EUROPOS KONVENCIJOS DĖL ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ APSAUGOS PAKEITIMŲ PROTOKOLAS
1992 m. vasario 6 d. Strasbūras
atsižvelgdamos į 1976 m. kovo 10 d. Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, toliau – Konvencija;
manydamos, kad būtina aiškiai išplėsti Konvencijos taikymo sritį, kad ji taip pat būtų taikoma tam tikriems naujų gyvulininkystės metodų aspektams, ypač susijusiems su biotechnologija, bei gyvūnų skerdimui ūkyje ir tuo pačiu metu tam tikras Konvencijos nuostatas pritaikyti prie besikeičiančios padėties gyvulininkystėje,
susitarė:
1 straipsnis
Konvencijos 1 straipsnis išdėstomas taip:
„Ši Konvencija yra taikoma gyvūnų veisimui, laikymui, priežiūrai ir jų gyvenimo sąlygoms, ypač gyvūnams šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose. Šioje Konvencijoje „gyvūnai“ – tai gyvūnai, veisiami ar laikomi maistui, vilnai, odai arba kailiams gauti ar kitais ūkininkavimo tikslais, įskaitant gyvūnus, veisiamus genetinio modifikavimo ar naujų genetinių kombinacijų būdais; „šiuolaikinės intensyvaus gyvūnų auginimo sistemos“ – tai gyvulininkystės metodai, kuriais naudojantis gyvūnų laikoma toks skaičius, jie laikomi taip tankiai arba tokiomis sąlygomis, arba jų produkcijos lygis yra toks, kad jų sveikata ir gerovė priklauso nuo dažno žmonių dėmesio.“
2 straipsnis
Konvencija papildoma nauju 3 straipsniu:
„Neturi būti praktikuojamas natūralus ar dirbtinis veisimas arba veisimo procedūros, kuriose dalyvaujantys gyvūnai kentėtų ar galėtų kentėti arba būti žalojami; joks gyvūnas neturi būti laikomas ūkinei paskirčiai, jeigu, remiantis jo fenotipu ar genotipu, negali būti pagrįstai tikimasi, kad jis gali būti laikomas nekenkiant jo sveikatai ar gerovei.“
4 straipsnis
Konvencijos 6 straipsnis išdėstomas taip:
„Jokiam gyvūnui neturi būti duodama pašaro ar skysčio ir tokiame pašare ar skystyje neturi būti medžiagų, dėl kurių jis be reikalo kentėtų ar būtų žalojamas.
5 straipsnis
Konvencijos 7 straipsnis išdėstomas taip:
„1. Gyvūnų būklė ir sveikata turi būti kruopščiai tikrinama kas tiek laiko, kad jie be reikalo nekentėtų, o šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose turi būti tikrinama bent vieną kartą per dieną.
2. Skerdžiant gyvūną ūkyje, tai turi būti daroma kompetentingai ir visais atvejais nesukeliant tam gyvūnui ar kitiems gyvūnams nereikalingo skausmo ar kančios.
3. Šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose naudojama techninė įranga turi būti kruopščiai tikrinama bent kartą per dieną, ir bet koks aptiktas gedimas kuo greičiau šalinamas. Jeigu gedimo nedelsiant pašalinti negalima, tuojau pat imamasi visų laikinų priemonių, užtikrinančių gyvūnų gerovę.“
6 straipsnis
1. Šį Pakeitimų protokolą gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės, pasirašiusios Konvenciją ar prie jos prisijungusios, ir Europos ekonominė bendrija, kurios šio Protokolo Šalimis gali tapti:
2. Jokia Europos Tarybos valstybė narė nepasirašo be išlygos, kad jis bus ratifikuojamas, priimamas ar patvirtinamas, ir nedeponuoja ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, jei ji nėra jau tapusi ar tuo pačiu metu netampa Konvencijos Šalimi.
3. Kiekviena valstybė, kuri nėra Tarybos narė, prisijungusi prie Konvencijos, gali prisijungti ir prie šio Pakeitimų protokolo.
7 straipsnis
8 straipsnis
10 straipsnis
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, kiekvienai prie Konvencijos prisijungusiai valstybei ir Europos ekonominei bendrijai praneša apie:
d) kiekvieną kitą su šiuo Pakeitimų protokolu susijusį aktą, deklaraciją, pranešimą ar informacinį pranešimą.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.
Priimtas 1992 m. vasario 6 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Abu tekstai yra vienodos juridinės galios. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius patvirtintas kopijas nusiunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, kiekvienai kitai šios Konvencijos Susitariančiajai valstybei ir Europos ekonominei bendrijai.