LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO UAB ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

1999 m. spalio 4 d. Nr. 1095

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 59-1462; 1996, Nr. 35-871; 1997, Nr. 65-1547), Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 109-2474; 1997, Nr. 65-1556) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 71-2079), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB įstatus (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas

Ūkio ministras                                                                                 Eugenijus Maldeikis

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1095

KAUNO LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO UAB ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau vadinama –bendrovė) yra savarankiška įmonė, kurios kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovė yra juridinis asmuo, savarankiškas ūkiniu, finansiniu, organizaciniu ir teisiniu požiūriu. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir šiais įstatais. Ji veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė.

2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas.

3. Bendrovės pavadinimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, buveinės adresas: Kauno aerouostas, LT-4301 Karmėlava, Kauno rajonas, Lietuvos Respublika.

4. Bendrovės ūkiniais metais laikomi kalendoriniai metai.

5. Bendrovės veiklos trukmė, nustatyta Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatyme, – 49 metai. Veiklos trukmė gali būti pratęsta tik įstatymo.

II. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS

6. Bendrovė turi šias teises:

6.1. pagal Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau vadinama – zona) funkcionavimo tikslus, investicinio verslo projektą, statutą bei šiuos įstatus priimti sprendimą išduoti leidimą ūkio subjektui veikti zonoje;

6.2. subnuomoti bendrovei išnuomotą žemę ir nekilnojamąjį turtą zonos įmonėms, įregistruotoms zonoje;

6.3. nustatyti zonos vidaus tvarką;

6.4. steigti zonoje aptarnavimo įmones;

6.5. zonos įmonių ir bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas;

6.6. gauti iš zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus ataskaitinius statistikos duomenis apie jų veiklą;

6.7. kooperuoti lėšas bendroms zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikmėms;

6.8. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai pasiūlymus dėl zonos statuto ir teritorijos ribų pakeitimo;

6.9. nustatyti rinkliavas zonos įmonėms Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo ir zonos statuto nustatyta tvarka;

6.10. pirkti ar kitaip įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

6.11. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigus tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis;

6.12. reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke;

6.13. nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

7. Bendrovė gali turėti ir kitų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nenustatytų, bet Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių civilinių teisių ir pareigų.

8. Bendrovė privalo:

8.1. laikytis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo, kitų zonoje galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, zonos statuto ir šių įstatų;

8.2. organizuoti zonos ūkinę veiklą;

8.3. užtikrinti, kad zonoje registruoti ūkio subjektai laikytųsi zonos statuto, nesiverstų veikla, draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų, veiktų pagal sutartyse nustatytas sąlygas, laikytųsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų aplinkos apsaugos klausimais reikalavimų;

8.4. užtikrinti zonos ribų apsaugą ir sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos muitinei dirbti muitinės kontrolės postuose;

8.5. užtikrinti zonos teritorijos fizinę apsaugą;

8.6. sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms ir tarptautinėms kontrolės organizacijoms atlikti zonoje savo funkcijas;

8.7. sudaryti ginčų komisiją ūkio subjektų ginčams nagrinėti;

8.8. atsiskaityti už savo ir zonos veiklą Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiame statute nustatytu laiku ir nurodyta tvarka.

9. Bendrovė atsako už savo veiklą ir neigiamus jos padarinius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

III. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS RŪŠYS

10. Bendrovės veiklos tikslas – veiksmingai naudotis Kauno oro uostu, šalia esančiais geležinkeliais ir automagistralėmis, Kauno regiono potencialu ir Kauno miesto infrastruktūra, sudaryti palankesnes sąlygas investuoti užsienio investuotojams, diegti naujas technologijas, kurti naujas darbo vietas.

11. Pagrindinė bendrovės veikla – zonos valdymas.

12. Bendrovės ūkinės veiklos sritys yra šios:

12.1. niekur kitur nepriskirto finansinio tarpininkavimo pagalbinė veikla (67.13);

12.2. pastatų ir kitų statinių nugriovimas, išardymas, žemės darbai (45.11);

12.3. bendroji pastatų statyba ir civiliniai inžineriniai statybos darbai (45.21);

12.4. stogo perdangų montavimas ir dengimas (45.22);

12.5. kelių tiesimas (45.23);

12.6. kiti statybos darbai (45.25);

12.7. elektros instaliacija ir kitų įtaisų įrengimas (45.31);

12.8. izoliacijos įrengimas (45.32);

12.9. vamzdynų įrengimas (45.33);

12.10. kita statybinė įranga (45.34);

12.11. tinkavimas (45.41);

12.12. staliaus dirbinių įrengimas(45.42);

12.13. grindų ir sienų klojimas(45.43);

12.14. dažymas ir įstiklinimas(45.44);

12.15. kiti statybos užbaigimo darbai (45.45);

12.16. statybinių ar nugriovimo įrengimų su operatoriais nuoma (45.50);

12.17. operacijos su nuosavu nekilnojamuoju turtu (70.10);

12.18. nuosavo turto išnuomojimas (70.20);

12.19. nekilnojamojo turto agentūros (70.31);

12.20. nekilnojamojo turto valdymas už mokestį ar pagal sutartį (70.32);

12.21. gamtos ir technikos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (73.10);

12.22. finansinių ataskaitų rengimas (74.12.20);

12.23. firmų ir kitų struktūrų komercinių operacijų apskaitos tvarkymas (74.12.30);

12.24. mokesčių konsultacijos (74.12.40);

12.25. rinkos konjunktūros tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (74.13);

12.26. verslo ir valdymo konsultacijų teikimas (74.14);

12.27. reklama (74.40);

12.28. niekur kitur nepriskirta verslo veikla (74.84);

12. 29. reguliavimas ir parama efektyviai ekonominei veiklai organizuoti (75.13);

12.30. aptarnavimo veikla bendram valdymui palaikyti (75. 14).

13. Bendrovė verčiasi šių įstatų 12 punkte nurodyta veikla, bet negali imtis valstybės institucijų kompetencijai priskirtos veiklos.

IV. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJOS

14. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10000 (dešimt tūkstančių) litų.

15. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 100 (šimtą) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 litų.

16. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/4 balsų.

17. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais arba bendrovės lėšomis (iš nepaskirstytojo rezultato, akcijų priedų ar rezervų) išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba didinant anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę. Didinti įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais galima tik išleidžiant naujas akcijas. Iš nepaskirstytojo rezultato, akcijų priedų ar rezervų didinti bendrovės įstatinį kapitalą draudžiama, kol nepadengti finansinėje atskaitomybėje apskaityti bendrovės nuostoliai.

18. Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Jeigu per akcijoms pasirašyti skirtą laiką išplatintos ne visos akcijos, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu keičiami įstatai ir nustatomas įstatinio kapitalo dydis – ne daugiau už išplatintų akcijų nominalią vertę.

19. Bendrovės įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus įstatų pakeitimus Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Jeigu per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, dienos bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo neįregistruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, kapitalas laikomas nepadidintu. Šiuo atveju įnašai turi būti grąžinti.

20. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnyje numatytais atvejais bendrovės įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/4 balsų. Įstatinis kapitalas mažinamas tik akcijų nominalios vertės sumažinimo arba akcijų anuliavimo būdu. Visų akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte (jeigu kitaip nenusprendžia teismas) ir 5 punkte numatytus atvejus. Apie nutarimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo turi būti pranešama raštu kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik tuomet, kai įstatų pakeitimai įregistruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.

21. Akcininkams, visiškai apmokėjusiems akcijas, išduodami sertifikatai, kuriuose nurodomas savininko turimų akcijų skaičius, rūšis, nominali vertė ir kiti akcijoms būtini rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Nevisiškai apmokėtos akcijos pažymimos laikinaisiais akcininkų sąrašo (akcininkų registravimo knygos) išrašais.

22. Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės. Vietoj akcijų bendrovė išleidžia akcijų sertifikatus. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia, bendrovė akcijų sertifikatus gali pakeisti materialiomis paprastosiomis vardinėmis akcijomis.

23. Bendrovės paprastosios akcijos į privilegijuotąsias nekeičiamos (nekonvertuojamos). Bendrovė turi teisę išleisti privilegijuotąsias akcijas, kurių suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatytos iš anksto, iki jos parduodamos, ir įrašytos bendrovės įstatuose. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Jos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/4 balsų.

V. AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS IR JŲ PERDAVIMAS KITŲ
ASMENŲ NUOSAVYBĖN

24. Akcininkai turi šias turtines teises:

24.1. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

24.2. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

24.3. nemokamai gauti akcijų, jeigu įstatinis kapitalas didinamas bendrovės lėšomis;

24.4. pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus tą atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų;

24.5. palikti testamentu visas akcijas ar dalį jų vienam ar keliems asmenims;

24.6. parduoti ar kitaip perduoti visas akcijas ar dalį jų kitų asmenų nuosavybėn šiuose įstatuose nustatyta tvarka;

24.7. skolinti bendrovei pinigus už palūkanas, nustatomas sutartyje.

25. Akcininkai turi šias asmenines neturtines teises:

25.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Kiekviena apmokėta paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieno balso teisę, jeigu ko kita nenustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar šiuose įstatuose;

25.2. gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;

25.3. apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, šiuos įstatus, turtines ir neturtines akcininko teises;

25.4. įgalioti kitą fizinį ar juridinį asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitą teisinį veiksmą. Akcininko fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, o akcininko juridinio asmens arba įmonės įgaliojimas – jų vadovo parašu ir antspaudu. Jeigu užsienio juridinis asmuo neturi antspaudo, jo vadovo parašas įgaliojime turi būti patvirtintas notaro.

26. Akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti, nustatyti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų ir lengvatų taikymą (kai dėl to sumažėja bendrovės pelnas ar ji patiria nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas padengia ekspertą (ekspertų grupę) skyrę akcininkai. Jeigu ekspertas (ekspertų grupė) patvirtina akcininkų prašyme nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams atlyginti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos.

27. Akcininkas neturi teisės balsuoti, kai visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia jo nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo tvirtinimo klausimus, kurių sprendimu akcininkas suinteresuotas tiesiogiai.

28. Akcininkai neturi jokių mokestinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimus apmokėti visų pasirašytų akcijų emisijos kainą šiuose įstatuose ir akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka.

29. Bendrovės akcininkas gali laisvai parduoti ar kitaip perleisti visas ar dalį jam priklausančių bendrovės akcijų kito asmens nuosavybėn.

30. Akcijų perleidimo sandorio šalys turi pateikti pasirašytą sandorio sutartį ir akcininko, perleidžiančio akcijas, sertifikatą asmenims, tvarkantiems akcininkų registravimą bendrovėje.

VI. AKCIJŲ PASIRAŠYMAS IR APMOKĖJIMAS

31. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieneri metai nuo akcijų pasirašymo sutarties pasirašymo dienos.

32. Asmuo, pasirašęs akcijas, negali atsisakyti savo mokestinių įsipareigojimų bendrovei, o bendrovė negali asmens akcijų pasirašymo skelbti negaliojančiu po to, kai Įmonių rejestre įregistruojamas bendrovės įstatų pakeitimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo.

33. Akcininko pirmumo teisė įsigyti naujų bendrovės akcijų yra proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas, per kurį akcininkas gali įgyvendinti šią teisę, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Akcininkas turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų kitiems asmenims.

34. Pradiniai įnašai pinigais turi būti ne mažesni kaip ¼ akcijų emisijos kainos. Jeigu pradiniai įnašai nemokami pinigais, visa akcijų kaina turtiniais įnašais turi būti padengta iš karto per pradinių įnašų mokėjimo terminą.

35. Nepiniginiai (turtiniai) įnašai gali būti tik tos vertybės, kurios yra nuosavybės teisės objektai ir gali būti ekonomiškai įvertintos. Įnašais negali būti darbai ir paslaugos.

36. Nepiniginius (turtinius) įnašus įvertina bendrovės valdybos paskirtas nepriklausomas ekspertas ar ekspertų komisija. Po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą, akcijos tampa apmokėtos.

VII. BENDROVĖS VALDYMAS

37. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės valdyba ir administracijos vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Jos funkcijas, išskyrus tas, kurios šiuose įstatuose priskirtos visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, vykdo bendrovės valdyba.

VIII. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

38. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės valdymo organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi.

39. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:

39.1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;

39.2. rinkti penkis bendrovės valdybos narius ir atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus bendrovės valdybos narius (jeigu bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi spręsti, ar valdybos nariai gali eiti šias pareigas) ir auditorių ar revizorių;

39.3. nustatyti revizoriaus atlyginimą ar mokėjimo už audito paslaugas sąlygas ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos nariams;

39.4. siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kauno miesto tarybai, Kauno rajono tarybai ir Kauno apskrities viršininkui atšaukti jų paskirtus bendrovės valdybos narius;

39.5. teikti bendrovės valdybai pasiūlymus atšaukti jos priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar bendrovės įstatams;

39.6. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos teikiamą bendrovės veiklos ataskaitą;

39.7. priimti nutarimus dėl pelno paskirstymo, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;

39.8. padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, nustatyti išleidžiamų naujų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą arba sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus, keisti vienos klasės ar rūšies akcijas į kitos ir nustatyti jų keitimo tvarką;

39.9. likviduoti arba reorganizuoti bendrovę;

39.10. skirti ekspertą (ekspertų grupę) patikrinti, kaip tvarkomi bendrovės reikalai;

39.11. tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimus;

39.12. nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų (konkrečios akcijų emisijos) akcijų;

39.13. priimti nutarimą dėl darbuotojų akcijų išleidimo, nustatyti jų įsigijimo tvarką ir cirkuliacijos sritį;

39.14. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai pasiūlymus dėl zonos teritorijos ribų bei zonos statuto pakeitimo;

39.15. sudaryti, mažinti ir naikinti nepaskirstytinuosius ir paskirstytinuosius rezervus bei paskirstyti pelną į privalomąjį rezervą;

39.16. priimti nutarimą dėl dalies bendrovės turto perdavimo už įsiskolinimus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

40. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. Jeigu valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto skaičiaus, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas administracijos vadovo sprendimu, jeigu valdyba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytais atvejais ir nurodytu laiku jo nesušaukia. Visuotinio susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba bei akcininkai, kurių akcijų nominali vertė yra ne mažesnė nei 1/10 įstatinio kapitalo.

41. Bendrovės valdyba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytu laiku praneša kiekvienam akcininkui susirinkimo datą, vietą, darbotvarkę. Pranešama raštu registruotu laišku, faksu (su patvirtinimu apie tokio pranešimo įteikimą) arba asmeniškai (pasirašytinai).

42. Akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, į susirinkimo darbotvarkę turi būti įtraukti jų siūlomi papildomi klausimai ir nutarimų projektai, o į balsavimo sąrašus ar biuletenius – jų siūlomi kandidatai į valdybos narius, auditorius.

43. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti tikslinamas. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, tikslinta, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip ir apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.

44. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau negu ½ visų balsų. Kvorumas nustatomas pagal akcininkų registravimo sąrašo duomenis iki susirinkimo pradžios paskelbimo ir jo metu nėra nustatomas iš naujo ar tikslinamas. Jeigu kvorumo nėra, per 15 dienų susirinkimas turi būti sušauktas dar kartą, jis turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, kad ir kiek akcininkų susirinktų.

45. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami dalyvaujančių akcininkų paprastąja balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai priimami nutarimai dėl bendrovės įstatų pakeitimo ar papildymo, įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo, bendrovės reorganizavimo, reorganizavimo projekto bei parengtų įstatų patvirtinimo, bendrovės likvidavimo, pelno paskirstymo, nepiniginių įnašų įvertinimų tvirtinimo, nepaskirstytinųjų rezervų sudarymo, mažinimo ar naikinimo, didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, kitokio perleidimo, nuomos, įkeitimo ar laidavimo ar garantavimo juo trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, nesuteikimo visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų (konkrečios akcijų emisijos) akcijų, taip pat kai renkami valdybos nariai (nurodytieji nutarimai priimami ¾ dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, o dėl renkamų bendrovės valdybos narių balsuojama šių įstatų 48 punkte nustatyta tvarka).

46. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti susirinkimui savo valią („už“ ar „prieš“) atskirai dėl kiekvieno nutarimo.

IX. BENDROVĖS VALDYBA

47. Bendrovės valdybą sudaro 9 nariai: vienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas narys, vienas Kauno miesto tarybos skiriamas narys, vienas Kauno rajono tarybos skiriamas narys, vienas Kauno apskrities viršininko skiriamas narys bei penki visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkti nariai.

48. Renkant valdybos narius visuotiniame akcininkų susirinkime, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus renkamų valdybos narių skaičiaus (5) ir kiekvieno akcininko turimų balsų skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiausiai balsų gavę kandidatai.

49. Visuotinis akcininkų susirinkimas bendrovės valdybos narius renka ne daugiau kaip 4 metams. Pirmajai kadencijai bendrovės valdybos nariai renkami ne daugiau kaip 2 ūkiniams metams.

50. Valdybos nariai, išrinkti visuotiniame akcininkų susirinkime, veiklą pradeda pasibaigus juos išrinkusiam susirinkimui.

51. Valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją renka valdybos nariai. Valdybos pirmininku gali būti renkamas zonos administracijos vadovas. Valdybos pirmininką ir jos narių sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti jame išrinktus visus ar pavienius valdybos narius.

52. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

53. Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina:

53.1. bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;

53.2. pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, ir kandidatus į jas;

53.3. administracijos vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo finansininko kandidatūras bei jų pareiginius atlyginimus;

53.4. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus, padalinių nuostatus, bendrovės valdybos ir administracijos darbo reglamentus;

53.5. strategines zonos plėtojimo kryptis;

53.6. zonos infrastruktūros formavimo schemas;

53.7. kitus klausimus, numatytus valdybos darbo reglamente.

54. Bendrovės valdyba svarsto ir pasiūlymus dėl zonos teritorijos ribų bei zonos statuto pakeitimo ir teikia juos svarstyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.

55. Bendrovės valdyba nagrinėja ir aprobuoja administracijos ir revizoriaus (auditoriaus) pateiktą medžiagą apie:

55.1. bendrovės ūkinės veiklos strategiją;

55.2. gamybos ir valdymo organizavimą;

55.3. finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;

55.4. bendrovės sandorius;

55.5. ketvirčių ir metų ūkinės veiklos rezultatus, bendrovės finansinės atskaitomybės projektą, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektą, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos dokumentus;

55.6. revizijų bei audito rezultatus.

56. Bendrovės valdyba atlieka šias zonos valdymo funkcijas:

56.1. nustato ūkio subjektų veiklos zonoje leidimų išdavimo tvarką ir priima sprendimus išduoti šiuos leidimus;

56.2. nustato rinkliavas zonos įmonėms;

56.3. zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustato žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos bei savitarpio paslaugų teikimo finansines ir kitas sąlygas;

56.4. nustato zonos vidaus tvarką;

56.5. steigia zonoje aptarnavimo įmones;

56.6. priima sprendimus dėl lėšų kooperavimo bei naudojimo bendroms zonos infrastruktūros plėtojimo ir aplinkotvarkos reikmėms;

56.7. patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamą bendrovės ir zonos veiklos ataskaitą;

56.8. sudaro ginčų komisiją ūkio subjektų ginčams nagrinėti;

56.9. nustato žemės subnuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką;

56.10. nustato bendrovės kvietimų norintiems atvykti į zoną užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems užsienyje, išdavimo tvarką, taip pat tarpininkavimo, kad užsieniečiams būtų išduodamos vizos vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją nuo valstybės sienos perėjimo punktų iki zonos teritorijos, tvarką;

56.11. suderinusi su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, nustato Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų įleidimo į zoną tvarką, tvirtina leidimų pavyzdžius.

57. Bendrovės valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą, kitokią informaciją, kurios reikia darbotvarkės klausimams svarstyti.

58. Bendrovės valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, taip pat nariai, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos nariai turi lygias balsų teises. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.

59. Valdybos narys gali raštu pranešti valdybai savo valią – „už“, „prieš“ ar „susilaikau“ – žinomais valdybos posėdžio, į kurį negali atvykti, darbotvarkės klausimais. Ši nuomonė įskaitoma į posėdžio kvorumą ir balsavimo rezultatus tik tuo atveju, kai dėl klausimo balsuota raštu. Valdybos pirmininkui nutarus, valdybos sprendimai gali būti priimami valdybos narių apklausos būdu, jeigu nė vienas jų tam neprieštarauja. Valdybos narius apklausia valdybos pirmininkas arba jo pavestas valdybos sekretorius. Apie valdybos sprendimus, priimtus apklausos būdu, valdybos pirmininkas privalo informuoti kitus valdybos narius per artimiausią valdybos posėdį.

60. Valdybos sprendimui dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą reikia visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip 3/4 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų. Tokių sandorių, sudaromų be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, suminė vertė ūkiniais metais negali būti didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės.

61. Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės administracijos vadovą ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

62. Valdybos narys turi teisę sudaryti sandorius bendrovės vardu, jeigu taip nustato valdybos darbo reglamentas ir (arba) valdybos nutarimas.

X. BENDROVĖS REVIZORIUS (AUDITORIUS)

63. Visuotinis akcininkų susirinkimas ne daugiau kaip ketveriems metams renka revizorių arba auditorių. Bendrovėje ūkiniams metams pasibaigus, iki sušaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Revizoriumi arba auditoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, arba įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos ir audito paslaugas. Revizoriumi arba auditoriumi negali būti renkamas bendrovės darbuotojas, valdybos narys, taip pat akcininkas, turintis daugiau kaip 10 procentų bendrovės akcijų.

64. Revizorius arba auditorius privalo:

64.1. tikrinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės bei finansinės veiklos dokumentus;

64.2. atlikti įvairius bendrovės tikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės valdybos pavedimu;

64.3. informuoti artimiausią visuotinį akcininkų susirinkimą apie visus tikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

65. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Auditas atliekamas pagal auditą ir auditorių darbą reglamentuojančius teisės aktus bei auditoriaus ir bendrovės sutarties sąlygas.

XI. BENDROVĖS ADMINISTRACIJA

66. Bendrovės administracija organizuoja ir vykdo zonos ūkinę veiklą. Administracijos struktūrą nustato ir administracijos darbo reglamentą tvirtina bendrovės valdyba.

67. Bendrovės administracijos įgaliojimai ir pareigos yra:

67.1. atstovauti bendrovei;

67.2. subnuomoti bendrovei išnuomotą žemę ir nekilnojamąjį turtą zonos įmonėms pagal bendrovės valdybos nustatytas subnuomos sutarčių sąlygas;

67.3. sudaryti su zonos įmonėmis savitarpio paslaugų teikimo sutartis pagal bendrovės valdybos nustatytas finansines ir kitas sąlygas;

67.4. išduoti bendrovės valdybos nustatyto ir su Pasienio policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos bei Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos suderinto pavyzdžio leidimus įeiti į zoną;

67.5. užtikrinti, kad zonoje įregistruoti ūkio subjektai laikytųsi zonos statuto, nesiverstų Lietuvos Respublikos įstatymų draudžiama veikla, veiktų pagal sutartyje nustatytas sąlygas, laikytųsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, reikalavimų;

67.6. užtikrinti zonos ribų apsaugą ir sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos muitinei dirbti muitinės kontrolės postuose;

67.7. užtikrinti zonos teritorijos fizinę apsaugą;

67.8. sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms ir tarptautinėms kontrolės organizacijoms atlikti zonoje savo funkcijas;

67.9. išduoti leidimus vykdyti ūkio subjektų veiklą zonoje;

67.10. rinkti iš ūkio subjektų ataskaitinius statistikos duomenis ir juos analizuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo reikalavimus;

67.11. atlikti kitą bendrovės valdybos pavestą darbą.

68. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas – generalinis direktorius. Generalinis direktorius administracijos darbo reglamento, visuotinio susirinkimo ar bendrovės valdybos nustatyta tvarka:

68.1. organizuoja administracijos darbą;

68.2. leidžia įsakymus, reguliuojančius administracijos darbą;

68.3. priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, išskyrus savo pavaduotojus ir vyriausiąjį finansininką, nustato jų pareiginius atlyginimus;

68.4. dalyvauja valdybos posėdžiuose;

68.5. rengia bendrovės valdybai administracijos pateikiamą medžiagą;

68.6. atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose;

68.7. atstovauja bendrovei teisme, arbitraže ir kitose institucijose;

68.8. pateikia klausimus svarstyti valdyboje;

68.9. parengia metinę ir tarpinę finansines atskaitomybes bei kitus dokumentus ir ataskaitas, kurias reikia pateikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų, visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės valdybos reikalavimus;

68.10. užtikrina bendrovės turto apsaugą, normalių darbo sąlygų bendrovės darbuotojams sudarymą, bendrovės komercinių paslapčių apsaugą;

68.11. vykdo kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir bendrovės valdybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose.

69. Generalinį direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba.

70. Administracijos vadovas, remdamasis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, bendrovės valdybos nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, turi teisę sudaryti bendrovės sandorius. Bendrovės valdyba gali riboti administracijos vadovo įgaliojimus.

71. Jeigu administracijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudaro sandorį ar atlieka kitokį neteisėtą veiksmą, viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir šitaip bendrovei padaro žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar kitų jos akcininkų sąskaita, bendrovės akcininkas (ar akcininkai) turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų jos patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).

XII. PELNO PASKIRSTYMAS

72. Grynasis ūkinių metų pelnas, kuris gaunamas atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos, kai visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę. Nutarime dėl grynojo pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

72.1. nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje;

72.2. grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas ar nuostolis);

72.3. paskirstytinasis rezultatas (pelnas ar nuostolis);

72.4. pervedimai iš rezervų;

72.5. akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą paskirstytinąjį rezultatą (nuostolį) ar jo dalį nusprendžia padengti akcininkai);

72.6. pelno paskirstymas į privalomąjį rezervą;

72.7. pelno paskirstymas į nepaskirstytinuosius, paskirstytinuosius ar kitus įstatymų numatytus rezervus;

72.8. pelno paskirstymas dividendams išmokėti;

72.9. kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos nariams, pelno naudojimas darbuotojų premijoms ir kitokiems tikslams;

72.10. nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus ūkinius metus.

73. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas per keturis mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos atsisako paskirstyti pelną ar nepriima nutarimo dėl pelno paskirstymo, bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 30 dienų po susirinkimo turi paskirstyti pelną pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas taisykles.

74. Metinėms valdybos narių išmokoms (tantjemoms), darbuotojų premijoms ir kitokiems tikslams gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo pelno.

XIII. DIVIDENDAI

75. Jeigu akcija apmokėta nevisiškai, akcininko dividendas mažinamas proporcingai nesumokėtos akcijos kainos daliai.

76. Bendrovė privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovei skelbti ir išmokėti dividendus draudžiama.

77. Dividendai išmokami pinigais. Jeigu akcininkas neprieštarauja, dividendas jam gali būti išmokėtas bendrovės akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais.

XIV. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMAS

78. Bendrovės pranešimai, numatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, siunčiami įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir numatytu laiku.

79. Kiti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ar pranešimai, su kuriais turi susipažinti akcininkai ir kiti asmenys, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų priėmimo, jeigu teisės aktai ar šie įstatai nenustato kitokio termino. Kad pranešimai būtų išsiųsti laiku, atsako administracijos vadovas arba bendrovės likvidatorius.

Bendrovė neatsako už tai, kad suinteresuotas asmuo pranešimo negauna pasikeitus jo adresui, jeigu apie tai bendrovė nebuvo informuota raštu. Visi pranešimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniui pasirašytinai. Jeigu būtina, pranešimai gali būti siunčiami teleksu ar faksu, po to jie išsiunčiami registruotu laišku ar įteikiami asmeniui pasirašytinai.

XV. BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

80. Bendrovė gali būti reorganizuojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Bendrovė gali būti reorganizuota šiais būdais:

80.1. jungiant bendroves;

80.2. skaidant bendrovę;

80.3. keičiant bendrovės rūšį ar statusą.

81. Reorganizuojama bendrovė turi parengti savo reorganizavimo projektą. Kartu su šiuo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatai. Apie numatomą reorganizavimą bendrovė privalo viešai paskelbti ir kiekvienam kreditoriui pranešti raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti jos reorganizavimo klausimą.

82. Kai bendrovė yra gavusi paskolų, laidavimų ar garantijų, visuotinis akcininkų susirinkimas priimti sprendimo dėl jos reorganizavimo neturi teisės, jeigu negauta visų paskolas, laidavimus ar garantijas suteikusių subjektų ar jų įgaliotų atstovų raštiškų sutikimų.

83. Bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti:

83.1. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;

83.2. teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;

83.3. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla).

84. Institucija ar valdymo organas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nutarę likviduoti bendrovę, skiria, atšaukia ar pakeičia jos likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Jeigu bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę.

85. Visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar daugiau kaip 1/2 visų balsų turintys akcininkai.

86. Likviduojama bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat tokius, kurie numatyti nutarime dėl likvidavimo. Likviduojama bendrovė atlieka zonos valdytojo funkcijas, iki bus sudaryta nauja zonos valdymo bendrovė.

87. Bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams tik praėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kurią apie bendrovės likvidavimą pranešta visiems akcininkams ir kreditoriams.

88. Sumokėjus mokesčius į biudžetą, įskaitant nesumokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų apskaičiuotas sumas, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, likęs likviduotos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Taip dalijamas ir vėliau nustatytas bendrovės turtas.

89. Priėmus sprendimą likviduoti bendrovę ir jos likvidatoriui atsiskaičius bent su vienu akcininku (paskyrus ir perdavus akcininkui likusio bendrovės turto dalį), likviduojamos bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas netenka teisės keisti likviduojamos įmonės statuso.

______________