LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2002 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO Nr. 686 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 53-2:2002 „LEIDŽIAMI VARTOTI MAISTO PRIEDAI. SPECIFINIAI SALDIKLIŲ, DAŽIKLIŲ IR KITŲ MAISTO PRIEDŲ GRYNUMO KRITERIJAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. vasario 21 d. Nr. V-156
Vilnius
Įgyvendindamas 2010 m. spalio 20 d. Komisijos direktyvą 2010/67/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/84/EB, nustatanti konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus (OL 2010 L 277, p. 17):
1. Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 91-4135; 2009, Nr. 17-677, Nr. 75-3077, Nr. 132-5771, Nr. 159-7216):
1.1. Išdėstau preambulės 3 punktą taip:
1.2. 3 priede:
1.2.1. Išdėstau 45 punkto „E 290 ANGLIES DIOKSIDAS“ eilutę „Alyvos kiekis“ taip:
| „Alyvos kiekis |
Ne daugiau kaip 5 mg/kg“. |
1.2.2. Papildau šiuo 317 punktu:
„317. E 392 ROZMARINO EKSTRAKTAI
BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS
| Sinonimas |
Rozmarino lapų ekstraktas (antioksidantas) |
| Apibrėžtis |
Rozmarino ekstrakte yra keli komponentai, kurie turi įrodytų antioksidantų savybių. Šie komponentai daugiausia priklauso fenolio rūgščių, flavonoidų, diterpenoidų grupėms. Be antioksidantų, ekstraktuose gali būti ir triterpenų bei organinių tirpiklių, konkrečiai apibrėžtų šioje specifikacijoje 283-291-9 |
| EINECS |
Rozmarino ekstraktas (Rosmarinus officinalis) |
| Cheminis pavadinimas Apibūdinimas |
Rozmarino lapų ekstrakto antioksidantas yra ruošiamas ekstrahuojant Rosmarinus officinalis lapus, naudojant maistui patvirtintą tirpiklių sistemą. Ekstraktai po to gali būti padaryti bekvapiai ir bespalviai. Ekstraktai gali būti standartizuoti |
| Identifikavimas |
|
| Etaloniniai antioksidantų junginiai: fenolio diterpenai |
Karnozino rūgštis (C20H28O4) ir karnozolis (C20H26O4) (kurie sudaro ne mažiau kaip 90 % viso fenolių diterpenų kiekio) |
| Etaloniniai pagrindiniai lakieji junginiai |
Borneolis, bornilo acetatas, kamparas, 1,8-cineolis, verbenonas |
| Tankis |
Daugiau kaip 0,25 g/ml |
| Tirpumas |
Netirpsta vandenyje |
| Grynumas |
|
| Nuodžiūvis |
Mažiau kaip 5 % |
| Arsenas |
Ne daugiau kaip 3 mg/kg |
| Švinas |
Ne daugiau kaip 2 mg/kg |
1. Rozmarino ekstraktai, gauti iš džiovintų rozmarino lapų, ekstrahuojant acetonu
| Apibūdinimas |
Rozmarino ekstraktai gaunami iš džiovintų rozmarino lapų ekstrahuojant acetonu, filtruojant, gryninant ir išgarinant tirpiklį, po to džiovinant ir sijojant, kad būtų gauti gryni milteliai ir skystis |
| Identifikavimas |
|
| Etaloninių antioksidantų junginių kiekis |
? 10 % m/m, išreikštas bendru karnozino rūgšties ir karnozolio kiekiu |
| Antioksidantų ir lakiųjų junginių santykis |
(Iš viso % m/m karnozino rūgšties ir karnozolio) ? 15 (etaloninių pagrindinių lakiųjų junginių % m/m)* (*išreikšta kaip visų lakiųjų medžiagų procentinė dalis ekstrakte, nustatoma dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu) |
| Tirpiklių likučiai |
Acetonas: ne daugiau kaip 500 mg/kg |
2. Rozmarino ekstraktai, gauti ekstrahuojant džiovintus rozmarino lapus virškritinės būsenos anglies dioksido dujomis
Rozmarino ekstraktai gaunami iš džiovintų rozmarino lapų ekstrahuojant virškritinės būsenos anglies dioksido dujomis esant nedideliam katalizatoriaus etanolio kiekiui.
| Identifikavimas |
|
| Etaloninių antioksidantų junginių kiekis |
? 13 % m/m, išreikštas bendru karnozino rūgšties ir karnozolio kiekiu |
| Antioksidantų ir lakiųjų junginių santykis |
(Iš viso % m/m karnozino rūgšties ir karnozolio) ? 15 (etaloninių pagrindinių lakiųjų junginių % m/m)* (*išreikšta kaip visų lakiųjų medžiagų procentinė dalis ekstrakte, nustatoma dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu) |
| Tirpiklių likučiai |
Etanolis: ne daugiau kaip 2 % |
3. Rozmarino ekstraktai, gauti iš padaryto bekvapio rozmarino etanolio ekstrakto
Rozmarino ekstraktai, gauti iš padaryto bekvapio rozmarino etanolio ekstrakto. Ekstraktai gali būti toliau gryninami, pavyzdžiui, apdorojant aktyviąja anglimi ir (arba) taikant molekulinę distiliaciją. Ekstraktai gali būti paverčiami suspensijomis, naudojant tinkamus ir patvirtintus nešiklius arba purškiamuoju džiovinimu.
| Identifikavimas |
|
| Etaloninių antioksidantų junginių kiekis |
? 5 % m/m, išreikštas bendru karnozino rūgšties ir karnozolio kiekiu |
| Antioksidantų ir lakiųjų junginių santykis |
(Iš viso % m/m karnozino rūgšties ir karnozolio) ? 15 (etaloninių pagrindinių lakiųjų junginių % m/m)* (*išreikšta kaip visų lakiųjų medžiagų procentinė dalis ekstrakte, nustatoma dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu) |
| Tirpiklių likučiai |
Etanolis: ne daugiau kaip 500 mg/kg |
4. Bespalviai ir bekvapiai padaryti rozmarino ekstraktai, gauti dviem etapais ekstrahuojant heksanu ir etanoliu
Rozmarino ekstraktai, gauti iš padaryto bekvapio rozmarino etanolio ekstrakto po ekstrahavimo heksanu. Ekstraktai gali būti toliau gryninami, pavyzdžiui, apdorojant aktyviąja anglimi ir (arba) taikant molekulinę distiliaciją. Jie gali būti paverčiami suspensijomis, naudojant tinkamus ir patvirtintus nešiklius arba purškiamuoju džiovinimu.
| Identifikavimas |
|
| Etaloninių antioksidantų junginių kiekis |
? 5 % m/m, išreikštas bendru karnozino rūgšties ir karnozolio kiekiu |
| Antioksidantų ir lakiųjų junginių santykis |
(Iš viso % m/m karnozino rūgšties ir karnozolio) ? 15 (etaloninių pagrindinių lakiųjų junginių % m/m)* (*išreikšta kaip visų lakiųjų medžiagų procentinė dalis ekstrakte, nustatoma dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodu) |
| Tirpiklių likučiai |
Heksanas: ne daugiau kaip 25 mg/kg Etanolis: ne daugiau kaip 500 mg/kg |
“.
1.2.3. Išdėstau 132 punkto „E 426 SOJŲ HEMICELIULIOZĖ“ eilutes „Apibrėžtis“ ir „Apibūdinimas“ taip:
| „Apibrėžtis |
Sojų hemiceliuliozė yra rafinuotas vandenyje tirpstantis polisacharidas, gautas iš natūralios sojų pluošto grandinės ekstrahuojant karštu vandeniu. Nenaudojamas joks organinis nusodiklis, išskyrus etanolį |
| Apibūdinimas |
Laisvai byrantys balti arba gelsvai balti milteliai“. |
1.2.4. Papildau 132 punkto „E 426 SOJŲ HEMICELIULIOZĖ“ eilutę „Grynumas“ šiais žodžiais:
| „Etanolis |
Ne daugiau kaip 2 %“. |
1.2.5. Papildau šiuo 318 punktu:
„318. E 427 KASIJOS DERVA
| Sinonimai |
|
| Apibrėžtis |
Kasijos derva yra išgryninta Cassia tora ir Cassia obtusifoli (Leguminosae) sumalta sėklų endosperma, kurioje yra mažiau kaip 0,05 % Cassia occidentalis. Ji sudaryta daugiausia iš didelės molekulinės masės polisacharidų, sudarytų pirmiausia iš linijinės 1,4-?-D-manopiranozės fragmentų grandinės su 1,6-?-D-galaktopiranozės fragmentų fragmentais. Manozės ir galaktozės santykis yra maždaug 5:1. Gamybos procese sėklų lukštai ir gemalas pašalinami terminio ir mechaninio apdorojimo būdu, po to sėklos malamos ir surenkama endosperma. Po to endosperma yra gryninama ekstrahuojant izopropanoliu |
| Pagrindinės medžiagos kiekis |
Ne mažiau kaip 75 % galaktomanano |
| Apibūdinimas |
Nuo blyškiai geltonų iki beveik baltų bekvapių miltelių |
| Identifikavimas |
|
| Tirpumas |
Netirpsta etanolyje. Gera dispersija šaltame vandenyje – susidaro koloidinis tirpalas |
| Gelio formavimas su boratu |
Į vandeninį mėginio tirpalą pridedama pakankamai natrio borato bandomojo tirpalo, kad pH pakiltų virš 9; susiformuoja gelis |
| Gelio formavimas su ksantano derva |
Pasveriama ir sumaišoma 1,5 g mėginio ir 1,5 g ksantano dervos. Šio mišinio (greitai maišant) įpilama į 300 ml 80 °C temperatūros vandens 400 ml cheminėje stiklinėje. Maišoma, kol mišinys ištirps, o jam ištirpus maišoma dar 30 min. (maišymo metu palaikoma aukštesnė kaip 60 °C temperatūra). Nustojama maišyti ir bent dvi valandas leidžiama mišiniui atvėsti iki kambario temperatūros. Kietas klampiai plastiškas gelis susiformuoja po to, kai temperatūra nukrinta žemiau 40 °C, tačiau toks gelis nesusidaro 1 % kontroliniame tik kasijos dervos ar tik ksantano dervos tirpale, paruoštame panašiu būdu |
| Klampa |
Mažesnė kaip 500 mPa.s (25 °C, 2 val., 1 % tirpalas) atitinka vidutinę molekulinę masę 200 000–300 000 D |
| Grynumas |
|
| Rūgštyse netirpstanti medžiaga |
Ne daugiau kaip 2,0 % |
| pH |
5,5–8 (1 % vandeninio tirpalo) |
| Nevalyti riebalai |
Ne daugiau kaip 1 % |
| Baltymai |
Ne daugiau kaip 7 % |
| Suminis pelenų kiekis |
Ne daugiau kaip 1,2 % |
| Dalis, prarandama džiovinant |
Ne daugiau kaip 12 % (5 val., 105 °C) |
| Iš viso antrachinonų |
Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg (aptikimo riba) |
| Tirpiklių likučiai |
Ne daugiau kaip 750 mg/kg izopropilo alkoholio |
| Švinas |
Ne daugiau kaip 1 mg/kg |
| Mikrobiologiniai kriterijai |
|
| Bendras plokštelių skaičius |
Ne daugiau kaip 5000 kolonijas formuojančių vienetų viename grame medžiagos |
| Mielės ir pelėsiai |
Ne daugiau kaip 100 kolonijas formuojančių vienetų viename grame medžiagos |
| Salmonella spp |
Nėra 25 g |
| E. Coli |
Nėra 1 g |
“.
1.2.6. Išdėstau 161 punkto „E 463 HIDROKSIPROPILCELIULIOZĖ“ eilutę „Pagrindinės medžiagos kiekis“ taip:
| „Pagrindinės medžiagos kiekis |
Yra ne daugiau kaip 80,5 % hidroksipropopksilo grupių (-OCH2CHOHCH3), lygiaverčių ne daugiau kaip 4,6 hidroksipropilo grupių vienam bevandenės gliukozės vienetui bevandenėje medžiagoje“. |
1.2.7. Išdėstau 281 punkto „E 949 VANDENILIS“ eilutę „Azotas“ taip:
| „Azotas |
Ne daugiau kaip 0,07 % v/v“. |
1.2.8. Papildau šiuo 319 punktu:
„319. E 1203 POLIVINILO ALKOHOLIS
| Sinonimai |
Vinilo alkoholio polimeras, PVOH |
| Apibrėžtis |
Polivinilo alkoholis yra sintetinė derva, gauta vinilo acetato polimerizacijos būdu, po to atliekant dalinę esterio hidrolizę naudojant šarminį katalizatorių. Fizinės produkto savybės priklauso nuo polimerizacijos ir hidrolizės laipsnio |
| Cheminis pavadinimas |
Etenolis, homopolimeras |
| Cheminė formulė |
(C2H3OR) n, kur R = H arba COCH3 |
| Apibūdinimas |
Bekvapiai, beskoniai, permatomi, balti ar grietinėlės spalvos granuliuoti milteliai |
| Identifikavimas |
|
| Tirpumas |
Tirpsta vandenyje; prastai tirpsta etanolyje |
| Nusodinimo reakcija |
0,25 g mėginio ištirpinama 5 ml vandens, po to pašildoma ir leidžiama tirpalui atvėsti iki kambario temperatūros. Įpylus į šį tirpalą 10 ml etanolio susidaro baltos, drumstos ar dribsnių pavidalo nuosėdos |
| Spalvinė reakcija |
0,01 g mėginio ištirpinama 100 ml vandens, po to pašildoma ir leidžiama tirpalui atvėsti iki kambario temperatūros. Į 5 ml tirpalo įlašinus vieną lašą bandomojo jodo tirpalo ir kelis lašus boro rūgšties tirpalo, tirpalas nusidažo mėlynai 0,5 g mėginio ištirpinama 10 ml vandens, po to pašildoma ir leidžiama tirpalui atvėsti iki kambario temperatūros. Į 5 ml tirpalo įlašinus vieną lašą jodo bandomojo tirpalo, tirpalas nusidažo tamsiai raudona (iki mėlynos) spalva |
| Klampa |
4,8–5,8 mPa.s (4 % tirpalas esant 20 °C) atitinka vidutinę molekulinę masę 26 000–30 000 D |
| Grynumas |
|
| Vandenyje netirpios medžiagos |
Ne daugiau kaip 0,1 % |
| Esterių skaičius |
Nuo 125 iki 153 mg KOH/g |
| Hidrolizės laipsnis |
86,5–89,0 % |
| Rūgštingumo koeficientas |
Ne daugiau kaip 3,0 |
| Tirpiklių likučiai |
Ne daugiau kaip 1,0 % metanolio, 1,0 % metilacetato |
| pH |
5,0–6,5 (4 % tirpalas) |
| Dalis, prarandama džiovinant |
Ne daugiau kaip 5,0 % (105 °C, 3 val.) |
| Iškaitinimo likutis |
Ne daugiau kaip 1,0 % |
| Švinas |
Ne daugiau kaip 2,0 mg/kg |
“.
1.2.9. Išdėstau 315 punktą taip:
„315. E 1521 POLIETILENGLIKOLIAI
| Sinonimai |
PEG, makrogolis, polietileno oksidas |
| Apibrėžtis |
Etileno oksido polimerų ir vandens junginys, paprastai apibūdinamas skaičiumi, apytikriai atitinkančiu molekulinę masę |
| Cheminis pavadinimas |
alfa-hidro-omega-hidroksipoli(oksi-1,2-etandiolis) |
| Cheminė formulė |
HOCH2-(CH2 -O-CH2)n-CH2OH |
| Vidutinė molekulinė masė |
380–9000 D |
| Pagrindinės medžiagos kiekis |
PEG 400: ne mažiau kaip 95 % ir ne daugiau kaip 105 % PEG 3000: ne mažiau kaip 90 % ir ne daugiau kaip 110 % PEG 3350: ne mažiau kaip 90 % ir ne daugiau kaip 110 % PEG 4000: ne mažiau kaip 90 % ir ne daugiau kaip 110 % PEG 6000: ne mažiau kaip 90 % ir ne daugiau kaip 110 % PEG 8000: ne mažiau kaip 87,5 % ir ne daugiau kaip 112,5 % |
| Apibūdinimas |
PEG 400 yra skaidrus, klampus, bespalvis ar beveik bespalvis higroskopiškas skystis PEG 3000, PEG 3350, PEG 4000, PEG 6000 ir PEG 8000 yra balta arba beveik balta kieta vaško ar parafino pavidalo medžiaga |
| Identifikavimas |
|
| Lydymosi temperatūra |
PEG 400: 4–8 °C PEG 3000: 50–56 °C PEG 3350: 53–57 °C PEG 4000: 53–59 °C PEG 6000: 55–61 °C PEG 8000: 55–62 °C |
| Klampa |
PEG 400: 105–130 mPa.s esant 20 °C PEG 3000: 75–100 mPa.s esant 20 °C PEG 3350: 83–120 mPa.s esant 20 °C PEG 4000: 110–170 mPa.s esant 20 °C PEG 6000: 200–270 mPa.s esant 20 °C PEG 8000: 260–510 mPa.s esant 20 °C Polietilenglikolių, kurių vidutinė molekulinė masė yra didesnė nei 400, klampa yra nustatoma 50 proc. m/m tiriamosios medžiagos vandeniniame tirpale |
| Tirpumas |
PEG 400 maišosi su vandeniu, labai gerai tirpsta acetone, alkoholyje ir metileno chloride, beveik netirpsta riebiosiose ir mineralinėse alyvose PEG 3000 ir PEG 3350: labai gerai tirpsta vandenyje ir metileno chloride, labai nedaug tirpsta alkoholyje, beveik netirpsta riebiosiose ir mineralinėse alyvose PEG 4000, PEG 6000 ir PEG 8000: labai gerai tirpsta vandenyje ir metileno chloride, beveik netirpsta riebiosiose ir mineralinėse alyvose |
| Grynumas |
|
| Rūgštingumas ar šarmingumas |
5 g medžiagos ištirpinama 50 ml vandens, kuriame nėra anglies dioksido, ir įpilama 0,15 ml bromtimolio mėlynojo tirpalo. Tirpalas yra geltonos arba žalios spalvos. Norint pakeisti indikatoriaus spalvą į mėlyną, reikia ne daugiau kaip 0,1 ml 0,1 M natrio hidroksido |
| Hidroksilo vertė |
PEG 400: 264–300 PEG 3000: 34–42 PEG 3350: 30–38 PEG 4000: 25–32 PEG 6000: 16–22 PEG 8000: 12–16 |
| Sulfatiniai pelenai |
Ne daugiau kaip 0,2 % |
| 1,4-dioksanas |
Ne daugiau kaip 10 mg/kg |
| Etileno oksidas |
Ne daugiau kaip 0,2 mg/kg |
| Etilenglikolis ir dietilenglikolis |
Iš viso ne daugiau kaip 0,25 % m/m atskiros medžiagos arba abiejų kartu |
| Švinas |
Ne daugiau kaip 1 mg/kg |
“.