LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SUTRUMPINTO DARBO LAIKO TRUKMĖS NUSTATYMO PAGAL DARBO APLINKOS VEIKSNIUS KRITERIJŲ IR TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 9 d. Nr. 568
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašą (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 568
sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo, atsižvelgiant į kenksmingų darbo aplinkos veiksnių dydžius, kriterijus ir tvarką.
2. Vadovaudamiesi aprašytais kriterijais, darbdaviai privalo nustatyti sutrumpintą darbo laiką darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus profesinę riziką sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504), kituose darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II. SUTRUMPINTO DARBO LAIKO TRUKMĖS NUSTATYMO KRITERIJAI
4. Sutrumpinta darbo laiko trukmė nustatoma, kai:
4.1. cheminių darbo aplinkos veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, išskyrus neviršytinas ribines vertes, bet teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams leidžiama dirbti naudojant asmenines apsaugos priemones;
4.2. fizikinių darbo aplinkos veiksnių (šiluminė aplinka, apšvieta, elektrostatinis laukas, elektromagnetinis laukas, jonizuojančioji spinduliuotė, akustinis triukšmas, rankas ir visą kūną veikianti vibracija) dydžiai viršija darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, bet teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams leidžiama dirbti naudojant asmenines apsaugos priemones.
III. SUTRUMPINTO DARBO LAIKO TRUKMĖS NUSTATYMAS
5. Darbdavys, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, privalo įvertinti profesinę riziką.
6. Įvertinus profesinę riziką ir nustačius, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai darbo aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, kol techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki leistinų dydžių neįmanoma, darbdavys privalo trumpinti darbo laiką. Tokiais atvejais sutrumpinto darbo laiko trukmė neturi viršyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos trukmės – 36 valandų per savaitę. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas trumpesnis nei 36 valandų per savaitę darbo laikas.
7. Konkreti kasdienė ir savaitės sutrumpinto darbo laiko trukmė, atsižvelgiant į šio Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, darbo pobūdį, kenksmingo veiksnio dydį, jo poveikio trukmę ir kitas charakteristikas, taip pat nepažeidžiant šio Aprašo 6 punkte nurodytos maksimalios sutrumpinto darbo laiko trukmės, nustatoma darbo tvarkos taisyklėse. Trumpinama darbo šio Aprašo 4 punkte nurodytomis sąlygomis trukmė, netrumpinant nustatyto pamainos darbo laiko.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9. Darbo laiką privaloma trumpinti, kol techninėmis ar kitomis priemonėmis iki leistinų dydžių, nustatytų atitinkamuose teisės aktuose, sumažinami sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių dydžiai. Darbo laiko trumpinimas turi būti tik laikina priemonė, kurios taikymo terminas nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyje.
10. Įmonės vadovas, vykdydamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių mažinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimą.
Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo
pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir
tvarkos aprašo
priedas
Teisės aktai, kuriais vadovaujantis vertinama darbo aplinka
1. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98: 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
2. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 361 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80: 2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548).
3. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 28 „Dėl Elektrostatinio lauko stiprio leidžiamų lygių nustatymo darbo vietose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-302).
4. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396).
5. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23: 2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008).
6. Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 660/174 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 110: 2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 5-195).
7. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73: 2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388).
8. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
9. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 642 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 77: 2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 21-916).
10. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 643 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 87: 2002 „Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 15-624).
11. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 656 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 31: 2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 9-308).
12. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
13. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1: 2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).
14. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
15. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-749 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 85: 2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 30-997).
16. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69: 2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485).
17. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. A1-55/V-91 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1350).
18. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4342).
19. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. A1-103/V-265 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1804).
20. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 52: 2005 „Radiacinė sauga pramoninėje radiografijoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4025).
21. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-678 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 88: 2005 “Nemedicininės paskirties atvirųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių radiacinė sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4026).
22. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. V-715 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 86: 2005 „Radiacinės saugos reikalavimai naudojant nemedicininius prietaisus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 114-4180).
23. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-759 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 95: 2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 124-4429).
______________