LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL METODINIŲ NURODYMŲ IŠNAUDOTIEMS KARJERAMS, DURPYNAMS IR KITAIP PAŽEISTAI ŽEMEI NAUDOTI
1999 m. gegužės 20 d. Nr. 147
Vilnius
Vykdydamas išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programą, patvirtintą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 1999 05 06 įsakymu Nr. 131/189 „Dėl išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1302):
1. Tvirtinu Metodinius nurodymus išnaudotiems karjerams, durpynams ir kitaip pažeistai žemei naudoti.
2. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „žemė, žemės gelmės“.
Patvirtinta
l. e. aplinkos ministro pareigas
1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 147
MetoDIniai nurodymai išnaudotIEMS karjerAMS, durpynAMS ir kitaip pažeistai žemei naudoti
Pagrindinės sąvokos
Pažeista žemė – tai žemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo, įvairių objektų statybos ir kt.) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužimta statinių bei įrenginių.
Naudingosios iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms.
Durpynas – tai žemės plotas, kurį dengia ne plonesnis kaip 30 cm durpių sluoksnis.
Žemapelkiai durpynai – tai durpynai, kurių durpių klodas susidarė įvairios kilmės reljefo įdubose, maitinamose gruntinio ir paviršinio nuotėkio vandenų (viršutinio durpės sluoksnio susiskaidymas – 20–60 proc.).
Aukštapelkiai durpynai – tai durpynai, kurių klodo viršutinė dalis blogiau maitinama gruntinių ir paviršinio nuotėkio vandenų, o pagrindinis maitinimo šaltinis yra atmosferos krituliai (viršutinio durpių sluoksnio susiskaidymas neviršija 20 proc.).
Tarpiniai durpynai – tai pereinamasis tipas tarp aukštutinio ir žemutinio tipų durpynų (viršutinio durpių sluoksnio susiskaidymas įvairus).
Žemės rekultivavimas – tai techninių, inžinerinių, statybos ir biologinių darbų, kuriais siekiama pažeistą žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, visuma.
Techninis rekultivavimas – tai pažeistos žemės paruošimas tolesniam naudojimui pasitelkus technines priemones.
Biologinis rekultivavimas – tai geotechninių ir fitomelioracinių priemonių visuma pažeistos žemės derlingumui atkurti ir padidinti ar ją pritaikyti naujoms žmogaus veiklos rūšims, dirvožemiui apsaugoti nuo erozijos ir defliacijos.
Pažeistos žemės renatūralizacija – tai durpių klodo nykimo (mineralizacijos) dėl sausėjimo sustabdymas, visiškai arba iš dalies atkūrus drėgmės režimą ir sudarius sąlygas atkurti durpėdaros (durpių kaupimosi) procesą, augant ir vystantis pelkių augalijai.
Naudingųjų iškasenų telkinys – tai tam tikroje teritorijoje esančios naudingosios iškasenos, kurių kiekis ir kokybė yra išžvalgytos ir kurias naudoti pagal aplinkos apsaugos reikalavimus yra arba ateityje gali būti ekonomiškai naudinga.
Pažeistos žemės rekultivavimo ir panaudojimo kryptys
1. Rekultivavimo kryptis pasirenkama priklausomai nuo gamtinių faktorių visumos (karjero ploto ir gylio, gruntinio vandens lygio, derlingojo dirvožemio arba priedugninio durpių sluoksnio storio), ekonominių faktorių, valstybės, visuomenės, žemės savininko (naudotojo) poreikių ir kitų sąlygų.
2. Siekiant produktyviau panaudoti pažeistą žemę, būtina atlikti jos techninį ir biologinį rekultivavimą, kartu išsaugant durpių klodą, kaip potencialų gamtos turtą.
3. Pagrindinės pažeistos žemės rekultivavimo ir tikslinio panaudojimo kryptys yra šios:
4. Kai kuriuose karjeruose, priklausomai nuo jų būklės, gamtinių (gruntinio vandens gylio, grunto savybių), jų vietos (atstumas nuo gyvenvietės, miesto), ekonominių bei socialinių faktorių gali būti taikomos kelios rekultivavimo kryptys. (Pavyzdžiui, žvyro ar smėlio karjerų šlaitai apsodinami mišku, o dugne auginamos žemės ūkio ar kitos kultūros, arba įrengiami tvenkiniai.)
5. Durpyno racionaliausiam panaudojimo būdui parinkti būtina turėti durpyno kadastro duomenis (administracinė padėtis, plotas, durpių tipas, eksploatacijos būdas, trukmė ir pabaiga), žinoti likusio durpių klodo storį, rūgštingumą, susiskaidymo laipsnį, durpyno dugno reljefą, dabartinę ploto būklę, gamtines ir socialines ekonomines sąlygas. Pagrindiniai gamtiniai veiksniai, ribojantys durpynų biologinės rekultivacijos galimybes, yra durpių rūgštingumas ir vandens režimas.
6. Rekultivuojant karjerus ir durpynus į mišką ar vandens telkinius, būtina išsaugoti augalų ir gyvūnų rūšių biotopus bei esamą biologinę įvairovę. Todėl, prieš nustatant karjero ar durpyno rekultivavimo kryptį, jau susiformavęs biotopas turi būti įvertintas biologinės įvairovės požiūriu. Tai ypač aktualu seniai nenaudojamuose karjeruose.
Miškų įveisimas
8. Mineralinių statybinių žaliavų karjeruose miškai įveisiami, kai karjere yra lengvos mechaninės sudėties (smėlis, žvyras) gruntai, jei nenumatytas kitoks jų panaudojimo būdas. Rekultivuojant karjerą miškams įveisti, rekomenduojama formuoti silpnai banguotą reljefą.
9. Baigti eksploatuoti durpynai gali būti panaudoti miškams įveisti, jei paliktas 0,3 m storio priedugninis žemapelkių durpių sluoksnis. Daugelyje durpynų (iki galo išnaudotuose, nebaigtuose naudoti bei apleistuose) miško atžėlimas vyksta be jokio pašalinio poveikio. Priklausomai nuo laiko, praėjusio nuo durpių kasimo pabaigos, miško atžėlimas būna nuo pradinės atžėlimo stadijos iki visiškai susiformavusio miško. Dažniausiai atželia beržas, kartais juodalksnis. Gana intensyviai atželia krūmai – šaltekšnis ir karklai.
10. Lietuvos miškų instituto patirtis rodo, kad baigtuose naudoti durpynuose galima įveisti mišką, parenkant medžių rūšis, kurios geriausiai atitinka esamas sąlygas, naudojant specialias dirvos paruošimo, sodinimo ir želdinių auginimo technologijas.
11. Kai durpynuose beveik arba visiškai nevyksta vertingų medžių rūšių atžėlimas, galimi keturi miško įveisimo būdai:
12. Greitai augančių lapuočių medžių rūšis ir gluosnių plantacijas galima auginti mineraliniuose ir durpiniuose dirvožemiuose, likusiuose baigus eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Kadangi pažeisti dirvožemiai dažniausiai būna nederlingi, tokioms plantacijoms būtinas didelis trąšų kiekis. Energetinių gluosnių plantacijų įveisimas ekonomiškai naudingas ten, kur susidaro didelis miesto nuotėkų dumblo kiekis.
Greitai augančių lapuočių medžių rūšių ir energetinių gluosnių plantacijoms įkurti reikia daug lėšų (dirvos paruošimas, priežiūra, tręšimas). Šiuo metu tokios energetinės žaliavos poreikio nėra.
Uoginių, vaistinių, techninių ir kitų naudingųjų augalų auginimas
14. Karjerai ir durpynai gali būti naudojami uoginiams, vaistiniams, techniniams ir kitiems naudingiesiems augalams auginti.
15. Mineraliniuose dirvožemiuose pakankamai gerai auga nereiklūs dirvos sąlygoms šie vaistiniai augalai: šaltalankis, gudobelė, putinas, dirvinė ir trispalvė našlaitės, smėlyninis šlamutis, smulkiažiedė tūbė, čiobrelis, kraujažolė, meškauogė (arkliauogė). Kai kurie iš jų gali būti auginami esant plonesniam negu 0,2 m derlingo dirvožemio sluoksniui. Pirmieji bandymai parodė, kad karjeruose kadagys auga tada, kai dirvožemio ir kitos ekologinės sąlygos yra panašios į tą aplinką, kur jis auga natūraliai.
16. Durpynai, kuriuose lieka mažaskaidės (iki 30 %) bei rūgščios reakcijos (pH<5,0) durpės, tinka spanguolėms, šilauogėms, bruknėms, vaivorams auginti. Šias sąlygas geriausiai atitinka aukštapelkės bei tarpinio tipo pelkės. Tam dar būtina:
Spanguolynų įveisimas.
17. Spanguolėms auginti labiausiai tinka rūgščios (optimalus pH – 3,8–5,3), mažai susiskaidžiusios, lengvai praleidžiančios orą ir vandenį durpės. Tokios sąlygos yra aukštapelkėse. Spanguolių plantacijoms įkurti galima panaudoti baigtas eksploatuoti ir baigiamas eksploatuoti aukštapelkes, pakeliant nusausintų plotų gruntinio vandens lygį. Plantacijose auginama paprastoji spanguolė arba kultūrinė stambiauogė spanguolė.
18. Spanguolių plantacijas tikslinga įkurti, kai yra šios sąlygos:
18.3. yra galimybės sukaupti spanguolėms auginti (laistyti ar plotui užlieti) pakankamą vandens kiekį ar panaudoti esamus vandens išteklius. Todėl prie visų spanguolių plantacijų būtini tvenkiniai;
Vandens telkinių įrengimas
19. Vandens telkiniai įrengiami karjeruose, kuriuose naudingųjų iškasenų gavyba buvo vykdoma žemiau gruntinio vandens lygio ir kai juos galima įrengti ne seklesnius kaip 2 m gylio. Tais atvejais, kai vandens telkinys po kasybos atsiranda savaime, pakanka tik įrengti lėkštesnius karjero šlaitus.
20. Visiškai ar iš dalies iškastuose durpynuose, esant techninėms galimybėms pakelti vandens lygį, galima įrengti tvenkinius, kurie būtų naudojami žuvininkystei, rekreacijai, vandens atsargoms kaupti. Žuvininkystei skirtuose vandens telkiniuose turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,15 m storio priedugninis durpių sluoksnis.
Žemės ūkio naudmenos
22. Rekultivavimas į žemės ūkio naudmenas galimas, kai karjere yra priesmėlio, priemolio ir molio gruntai, o derlingojo dirvožemio pakanka paskleisti 0,2–0,3 m storio (po suslūgimo) sluoksniu. Iškastuose durpynuose turi būti paliktas ne plonesnis kaip 0,5 m storio priedugninis žemapelkių durpių sluoksnis.
Brangiai kainuojantis karjerų ir durpynų pavertimas žemės ūkio naudmenomis dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis netikslingas, nes dabar šių naudmenų pakanka.
Statybos ir rekreacijos plotai
23. Statybai skiriami plotai, kai teritorinio planavimo dokumentai juose numato gyvenamąją ar pramoninę statybą. Esant poreikiui ir techninėms galimybėms, priklausomai nuo baigtų naudoti karjerų ploto, gruntinių vandenų gylio ir kitų sąlygų, juose įrengiamos autolenktynių trasos, sporto aikštynai, šaudyklos, sąvartynai ir kt.
24. Karjerai gali būti naudojami gyvenamosios aplinkos sanitarinei higieninei būklei gerinti, poilsio ir sveikatos zonoms formuoti. Tokios paskirties karjeruose, siekiant didesnės aplinkos įvairovės, įveisiami miškai, dekoratyviniai želdiniai, suformuojamos estetinės kompozicijos, įrengiami vandens tvenkiniai, sporto aikštynai, įvairios poilsio, žaidimų ir atrakcionų aikštelės.
Plotai natūralioms ekosistemoms bei biologinei įvairovei atsikurti ir jau atsikūrusiai biologinei įvairovei išsaugoti
Savaiminis (natūralus) ekosistemos atsiradimas ir jos vystymasis.
26. Kai kurie baigti eksploatuoti, bet nerekultivuoti karjerai ir durpynai iš dalies renatūralizavosi, o seniai nebenaudojami durpynai apaugo medžiais ir krūmais. Vieni durpynai savaime ištisai atsiželdė mišku (daugiausia – lapuočių medžių rūšimis ir krūmais), o kituose po medžių bei krūmų lajomis ir mišku neapaugusiose aikštelėse auga vešli žolinė augalija.
27. Dalis karjerų ir durpynų prisipildė vandens. Vandens telkiniuose įsiveisė žuvys, varliagyviai, įsikūrė vandens ir pelkių paukščiai, seklesniuose karjeruose auga pelkių ir vandens augalai. Durpės apaugo žoliniais augalais, samanomis ar kiminais. Todėl tokių karjerų ir durpynų nereikėtų rekultivuoti, naikinti besiformuojančio ar jau susiformavusio biotopo, o palikti juos esamai biologinei įvairovei išsaugoti.
28. Tikslinga palikti nerekultivuotus, biologinės įvairovės požiūriu, vertingus, baigtus eksploatuoti karjerus tais atvejais, kai:
28.3. susidariusių vandens telkinių kranto linija vingiuota, kampuota, yra salelių, plotų be augalijos;
Reguliuojamas ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimas.
29. Pagrindiniai faktoriai, kurie lemia pelkių ekosistemos atsikūrimą pažeistuose plotuose, yra:
30. Gamtosauginiu požiūriu tikslinga renatūralizuoti tas pelkes, kurios ypač svarbios kraštovaizdžio stabilumui išsaugoti, augalijos ir gyvūnijos genofondui išsaugoti bei biologinei įvairovei palaikyti. Kai kuriais atvejais biologinei įvairovei atsirasti ir išsaugoti būtinos dalinės rekultivacijos priemonės:
Durpynų drėgmės režimo atkūrimas.
31. Per daug nusausintose pelkėse durpių klodas būna sausas. Parengtos eksploatuoti pelkės yra be augalijos. Nebenaudojamuose durpynuose krūmų ir žolių atžėlimas vyksta lėtai, todėl tokiuose durpynuose dažnai kyla gaisrai.
32. Durpių klodas apsaugomas nuo mineralizacijos bei jo sunaikinimo gaisrų metu, visiškai ar iš dalies atkuriant ankstesnį pelkės drėgmės režimą (kad durpių paviršius visada būtų drėgnas arba kad virš durpių visada būtų vanduo). Tai pasiekiama užtvenkiant sausinamuosius griovius ir pakeliant gruntinio vandens lygį. Šiomis priemonėmis durpynai apsaugomi nuo gaisrų, konservuojamas durpių klodas, pelkė palaipsniui atsikuria ir taip vėl reguliuojamas aplinkos hidrologinis režimas. Sudrėkinus durpių sluoksnį, susidaro palankios sąlygos pelkių augalijai ir gyvūnijai įsikurti. Priklausomai nuo vandens gylio pradeda augti pelkiniai augalai (nendrės, švendrai, viksvos), apsigyvena vandens paukščiai. Palaipsniui susiformuoja žolių-samanų danga, palankiomis drėgmės režimo sąlygomis atsikuria durpėdaros procesas, pradeda kauptis durpės.
______________