LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 18 d. Nr. V-575
Vilnius
Įgyvendindamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685), priedo 5.1.3 punktą:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V-729 „Dėl Kraujasiurbių nariuotakojų tyrimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 6-123).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-575
KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tikslas – tam tikroje teritorijoje nustatyti jų rūšinę sudėtį, išsiaiškinti žmogų puolančių rūšių gausos dinamiką. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėjimai atliekami įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, taikomi įvairūs lervų, lėliukių patelių, patinų (toliau – tiriamosios medžiagos) rinkimo metodai.
2. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų nacionaliniu ir vietiniu lygiu vykdomos kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos bendrąsias nuostatas ir taisykles.
3. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
Entomologinė situacija – atskirų nariuotakojų grupių charakteristika pagal sezoniškumą ir teritoriją.
Fenologija – nariuotakojų vystymosi stadijų kalendorinė eiga.
Kraujasiurbis nariuotakojis – nariuotakojis, mintantis siurbiamu žmogaus ar gyvūno krauju.
Medicininė entomologija – mokslas, tiriantis kenksmingus žmogaus sveikatai nariuotakojus.
Piretrinas – viena iš nariuotakojus naikinančių medžiagų.
Priešimaginė stadija – nariuotakojo kiaušinėlio, lervos ar lėliukės stadijos.
Repelentas – natūraliai gamtoje egzistuojanti arba cheminė medžiaga, atbaidanti nariuotakojus.
Sporogonija – maliarijos sukėlėjo vystymosi ciklas uodo organizme.
4. Nacionaliniu lygiu kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną vykdo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), kuris teisės aktų nustatyta tvarka renka, kaupia, analizuoja stebėsenos duomenis, nustato rūšinę kraujasiurbių nariuotakojų sudėtį, koordinuoja ir teikia metodinę pagalbą teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – TVSPĮ) organizuojant kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną vietiniu lygiu, metodiškai vadovauja specialistų tobulinimui šioje srityje, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis kraujasiurbių nariuotakojų pernešamų užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos priemonių klausimais.
5. Vietiniu lygiu kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną savo administruojamose teritorijose vykdo TVSPĮ, kurios kaupia ir analizuoja iksodinių erkių, maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėsenos duomenis, juos teikia teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotoms institucijoms ir skelbia visuomenės informavimo priemonėse.
6. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos rūšys:
6.1. nuolatinė – kasmet nustatytose vietose (toliau – stacionaras, stacionarinė vieta) nustatytu periodiškumu arba kartą per sezoną vykdoma iksodinių erkių bei maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėsena;
6.2. papildoma – esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina iksodinės erkės ir maliariniai uodai, epidemiologinei situacijai, vykdoma iksodinių erkių ir maliarinių uodų stebėsena, kurios metu:
6.2.1. tiriama penktadalis TVSPĮ administracinėje teritorijoje esančių miškų (iksodinių erkių stebėsenai) ar tvenkinių (maliarinių uodų stebėsenai);
7. Nepalankią epidemiologinę situaciją nustato ULAC arba TVSPĮ, remdamasi užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos ir (ar) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis.
8. TVSPĮ kasmet derina su ULAC kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos apimtis, nustatomas atsižvelgiant į kraujasiurbių nariuotakojų platinamų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją ir, atsižvelgdama į klimatines sezono sąlygas, numato stebėsenos ir tiriamosios medžiagos rinkimo kalendorinius terminus.
9. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėjimų duomenys ir atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai užrašomi atitinkamame darbo žurnale, žemėlapyje ir ataskaitinėje metinėje formoje. Informacija kitoms institucijoms teikiama teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Saugomose teritorijose vykdomi kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos darbai derinami su šių teritorijų administracijomis. Privačiose valdose, išskyrus privačius miškus, darbai atliekami tik raštiškai suderinus juos su savininkais ar naudotojais, kitose teritorijose – gavus šias teritorijas prižiūrinčių institucijų leidimą.
11. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenai reikalingi duomenys apie miškų tipus, miškų ir vandens telkinių išsidėstymo žemėlapiai gaunami iš savivaldybių ar Aplinkos apsaugos agentūrų.
12. Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenai vykdyti gali būti rengiamos nacionalinės ar savivaldybių programos.
13. Specialistai, vykdantys kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną ir gamtoje renkantys tiriamąją medžiagą (toliau – specialistai), privalo:
13.1. išklausyti 40 valandų tobulinimosi kursą, kad įgytų reikalingų specialiųjų žinių ir įgūdžių šioms funkcijoms atlikti;
13.3. dalyvauti vykdant priemones, kuriomis naikinami kraujasiurbiai nariuotakojai – ligų platintojai, ir prireikus organizuoti jų populiacijos reguliavimą;
13.5. vilkėti šviesius kombinezonus su užtrauktukais ir ilgomis rankovėmis (rankogaliai ir kelnių klešnių galai turi būti su guma), mūvėti batus su auliukais, galvą apsidengti gerai priglundančiu gobtuvu;
13.6. odos apsaugai naudoti repelentus, kurių veiklioji medžiaga dimetilftalatas įeina į N,N-dietil-3-toluamido (DEET) ir N,N-dietilacetamido (DEPA) sudėtį;
II. IKSODINIŲ ERKIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
14. Vykdant nuolatinę iksodinių erkių (toliau – erkės) stebėseną:
14.1. erkių stebėjimo stacionaras (1 km miško atkarpa) parenkamas mažiausiai žmogaus veiklos paliestoje vietoje ir turi būti nuolatinis. Stacionaro vieta keičiama tik tada, jei ji pakinta dėl ūkinės veiklos, stichinės nelaimės arba kitų nenumatytų aplinkybių. TVSPĮ, pradėdama stebėsenos darbus, kurių metu nustatoma iksodinių erkių gausa, parenka naują stacionarą arba tęsia erkių stebėseną jau įkurtame erkių stebėjimo stacionare, suderinusi su ULAC;
14.2. alkanos erkės renkamos standartine vėliavėle, braukiant ją žemaūgės augmenijos paviršiumi. Standartinė vėliavėlė pagaminta iš minkštos vienspalvės šviesios medvilninės medžiagos (60 cm pločio ir 80–100 cm ilgio), vienas audinio galas pritvirtintas prie lazdos, kitame audinio gale ir per jo vidurį yra įverta viela. Vėliavėlė kas 10 žingsnių apžiūrima ir surenkamos prikibusios erkės. Erkių gausos rodikliu laikomas surinktų erkių skaičius vieno kilometro atkarpoje. Šių duomenų pagrindu apskaičiuojamas erkių aktyvumo periodas sezono metu;
15. Vykdant papildomą erkių paplitimo ir gausumo stebėseną kasmet didžiausio erkių aktyvumo metu numatoma tirti dviejų ar trijų tipų miškus ir kiekviename miške turi būti ištiriama ne mažesnė kaip 10 km atkarpa.
16. Nustatant iksodinių erkių paplitimą, rūšinę sudėtį ir jų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, surinktos erkės sudedamos į entomologinius mėgintuvėlius (atskirai nimfos, patelės, patinai). Sunumeruoti mėgintuvėliai užkemšami vatos, apvyniotos marle, kamščiais. Drėgmei palaikyti į mėgintuvėlius dedama sodrios žolės. Surinkta tyrimo metu medžiaga pristatoma į ULAC ir (ar) laboratoriją pagal numatytus darbų reikalavimus.
III. MALIARINIŲ IR NEMALIARINIŲ UODŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
17. Vykdant nuolatinę maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėseną:
17.1. stacionariu kontroliniu vandens telkiniu pasirenkamas telkinys (-iai), kuriame (-iuose) veisiasi maliariniai uodai, ir tiriamas vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais. Tyrimo metu nustatoma maliarinių uodų gausa ir stebimi fenologiniai reiškiniai – pirmųjų lervų (I, II ūgio), lėliukių bei paskutiniųjų lervų pasirodymas;
17.2. maliarinių uodų lervų gausa vandens telkinyje įvertinama apskaičiuojant vidutinį lervų skaičių vienam mėginiui iš 10 vandens mėginių, paimtų kiuvete arba entomologiniu tinkleliu;
17.3. stacionarioje kontrolinėje dienojimo vietoje (tvarte) vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais nustatoma maliarinių uodų gausa 1 kv. m. lubų plote ar vienoje patalpoje bei stebimi suaugusių uodų fenologiniai reiškiniai;
17.4. efektyvaus maliarinių uodų užsikrėtimo maliarija ir galimo maliarijos sukėlėjų (Plasmodium vivax, Plasmodium falciparum, Plasmodium malariae) perdavimo sezonas apskaičiuojamas naudojantis vietinės meteorologijos stoties vidutinių paros temperatūrų duomenimis ir šio Tvarkos aprašo 2 priede pateiktais sporogonijos trukmės apskaičiavimo metodais.
18. Stacionarioje kontrolinėje vietoje (gamtoje) vieną kartą per 10 dienų balandžio–spalio mėnesiais nustatoma nemaliarinių uodų gausa, pasirenkant IV skyriuje nurodytus metodus.
19. Vykdant papildomą maliarinių uodų stebėseną:
19.1. vandens telkiniuose maliarinių uodų gausa tiriama kartą per metus (birželio mėn. pabaigoje–liepos mėn. pradžioje);
IV. DVISPARNIŲ KRAUJASIURBIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
20. Esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina dvisparniai kraujasiurbiai (uodai, upiniai ir smulkieji mašalai), epidemiologinei situacijai, TVSPĮ organizuoja šių kraujasiurbių nariuotakojų sustiprintąją stebėseną.
21. Suaugusių dvisparnių surinkimo metodai:
21.1. uodai surenkami entomologiniu tinkleliu (lanko diametras – 30 cm, rankenos ilgis – 30 cm). Tinkamiausias laikas – šiltas nevėjuotas vakaras. Vienoje vietoje surenkama 200–300 uodų;
22. Dvisparnių kraujasiurbių puolimo intensyvumas išreiškiamas vidutiniu vabzdžių, sugautų per 10 tinklelio mostų, skaičiumi.
23. Suaugę dvisparniai kraujasiurbiai, ruošiant juos transportuoti ar laboratoriniams tyrimams, numarinami eteriu arba chloroformu stikliniame sandariame inde.
24. Esant poreikiui uodus išlaikyti gyvus, jie suleidžiami į kubo formos gaudyklę (20 cm ilgio kraštinėmis) marlinėmis sienelėmis.
25. Uodų lervos ir lėliukės, esančios vandens paviršiuje, surenkamos entomologiniu 5–10 cm diametro tinkleliu arba balta kiuvete, atliekant 10 mostų (standartinis 1 mosto ilgis yra 1 m) vandens paviršiumi.
26. Uodų lervų ir lėliukių gausa išreiškiama vidutiniu lervų ir lėliukių, sugautų 10 tinklelio mostų, skaičiumi.
V. BLUSŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
28. Esant nepalankiai užkrečiamųjų ligų, kurias platina blusos, epidemiologinei situacijai, TVSPĮ organizuoja šių kraujasiurbių nariuotakojų sustiprintąją stebėseną.
29. Blusų surinkimas patalpose organizuojamas masinio sinantropinių blusų išsivystymo periodu (birželio–rugsėjo mėnesiais) ir laukinių graužikų įsikūrimo patalpose periodu (spalio–lapkričio mėnesiais).
30. Blusų rinkimo metodai:
30.1. blusos renkamos nuo drabužių ir suskaičiuojamos (specialistas, rinkdamas blusas, privalo vilkėti šviesų kombinezoną, avėti šviesią avalynę ir šviesias kojines);
30.2. užterštose patalpose šiukšlės sušluojamos ant baltų servetėlių arba į kiuvetes, blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
30.3. nakčiai patalpose pastatomos kiuvetės su muiluotu vandeniu, ryte blusos surenkamos ir suskaičiuojamos;
Kraujasiurbių nariuotakojų
stebėsenos tvarkos aprašo
1 priedas
PRIEMONIŲ, REIKALINGŲ ENTOMOLOGO DARBUI, SĄRAŠAS
Kraujasiurbių nariuotakojų
stebėsenos tvarkos aprašo
2 priedas
SPOROGONIJOS TRUKMĖS APSKAIČIAVIMO METODAI
1. Sporogonijos trukmę uodo organizme galima apskaičiuoti Š. D. Moškovskio, L. I. Oganovo ir G. E. Rajevskio metodais.
2. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu:
2.1. Sporogonijai uodo organizme įvykti būtina efektyvių temperatūrų suma (105°). Efektyvių temperatūrų suma – laipsnių suma, kuria viršijama to proceso ribinė vidutinė paros temperatūra. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos trukmės apskaičiavimas Moškovskio metodu.
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Efektyvi temperatūra, °C |
Data |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Efektyvi temperatūra, °C |
| 05 11 |
20,9 |
6,4 |
05 25 |
17,6 |
3,1 |
| 05 12 |
21,2 |
6,7 |
05 26 |
17,6 |
3,1 |
| 05 13 |
21,1 |
6,6 |
05 27 |
17,2 |
2,7 |
| 05 14 |
21,0 |
6,5 |
05 28 |
16,8 |
2,3 |
| 05 15 |
18,6 |
4,1 |
05 29 |
16,4 |
1,9 |
| 05 16 |
19,2 |
4,7 |
05 30 |
16,4 |
1,9 |
| 05 17 |
19,3 |
4,8 |
05 31 |
18,4 |
3,9 |
| 05 18 |
19,4 |
4,9 |
06 01 |
17,2 |
2,7 |
| 05 19 |
15,8 |
- |
06 02 |
20,2 |
5,7 |
| 05 20 |
15,1 |
- |
06 03 |
22,2 |
7,7 |
| 05 21 |
17,1 |
2,1 |
06 04 |
20,7 |
6,2 |
| 05 22 |
20,6 |
6,1 |
|
|
Suma 105,4 |
| 05 23 |
22,4 |
7,9 |
|
|
|
| 05 24 |
17,4 |
2,9 |
|
|
|
2.2. Apatinė temperatūros riba Plasmodium vivax vystymuisi – plius 16 °C, Plasmodium falciparum – plius 17,5 °C, Plasmodium maliariae – plius 18 °C. Plasmodium vivax sporozoitams subręsti reikalinga efektyvių temperatūrų suma yra plius 105 °C, Plasmodium falciparum – plius 111 °C ir Plasmodium maliariae – plius 144 °C. Proceso trukmė paromis apskaičiuojama taip: iš kiekvienos dienos vidutinės paros temperatūros atimama apatinė vystymosi temperatūros riba; temperatūrų skirtumai (efektyvi temperatūra) sudedami iki gaunama reikalinga 105 °C suma. Plasmodium vivax apatinė vystymosi temperatūros riba yra plius 16 °C, bet atimama 14,5 °C, nes plius16 °C temperatūroje sporogonija vyksta labai lėtai (55 paras) (2 lentelė). Reikia atsiminti, kad 14,5 °C atimama tik iš vidutinės paros temperatūros, kuri yra plius 16 °C arba aukštesnė. Jeigu vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 14,5 °C (pvz., 15,2 °C), tai sporogonija nevyksta, todėl tų dienų temperatūra neskaičiuojama.
3. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu:
3.1. L. J. Oganovas, naudodamasis G. E. Rajevskio pasiūlytu metodu, apskaičiavo dalį Plasmodium vivax sporogonijos proceso, įvykusio per 1 parą (esant sporogonijai optimaliai temperatūrai). Pvz., jei visas sporogonijos procesas esant plius 16 °C temperatūrai įvyksta per 55 paras, tai per 1 parą įvyks 100 : 55 = 1,82 proc. viso proceso. L. I. Oganovo gauti duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Plasmodium vivax sporogonijos proceso trukmė esant skirtingoms temperatūroms.
| Vidutinė paros temperatūra, °C |
Proceso trukmė (paromis) |
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, % |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Proceso trukmė (paromis) |
Sporogonijos proceso vystymosi dalis per parą, % |
| 16 |
55 |
1,82 |
19,5 |
22 |
4,55 |
| 16,1 |
53 |
1,89 |
19,6 |
21,5 |
4,65 |
| 16,2 |
51 |
1,96 |
19,7 |
21 |
4,76 |
| 16,3 |
49 |
2,04 |
19,8 |
20,5 |
4,88 |
| 16,4 |
47 |
2,13 |
19,9 |
20 |
5 |
| 16,5 |
45 |
2,22 |
20 |
19 |
5,26 |
| 16,6 |
44 |
2,27 |
20,1– 20,3 |
18,5 |
5,4 |
| 16,7 |
42,5 |
2,35 |
20,4– 20,6 |
18 |
5,55 |
| 16,8 |
41 |
2,44 |
20,7– 20,9 |
17,5 |
5,74 |
| 16,9 |
40 |
2,5 |
21 |
17 |
5,8 |
| 17 |
38,5 |
2,6 |
21,1– 21,3 |
16,5 |
6,06 |
| 17,1 |
37 |
2,7 |
21,4– 21,5 |
16 |
6,25 |
| 17,2 |
36 |
2,78 |
21,6– 21,8 |
15,5 |
6,45 |
| 17,3 |
35 |
2,86 |
21,9 |
15 |
6,66 |
| 17,4 |
33 |
3,03 |
22 |
15 |
6,66 |
| 17,5 |
32 |
3,12 |
22,1– 22,2 |
14,5 |
6,9 |
| 17,6 |
31,5 |
3,17 |
22,3– 22,4 |
14 |
7,14 |
| 17,7 |
31 |
3,22 |
22,5– 22,8 |
13 |
7,7 |
| 17,8 |
30 |
3,33 |
22,9 |
12,5 |
8 |
| 17,9 |
29,5 |
3,39 |
23 |
12,5 |
8 |
| 18 |
29 |
3,45 |
23,1– 23,2 |
12,5 |
8 |
| 18,1 |
28,5 |
3,51 |
23,3– 23,6 |
12 |
8,33 |
| 18,2 |
28 |
3,57 |
23,7– 23,9 |
14,5 |
8,7 |
| 18,3 |
27,5 |
3,64 |
24 |
11 |
9,09 |
| 18,4 |
26 |
3,85 |
24,1– 24,4 |
11 |
9,09 |
| 18,5 |
26 |
3,85 |
24,5– 24,9 |
10,5 |
9,52 |
| 18,6 |
25,5 |
3,92 |
25– 25,5 |
10 |
10 |
| 18,7 |
25,5 |
3,92 |
25,6– 25,9 |
9,5 |
10,52 |
| 18,8 |
25 |
4 |
26– 26,4 |
9 |
11,11 |
| 18,9 |
25 |
4 |
26,5– 26,9 |
8,5 |
11,8 |
| 19 |
24,5 |
4,08 |
27– 27,4 |
8 |
12,5 |
| 19,1 |
24 |
4,16 |
27,5– 27,9 |
7,5 |
13,3 |
| 19,2 |
23,5 |
4,26 |
28 |
7 |
14,2 |
| 19,3 |
23 |
4,35 |
|
|
|
| 19,4 |
22,5 |
4,44 |
|
|
|
3.2. Apskaičiuojant sporogonijos trukmę kiekvieną dieną užrašoma vidutinė paros temperatūra, po to pagal 3 lentelę apskaičiuojama sporogonijos vyksmo per parą dalis. Dalių suma turi sudaryti 100.
3 lentelė. Sporogonijos trukmės apskaičiavimas Oganovo-Rajevskio metodu.
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Sporogonijos vyksmas (%) per parą |
| 06 04 |
22,1 |
6,06 |
| 06 05 |
23,0 |
8,0 |
| 06 06 |
23,6 |
8,33 |
| 06 07 |
22,7 |
7,7 |
| 06 08 |
21,7 |
6,45 |
| 06 09 |
19,8 |
4,88 |
| 06 10 |
13,5 |
- |
| 06 11 |
15,1 |
- |
| 06 12 |
17,4 |
3,03 |
| 06 13 |
18,1 |
3,5 |
| 06 14 |
22,7 |
7,7 |
| 06 15 |
21,8 |
6,45 |
| 06 16 |
22,1 |
6,9 |
| 06 17 |
22,4 |
7,14 |
| 06 18 |
21,9 |
6,66 |
| 06 19 |
21,8 |
6,45 |
| 06 20 |
20,4 |
5,55 |
| 06 21 |
20,4 |
5,55 |
| Suma: 100,35% |
||
3.3. Gonadotropinio ciklo apskaičiavimas, analogiškas sporogonijos trukmės apskaičiavimui Moškovskio metodu, pateiktas 4 lentelėje. Apskaičiuojant vieno gonadotropinio ciklo trukmę, prie datos, kai baigėsi II fazė, pridedama 1 para, reikalinga įvykti III ir I fazėms.
4 lentelė. Gonadotropinio ciklo II fazės trukmės apskaičiavimas.
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Efektyvių temperatūrų suma, °C |
| 07 15 |
27,3 |
17,4 |
| 07 16 |
29,0 |
19,1 |
|
|
36,5 |
|
| 07 18 |
22,5 |
12,6 |
| 07 19 |
19,7 |
10,8 |
| 07 20 |
17,5 |
7,6 |
| 07 21 |
17,5 |
7,6 |
|
|
38,6 |
|
| 07 23 |
17,3 |
7,4 |
| 07 24 |
18,7 |
8,8 |
| 07 25 |
20,3 |
10,4 |
| 07 26 |
20,8 |
10,9 |
|
|
37,5 |
|
3.4. Apskaičiavus sporogonijos ir gonadotropinio ciklo trukmę, galima nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. Tam būtina žinoti, kiek gonadotropinių ciklų įvyks per laiką, reikalingą sporogonijai patelės organizme įvykti. Apskaičiavimas pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas.
| Data |
Vidutinė paros temperatūra, °C |
Efektyvi temperatūra, reikalinga sporogonijai įvykti, °C |
Efektyvi temperatūra, reikalinga gonotropiniam ciklui, °C |
Pastaba |
| 06 04 |
22,1 |
7,6 |
12,2 |
|
| 06 05 |
23,0 |
8,5 |
13,1 |
|
| 06 06 |
23,6 |
9,1 |
13,7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 39,0 |
II fazės pabaiga |
| 06 07 |
22,7 |
8,2 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 08 |
21,7 |
7,2 |
11,8 |
|
| 06 09 |
19,8 |
5,3 |
9,9 |
|
| 06 10 |
13,5 |
- |
3,6 |
|
| 06 11 |
15,1 |
- |
5,2 |
|
| 06 12 |
17,4 |
2,9 |
7,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 38,0 |
II fazės pabaiga |
| 06 13 |
18,1 |
3,6 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 14 |
22,7 |
8,2 |
12,8 |
|
| 06 15 |
21,8 |
7,3 |
11,9 |
|
| 06 16 |
22,1 |
7,6 |
12,2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Suma: 36,9 |
II fazės pabaiga |
| 06 17 |
22,4 |
7,9 |
- |
III ir I fazės eiga |
| 06 18 |
21,9 |
7,4 |
12,0 |
|
| 06 19 |
21,8 |
7,3 |
11,9 |
|
| 06 20 |
20,4 |
5,9 |
10,5 |
|
| 06 21 |
20,4 |
5,9 |
10,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
109,9 |
Suma: 44,9 |
II fazės pabaiga |
| 06 22 |
20,3 |
|
- |
III ir I fazės eiga |
4. Potencialiai pavojingų patelių amžiaus apskaičiavimas:
4.1. Apskaičiavus sporogonijos trukmę, tikslinga nustatyti potencialiai pavojingos patelės amžių. V. N. Beklemiševas pasiūlė patelės kalendorinį amžių apskaičiuoti pagal jos fiziologinį amžių. Uodo lervos fiziologinį amžių parodo lervos nėrimosi skaičius, nepriklausomai nuo to, kiek truko kiekviena lervos nėrimosi stadija.
4.2. Uodo patelės amžius matuojamas gonadotropinių ciklų skaičiumi. Žinant uodo rūšies gyvybinės veiklos procesų ryšį su temperatūra, galima apskaičiuoti uodo kalendorinį amžių. Manant, kad patelė užsikrėtė pirmą kartą siurbdama kraują, jos gyvenimo trukmė (kalendorinis amžius) apskaičiuojama gonadotropinių ciklų skaičiumi (fiziologinis amžius) ir kiekvieno ciklo trukme. Gonadotropinio ciklo procesai yra susiję su mityba, kraujo virškinimu, kiaušinių brendimu ir padėjimu.
4.3. Gonadotropinį ciklą sudaro trys fazės:
I – aukos paieška ir kraujo siurbimas,
II – kraujo virškinimas ir kiaušinių subrandinimas,
III – vandens telkinio paieška ir kiaušinių padėjimas.
4.4. Norint apskaičiuoti gonadotropinio ciklo II fazės trukmę, reikia registruoti kiekvienos paros vidutinę temperatūrą ir iš jos atimti apatinę kraujo virškinimo temperatūros ribą. Gautos efektyvios temperatūros sudedamos iki reikiamos sumos (4 lentelė).
4.5. Jeigu vidutinė paros temperatūra žemesnė kaip plius 16 °C, sporogonija nevyksta. Trumpalaikis atvėsimas paprastai nenutraukia sporogonijos proceso, o tik jį pailgina. Ilgos sporogonijos trukmės rezultatas – populiacijos sumažėjimas, nes kiekvieno gonadotropinio ciklo metu žūsta tam tikras patelių skaičius.
5. Visų trijų sukėlėjų rūšių vystymosi trukmė uodo organizme yra skirtinga. Pvz., esant plius 25 °C temperatūrai, Plasmodium vivax sporozoitai subręsta per 10 parų, Plasmodium falciparum – per 12 parų, Plasmodium malariae – per 16 parų. Esant tokiai temperatūrai, kraują uodai virškina 60 valandų. Vadinasi, per laiką, reikalingą Plasmodium vivax sporozoitams subręsti, įvyksta keturi gonadotropiniai ciklai. Plasmodium falciparum sporozoitas subręsta 5-o ciklo pabaigoje, o Plasmodium malariae sporozoitai – maždaug 7-o ciklo viduryje. Taigi Plasmodium malariae perdavimo tikimybė daug mažesnė nei Plasmodium vivax. Vidutinio klimato juostoje būdingas maliarijos perdavimo sezoniškumas. Šiltojo sezono, kai galimas maliarijos perdavimas, trukmė priklauso nuo vietovės, gamtinių bei klimatinių sąlygų. Maliarijos perdavimo sezonas kasmet skirtingas.