LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS METMENŲ
1998 m. liepos 21 d. Nr. 902
Vilnius
2. Pavesti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
2.1. iki 1998 m. rugpjūčio 15 d. – pasiūlymus dėl komisijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektams parengti bei probleminiams regionams nustatyti sudėties;
2.2. iki 1998 m. rugpjūčio 15 d. – pasiūlymus dėl Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijų patikslinimo;
2.3. iki 1998 m. spalio 15 d. – Lietuvos regioninės politikos metmenų įgyvendinimo priemonių projektą.
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius
Valdymo reformų ir
savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 902
REGIONO SAMPRATA
1. Pagrindiniais teritoriniais dariniais, kuriuose bus vykdoma valstybinė socialinės-ekonominės plėtros regioninė politika, laikytini aukštesnieji administraciniai-teritoriniai vienetai – apskritys, kurių dabar yra 10.
2. Valstybinė regioninė socialinės-ekonominės plėtros politika kai kuriais atvejais vykdytina ir teritoriniuose dariniuose, susidedančiuose iš kelių bendras administracines ribas turinčių apskričių ar kelių bendras administracines ribas turinčių savivaldybių, identifikavus specifines šių regionų problemas ir sąlygas.
REGIONINĖS POLITIKOS APIBRĖŽIMAS IR TIKSLAI
3. Regioninė politika – tai valstybės įgyvendinama regionų atžvilgiu diferencijuota veikla, kuria siekiama subalansuoti visų šalies regionų socialinės-ekonominės plėtros sąlygas. Regioninė politika yra neatskiriama sudedamoji ūkio šakose bei socialinėje srityje vykdomos valstybės politikos dalis, ji yra koordinuojamojo pobūdžio.
4. Svarbiausieji regioninės politikos tikslai yra šie:
4.1. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekviename šalies regione, sudaryti reikiamas ilgalaikės plėtros sąlygas;
SVARBIAUSIEJI UŽDAVINIAI IR REGIONINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI
5. Siekiant įgyvendinti regioninės politikos tikslus, būtina vykdyti šiuos svarbiausius uždavinius:
5.1. skatinti regionų ir vietos bendruomenių iniciatyvą regioninės plėtros srityje, derinti ją su nacionaliniais tikslais;
5.3. naudotis tarptautinio regioninio bendradarbiavimo privalumais ir remti koordinuotą pasienio regionų plėtrą pagal Europos Sąjungos regioninės politikos nuostatas;
6. Įgyvendinant regioninės politikos tikslus, bus vadovaujamasi šiais principais:
6.1. koordinavimo principu. Regioninės politikos įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo įvairių suinteresuotų valstybės institucijų (ministerijų, departamentų, inspekcijų ir t. t.) veiklos koordinavimo rengiant ir įgyvendinant Nacionalinį plėtros planą pagal Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatytus sprendinius;
6.2. partnerystės, vietos iniciatyvos principu. Reali ekonomikos plėtra vykdoma regionų ir vietos lygmenimis; privačios iniciatyvos partnerystė bei vietos valdžios iniciatyva yra vienas svarbiausių efektyvaus regioninės politikos principų įgyvendinimo veiksnių, ir tai turi rasti išraišką rengiamame Nacionaliniame plėtros plane;
6.3. vietinio augimo ir laikinumo principais. Šie tarpusavyje susiję principai rodo, jog svarbiausias regioninės politikos tikslas – prisidėti prie verslo ugdymo ir plėtros vietose, kad kiekviename regione būtų sukurtas pakankamai stiprus ekonominis potencialas. Tačiau regioninė politika yra tik laikina priemonė šiam potencialui sukurti ar paskatinti. Nuolatinė valstybės parama regionui gali būti teikiama tada, kai:
TEISINĖ BAZĖ IR REGIONINĖS PLĖTROS INSTITUCIJOS
7. Valstybės ir vietos valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų veiklos regioninės plėtros srityje pagrindai, institucinė sistema, visapusiškos regioninės plėtros ir jos įgyvendinimo uždaviniai bei sąlygos bus nustatyti priėmus Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą bei su juo susijusius teisės aktus, kurie reglamentuos:
7.4. statistinių rodiklių sistemos, kurios reikia regioninės plėtros programoms pagrįsti bei rezultatams įvertinti, sukūrimą;
8. Svarbiausiosios regioninės plėtros institucijos bus šios:
8.1. Nacionalinė regionų plėtros taryba, kuri nustatys regioninės politikos tikslus, aprobuos Nacionalinį plėtros planą, regionų plėtros programas ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo.
Ši taryba gali būti sudaryta iš valstybės tarnautojų, pramonės, verslo, žemės ūkio, visuomeninių organizacijų atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų;
9. Nacionaliniu lygmeniu vienai iš ministerijų turi būti pavesta koordinuoti kitų ministerijų ir valstybės institucijų įgyvendinamą ūkio šakose bei socialinėje srityje politiką.
10. Regioniniu lygmeniu numatoma ši institucijų struktūra:
10.1. regiono plėtros taryba, kuri koordinuos regiono plėtros plano bei programų rengimą ir juos aprobuos.
Ši taryba bus sudaroma proporcingo atstovavimo principu iš savivaldybių politikų pagal gautas vietas savivaldybių tarybų rinkimuose;
REGIONINĖS PLĖTROS EKONOMINĖS PRIEMONĖS
11. Regioninė politika įgyvendinama per Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurią vykdant teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudojamos šios ekonominės priemonės:
11.1. parama įmonėms:
REGIONINĖS PLĖTROS PROGRAMŲ FINANSAVIMAS
12. Regioninės plėtros programoms įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudojamos:
12.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybinių fondų (Kelių fondo, Gamtos apsaugos fondo, Kaimo rėmimo fondo, kitų fondų) lėšos;