LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ TVIRTINIMO

1999 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 966

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 35 straipsniu,

1. Tvirtinu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendruosius nuostatus (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos 1991 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatų“;

2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1996 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 933 „Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos nuostatų tvirtinimo“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

PATVIRTINTA

švietimo ir mokslo ministro

1999 08 23 įsakymu Nr. 966

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS BENDRIEJI NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) taikomi visų tipų bendrojo lavinimo mokykloms, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, nuosavybės ir veiklos formas.

2. Bendrojo lavinimo mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

3. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šių Nuostatų pagrindu parengtais mokyklos nuostatais.

4. Mokykla yra nesiekianti pelno valstybės, savivaldybės, juridinių ar fizinių asmenų institucija.

II. MOKYKLŲ TIPAI IR STRUKTŪRA

5. Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas:

5.1. dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje, kurios pakopos gali sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas:

5.1.1. ketverių metų pradinę mokyklą;

5.1.2. šešerių metų pagrindinę mokyklą;

5.1.3. šešerių, kartu su pradinėmis klasėmis – dešimties metų pagrindinę mokyklą;

5.1.4. penkerių, kartu su pagrindinėmis klasėmis – devynerių metų pagrindinę mokyklą;

5.1.5. ketverių, kartu su pradinės mokyklos klasėmis – aštuonerių metų pagrindinę mokyklą;

5.1.6. dvejų, kartu su pradinės ir pagrindinės mokyklos klasėmis – 12 metų vidurinę mokyklą;

5.1.7. dvejų metų vidurinę mokyklą;

5.1.8. dvejų metų, kartu su pagrindinės mokyklos klasėmis – aštuonerių metų vidurinę mokyklą;

5.2. darželyje-mokykloje (darželio grupės ir pradinės klasės);

5.3. penkerių, kartu su žinių išlyginamąja klase – šešerių metų jaunimo mokykloje;

5.4. gimnazijoje:

5.4.1. keturmetėje gimnazijoje;

5.4.2. keturmetėje gimnazijoje su bendrojo lavinimo skyriumi (iki 2003 09 01);

5.4.3. dvylikos (dešimties) metų menų gimnazijoje;

5.4.4. dvejų metų technologinėje gimnazijoje (autonomiškame profesinės mokyklos padalinyje);

5.5. dvejų metų tarptautinio bakalaureato mokykloje;

5.6. specialiojoje mokykloje:

5.6.1. dešimties arba trylikos (lavinamųjų klasių) metų specialiojoje (sutrikusio intelekto vaikams) mokykloje, ugdymo centre;

5.6.2. dvylikos metų specialiojoje (sutrikusios kalbos ir komunikacijos) pagrindinėje mokykloje;

5.6.3. dvylikos metų specialiojoje (kurtiesiems ar neprigirdintiesiems) pagrindinėje, dvylikos-penkiolikos metų specialiojoje vidurinėje mokykloje;

5.6.4. trylikos-keturiolikos metų specialiojoje (vaikams, turintiems fizinių ir judėjimo sutrikimų) vidurinėje mokykloje;

5.6.5. trylikos metų specialiojoje (akliesiems ir silpnaregiams) vidurinėje mokykloje;

5.7. gydymo įstaigos, vaikų sanatorijos ir sanatorinėje bendrojo lavinimo mokykloje (gydymo laikotarpiui);

5.8. suaugusiųjų mokykloje (nuoseklusis, modulinis, neakivaizdinis, savarankiškas mokymasis);

5.9. profesinės mokyklos:

5.9.1. trejų metų pirmosios pakopos grupėse (su išlyginamosiomis programomis);

5.9.2. ketverių metų trečiosios pakopos grupėse;

5.10. specialaus režimo bendrojo lavinimo ir profesinėje mokykloje (mokyklos nuostatuose nustatytu terminu);

5.11. aukštesniosios mokyklos:

5.11.1. bendrojo lavinimo skyriuje ar profesinio lavinimo skyriuje;

5.12. konservatorijos pirmojoje pakopoje.

IV. MOKSLEIVIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ

6. Moksleiviai į mokyklą priimami pagal gyvenamąją vietą, savivaldybės nustatytas jos teritorijos ribas arba kita steigėjo nustatyta tvarka, esant galimybei – atsižvelgiant į tėvų ar vaikų pageidavimus, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas.

V. MOKYKLOS PASKIRTIS

7. Bendradarbiaudama su tėvais, bendrojo lavinimo mokykla ugdo savarankų, laisvei pajėgų, atsakingai savo gyvenimą kurtis gebantį žmogų. Šito siekdama, ji augina tvirtus dorinius pagrindus ir savarankią pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

8. Sudaro moksleiviams sąlygas perimti gimtosios kalbos, šiuolaikinių visuomenės ir gamtos mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines politines ideologijas ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą.

9. Skatina moksleivių lygybę ir solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes nei dauguma, siekia socialinio moksleivių solidarumo, išmoko teikti socialinę paramą artimiesiems.

VI. MOKYKLOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

10. Mokykla:

10.1. formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso savo moksleivių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(-si) būdus ir tempą;

10.2. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;

10.3. sudaro moksleiviams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

10.4. organizuoja moksleivių papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu;

10.5. teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose ar specialiosiose klasėse;

10.6. organizuoja pailgintos darbo dienos grupių, priešmokyklinio ugdymo klasių darbą;

10.7. organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą (kursai, individuali ar grupinė nepamokinė vaikų priežiūra);

10.8. atlieka vidinį mokyklos auditą;

10.9. vykdo pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

10.10. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

VII. MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ (AR VAIKO GLOBĖJŲ) TEISĖS IR PAREIGOS

11. Moksleivių teisės:

11.1. į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose;

11.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

11.3. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

11.4. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę; sukakus 15 metui apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

11.5. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

11.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje;

11.7. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus;

11.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

11.9. gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą;

11.10. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

11.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka;

11.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

12. Moksleivių pareigos:

12.1. mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje; įgyti pakankamai žinių ir patirties tam, kad teisingai pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos kelią, būtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui;

12.2. nuolat lankyti mokyklą, laikytis moksleivių elgesio ir vidaus darbo tvarkos taisyklių;

12.3. gerbti valstybinę, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

12.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų.

13. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės:

13.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis lavinimas;

13.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;

13.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas;

13.4. kartu su pedagogais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

13.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

14. Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos:

14.1. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

14.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

14.3. bendrauti su mokyklos pedagogais ir vadovais, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

14.4. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

14.5. apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

15. Pedagogų teisės:

15.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

15.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją atitinkantį atlyginimą;

15.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus;

15.4. nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti;

15.5. atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis;

15.6. vertinti mokyklos vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą;

15.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

15.8. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje.

16. Pedagogų pareigos:

16.1. pagal moksleivių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, laiduojant gerus ugdymo rezultatus;

16.2. skatinti moksleivius mokytis, padėti turintiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti moksleivių pasiekimus;

16.3. siekti, kad kiekvienas moksleivis gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti, imtųsi atsakomybės, savarankiškai veiktų vadovaudamasis pilietinėmis nuostatomis;

16.4. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių vaikams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones, bendradarbiauti su mokyklos specialiojo ugdymo komisija;

16.5. siekti, kad moksleiviai savo gyvenimą grįstų dorinėmis vertybėmis;

15.6. padėti moksleiviams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

16.7. formuoti moksleivių sveikos gyvensenos, civilinės saugos, saugos darbe bei buityje įgūdžius;

16.8. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų, pedagoginės prevencijos principo;

16.9. pasiruošti pamokoms, papildomojo ugdymo užsiėmimams;

16.10. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti moksleivius, jų tėvus (ar vaiko globėjus), kolegas ir mokyklos vadovus;

16.11. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu mokytis vienam iš kito;

16.12. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;

16.13. laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių.

17. Klasės auklėtojų pareigos:

17.1. rūpintis moksleivių asmenybiniu ir socialiniu ugdymu bei branda;

17.2. burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininkas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, asmens sveikatos priežiūros darbuotojas, papildomojo ugdymo organizatorius ir kt.) klasės moksleivių ugdymui planuoti ir derinti;

17.3. pažinti moksleivių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;

17.4. domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga, padėti jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą; puoselėti sveiką gyvenseną;

17.5. padėti moksleiviams formuotis vertybines nuostatas, ugdyti jų pilietiškumą, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;

17.6. bendrauti su kiekvienu moksleiviu ir jo šeima, informuoti tėvus (ar vaiko globėjus) apie jo mokymąsi ir elgesį; neatidėliojant išsiaiškinti mokyklos nelankymo priežastis;

17.7. suteikti vaikui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta, seksualinis ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoti mokyklos vadovus bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą;

17.8. padėti moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;

17.9. padėti moksleiviams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį.

18. Sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos:

18.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

18.2. iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautą informaciją apie moksleivio sveikatą įtraukti į moksleivio sveikatos istoriją; tvarkyti kitą medicininę dokumentaciją;

18.3. prižiūrėti higienos normų ir taisyklių laikymąsi mokykloje, kontroliuoti moksleivių darbo ir poilsio režimo organizavimą, jų maitinimą, fizinio krūvio dozavimą kūno kultūros užsiėmimuose;

18.4. analizuoti moksleivių sergamumą ir kas pusmetį apie jų sveikatą pateikti rekomendacijas klasių auklėtojams ir mokyklos vadovams;

18.5. dalyvauti moksleivių sveikatingumo ugdyme, bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis ir kt.

19. Mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi mokyklos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareiginėmis instrukcijomis.

VIII. SAVIVALDA

20. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

21. Mokykla savo nuostatuose nustato rinkimų į mokyklos tarybą procedūrą, remdamasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, konkurencija, periodiškumu, aiškiu procedūros apibrėžtumu. Mokyklos taryboje moksleiviai, tėvai ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis. Mokyklos tarybos veikloje gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai.

22. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, mokyklos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

23. Mokyklos taryba už veiklą atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės bei vietos bendruomenės nariams.

24. Švietimo įstaigos steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustatę, kad tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

25. Mokyklos taryba:

25.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;

25.2. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

25.3. teikia siūlymus mokyklos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbo rezultatus; vertina mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;

25.4. pedagogų tarybos (sekcijos) teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus;

25.5. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą;

25.6. skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

25.7. kontroliuoja mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą;

25.8. gali sustabdyti kitų mokyklos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

26. Pedagogų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai. Pedagogų tarybos sudaromos visose bendrojo lavinimo mokyklose, jei jose yra daugiau nei 3 mokytojai. Didelėse mokyklose, kuriose yra daugiau kaip po vieną paralelią klasę, atskirų pakopų (1-4, 5-10, 11-12) ar gimnazijos klasių moksleivių ugdymo problemoms aptarti tose klasėse dirbantys pedagogai gali sudaryti atskiras pedagogų tarybos sekcijas.

27. Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą (semestrą). Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Mokyklose, kuriose pedagogų tarybos susiskirsčiusios sekcijomis, bendri posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, pedagogų tarybos sekcijų posėdžiai – ne rečiau kaip kartą per trimestrą (semestrą).

28. Pedagogų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, sekcijai – direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už atitinkamos pakopos moksleivių ugdymo proceso organizavimą. Pedagogų tarybos (sekcijos) sekretorių renka pedagogų tarybos (sekcijos) nariai.

29. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tuo metu dirbančių tarybos (sekcijos) narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

30. Pedagogų taryba (sekcija):

30.1. aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

30.2. diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus;

30.3. kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.

31. Mokykloje steigiamos moksleivių savivaldos institucijos: moksleivių konferencija (susirinkimas), moksleivių taryba (komitetas) ar pan.

32. Moksleivių konferencija (susirinkimas) organizuojama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus. Jos darbe dalyvauja klasių susirinkimuose išrinkti delegatai.

33. Moksleivių konferencija (susirinkimas):

33.1. formuoja moksleivių savivaldos institucijas;

33.2. renka moksleivius į mokyklos tarybą ir moksleivių tarybą (komitetą) ar kitas savivaldos institucijas;

33.3. svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

33.4. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

33.5. tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus, įstatus ir pan.;

33.6. išklauso moksleivių savivaldos institucijų ataskaitas ir vertina jų veiklą.

34. Jeigu mokykloje veikia moksleivių taryba, mokyklos nuostatuose nustatoma moksleivių tarybos rinkimų procedūra, kuri remiasi demokratiniais rinkimų principais: slaptumu, visuotinumu, konkurencija, periodiškumu, aiškiu procedūros apibrėžtumu.

35. Moksleivių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, kurios struktūrą, veiklos nuostatus tvirtina moksleivių konferencija.

36. Moksleivių taryba (komitetas):

36.1. svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;

36.2. koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;

36.3. organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;

36.4. svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;

36.5. inicijuoja mokyklos laikraščio (sienlaikraščio) leidybą, vietinio radijo laidą ir pan.;

36.6. priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos (susirinkimo) sušaukimo.

37. Mokykloje veikia klasių tėvų komitetai, kuriuos kiekvienų mokslo metų pradžioje klasės moksleivių tėvai renka balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų komitetai kartu su klasės auklėtojais planuoja klasės tėvų susirinkimus ir padeda klasės auklėtojams spręsti iškilusias organizacines problemas.

X. VALDYMAS

38. Mokyklai vadovauja direktorius. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų steigėjai juos skiria vadovaudamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir viešo konkurso organizavimo tvarka. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų, sutarčių pagrindu įsteigtų kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija, direktorius skiria ir atleidžia iš darbo valstybės ar savivaldybių institucijos religinės bendrijos teikimu.

39. Direktorius:

39.1. inicijuoja mokyklos veiklos programų rengimą, aiškina mokyklos bendruomenės nariams valstybinę bei regioninę švietimo politiką;

39.2. telkia mokyklos bendruomenę valstybinei švietimo politikai įgyvendinti, mokyklos veiklos programai vykdyti; kartu su religine bendrija įsteigtoje mokykloje – religinės bendrijos nustatytiems pasaulėžiūros ugdymo reikalavimams įgyvendinti;

39.3. rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius mokyklos bendruomenės santykius;

39.4. skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą;

39.5. inicijuoja darbuotojų pareiginių instrukcijų rengimą ir jas tvirtina;

39.6. rengia mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles, organizuoja jų projekto svarstymą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

39.7. kartu su mokyklos taryba nustato moksleivių ir darbuotojų skatinimo sistemą;

39.8. kontroliuoja, kad mokyklos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos;

39.9. stebi, analizuoja, vertina mokyklos veiklą, ugdymo rezultatus;

39.10. rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis;

39.11. sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės- psichologinės pagalbos moksleiviams teikimu;

39.12. plėtoja bendradarbiavimą su moksleivių tėvais (ar vaiko globėjais);

39.13. palaiko ryšius su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokyklos rėmėjais, vietos bendruomene;

39.14. organizuoja pagrindinės ir vidurinės mokyklos baigimo egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Egzaminų centrui;

39.15. rūpinasi mokyklos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų ir civiline sauga;

39.16. sudaro metinę mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, organizuoja mokyklos veiklos sąvado (metinės ataskaitos) rengimą ir teikia mokyklos tarybai aprobuoti;

39.17. rūpinasi tarptautiniais mokyklos ryšiais;

39.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose.

40. Direktoriaus pavaduotojas(-ai) ugdymui:

40.1. organizuoja ugdymo plano, bendrųjų programų vykdymą, pamokų ir papildomo ugdymo tvarkaraščių sudarymą;

40.2. vadovauja neįgalių vaikų integravimosi programų įgyvendinimui, organizuoja Specialiojo ugdymo komisijos darbą;

40.3. teikia pagalbą pedagogams, prižiūri, kaip vykdomi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

40.4. stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

40.5. skatina pedagogus tobulinti kvalifikaciją, dalykiškai bendradarbiauti ir atestuotis;

40.6. tvarko moksleivių ir mokyklos baigimo dokumentų apskaitą;

40.7. vykdo moksleivių teisės pažeidimų prevenciją, informuoja suinteresuotas institucijas apie vengiančius mokytis vaikus ir įstatymų nustatyta tvarka taiko poveikio priemones;

40.8. organizuoja tėvų (ar vaiko globėjų) švietimą;

40.9. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

41. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams:

41.1. rūpinasi mokyklos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, sanitarija ir higiena;

41.2. organizuoja aptarnaujančiojo personalo darbą;

41.3. rūpinasi mokyklos pastatų, inventoriaus ir mokymo priemonių apsauga;

41.4. vykdo kitas pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

X. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

42. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

Mokykloje, įsteigtoje kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija, reikalavimus pedagoginiam personalui nustato religinė bendrija.

43. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

XI. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA

44. Mokyklos vadovai ir pedagogai atestuojasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų, įsteigtų kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija, vadovų ir pedagogų atestaciją pagal savo kompetenciją organizuoja abu steigėjai.

XII. ARCHYVAS IR RAŠTVEDYBA

45. Mokyklos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos standartas LST 6.1-92, Pavyzdinė bendrojo lavinimo mokyklų bylų nomenklatūra, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

XIII. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS. IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

46. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

XIV. MOKYKLOS RYŠIAI

47. Mokykla yra pavaldi steigėjui.

48. Mokykla bendradarbiauja su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, studijų institucijomis ir kt.).

49. Mokykla dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse organizacijose, organizuoja bendrus renginius su kitomis mokyklomis ir vietos bendruomene ir kt.

XV. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

50. Valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų veiklą prižiūri steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta tvarka. Bendrosios švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus. Mokyklos veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę, savivaldos ir valstybines valdžios institucijas apie mokyklos atliekamo ugdymo kokybę.

51. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas.

XVI. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

52. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, valstybės ar savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

53. Mokykla visiškai arba iš dalies yra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

54. Nevalstybinės mokyklos išlaikomos steigėjų lėšomis. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos) valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.

55. Mokykla gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jas sudaro: patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara, pajamos, gautos už papildomą ugdymą, kursus, renginius, gaminamą produkciją ir kt.

56. Nebiudžetinės lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

57. Finansines operacijas vykdo mokyklos arba centralizuota buhalterijos tarnyba.

58. Mokykla gali turėti savo fondą, kurio sudarymo šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

XVII. ATSAKOMYBĖ

59. Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles.

60. Pedagogai ir tėvai (ar vaiko globėjai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

61. Pedagogai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokyklos organizuotų renginių metu.

62. Mokyklos vadovybė atsako už švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų norminių dokumentų vykdymą, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.

63. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.

64. Mokyklos vadovams ir kitiems dirbantiesiems, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XIX. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

65. Bendrojo lavinimo mokyklos nuostatus tvirtina jos steigėjas, mokyklos tarybai pritarus.

66. Valstybinių ar savivaldybių mokyklų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nuostatus tvirtina abu steigėjai.

67. Nevalstybinės mokyklos nuostatus steigėjas privalo suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama mokykla, švietimo padalinio vadovu.

68. Mokyklos nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus bendriesiems nuostatams arba mokyklos vadovybės (direktoriaus) ar mokyklos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina steigėjas.

XIX. REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

69. Mokykla reorganizuojama ir likviduojama steigėjo iniciatyva vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais.

XX. REGISTRAVIMAS

70. Mokykla įregistruojama, perregistruojama ir išregistruojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

______________

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos

bendrųjų nuostatų

priedas

REIKALAVIMAI BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS NUOSTATAMS

Mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis šiais Nuostatais, išryškinant mokyklos specifiką ir laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Valstybinių ar savivaldybių mokyklų, sutarties pagrindu steigiamų kartu su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nuostatuose numatoma, kad pasaulėžiūros ugdymo reikalavimus ir reikalavimus su ugdymu susijusiam mokyklos personalui nustato religinė bendrija.

Mokyklos nuostatų bendrojoje dalyje turi būti:

1. visas mokyklos pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas mokyklos pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba;

2. mokyklos įsteigimo data, pagrįsta teisės aktais ar istoriniais šaltiniais;

3. mokyklos veiklos pradžios data (jeigu ji nesutampa su įsteigimo data);

4. mokyklos adresas;

5. mokyklos priklausomybė (valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė);

6. steigėjai:

6.1. juridiniai asmenys (pavadinimas, identifikavimo kodas, adresas);

6.2. fiziniai asmenys (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas);

7. mokymo formos (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė, eksternu ir kt.);

8. pagrindinė veiklos rūšis ir kodas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 05 17 nutarimu Nr. 696 (Žin., 1995, Nr. 43-1054) patvirtintą „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“;

9. kitos veiklos rūšys ir kodai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 05 17 nutarimu Nr. 696 (Žin., 1995, Nr. 43-1054) patvirtintą „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“;

10. mokyklos veiklą koordinuojančios Vyriausybės įstaigos ar savivaldos institucijos pavadinimas ir identifikavimo kodas (ministerijos, departamento, apskrities viršininko administracijos, kitos Vyriausybės įstaigos, savivaldybės);

11. išsilavinimo pažymėjimai (brandos atestatas, pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas ir kt.) ir jų kodai.

MOKSLEIVIŲ ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS

1. Moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

2. Pedagogų ir mokyklos tarybų nutarimu mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas (100 balų, raidinę, procentinę), nusistatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką.

3. Siektina, kad vertinimas atspindėtų moksleivio siekius, pastangas, padarytą pažangą, leistų kiekvienam ugdytiniui pajusti asmenybės pripažinimą, skatintų mokymosi motyvaciją.

4. Pažymiais nevertinama: visų klasių dorinis ugdymas bei 1-2 klasės moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai.

5. Rekomenduojama pažymiais nevertinti: pradinių klasių užsienio kalbos, visų klasių muzikos, dailės ir kūno kultūros, 5 klasės I trimestro ir 3-4 klasių moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių.

MOKSLEIVIŲ ELGESIO VERTINIMAS

1. Moksleivių elgesį stebi ir pagal mokyklos bendruomenės nusistatytas moksleivių elgesio vertinimo taisykles vertina klasės auklėtojas, apie tai nuolat informuoja tėvus, mokyklos vadovybę.

2. Moksleivio elgesio vertinimas klasės žurnale ir mokyklos baigimo dokumentuose nefiksuojamas.

3. Ypatingais atvejais (sunkus nusikaltimas, piktybinis moksleivių elgesio taisyklių laužymas) gavus raštišką rajono (miesto) savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens (švietimo skyriaus vedėjo) pritarimą, moksleivis yra šalinamas iš mokyklos. Direktorius apie moksleivio pašalinimą iš mokyklos informuoja savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

4. Nepažangūs moksleiviai, sulaukę 16 metų, gali būti šalinami iš mokyklos.

MOKYKLOS VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1. Mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklės – mokyklos bendruomenės darbą reglamentuojantis dokumentas.

2. Taisyklės reglamentuoja:

2.1. ugdymo organizavimo tvarką (pamokų laikas, trukmė, atostogos ir nedarbo dienos, budėjimas, pedagogų pavadavimas ir pan.).

2.2. personalo darbo tvarką, jo skatinimo ir drausminimo priemonių sistemą;

2.3 moksleivių elgesio taisykles su skatinimo ir drausminimo priemonių sistema;

2.4. moksleivių maitinimosi ir sveikatos priežiūros tvarką;

2.5. naudojimosi mokyklos patalpomis, turtu, patalpų ir inventoriaus priežiūros tvarką.

______________