LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-466

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (Žin., 1992, Nr. 29-843; 1993, Nr. 52-999):

1. 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal:

1) kreditorių arba jiems atstovaujančių oficialiai įregistruotų visuomeninių žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų pareiškimus dėl:

įmonės nemokumo. Pareiškimai gali būti pateikti pasibaigus trims mėnesiams, o dėl žemės ūkio įmonių – šešiems mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jei sutartyse terminas nenustatytas;

pernelyg didelio įmonės įsiskolinimo. Pareiškimai gali būti pateikti, kai turinčios juridinio asmens teises įmonės nuosavybe esantis turtas nepadengia jos įsiskolinimų (balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė už skolintą kapitalą);

įmonės netinkamo disponavimo savo turtu (turto dovanojimo, pardavimo mažesnėmis kainomis ar kitokio eikvojimo) arba kitų veiksmų, dėl kurių kreditoriai turi pagrindo manyti, kad iš skolininko turto nebus patenkinti jų reikalavimai;

2) įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo. Jeigu įmonės turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, jos savininkas (savininkai) arba šiame punkte nurodytas įmonės valdymo organas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Prie pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pridedami dokumentai, įrodantys šio pareiškimo pagrįstumą.“

2. 4 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Skolininkas arba kreditoriai gali nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu:

1) skolininkui nėra iškeltų bylų teismuose;

2) balanse apskaityto turto vertė nėra mažesnė už skolintą kapitalą;

3) skolininkas arba valdymo organas, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, viešai pasiskelbia apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir raštu apie tai praneša kiekvienam kreditoriui, nurodydamas įmonės pavadinimą, pirmojo kreditorių susirinkimo datą ir vietą.“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų skolininko neįvykdytų finansinių įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nesuėję) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.“;

3) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas. Šis susirinkimas taip pat atlieka šio įstatymo 6, 10, 19, 20, 21, 22, 23, 26 ir 28 straipsniuose numatytus veiksmus.“

3. 6 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, teismas, jeigu į jį 3 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi skolininkas arba bent vienas kreditorius, kurio reikalavimas nėra garantuotas įkaitu, arba jeigu suminiai kreditorių reikalavimai yra ne mažesni kaip 3/4 skolininko balanse apskaityto turto vertės.“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Teismas turi teisę atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu kreditorių reikalavimai yra garantuoti įkaitu ir gali būti sprendžiami bendra turtinių ginčų nagrinėjimo tvarka.“;

3) papildyti tokia ketvirtąja dalimi:

„Veiksmus, numatytus šio straipsnio trečiojoje dalyje, teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonės bankroto bylą, gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.“;

4) buvusias ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis.

4. 10 straipsnio penktosios dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) viešo įmonės pasiskelbimo apie nesugebėjimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus dienos.“

5. 19 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Įmonės reorganizavimas – tai administratoriaus vykdomas šios įmonės struktūros pertvarkymas, kai ją skaido arba dalį jos turto parduoda kitiems ūkiniams subjektams, jos veiklos pobūdžio pakeitimas, kad būtų laiduojamas įmonės mokumas ir patenkinti kreditorių reikalavimai.“

6. 27 straipsnį pakeisti taip:

1) antrąją dalį papildyti 4 punktu:

„4) įmonės balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė už skolintą kapitalą.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Bankrutavusi įmonė gali būti likviduota tik praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo likviduoti ją priėmimo dienos.“;

3) papildyti tokia ketvirtąja dalimi:

„Bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas perkainojamas ir parduodamas viešose varžytinėse.“;

4) buvusias ketvirtąją ir penktąją dalis laikyti penktąja ir šeštąja dalimis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS