LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMO NR. 713 „DĖL VERSLO PLĖTOJIMO PRIEMONIŲ“ DALINIO PAKEITIMO

 

2000 m. lapkričio 6 d. Nr. 1336

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 713 „Dėl verslo plėtojimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 65-1587, Nr. 81-2041; 1998, Nr. 94-2608):

1. Išdėstyti 2.3 punktą taip:

2.3. ilgalaikių investicinių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti, komercinę riziką“.

2. Įrašyti po 2.3 punkto šią pastraipą:

„Eksporto kredito (finansinio kredito) ir ilgalaikių paskolų draudimo rizika vertinama ir draudimo įmoka apskaičiuojama pagal Verslo plėtojimo tarybos patvirtintas metodikas“.

3. Išdėstyti 4.4 ir 4.5 punktus taip:

4.4. bendrovės nuostoliai, viršijantys sukauptus techninius atidėjimus, akcininkų sprendimu pirmiausia dengiami iš bendrovės sukauptų rezervų ir akcininkų įnašų arba nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus (bet ne ilgiau kaip 3 metus). Nuostoliams pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo dydžio, bendrovės valdyba nesudaro naujų draudimo sutarčių, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl tolesnės bendrovės veiklos;

4.5. bendrovė draudimo sutartimi užtikrina:

4.5.1. eksporto kredito (finansinio kredito) komercinės rizikos draudimo atveju – iki 95 procentų neatgautos paskolos grąžinimą;

4.5.2. prekinio kredito komercinės rizikos draudimo atveju – iki 90 procentų apdraustų pirkėjo įsipareigojimų;

4.5.3. ilgalaikių investicinių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti, komercinės rizikos draudimo atveju – iki 80 procentų neatgautos paskolos ir nesumokėtų palūkanų grąžinimą;

4.5.4. eksporto kredito (finansinio kredito), prekinio kredito politinės rizikos draudimo atveju – iki 80 procentų paskolos ar apdraustų pirkėjo įsipareigojimų sumos;

4.5.5. Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje politinės rizikos draudimo atveju – iki 80 procentų faktiškai investuotos sumos“.

4. Išdėstyti 4.9 ir 4.10 punktus taip:

4.9. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ir bendrovės administracijos vadovas už bendrovės veiklą kas metai (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos) atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei – pateikia veiklos ataskaitą, audito išvadas, finansines ataskaitas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius apskaitą, ir tarptautinius apskaitos standartus;

4.10. bendrovės finansinės atskaitomybės auditą kasmet turi atlikti nepriklausomas tarptautinis auditorius“.

5. Įrašyti 4.12 punkto pirmame sakinyje po žodžių „kapitalui padidinti“ žodžius „arba atkurti, ar nuostoliams padengti, valstybės prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams dėl bendrovės sudarytų draudimo sutarčių vykdyti“.

6. Išdėstyti 9 punktą taip:

9. Užsienio reikalų ministerija kartu su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija turi teikti bendrovei informaciją, kurios reikia valstybių politinei rizikai įvertinti. Verslo plėtojimo taryba tvirtina valstybių, sugrupuotų pagal politinę riziką, sąrašą“.

7. Nurodytuoju nutarimu patvirtintose Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatose:

7.1. įrašyti 1 punkto antrajame sakinyje po žodžių „eksporto kredito“ žodžius „(finansinio kredito)“, paskutiniame sakinyje po žodžio „ilgalaikes“ – žodį „investicines“, vietoj žodžio „įmonėms“ – žodį „subjektams“;

7.2. išdėstyti 3 punkto antrąją pastraipą taip:

„Ūkio subjektas, parduodantis lietuviškos kilmės prekes ir (ar) paslaugas, sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį su bendrove, įgyja draudiminę apsaugą nuo pirkėjų nemokumo. Bendrovė prekinio kredito draudimo sutartimi užtikrina iki 90 procentų apdraustų pirkėjo įsipareigojimų. Mokesčiai, netesybos, baudos nedraudžiami. Bendrovė nustato privalomus minimalius reikalavimus, kurie turi būti įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartis“;

7.3. išdėstyti 4 punktą taip:

4. Sudarant eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo sutartį, ūkio subjektas įkeičia bendrovei įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė – ne mažiau kaip 50 procentų paskolos sumos“;

7.4. išdėstyti 14 punktą taip:

14. Dalis draudimo įmokos sumokama už ūkio subjektą iš Eksporto skatinimo fondo šia tvarka:

14.1. sudarant eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo sutartis – 90 procentų faktiškai apskaičiuotos draudimo įmokos;

14.2. sudarant prekinio kredito draudimo sutartis: 2000 metais – 60 procentų faktiškai apskaičiuotos draudimo įmokos; nuo 2001 metų Verslo plėtojimo taryba nustato, kokia procentinė draudimo įmokos dalis kasmet sumokama už ūkio subjektą iš lėšų, skirtų eksportui skatinti“;

7.5. įrašyti vietoj skyriaus antraštės „Ilgalaikių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, draudimo sutarčių sudarymo sąlygos“ antraštę „Ilgalaikių investicinių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, draudimo sutarčių sudarymo sąlygos“;

7.6. išdėstyti 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktus taip:

15. Bendrovė draudimo sutartis sudaro su Lietuvos Respublikoje registruotais bankais ir užsienio banko filialais (skyriais), kurie teikia investicines paskolas Lietuvos Respublikoje registruotiems ūkio subjektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2993) 2 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Draudžiamos paskolos turi būti naudojamos tik finansiškai pagrįstiems, verslininkystės atžvilgiu gyvybingiems investiciniams projektams finansuoti.

Draudimo sutartimi draudžiamos tik tos paskolos, kurių apyvartinių lėšų dalis investiciniam projektui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 30 procentų.

16. Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 20 procentų nuosavų lėšų į investicinį projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola.

17. Bendrovė draudimo sutartimi bankui užtikrina neatgautos paskolos ir nesumokėtų palūkanų grąžinimą proporcingai prisiimtai atsakomybei.

Didžiausias bendrovės atsakomybės limitas – 80 procentų.

Už suteiktą paskolą įsigytas ilgalaikis materialusis turtas įkeičiamas bankui.

Bankas turi teisę reikalauti, kad bendrovė įvykdytų prievolę atlyginti jo patirtus banko ir bendrovės draudimo sutartyje numatytus nuostolius tik tuo atveju, kai per abipusiškai suderintą laiką ūkio subjektas nepatenkina visų banko reikalavimų.

18. Bendrovė negali drausti investicinių paskolų, naudojamų neskatintinai veiklai, kurios rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

19. Draudžiamos paskolos trukmė – ne daugiau kaip 10 metų ir priklauso nuo finansuojamo turto ekonominio naudingumo laikotarpio, turimų banko išteklių, verslo pelningumo, investicijų grąžos ir kitų veiksnių.

20. Didžiausia draudžiamos paskolos suma – 1 mln. litų. Didžiausia draudimo suma vienam projektui – 800 tūkst. litų. Bendrovė gali išduoti draudimo liudijimą (polisą), nominuotą bazine valiuta, su kuria susietas litas. Valiutos riziką, tenkančią bendrovės draudimo išmokos daliai, valdo bendrovė, skaičiuodama atvirą užsienio valiutos poziciją. Atvira užsienio valiutos pozicija – viso bendrovės turto (aktyvų) grynosios vertės ir visų įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas. Bendrovės valdyba kiekvienais metais nustato maksimalios atviros užsienio valiutos pozicijos normatyvą.

21. Dalis paskolos draudimo išlaidų (iki 90 procentų) kompensuojama iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo: įgyvendinant investicinį projektą rajone, kuriame nedarbas viršija vidutinį šalies nedarbo lygį, – kompensuojama 90 procentų draudimo išlaidų, įgyvendinant projektą rajone, kuriame nedarbas ne didesnis už šalies nedarbo lygį, – kompensuojama 70 procentų draudimo išlaidų.

Išmokėjus draudimo išmoką bendrovei, 90 procentų draudimo išmokos kompensuojama iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo“;

7.7. įrašyti vietoj skyriaus antraštės „Rizikos ir nuostolių paskirstymas tarp paskolą išdavusio banko ir bendrovės“ antraštę „Draudimo išmokos mokėjimas“;

7.8. išdėstyti 22, 23, 24, 25 ir 26 punktus taip:

22. Įvykus draudiminiam įvykiui, jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.2 ir 2.3 punktuose numatytą veiklą, bendrovės valdyba priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo per 30 dienų nuo banko ar ūkio subjekto prašymo ir kitų reikiamų dokumentų gavimo.

23. Įvykus draudiminiam įvykiui, jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.1 punkte numatytą veiklą, ji per 25 dienas nuo banko ar ūkio subjekto prašymo ir kitų reikiamų dokumentų gavimo draudiminio įvykio tyrimo medžiagą pateikia Verslo plėtojimo tarybai. Verslo plėtojimo taryba per 30 dienų nuo dokumentų gavimo priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo.

24. Ūkio subjektas arba bankas, atitinkantys šiose nuostatose nurodytas draudimo sutarčių sudarymo sąlygas, pateikia bendrovės valdybos nustatytus dokumentus.

25. Prašymą sudaryti draudimo sutartį bendrovė turi išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nurodytųjų dokumentų jai pateikimo. Ūkio subjektas ar bankas, pateikęs prašymą, apie priimtą sprendimą informuojami raštu. Bendrovė turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodžiusi priežasčių.

26. Jeigu bendrovės išvados teigiamos, ūkio subjektas, kuris naudojasi šio nutarimo 2.2 punkte nurodytu draudimu, sumoka apskaičiuotą draudimo įmoką arba, sumokėjęs dalį draudimo įmokos, kreipiasi į bendrovę su prašymu už jį sumokėti dalį draudimo įmokos iš Eksporto skatinimo fondo. Ūkio subjektas, kuris naudojasi šio nutarimo 2.3 punkte nurodytu draudimu, pateikdamas draudimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kreipiasi į bendrovę su prašymu kompensuoti dalį šių išlaidų iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo“;

7.9. išdėstyti 31 punktą taip:

31. Nuostoliai, viršijantys sukauptus techninius atidėjimus, akcininkų sprendimu pirmiausia dengiami iš bendrovės sukauptų rezervų ir akcininkų įnašų arba nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus (bet ne ilgiau kaip 3 metus). Nuostoliams pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo dydžio, bendrovės valdyba nesudaro naujų draudimo sutarčių, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl tolesnės bendrovės veiklos“;

7.10. įrašyti 32 punkte vietoj žodžio „pusmetį“ žodį „metai“.

 

 

L. e. Ministro Pirmininko pareigas                                              Andrius Kubilius

 

L. e. ūkio ministro pareigas                                                    Valentinas Milaknis