LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL OKUPACIJŲ LAIKOTARPIO MASINIŲ REPRESIJŲ, GENOCIDO IR KITŲ NUSIKALTIMŲ ŽMONIJAI IR ŽMONIŠKUMUI BEI KARO NUSIKALTIMŲ TYRIMO
1997 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
pabrėždamas, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai, taip pat pripažino 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo įstatus;
primindamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 27 d. pareiškimo nuostatas ir pritardamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijai „Dėl priemonių, skirtų pašalinti buvusių komunistinių totalitarinių sistemų palikimą“, priimtai Strasbūre 1996 m. birželio 27 d.;
konstatuodamas, kad, praėjus septyneriems metams po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo, tebėra nesusisteminti ir neįvertinti sovietinės ir nacistinės okupacijų padariniai, neįvardytos okupacinių režimų struktūros, organizavusios ir vykdžiusios masines represijas, Lietuvos gyventojų trėmimus bei genocidą, karo nusikaltimus ir kitus nusikaltimus žmonijai bei žmoniškumui;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad iki šiol neištirtos Rainių, Pravieniškių ir kitos ypatingu žiaurumu išsiskiriančios žudynės, įvykdytos per pirmąją sovietinę okupaciją, taip pat žudynės „Lietūkio“ garaže Kaune, netiriamos karo bei pokario metais vokiečių nacistinių ir sovietinių struktūrų vykdytos masinio Lietuvos gyventojų naikinimo akcijos;
pažymėdamas, kad iki šiol neišaiškinti, neįvardyti ir nepatraukti atsakomybėn asmenys, organizavę ir vykdę masines represijas, Lietuvos gyventojų trėmimus, genocidą ir kitus nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui bei karo nusikaltimus;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad iki šiol nėra peržiūrėtos ir iš naujo ištirtos sovietinio režimo struktūrų sudarytos asmenų, nuteistų apkaltinus genocido vykdymu bei taikių žmonių žudynėmis, bylos,
ragina Vyriausybę, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Generalinę prokuratūrą:
parengti teisės aktų projektus, valstybės lygiu įvertinančius genocidą ir nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui vykdžiusių organizacijų bei struktūrų nusikalstamą pobūdį;
paspartinti ir susisteminti nacistinės ir sovietinės okupacijų laikotarpio genocido ir kitų nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui bei karo nusikaltimų bylų tyrimą panaudojant Lietuvos teisėsaugos institucijų bei užsienio lietuvių surinktą medžiagą, besąlygiškai vadovaujantis nuostata, kad kiekvieno asmens atsakomybė yra individuali;
kuo greičiau parengti ir pateikti Seimui būtinus Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso bei kitų įstatymų, leidžiančių pagreitinti tokių bylų tyrimą, pakeitimų ir papildymų projektus;
peržiūrėti ir iš naujo ištirti asmenų, nuteistų apkaltinus genocido vykdymu bei taikių žmonių žudynėmis, bylas;
parengti įstatymų projektus, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už šantažavimą praeities ryšiais su KGB ir kitomis nusikalstamomis represinėmis okupacinių režimų struktūromis bei asmenų prievartavimą grasinimais toliau tęsti šio pobūdžio ryšius;
siekti sutarčių su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis dėl bendradarbiavimo ir pagalbos tiriant genocido, karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui bylas.