LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ REGISTRO PILDYMO METODIKOS IR TEISĖS AKTŲ KLASIFIKAVIMO PAGAL KLASIFIKATORIŲ EUROVOC METODIKOS PATVIRTINIMO
2007 m. liepos 12 d. Nr. 1R-281
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1R-281
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ REGISTRO
PILDYMO METODIKA
1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro pildymo metodika (toliau – ši Metodika) skirta nustatyti, kokiais teisės aktais pildomas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras (toliau – Teisės aktų registras) bei apibrėžti Teisės aktų registro duomenų šaltinius.
2. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.2. norminis teisės aktas – teisės aktas, priimtas įstatymuose numatyta tvarka ir forma ir skirtas nustatyti, pakeisti ar papildyti teisės normas;
3. Teisės aktų registro objektas:
3.1. Lietuvos Respublikos teisės aktai, pradedant 1990 m. kovo 11 d. aktais dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo;
3.2. teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje nuo 1940 m. birželio 15 d., nepraradę galios ir nepakeisti vėlesniais teisės aktais ar pripažinti negaliojančiais 1990 m. kovo 11 dienai;
3.3. teisės aktai, priimti nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1940 m. birželio 15 d., kurių galiojimas pripažįstamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, sudarytas iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat paminėti po 1990 m. kovo 11 d. priimtuose teisės aktuose.
4. Iš šios Metodikos 3.1 punkte nurodytų teisės aktų į Teisės aktų registrą įtraukiami:
4.3. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis (tarptautines mišriąsias sutartis), skelbiamas lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
4.9. ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai bei kiti teisės aktai;
4.10. įsiteisėję teismų sprendimai, pripažįstantys negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius teisės aktus ar jų dalis, jeigu šių aktų ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai;
4.11. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių referendumo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų, pakartotinių rinkimų rezultatų, sprendimai dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo ir jų pripažinimo nutrūkusiais bei kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kurių skelbimą „Valstybės žiniose“ nustato įstatymai.
5. Šios Metodikos 4.6 ir 4.7 punktuose nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai (taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai) įtraukiami į Teisės aktų registrą, neatsižvelgiant į jų skelbimą nustatančius reikalavimus.
6. Šios Metodikos 4.1–4.5 ir 4.8–4.11 punktuose nurodyti teisės aktai įtraukiami į Teisės aktų registrą atsižvelgiant į jų registravimui ir oficialiam paskelbimui nustatytus reikalavimus.
7. Be šios Metodikos 3.2 punkte paminėtų teisės aktų į Teisės aktų registrą turi būti įtraukti įstatymai, priimti iki 1990 m. kovo 11 d., ir kurių sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 118-3046), ir šiuos įstatymus keitę įstatymai. Taip pat į Teisės aktų registrą įtraukiami nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai, paminėti po 1990 m. kovo 11 d. priimtuose teisės aktuose.
8. Į Teisės aktų registrą turi būti įtraukti lietuvių kalba paskelbti norminiai teisės aktai, kurių sąrašai remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ ar „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
9. Šios Metodikos 3.2 ir 7 punktuose paminėti norminiai teisės aktai įtraukiami į Teisės aktų registrą iš atitinkamų 1940–1990 metų oficialių šaltinių: t. y. leidinių, atitinkančių dabartinį leidinį „Valstybės žinios“; Įstatymų sąvado, kuris buvo leidžiamas nuo 1983 m. iki 1985 m., Įstatymų sisteminio rinkinio, kuris buvo leidžiamas nuo 1974 m. iki 1982 m., kitų nuo 1940 iki 1955 m. ir vėlesnių metų oficialių šaltinių (pvz., Ministrų Tarybos kas mėnesį leistų knygų).
10. Šios Metodikos 9 punkte nurodyti norminiai teisės aktai įtraukiami į Teisės aktų registrą tokia redakcija, kuri minėtuose šaltiniuose paskelbta. Kitos atitinkamų teisės aktų pakeitimo ar papildymo redakcijos įtraukiamos remiantis kituose oficialiuose šaltiniuose paskelbtais tekstais.
11. Šioje Metodikoje minimi 1940–1990 metais priimtų teisės aktų šaltiniai saugomi Teisingumo ministerijos Norminių teisės aktų fonde. Teisės aktų registras pildomas remiantis šiame fonde sukauptais teisės aktais, naudojantis teisės aktų skirstinio pagrindu sukurta kartoteka.
12. Šios Metodikos 3.2 punkte išvardinti teisės aktai į Teisės aktų registrą įtraukiami atgaline chronologine tvarka, t. y. nuo 1990 m. iki 1940 m.
13. Šios Metodikos 3.2, 7 ir 8 punktuose teisės aktų pripažinimo netekusiais galios data nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2729, Nr. 118-3045), jeigu kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta kita jų pripažinimo netekusiais galios data.
14. Į Teisės aktų registrą įtraukti teisės aktai, kurie vėliau pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ar kitiems teisės aktams, iš Teisės aktų registro neišbraukiami, tačiau šalia jų nurodomas atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas ar „Valstybės žiniose“ paskelbtas įsiteisėjęs kito teismo sprendimas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1R-281
TEISĖS AKTŲ KLASIFIKAVIMO PAGAL KLASIFIKATORIŲ EUROVOC METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Teisės aktų klasifikavimo pagal klasifikatorių Eurovoc metodika (toliau – ši Metodika) yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, taikomas nustatyti, kurie klasifikatoriuje Eurovoc naudojami terminai priskiriami į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registrą (toliau – Teisės aktų registrą) įtrauktiems teisės aktams.
3. Pagrindinės šioje Metodikoje naudojamos sąvokos:
3.1. Klasifikatorius Eurovoc – struktūrizuotas sąvokų (žodžių ir žodžių junginių), tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinančių į Teisės aktų registrą įtrauktų teisės aktų turinį, sąrašas, pagal kurį vykdoma teisės aktų paieška Teisės aktų registre. Ši Metodika parengta pagal klasifikatoriaus Eurovoc 4.2 lietuviškąją versiją.
3.2. Teisės aktas – kiekvienas teisės aktas, įtrauktas į Teisės aktų registrą arba turintis būti įtrauktas į Teisės aktų registrą.
3.5. Raktinis žodis – terminas, naudojamas apibudinti teisės akto paskirtį ir teisės aktu reguliuojamų teisinių santykių turinį.
3.6. Deskriptorius – terminas, kuriuo tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinamas teisės aktų turinys ir kurio naudojimą klasifikavimui numato klasifikatorius Eurovoc.
3.7. Nedeskriptorius – terminas, klasifikatoriuje Eurovoc pripažįstamas identišku arba analogišku deskriptoriumi pripažintam terminui arba tokiam terminui prilyginamas, ir yra naudojamas kaip atitinkamo deskriptoriaus paieškos priemonė.
3.8. Atitikimo ryšiai – reikšminiai terminų ryšiai. Atitikimo ryšiai gali būti visiško sinonimiškumo ryšiai (ryšiai tarp terminų, kurių prasmės visiškai sutampa), dalinio sinonimiškumo ryšiai (ryšiai tarp artimų pagal prasmę terminų), antonimiškumo ryšiai (ryšiai tarp terminų, kurių prasmės yra priešingos viena kitai), apėmimo ryšiai (ryšiai tarp terminų, taikomų tiems patiems objektams apibūdinti, tačiau kurių vienas (apimantysis) taikomas apibūdinti ir objektams, kurių neapibūdina kitas (apimamasis) terminas).
II. TEISĖS AKTŲ KLASIFIKAVIMAS
4. Teisės akto klasifikavimas susideda iš raktinių žodžių paieškos ir deskriptorių pritaikymo etapų.
5. Raktinių žodžių paieškos etape sudaromas galimų raktinių žodžių sąrašas, į kurį įtraukiami:
5.2. terminai, bet kuria gramatine forma naudojami teisės akto dalies, skyriaus arba skirsnio pavadinime;
5.5. terminai, kurie kaip deskriptoriai jau yra priskirti teisės aktui, kuris yra keičiamas, papildomas arba panaikinamas klasifikuojamuoju teisės aktu;
5.6. terminai, kurie kaip deskriptoriai jau yra priskirti teisės aktui, kurio įgyvendinimą reglamentuoja klasifikuojamasis teisės aktas;
5.7. terminai, kurie kaip deskriptoriai jau yra priskirti aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, kuriame numatytas klasifikuojamojo teisės akto priėmimas;
6. Iš sudaryto galimų raktinių žodžių sąrašo atrenkami ne daugiau kaip 8 raktiniai žodžiai, kurie tiksliausiai apibūdina klasifikuojamo teisės akto, jo dalių, skyrių arba skirsnių paskirtį ir jų reguliuojamų svarbiausių teisinių santykių turinį. Raktiniai žodžiai, tarpusavyje susiję visiško sinonimiškumo atitikimo ryšiais, traktuojami kaip vienas raktinis žodis. Tais atvejais, kai yra akivaizdi būtinybė teisės akto klasifikavimui naudoti daugiau deskriptorių, ši nuostata netaikoma.
7. Deskriptorių pritaikymo etape nustatoma atitiktis tarp deskriptorių ir atrinktųjų raktinių žodžių ir deskriptoriai priskiriami klasifikuojamajam teisės aktui.
8. Pritaikant deskriptorius laikomasi šio eiliškumo:
8.1. nustatoma, ar tarp atrinktųjų raktinių žodžių yra terminai, pripažįstami deskriptoriais. Nustačius tokius terminus, jie priskiriami klasifikuojamajam teisės aktui kaip deskriptoriai. Jeigu raktinis žodis apėmimo ryšiu yra susijęs su daugiau kaip vienu deskriptoriumi, šie deskriptoriai taip pat gali būti priskiriami klasifikuojamam teisės aktui;
8.2. nustatoma, ar tarp atrinktųjų raktinių žodžių yra terminai, pripažįstami nedeskriptoriais. Nustačius tokius terminus, klasifikuojamajam teisės aktui priskiriami deskriptoriai, klasifikatoriaus Eurovoc atitikimo ryšiais susieti su nustatytaisiais nedeskriptoriais;
8.3. nustatoma, ar tarp atrinktųjų raktinių žodžių yra terminai, kurie gali būti atitikimo ryšiais susieti su deskriptoriais arba nedeskriptoriais. Nustačius terminą, kuris atitikimo ryšiu gali būti susietas su deskriptoriumi, šis deskriptorius priskiriamas klasifikuojamajam teisės aktui. Nustačius terminą, kuris atitikimo ryšiais gali būti susijęs su nedeskriptoriais, klasifikuojamajam teisės aktui priskiriamas deskriptorius, klasifikatoriaus Eurovoc atitikimo ryšiais susietas su nustatytu nedeskriptoriumi.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS