LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. GEGUŽĖS 9 D. ĮSAKYMO NR. 146 „DĖL NAUJOS PIENO SUPIRKIMO TAISYKLIŲ REDAKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. birželio 20 d. Nr. 3D-245
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 56-2493) ir atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymus:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro
2001 m. gegužės 9 d. įsakymu
Nr. 146
(Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro 2003 m. birželio 20 d.
įsakymo Nr. 3D-245
redakcija)
PIENO SUPIRKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiomis taisyklėmis nustatoma pieno pirkimo, sudėties bei kokybės vertinimo ir atsiskaitymo tvarka superkant iš pieno gamintojų žalią pieną.
2. Iš pieno gamintojų superkamo pieno sudėtis ir kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1137:1997 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“ (toliau – LST 1137) ir šiomis taisyklėmis.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Pieno gamintojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys pieną parduoti (toliau – gamintojai).
Pieno supirkėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perka pieną iš gamintojų savo ūkinei veiklai (toliau – supirkėjai).
Pieno siunta – vienu metu iš vieno gamintojo nupirktas pienas.
Įgaliotoji laboratorija – nešališka akredituota tyrimų laboratorija, kurią Žemės ūkio ministerija įgalioja tirti pieno sudėties ir kokybės rodiklius, pagal kuriuos supirkėjai apmoka gamintojams už parduotą pieną. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – laboratorija).
Žalias karvių pienas – natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės nei 40°C temperatūros ir neapdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be priedų, nepakeistos pirminės sudėties (riebalų kiekis 2–7 proc., baltymų kiekis 2–5 proc., laktozės kiekis 3–6 proc.).
Pirminiai kokybės rodikliai – pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios bei inhibitorinės medžiagos.
Pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis procentais.
Pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas, tūkst./cm3, somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3, inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra, °C.
Specialūs rodikliai – papildomi rodikliai, apibūdinantys pieno sudėties ir kokybės savybes, turinčias esminės reikšmės gaminant produktus (pvz., pieno termostabilumas, fermentinis rūgimas ir t. t.).
Nerūšinis pienas – pienas, kurio paskutinis apskaičiuotas bakterinio užterštumo ir/arba somatinių ląstelių skaičiaus rodiklių geometrinis vidurkis viršija antros rūšies pieno reikalavimus. Nerūšiniu laikomas ir pienas, kuriame rasta inhibitorinių medžiagų arba antrą kartą iš eilės pašalinio vandens.
Vienkartinis konservuotas arba nekonservuotas mėginys – iš bet kurios pieno siuntos ar bendros pieno supirkimo punkto talpyklos paimtas mėginys su konservantu arba be jo.
Kontrolinis mėginys – specialiai sudarytos komisijos (kurios nariais turi būti supirkėjo, gamintojo, valstybės kontroliuojančios institucijos atstovai) imamas mėginys.
Privalomieji tyrimai – riebalų, baltymų, somatinių ląstelių, bakterinio užterštumo, inhibitorinių medžiagų – 2 kartus per mėnesį, bet ne rečiau kaip kartą per 15 kalendorinių dienų, o pieno užšalimo temperatūros – kartą per mėnesį.
Papildomi tyrimai – gamintojo, supirkėjo, valstybės kontroliuojančios institucijos iniciatyva atliekami tyrimai.
Įskaitinis tiekimo laikotarpis – pastovios trukmės: 1–15 ir 16–31 mėnesio dienų arba šalių susitarimu, bet ne ilgesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, kurio metu nustatomi pieno sudėties ir kokybės rodikliai.
Valstybės kontroliuojančios institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), kitos valstybės įgaliotos institucijos.
4. Pienas superkamas tik sudarius su gamintoju rašytinę pieno pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (Žin., 1999, Nr. 102-2921) ir Tipinės pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 56-2493) reikalavimus.
5. Supirkėjas privalo supažindinti gamintoją, o gamintojas privalo susipažinti su standartu LST 1137, šiomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“, Veterinarijos ir higienos reikalavimais pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui, patvirtintais VMVT direktoriaus 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 518 (Žin., 2001, Nr. 99-3593) (toliau – Veterinarijos ir higienos reikalavimai pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui). Šie norminiai dokumentai turi būti supirkimo vietose. Supirkėjas teikia informaciją gamintojams aktualiais pieno ūkio klausimais.
6. Gamintojas, anksčiau nepardavinėjęs pieno, prieš pradėdamas šią veiklą, privalo pateikti supirkėjui pieno sudėties ir kokybės tyrimo protokolą, išduotą laboratorijos, ir Gyvūno sveikatos pažymėjimą, išduotą VMVT. Mėginiai visiems privalomiems (pagal LST 1137 ir šių taisyklių 8 punktą) pieno sudėties ir kokybės rodikliams nustatyti imami bendra tvarka (kaip ir pieno supirkimo atnaujinimo atveju pagal šių taisyklių 24 punktą).
II. PIENO SUPIRKIMO IR PIENO SUDĖTIES BEI KOKYBĖS VERTINIMO TVARKA
7. Pienas superkamas pagal iš anksto supirkėjo nustatytą ir paskelbtą grafiką. Supirkimo laikas turi būti įrašytas į pieno supirkimo ir priskaitymo knygelę. Mobiliuose punktuose supirkėjui pavėlavus atvykti į supirkimo vietą daugiau kaip 30 minučių, pieno mėginiai kokybei įvertinti neimami.
Stacionarūs pieno supirkimo punktai privalo žalią pieną supirkti ne rečiau kaip du kartus per dieną.
8. Pieno sudėtis ir kokybė turi būti tiriami ne rečiau kaip šioje schemoje nurodytu periodiškumu ir tvarka.
| Pirminiai kokybės rodikliai |
Nustato supirkėjas |
| Pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra – priimant kiekvieną pieno siuntą; skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios ir inhibitorinės medžiagos – kilus įtarimui. |
|
| Pieno sudėtis ir kokybė Riebalų ir baltymų kiekis, bendras bakterijų, somatinių ląstelių skaičius, inhibitorinės medžiagos – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, bet ne rečiau kaip kartą per 15 kalendorinių dienų. Pieno užšalimo temperatūra – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. |
Nustato laboratorija |
9. Už privalomąjį bendro bakterijų skaičiaus, inhibitorinių medžiagų ir užšalimo temperatūros nustatymą piene žemės ūkio ministro nustatytais įkainiais moka supirkėjas. Už privalomąjį riebalų, baltymų, somatinių ląstelių nustatymą piene žemės ūkio ministro nustatytais įkainiais moka gamintojas. Visiems privalomiems tyrimams paimtų pieno mėginių paruošimo tyrimams ir jų išsiuntimo (pristatymo) į laboratoriją, mėginių taros (indelių, konteinerių), konservantų įsigijimo ir pateikimo pardavėjams išlaidas apmoka supirkėjas.
10. Supirkimo metu, vadovaujantis Žalio pieno pirminių kokybės rodiklių įvertinimo instrukcija, patvirtinta žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 287 (Žin., 1999, Nr. 60-1963), nustatomi pirminiai kokybės rodikliai (specialius rodiklius savo technologinėms reikmėms supirkėjas tiria nustatyta tvarka įteisintais tyrimų metodais, inhibitorines medžiagas – greitaisiais metodais):
10.2. pienas superkamas, jei pirminiai kokybės rodikliai atitinka nurodytus LST 1137. Tyrimo atlikimo dieną pieno supirkimo apskaitos dokumentuose pažymimi pirminiai pieno kokybės rodikliai (jusliniai, temperatūra, tankis ir kt.). Jei pirminiai kokybės rodikliai standarto neatitinka, pienas neperkamas ir grąžinamas, apie tai pažymint pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje ir lydimuosiuose dokumentuose;
10.3. pieno supirkimo metu nustačius, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, pieno siunta neperkama. Tai turi būti įforminama aktu ir iš tos pačios pieno siuntos paimamas tyrimas inhibitorinėms medžiagoms nustatyti laboratorijoje. Laboratorijoje nustačius inhibitorines medžiagas, pienas vertinamas kaip nurodyta šių taisyklių 23 punkte ir už šį papildomą laboratorinį tyrimą, pieno mėginio paruošimo papildomam tyrimui ir jo išsiuntimo (pristatymo) į laboratoriją, papildomai tiriamo pieno mėginio taros (indelio, konteinerio) įsigijimo ir pateikimo gamintojui išlaidas šiam tyrimui moka gamintojas, o jei inhibitorinių medžiagų nerandama – supirkėjas.
11. Pienas sveriamas arba matuojamas jo tūris, perskaičiuojant jį į masę pagal faktinį tankį arba naudojant perskaičiavimo (dauginimo) koeficientą 1,027. Kai pieno nedaug, matuojant pieno tūrį matuokliais arba sveriant pieną matavimo tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 litro (0,1 kg).
III. PIENO SUDĖTIES VERTINIMAS
13. Pieno riebalų ir baltymų tyrimo rodikliai taikomi laikotarpiui iki kito tyrimo.
Vidutinis per įskaitinį tiekimo laikotarpį supirkto pieno riebalų ir baltymų kiekis apskaičiuojamas pagal šiam laikotarpiui taikomų mėginių tyrimų rodiklių aritmetinį vidurkį, išskyrus šių taisyklių 28, 30 ir 31 punktuose numatytus atvejus.
IV. PIENO KOKYBĖS VERTINIMAS
16. Pieno bakterinis užterštumas įvertinamas pagal per du mėnesius atliktų visų tyrimų geometrinį vidurkį. Somatinių ląstelių skaičius įvertinamas pagal per tris mėnesius atliktų visų tyrimų geometrinį vidurkį. Geometriniam vidurkiui apskaičiuoti naudojami visų per nustatytą laikotarpį atliktų kokybės tyrimų duomenys pagal VMVT gamintojui suteiktą gyvūnų laikymo vietos kodą. Geometrinio vidurkio apskaičiavimo laikotarpis nustatomas nuo paskutinio mėginio paėmimo tyrimui datos. Atsiskaitant už pieną kokybės rodikliai pagal geometrinį vidurkį taikomi iki kito tyrimo. Jeigu apskaičiuotas pieno bakterinio užterštumo ar somatinių ląstelių geometrinis vidurkis yra didesnis nei nustatytas antros rūšies pienui, pienas vertinamas kaip nerūšinis ir iš šio gamintojo neperkamas, kaip nurodyta šių taisyklių 23 punkte.
17. Atnaujinus pieno pirkimą, kokybės rodiklių geometriniai vidurkiai pradedami skaičiuoti iš naujo, atlikus ne mažiau kaip keturis bendro bakterinio užterštumo ir tris somatinių ląstelių skaičiaus tyrimus.
18. Pieno kokybę pagal geometrinį vidurkį vertina laboratorija. Jei geometriniam vidurkiui apskaičiuoti atlikta nepakankamai tyrimų, pieno kokybė įvertinama pagal paskutiniojo tyrimo rezultatą.
19. Pieno užšalimo temperatūros bei inhibitorinių medžiagų tyrimo rodikliai galioja iki kito tyrimo.
20. Gamintojas turi būti įspėjamas, jei pieno užšalimo temperatūra yra tarp minus 0,515°C ir minus 0,520°C.
21. Nustačius, kad pieno užšalimo temperatūra yra aukštesnė negu minus 0,515°C, vienai iš šalių pageidaujant ir tą įskaitinį laikotarpį raštiškai kreipiantis į VMVT, atliekamas kontrolinis melžimas, kurio metu imamas kontrolinis mėginys ūkyje:
21.2. jei tiriant kontrolinį mėginį nustatoma, kad pienas natūralus, surašomas aktas, kuris galioja 1 mėnesį nuo mėginio paėmimo. Šiuo atveju kainos nuoskaitos netaikomos;
21.3. jei tiriant kontrolinį mėginį nustatoma, kad piene yra pašalinio vandens, arba į VMVT nesikreipiama, už pieną apmokama pirkimo–pardavimo sutartyse aptartomis sąlygomis (10 proc. nuoskaita nuo nustatytos pieno rūšies kainos). Antrą kartą iš eilės nustačius, kad piene yra pašalinio vandens, jis vertinamas kaip nerūšinis ir iš šio gamintojo neperkamas, kaip nurodyta šių taisyklių 23 punkte.
22. Laboratorijoje nustačius, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, jis vertinamas kaip nerūšinis ir iš šio gamintojo neperkamas, kaip nurodyta šių taisyklių 23 punkte.
Jei pagal tyrimų rezultatus įtariama, kad piene yra inhibitorinių medžiagų, tyrimo protokoluose tai pažymima, o gamintojas įspėjamas.
Inhibitorinės medžiagos aukščiausiosios rūšies piene tiriamos dviem metodais (Valio T-101 ir LPT), kitų rūšių piene – vienu (Valio T-101). Jeigu supirkėjas pageidauja (kreipiasi raštu į laboratoriją), gali būti atliktas tyrimas dviem testais (papildomai LPT testu).
23. Supirkėjas, gavęs informaciją iš laboratorijos, kad nustatytas nerūšinis pienas, ne vėliau kaip kitą supirkimo dieną jo pirkimą iš nerūšinio pieno gamintojų nutraukia 15 kalendorinių dienų. Gamintojas turi teisę per 2 kalendorines dienas po informacijos apie tyrimo rezultatus gavimo raštu kreiptis į supirkėją dėl papildomo tyrimo atlikimo. Jeigu papildomas tyrimas parodo, kad pienas yra rūšinis, pieno pirkimas atnaujinamas, pateikus laboratorijos protokolą ir VMVT išvadas (leidimą). Iki tol pienas nesuperkamas. Nuo mėginio, iš kurio nustatytas nerūšinis pienas, paėmimo iki pieno pirkimo nutraukimo datos pienas vertinamas kaip nerūšinis.
24. Nutraukus pieno pirkimą pagal šių taisyklių 16, 21.3 ir 22 punktuose nurodytą pagrindą, pirkimas atnaujinamas, kai gamintojas pateikia VMVT išvadas, leidžiančias toliau parduoti pieną, ir protokolą iš laboratorijos apie tyrimo rezultatus. Šiems tyrimams mėginius paima supirkėjas iš pristatyto į pieno supirkimo punktą pieno arba tiesiogiai iš ūkio. Nuvykimo į ūkį ir kitas išlaidas, kaip nurodyta šių taisyklių 26 punkte, apmoka gamintojas.
V. PAPILDOMI TYRIMAI
25. Papildomi mėginiai (dažnesniu negu numatyta minimaliu LST 1137 ir šių taisyklių 8 punkte nurodytu periodiškumu) pieno sudėčiai ir kokybei ištirti imami gamintojo, supirkėjo ar VMVT iniciatyva.
26. Už papildomus pieno tyrimus, pieno mėginių paruošimo papildomiems tyrimams ir jų išsiuntimo (pristatymo) į laboratoriją, papildomai tiriamų pieno mėginių taros (indelių, konteinerių), konservantų įsigijimo ir pateikimo laboratorijai išlaidas apmoka juos inicijavusi pusė.
27. Gamintojui raštu kreipiantis į supirkėją dėl papildomų pieno sudėties ar kokybės tyrimų atlikimo, supirkėjas privalo per 2 kalendorines dienas paimti, paruošti ir perduoti mėginius laboratorijos atstovui arba, pageidaujant gamintojui, duoti leidimą mėginius jam pačiam pristatyti į laboratoriją.
28. Supirkėjas savo iniciatyva gali arba gamintojo raštišku prašymu privalo paimti papildomus mėginius pieno sudėčiai ištirti, jeigu to paties gamintojo pieno sudėties rodikliai skiriasi nuo anksčiau nustatytųjų (skirtumas – daugiau kaip 0,8 % riebalų ar 0,4 % baltymų). Šiuo atveju pieno sudėtis vertinama pagal papildomo tyrimo duomenis.
29. Papildomų bakterinio užterštumo ir somatinių ląstelių skaičiaus tyrimų duomenys įtraukiami į geometrinio vidurkio apskaičiavimą bendra tvarka ir įvertinimo pagal geometrinį vidurkį rezultatai taikomi iki kito tyrimo, užšalimo temperatūros, inhibitorinių medžiagų, pieno sudėties papildomų tyrimų rezultatai (išskyrus šių taisyklių 28, 30 ir 31punktuose numatytus atvejus) galioja iki kito tyrimo.
30. Kai abejojama dėl pieno kokybės ar sudėties rodiklių, gamintojas gali raštu kreiptis į VMVT dėl tyrimo rezultato įskaitymo. VMVT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų raštu informuoja laboratoriją ir supirkėją apie sprendimą dėl tyrimo rezultato įskaitymo. Jei tyrimų duomenys anuliuojami, už pieną turi būti atsiskaityta pagal perskaičiuotus rezultatus.
31. Kilus įtarimui, kad galėjo įvykti klaida mėginių paėmimo ar paruošimo metu, pagal raštišką VMVT pranešimą laboratorijai ir supirkėjui, nurodžius pagrįstą tyrimų anuliavimo priežastį, prieš tai buvę tyrimų duomenys anuliuojami ir neįtraukiami į geometrinio vidurkio apskaičiavimą.
VI. SUPERKAMO PIENO APSKAITA
34. Iš fizinių asmenų superkamo pieno apskaitos dokumentai yra: pieno supirkimo ir priskaitymo knygelė bei pieno pirkimo apskaitos žurnalas (žiniaraštis) – kai pieną surenka arba stacionariuose punktuose priima supirkėjas, arba pieno lydraštis – kai pieną savo transportu į gamyklą pristato gamintojas.
35. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelę gamintojui išduoda supirkėjas. Jos registruojamos įrištame, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytame, antspauduotame pieno supirkimo ir priskaitymo knygelių išdavimo registracijos žurnale.
36. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse supirkimo dienomis žymimas faktinis nupirkto pieno kiekis litrais (jei pienas perkamas matuojant tūrį) ir kilogramais (pieno kiekis, perskaičiuotas iš tūrio į masę arba pasvertas). Jei iš gamintojo pienas nebuvo nupirktas dėl pirminių kokybės rodiklių neatitikimo, pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje tą dieną rašoma „Grąžinta“, nurodant grąžinimo priežastį (rūgštingumas, švarumas, skonis ar kitos).
37. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse supirkėjas pažymi per įskaitinį tiekimo laikotarpį iš gamintojo supirkto pieno riebumą, baltymingumą, faktinį pieno kiekį, rūšį, kokybės rodiklius pagal laboratorijos duomenis. Įrašai atliekami ne vėliau kaip per 7 dienas po įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos.
38. Pieno pirkimo apskaitos žurnalą (žiniaraštį) pildo supirkėjas ir juo remdamasis gamintojams – fiziniams asmenims išrašo pieno pirkimo kvitą. Apskaitos žurnalas turi būti įrištas arba susegtas metalinėmis sankabėlėmis, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytas ir antspauduotas. Žurnale turi būti surašytos gamintojų pavardės ir kodai, atitinkantys klijuojamus ant pieno mėginių indelių.
39. Pieno pirkimo apskaitos žurnale (žiniaraštyje) įrašomas tik faktinis supirkto pieno kiekis (kilogramais). Iš laboratorijos gauti tyrimų protokolai yra privalomi apskaitos žurnalo (žiniaraščio) priedai.
40. Iš gamintojų – juridinių asmenų perkamam pienui įforminti išrašomas važtaraštis ir pieno pirkimo kvitas.
41. Gamintojo – juridinio asmens išrašytame pieno važtaraštyje ir fizinio asmens išrašytame pieno lydraštyje turi būti nurodytas faktinis pieno kiekis ir, jei yra nustatyta, sudėties ir/arba kokybės rodikliai. Priimdamas pieną, supirkėjas šiame važtaraštyje turi įrašyti tuos duomenis, kuriuos tikrina priėmimo metu: faktinį pieno kiekį, pirminius kokybės ir/arba kitus, įmonėje nustatomus rodiklius.
42. Atsiskaitymui už kiekvieną mėnesį patiektą pieną įforminti fiziniams ir juridiniams asmenims išrašomi pieno pirkimo kvitai, nurodant visų to mėnesio įskaitinių laikotarpių duomenis, vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 393 „Dėl specialių apskaitos dokumentų privalomųjų papildomų rekvizitų ir dokumentų išrašymo tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 64-1519), papildomai įrašant vidutinius sudėties ir kokybės duomenis, gautus iš laboratorijos.
43. Pieno pirkimo kvitą supirkėjas išrašo juridiniams asmenims išrašytų pieno važtaraščių, o fiziniams asmenims – pieno pirkimo apskaitos žurnalo (žiniaraščio) arba išrašytų pieno lydraščių pagrindu.
VII. PIENO KAINOS APSKAIČIAVIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PIENĄ
45. Už gamintojo parduotą pieną apmokama pieno pirkimo – pardavimo sutartyje, atitinkančioje Tipinės pieno pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ reikalavimus, nustatyta tvarka.
Atsiskaitant už supirktą pieną, būtina vadovautis laboratorijos tyrimų duomenimis. Skirtumas tarp aukščiausiosios ir pirmos rūšies pieno kainos turi būti ne mažesnis kaip 10 proc.
VIII. INFORMAVIMAS APIE TYRIMO REZULTATUS
46. Laboratorija ne vėliau kaip po 3 darbo dienų nuo mėginių atvežimo pateikia supirkėjui tyrimo protokolus 2 egzemplioriais, elektroniniu paštu – ne vėliau kaip po 2 parų, kai mėginiai atvežti pagal suderintą grafiką. Protokoluose pateikiama aktuali informacija pieno supirkimo klausimais ir ankstesnio pieno sudėties tyrimo duomenys. Tyrimo protokolai negali būti taisomi, tikslinami ir kitaip keičiami. Laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys pagal gamintojų kodus pateikiami laboratorijos interneto svetainėje.
47. Supirkėjas pateikia gamintojui susipažinti pasirašytinai vieną tyrimo protokolo egzempliorių ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jų gavimo iš laboratorijos.
Laboratorija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo mėginių atvežimo į laboratoriją pateikia tyrimų duomenis elektroniniu paštu tiesiogiai gamintojams ar jų atstovams, pateikusiems elektroninio pašto adresus.
IX. REIKALAVIMAI GAMINTOJAMS
49. Gamintojas privalo parduodamą pieną paruošti pagal LST 1137 reikalavimus bei Veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui ir sutartą pieno kiekį pristatyti laiku į pieno supirkimo vietą, vykdyti kitus sutarties su supirkėju reikalavimus bei kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus.
X. REIKALAVIMAI SUPIRKĖJAMS
50. Supirkėjas privalo užtikrinti: pieno pirminių kokybės rodiklių ištyrimą tinkamais metodais, pieno kiekio teisingą įvertinimą, pieno priėmimą laiku pagal grafiką, tinkamą pieno mėginių paėmimą LST 1137 ir šiose taisyklėse nurodytu periodiškumu, paruošimą, laikymą, gabenimą ir išsaugojimą iki išsiuntimo į laboratoriją, lydimųjų dokumentų teisingą pildymą, konteinerių plombavimą, pieno apskaitos dokumentų teisingą išdavimą ir pildymą, mėginių identifikavimo etikečių panaudojimo kontrolę, atsiskaitymą už supirktą pieną pagal sutartyje nustatytą kainą ir numatytu laiku, kitų sutarties su gamintoju reikalavimų vykdymą, operatyvų gamintojo informavimą apie laboratorijos tyrimo rezultatus, gamintojų supažindinimą su aktualia informacija, pateikiama tyrimo protokoluose (ši informacija turi būti pieno supirkimo vietose), sutarties su laboratorija reikalavimų bei kitų teisės aktais nustatytų reikalavimų vykdymą.
XI. REIKALAVIMAI ĮGALIOTAI LABORATORIJAI
51. Laboratorija privalo:
51.1. būti nešališka ir akredituota pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus tyrimų įstaiga, turinti juridinio asmens statusą. Ji privalo būti akredituota visiems LST 1137 nurodytiems pieno sudėties ir kokybės tyrimams;
51.2. laiku teikti supirkėjui informaciją apie tyrimo rezultatus, užtikrinti sutarties su supirkėju reikalavimų vykdymą;
52. Laboratorija turi turėti:
52.1. transportą su šaldymo įranga pieno mėginiams gabenti, ir tinkamas patalpas mėginiams laikyti iki tyrimo (4±2°C);
52.2. šiuolaikišką rutininę įrangą, įteisintą nustatyta tvarka tirti superkamo pieno sudėties ir kokybės rodiklius pagal LST 1137 (riebalų ir baltymų kiekį, somatinių ląstelių skaičių, bendrą bakterinį užterštumą, pieno užšalimo temperatūrą ir inhibitorines medžiagas). Rutininių sudėties nustatymo metodų tikslumas laboratorijoje turi būti užtikrintas pamatiniais fizikiniais–cheminiais metodais. Rutininių kokybės nustatymo metodų tikslumas laboratorijoje turi būti užtikrintas pamatiniais metodais, atliekamais pagal Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninį reglamentą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 72 (Žin., 2001, Nr. 28 – 914), atitinkantį Europos Tarybos sprendimą 91/180/EEB. Laboratorija ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius turi dalyvauti tarptautiniuose tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose bandymuose.
53. Laboratorijoje privalo veikti kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus ir užtikrinanti tikslų visų tyrimų atlikimą, kompiuterinė laboratorijos darbo ir informacijos valdymo sistema, apimanti mėginių registravimą, tyrimų eigos tikrinimą, duomenų apdorojimą, vidinę laboratorijos kokybės kontrolę, tyrimo protokolų paruošimą, tyrimų duomenų analizę.
XII. PIENO SUPIRKIMO TVARKOS KONTROLĖ
55. Supirkimą reglamentuojančių dokumentų vykdymo kontrolę atlieka įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją.
56. Pieno tyrimo sistemos priežiūrą pagal nustatytą tvarką vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pieno supirkimo taisyklių
1 priedas
PIENO MĖGINIŲ ĖMIMO IR RUOŠIMO IŠSIŲSTI Į LABORATORIJĄ TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėginiai tyrimui imami supirkimo vietose pagal šių taisyklių ir laboratorijos nustatytą tvarką. Mėginio tara, identifikavimo kodas, konteinerio plomba, mėginio tūris ir naudojami konservantai turi atitikti šios tvarkos ir laboratorijos techninius reikalavimus.
Mėginiai paruošiami ir pristatomi į laboratoriją ne ilgiau kaip per 20 valandų po mėginio paėmimo laikantis suderinto mėginių pateikimo grafiko.
II. MĖGINIUS IMANTIS PERSONALAS
2. Mėginius ima asmenys, turintys terminuotą VMVT išduotą kvalifikacinį pažymėjimą ir supirkėjo įgaliojimą šiam darbui atlikti. Šių asmenų darbą kontroliuoja VMVT. Pieno priėmimo ir mėginių paėmimo metu privalo dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai (komisijos). Jei jie nedalyvauja, pretenzijos dėl pieno sudėties ir kokybės vertinimo nepriimamos ir nenagrinėjamos. Mėginių perdavimo įgaliotam laboratorijos atstovui metu gali dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai (komisijos).
III. MĖGINIŲ ĖMIMO PRIEMONĖS
3. Mėginių ėmimo priemonės turi būti pagamintos iš nerūdijančio plieno arba kitos tinkamos tokio pat stiprumo medžiagos, kuri nesukelia mėginio pokyčių, galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams. Jos turi būti tvirtos, kad nesideformuotų, ir pakankamai lengvos, kad mėginį imantis asmuo galėtų lengvai sukioti. Mėginių ėmimo priemonės turi būti švarios, sausos, nedaryti poveikio produkto savybėms, kvapui ir skoniui. Mikrobiologinių tyrimų priemonės turi būti sterilios, išskyrus atvejus, kai rutininiu būdu naudojant tam tikrą tyrimo įrangą tiriamas konservuotas mėginys. Šiuo atveju jos paruošiamos kaip mėginių tara pagal 4 punktą. Tais atvejais, kai naudojamos automatinės ar pusiau automatinės mėginių ėmimo priemonės (prietaisai, įtaisai ar pan.), jos turi būti išbandytos praktiškai ir reguliariai tikrinamos. Mėginių ėmimo priemonės yra:
3.1. Nardinamosios maišyklės ir maišytuvai
Nardinamųjų maišyklių ir maišytuvų maišymo plotas didelėse talpyklose turėtų būti toks, kad sujudintų visą pieną, bet nesukeltų daug putų. Šios priemonės turi būti tokios formos, kad nebraukytų vidinio taros paviršiaus.
Pienui maišyti kibiruose ar bidonuose naudojamą nardinamąją maišyklę sudaro 150 mm skersmens diskas, perforuotas šešiomis 12,5 mm skersmens skylėmis. Disko centras pritvirtintas prie metalinio strypo, kurio kitame gale yra kilpos pavidalo rankena. Strypas kartu su rankena turi būti ne trumpesnis kaip vieno metro.
Didesnių talpyklų nardinamoji maišyklė susideda iš trumpesnio kaip 2 m strypo ir prie jo pritvirtinto 300 mm skersmens disko, perforuoto 12 skylių, kurių kiekvienos skersmuo 30 mm.
Didelių indų arba talpyklų, automobilių ir geležinkelio cisternų turiniui sumaišyti patartina naudoti mechaninius maišytuvus.
3.2. Samčiai
Mėginiai gali būti imami samčiais, pritvirtintais prie nelanksčios, ne trumpesnės kaip 150 mm rankenos. Samčio talpa – ne mažesnė kaip 250 ml.
3.3. Cilindrai
Tinkamas mėginių ėmimo cilindras susideda iš dviejų tiksliai pritaikytų koncentrinių vamzdžių, kurių vienas sukasi kito viduje. Vamzdžiai sukiojami cilindro galvute. Ji gali pasisukti 90o kampu. Per visą abiejų vamzdžių ilgį (priešprieša) išdėstyti 50 mm ilgio ir 6 mm pločio plyšiai, vienas nuo kito per 20 mm.
Kai vidinis vamzdis pasuktas į vieną iš kraštinių padėčių, abiejų vamzdžių plyšiai sutampa atidarymo pozicijoje, kuri leidžia skysčiui tekėti į cilindrą. Pasukus cilindro galvutę į kitą kraštinę padėtį, plyšiai nebesutampa, ir cilindras uždaromas. Viršutiniame ir apatiniame cilindro galuose įtaisyti užsukami gaubteliai, kad būtų lengva jį išvalyti. Cilindrai gali būti įvairių ilgių – naudojamas atsižvelgiant į taros, iš kurios imami mėginiai, gylį. Paprastai užtenka maždaug 1 m ilgio cilindro.
IV. MĖGINIŲ TARA
4. Mėginių tara turi atitikti laboratorijos techninius reikalavimus. Vienkartinio naudojimo mėginių indeliai turi būti tinkami mikrobiologinių tyrimų mėginiams paimti ir turi būti pagaminti iš sertifikuotos pirminės žaliavos.
5. Ištyrus pieno mėginius, vienkartiniai mėginių indeliai VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje susmulkinami (supresuojami), siekiant išvengti pakartotinio jų panaudojimo galimybės. Susmulkintų (supresuotų) vienkartinių pieno mėginių indelių laužas grąžinamas pieno supirkimo įmonei arba perduodamas plastmasės laužą superkančiai įmonei, kaip tai numatyta su pieno supirkimo įmonėmis sudarytose sutartyse.
V. MĖGINIŲ ATRINKIMO TVARKA
6. Prieš imant mėginius pienas turi būti gerai išmaišytas rankiniu ar mechaniniu būdu, siekiant gauti reprezentatyvų visos partijos mėginį. Maišymas priklauso nuo:
6.4. laiko, kurį pienas buvo nejudinamas.
Mėginys turi būti paimtas tik išmaišius, kol pienas dar juda. Mėginio imama ne mažiau kaip 2/3 indelio talpos, kad jo užtektų tyrimui ir kad mėginį prieš tyrimą būtų galima gerai išmaišyti. Indelis neturi būti labai pilnas, nes gali nusilaistyti nusistoję riebalai.
7. Pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui nustatyti imamas vienkartinis konservuotas mėginys (1 kodas). Pieno bakteriniam užterštumui nustatyti imamas vienkartinis konservuotas mėginys (3 kodas).
8. Inhibitorinėms medžiagoms nustatyti imamas vienkartinis nekonservuotas mėginys (2 kodas), pieno užšalimo temperatūrai – vienkartinis nekonservuotas ar vienkartinis konservuotas mėginys (4 kodas).
9. Pieno bakteriniam užterštumui ir inhibitorinėms medžiagoms tirti mėginiai imami iš tos pačios pieno siuntos.
10. Jei pieno siunta pristatoma keliuose induose, sudaromas jungtinis mėginys proporcingai taros tūriui.
11. Kai tuo pačiu metu skirtingiems tyrimams imama keletas mėginių, tai mėginys mikrobiologiniams tyrimams turi būti imamas pirmas.
12. Mėginiai pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių kiekiui ir bakteriniam užterštumui nustatyti konservuojami konservantu „Broad Spectrum Microtabs“ pieno supirkimo vietose iš karto po paėmimo. Mėginiai pieno užšalimo temperatūrai nustatyti – konservantu NEBA, ĮST 1195612-103:2002.
VI. MĖGINIŲ ĖMIMAS
14. Mėginių ėmimas iš bidono ir kibiro
Atsargiai panerti nardinamąją maišyklę į pieno bidoną, saugant, kad pienas nenusilaistytų, leisti ją iki dugno ir greitai traukti į viršų, sukeliant skysčio maišymą iš apačios į viršų. Šiais aukštyn žemyn judesiais pienas gerai išmaišomas, prie bidono kaklelio nepaliekant prilipusių pieno riebalų. Imant mėginį iš kibiro, pienas rūpestingai išmaišomas mentele arba nardinamąja maišykle.
15. Mėginių ėmimas iš svėrimo vonios
Tinkamas mėginys paimamas tuomet, kai pienas gerai išmaišomas svėrimo vonioje. Iš dalies tai atliekama pilant pieną į svėrimo indą. Išmaišymo lygis priklauso nuo indo formos ir pylimo būdo. Svarbu dar pamaišyti rankiniu ar mechaniniu būdu, kad vienodai pasiskirstytų riebalai.
16. Mėginių ėmimas iš pieno atšaldymo vonių ar talpyklų ūkyje
Pienas maišomas mechaniškai, kol pasiekiamas homogeniškumas (mažiausiai 5 min.). Jeigu talpykloje įrengta periodinė, programuota pagal laiką maišymo sistema, mėginiai gali būti imami pamaišius 1–2 min. Jeigu talpykloje pieno yra mažiau nei 15% jos talpos, maišoma rankiniu būdu.
17. Mėginių ėmimas iš sekcijinių talpyklų
Jeigu pienas yra keliose talpyklose (ar jos sekcijose), mėginys pirminiams kokybės rodikliams nustatyti (kilus įtarimui) imamas iš kiekvienos talpyklos, prieš tai išmaišius. Jeigu iš kiekvienos talpyklos (sekcijos) paimti mėginiai atskirai netikrinami, tai jie sumaišomi tokiu santykiu, kuris atitinka pieno kiekį atskirose talpyklose ar sekcijose. Mėginys imamas iš šio proporcingai sumaišyto ir kruopščiai išmaišyto pieno.
VII. MĖGINIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR LYDIMŲJŲ DOKUMENTŲ PARENGIMAS
19. Siunčiamiems tirti į laboratoriją mėginiams identifikuoti ant kiekvieno indelio mėginį imantis asmuo arba gamintojas užklijuoja gamintojo identifikavimo numerį (brūkšninį kodą).
20. Etiketę su gamintojo identifikavimo numeriu parengia laboratorija. Etikečių naudojimą kontroliuoja supirkėjas. Išduotų ir panaudotų etikečių apskaitą vykdo laboratorija. Supirkėjas privalo išduoti laboratorijos parengtas etiketes gamintojams, turintiems melžimo ir šaldymo įrangą, arba gamintojai gali etiketes įsigyti laboratorijoje, apie tai informavę supirkėją ir gavę jo įgaliojimą.
VIII. PLOMBAVIMAS
22. Konteineriai turi būti plombuojami pieno supirkimo vietose mechaniniam poveikiui atspariomis plombomis su skeneriu nuskaitomu brūkšniniu kodu. Mobiliuose punktuose konteineriai plombuojami paskutinėje mėginių surinkimo maršruto vietoje. Kilus nesutarimams, mėginių plombavimo kontrolę tarpinėse maršruto vietose užtikrina gamintojų įgalioti atstovai.
Konteinerių plombas perka ir jų apskaitą tvarko VĮ „Pieno tyrimai“.
Kiekvienam konteineriui priskiriama individuali plomba.
23. Konteinerio plombos numeris turi būti įrašytas lydraštyje. Tuo atveju, kai atvežto į laboratoriją konteinerio su pieno mėginiais plombos brūkšninis kodas nenuskaitomas skeneriu, laboratorija sutikrina, ar plombos numeris sutampa su įrašytuoju lydraštyje.
IX. MĖGINIŲ LAIKYMAS
25. Paruošti mėginiai visais jų paruošimo etapais (paėmimo, saugojimo vietoje ir transportavimo metu) turi būti laikomi žemos teigiamos temperatūros, ne aukštesnės kaip 10°C, aplinkoje. Jei pieno supirkimo vietose (mobiliuose punktuose) tokių galimybių nėra, mėginiai per 4 valandas po jų paėmimo turi būti sudedami į šaldytuvą.
X. MĖGINIŲ IŠSIUNTIMAS
26. Išsiunčiamų į laboratoriją mėginių temperatūra neturi viršyti 10°C. Laboratorijos įgaliotam asmeniui ar kontroliuojančiai institucijai privalo būti sudaryta galimybė, kilus įtarimui, patikrinti mėginių ar aplinkos, kurioje jie laikomi, temperatūrą.
27. Jeigu gamintojas raštu kreipiasi į supirkėją dėl papildomų tyrimų ir leidimo pačiam pristatyti mėginius į laboratoriją, laikantis privalomų mėginio laikymo ir gabenimo reikalavimų, supirkėjas privalo paimti, paruošti mėginius šiems tyrimams ir perduoti juos gamintojui.
28. Supirkimo vietose surinkti pieno mėginiai supirkėjo transportu atvežami į vietą, sutartą su laboratorija. Plombuotus konteinerius supirkėjo įgaliotas asmuo perduoda laboratorijos įgaliotam asmeniui. Surašomas konteinerių perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodomas mėginių perdavimo laikas, perduodamų konteinerių numeriai, tyrimo kodai, mėginių skaičius, temperatūra (jei ji buvo patikrinta) ir kurį pasirašo supirkėjo ir laboratorijos įgalioti asmenys ir dalyvaujantys gamintojai.
29. Įgaliotas laboratorijos asmuo, nustatęs, kad konteineriai neplombuoti ar pažeisti, jų nepriima ir apie tai pažymi mėginių perdavimo–priėmimo akte.
30. Mėginiai iš sutartų vietų gabenami į laboratoriją pagal iš anksto suderintą grafiką šios laboratorijos transportu, kuriame palaikoma žema teigiama ne aukštesnė kaip 10°C temperatūra.
31. Pervežant konteinerius iš supirkimo vietų į pieno perdirbimo (supirkimo) įmones arba sutartas su laboratorija vietas, konteineriai turi būti registruojami apskaitos žurnaluose arba konteinerių priėmimo–perdavimo aktuose. Juose turi būti nurodytas supirkimo punkto pavadinimas, konteinerių numeriai, data, laikas, atsakingų asmenų parašai.
Pieno supirkimo taisyklių
2 priedas
PIENO MĖGINIŲ KONSERVAVIMAS
I. KONSERVANTO „BROAD SPECTRUM MICROTABS“ NAUDOJIMAS
1. Šiuo konservantu konservuojami žalio pieno mėginiai riebumui, baltymingumui, somatinių ląstelių kiekiui ištirti ir bakteriniam užterštumui nustatyti bakterijų analizatoriumi „Cobra-Asterias“. Konservuoti mėginiai netinka tirti sėjimo į Petri lėkšteles būdu.
2. Pieno mėginiams konservuoti naudojamos bronopolo tabletės „Broad Spectrum Microtabs“ (susidedančios iš 8 mg bronopolo ir 0,3 mg natamicino). Riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti gali būti ruošiamas vienkartinis arba sudėtinis mėginys, pieno bakteriniam užterštumui ištirti – tik vienkartinis mėginys.
3. Ruošiant vienkartinį mėginį, į indą įpilama 40 ml pieno ir dedama „Broad Spectrum Microtabs“ tabletė (jei kitaip nenurodyta firmos-gamintojos rekomendacijoje).
4. Įdėjus konservantą, pienas gerai išmaišomas (nesuplakant, kad neatsiskirtų riebalai). Indeliai su pienu keletą kartų pavartomi, kol vizualiai įsitikinama, kad tabletė ištirpo ir konservantas gerai išmaišytas. Viso mėginio spalvos intensyvumas turi būti vienodas, o indelio dugne neturi būti tabletės dalelių. Tai ypač svarbu ruošiant mėginį mikrobiologiniam tyrimui.
5. Šiuo būdu konservuoti mėginiai riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti uždengtuose induose esant ne aukštesnei kaip 10°C temperatūrai gali būti laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Po to mėginiai pašildomi iki 35 ± 2°C ir perpilami į įgaliotos laboratorijos tarą.
6. Šiuo būdu konservuoti mėginiai bakteriniam užterštumui nustatyti laikomi ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje ir išsiunčiami į įgaliotą laboratoriją per 20 valandų. Įgaliotoje laboratorijoje mėginiai iki ištyrimo laikomi ne aukštesnėje kaip 4±2°C temperatūroje. Bendras konservuoto mėginio išlaikymo laikas neturi viršyti 3 parų.
7. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:
7.1. tabletės laikomos sausoje, tiesioginių saulės spindulių neapšviečiamoje vietoje. Negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti patekimo į akis, ant odos ir drabužių. Ilgai dirbant su konservantu, dėvėti apsauginius rūbus, pirštines ir akinius;
7.2. patekus konservanto į akis – plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 10 minučių ir kreiptis medicinos pagalbos;
II. KONSERVANTO „NEBA“ NAUDOJIMAS
9. Pieno mėginių konservavimui naudojamas konservantas „neba“, susidedantis iš: 5-nitro-2-furoaldehido-semikarbazolo, 2-bromo-2-nitro-1,3-propandiolio, natrio azido ir etanolio bei dažančiojo komponento (mėlynojo metileno, purpurinio bromkrezolio arba kt.).
10. Ruošiant vienkartinį mėginį, į indelį su 40 ml pieno įpilama (0,35±0,05) ml konservanto. Prieš pilant konservantą, indelis su konservantu keletą kartų pavartomas, kad jo turinys gerai susimaišytų.
11. Įpylus konservantą, pienas išmaišomas uždengtą indelį apverčiant 3 kartus (nesuplakant, kad neatsiskirtų riebalai). Viso mėginio spalvos intensyvumas turi būti vienodas.
12. Šiuo būdu konservuoti pieno mėginiai turi būti laikomi uždengtuose indeliuose žemoje teigiamoje, ne aukštesnėje kaip 10°C temperatūroje.
13. Konservuoti mėginiai pieno užšalimo temperatūrai nustatyti išsiunčiami į laboratoriją ne vėliau kaip per 20 valandų nuo jų atrinkimo. Laboratorijoje mėginiai iki ištyrimo laikomi ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje. Bendras konservuoto mėginio išlaikymo laikas neturi viršyti 3 parų.
14. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:
14.1. konservantas laikomas ne ilgiau kaip 1 mėnesį žemoje teigiamoje, ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti kontakto su oda, akimis ir rūbais;
14.2. patekus konservanto į akis, plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 10 minučių ir kreiptis medicinos pagalbos;