9
3. Valstybės biudžetas	S.1312	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
4. Savivaldybių biudžetai	S.1313	-248,8	-0,2	-0,2	-0,3	-0,3	-0,3
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S.1314	-1108,9	-1	-2,8	-2,9	-2,2	-1,9
Valdžios sektorius (S13)
6. Visos pajamos	TR	37992,2	34,2	34,3	36,2	35,6	35,7
7. Visos išlaidos	TE	41590,1	37,4	43,4	44,3	41,4	38,7
8. Grynasis skolinimas / skolinimasis	EDP B.9	-3597,9	-3,2	-9,1	-8,1	-5,8	-3
9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	720,7	0,6	1,3	1,9	2,2	2,4
10. Pirminis balansas		-2877,2	-2,6	-7,8	-6,2	-3,6	-0,6
11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės			0,5	0,2	0,3	-0,3	-0,3
Pajamos
12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c)		23185,4	20,9	17,3	15,7	15,9	17,1
12a. Pajamos iš netiesioginių mokesčių	D.2	12763,6	11,5	10,7	10,9	11,2	12,1
12b. Pajamos iš tiesioginių mokesčių	D.5	10415,7	9,4	6,6	4,8	4,6	5
12c. Turto mokesčiai	D.91	6,1	0	0	0	0	0
13. Socialinio draudimo įmokos	D.61	10404	9,4	10,4	10,4	9,3	10,2
14. Pajamos iš turto	D.4	651,1	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6
15. Kitos		3751,8	3,4	6	9,5	9,8	7,8
16=6. Visos pajamos	TR	37992,2	34,2	34,3	36,2	35,6	35,7
p.m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)		33589,4	30,2	27,7	26,2	25,2	27,3
Išlaidos
17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas	D.1+P.2	18356,2	16,5	17,1	15,4	12,3	12
17a. Kompensacijos darbuotojams	D.1	11991,5	10,8	12,5	11,1	8,1	7,9
17b. Tarpinis vartojimas	P.2	6364,7	5,7	4,6	4,4	4,3	4,1
18. Socialinės išmokos (18=18a+18b)		14216,4	12,8	15,9	14,5	13,6	13,5
18a. Socialiniai pervedimai natūra	D.6311, D.63121, D.63131	1949,1	1,8	2	2,2	2	2
18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D.62	12267,2	11	13,8	12,4	11,6	11,5
19=9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	720,7	0,6	1,3	1,9	2,2	2,4
20. Subsidijos	D.3	774,6	0,7	0,7	0,6	0,6	0,6
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P.51	5513,5	5	5,6	8	8,4	6,6
22. Kitos		2008,8	1,8	2,8	3,7	4,1	3,6
23=7. Visos išlaidos	TE	41590,1	37,4	43,4	44,3	41,4	38,7
p.m.: Valdžios sektoriaus vartojimas (nominalus)	P.3	21469	19,3	20,1	18,5	15,2	14,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) didės: 2008 metais jos sudarė 34,2 procento, 2009 metais – 34,3 procento BVP, o dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos 2012 metais padidės iki 35,7 procento BVP. Nors PVM lengvatų panaikinimas ir tarifo padidinimas 3 procentiniais punktais, degalų, alkoholio ir cigarečių akcizų normų didinimas savo ruožtu didino BVP dalį, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, tačiau dėl mokestinių bazių ciklinio nuosmukio BVP dalis, kurią sudaro netiesioginiai mokesčiai, mažėja: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, ji sumažėjo apie 0,8 procentinio punkto – iki 10,7 procento BVP. 2012 metais pajamų iš netiesioginių mokesčių ir BVP santykis dėl papildomų konsolidavimo priemonių turės didėti ir išlikti artimas 12,1 procento BVP. Gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinus 9 procentiniais punktais ir suteikus pelno mokesčio lengvatų, 2010 metais BVP dalis, kurią sudarys šios pajamos, mažės iki 4,8 procento. BVP dalis, kurią sudaro socialinio draudimo įmokos, 2009 metais dėl sveikatos draudimo įmokos atskyrimo padidėjo 1 procentiniu punktu. Sveikatos draudimo įmokos, kurią moka darbuotojas, tarifas – 6 procentai.

2009 metais BVP dalis, kurią sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su 2008 metais, padidėjo 6 procentiniais punktais – iki 43,4 procento: socialinių išmokų dalis padidėjo apie 2,8 procentinio punkto, palūkanų mokėjimo dalis – 0,7 procentinio punkto, bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo spartėjimas sudarė 0,6 procento BVP. BVP dalis, kurią sudaro išlaidos, padidėjo dėl BVP nuosmukio, spartesnio nei išlaidų mažinimas. Pavyzdžiui, kompensacijų valdžios sektoriaus darbuotojams sumažėjimas 2009 metais sudarė apie 0,5 procento BVP, tačiau sumenkusio BVP dalis, kurią sudaro kompensacijos, padidėjo 1,7 procentinio punkto. Toliau vykdant konsolidaciją, valdžios sektoriaus išlaidas tarpiniam vartojimui ir darbuotojų kompensacijoms kaip BVP dalį numatoma stabilizuoti ties 12 procentų. Kitos konsolidacijos lėšos būtų sutelktos pajamų didinimo priemonėmis (mokesčių administravimu ir keitimu).

Vykdant pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito mažinimo įpareigojimą kasmet mažinti struktūrinį deficitą, planuojama išlaikyti valdžios finansų kokybę: bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dėl ES paramos naudojimo turėtų padidėti nuo 5 procentų BVP 2008 metais iki 8,4 procento BVP 2011 metais.

Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ši reforma skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarys apie 1,1 procento BVP. Įmokos į pensijų fondus laikinai sumažintos 2 metus – iki 2010 metų pabaigos, 2011 metais jos vėl didės iki 1 procento BVP. Taigi socialinių įmokų dalis 2009–2010 metais bus apie 1 procentinį punktą BVP didesnė nei 2008 ir 2011 metais.

Dėl BVP vertės sumažėjimo, skolos ir palūkanų padidėjimo išlaidos palūkanoms nuolat didės – nuo 0,6 procento BVP 2008 metais iki 2,4 procento BVP 2012 metais.

Planuojami impulsai biudžeto politikos krypčiai dėl ES paramos naudojimo paankstinimo 2009–2010 metų laikotarpiu sušvelnintų paklausos mažėjimą, patiriamą konsoliduojant valdžios sektorių, kad didėtų pasitikėjimas tvarumu. Suminis impulsas biudžeto politikos krypčiai 2009–2010 metais – apie 3,7 procentinio punkto BVP švelnesnis dėl impulsų, susidarančių paankstinus ES paramos naudojimą. Impulsas biudžeto politikos krypčiai rodo, kad dalies konsolidacijos priemonių atidėjimas 2012 metams taip pat derinamas su geresnėmis ūkio raidos prielaidomis ir ūkio gebėjimu restruktūrizuotis.

8 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų konsolidavimo impulsas paklausai ir planuojamas jo sušvelninimas paankstinus ES paramos naudojimą

(BVP procentais)

Rodiklio pavadinimas	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
ES parama	3,4	5,5	7,3	6,9	6,3
Grynoji ES parama	2,4	4,3	6,1	5,4	4,6
Impulsas paklausai dėl grynosios ES paramos didėjimo, palyginti su ankstesniais metais (paskata (+), slopinimas (-)	0,3	1,9	1,8	-0,7	-0,7
Impulsas biudžeto politikos krypčiai*, palyginti su ankstesniais metais (paskata paklausai (+), paklausos slopinimas (-)	6	-2,2	-1	-1,1	-2,1
Suminis poveikis paklausai (paskata (+), slopinimas (-)	6,3	-0,3	0,8	-1,8	-2,8

*Impulsas biudžeto politikos krypčiai – biudžeto politikos krypties rodiklis atėmus prieš metus įvykdytą biudžeto politikos krypties rodiklį. Biudžeto politikos krypties rodiklis – valdžios sektoriaus pirminių išlaidų struktūrinis ir ciklinis pokytis nuo metų prieš politikos vykdymo pradžią atėmus pajamų struktūrinį ir dalinį ciklinį pokytį nuo metų prieš politikos vykdymo pradžią. Šiuo atveju politikos vykdymo pradžia – 2009 metai nuo 2009 metų ir 2003 metai iki 2008 metų.

Valdžios sektoriaus subsektorių balansai

27. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2009 metais buvo neigiamas – nustatytas apie 2,8 procento BVP deficitas. 2009 metais deficitas padidėjo dėl to, kad ankstesniais laikotarpiais prisiimti netinkami įsipareigojimai neatitiko dėl bendro ūkio nuosmukio sumažėjusių pajamų, todėl centrinės valdžios subsektorius į socialinio draudimo fondų subsektorių 2009 metais pervedė 0,5 procento BVP subsidiją.

Numatoma, kad 2009 metų vietos valdžios subsektoriaus deficitas sudarys 0,2 procento BVP. Atsižvelgiant į daugiametes tendencijas, projektuojama, kad 2010–2012 metų vietos valdžios subsektoriaus deficitas sudarys apie 0,3 procento BVP.

Vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad apie du trečdalius valdžios sektoriaus deficito 2009 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 6,1 procento BVP. Jis susidarė ankstesnei Lietuvos Respublikos Vyriausybei neįgyvendinus planuotų papildomų priemonių, skirtų struktūrinėms pajamoms didinti.

Centrinės valdžios subsektoriaus deficito mažėjimas 2011–2012 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

Duomenys, pateikti 9 lentelėje, rodo, kad vidutinis kasmetinis valdžios sektoriaus struktūrinio deficito mažinimo 2011–2012 metais rodiklis artimas 2,5 procento BVP.

Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

28. Planuojama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, 2008 metais sudaręs 8,6 procento BVP, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių 2009 metais sumažėjo iki 7,5 procento BVP. Struktūrinis rodiklis pagerėjo 1,1 procentinio punkto BVP. 2010–2012 metais valdžios sektoriaus finansų būklė struktūriškai pagerės iš esmės ir struktūrinė valdžios sektoriaus balanso rodiklio vertė bus artima 1,7 procento BVP. Norint šiuos planus įgyvendinti, būtina toliau ryžtingai riboti išlaidas, didinti pajamas ir spartinti struktūrines reformas.

Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas

29. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad 2009–2012 metų laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys -4,7 procento 2009 metais, -4,8 procento 2010 metais, -3,2 procento 2011 metais ir -3,4 procento 2012 metais.

Tačiau dėl trumpų duomenų eilučių ir struktūrinių sukrėtimų taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos išlieka laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių sukrėtimų. Pirma, sparti 2006–2007 metų statybos plėtra neįprastai skatino ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį pagal NAIRU skaičiavimo metodiką galima buvo vertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo svyravimus: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas galėjo virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu, tačiau šiuo metu nėra patikimo pagrindo jį įvertinti.

9 lentelė. Ekonomikos ciklai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
		2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis		2,8	-15	1,6	3,2	1,2
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-)	EDP B.9	-3,2	-9,1	-8,1	-5,8	-3
3. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	0,6	1,3	1,9	2,2	2,4
4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės*		0,46	0,15	0,31	-0,26	-0,25
5. Potencialus BVP augimas, procentais		4,7	2,2	1,7	1,5	1,4
iš jo:
darbo jėga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
kapitalas		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
technologinė pažanga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
6. Gamybos apimties atotrūkis		14,6	-4,7	-4,8	-3,2	-3,4
7. Ciklinė biudžeto komponentė		4,9	-1,7	-1,7	-1	-1
8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2 – 7)		-8,2	-7,4	-6,4	-4,8	-2
9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8 + 3)		-7,5	-6	-4,5	-2,6	0,4
10. Struktūrinis balansas (8 – 4)		-8,6	-7,5	-6,8	-4,5	-1,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Vienkartinės ir kitos laikinos priemonės pateiktos 6 lentelėje.

Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškius gamybos poslinkius. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau dideli valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2007–2008 metų perskaičiavimai rodo, kad anksčiau darytos rezervacijos pagrįstos. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl išorinio disbalanso pokyčių laikinai gaunamų (netenkamų) pajamų. 2008 metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektorių įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas labai pakeitė mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą mokestinių bazių atžvilgiu, nors sutarti ES metodai tokių ciklinių pajamų nerodė. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo valdžios sektoriaus struktūrinio deficito paklaidos sudarė kelis procentinius punktus. Dėl šių priežasčių labai padidėjo 2008 metų valdžios sektoriaus struktūrinio deficito įvertis. Atsižvelgiant į praktiškai pasiteisinusią rezervaciją dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši rezervacija išlaikoma ir atnaujintoje programoje. Yra rizika, kad nepasitvirtinus centrinio ūkio raidos scenarijaus prielaidoms ir 2011 metais atsinaujinus ūkio nuosmukiui pagal sutartą metodiką apskaičiuotos struktūrinės konsolidacijos priemonės būtų iš esmės kitokios.

ES Tarybos rekomendacijos dėl vidutiniškai kasmet 2,25 procento BVP sudarančių konsolidacijos priemonių bus vykdomos atsižvelgiant į ES Komisijos apskaičiuotas Lietuvos struktūrinio valdžios sektoriaus deficito vertes.

1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų lankstumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimo laikotarpis – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus pajamas nustatytas muito, PVM, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų lankstumas.

10 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lankstumo įverčiai

ESS¢95 kodas	Rodiklio pavadinimas	Ciklinio lankstumo įverčio koeficientas
1. D.212	Muitai	0,84
2. D.211	PVM	0,97
3. D.214	Akcizai	1,36
	iš jų:
	alkoholio	1,09
	tabako	0
	degalų	1,57
4. D5	Pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
5. D61	Socialinės įmokos	0,98
6.	Einamosios išlaidos	0

Šaltinis – Finansų ministerija.

Duomenys, pateikti 10 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios – pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios naudojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Lankstumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Šioje programoje deficitas vis dar vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: lankstumas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp lėtėjančių einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutiniu laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo.

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis šioje programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių projekcijomis.

Valdžios sektoriaus skolos dydis ir kitimas

30. Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų 2010 metais – efektyvus valstybės skolos valdymas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. pasitarimo protokolas Nr. 78). Vadovaujantis Nacionalinio susitarimo, kurio projektui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1335 (Žin., 2009, Nr. 127-5499) (toliau – Nacionalinis susitarimas), protokolo nuostatomis, siekiama vykdyti tokią valstybės skolinimosi politiką, kuri dėl biudžeto deficito finansavimo neribotų ūkio subjektų paskoloms skirtų kredito išteklių.

Iki 2008 metų valdžios sektoriaus skolos lygis nuosekliai mažėjo jau daugelį metų ir 2008 metų pabaigoje sudarė 15,6 procento BVP. Prognozuojama, kad dėl padidėjusio valdžios sektoriaus deficito ir Lietuvos ekonomikos susitraukimo valdžios sektoriaus skola 2009 ir vėlesniais metais išaugs, tačiau išliks priimtino lygio, saugiu atstumu nuo nustatytos konvergencijos kriterijaus ribos (60 procentų BVP).

Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę sudaro apie 13 procentų, o skolos už kintamąsias palūkanų normas, įvertinus išvestines finansines priemones, – apie 4 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – apie 5 metai. Įvertinus išvestines finansines priemones, centrinės valdžios skola denominuota litais ir eurais 100 procentų.

11 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	15,6	29,5	36,6	39,8	41
2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis	-1,32	13,9	7,1	3,2	1,2
Valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai
3. Pirminis balansas	-2,6	-7,8	-6,2	-3,6	-0,6
4. Palūkanų mokėjimas	0,6	1,3	1,9	2,2	2,4
5. Skolos pokyčio tikslinimas*	-2,7	1,6	-0,6	-1,2	-0,9
iš jo:
skirtumas tarp srautų ir įsipareigojimų	-	-	-	-	-
finansinio turto grynasis kaupimas iš jo privatizavimo pajamos	0,1	0,8	0,1	-	-
p. m.: Numanoma valstybės skolos palūkanų norma (procentais)	4,3	7	6,7	6,4	6,2
kiti svarbūs veiksniai, lemiantys valdžios sektoriaus skolą	-	-	-	-	-
6. Likvidus finansinis turtas	-	-	-	-	-
7. Grynoji skola (7 = 1 – 6)	-	-	-	-	-

Šaltinis – Finansų ministerija.

*Apskaičiuota kaip valdžios sektoriaus skolos pokyčio ir pirminio balanso skirtumas.

31. Pagrindinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinio laikotarpio skolinimosi ir skolos valdymo strateginės nuostatos:

31.1. Skolinimosi poreikį finansuoti tik litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones.

31.2. Skolinimosi poreikį daugiausia finansuoti išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), vidaus ir užsienio rinkose koncentruojantis į dideles emisijas ir taip didinant VVP likvidumą.

31.3. Rengtis grąžinti didelės apimties skolas – išpirkti euroobligacijų – 2012 ir vėlesniais metais.

IV. BIUDŽETO RODIKLIŲ Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniais planais

Ekonominės raidos rizikos aspektai ir jų poveikis valdžios sektoriaus finansams

32. Vidutiniu laikotarpiu rinkoje 1 procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2010–2012 metais palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant faktinę ir naują skolą) padidėtų atitinkamai 295 mln. litų, 341 mln. litų ir 375 mln. litų, t. y. vidutiniškai 0,35 procento BVP.

Centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks sugrąžinti ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos. Svarbiausia centrinio ūkio raidos scenarijaus įgyvendinimo sąlyga – struktūrinės reformos, mažinančios energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro. Siekdama spartinti daugiabučių namų atnaujinimo procesą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė įvairius lėšų daugiabučiams namams atnaujinti šaltinius – visų pirma ES, Europos investicijų banko, valstybės ir pačių gyventojų lėšos. 2010 metais numatoma įgyvendinti apie 400 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų ir investuoti į tai 350–380 mln. litų. Jeigu ši prielaida nepasitvirtintų, yra rizika, kad atsigavus vartotojų ir verslininkų pasitikėjimui padidėtų importas ir vėl keliais procentiniais punktais BVP padidėtų ESD, didinsiantis palūkanų priedus už riziką ir slopinsiantis BVP potencialo augimą. Tokiu atveju valdžios sektoriaus konsolidacija būtų pagrįsta mažesniais privataus sektoriaus ištekliais.

Jeigu realizuotųsi visos neigiamos ekonominės rizikos, prireiktų apie 2,4 procento BVP papildomų priemonių deficitui sumažinti žemiau 3 procentų BVP ribos 2012 metais.

Fiskalinė rizika

33. Projektuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra šie: kai kurių neatidėliotinų pradinių konsolidavimo priemonių teisinis laikinumas, indėlių draudimas, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybės įmonių skolos, Ignalinos AE uždarymas, bankų sistemos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės.

Neatidėliotinos pradinės konsolidavimo priemonės

34. Valdžios sektoriaus balanso rodiklis blogėtų, jeigu 2011 metais nebūtų surasta nuolatinių struktūrinių priemonių, kurios pakeistų kai kurias laikinas pradines neatidėliotinas konsolidavimo priemones. Pakeitus tarnybinio atlyginimo koeficientus sumažintas valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 49-1937), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (Žin, 2009, Nr. 91-3918), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 49-1935, Nr. 91-3916), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 843 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 100-4185), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 876 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 102-4258) 2009 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklį laikinai pagerino 0,1 procento BVP, o 2010 metais – 0,23 procento BVP.

Įvykdžius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas ir laikinai sumažinus išlaidas socialinėms išmokoms, 2010 metais valdžios sektoriaus balanso rodiklis laikinai pagerės 1,84 procento BVP, o 2011 metais – 1,77 procento BVP.

Indėlių draudimas

35. Siekdamas užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą kredito įstaigomis, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 121-4589) ir 2009 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3969), pagal kurį indėlių draudimo suma nuo 2008 m. lapkričio 1 d. padidinta nuo 22 000 eurų iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais išmokant indėlininkams 100 procentų apdraustojo indėlio, taip pat kuriuose nustatyta, kad išmokų išmokėjimo terminas nuo 2010 m. gruodžio 31 d. sutrumpinamas iki 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos su galimybe išskirtinėmis aplinkybėmis jį pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų (šiuo metu galioja 3 mėnesių draudimo išmokų išmokėjimo terminas, kurį galima pratęsti du kartus po 3 mėnesius).

Bendra draudžiamų indėlių suma 2009 m. lapkričio 30 d. buvo 34 903,9 mln. litų, bendra galimų draudimo išmokų suma iki minėtos datos – 26 850,4 mln. litų.

Valstybės garantijos

36. Nuo 2003 metų naujos valstybės garantijos nebuvo teikiamos, išskyrus tuos atvejus, kai reikėjo grąžinti suteiktas valstybės garantuotas paskolas. Valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2009 metų gruodį sudarė apie 1,4 procento 2009 metų BVP. Numatoma, kad garantuotos skolos lygis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų ekonomikos skatinimo plano priemonių ir ekonomikos susitraukimo artimiausiais metais šiek tiek išaugs, tačiau išliks žemo lygio.

Prognozuojama, kad 2010 metais reikės 30 mln. litų lėšų, susijusių su įsipareigojimais grąžinti atkurtas santaupas, 2011 ir 2012 metais – po 3 mln. litų.

Finansinio stabilumo užtikrinimas

37. Siekiant sudaryti teisines sąlygas valstybei apsaugoti svarbius visuomenės interesus, priimtas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 93-3985), nustatantis priemones, kurių prireikus gali būti imamasi Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų finansiniam stabilumui ir patikimumui stiprinti. Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali taikyti šias finansinio stabilumo stiprinimo priemones: valstybės garantiją, banko turto išpirkimą, valstybės dalyvavimą banko kapitale, banko akcijų paėmimą visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į ES rekomendacijas ir 2008 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Tarpusavio supratimo memorandumo dėl bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių finansų įstaigų priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų tarpvalstybinio finansinio stabilumo ir krizių valdymo srityje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Finansinių krizių prevencijos ir valdymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 140-5549) sudaryta nuolatinė Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija ir patvirtintas Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, kuris nustačius pirmuosius finansinės krizės požymius leis suinteresuotoms institucijoms operatyviai ir efektyviai keistis informacija ir padės užtikrinti finansų rinkos stabilumą. Be to, Finansų ministerija ir finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija, Draudimo priežiūros komisija – 2009 m. gruodžio 28 d. pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių užkardymo ir valdymo srityje. Susitarimas leis Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms, remiantis priežiūros institucijų pateikta informacija, stebėti finansų sektoriaus būklę, kompleksiškai įvertinti rizikos veiksnius ir grėsmes finansų sektoriaus stabilumui ir valstybės finansams, o prireikus, siekiant apsaugoti visuomenės interesus ir valstybės finansus nuo galimų neigiamų finansų sektoriaus krizės pasekmių, imtis priemonių finansų sektoriaus stabilumui ir patikimumui stiprinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas

38. Lėšų poreikis piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2009 m. sausio 1 d. sudarė 79,8 mln. litų. 2009 metų valstybės biudžete šiems įsipareigojimams vykdyti numatyta 20 mln. litų, 2010 metų valstybės biudžete – 29,6 mln. litų, 2011 metais taip pat prireiks apie 30,2 mln. litų. 2008 metais piliečių ir religinių bendrijų nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti panaudota 158,4 mln. litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2009, Nr. 90-3887) pritarta Lietuvos Respublikos kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui ir jis pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymo projekte numatyta 2011–2023 metais mokėti kompensacijas už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, todėl įstatymą priėmus nuo 2011 metų valstybės įsipareigojimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, didės, tačiau kompensacija žydų bendruomenėms neviršys 128 mln. litų.

Palyginimas su ankstesniais planais

39. Atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbtus faktinius 2009 metų 9 mėnesių duomenis ir susiformavusias ūkio raidos tendencijas, patikslintos BVP projekcijos.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos projekcijos atliktos pagal ESS¢95 apskaitos standartus. 2010–2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys tikslintos dėl didelių ūkio raidos pokyčių 2009 metais ir pakitusio centrinio ūkio raidos scenarijaus, 2009 metais didėjančio ūkio nuosmukio. Struktūrinis valdžios sektoriaus rodiklis ir BVP pablogėjo dėl 2008–2009 metais kilusios ankstesnėse programose nurodytos rizikos prarasti ciklines pajamas staigiai sumažėjus išoriniam disbalansui. Ši rizika apskaičiuota atsižvelgiant į sutartos struktūrinio valdžios sektoriaus apskaičiavimo metodikos trūkumus.

12 lentelė. BVP, valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos projekcijų kaita, palyginti su Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa

Rodiklio pavadinimas	ESS¢95 kodas	BVP procentas
		2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais
1. BVP didėjimas:
ankstesnė projekcija		3,5	-4,8	-0,2	4,5	N.A.
naujausia projekcija		2,8	-15	1,6	3,2	1,2
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,7	-10,2	1,8	-1,3	N.A.
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-):	EDP B.9
ankstesnė projekcija		-2,9	-2,1	-1	0	N.A.
naujausia projekcija		-3,2	-9,1	-8,1	-5,8	-3
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,3	-7	-7,1	-5,8	N.A.
3. Valdžios sektoriaus skola:
ankstesnė projekcija		15,3	16,9	18,1	17,1	N.A.
naujausia projekcija		15,6	29,5	36,6	39,8	41
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		0,3	12,6	18,5	22,7	N.A.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Dėl didesnio už ciklinį ūkio nuosmukio 2009 metais valdžios sektoriaus skola, palyginti su ankstesne projekcija, padidėjo 12,6 procento BVP.

V. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

40. Siekiant pertvarkyti strateginio planavimo sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 210 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 36-1378). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, šiame nutarime patikslinta strateginių planų svarstymo eiga – patobulinta valstybės biudžeto projekto (taip pat strateginių veiklos planų projektų) rengimo ir svarstymo schema, strateginio planavimo formos, iš naujo reglamentuojamas programų vertinimas ir vertinimo kriterijų rengimas.

Rengiant Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekta optimizuoti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir rengiamų programų skaičių. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžete valstybės biudžeto asignavimų valdytojų 30 mažiau nei 2009 metais.

Be to, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, parengtas ir 2009 m. spalio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 134-5831). Pagal šį įstatymą asignavimai gali būti skiriami tik biudžetinėms įstaigoms ir kitiems biudžeto lėšas gaunantiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšas numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką.

Užtikrinant biudžeto sudarymo viešumą ir skaidrumą, su 2010 metų biudžetu susijusi informacija skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.

41. Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. pasitarimo sprendimas – protokolo Nr. 78, 8 klausimas) – tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių naudojimas diegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį. Šioje srityje 2010 metais numatoma:

41.1. pertvarkyti strateginio ir biudžeto planavimo sistemą ir principus, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais:

41.1.1. tobulinti strateginio planavimo sistemą – užtikrinti jos skaidrumą, aiškumą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės politinių prioritetų įgyvendinimą;

41.1.2. užtikrinti, kad finansuojamų programų tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai būtų siejami su rezultatais;

41.1.3. asignavimų valdytojų veiklos vertinimą ir skatinimą susieti su įgyvendinamų programų rezultatais, panaudotų asignavimų efektyvumu;

41.1.4. skelbti viešai kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas;

41.2. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

42. Dėl fiskalinės konsolidacijos Lietuvos valstybės valdymo išlaidos (BVP procentais), palyginti su kitų ES valstybių narių atitinkamu rodikliu, išlieka nedidelės. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais valdymo išlaidos Lietuvoje sumažėjo iki 3,9 procento BVP (2007 metais – 4 procentai BVP). ES parama ekonominėms funkcijoms atlikti skiriamą BVP dalį vidutiniu laikotarpiu padidins keliais procentiniais punktais.

13 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, suskirstytos pagal funkcijas

Rodiklio pavadinimas	Funkcinės klasifikacijos kodas	BVP procentas
		2008 metais	2012 metais
1. Bendros valstybės paslaugos	01	3,9
2. Gynyba	02	1,4
3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga	03	1,9
4. Ekonomika	04	4,5
5. Aplinkos apsauga	05	0,9
6. Būstas ir komunalinis ūkis	06	0,4
7. Sveikatos apsauga	07	5
8. Poilsis, kultūra ir religija	08	1,1
9. Švietimas	09	5,8
10. Socialinė apsauga	10	12,4
11. Išlaidos, iš viso		37,4	38,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus išlaidos

Tikslai

43. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

44. Nacionaliniame susitarime sutarta, kad būtina mažinti valstybės valdymo išlaidas. Vadovaujantis Nacionaliniu susitarimu, vidutiniškai 10 procentų laikinai, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., diferencijuotai sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Laikinai, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., vidutiniškai 8 procentais sumažintas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis. Be to, sutarta siekti veiksmingesnio valstybės biudžeto išlaidų valdymo, stengiantis nuosekliai pereiti prie valstybės biudžeto išlaidų planavimo principo, kai valstybės biudžeto išlaidos valdomos siekiant konkrečių tikslų ir atliekant rezultatų įgyvendinimo stebėseną; sparčiau įgyvendinti Saulėlydžio komisijos ir Saulėtekio komisijos priimtus sprendimus, daug dėmesio skirti viešųjų įstaigų, neteikiančių viešųjų paslaugų, bet finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, reformai, pasiekti, kad ateityje viešosios įstaigos nebūtų tiesiogiai finansuojamos iš valstybės biudžeto, o valstybė nebūtų viešųjų įstaigų steigėja.

Valdžios sektoriaus pajamos

Mokesčių sistemos reforma

45. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas Krizės įveikimo plano priemones, sudarant 2009 metų valstybės biudžetą, atlikta ir mokesčių sistemos reforma.

46. Gyventojų pajamų mokesčio srityje nuo 2009 m. sausio 1 dienos:

46.1. Nuo gyventojų pajamų mokesčio kaip savarankiška įmoka atskirtos sveikatos draudimo įmokos. Visos gyventojų pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą. Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 20 procentų tarifą.

46.2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas pajamas. Be to, auginantiems vaikus ir neįgaliems asmenims nustatytas papildomas fiksuotas NPD.

46.3. Panaikinta sektorinė žemės ūkio veiklos lengvata.

46.4. Susiaurintas leidžiamų atskaitymų iš pajamų sąrašas (atsisakyta lengvatos palūkanoms už paimtą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti kreditą, taip pat lengvatos įsigyjantiesiems asmeninius kompiuterius ir (ar) interneto prieigą).

47. Pelno mokesčio srityje:

47.1. Nuo 2009 m. sausio 1 dienos:

47.1.1. 2009 metams nuo 15 iki 20 procentų padidintas pagrindinis pelno mokesčio tarifas.

47.1.2. Nustatyta pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą.

47.1.3. Panaikintos sektorinės lengvatos kredito unijoms, Centrinei kredito unijai, žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms.

47.1.4. Nuo 100 000 iki 1 000 000 litų didinama pajamų riba, kurios neviršijusios įmonėms neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio.

47.2. Nuo 2010 m. sausio 1 dienos:

47.2.1. Pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms (kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų) sumažintas iki 5, o visoms kitoms – iki 15 procentų.

47.2.2. Neapmokestinamos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos.

47.2.3. Sudarytos palankesnės mokestinių nuostolių atskaitymo iš pajamų sąlygos įmonėms, įmonių grupių narėms, t. y. mokestinius nuostolius leidžiama perduoti kitoms įmonėms, kurios joms perduotais nuostoliais turi teisę susimažinti savo apmokestinamąjį pelną.

47.2.4. Įmonių apmokestinamąjį pelną mažinančiomis išlaidomis laikoma darbuotojų nauda, esanti gyventojų pajamų mokesčio objektu.

48. Nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti kuro, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų tarifai. 2009 metais iki ES acquis nustatytų minimalių tarifų dydžio padidinti cigarečių akcizų tarifai. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinių degalų akcizo tarifas sumažintas iki mažiausio leidžiamo Lietuvai pagal ES direktyvas tarifo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinta akcizo lengvata į degalus privalomai maišomam biokurui.

49. 2009 metais palaipsniui padidintas standartinio PVM tarifo dydis: nuo 2009 m. sausio 1 d. – nuo 18 iki 19 procentų, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – nuo 19 iki 21 procento. Panaikinti Lietuvoje taikyti lengvatiniai PVM tarifai, išskyrus kelias laikinas išimtis.

50. Nacionaliniame susitarime numatyta per 2010 metus parengti nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo gaires.

VI. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ TVARUMAS

51. Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas – visų ES šalių problema, kurią padidino esama krizė. Dėl ekonomikos krizės tvarumo atotrūkis padidėjo daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, taigi užtikrinti ilgalaikį tvarumą – nemenkas iššūkis. Siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, ypač svarbu mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, didinti užimtumą ir įgyvendinti socialinės apsaugos sistemos reformą.

Socialinės apsaugos sistemos reforma

52. Esama Lietuvos socialinės apsaugos sistema kenčia tiek dėl trumpalaikių ekonomikos krizės padarinių (įmokos neatitinka išmokų, didėja nedarbas, anksčiau priimti netinkami įsipareigojimai), tiek ir dėl ilgalaikių struktūrinių problemų (netolygi mokestinė bazė, sensta visuomenė), todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 metų I pusmetį įgyvendins ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą, kurios tikslas – didinti minėtos sistemos skaidrumą, sąsajas su realia ekonomikos būkle, ilgalaikis stabilumas ir patikimumas. Reformą įgyvendinti numatoma nuo 2011 metų. Pertvarkant socialinės apsaugos sistemą, būtina:

52.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokas susieti su realiomis jo pajamomis, drauge atsižvelgti į demografinius pokyčius šalyje ir numatyti prievolę augant ekonomikai formuoti atskirą pensijų sistemos rezervo fondą, leisiantį ateityje sušvelninti galimo ekonomikos nuosmukio pasekmes.

52.2. Supaprastinti socialinių išmokų sistemą – didinti jos aiškumą ir skaidrumą, mažinti pačių išmokų skaičių ir drauge užtikrinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto išmokos nesidubliuotų ir skatintų jų gavėjus prisidėti prie šalies gerovės kūrimo.

52.3. Atskirti socialinės paramos elementus nuo socialinio draudimo ir taip išplėsti finansavimo bazę, neapsiribojant tik socialinio draudimo įmokomis.

52.4. Skatinti ilgiau likti darbo rinkoje, atsižvelgiant į būsimą gyvenimo trukmę, skaičiuojant išmokas ir palaipsniui ilginant senatvės pensijos amžių vyrams ir moterims iki 65 metų.

52.5. Sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, užkertančią kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, susijusiems tiek su socialinėmis įmokomis, tiek su atitinkamomis išmokomis.

Sveikatos apsaugos sistemos reforma

53. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas per didelis, trūksta specializacijos, ligoninių lovų skaičius 1 000 gyventojų vienas didžiausių ES. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą. Šiuo tikslu būtina įgyvendinti sveikatos apsaugos sistemos reformą, kurios esmė – mažinti stacionarių paslaugų apimtį, o laisvas lėšas skirti pirminei sveikatos priežiūrai, ambulatorinei pagalbai, dienos stacionaro ir slaugos paslaugoms, sveikatos priežiūros specialistus siųsti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį.

54. Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713), sudaro 2 dalys: sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas ir sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas.

Stacionarias gydymo įstaigas siūloma suskirstyti į labai aiškiai apibrėžtas paslaugas teikiančius ir vienas kito nedubliuojančius tris lygmenis – rajono, regiono ir respublikos lygmens ligonines. Rajono lygmens ligoninėse būtų teikiamos minimalios paslaugos, o regiono lygmens ligoninėse – gerokai daugiau paslaugų. Respublikinio lygmens ligoninėse būtų sutelktas visų sudėtingiausių ir komplikuotų ligų gydymas, reikalingas sudėtingų technologijų ir siauros specializacijos gydytojų.

Planuojama, kad ši gydymo įstaigų tinklo pertvarka sutaupys iki 206 mln. litų; mažės administravimo išlaidos, bus optimizuotos laboratorinių, radiologinių tyrimų, sterilizacijos paslaugų teikimo, ūkinės išlaidos, efektyviau naudojamos investicinės lėšos ir kita. Sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, sumažės (24 įstaigomis) sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.

Sveikatos priežiūros paslaugos bus restruktūrizuojamos vadovaujantis šiais pagrindiniais kriterijais: atliekamų didžiųjų operacijų skaičius per kalendorinius metus, gimdymų skaičius per kalendorinius metus, geografinis atstumas iki artimiausios ligoninės. Numatomas sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo ekonominis efektas – iki 137 mln. litų sveikatos sektoriui skiriamų lėšų. Vadovaujantis paslaugų pirkimo kriterijais, numatoma sumažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis perkamų stacionarinių 30–40 šalies ligoninių skyrių paslaugų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota 2010 ir 2011 metais atlikti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo rezultatų analizę, juos įvertinti ir vadovaujantis minėtoje programoje nustatytais kriterijais ir analizės rezultatais tikslinti ligoninių suskirstymą pagal lygmenis, teikiamų paslaugų sąrašą, apimtį ir apmokėjimą.

55. Pagrindiniai trečiojo restruktūrizavimo etapo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra šie:

55.1. gyventojų, pacientų ir medicinos personalo pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir sauga pokytis;

55.2. pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir finansavimo didėjimas;

55.3. ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų apimties padidėjimas ne mažiau kaip 5 procentais;

55.4. dienos stacionaro paslaugų apimties padidėjimas ne mažiau kaip 8 procentais;

55.5. hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimas iki 18.

56. Pertvarkant sveikatos apsaugos sistemą, numatoma įvesti papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, laiduojantį pacientams pasirinkimo teisę.

Švietimo sistemos reforma

57. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 30 d. priėmė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140), kuris padėjo pamatus sisteminei mokslo ir studijų sektoriaus pertvarkai. Siekiant modernizuoti mokslo ir studijų sistemą, sudaryti sąlygas gerinti studijų kokybę, užtikrinti visiems šalies piliečiams lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą, sudaryti sąlygas geriausiems specialistams dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, pertvarkytos studijų finansavimo ir paramos studentams sistemos, pakeistas mokslo ir studijų institucijų statusas ir valdymas. Nuo 2009 metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas studijos finansuojamos studijų krepšelio principu. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius atitinka valstybės finansines galimybes. Valstybės ir privačiomis lėšomis dengiamos realios studijų išlaidos. Siekiant užtikrinti studijų prieinamumą ir atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, sukurta valstybės remiamų paskolų sistema, į kurią įtrauktos privačios kredito įstaigos. Studentai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, nuo 2009 metų gali gauti valstybės remiamas paskolas susimokėti už studijas. Studentams teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Aukštosios mokyklos pertvarkomos į viešąsias įstaigas, plečiama jų autonomija.

58. Siekiant didinti mokslo konkurencingumą, stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas. Vis dar aktualūs mokslo ir technologijų plėtros, įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės klausimai, todėl itin daug dėmesio skirama integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrai.

59. Demografiniai pokyčiai ilguoju laikotarpiu veiks ir švietimo sistemos plėtrą – mažėjant gyventojų ir mokyklinio amžiaus vaikų, mokymo įstaigų tinklas pradeda veikti neefektyviai, jį tenka pertvarkyti, organizuoti mokinių ir mokytojų pavėžėjimą, spręsti kitas su švietimo sistemos prieinamumu susijusias problemas.

Visuomenės senėjimo poveikis valdžios sektoriaus finansams

60. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Šioje programoje teikiama valdžios sektoriaus finansų tvarumo kompleksinė biudžetinė projekcija (toliau – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti veiksmus šių sistemų stabilumui užtikrinti ateityje.

Projekcijos pagrindas – 2008 metais Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija iki 2060 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2009 iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 milijono (nuo 3,4 milijono 2009 metais), arba 24 procentais. Be to, nuo 2009 iki 2060 metų Lietuvoje gerokai sumažės mokyklinio amžiaus vaikų: 0–14 metų vaikų sumažės nuo 15 procentų 2009 metais iki 12,4 procento 2060 metais, o 15–19 metų jaunuolių – nuo 7,6 iki 4,4 procento visų gyventojų. Mokyklinio amžiaus (7–16 metų) vaikų nuo 2009 iki 2060 metų sumažės daugiau nei 40 procentų (nuo 384,5 tūkst. 2009 metais iki 220,1 tūkst. 2060 metais). Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės nuo 58,6 iki 41,4 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų pagausės daugiau kaip du kartus – nuo 16 procentų iki 32,7 procento visų gyventojų.

61. 14 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų) ilgalaikių išlaidų projekcijos iki 2060 metų. Jos parengtos remiantis nesikeičiančios po 2012 metų politikos prielaida, Finansų ministerijos vidutinio laikotarpio ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis ir Ekonominės politikos komiteto sutartomis 2013–2060 metų ekonominėmis ir užimtumo prielaidomis. Rengiant projekcijas remtasi galiojančia Lietuvos teisine baze, reguliuojančia socialinės apsaugos sistemą. Projekcijų laikotarpis pailgintas iki 2060 metų.

14 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2008 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais	2060 metais
1. Visos išlaidos	37,4	44,3	34,5	35,6	36,8	38
iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:	18,3	24,3	19,8	20,8	22	23,3
pensijoms*:	7,4	9,8	8,7	9,5	10,7	11,7
socialinės apsaugos pensijoms	7,4	9,8	8,7	9,5	10,7	11,7
senatvės ir išankstinėms pensijoms	6,16	8	7,5	8,4	9,6	10,6
kitoms pensijoms (invalidumo, našlių ir našlaičių)	1,28	1,8	1,3	1,1	1,1	1
profesinėms pensijoms (valdžios sektoriaus)	–	–	–	–	–	–
sveikatos apsaugai	5,1	7,3	5,3	5,5	6	6,1
ilgalaikei sveikatos priežiūrai	0,6	0,9	0,6	0,7	1	1,1
švietimo išlaidos**	5	5,9	5	5	4,2	4,3
kitos išlaidos, susijusios su amžiumi***	0,1	0,4	0,1	0,1	0	0
išlaidos palūkanoms	0,6	1,9	2,2	3,8	7,6	9,9
2. Visos pajamos	34,2	36,2	35,8	35,8	35,8	35,8
iš jų pajamos iš turto	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6
iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos)	6,9	7,2	6,9	6,8	6,8	7
Pensijų rezervinis turto fondas	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas*****	2	3,9	14,2	26,1	55,6	69,9
3. Prielaidos
Darbo produktyvumo didėjimas	0,5	4,6	3,3	2,7	1,7	1,7
Realus BVP didėjimas	2,8	1,6	2,5	1,5	0,2	0,4
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (15–64 metų)	71,4	73,4	73	70,4	68,9	69,4
Moterų darbo jėgos aktyvumas (15–64 metų)	65,7	67,2	69,2	67,8	66,3	66,9
Darbo jėgos aktyvumas, iš viso (15–64 metų)	68,4	70,2	71	69,1	67,6	68,2
Nedarbo lygis	5,8	16,7	3,5	3,5	3,5	3,5
65 metų ir vyresnių gyventojų iš visų gyventojų (metų pradžioje)	15,8	16,1	18,1	22,8	27,4	32,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonominės politikos komitetas.

*Išlaidos pensijoms apskaičiuotos pagal Europos Komisijos metodiką, pateiktą dokumente „2009 pensijų projekcijų užduotis: pagrindas ataskaitai“ (Briuselis, 2008-05-28).

**Išskyrus mokamas išlaidas namų ūkiams ir privačioms institucijoms, taip pat tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms.

***Nedarbo išmokos.

****Socialinio draudimo įmokos pensijoms, nuo 2004 metų neįskaitant įmokų į privačius pensijų fondus.

*****Pensijų sistemos (I pakopos II ramsčio) finansinis turtas, sukauptas individualiose pensijų kaupimo dalyvių sąskaitose, ir anuitetų finansavimo rezervas.

62. Pateiktos 14 lentelėje socialinės apsaugos pensijų – socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų). Valstybinės pensijos (įskaitant šalpos išmokas) finansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Palyginti su Lietuvos konvergencijos 2008 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30 (Žin., 2009, Nr. 10-372), pateikta projekcija, 14 lentelėje pateiktos išlaidos pensijoms 2050 metais didėja 1,4 procento BVP dėl kelių priežasčių:

62.1. nacionalinių sąskaitų perskaičiavimo;

62.2. naujų demografinių ir makroekonominių 2007–2060 metų prielaidų, kurių esminiai skirtumai – lėtesnis realaus BVP augimas, blogesnis darbo jėgos aktyvumo rodiklis, prastėjantis pagyvenusių asmenų priklausomumo rodiklis, ilgėjanti gyvenimo trukmė, auganti negatyvi migracija;

62.3. ekonomikos krizės padarinių trumpuoju laikotarpiu (ypač BVP, nedarbui ir emigracijai), kurie daro ilgalaikį neigiamą poveikį pensijų sistemai.

63. Kadangi gausės senyvų gyventojų, mažės mokyklinio amžiaus vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir sveikatos apsaugai, o švietimui mažės: 2008-2060 metais išlaidos pensijoms padidės 4,2 procento BVP, išlaidos sveikatos apsaugai - 1 procentu BVP, o išlaidos švietimui sumažės 0,7 procento BVP. Išlaidos nedarbo išmokoms ilguoju laikotarpiu mažėja per pusę dėl dvigubai žemesnių nedarbo prognozių, tačiau per krizę (2009–2012 metais) ypač išaugs. Apskritai su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 5 procentais BVP.

64. Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, tačiau jas sušvelnins 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma, sukurta savanoriškojo pensijų kaupimo posistemė (valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos I pakopos II ramstis), kai dalis privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Dėl sėkmingai vykdomos reformos 2009 metais sutartis su privačiais pensijų fondais buvo pasirašę 956 tūkst. asmenų (71,5 procento visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu). Per 2009 metus pasirašyta 43 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių), todėl 2010 metais pensijas kaups 997,7 tūkst. asmenų (74,5 procento visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu).

65. Į pensijų fondus pervedamų lėšų 2009–2010 metais mažės atitinkamai iki 0,5 ir 0,4 procento BVP, nes įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti, kad pakaktų lėšų esamiems Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įsipareigojimams vykdyti, pensijų fondams pervedamos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokų dalies tarifas 2009–2010 metais laikinai sumažintas nuo 5,5 procento iki 2 procentų. Dėl to trejus metus (nuo 2012 iki 2014 metų) pensijų fondams bus pervedama didesnė – 6 procentų – kaupiamoji įmoka. Numatoma, kad 2011 metais, kai pensijų kaupimo tarifas vėl pasieks 5,5 procento, pensijų fondams bus pervesta 1,1 procento BVP, o 2012 metais – 1,3 procento BVP valstybinio socialinio draudimo įmokų.

66. Siekiant stabilizuoti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito augimą ir užtikrinti, kad krizės laikotarpiu išmokos būtų mokamos laiku pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, 2009 metų gruodžio mėnesį priimtas sprendimas nuo 2010 metų laikinai (iki 2012 metų) mažinti visas socialines išmokas ir drauge išsaugoti minimalias socialines garantijas.

67. Pagrindinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų dalį sudarančios pensijos 2010 metais mažinamos diferencijuotai pagal gaunamų pajamų (pensijos ir draudžiamųjų pajamų (dirbantiems pensininkams) dydį taip, kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, o didesnių pensijų ir kitų pajamų gavėjai solidariai prisiimtų didesnę mažinimo naštą. Nustatytas ribinis pensijos dydis, iki kurio pensijos nebūtų mažinamos. Atitinkamu procentu nuspręsta mažinti ir papildomas valstybines pensijas. Laikinai bendra socialinio draudimo valstybinių ir kitų socialinių išmokų suma vienam asmeniui neturėtų viršyti šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Dvejiems metams atidėtos ir kitos anksčiau numatytos priemonės, didinančios pensijų išlaidas, – nauja pensijų skaičiavimo tvarka, naujų valstybinių pensijų gavėjų grupių (daugiavaikės motinos) nustatymas. Apskaičiuota, kad šios pensijų srities priemonės turėtų sutaupyti 0,76 procento BVP Valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir 0,09 procento valstybės biudžeto lėšų.

68. Paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos laikinai nuo 2010 m. liepos 1 d. bus sumažintos 10 procentų, nustačius ribinį dydį, iki kurio pašalpos nebūtų mažinamos.

69. 2009 metais išmokų vaikams sistema pertvarkyta taip, kad šios išmokos nedubliuotų motinystės (tėvystės) pašalpų ir būtų mokamos tik nepasiturinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms.

70. Visos šios priemonės turėtų sutaupyti 0,85 procento BVP Valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir 0,82 procento BVP valstybės biudžeto lėšų.

71. Dėl demografinių pokyčių mažėjant gyventojų ir mokyklinio amžiaus vaikų, švietimo išlaidų projekcijoje numatoma, kad šios išlaidos mažės nuo 5 procentų BVP 2008 metais iki 4,3 procento BVP 2060 metais. Tačiau, toliau vykdant švietimo sistemos – mokslo ir studijų sistemos, ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros – struktūrines reformas, išlaidos švietimui trumpuoju laikotarpiu (iki 2012 metų) turėtų nemažėti ir sudaryti apie 5,7 procento BVP. Yra rizika, kad įgyvendinus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatytus politinius tikslus (toliau vykdant švietimo sistemos – mokslo ir studijų sistemos, ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros – struktūrines reformas) išlaidos švietimui 2060 metais gali padidėti iki 6 procentų BVP.

72. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 2008–2060 metais padidės 0,6 procentinio punkto BVP: nuo 37,4 procento BVP 2008 metais iki 38 procentų BVP 2060 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2012 metų, sumažės 4,3 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidės 1,6 procentinio punkto BVP: nuo 34,2 procento BVP 2008 metais iki 35,8 procento BVP 2060 metais.

VII. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ būklės GERINIMAS

73. Numatoma:

73.1. Nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, padedančias išvengti politinių ekonomikos ciklų. Priede pateikiama informacija apie biudžeto rengimo sistemos reformą, skirtą biudžeto ekonominės politikos skaidrumui didinti ir krizių prevencijai. Priede pateikiamos biudžeto rengimo ir vykdymo problemos, trukdančios įgyvendinti 2008–2009 metų krizės prevencijos priemones, ir remiantis tarptautine patirtimi nurodomi koncepciniai šių problemų sprendimai.

73.2. Įvykdyti valdžios sektoriaus apskaitos reformą. Pasiekti, kad reforma ne tik padarytų skaidresnius viešuosius finansus, bet ir leistų didinti valdžios sektoriaus efektyvumą (pirmiausia centralizuoti teritorinių padalinių turinčių valstybės institucijų aptarnavimo funkcijas atliekančius administracijos padalinius).

73.3. Plėtoti valdžios sektoriaus statistiką, sudaryti sąlygas gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų naudojimo efektyvumą.

73.4. Mokesčių politika ir struktūrinėmis reformomis, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos banku aktyviai imtis ekonomikos perkaitimo ir galimo nuosmukio (įveikus esamą nuosmukį) prevencijos.

73.5. Pertvarkyti strateginio planavimo sistemą taip, kad būtų orientuojamasi į rezultatus.

73.6. Reformuoti valstybės valdymą – pašalinti funkcijų dubliavimą ir optimizuoti kontrolę atliekančių įstaigų skaičių.

VIII. Lietuvos Konvergencijos 2009 mETŲ programos ir Nacionalinės Lisabonos Strategijos Įgyvendinimo 2008–2010 mETŲ programos suderinamumo įvertinimas

74. Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. dokumente „Stabilumo ir konvergencijos programų ir Nacionalinių reformos programų suderinamumo gerinimas“ pateiktas gaires, pateikiamas atitinkamų programų suderinamumo įvertinimas:

74.1. Struktūrinių reformų vykdymas pagrįstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje numatytomis priemonėmis. Remiantis „ES 2020“ strategija ir naujomis Integruotomis gairėmis, kurias 2010 metais patvirtins Europos Vadovų Taryba, numatoma parengti atnaujintą nacionalinių struktūrinių reformų programą, atsižvelgiant į naujausias makroekonomines tendencijas, turinčias poveikį struktūrinių reformų vykdymui.

Ši programa parengta pagal Finansų ministerijos 2010 metų vasario mėnesį paskelbtą centrinį ūkio raidos scenarijų.

74.2. Biudžetinis struktūrinių reformų poveikio atsispindėjimas šioje programoje: į tiesioginį Lisabonos priemonių poveikį biudžeto balansui visiškai atsižvelgta apskaičiuojant valdžios sektoriaus finansų rodiklius, aptartus šioje programoje. Struktūrinių reformų poveikis biudžetui detalizuojamas 15 lentelėje. Joje metiniai pokyčiai nurodyti pradedant 2009 metais. 2008 metais pateikiamas reformai skirtų lėšų kiekis.

15 lentelė. Tiesioginis pagrindinių struktūrinių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams

(išlaidų padidėjimas arba pajamų sumažėjimas (+); išlaidų sumažėjimas arba pajamų padidėjimas (-)

Pagrindinės struktūrinių reformų priemonės	Išlaidų / pajamų kategorija (pagal ESS¢95)	2008 metai		2009 metai		2010 metai		2011 metai		2012 metai
		nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais
1. Švietimo sistemos reforma^1	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	16,03	0,01	279,63	0,3	455,78	0,49	-21,93	-0,02	2,46	0
2. Sveikatos apsaugos sistemos reforma^2	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	0	0	3,5	0	57	0,06	14,5	0,01	-7	-0,01
3. Mokesčių reforma^3	pajamos iš tiesioginių mokesčių	800	0,72	-91	-0,1	289	0,31	75	0,08
	pajamos iš netiesioginių mokesčių	-468	-0,42	-1407	-1,52	-686	-0,73	-461,5	-0,47
4. Aplinka^4	tarpinis vartojimas	120,7	0,11	644,59	0,7	-379,6	-0,4	-153,72	-0,16	19,73	0,02
5. Pramonės, prekybos ir inovacijų skatinimo priemonės^5	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	6,38	0,01	-2,34	0	-1,72	0	-0,98	0	-0,71	0
6. Transporto, ryšio tinklų infrastruktūros modernizavimas arba sukūrimas^6	bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	433,05	0,39	561,31	0,61	344,54	0,37	-286,98	-0,29	-183,66	-0,18
7. Socialinės, jaunimo politikos, darbo rinkos reformų įgyvendinimas**^7	tarpinis vartojimas	629,93	0,57	-419,53	-0,45	64	0,07	-100,03	-0,1	-24,66	-0,02
8. Žemės ūkis^8	subsidijos, tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	3335,6	3	3,5	0	-725,2	-0,77	517,5	0,53	-174,8	-0,18
Bendras tiesioginis poveikis biudžetui		4873,69	4,38	-427,34	-0,46	-582,19	-0,62	-418,13	-0,43	-368,64	-0,37
Pensijų reforma – socialinės įmokos (D.61 – įmokos į privačius pensijų fondus)		1114,99	1	-659,7	-0,7	-121,19	-0,09	604,36	0,72	192,92	0,23

Šaltiniai: Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija.

*Valstybės biudžeto, ES fondų lėšos arba (esant bendrajam finansavimui) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšos.

**Valstybės biudžeto, ES fondų lėšos arba (esant bendrajam finansavimui) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšos, įskaitant socialinio draudimo fondų lėšas kai kurioms programoms.

¹ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 30, 94.1, 96.1, 96.2, 111, 112, 113, 114, 115, 117, 118 priemonės.

² Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 6 priemonė.

³ Lietuvos Respublikos įstatymų (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo) pakeitimai – pagal naujausią informaciją, pateiktą šioje programoje.

⁴ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 67, 68, 69, 73 priemonės.

⁵ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 24, 25, 26, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 65, 66 priemonės.

⁶ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 74, 85, 87, 88, 89, 90, 91, 92 priemonės.

⁷ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 14, 95, 96.5, 97.1, 97.2, 98.1, 100.1, 100.3, 103.1, 103.6, 106.1, 106.3, 107.1, 119 priemonės.

⁸ Reforma neaprašyta Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje (sudaryta iš šių priemonių: Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas; Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas; Žemės valdymas ir administravimas; Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas; Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės).

_________________

Lietuvos konvergencijos 2009 metų programos

priedas

Biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reformos, skirtos biudžeto politikos skaidrumui didinti ir krizių prevencijai, koncepciniai sprendimai

Vizija: sukurti tokią biudžeto deficito nustatymo, tvirtinimo, vykdymo stebėjimo ir rezultatų įvertinimo sistemą, kuri apdairios biudžeto politikos taisykles padarytų pilietinės visuomenės viešai saugoma moralės norma. Reformos tikslas – sudaryti sąlygas formuotis pilietinei visuomenei, kuri kontroliuotų ir užtikrintų apdairios biudžeto politikos taisyklių laikymąsi. Reforma siekiama patenkinti aktyvių piliečių interesus išvengti papildomų mokesčių, kurie padidėtų, jeigu ateityje nebūtų užkirstas kelias galimybei pakartoti neapdairią biudžeto politiką, didinančią valdžios sektoriaus skolos tvarkymo išlaidas. Reformos įgyvendinimas sudarytų palankesnes sąlygas aktyviems piliečiams remti atsakingus politikus, kurie rūpinasi valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ūkio plėtros stabilumu: žiniasklaida galėtų reguliariai gauti aiškią informaciją apie valstybės biudžeto lėšas ekonominiam stabilumui išlaikyti, šių planų įvykdymą per metus ir lėšų skyrimo perspektyvas vidutiniu laikotarpiu. Reforma siekiama iš viešos informacijos apie valdžios sektoriaus finansus gausos išskirti glaustą apibendrinamą informaciją apie valstybės funkcijų finansų stabilumo perspektyvas ir ilgalaikes pasekmes ateities mokesčių lygiui. Todėl turi būti nustatyti biudžeto rodikliai, atspindintys biudžeto poveikį infliacijai ir užimtumui, apie kuriuos informacija būtų vieša ir reguliariai atnaujinama ir kurie būtų nuolat kritiškai vertinami nepriklausomų nuo vykdytojų profesionalų. Sistemos tęstinumas turi būti pagrįstas politikų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, vadovaujančių biudžeto sudarymui ir vykdymui, atsakomybe. Vizija grindžiama efektyvia tarptautine patirtimi.

Misija: įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas: 5 straipsnio nuostatą, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“; 94 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė <...> saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką“. Užtikrinti ekonominės plėtros stabilumą, prarastą dėl 2004–2008 metais visuminei paklausai valdyti neskirtų valstybės biudžeto lėšų, nes tai – pagrindinė krizės priežastis, dėl kurios didėja Lietuvos Respublikos piliečių socialinė atskirtis, didinami mokesčių tarifai, nesilaikant strateginio planavimo principų mažinamas finansavimas krašto apsaugai, socialinei apsaugai, viešajai tvarkai ir kitoms valstybės saugumą stiprinančioms sritims. Vadovaujantis teisės aktais, nustatančiais biudžeto sandaros taisykles, sistemingai skirti lėšų sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) numatytiems principams laikytis: stabilioms kainoms, patikimiems valdžios sektoriaus finansams ir monetarinėms sąlygoms, mokėjimų balanso tvarumui palaikyti.

Biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos problemos ir koncepciniai jų sprendimai

5.

Eil. Nr.	Problemos, trukdžiusios užtikrinti makroekonominį stabilumą	Koncepciniai sprendimai	Komentarai
1.	Šiuo metu biudžeto rengimo procedūra nenumato rodiklių, kontroliuojančių jo makroekonominį poveikį infliacijai, užimtumui, išoriniam subalansuotumui, palūkanų priedams už bendrą riziką, struktūrinei valdžios sektoriaus finansų būklei ir ateities mokesčių lygiui. Valstybės biudžetas nenumato galimybės planuoti asignavimų ekonominiam stabilumui išlaikyti ir taip garantuoti veiksmingą visų kitų valstybės funkcijų stabilų strateginį finansavimą, nepriklausomą nuo ekonominių rodiklių pokyčių. Makroekonominio stabilumo ir nuo ekonominių rodiklių pokyčių nepriklausomo, stabilaus valstybės funkcijų finansavimo vidutiniu laikotarpiu užtikrinimas niekada nebuvo biudžeto projekto tikslas, nors valiutų valdybos sąlygomis biudžetas yra vienintelė tokia priemonė. Makroekonominio stabilumo ir ekonomikos plėtros užtikrinimas pastarąjį dešimtmetį buvo Finansų ministerijos pareiga, tačiau planuoti asignavimus jai atlikti nebuvo galimybės: asignavimai antiinfliacinei paklausos valdymo politikai pagal galiojantį Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą negali būti skaidriai planuojami ir veiksmingai vykdomi	Apibrėžiami nauji rodikliai: biudžeto politikos krypties rodiklis (angl. Fiscal stance), impulsas biudžeto politikos krypčiai (angl. fiscal impuls). Ekonominio pakilimo laikotarpiu perteklinis valdžios sektoriaus balansas ir teigiami impulsai biudžeto politikos krypčiai garantuoja lėšų srautus į finansinius rezervus, kurie ekonominio nuosmukio laikais būtų naudojami ūkiui skatinti ir užimtumui didinti, stabiliam krašto apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos ir kitų valstybės saugumą stiprinančių sričių finansavimui. Numatoma prievolė rengiant valstybės biudžetą teikti informaciją apie mokesčių didinimo rizikos rodiklį, rodantį, kaip kiekvienų metų valstybės biudžetu siekiama ilgalaikės piliečių gerovės ir užtikrinamas mokesčių tarifų stabilumas	Tokius rodiklius naudoja Naujosios Zelandijos finansų ministerija, Tarptautinis valiutos fondas, vykdydamas finansinę priežiūrą. Ateities mokesčių didinimo rodiklis naudojamas Europos Sąjungos biudžetinei būklei prižiūrėti
2.	Šiuo metu nėra automatinio įpareigojimo vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką ir taip garantuoti ūkio plėtros stabilumą ir atitiktį konvergencijos kriterijams, nors jau 5 metai dalyvaujama Valiutų kursų antrajame mechanizme ir 15 metų taikoma pinigų politikos sistema, pagrįsta fiksuotu nacionalinės valiutos kursu bazinės valiutos atžvilgiu	Apibrėžiamas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis, pagal kurį automatiškai kyla teisinis įsipareigojimas planuoti ir vykdyti patikimą antiinfliacinę biudžeto politiką. Sukuriama nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nepriklausomų institucijų viešos diskusijos apie kitų infliacinių veiksnių vertinimą ir galimų lanksčių politinių veiksmų derinimą procedūra	Priemonė naujoviška, nes įteisinamas apdairus vadovavimasis kintančiais rodikliais. Dalis tyrimų nurodo, kad biudžetinės drausmės taisyklės patikimos tik tada, kai jos pagrįstai lanksčios
3.	Nevykdoma vieša, nuo valdžios institucijų nepriklausoma, valdžios sektoriaus balanso rodiklio, biudžeto politikos krypties rodiklio ir impulso biudžeto politikos krypčiai stebėsena. Nenustatyta, kad atsakingas Finansų ministerijos aukščiausiosios kategorijos politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas periodiškai teikia Lietuvos Respublikos Seimui biudžeto politikos tęstinumo, valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočių vykdymo ataskaitą. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio referencinių verčių tenkinimo, tačiau pagal galiojantį Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą negali būti planuojamas finansavimas šiems įsipareigojimams vykdyti ir nėra nacionalinės tokio finansavimo įgyvendinimo kontrolės. Lietuvos – valstybės, kuri ypač laikosi biudžetinės drausmės, planuoja ir realizuoja stabilius finansus, – reputacijai kurti išleidžiamos lėšos, dėl tokios reputacijos išsaugojimo galima buvo sutaupyti skolinantis už mažas palūkanas, tačiau Lietuvos reputacija neprilygta valstybės turtui ir netausojama, nors įmonių apskaitoje geras vardas apskaitomas kaip turtas	Lietuvos Respublikos Seimas įgaliojamas inicijuoti ketvirtinę valdžios sektoriaus balanso rodiklio, biudžeto politikos krypties rodiklio ir impulso biudžeto politikos krypčiai užduočių įgyvendinimo kontrolės procedūrą: nepriklausomos institucijos pateikia nuo vykdomosios valdžios nepriklausomas išvadas dėl politikos įgyvendinimo ir numatomus užduočių įvykdymo rezultatus. Tuo pačiu principu organizuojamas ir metinių rezultatų įvertinimas, papildomai numatomas Finansų ministerijos užduočių įvykdymo ir perspektyvų ataskaitų teikimas. Lietuvos – valstybės, kuri ypač laikosi biudžetinės drausmės ir planuoja ir realizuoja stabilius finansus, – reputacija prilyginama turtui. Reputacijos tausojimo rodikliai – maži finansų rinkų palūkanų priedai už riziką, reitingų agentūrų suteikti skolos reitingai	Ketvirtinė stebėsenos sistema taikoma Australijoje, o metinė stebėsenos sistema – Jungtinėje Karalystėje (aukščiausiasis pareigūnas pristato biudžeto subalansavimo viziją vidutiniam laikotarpiui ir paaiškina, kodėl užduotys neįvykdytos. Brazilijoje įšaldomi valdininkų atlyginimai ir taikomas Baudžiamasis kodeksas. Estijoje fiskalinę priežiūrą vykdo Valstybės auditas
4.	Nenumatytos sankcijos už biudžetinės drausmės taisyklių pažeidimus.	Nustatoma atsakomybė už nepagrįstą suplanuotų valdžios sektoriaus balanso rodiklių, antiinfliacinės politikos rodiklių nevykdymą.	Išsivysčiusiose šalyse sankcijos grindžiamos moraliniu spaudimu aukščiausiosios kategorijos valstybės tarnautojams.
	Nereglamentuoti automatiniai veiksmai, kurie sumažintų nuostolius, kai Lietuvos Respublikos Seimas laiku nepatvirtina biudžeto projekto	Sukuriama derybinė alternatyva biudžeto projektui (angl. Best Alternative To Negotiated Agreement). Tai sustiprintų Finansų ministerijos derybines galias rengiant biudžetą: asignavimų valdytojai įpareigojami visados būti pasirengę įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl išlaidų įšaldymo praėjusių metų lygiu	Besivystančios šalys naudoja ir piniginį spaudimą, mažindamos atlyginimus valstybės tarnautojams
6.	Nenumatyta įstatyme skaidriai nustatyti valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotis, nors nuo lėšų skyrimo šiam rodikliui palaikyti priklauso Europos Sąjungos sutarčių vykdymas ir valstybės funkcijų ilgalaikio finansavimo stabilumas	Lietuvos Respublikos Seimui turi būti pateikiamos tvirtinti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys pagal ESS¢95 ir buhalteriniai perklasifikavimai, kurie atskleidžia ryšį tarp nacionalinės sąskaitybos ir ESS¢95 ir skaidriai rodo, kad biudžete skiriama pakankamai lėšų tarptautinėms sutartims vykdyti ir ilgalaikiam valstybės funkcijų finansavimui užtikrinti	Šalys narės, kurios apskaitą tvarko pagal ESS¢95, valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotis vykdo tiksliausiai užtikrindamos stabilų ūkio augimą ir valstybės funkcijų finansavimą
7.	Nereglamentuotas biudžeto pajamų ir centrinio ekonominių rodiklių scenarijaus projekcijų rengimas. Neįteisintas teigiamas viršplaninių pajamų poveikis automatiniam antiinfliacinės politikos įgyvendinimui	Įteisinamas viršplaninių pajamų, susidarančių dėl infliacijos, planavimas ir naudojimas laikinam finansiniam investavimui, taip įgyvendinama automatinė antiinfliacinė politika	Vadovaujamasi ekonometrinių tyrimų išvadomis, kad viršplaninių pajamų, susidarančių dėl ūkio ciklo, skyrimas deficitui mažinti – veiksminga priemonė kainų stabilumui išlaikyti
8.	Įstatymu nenustatytos ES Komisijos rekomendacijų vertinimo procedūros, patikimai įpareigojančios atsižvelgti į rekomendacijas tvirtinant valstybės biudžetą, todėl tvirtinant šį biudžetą nebuvo galimybės numatyti lėšų šiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti ir atitinkamoms sankcijoms išvengti	Kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimui privalomai teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl tikslingumo įgyvendinti ES Tarybos paskutinės paskelbtos nuomonės rekomendacijas ir (arba) kvietimus	Įgyvendinamos ES Tarybos biudžeto politikos rekomendacijos, teikiamos Lietuvai pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo
9.	Šiuo metu taikoma unikali nacionalinė finansų apskaitos terminologija neleidžia lengvai gauti glaustos ir aiškios informacijos apie biudžeto politikos kryptį ir lėšų skyrimą tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti	Užtikrinamas loginis atskyrimas to, kas yra finansavimas, ir to, kas yra išlaidos. Grynasis skolinimas nepainiojamas su turtinių įsipareigojimų padidėjimu	Sistemos paprastumas ir atitiktis tarptautiniams standartams didina jos skaidrumą

_________________