LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS TIKSLINIO FINANSAVIMO TVARKŲ IR SĄLYGŲ

2001 m. kovo 30 d. Nr. 88

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 24-797),

1. Tvirtinu:

1.1. Paramos nelaimės atveju teikimo tvarką (1 priedas);

1.2. Bitininkystės rėmimo tvarką (2 priedas);

1.3. Ekologinio žemės ūkio plėtotės finansavimo tvarką (3 priedas);

1.4. Paramos žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas finansavimo tvarką (4 priedas);

1.5. Žemės ūkio užsakomųjų tyrimų programų finansavimo 2001 metais tvarką (5 priedas);

1.6. Ūkių modernizavimo finansavimo tvarką (6 priedas);

1.7. Tiesioginių išmokų už karves žindenes išmokėjimo tvarką (7 priedas);

1.8. Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skyrimo rajonams ir jų naudojimo tvarką (8 priedas);

1.9. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo finansavimo tvarką (9 priedas);

1.10. Gyvulių registravimo ir identifikavimo finansavimo tvarką (10 priedas);

1.11. Veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir žvėrelių įsigijimo 2001 metais paramos teikimo tvarką (11 priedas);

1.12. Veislininkystės finansavimo tvarką (12 priedas);

1.13. Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų naudojimo krypčių koordinatorius (13 priedas).

2. Pripažįstu netekusius galios:

2.1. 1998 12 31 žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 333 „Dėl Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo krypčių ir programų koordinatorių skyrimo“;

2.2. 2000 03 20 žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 94 „Dėl 2000 metais įsigytų veislinių gyvulių ir paukščių subsidijavimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 25-662);

2.3. 2000 04 03 įsakymą Nr. 109 „Dėl veislininkystės tikslinės programos“ (Žin., 2000, Nr. 28-791);

2.4. 2000 04 04 žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 113 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 30-847) 1.2, 1.3, 1.5, 1.6, 1.7, 1.8, 1.9, 1.11, 1.12 punktus.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

1 priedas

PARAMOS NELAIMĖS ATVEJU TEIKIMO TVARKA

Pašalpa iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skiriama žemės ūkio subjektams, kurie dėl gaisrų, užkrečiamųjų ligų, gamtos stichinių nelaimių einamaisiais metais iš dalies arba visiškai prarado pastatus, žemės ūkio techniką, įrangą ir įrengimus (išskyrus lengvuosius automobilius), o gyvulius ir paukščius prarado visiškai.

1. Gyvulių ir paukščių užkrečiamosios ligos, dėl kurių veterinarijos specialistai nurodo, jog būtina sunaikinti gyvulį, paukštį arba jo skerdieną, yra šios: snukio ir nagų liga (A 010); vezikulinis stomatitas (A 020–A 023); kiaulių vezikulinė liga (A 030); galvijų maras (A 040); smulkių atrajotojų maras (A 050); kontaginė galvijų pleuropneumonija (A 060); žvynelinė liga (A 070); Rifto slėnio karštligė (A 080); mėlynojo liežuvio liga (A 090); avių ir ožkų raupai (A 100); afrikinė arklių liga (A 110); afrikinis kiaulių maras (A 120); klasikinis kiaulių maras (A 130); paukščių gripas (A 150); Njūkaslio liga (A 160); juodligė (B 051); pasiutligė (B 058); galvijų spongiforminė encefalopatija (B 115); kergimo liga (B 202); arklių infekcinė anemija (B 205); trichineliozė (B 255); galvijų bruceliozė (B 103); galvijų tuberkuliozė (B 105); galvijų leukozė (B 108); avių bruceliozė (B 151); ožkų bruceliozė (B 152); kiaulių bruceliozė (B 253).

2. Žemės ūkio skyrius sudaro nelaimių nuostoliams nagrinėti komisiją. Komisija, gavusi nukentėjusiojo prašymą, nustato visiškai arba iš dalies žuvusio turto teisinę priklausomybę, apskaičiuoja nuo nelaimės nukentėjusiojo turto likutinę vertę ir nustato realius nuostolius bei numatomos skirti pašalpos dydį.

3. Komisija, vertindama žemės ūkio subjekto turtą:

3.1. nustato statybinę pastatų vertę (atskaičius nusidėvėjimą) pagal Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro įkainotą statybinę vertę (iki nelaimės ir po jos), jeigu pastatai teisiškai įregistruoti. Jeigu pastatai statomi ir dar galioja leidimas statybai vykdyti, atlikti statybos darbai vertinami sąmatinėmis kainomis, apskaičiavus jas pagal Statistikos departamento nustatomus statybos pabrangimo koeficientus;

3.2. žemės ūkio technika ir įrengimai vertinami rinkos kainomis priklausomai nuo jų eksploatavimo laiko;

3.3. produktyvūs gyvuliai ir paukščiai vertinami nelaimės metu galiojančiomis rinkos kainomis;

3.4. ūkyje išaugintas gyvulių ir paukščių prieauglis vertinamas faktiškų išlaidų dydžiu;

3.5. pirkti gyvuliai ir paukščiai vertinami įsigijimo kainomis (jeigu yra pirkimo dokumentų nuorašai).

4. Komisijai pateikiami šie dokumentai:

4.1. nukentėjusiojo nuo nelaimės žemės ūkio subjekto prašymas skirti pašalpą, kuriame nurodoma atsiskaitomoji sąskaita banke;

4.2. žemės ūkio subjekto įregistravimo pažymėjimas;

4.3. įmonės įstatai;

4.4. pažyma iš atitinkamų žinybų apie įvykusią nelaimę (priklausomai nuo nelaimės pobūdžio);

4.5. dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą.

5. Komisija, nustačiusi, kad nuo nelaimės nukentėję asmenys ar įmonės turi teisę į žalos atlyginimo pašalpą, sukaupia informaciją apie:

5.1. žemės ūkio subjekto žemės naudmenų plotą;

5.2. nelaimės metu iš dalies ar visiškai sunaikintą turtą;

5.3. nelaimės metu sunaikinto ar apgadinto turto vertę;

5.4. nelaimės metu padarytos žalos dydį.

6. Žemės ūkio subjektai pateikia dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus.

7. Pašalpa, vadovaujantis komisijos pateiktais dokumentais, skiriama rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo įsakymu. Už žemės ūkio subjekto apdraustą draudimo įstaigoje nelaimės metu prarastą ar apgadintą turtą skiriama iki 60 proc., o už neapdraustą skiriama iki 20 proc. padarytos žalos dydžio pašalpa. Pašalpa ir draudimo atlyginimas negali būti didesni už nelaimės metu padarytą žalą.

8. Žemės ūkio subjektams, apdraudusiems pastatus, žemės ūkio techniką bei įrengimus, gyvulius, paukščius, pašarus, pasėlius bei kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (išskyrus gyvenamuosius namus ir lengvuosius automobilius) savanoriškuoju draudimu nepriklausomai nuo to, ar atsitiko nelaimė, kompensuojama 20 proc. draudimo įmokų sumos, sumokėtos per einamuosius metus. Kompensacijų išmokėjimo tvarka tvirtinama Žemės ūkio skyriaus vedėjo įsakymu.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

2 priedas

BITININKYSTĖS RĖMIMO TVARKA

1. Nustatyta tvarka įregistruotiems žemės ūkio subjektams, kurie laiko ne mažiau kaip 10 bičių šeimų, už kiekvieną peržiemojusią bičių šeimą, inventorizuotą iki einamųjų metų gegužės 15 d., iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų išmokama po 10 litų pajamų palaikymo subsidija.

2. Žemės ūkio subjektai, kurie turi 10 ir daugiau bičių šeimų ir pageidauja gauti subsidiją, iki einamųjų metų liepos 1 d. rajono Žemės ūkio skyriui pateikia šiuos dokumentus:

2.1. prašymą, kuriame nurodyta atsiskaitomoji sąskaita banke;

2.2. seniūnijos pažymą, patvirtinančią prašyme nurodytą bičių šeimų skaičių;

2.3. ūkininko ūkio ar įmonės įregistravimo pažymėjimą.

3. Žemės ūkio subjektai pateikia notariškai patvirtintus dokumentų nuorašus arba dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus.

4. Žemės ūkio skyrius, įsitikinęs dokumentų teisingumu, lėšas perveda į žemės ūkio subjekto sąskaitą.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

3 priedas

EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTOTĖS FINANSAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Finansavimo tikslas – priderinti Lietuvos teisės aktus prie ES agrarinės aplinkosaugos teisės normų ir bendrosios žemės ūkio politikos principų, perorientuoti Lietuvos žemės ūkį į ekologinį, įvairinti žemės ūkio subjektų veiklos pobūdį, plėsti žemės ūkio produkcijos asortimentą, skatinti paklausios produkcijos auginimą, plėsti ekologinį žemės ūkį ir tobulinti jo infrastruktūrą.

2. Finansavimo kryptys:

2.1. tiesioginių išmokų mokėjimas už sertifikuotas žemės ūkio naudmenas ekologinės gamybos ūkiams ir įmonėms 5 metus;

2.2. ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimo išlaidų dalinis kompensavimas;

2.3. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir ekologiškai švarios žemdirbystės plėtojimo intensyvaus karsto zonoje tikslinės programos (Tatulos programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 719, finansavimas (vykdoma tik patvirtinus išlaidų sąmatą).

II. FINANSAVIMO TVARKA

3. Žemės ūkio subjektams, vystantiems ekologinę gamybą ir įgyvendinantiems perspektyvinį ūkininkavimo planą, 5 metus skiriama tiesioginė išmoka už sertifikuotų žemės ūkio naudmenų hektarą.

4. Pirmuosius 3 metus kasmet mokama ši nustatyto dydžio tiesioginė išmoka už sertifikuotų žemės ūkio naudmenų hektarą, iš jų:

80 Lt už pūdymus;

120 Lt už varpinių javų pasėlius;

270 Lt už daržovių, ankštinių javų ir bulvių pasėlius;

450 Lt už uogynus, sodus.

5. Tolesnius dvejus metus kasmet mokama 50 proc. 4 punkte nustatyto dydžio tiesioginė išmoka.

6. Išmokos dydis vienam žemės ūkio subjektui mokamas ne didesnis kaip 10 000 Lt per metus.

7. Tiesiogines išmokas moka rajonų žemės ūkio skyriai.

8. Žemės ūkio subjektai, pretenduojantys į paramą, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. rajonų žemės ūkio skyriams privalo pateikti šiuos dokumentus:

8.1. nustatytos formos paraišką tiesioginei išmokai gauti (1 priedas);

8.2. sertifikatą, įrodantį ūkio ar įmonės ekologinės gamybos statusą;

8.3. ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus (balansą, pelno-nuostolių ataskaitą arba ūkininkas, jei yra PVM mokėtojas, turi pateikti PVM deklaracijų kopijas. Jei žemės ūkio subjektas nėra PVM mokėtojas, turi pateikti ūkio apskaitos dokumentus, patvirtinančius paramos gavėjo pajamas);

8.4. ūkinės veiklos žurnalą;

8.5. ūkio ar įmonės įregistravimo pažymėjimą;

8.6. įmonės įstatus;

8.7. žemės nuomos ar panaudos sutartį, nuosavybės teisės arba kitus dokumentus, kurių pagrindu sertifikuotos žemės ūkio naudmenos valdomos ir naudojamos išmokų mokėjimo laikotarpiu.

9. Žemės ūkio subjektai pateikia dokumentų kopijas ir jų patikrai paliudijančius originalus.

10. Išmokų mokėjimo tvarka:

10.1. Rajonų žemės ūkio skyrius pateiktus žemės ūkio subjekto paraišką ir kitus dokumentus įregistruoja. Rajono konkursų komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį (bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.) juos išnagrinėja ir priima atitinkamą sprendimą dėl išmokų skyrimo. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, rajono žemės ūkio skyrius sudaro su žemės ūkio subjektu (toliau – paramos gavėju) nustatytos formos sutartį (2 priedas). Jeigu komisija priima neigiamą sprendimą, turi būti nurodytos priežastys, trukdančios gauti tiesioginę išmoką. Tuo atveju rajono konkursų komisija paramos gavėjui nustato laikotarpį (ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 25 d.), per kurį šios priežastys turi būti pašalintos.

10.2. Galutinį sprendimą dėl išmokų mokėjimo rajono konkursų komisija priima iki einamųjų metų rugsėjo 30 d.

10.3. Žemės ūkio ministerija iki einamųjų metų gruodžio 1 d. perveda lėšas rajonų žemės ūkio skyriams, o šie iki gruodžio 30 d. – paramos gavėjams.

10.4. Tiesioginės išmokos paramos gavėjui nemokamos, jeigu:

10.4.1. pateikti ne visi dokumentai paramai gauti;

10.4.2. dokumentuose pateikti neteisingi duomenys;

10.4.3. dokumentai pateikti pavėluotai;

10.4.4. komisijos nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti laiku;

10.4.5. duomenys, kuriais remiantis skiriama išmoka, pasikeičia ir dėl to paramos gavėjas praranda teisę ją gauti;

10.4.6. sutartis su paramos gavėju buvo nutraukta.

10.5. Rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos įgaliotas narys kontroliuoja, ar paramos gavėjas atitinka šio įsakymo reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti, taip pat ar laikosi sutarties sąlygų ir informuoja apie tai komisijos pirmininką. Nustačius pažeidimus, rajono žemės ūkio skyrius turi teisę raštu kreiptis į ūkį sertifikavusią įstaigą dėl sertifikato anuliavimo ir sutartį vienašališkai nutraukti.

11. Nutraukus sutartį, paramos gavėjas netenka teisės į paramą einamaisiais metais bei grąžina paskutiniais metais išmokėtą sumą į Specialiosios kaimo rėmimo programos sąskaitą.

12. Už sertifikavimo darbus pagal ministro patvirtintus įkainius 75 proc. apmokama iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, 25 proc. apmoka žemės ūkio subjektas. Sertifikacijos įstaiga rajono žemės ūkio skyriui pateikia sąskaitą-faktūrą apie einamaisiais metais atliktus darbus. Už atliktus sertifikavimo darbus Žemės ūkio ministerija lėšas perveda rajonų žemės ūkio skyriams, o šie – sertifikacijos įstaigai.

13. Žemės ūkio subjektams, sudariusiems sutartis dėl tiesioginių išmokų (subsidijų) mokėjimo iki šios tvarkos patvirtinimo (1998, 1999 ir 2000 metais), tiesioginės išmokos mokamos pagal tvarką, galiojusią sutarties pasirašymo metu, tačiau išmokų dydis negali viršyti šios programos 4 ir 5 punktuose nustatyto išmokų dydžio.

14. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir ekologiškai švarios žemdirbystės plėtojimo intensyvaus karsto zonoje tikslinės programos (Tatulos programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 719, finansavimo tvarka:

14.1. programą vykdo viešoji įstaiga „Tatulos programa“.

14.2. žemės ūkio ministerija lėšas Specialiajai kaimo rėmimo programai (Tatulos programa) įgyvendinti perveda pagal jos patvirtintą išlaidų sąmatą.

______________

Ekologinio žemės ūkio

tikslinės programos

1 priedas

Paraiškos Nr.

Priėmimo data:

P A R A I Š K A

tiesioginėms išmokoms gauti pagal Ekologinio žemės ūkio tikslinę programą

1. Informacija apie pareiškėją (ūkininką, įmonės vadovą arba atstovą)

£ Ūkininkas £ Žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas) £ Kooperatinė bendrovė

£ Ūkinė bendrija £ Kitas juridinis ir fizinis asmuo ar

įmonė, neturinti juridinio asmens teisių

VARDAS	PAVARDĖ	ASMENS KODAS
IŠSILAVINIMAS, SPECIALYBĖ	ŪKININKAVIMO PRADŽIA	ŪKIO AR ĮMONĖS REGISTRO Nr.
ADRESAS	TELEFONO Nr.	FAKSO Nr.	EL. PAŠTO ADRESAS
BANKAS	BANKO KODAS	ATSISKAITOMOJI SĄSKAITA
ŪKIO AR ĮMONĖS ADRESAS (JEI SKIRIASI NUO NURODYTO)	TELEFONO Nr.	FAKSO Nr.	EL. PAŠTO ADRESAS

Ar pareiškėjas pats valdo ūkį?

Taip £ Ne £

Jeigu ne, nurodykite asmenį, valdantį ūkį, pateikdami vardą, pavardę, kitus asmens duomenis: _____

________________________________________________________________________________

Jeigu pareiškėjas įmonės arba bendrovės vadovas arba atstovas, nurodykite įmonės narių, pajininkų arba akcininkų skaičių:___________________________________________________________________________

2. Veiklos sritis

Nurodykite pagrindinę ūkio ar įmonės veiklos sritį:________________________________________

3. Informacija apie ūkį

3.1. Ūkio plotas

Rodikliai, ha	2001		2002
Rodikliai, ha	Nuosava	Nuomojama	Nuosava	Nuomojama
1. Žemės ūkio naudmenos, iš jų
Ariama žemė
Sodai
Pievos ir natūralios ganyklos
2. Miškai
3. Kita žemė
Iš viso:

3.2. Ūkyje dirbantys darbuotojai

Metai	Šeimos nariai (skaičius)	Pastoviai dirbantys (skaičius)	Samdomi sezono metu (skaičius)	Iš viso
2001
2002
2003
2004

4. Sertifikuoti pasėliai, už kuriuos prašoma paramos, ha

Kultūra	2001	2002 (planuojama)	2003 (planuojama)	2004 (planuojama)	2005 (planuojama)
Varpiniai javai
Ankštiniai javai
Kultūrinės ganyklos, pievos
Pūdymas
Daržovės
Bulvės
Uogynai, sodai
Iš viso

PAREIŠKĖJO PASIŽADĖJIMAS

Pareiškėjo vardas, pavardė.

Aš kreipiuosi į ________________________ rajono žemės ūkio skyrių prašydamas ______________

(suma žodžiais) litų paramos, kuri bus panaudota ekologinio žemės ūkio plėtrai įgyvendinti.

Aš savo parašu patvirtinu, kad informacija, pateikta šioje paraiškoje ir kituose pridedamuose dokumentuose, teisingai atspindi ūkio (įmonės, bendrovės, bendrijos) būklę šio dokumento pasirašymo dieną.

Aš suteikiu rajono žemės ūkio skyriui teisę patikrinti pateikus duomenis ir ieškoti papildomos informacijos apie mano ūkinę veiklą, naudojantis kitais prieinamais šaltiniais, jeigu jie manys, kad tai yra būtina.

Pareiškėjas

Vardas, pavardė, pareigos _____________________________________

Parašas Data_____________

______________

Ekologinio žemės ūkio

tikslinės programos

2 priedas

EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO SUTARTIS

___________________________ ūkio, sertifikato Nr. _______________________________

(sutarties sudarymo data ir vieta)

Mes,_____________________ rajono žemės ūkio skyrius (toliau – paramos teikėjas), atstovaudamas________________ ir ___________________ (toliau – paramos gavėjas) 2001 m._______ d. vykusio____________ rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos posėdžio sprendimu (protokolo Nr. ____) sudarėme penkerių metų laikotarpiui šią sutartį dėl ______________________ ūkio ekologinės plėtros ir Specialiosios kaimo rėmimo programos ekologinio žemės ūkio tikslinės programos lėšų tikslinio panaudojimo.

1. Paramos gavėjas įsipareigoja nuo sutarties sudarymo dienos penkerius metus:

1.1. nemažinti ūkio sertifikuoto žemės ūkio naudmenų ploto;

1.2. kasmet sertifikuoti žemės ūkio naudmenas, kuriose bus plėtojama ekologinė gamyba;

1.3. laikytis 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių;

1.4. kasmet iki rugsėjo 1 d. pateikti dokumentus tiesioginei išmokai gauti;

1.5. kasmet iki rugsėjo 30 d. apmokėti sertifikavusiai organizacijai 25 proc. sertifikavimo darbų išlaidų;

1.6. turėti ekologinės gamybos ūkio sėjomainos planus kiekvienam žemės sklypui;

1.7. kartą per sutarties galiojimo laikotarpį atlikti dirvožemio sunkiųjų metalų, maistmedžiagių (P, K) ir dirvos rūgštingumo (pH) tyrimus.

2. Paramos teikėjas įsipareigoja nuo sutarties sudarymo dienos penkerius metus:

2.1. kasmet apmokėti sertifikavusiai organizacijai iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų pagal ministro patvirtintus įkainius 75 proc. sertifikavimo darbų išlaidų;

2.2. iki einamųjų metų gruodžio 30 d. išmokėti tiesioginę išmoką už sertifikuotą žemės plotą.

3. Šalys gali nutraukti šią sutartį, įspėjusios raštu kitą šalį prieš vieną mėnesį.

4. Žemės ūkio skyrius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu paramos gavėjas neatitinka reikalavimų tiesioginei išmokai gauti ar nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų.

5. Nutraukus sutartį, paramos gavėjas netenka teisės į paramą einamaisiais metais bei grąžina paskutiniaisiais metais išmokėtą sumą į Specialiają kaimo rėmimo programą.

6. Ginčai tarp šalių dėl sutarties vykdymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

7. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.

8. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.

9. Šalių rekvizitai ir adresai.

_____________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

4 priedas

SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS PRIEMONĖS „PARAMA ŽEMDIRBIAMS TEIKIANT MOKYMO IR KONSULTAVIMO PASLAUGAS“ FINANSAVIMO TVARKA

1. Priemonės „Parama žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas“ lėšos gali būti skiriamos:

1.1. mokymo ir konsultavimo paslaugoms žemės ūkio gamybos klausimais finansuoti;

1.2. mokymo ir konsultavimo paslaugoms alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais finansuoti;

1.3. naujausiems mokslo, mokymo pasiekimams propaguoti, konkursams ir parodoms organizuoti.

2. Ūkininkų ir besiverčiančių žemės ūkio veikla konsultavimas žemės ūkio gamybos klausimais finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigėjų patvirtintą išlaidų sąmatą ir darbų programą. Konsultavimo tarnybos veikla finansuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11). Konsultavimo tarnyba biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą (forma Nr. 2) ministerijai pateikia kas ketvirtį iki kito mėnesio 10 d., o ataskaitą apie įvykdytus darbus – kas pusmetį: iki einamųjų metų liepos 10 d. ir iki kitų metų sausio 31 d.

3. Ūkininkų ir besiverčiančių žemės ūkio veikla konsultavimas alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais finansuojamas konsultavimo institucijas atrenkant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusia institucija ministerija sudaro sutartį, prie kurios pridedama konsultavimo programa ir išlaidų sąmata. Atsiskaitoma sutartyje nustatyta tvarka.

4. Lėšos naujausiems žemės ūkio mokslo, mokymo pasiekimams propaguoti, konkursams ir parodoms organizuoti skiriamos pagal visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, mokslo, studijų ir mokymo institucijų ministerijai pateiktas paraiškas konkrečioms tikslinėms priemonėms įgyvendinti. Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentas atlieka priemonių atranką ir sudaro jų planą, kurį tvirtina ministras. Priemonės įgyvendinamos pagal ministerijos ir pareiškėjo pasirašytą sutartį. Prie jų pridedama renginio programa ir išlaidų sąmata. Atsiskaitoma sutartyje nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

5 priedas

ŽEMĖS ŪKIO UŽSAKOMŲJŲ TYRIMŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMO 2001 METAIS TVARKA

1. Ši tvarka reglamentuoja Žemės ūkio ministerijos užsakomųjų tyrimų programų finansavimo iš Specialiosios kaimo rėmimo bei Žuvų ūkio ir pramonės plėtojimo programų lėšų tvarką.

2. Žemės ūkio užsakomieji tyrimai finansuojami pagal žemės ūkio ministro 1999 12 02 įsakymu Nr. 443 patvirtintas 2000 m. ir vėlesnių metų prioritetines tyrimų kryptis ir tyrimų programas.

3. Žemės ūkio ministerijos struktūriniai padaliniai pateikia Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentui siūlymus, išdėstytus prioriteto tvarka, kokias aktualias problemas būtina spręsti ir kokius darbus vykdyti pagal kiekvieną tyrimų programą 2001 metais.

4. Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentas kartu su ministerijos departamentais iki 2001 m. kovo 15 d. parengia 2001 metais numatomų vykdyti užsakomųjų tyrimų programų sąrašo bei jų vykdymui reikalingų lėšų poreikio projektą ir teikia tvirtinti ministrui.

5. Užsakomųjų tyrimų programų vykdytojai parenkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

6. Konkursų ir kitų pirkimo būdų bei sąlygų dokumentai, viešųjų pirkimų komisijos sudėtis ir darbo reglamentas tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu.

7. Ministerijos struktūrinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos teikimu gali būti atliekami trumpalaikiai tyrimai skubiai iškilusioms aktualioms žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės problemoms spręsti, netaikant 4 punkto reikalavimų.

8. Trumpalaikiams tyrimams finansuoti Informacijos analizės ir programų monitoringo departamentui pateikiama paraiška, suderinta su tiesioginiu departamento kuratoriumi (ministru, viceministru, ministerijos sekretoriumi).

9. Ministerija sudaro darbų vykdymo sutartis su vykdytoju, parinktu konkurso būdu arba kitais Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytais būdais, taip pat ir dėl trumpalaikių tyrimų.

10. Prie sutarties pridedama užsakomųjų tyrimų ar jų programos išlaidų sąmata ir darbo užduotis.

11. Už atliktus darbus apmokama pateikus ataskaitą bei kitus užduotyje numatytus dokumentus ir pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą.

12. Užsakomųjų tyrimų programų priežiūrą vykdo žemės ūkio ministro įsakymu sudarytos programų priežiūros komisijos.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

6 priedas

ŪKIŲ MODERNIZAVIMO FINANSAVIMO TVARKA

I. FINANSAVIMO TVARKOS TIKSLAI

1. Pagrindiniai finansavimo tvarkos tikslai:

1.1. didinti ūkių, galinčių konkuruoti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, efektyvumą;

1.2. gerinti žemdirbių darbo sąlygas, išlaikyti užimtumą kaime;

1.3. diegti perspektyvias gamybos technologijas;

1.4. sudaryti sąlygas žemdirbiams geriau apsirūpinti technika ir įranga;

1.5. sudaryti sąlygas žemės ūkio subjektams, kuriantiems specializuotus pieno ir mėsos ūkius, formuoti ir laikyti aukšto produktyvumo gyvulių bandas.

2. Finansavimo tvarkos finansavimo tikslai atitinka Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 1-5) 9 straipsnio „Tikslinis finansavimas“ bei Lietuvos Respublikos Seimo 2000 06 13 nutarimu Nr. VIII-1728 patvirtintos Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos (Žin., 2000, Nr. 50-1435) 4 skyriaus „Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo kryptys“ 1 punkto „Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas“ nuostatas. Ši programa papildys SAPARD – Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos – I paramos kryptį „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“.

II. FINANSAVIMO KRYPTYS

3. Finansavimo tvarkos lėšos bus skiriamos tiems paramos gavėjams, kurie gaus finansinę paramą pagal SAPARD I paramos kryptį:

3.1. naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, kuri negali būti finansuojama iš SAPARD, išlaidoms iš dalies finansuoti (pieno, mėsos, vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų ir linų);

3.2. aukšto produktyvumo veislinių gyvulių bandoms formuoti (pieno ir mėsos sektoriams).

III. PARAMOS GAVĖJAI

4. Pagal šią finansavimo tvarką paramos gavėjai yra:

4.1. ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį;

4.2. žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir kitos įmonės, gaminančios prekinę žemės ūkio produkciją (toliau – įmonės).

IV. PARAMOS DYDIS

5. Paramos gavėjams, einamaisiais metais perkantiems naują žemės ūkio techniką ar įrangą, kompensuojama 25 proc. įsigytos technikos ar įrangos vertės be pridėtinės vertės mokesčio, tačiau ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt pagal vieną paraišką (įskaitant paskolų, už kurias įsigyjama nauja technika arba įranga, palūkanų kompensavimą). Einamaisiais metais paramos gavėjas gali pateikti tik vieną paraišką paramai gauti.

6. Perkant veislinius gyvulius, kompensuojama iki 25 proc. veislinių telyčių (pieno ar mėsos tipo), kiaulių, avių įsigijimo išlaidų (be veislinės vertės priedo), tačiau ne daugiau kaip:

6.1. 500 Lt už vieną veislinę telyčią, bet ne daugiau kaip 10 000 Lt pagal vieną paraišką;

6.2. 200 Lt už vieną veislinę kiaulaitę, bet ne daugiau kaip 4000 Lt pagal vieną paraišką;

6.3. 100 Lt už vieną veislinę avį, bet ne daugiau kaip 2000 Lt pagal vieną paraišką.

7. Jeigu paramos gavėjas pateikia vieną paraišką pagal dvi šios finansavimo tvarkos finansavimo kryptis, bendra kompensacijos suma negali būti didesnė nei maksimalių pagal atskiras finansavimo kryptis taikomų kompensacijų suma (60 tūkst. Lt).

V. TINKAMUMO KRITERIJAI

8. Projektas pripažįstamas tinkamu paramai gauti, jeigu jis atitinka bendrus ir specifinius tinkamumo kriterijus.

9. Bendrieji tinkamumo kriterijai, taikomi visiems projektams:

9.1. projekte numatyta ūkinė veikla bei su ja susijusi investicija turi būti įgyvendinama kaimo gyvenamoje vietovėje;

9.2. investicija turi būti susijusi su II skyriuje nurodytos žemės ūkio produkcijos gamyba;

9.3. projektas turi būti susijęs su ES teisinės bazės (acquis communautaire) įgyvendinimu;

9.4. projektas turi atitikti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos tikslus;

9.5. ūkininko ūkis ar įmonė turi atitikti minimalius nacionalinius aplinkos, higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartus;

9.6. projektas, jį įgyvendinus, turi atitikti Europos Sąjungos higienos, veterinarijos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus ir standartus. Poveikio aplinkai įvertinimas turi būti atliktas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;

9.7. projekte turi būti užtikrinama, kad investicijai, finansuojamai pagal šią finansavimo tvarką, nebus skiriama parama iš kitų finansinių šaltinių, pvz. PHARE, SAPARD;

9.8. numatomų investicijų (įranga, technika) kilmės šalis negali būti viena iš Europos Sąjungos šalių ar šalių kandidačių, išskyrus veislinių gyvulių įsigijimą;

9.9. projektuose, kuriuose numatyta didinti gamybos apimtis, turi būti pateikta pakankamai įrodymų apie gaminamos produkcijos realizavimo rinkas;

9.10. projektu įrodoma, kad jį įgyvendinus ūkininko ūkis ar įmonė bus ekonomiškai gyvybingi;

9.11. pareiškėjas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

9.12. pareiškėjas negali turėti pradelstų mokestinių įsipareigojimų;

9.13. pareiškėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Priimtinas profesinis išsilavinimas žemės ūkio srityje, taip pat kitoks išsilavinimas, susijęs su numatomos produkcijos gamyba. Neturint minėto išsilavinimo, pareiškėjas turi turėti mažiausiai 3 metų ūkininkavimo patirtį;

9.14. projekte numatoma ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neparduoti ar kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto;

9.15. pagal šią finansavimo tvarką pareiškėjas negalės gauti paramos analogiškoms investicijoms nepraėjus 3 metams nuo paramos sutarties pasirašymo.

10. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su pieno sektoriumi susijusiems projektams:

10.1. vieno ūkininko ūkio ar įmonės gamybos apimtys turi būti ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą produkcijos gamybos apimtys bus ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus;

10.2. ūkininko ūkio ar įmonės galvijai turi būti tik registruoti ir identifikuoti;

10.3. ūkininko ūkio ar įmonės gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę).

11. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su mėsos sektoriumi susijusiems projektams:

11.1. ūkininko ūkyje arba įmonėje turi būti minimalus atitinkamų rūšių gyvulių skaičius: mėsinių galvijų – 30 arba 10 karvių žindenių, paršavedžių – 50; avių – 50. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą liks toks pat gyvulių skaičius;

11.2. ūkininko ūkio ar įmonės galvijai turi būti tik registruoti ir identifikuoti;

11.3. ūkininko ūkio ar įmonės gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę).

VI. PRIORITETINIAI KRITERIJAI

12. Pagal šią finansavimo tvarką pirmenybė bus teikiama:

12.1. bendriems, kooperuotiems projektams;

12.2. projektams, kuriuose numatyta investuoti didesnę nuosavų lėšų dalį;

12.3. jauniems ūkininkams (iki 40 metų);

12.4. sertifikuotiems ekologiniams ūkiams;

12.5. ūkininkų ūkiams ar įmonėms, veikiančioms ne mažiau kaip 3 metus;

12.6. žemės ūkio produkcijos gamintojų asociacijų nariams;

12.7. pareiškėjams, anksčiau pateikusiems paraiškas ir kitus dokumentus paramai gauti;

12.8. pareiškėjams, kuriems pagal šią finansavimo tvarką dar nebuvo suteikta parama.

VII. KOMPENSUOTINOS INVESTICIJOS

13. Pagal šios finansavimo tvarkos finansavimo kryptis nustatytos tokios kompensuotinos investicijos:

13.1. naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas (kurios kilmės šalis ne ES ar šalys kandidatės į ES):

13.1.1. traktoriai;

13.1.2. javų, linų, uogų skynimo ir bulvių kombainai;

13.1.3. traktorių priekabos;

13.1.4. žemės įdirbimo technika (plūgai, kultivatoriai, kombinuoti agregatai, frezai, lėkštinės ir rotacinės akėčios ir kt.);

13.1.5. organinių ir mineralinių trąšų įterpimo mašinos (trąšų barstomosios, mėšlo kratytuvai, nuotekų skleistuvai);

13.1.6. beicavimo mašinos (grūdų ir kitų sėklų, bulvių);

13.1.7. sėjamosios (grūdų, linų, daržovių, universalios ir kt.);

13.1.8. sodinamosios (bulvių, daržovių, daigų);

13.1.9. traktoriniai pesticidų purkštuvai;

13.1.10. kauptuvai-vagotuvai ir tarpueilių purentuvai;

13.1.11. šienapjūtės ir šiaudų dorojimo technika (traktorinės ir savaeigės šienapjovės, šienapjovės-smulkintuvai, presai- rinktuvai, priekabos-rinktuvai, grėbliai-vartytuvai ir kt.);

13.1.12. grūdų valymo ir džiovinimo mašinos;

13.1.13. linų dorojimo technika (juostų kedentuvai, juostų verstuvai ir kt.);

13.1.14. daržovių ruošimo, rūšiavimo, fasavimo linijos ir įrenginiai;

13.1.15. bulvių kasamosios ir daržovių nuėmimo mašinos;

13.1.16. pneumatiniai, juostiniai ir kiti transporteriai;

13.1.17. aktyvios ventiliacijos ir mikroklimato įrengimai;

13.1.18. gyvulininkystės fermų įrengimai (melžimo ir pieno šaldymo įranga, pašarų maišytuvai, pašarų dalytuvai, šakniavaisių smulkintuvai, mėšlo transporteriai ir kt.);

13.1.19. grūdų malūnai ir traiškytuvai;

13.2. veislinių gyvulių įsigijimas:

13.2.1. veislinės telyčios (pieno ar mėsos tipo), kiaulės, avys, jeigu jos perkamos iš veislynų, veislines ar kontroliuojamas bandas turinčių ūkių arba užsienio ir yra žinoma jų kilmė.

14. Kompensuojama ne daugiau kaip už 20 perkamų veislinių gyvulių.

Pastaba. Visos išvardintos investicijos yra kompensuojamos be PVM.

VIII. NEKOMPENSUOTINOS INVESTICIJOS

15. Pagal šią finansavimo tvarką nebus kompensuojama:

15.1. investicijos žemei pirkti, nuomoti, panaudoti;

15.2. pridėtinės vertės ir kt. mokesčiai, draudimo ir banko mokėjimai;

15.3. išlaidos naudotai technikai ir įrangai įsigyti;

15.4. investicijos, kurių finansavimas galimas pagal SAPARD;

15.5. numatomos investicijos (vieno technikos vieneto), kurių vertė lygi ar didesnė nei 50 tūkst. litų, jeigu pareiškėjas kartu su paraiška nepateikia ne mažiau kaip dviejų komercinių technikos ar įrangos tiekėjų pasiūlymų;

15.6. apyvartinės lėšos;

15.7. lėšos, skirtos įsigyti žemės ūkio technikai ir įrangai lizingo būdu.

IX. DOKUMENTAI

16. Kartu su paraiška paramai gauti pateikiami šie dokumentai:

16.1. verslo planas;

16.2. ūkininko ūkio arba įmonės registracijos pažymėjimas ir įmonės įstatai;

16.3. dokumentas, suteikiantis teisę atstovauti įmonės vardu, arba įgaliojimas;

16.4. finansinės atskaitomybės formos (praėjusių metų balansas, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita);

16.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo fondo pažymos;

16.6. dokumentas, liudijantis pareiškėjo kvalifikaciją arba darbo patirtį;

16.7. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (žemės sklypą) ir teises į jį;

16.8. ūkio registravimo ir galvijų ženklinimo žiniaraščio (forma GŽ-1 arba GŽ-1a) ir Galvijų apskaitos žurnalo (forma GAŽ-1) kopijos (galvijų augintojams) bei praėjusių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos kopija.

17. Atsižvelgiant į projekto specifiką, kartu su paraiška papildomai pateikiami šie dokumentai:

17.1. komerciniai pasiūlymai iš žemės ūkio technikos ar įrangos tiekėjų (pardavėjų);

17.2. komerciniai pasiūlymai iš veislynų, veislines arba kontroliuojamas bandas turinčių galvijų augintojų apie numatomus įsigyti veislinius gyvulius;

17.3. akcininkų (pajininkų), bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ar kt. valdymo organų pritarimas projektui;

17.4. Aplinkos apsaugos regioninio departamento patvirtinimas, kad ūkis arba įmonė atitinka minimalius nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus;

17.5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma apie ūkio atitikimą minimalius standartus, susijusius su veterinarija, higiena ir gyvulių gerove;

17.6. avių ženklinimo žiniaraščio kopija (avių augintojams).

18. kartu su mokėjimo prašymu pateikiami šie dokumentai:

18.1. pardavėjo išduota sąskaita-faktūra arba PVM sąskaita- faktūra;

18.2. mokėjimo dokumentas, patvirtinantis apmokėjimą už atliktą investiciją (banko pavedimas, kasos pajamų orderis, kasos aparato kvitas);

18.3. naujos žemės ūkio technikos registracijos dokumentas (jeigu technika registruojama) arba žemės ūkio technikos valstybinės priežiūros inžinieriaus-inspektoriaus pažyma apie naujos technikos įsigijimą;

18.4. veislinio gyvulio kilmės pažymėjimas;

18.5. veterinarijos gydytojo išduotas įsigyto gyvulio sveikatos pažymėjimas, jei gyvulys perkamas Lietuvoje (forma Nr. 1) arba sertifikatas, jei gyvulys įvežamas iš užsienio;

18.6. sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) apie numatomą suteikti paramą.

19. Paramos gavėjai pateikia notariškai patvirtintus dokumentų nuorašus (išskyrus paraišką, verslo planą, mokėjimo prašymą) arba dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus.

X. FINANSAVIMO TVARKOS ĮGYVENDINIMAS

20. Finansavimo tvarką įgyvendina Agentūra.

21. Pirminį dokumentų (paraiškų ir mokėjimo prašymų) surinkimą, įvertinimą ir kontrolę atlieka apskričių viršininkų administracijų Kaimo plėtros programų skyriai, vadovaudamiesi Agentūros direktoriaus patvirtinta Paraiškų ir mokėjimo prašymų administravimo Kaimo plėtros programų skyriuose tvarka.

XI. FINANSAVIMO TVARKOS FINANSAVIMAS

22. Finansavimo tvarka finansuojama iš Specialiajai kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų.

23. Finansavimo tvarkai įgyvendinti skirtas lėšas Agentūra naudoja pagal patvirtintas finansavimo tvarkos nuostatas bei neviršydama finansavimo tvarkai skirtų asignavimų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 26 „Dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos 2001 metų sąmatos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-447).

24. Finansavimo tvarkoje dalyvaujančių nustatyta tvarka atrinktų ir patvirtintų projektų finansavimą Agentūra vykdo, tik gavusi lėšas iš Žemės ūkio ministerijos.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

7 priedas

TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ KARVES ŽINDENES IŠMOKĖJIMO TVARKA

1. Tiesioginė išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – laikytojams), laikantiems karves žindenes, kurių pienas suvartojamas savo ūkio poreikiams (veršelių žindymui ar girdymui).

Karvės žindenės – grynaveislės mėsinių veislių arba mišrūnės karvės, gautos kryžminimo būdu (tėvas – vienos iš mėsinių veislių grynaveislis bulius). Jų atvesti veršeliai auginami mėsai arba toliau veisiami grynuoju veisimu, arba kryžminami su mėsinių veislių galvijais, siekiant gauti aukštesnės kartos mišrūnus.

2. Ūkiuose, laikančiuose melžiamas karves ir parduodančiuose per 120 tonų pieno per metus, karvės žindenės turi būti laikomos atskiroje bandoje su žindomais veršeliais.

3. Už grynaveislę karvę žindenę mokama 800 Lt, o už mišrūnę – 400 Lt vienkartinė tiesioginė išmoka per metus.

4. Tiesioginės išmokos laikytojams mokamos už karves, nustatyta tvarka suženklintas, įregistruotas Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (KVPIC) gyvulių registravimo ir identifikavimo duomenų bazėje (DB), turėtas 2001 m. gegužės 1 d. ir išlaikytas ūkyje 6 mėn. iki 2001m. lapkričio 1 dienos.

5. Laikytojai, pageidaujantys gauti išmoką, rajono žemės ūkio skyriams iki 2001 m. birželio 1 d. pateikia šiuos dokumentus:

5.1. prašymą, kuriame nurodo vardą, pavardę, karvių žindenių numerius, banko pavadinimą, kodą ir atsiskaitomąją sąskaitą (prašymai Žemės ūkio skyriuje registruojami);

5.2. grynaveislių mėsinių veislių karvių kilmės pažymėjimo, o mišrūnių – jų motinų sėklinimo pažymėjimo (iš jo nustatomas mišrūnės tėvas) kopijas, patvirtintas rajono valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriaus antspaudu, arba jo išduotą pažymą, kad mišrūnės karvės tėvas yra grynaveislis mėsinės veislės bulius, nurodant jo numerį ir veislę. Pažymos pateikiamos ir tuo atveju, jeigu karvės buvo kergtos grynaveisliais aprobuotais mėsinių veislių buliais, nurodant jų buvimo vietas, veislę ir numerį.

6. KVPIC iki 2001 m. birželio 1 d. pateikia rajonų žemės ūkio skyriams preliminarius laikytojų sąrašus ir turimų žindenių karvių bei telyčių skaičių pagal 2001m. gegužės 1 d. duomenis, atsižvelgiant į pirminio galvijų ženklinimo ir identifikavimo bei galvijų judėjimo būklės pasikeitimus ir apsiveršiavimo duomenis, kuriuos laikytojai pateikė rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms. Sąrašuose nurodomi žindenių karvių laikytojų vardai ir pavardės arba žemės ūkio įmonių pavadinimai ir adresai pagal seniūnijas.

7. KVPIC pateiktus duomenis patikslina rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir elektroniniu paštu perduoda KVPIC. Duomenų tikslinimas pagal 2001m. gegužės 1d. būklę turi būti baigtas iki 2001 m. rugsėjo 1d. Duomenys apie naujai atsiradusius galvijus, įvesti į DB po 2001 m. gegužės 1 d., neįskaitomi.

8. KVPIC sujungia galvijų judėjimo bei būklės pasikeitimų duomenis, patikrina, ar karvės žindenės buvo laikomos to paties laikytojo 6 mėn., ir 2001 m. lapkričio 19 d. pateikia sąrašus rajonų žemės ūkio skyriams.

9. Žemės ūkio skyriai, gavę iš KVPIC patikslintus duomenis, iki 2001 m. lapkričio 26 d. pateikia Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų valdybai pažymas apie lėšų poreikį vienkartinėms tiesioginėms išmokoms išmokėti (pridedama).

10. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų valdyba teikia paraiškas Finansų ministerijai dėl lėšų pervedimo žemės ūkio skyriams.

11. Lėšos žemės ūkių skyriuose įskaitomos į sąskaitą „Pavedimų lėšos“.

12. Žemės ūkio skyriai, gavę lėšas, per 15 dienų išmoka jas laikytojams.

13. Už teisingos informacijos žemės ūkio skyriams iš DB pateikimą atsako KVPIC direktorius, o už teisingą duomenų pateikimą iš rajonų DB į KVPIC – rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkai.

14. Už duomenų suderinimą su rajonų valstybinėmis maisto ir veterinarijos tarnybomis ir teisingą vienkartinių tiesioginių išmokų mokėjimą rajone asmeniškai atsako žemės ūkio skyriaus vedėjas. Jis taip pat priima sprendimus iškilus nenumatytiems atvejams.

15. Jeigu žemės ūkio skyriuje nustatoma, kad KVPIC surinkti duomenys neatitinka nurodytų prašymuose dėl laikytojų kaltės, laikytojai privalo apie buvusius gyvulių būklės ir judėjimo pasikeitimus pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šiems laikytojams tiesioginė išmoka nemokama ir taikomos sankcijos dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos pažeidimų.

16. Laikytojai, gavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų išmokų gavimo (sąmoningai patvirtino klaidingus duomenis) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

K. Lukauskas

2001 m. kovo 5 d.

______________

PAŽYMA

apie lėšų poreikį vienkartinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes išmokėti

__________________ apskritis ________________ rajonas

_________________________________________________________________________________

(banko pavadinimas, sąskaitos Nr., banko kodas)

Karvių žindenių						Išmokų suma iš viso, Lt
grynaveislių			mišrūnių
Kiekis vnt.	Išmoka		Kiekis vnt.	Išmoka
	Lt už vnt.	Suma Lt		Lt už vnt.	Suma Lt
	800			400

PASTABA. Pažyma (originalas) pateikiama Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 26 d.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas_________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Vyr. Finansininkas_________________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

A. V.

Pažymą rengė_____________________________________________________________________

(vardas, pavardė, tel. Nr.)

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

8 priedas

SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS LĖŠŲ SKYRIMO RAJONAMS IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA

1. Apskričių viršininkų administracijos ir rajonų žemės ūkio skyriai disponuoja Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų dalimi, kuri skirta daliai paskolų palūkanų apmokėti, paramai nelaimės atveju, bitininkystei remti bei ekologinio žemės ūkio plėtotei finansuoti.

2. Apskritims ir rajonams pranešama bendra metinė lėšų suma, kuri apskaičiuojama proporcingai metų pradžioje esančiam žemės ūkio subjektų skaičiui bei jų turimam žemės ūkio naudmenų plotui, įvertinus paskutinių trejų metų lėšų panaudojimą šioms priemonėms finansuoti ir lėšų poreikį šiems tikslams. Apskričių viršininkų administracijos ir rajonų žemės ūkio skyriai disponuoja programos lėšomis, neviršydami nustatytos bendros metinės lėšų sumos.

3. Lėšos ekologinio žemės ūkio tikslinėms išmokoms vykdyti pervedamos pagal rajonų žemės ūkio skyrių pateiktas paraiškas.

4. Žemės ūkio skyriai tvarko programos lėšų buhalterinę apskaitą ir ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos teikia apskričių viršininkų administracijoms programos lėšų naudojimo už praėjusį ketvirtį ataskaitą (priedas), kurioje nurodo ir 2000 m. neapmokėtų išlaidų apmokėjimą.

5. Apskričių viršininkų administracijos ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Žemės ūkio ministerijai teikia ketvirtines programos lėšų naudojimo ataskaitas (pagal rajonus ir suvestinę).

6. Už teisingą skirtų lėšų naudojimą atsako rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai.

______________

Žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymo Nr. 88

8 priedo priedas

_______________ APSKRITIES (RAJONO) SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO ATASKAITA 2001 m....... mėn. 1 d.

(nuo metų pradžios, tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Rodikliai	2000 m.		2001 m.
Eil. Nr.	Rodikliai	Neapmokėtos išlaidos 2001m. sausio 1 d.	Iš jų: apmokėtos išlaidos	2001 m.
1	2	3	4	5
1.	Likutis 2001 01 01		x
	PAJAMOS
2.	Gauta lėšų iš SKRP	x	x
3.	Kitos pajamos	x	x
4.	Iš viso pajamų (2+3)	x	x
5.	Iš viso pajamų (1+4)
	IŠLAIDOS
6.	Ekologinei žemdirbystei
7.	Dalies paskolų palūkanoms apmokėt
8.	iš jų: už ilgalaikes paskolas
9.	Bitininkystei remti
10.	Paramai nelaimės atveju
11.	Kitos išlaidos
12.	Iš viso išlaidų (6+7+9+ 10+11)
13.	Likutis laikotarpio pabaigoje (5-12)

Apskrities (rajono) viršininkas

(parašas) Vardas, pavardė

Vyriausiasis finansininkas

(parašas) Vardas, pavardė

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

9 priedas

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS TYRIMO SISTEMOS, ATITINKANČIOS ES REIKALAVIMUS, PLĖTOJIMO FINANSAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka apima Žemės ūkio ministerijos 2001 m. Strateginio plano priemones (pagal kodus): 29.1.1.9.1 „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programa“, 29.1.1.9.1 „Avių selekcinio-genetinio centro modernizavimas pagal ES reikalavimus“, 29.1.1.9.1 „Tobulinti gyvulių genetinius tyrimus, įsigyjant modernią įrangą“, 29.1.1.9.4 „Įkurti skerdenų vertintojų instituciją“ ir 34.1.4.3.1 „Įgyvendinti prioritetines Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemones“ (pridedama).

2. Tvarkos tikslas – sukurti žemės ūkio ir maisto produktų atitikties įvertinimo sistemą, suderintą su tarptautiniais ir Europos Sąjungos standartais bei reglamentais, siekiant:

2.1. didinti gaminių bei paslaugų konkurencingumą ir eksporto galimybes;

2.2. pašalinti prekybos technines kliūtis;

2.3. dalyvauti bandymų rezultatų tarptautinių sulyginimų programose;

2.4. bandymų rezultatų ir sertifikatų tarptautinio pripažinimo;

2.5. akredituoti laboratorijas;

2.6. taikyti pieno sudėties ir kokybės vertinimo sistemą atsiskaitymo už superkamą pieną tikslais ir ją tobulinti;

2.7. sukurti ir įdiegti mėsos kokybės vertinimo sistemą;

2.8. tobulinti žemės ūkio augalų ir gyvulių veisles, jų įvertinimo sistemą bei dauginamosios medžiagos sertifikavimą, atsižvelgiant į ES reikalavimus.

3. Pagal šią tvarką finansuojama:

3.1. modernios įrangos įsigijimas, techninės bazės stiprinimas, technologinės išlaidos;

3.2. patalpų rekonstravimas ir pritaikymas naujai įrangai sumontuoti;

3.3. pieno sudėties ir kokybės tyrimų atlikimas;

3.4. mokymas.

II. FINANSAVIMO TVARKA

4. Ministro įsakymu sudaryta komisija išnagrinėja modernios įrangos ir kitų priemonių įsigijimo, patalpų rekonstravimo ir kitų darbų bei paslaugų pirkimo projektus, įvertina juos, apibendrina rezultatus ir teikia juos tvirtinti ministerijos vadovybei.

5. Patvirtintos įstaigos, įmonės ar laboratorijos, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu:

5.1. organizuoja prekių, darbų ir paslaugų įsigijimą;

5.2. sudaro su prekių, darbų ir paslaugų tiekėjais pirkimo- pardavimo sutartis;

5.3. pateikia ministerijai ataskaitą apie einamaisiais metais faktiškai padarytas išlaidas įrangai ir kitoms priemonėms įsigyti, patalpoms pertvarkyti, darbams ar paslaugoms atlikti.

6. Ministerija lėšas perveda prekes pardavusiai ir darbus ar paslaugas atlikusiai organizacijai pagal pateiktas sutartis ir sąskaitas.

7. Institucijoms, įstaigoms, įmonėms ar laboratorijoms dengiama visa Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka įsigytų prekių ir paslaugų vertė.

8. Skiriant valstybės lėšas investicijoms, įmonėse atitinkamai padidinama valstybės įstatinio kapitalo dalis.

______________

Priedas

29.1.1.9.4 priemonės „Įkurti skerdenų vertintojų mokymo instituciją“ įgyvendinimo finansavimo sąmata

Eil. Nr.	Priemonė	Lėšos, Lt	Programa, pagal kurią priemonė finansuojama
1.	Mokymas užsienyje	33 910,0	29.1.1.9 (13 910,0 Lt) ir 34.1.4.1 (20 000,0 Lt)
2.	Mokymas Lietuvoje	5 500,0	29.1.1.9
3.	Orgtechninės ir kanceliarinės priemonės	5 030,0	-“-
4.	Mokomosios metodinės medžiagos ruošimas (metodiniai nurodymai, nuotraukos, skaidrės)	40 560,0	-“-
5.	Darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui	60 000,0	-“-
6.	Biuro inventorius	20 000,0	34.1.4.3
7.	Kita įranga	147 000,0	34.1.4.3
	Iš viso	312 000,0

Finansavimo pagrindas:

1. Žemės ūkio ministro 2000 11 23 įsakymas Nr. 320 „Dėl skerdenų kokybės vertintojų mokymo laboratorijos įkūrimo“.

2. Žemės ūkio ministro 2000 10 30 įsakymu Nr. 300 sudarytos komisijos aprobuotas Lietuvos veterinarijos akademijos investicijų projektas dėl Gyvulinių žaliavų (skerdenų) kokybės vertinimo laboratorijos steigimo.

29.1.1.9.1 priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės, atitinkančios ES reikalavimus, plėtojimo programa“ įgyvendinimo finansavimo sąmata

Eil. Nr..	Priemonė	Lėšos, Lt	Programa, pagal kurią priemonė finansuojama
1.	Pieno sudėties ir kokybės tyrimai	8 250 000,0	29.1.1.9.1
2.	Mokymo reikmėms	20 000,0	29.1.1.9.1
3.	Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro augalų veislių tyrimo stočių dirvožemių agrocheminiai tyrimai	41 000,0	29.1.1.9.1
4.	Augalų veislių sertifikuotos sėklos kokybės nustatymo vegetaciniais lauko bandymais (postkontrolė) sistemos įgyvendinimas	74 000,0	29.1.1.9.1
5.	Lietuviškų lauko augalų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą	70 000,0	29.1.1.9.1
6.	Lietuviškų ankštinių javų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą	7 000,0	29.1.1.9.1
7.	Lietuviškų sodo ir daržo augalų veislių kokybės gerinimas ir įvertinimas pagal ES IVS sistemą	38 000,0	29.1.1.9.1

Finansavimo pagrindas: Žemės ūkio ministro 2000 05 02 įsakymas Nr. 140 „Dėl sėklų sertifikavimo pagal OECD schemas“.

29.1.1.9.1 priemonės „Avių selekcinio-genetinio centro modernizavimas pagal ES reikalavimus“ įgyvendinimo finansavimo sąmata

Eil. Nr.	Priemonė	Lėšos, Lt	Programa, pagal kurią priemonė finansuojama
1.	Įranga, patalpų rekonstravimas, techninės bazės stiprinimas	180 000,0	29.1.1.9.1

29.1.1.9.1 priemonės „Tobulinti gyvulių genetinius tyrimus“ įgyvendinimo finansavimo sąmata

Eil. Nr.	Priemonė	Lėšos, Lt	Programa, pagal kurią priemonė finansuojama
1.	Įranga	300 000,0	29.1.1.9.1

34.1.4.3.1. priemonės „Įgyvendinti prioritetines Acquis įgyvendinimo priemonių plano priemones“ („Kiaulių supirkimo ir apmokėjimo pagal skerdenų svorį ir kokybę“ projektas) įgyvendinimo finansavimo sąmata

Eil. Nr.	Priemonė	Lėšos, Lt	Programa, pagal kurią priemonė finansuojama
1.	Įranga	650 000,0	34.1.4.3.1

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

10 priedas

GYVULIŲ REGISTRAVIMO IR IDENTIFIKAVIMO PROGRAMOS FINANSAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios programos tikslai:

1.1. restruktūrizuoti gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus;

1.2. turėti tikslią Lietuvoje esančių gyvulių laikymo vietų ir jose esančių gyvulių apskaitą, sukauptą centrinėje duomenų bazėje;

1.3. prognozuoti gyvulininkystės plėtros ir jos produktų gamybos tendencijas;

1.4. gauti informaciją, reikalingą produktų gamybos kvotų, subsidijų, išmokų nustatymui;

1.5. vykdyti gyvulių infekcinių ligų kontrolę pagal tarptautinius reikalavimus;

1.6. sudaryti prielaidas Lietuvos gyvulių augintojams ir gyvulininkystės produktų gamintojams eksportuoti gyvulius ir gyvulininkystės produkciją į kitas šalis.

2. Pagal šią programą finansuojama:

2.1. gyvulių laikymo vietų ir gyvulių registravimo, gyvulių judėjimo apskaitos ir informacijos teikimo blankų bei žurnalų leidyba;

2.2. gyvulių registravimo informacinės sistemos centrinės duomenų bazės veikla, įskaitant kompiuterinių programų rengimą, techninį aprūpinimą, patalpų pritaikymą naujai įrangai ir rajoninių duomenų bazių palaikymą ir atnaujinimą;

2.3. gyvulių ausų įsagų ir ženklinimo įrangos įsigijimas;

2.4. gyvulių ženklinimo ir registravimo darbai;

2.5. šioje programoje dalyvaujančių specialistų ir gyvulių laikytojų mokymas.

II. FINANSAVIMO TVARKA

3. Lėšos šios programos priemonėms finansuoti skiriamos pagal žemės ūkio ministro patvirtintą sąmatą.

4. Finansuojant šios programos priemones, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, paslaugų ir darbų pirkimą už valstybės biudžeto lėšas, reikalavimų.

5. Gyvulių laikytojai apmoka gyvulius ženklinančiam specialistui pagal Darbo ekonomikos centro parengtus apmokėjimo įkainius:

5.1. už veršelio ženklinimą bei registravimą – 6,14 Lt;

5.2. už veršelio perženklinimą iškritus įsagui – 5,23 Lt.

6. Gyvulių laikytojai po specialaus apmokymo turi teisę patys ženklinti bei registruoti jiems priklausančius gyvulius. Gyvulių ausų įsagus jiems išduoda rajono/miesto valstybinė veterinarijos įstaiga pagal važtaraštį. Suženklinęs gyvulius, jų laikytojas užpildo reikiamus dokumentus ir apie suženklintus gyvulius praneša atitinkamo rajono/miesto valstybinei veterinarijos įstaigai pagal žemės ūkio ministro 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintą Galvijų ir jų laikymo vietų registravimo bei galvijų identifikavimo tvarką.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

11 priedas

VEISLINIŲ GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, ŽUVŲ IR ŽVĖRELIŲ ĮSIGIJIMO 2001 METAIS PARAMOS TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Siekiant skatinti ūkininkus, žemės ūkio įmones ir kitus ūkio subjektus laikyti, auginti produktyvius gyvulius bei didinti jų produktyvumą, Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 1-5) II skirsnio „Valstybinis reguliavimas“ 9 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta taikyti tikslinį finansavimą produktyviųjų gyvulių, paukščių, žvėrelių ir žuvų veislinei medžiagai pirkti.

2. Atsižvelgiant į veislinių gyvulių išauginimo sudėtingumą, pašarų, darbo sąnaudas, veislę ir veislinių gyvulių produktyvumą, prie pagrindinės kainos nustatoma veislinė vertė, kuri susideda iš pradinės veislinės vertės ir priedo prie veislinės vertės.

3. Parduodami veisliniai gyvuliai turi turėti veislinio gyvulio kilmės pažymėjimą.

4. Subsidijos mokamos:

4.1. už Lietuvos Respublikoje atvestų, išaugintų, parduotų ir įrašytų į gyvulių veislynų, veislinių bandų sąrašus, taip pat grynaveislių mėsinių ir kontroliuojamų galvijų bei ožkų palikuonių veislinę vertę;

4.2. įvežtiems žvėreliams, vienadieniams viščiukams bei žuvims ir jų ikrams siekiant atnaujinti veisiamas veisles bei didinti Lietuvoje veisiamų paukščių, žvėrelių bei žuvų genetinį potencialą.

5. Subsidija, mokama veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams) už veislinių gyvulių veislinę vertę, sudaro 80 proc. veislinės vertės. Likusią veislinės vertės dalį privalo sumokėti pirkėjas.

6. Už pakartotinai pirkto arba parduoto veislinio gyvulio veislinę vertę subsidija nemokama.

7. Asmuo, neteisėtai gavęs subsidiją už veislinių gyvulių veislinę vertę arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvuliai faktiškai nenupirkti, be rimtos priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos pirkėjo dvejus metus neišlaikyti arba perparduoti) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II. VEISLINIŲ GALVIJŲ PRIEAUGLIAI

8. Veislinių veršingų (nuo 3 veršingumo mėn.) telyčių pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Prie pagrindinės kainos taikoma veislinė vertė.

9. Veislinių veršingų telyčių veislinė vertė – 600 Lt nustatoma priskaičiuojant veislinės vertės priedą už labai gerai (80–100 balų) įvertintas telyčias.

10. Veislei gali būti perkamos tik tos veršingos telyčios, kurių motinų produktyvumas apskaitomas valstybės įmonėje „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, yra ne mažiau kaip dvejų metų produktyvumo duomenys, o jų tėvai – aprobuoti buliai.

11. Iš eleverų parduodamų buliukų, atvestų rinktinių karvių bei grynaveislių mėsinių buliukų, atvestų grynaveislių mėsinių veislių karvių, pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą, bet ne didesnė kaip 3,5 Lt už 1 kg gyvojo svorio. Prie pagrindinės kainos taikomas 300 procentų veislinės vertės priedas.

12. Grynaveislių mėsinių veislių telyčių ir buliukų nuo 12 mėn. amžiaus pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą. Prie pagrindinės kainos taikomas 700 Lt veislinės vertės priedas.

13. Nustelbiamuoju kryžminimu gautų mėsinių veislių mišrūnių veršingų telyčių (tėvai – mėsinių veislių buliai) pagrindinė kaina nustatoma pagal šalių susitarimą. Prie pagrindinės kainos taikomas veislinės vertės priedas:

13.1. I kartos mišrūnėms (tėvai vienos iš mėsinių veislių buliai) – 200 Lt;

13.2. II kartos mišrūnėms (tėvai ir motinų tėvai vienos iš mėsinių veislių buliai) – 300 Lt;

13.3. III ir IV kartos mišrūnėms – 600 Lt.

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRIEAUGLIAI

14. Subsidija mokama už parduodamą veislinių kiaulių prieauglį.

15. Pagrindinė veislinių kuiliukų ir kiaulaičių kaina už gyvąjį svorį nustatoma pagal šalių susitarimą, bet ne mažesnė už praėjusį mėnesį Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pateiktą vidutinę kainą.

16. Grynaveislių Lietuvos baltųjų, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų, Lietuvos vietinių, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų veislių kuiliukų ir šių veislių pirmos kartos mišrūnų (hibridų), taip pat šių veislių I kartos mišrūnų su specializuotomis mėsinėmis veislėmis ir specializuotų mėsinių veislių (hemšyrų, pjetrenų, diurokų) kuiliukams bei šių veislių I kartos mišrūnų kuiliukams priskaičiuojama veislinė vertė po 350 Lt, kai kuiliukų raumeningumas nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra ne mažiau kaip:

16.1. Lietuvos baltųjų – 51 proc;

16.2. Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52 proc;

16.3. Jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53 proc;

16.4. Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52 proc;

16.5. Lietuvos vietinių – 45 proc;

16.6. specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc.

17. Pradinis veislinio kuiliuko veislinės vertės priedas didinamas:

17.1. 30 proc., jeigu motininių veislių kuiliuko raumeningumas, nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 52, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 53, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 54, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 53, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 57 proc.;

17.2. 40 proc., jeigu raumeningumas yra Lietuvos baltųjų – daugiau kaip 53, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – daugiau kaip 54, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – daugiau kaip 56, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – daugiau kaip 54, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – daugiau kaip 58 proc.;

17.3. jeigu kuiliuko tėvai įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes, pradinis veislinės vertės priedas didinamas:

17.3.1. kai vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimosi ar kontrolinį auginimą ir mėsines savybes įvertintas pagal 1998 11 11 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.;

17.3.2. kai abu kuiliuko tėvai pagal palikuonių penėjimąsi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes įvertinti pagal 1998 11 11 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 60 proc.;

18. Kuiliukai turi būti ištirti dėl streso geno.

19. Pradinis grynaveislių ir I kartos mišrūnų (hibridinių) veislinių kiaulaičių veislinės vertės priedas – 180 Lt, kai motininių veislių kiaulaičių raumeningumas nustatytas „Piglog“ tipo arba kitu leistinu aparatu, yra: Lietuvos baltųjų – ne mažiau kaip 50, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 52, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 53, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnų – 52, Lietuvos vietinių – 43, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnų – 56 proc.

20. Pradinis veislinės kiaulaitės veislinės vertės priedas didinamas:

20.1. jeigu motininių veislių kiaulaitės mėsingumas, nustatytas „Piglog“ tipo ar kitu leistinu aparatu, yra ne mažesnis kaip: Lietuvos baltųjų – 51, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – 53, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – 54, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnių – 53, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnių 57 proc., pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.; jeigu raumeningumas yra: Lietuvos baltųjų – daugiau kaip 52, Lietuvos baltųjų mėsinio ir bekoninio tipų – daugiau kaip 54, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų – daugiau kaip 55, Lietuvos baltųjų, jorkšyrų, landrasų, didžiųjų baltųjų I kartos mišrūnių – daugiau kaip 54, specializuotų mėsinių veislių bei šių veislių I kartos mišrūnių – daugiau kaip 58 proc., pradinis veislinės vertės priedas didinamas 40 proc.;

20.2. jeigu kiaulaitės tėvai įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes, pradinis veislinės vertės priedas didinamas:

20.2.1. kai vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ar kontrolinį auginimą ir mėsines savybes įvertintas pagal 1998 11 11 Žemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 30 proc.;

20.2.2. kai abu kiaulaitės tėvai pagal palikuonių penėjimąsi ar kontrolinio auginimo ir mėsines savybes įvertinti 1998 11 11 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 246 patvirtintas Veislinių kiaulių vertinimo taisykles: Lietuvos baltųjų veislės – ne mažiau kaip 60 balų, kitų veislių – 65 balais, pradinis veislinės vertės priedas didinamas 60 proc.

IV. VEISLINIAI ARKLIAI

21. Pradinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažiau kaip 3,0 Lt/kg.

22. Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, ristūnų, trakėnų, arabų, grynakraujų jojamųjų, hanoverių veislių arklių veislinės vertės priedas – 1000 Lt/vnt.

23. Veislinės vertės priedas mokamas tik už iš veislynų ir veislinių bandų parduotus elito klasės identifikuotus arklius nuo 18 mėn. amžiaus, įrašytus į kilmės knygas (jų papildymą) arba registrą ir turinčius nustatyto pavyzdžio kilmės pažymėjimus.

V. VEISLINIŲ AVIŲ PRIEAUGLIAI

24. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 2,5 Lt/kg.

25. Pradinė veislinių avių prieauglio veislinė vertė – 200 Lt/ vnt.

26. Veislinės vertės priedas mokamas tik už iš veislynų ir veislinių bandų parduotą avių prieauglį.

27. Subsidija mokama:

27.1. už avinukus nuo 4 mėn. iki 2 metų amžiaus;

27.2. už avytes nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus.

VI. VEISLINIŲ OŽKŲ PRIEAUGLIAI

28. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu, bet ne mažesnė kaip 3,0 Lt/kg.

29. Veislinės vertės priedas yra 100 Lt/vnt.

30. Subsidija mokama už prieauglį nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus.

31. Veislinės vertės priedas mokamas už iš veislynų ir veislinių bandų parduotą ožkų prieauglį bei iš kontroliuojamų bandų parduodamas Zaaneno veislės ožkas.

VII. VIENADIENIAI VIŠČIUKAI

32. Siekdami didinti Lietuvoje veisiamų paukščių tėvų pulkų genetinį potencialą ir atnaujinti veisiamas veisles, ūkio subjektai, norintys įvežti iš užsienio veislinius paukščius tėvų pulkams komplektuoti, turi gauti rajono valstybinio veislininkystės inspektoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendrą išvadą, kaip pirkėjas pasiruošęs įsigytus veislinius paukščius laikyti, panaudoti ir užtikrinti jų aukštą produktyvumą, taip pat turi pateikti Lietuvos paukštininkystės asociacijos rekomendaciją.

33. Už įvežamus iš užsienio mėsinių veislių vienadienius viščiukus tėvų pulkams komplektuoti, kai juos perka veisliniai ar reprodukciniai ūkiai, mokama 50 proc. jų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip 0,9 Lt/vnt., o dėsliųjų veislių vienadieniams viščiukams tėvų pulkams komplektuoti – ne daugiau kaip 1,0 Lt/ vnt.

34. Subsidija už įvežtus iš užsienio veislinius vienadienius viščiukus mokama pirkėjams. Pirkėjas rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pateikia:

34.1. veislinių paukščių kilmės pažymėjimų originalus ir kopijas;

34.2. muitinės deklaracijos originalą ir kopiją;

34.3. veterinarinės pažymos originalą ir kopiją;

34.4. sąskaitas – faktūras.

35. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, patikrinęs dokumentų originalus, patvirtina kopijas.

36. Dokumentų kopijas subsidijai už įvežtus iš užsienio veislinius vienadienius viščiukus gauti rajono valstybinis veislininkystės inspektorius pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

VIII. ŽVĖRELIAI

37. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu. Iš užsienio šalių įvežtiems grynaveisliams žvėreliams subsidija teikiama iki 50 proc. jų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:

37.1. audinės patelė – 30 Lt, audinės patinas – 50 Lt;

37.2. žydroji lapė – 60 Lt;

37.3. juodsidabrė lapė – 80 Lt;

IX. ŽUVYS IR IKRAI

38. Pagrindinė kaina nustatoma šalių susitarimu.

39. Veislinės vertės priedas karpiams – 5 Lt /vnt., žuvų ikrams – 90 Lt/1000 vienetų ikrų.

X. PARAMOS IŠMOKĖJIMO TVARKA

40. Veislinių gyvulių augintojai (pardavėjai) gyvulių pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:

40.1. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje abi šalys nustato savo teises ir prisiima įsipareigojimus, atsiskaitymo tvarką, atsakomybę už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitas sąlygas;

40.2. veislinių gyvulių kilmės pažymėjimus;

40.3. sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą, kuriose be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvulių rūšis, kiekis, veislė, svoris, inventorinis numeris, pagrindinė kaina, pradinė veislinės vertės kaina, veislinės vertės priedas, visa kaina su veisline verte ir priklausanti mokėti suma (atskaičiavus subsidiją);

40.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų – faktūrų, bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinę medžiagą, veislinių gyvulių nustatytos formos (tris egzempliorius) pirkimo-pardavimo aktus, kuriuos sudaro gyvulių produktyvumo kontrolę atliekantys kontrolės asistentai, o parduodant arklius – vyresnieji arklių veislininkystės specialistai regionuose.

41. Veislinių gyvulių ir paukščių augintojai (pardavėjai), pardavę gyvulius ir paukščius, atskaičiavę iš kainos subsidijuojamos veislinės vertės dalį ir norintys gauti subsidiją, rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pateikia šiuos dokumentus:

41.1. vieną pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių;

41.2. vieną sąskaitų – faktūrų arba PVM sąskaitų-faktūrų egzempliorių arba vieną pirkimo-pardavimo aktą;

41.3. juridiniai ir fiziniai asmenys, pardavę veislinius gyvulius ir paukščius į užsienį, pateikia muitinės deklaracijos originalą ir kopiją (kopiją pasilieka rajono valstybinis veislininkystės inspektorius).

42. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius pirkimo-pardavimo sutartį, gautą iš pardavėjo, per 5 darbo dienas persiunčia valstybiniam veislininkystės inspektoriui to rajono, kuriame gyvena veislinių gyvulių pirkėjas. Sutartys saugomos dvejus metus.

43. Už parduotus veislinius arklius subsidijai gauti papildomai pateikiama vyresniojo arklių veislininkystės specialisto regione bei atitinkamos veislininkytės institucijos (asociacijos) rekomendacija.

44. Už nupirktus iš užsienio veislinius žvėrelius, paukščius, žuvis bei jų ikrus subsidija mokama, kai pirkėjas atitinkamo rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui pristato pažymą apie nupirktą veislinę medžiagą ir prideda priedus:

44.1. pirkimo pardavimo sutartį;

44.2. kilmės dokumentus;

44.3. muitinės vertės bendrąjį dokumentą;

44.4. muitinės vertės deklaraciją;

44.5. veterinarinį sertifikatą;

44.6. apmokėtas sąskaitas – faktūras arba PVM sąskaitas- faktūras.

45. Visi pirkti veisliniai gyvuliai, paukščiai, žuvys ir žvėreliai, už kurių pirkimą buvo suteikta valstybės subsidija, turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (užregistruoti), o telyčios, ožkos papildomai apskaitytos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre, kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje pagal pirkėjo gyvenamąją vietą.

46. Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, patikrinęs parduotų veislinių gyvulių pardavimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, kiekvieno mėnesio 5 d. pateikia pažymą (priedas) Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o kiaulių – Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai dėl subsidijų už veislinę vertę skyrimo.

47. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi pažymas iš rajonų ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (šios tvarkos 36, 43, 44 ir 46 punktai), išanalizuoja jas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Ekonomikos ir finansų departamentui lėšų poreikį subsidijoms išmokėti.

48. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi iš Finansų ministerijos lėšas veislinės vertės subsidijai išmokėti, privalo jas per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo pervesti veislinių gyvulių augintojams (pardavėjams), o už veislines kiaules – Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis subsidijas už kiaulių veislinę vertę pardavėjams perveda per 3 darbo dienas.

49. Pirkimo metu rajono valstybinis veislininkystės inspektorius sudaro sutartį su gyvulio pirkėju, kurioje pirkėjas įsipareigoja auginti, neparduoti, nedovanoti ar kitu būdu neperleisti kitiems asmenims gyvulio – ne mažiau kaip 2, veislinius paukščius ir žvėrelius – 1 metus, už kurių veislinę vertę skiriama subsidija, o pažeidęs šį įsipareigojimą privalo valstybei grąžinti išmokėtą subsidiją. Pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, jis privalo sumokėti visą gyvulio veislinę vertę, o pardavėjui tokiu atveju subsidija pagal šio įsakymo nustatytą tvarką yra nemokama.

______________

Priedas

Tvirtinu

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas

PAŽYMA Nr........

apie............ rajone įsigytus arba parduotus veislinius gyvulius bei paukščius ir sumokėtą veislinę vertę per 2001 m......... mėnesį

Eilės Nr.

Pardavėjo pavadinimas arba pavardė, vardas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Pirkėjo pavadinimas arba pavardė, vardas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai

Gyvulio inv. Nr.

Pirkimo data

Lytis

Veislė

Svoris, kg

Pagrindinė sutartinė kaina, Lt/kg

Kaina už svorį, Lt

20 proc. veislinės vertės priedo, Lt

Iš viso sumokėjo pirk- ėjas, Lt

Visas veislinės vertės priedas, Lt

Pardavėjui išmokama subsidija, Lt

Pastabos

Iš viso pardavėjų:

Iš viso gyvulių:

Vidurkis

Suma

Rajono valstybinis veislininkystės inspektorius. ........................................................................... A. V.

(Vardas, pavardė) (parašas)

PASTABA. Pažymos parengiamas pagal kiekvieną gyvulių rūšį

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

12 priedas

VEISLININKYSTĖS FINANSAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veislininkystės finansavimas vykdomas pagal kryptis:

1.1. gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas;

1.2. gyvulių produktyvumo įvertinimo subsidijavimas;

1.3. spermos, sunaudotos gyvuliams sėklinti, subsidijavimas;

1.4. gyvulių pirkimo veislininkystės tikslams subsidijavimas;

1.5. kitų gyvulių veislininkystės darbų ir paslaugų išlaidų visiškas apmokėjimas arba subsidijavimas;

1.6. arklininkystės grupių išlaikymo išlaidų dalinis finansavimas;

1.7. organizacinių veislininkystės priemonių apmokėjimas.

2. Veislininkystei finansuoti Žemės ūkio ministerijoje kasmet sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina žemės ūkio ministras.

3. Lėšos veislininkystės programai vykdyti, panaudotos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo, apmokamos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl Veislininkystės tikslinės programos“ (Žin., 2000, Nr. 28-791) patvirtinta tvarka.

4. Žemės ūkio ministerija, gavusi lėšas iš Finansų ministerijos Specialiosios kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti, vadovaudamasi veislininkystės sąmata, jas perveda Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja jų tikslinį panaudojimą ir už tai atsako.

5. Tarnyba perveda lėšas konkretiems vykdytojams pagal finansavimo kryptis ir atitinkamus dokumentus. Ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines šios programos lėšų panaudojimo ataskaitas.

II. VEISLININKYSTĖS FINANSAVIMO TIKSLAI

6. Pagrindiniai veislininkystės finansavimo tikslai yra:

6.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių reproduktorių išauginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;

6.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, iš kurių perkami didžiausios veislinės vertės buliukai spermai kaupti;

6.3. kaupti gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis viešojoje įstaigoje Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre bei Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties LIKIS informacinėje sistemoje, tobulinti programas. Suvienodinti produktyviųjų ir veislinių gyvulių savybių vertinimo, kilmės knygų tvarkymo su ES šalyse taikoma sistema;

6.4. modernizuoti gyvulių produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas;

6.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;

6.6. gerinti veisiamų kiaulių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti didelio produktyvumo bandas;

6.7. skatinti auginti didelės veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes;

6.8. išsaugoti Lietuvos Respublikos gyvulių ir paukščių genofondą.

III. GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS DALINIS FINANSAVIMAS

7. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pagal viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro, o Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties pagal informacinės sistemos LIKIS pateiktus duomenis už kiekvieną per mėnesį kontroliuotą gyvulį mokama:

7.1. kontrolės asistentams:

7.1.1. fizinių asmenų laikomose gyvulių bandose, kai karvė kontroliuojama A4 metodu – 3,8 Lt už karvę, At metodu – 2,8 Lt už karvę, 5 Lt už paršavedę, kuilį, 1,5 Lt už veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus, 2 Lt už ėriavedę, 3,8 Lt už ožkavedę;

7.1.2. kiaulių veislynuose – 0,2 Lt už kuilį, paršavedę, veislinį kiaulių prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus;

7.2. rajonų gyvulių produktyvumo kontrolės vadovams – 430 Lt mėnesinį atlyginimą ir priedą: fizinių asmenų bandose – 0,15 Lt, juridinių asmenų – 0,05 Lt už kiekvieną kontroliuojamą karvę.

8. Valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis gali sudaryti sutartis su fiziniais asmenimis, kurių karvių, kiaulių, avių, ožkų produktyvumas kontroliuojamas, kitoms išlaidoms padengti;

9. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolės asistentų tarnybinių patalpų nuomos, transporto, komunalinių, pašto, telekomo paslaugų išlaidoms skiriama po 5 litus per metus už kiekvieną metų pradžioje kontroliuotą gyvulį.

10. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi mažiau nei 3 karves, jų produktyvumo kontrolė finansuojama pačių savininkų lėšomis, išskyrus Lietuvos vietines šėmas ir baltnugares karves.

11. Valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties vadovai sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.

12. Tarnyba metų pradžioje patvirtina gyvulių produktyvumo kontrolės finansavimo sąmatas ir pagal jas perveda lėšas VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bei Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai.

13. VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ir Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai teikia ketvirtines lėšų gyvulių produktyvumo kontrolei panaudojimo ataskaitas.

IV. GYVULIŲ PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMO SUBSIDIJAVIMAS

14. Už gyvulių produktyvumo įvertinimo išlaidas mokamos tokios subsidijos:

14.1. UAB „Šilutės veislininkystė“ už kontroliniam penėjimui auginamą buliuką – 1100 Lt, UAB „Panevėžio veislininkystė“ už kiekvieną įvertintą buliuką – 1300 Lt, regionų veislininkystės įmonėms už tikrinamų bulių laikymą – 3000 Lt už bulių;

14.2. karvės savininkui už tikrinamojo buliaus dukterį, kai ji baigia pirmąją laktaciją ir laktacijos duomenys įtraukiami į buliaus įvertinimą – 150 Lt;

14.3. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už įvertintą veislynuose ir apskaitytą informacinėje sistemoje LIKIS einamųjų metų sausio 1 d. – 4 Lt už paršavedę, kuilį, veislinį prieauglį nuo 5 mėn. amžiaus;

14.4. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai už įvertintą kuilį ir paršavedę kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes – 350 Lt už kuilį, 250 Lt už paršavedę;

14.5. veislinių avių ir ožkų laikytojams (veislynams ir veislinėms bandoms) už įvertintą pagal vislumą ir produktyvumą: 150 Lt už aviną, ožį, 100 Lt už ėriavedę, ožkavedę, 50 Lt už avių, ožkų veislinį prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus;

14.6. veislynams (išskyrus SP AB „Nemuno žirgynas“ Šilutės r., SP UAB „Vilniaus žirgynas“ Vilniaus r., SP UAB „Sartų žirgynas“ Zarasų r.), veislinėms bandoms už įvertintą pagal darbingumą 3 – 3,5 metų amžiaus bei 8 metų arba vyresnio amžiaus įvertintą pagal palikuonių kokybę į veisimo planą įtrauktą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, trakėnų, hanoverių, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų arba ristūnų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės ir į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt už eržilą, 600 Lt už kumelę;

14.7. laikytojams pagal Žemaitukų augintojų asociacijos pateiktus sąrašus už įvertintą pagal darbingumą 3 – 3,5 metų amžiaus bei 8 metų arba vyresnio amžiaus įvertintą pagal palikuonių kokybę į veisimo planą įtrauktą seno tipo žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės ir į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt už eržilą, 600 Lt už kumelę.

15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti subsidijas už laikomus vertinamus veislinius gyvulius, metų pradžioje teikia metinę lėšų poreikio paraišką Tarnybai, o kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus – iki kito mėnesio 15 dienos, pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba, gavusi pažymas, perveda lėšas vertinamų veislinių gyvulių laikytojams. Avių, ožkų ir arklių paraiškas Tarnybai teikia atitinkamos asociacijos.

V. SPERMOS, SUNAUDOTOS GYVULIAMS SĖKLINTI, SUBSIDIJAVIMAS

16. Rinktinių karvių laikytojams už sėklinimui sunaudotą bulių spermą apsėklinant informacijos centre apskaitytą karvę ir telyčią, iki jos baigs laktaciją, mokama vienkartinė 80 litų dydžio subsidija.

17. Už kuilių reproduktorių spermą, sunaudotą ūkininkų, gyventojų ir veislynuose laikomoms kiaulėms sėklinti, mokama po 2 litus už vieną spermos dozę, sunaudotą paršavedės sėklinimui toje pačioje rujoje.

18. Subsidijos už kuilių spermą skiriamos, jeigu sperma gauta iš kuilių, kurių veislinė vertė aprobuota komisijos ir kurie gavo bendrą ne mažesnį kaip 70 balų įvertinimą.

19. Įmonės, užsiimančios gyvulių sėklinimo veikla, pažymas apie apsėklintas kiaules pateikia rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui, o pastarasis, patikrinęs duomenis, iki kito mėnesio 10 d. – Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, kuri iki to mėnesio 15 d. pateikia Tarnybai pažymų apie atliktus sėklinimo darbus suvestinę.

20. Subsidija už kuilių spermą Tarnyba perveda spermą pardavusioms įmonėms pagal 19 punkte nurodytą sėklinimo darbų atlikimo pažymų suvestinę.

21. Subsidijos už spermą, sunaudotą rinktinėms karvėms sėklinti, Tarnyba perveda rinktinių karvių laikytojams pagal rajonų inspektorių pateiktas pažymas.

22. Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems leidimus (licencijas) teikti gyvulių sėklinimo paslaugas, bet nesudariusiems sutarčių su atitinkamo rajono veislininkystės inspektoriumi dėl reproduktorių, įtrauktų į parinkimo sėklinimui planą, spermos panaudojimo, taip pat sudariusiems minėtas sutartis, bet nesilaikantiems suderinto su bandos savininku reproduktorių parinkimo sėklinimui plano, spermos vertės dalis nesubsidijuojama.

VI. GYVULIŲ PIRKIMO VEISLININKYSTĖS TIKSLAMS SUBSIDIJAVIMAS

23. Subsidijos mokamos spermą kaupiančioms ir turinčioms teisę ja prekiauti įmonėms, veislinių buliukų auginimo UAB „Panevėžio veislininkystė“, buliukų kontrolinio penėjimo UAB „Šilutės veislininkystė“ ir kiaulių kontrolinio penėjimo Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai (be pridėtinės vertės mokesčio).

24. Veislinių buliukų, kuriuos perka veislinių buliukų auginimo UAB „Panevėžio veislininkystė“, kaina nustatoma pagal formulę:

K = Kb + V,

kur

Kb – buliuko pirkimo sutartinė kaina litais – sutartinė kaina pagal šalių susitarimą, bet ne didesnė kaip 3 Lt gyvojo svorio kilogramą padauginta iš buliuko svorio pirkimo metu;

V – veislinė vertė pirmos grupės buliukui 1200 Lt;

24.1. veislinių bulių, kuriuos iš elevero perka spermą kaupiančios ir turinčios teisę ją platinti įmonės, kaina nustatoma pagal formulę:

K = Kb + (V + 2 Kb) x (1 + 0,9 Br),

kur

Kb – buliaus pirkimo sutartinė kaina – sutartinė kaina litais už 1 gyvojo svorio kilogramą, kaip parduodant skerdimui be subsidijos, padauginta iš buliaus svorio pirkimo metu;

V – veislinė vertė: pirmos grupės buliui – 1200 litų, antros grupės buliui – 600 litų;

Br – vertinimo metu išbrokuotų buliukų koeficientas, lyginant su vertinamų buliukų skaičiumi.

25. Už veislinį bulių, kai jį nuperka įmonės, užsiimančios spermos gamyba, bei veislinį buliuką, kai jį nuperka eleverai, skiriama 60 proc. jo pirkimo kainos subsidija.

26. Už kontroliniam auginimui nupirktą veislinį buliuką, paršelį skiriama 70 proc. jų pirkimo kainos subsidija, jei tuo metu nupirktų buliukų, paršelių 1 kg kaina daugiau kaip 50 proc. neviršija mėsos perdirbimo įmonių už I kategorijos galvijus ir pirmos kategorijos kiaules mokamos kainos.

27. Tarnyba, suderinusi su gyvulių veislių gerinimo asociacijomis, įsakymu nustato veislinių gyvulių pirkimo kiekius. Įmonės, nupirkusios veislinius gyvulius, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai pirkimo dokumentų suvestinę pažymą, pagal kurią išmoka subsidiją.

VII. KITŲ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS DARBŲ IR PASLAUGŲ VISIŠKAS APMOKĖJIMAS ARBA SUBSIDIJAVIMAS

28. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos, sudaro sutartis su juridiniais asmenimis dėl kontroliuojamų karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimo, veislinių gyvulių kraujo grupių tyrimo, Lietuvoje laikomų įvairių veislių kiaulių bei jų mišrūnų mėsinių savybių tyrimo, veislinių gyvulių paveldimų ydų tyrimo, gyvūnų kilmės patikslinimo pagal DNR testą, selekcinių, veislinių gyvulių vertinimo taisyklių ir kitų programų rengimo, bulių įvertinimo pagal palikuonių mėsines savybes, gyvulių įvertinimo BLUP ir kitais metodais streso tyrimų, veislinių bulių, buliukų, kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes, Lietuvoje veisiamų mėsinių veislių galvijų veislinės vertės nustatymo pagal eksterjerą, bulių dukterų vertinimo pagal eksterjerą, išsivystymą ir produktyvumą, bulių ir kuilių spermos kokybės įvertinimo, kontrolinio auginimo stotyje išaugintų kiaulių kontrolinių skerdimų ir skerdenų mėsinių savybių įvertinimo, veislinių kuilių ir paršavedžių geneologijos ir apskaitos dokumentų kaupimo informacinėje LIKIS sistemoje, veislinių kiaulių prieauglio atrankos pagal jų raumeningumą matuojant ultragarso „Piglog – 105“ arba kitu leistinu aparatu, kilmės knygų tvarkymo, veislininkystės norminių dokumentų rengimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo, kumelių sėklinimo technologijos įdiegimo; kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo bei skerdenų kompleksinio įvertinimo programos kūrimo, Lietuvos juodmargių ir žalųjų galvijų genofondo išsaugojimo bazės stiprinimo, bet ne daugiau kaip 185 tūkst. Lt vienam žemės ūkio subjektui, Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių ir bulių spermos genofondo išsaugojimo. Genofondo išsaugojimui skiriama subsidija ne didesnė kaip: 800 Lt už galviją, 1000 Lt už arklį, 300 Lt už vietinės veislės kiaulę, 200 Lt už Lietuvos baltosios veislės kiaulę, 250 Lt už avį, 50 Lt už vištinę žąsį; už azotą, sunaudotą spermos genofondo saugojimui, skiriama subsidija iki 100 proc. išlaidų, bet ne didesnė 800 Lt /t (be PVM), neįskaitant transportavimo išlaidų.

29. Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių, bulių spermos genofondo saugojimo apimtis nustato žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija.

30. Tarnyba su darbų ir paslaugų vykdytojais sudaro sutartis ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

VIII. ARKLININKYSTĖS GRUPIŲ IŠLAIKYMO IŠLAIDŲ DALINIS FINANSAVIMAS

31. Žirgynams – specialios paskirties bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas ir nustatomos privalomos užduotys, už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą eržilą mokama 3000 Lt, už kumelę – 2000 Lt, iš jų 10 proc. skiriama regionų arklininkystės grupių vyresniųjų specialistų išlaikymo išlaidoms, kurias tvarko Tarnyba.

32. Tarnyba metų pradžioje patvirtina arklininkystės grupių finansavimo sąmatas ir pagal jas perveda lėšas specialios paskirties žirgynams. Specialios paskirties žirgynai ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai teikia ketvirtines lėšų arklininkystės grupėms išlaikyti panaudojimo ataskaitas.

IX. ORGANIZACINIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEMONIŲ APMOKĖJIMAS

33. Bendro pobūdžio organizacinės veislininkystės priemonės apmokamos visiškai arba skiriamos subsidijos.

34. Tarnyba, suderinusi su veislių augintojų asociacijomis, metų pradžioje patvirtina metinę organizacinių veislininkystės priemonių sąmatą: arklių pajėgumų išbandymų varžybų, veislinių gyvulių parodų ir aukcionų organizavimo, veislinių gyvulių kilmės knygų bei pažymėjimų, informacinių leidinių, veislininkystės apskaitos blankų leidybos, reklamos, darbuotojų apmokymo, kvalifikacijos kėlimo bei kitų bendro pobūdžio išlaidų.

35. Tarnyba su organizacinių veislininkystės priemonių rengėjais – vykdytojais sudaro sutartis ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro

2001 03 30 įsakymu Nr. 88

13 priedas

SPECIALIOSIOS KAIMO RĖMIMO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO KRYPČIŲ KOORDINATORIAI

1. Paramos nelaimės atveju teikimo tvarkos	–	V. Katkevičius;

2. Bitininkystės rėmimo tvarkos	–	D. Mikalauskas;

3. Ekologinio žemės ūkio plėtotės finansavimo tvarkos	–	S. Jasius;

4. Paramos žemdirbiams teikiant mokymo ir konsultavimo paslaugas finansavimo tvarkos	–	A. Radzevičius;

5. Žemės ūkio užsakomųjų tyrimų programų finansavimo 2001 metais tvarkos	–	V. Žoštautienė;

6. Ūkių modernizavimo finansavimo tvarkos	–	J. Petrašiūnas;

7. Tiesioginių išmokų už karves žindenes išmokėjimo tvarkos	–	V. Bučelis;

8. Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų skyrimo rajonams ir jų naudojimo tvarkos	–	Z. Gavinavičius;

9. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės tyrimo	–	N. Maksimavičienė;
sistemos, atitinkančios ES reikalavimus,
plėtojimo finansavimo tvarkos

10. Gyvulių registravimo ir identifikavimo	–	V. Bučelis;
programos finansavimo tvarkos

11. Veislinių gyvulių, paukščių, žuvų ir	–	V. Bučelis;
žvėrelių įsigijimo 2001 metais paramos teikimo tvarkos

12. Veislininkystės finansavimo tvarkos	–	V. Bučelis.

______________