LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. kovo 3 d. Nr. ISAK-377

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2583; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 14 punktu:

1. Tvirtinu Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą (pridedama).

2. Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ (Žin., 2002, Nr. 110-4884; 2003, Nr. 106- 4772; 2005, Nr. 127-4584):

2.1. išdėstau 1.3 punktą taip:

„1.3. Pagrindinio ugdymo matematikos, gimtosios kalbos (lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) pasiekimų patikrinimo programas.“;

2.2. pripažįstu netekusia galios nurodytuoju įsakymu patvirtintą Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą.

3. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro

2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-377

 

LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau vadinama – patikrinimo) programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ugdymas), patvirtintais Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015.

2. Patikrinimo programos paskirtis – aptarti:

2.1. lietuvių valstybinės kalbos mokymosi ir tikrinimo baigiant pagrindinio ugdymo programą tikslus ir uždavinius;

2.2. mokinių, baigiančių pagrindinio ugdymo programą, tikrinamas lietuvių kalbos žinias ir gebėjimus;

2.3. lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą;

2.4. patikrinimo matricą;

2.5. patikrinimo turinį;

2.6. patikrinimo organizavimą ir vertinimą.

3. Patikrinimo programa skiriama lietuvių valstybinės kalbos mokytojams, patikrinimo užduoties rengėjams, mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programas nelietuvių mokyklose, ir jų tėvams.

4. Sudarant patikrinimo programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

4.1. patikrinimo programa turi būti siauresnė ir konkretesnė nei bendrosios programos ir išsilavinimo standartai;

4.2. turi būti tikrinami visų kalbinės veiklos rūšių: klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimai;

4.3. patikrinimo užduočių sudarymo principai, vertinimo kriterijai turi būti žinomi iš anksto;

4.4. patikrinimo užduočių tipai turi būti analogiški Švietimo ir mokslo ministerijos žymą turinčių vadovėlių serijų „Mokomės lietuvių kalbos“ ir „Skaitau, rašau, pažįstu“ užduočių tipams.

 

II. LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMOSI IR PATIKRINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

5. Lietuvių valstybinė kalba mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programas nelietuvių mokyklose, yra privalomas dalykas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui išsiugdyti bendravimo lietuvių kalba kompetenciją, sudarančią prielaidas kiekvieno mokinio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai pažintinei, visuomeninei bei būsimai profesinei veiklai.

6. Svarbiausi lietuvių valstybinės kalbos mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programą uždaviniai yra šie:

6.1. išmokti bendrauti lietuvių kalba įvairiose asmeninio ir viešojo gyvenimo situacijose, visuomeninėje veikloje;

6.2. pasirengti tolesniam mokymuisi lietuvių kalba;

6.3. išsiugdyti komunikavimo lietuvių kalba gebėjimus: suprasti informaciją perteikiamą žodžiu ar raštu, iš įvairių šaltinių; perteikti informaciją, reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu;

6.4. išsiugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;

6.5. pažinti ir suvokti lietuvių kalbą ir literatūrą kaip lietuvių tautos kultūros dalį.

7. Baigdamas pagrindinio ugdymo programą mokinys, bendraudamas lietuvių kalba žodžiu ir raštu, turėtų gebėti reikšti vertybines nuostatas, parodyti savo socialinę ir kultūrinę brandą. Patikrinimo metu mokinių vertybinės nuostatos nevertinamos.

8. Patikrinimu siekiama:

8.1. sudaryti sąlygas mokiniams atskleisti savo lietuvių kalbos ir literatūros žinias bei komunikavimo lietuvių kalba gebėjimus;

8.2. įvertinti kiekvieno mokinio lietuvių kalbos ir literatūros žinias bei komunikavimo lietuvių kalba gebėjimus;

8.3. sudaryti sąlygas mokyklai nustatyti ir įvertinti lietuvių valstybinės kalbos mokymo veiksmingumą ir priimti tinkamus sprendimus dėl jo tobulinimo.

 

III. MOKINIŲ ŽINIOS IR GEBĖJIMAI

 

9. Siekdami lietuvių valstybinės kalbos mokymosi tikslų, baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turi išsiugdyti pakankamų gebėjimų sėkmingai vartoti lietuvių kalbą įvairiose gyvenimo situacijose bendravimo, mokymosi ir kt. poreikiams tenkinti.

10. Tikrinami šie komunikavimo lietuvių kalba gebėjimai:

10.1. suprasti skaitomus ir klausomus tekstus atsižvelgiant į sociokultūrinį kontekstą adresato tikslus;

10.2. kurti tekstus (monologus ir dialogus) žodžiu ir raštu atsižvelgiant į sociokultūrinį kontekstą adresanto tikslus;

10.3. vartoti tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, tinkamą žodyną; taikyti pagrindines lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles; laikytis lietuvių kalbos tarties normų;

10.4. taikyti sociokultūrines žinias siekiant sėkmingai bendrauti lietuvių kalba;

10.5. taikyti įvairias supratimo ir kompensavimo strategijas.

 

IV. PATIKRINIMO SANDARA

 

11. Patikrinimas sudarytas iš 2 dalių:

11.1. žodžiu: monologas, dialogas (pokalbis);

11.2. raštu: testas.

12. Monologu ir dialogu tikrinami kalbėjimo gebėjimai.

13. Testu tikrinami klausomo ir skaitomo teksto supratimo, rašymo gebėjimai, kalbos vartojimo įgūdžiai.

14. Patikrinimo sandara ir trukmė pateikiama 1 lentelėje.

 

1 lentelė

Patikrinimo dalys

Veiklos sritys

Trukmė

Iš viso

Dalis žodžiu

Pasirengimas

20 min.

30 min.

Kalbėjimas

10 min.

Dalis raštu

Skaitymas

40 min.

155 min.

Rašymas

50 min.

Kalbos vartojimas

30 min.

Pertrauka

15 min.

Klausymas

20 min.

 

15. Patikrinimas vykdomas dvi dienas: vieną dieną dalis žodžiu, kitą dieną – raštu.

16. Patikrinimas raštu yra dviejų dalių: 120 minučių skirta skaitymo, rašymo ir kalbos vartojimo gebėjimams tikrinti, po 15 min. pertraukos vykdoma antroji patikrinimo dalis – klausymas. Jo trukmė – 20 min.

 

V. PATIKRINIMO MATRICA

 

17. Patikrinimo matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą kalbos recepcinių ir produkcinių gebėjimų tikrinimo santykį. Šis santykis pateikiamas 2 lentelėje. Rengiant patikrinimo užduotis turi būti laikomasi pateiktų proporcijų.

 

2 lentelė

Tikrinamos sritys

Tikrinami gebėjimai

Klausymas

Skaitymas

Kalbėjimas

Rašymas

Kalbos vartojimas

Svarba %

Recepcija

10

15

5

5

10

45

Produkavimas

–

–

20

20

15

55

Iš viso (%)

10

15

25

25

25

100

 

18. Patikrinimo užduotyse galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų svarbos proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 procentai.

 

VI. PATIKRINIMO TURINYS

 

19. Patikrinimo turinio pagrindas – bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dalis 9–10 klasių koncentrui. Patikrinimo turinys pateikiamas patikrinimo programos priede.

 

VII. PATIKRINIMO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS

 

20. Patikrinimas vykdomas mokyklose. Patikrinimo užduotys ir vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai.

21. Mokinių atliktos patikrinimo užduotys vertinamos vadovaujantis patikrinimo vertinimo instrukcijomis (viena instrukcija patikrinimo daliai žodžiu, kita – daliai raštu).

22. Patikrinimo dalies žodžiu vertinimo instrukcijos pateikiamos prieš patikrinimo dalį žodžiu, patikrinimo dalies raštu vertinimo instrukcijos pateikiamos pasibaigus patikrinimo daliai raštu.

23. Patikrinimo vertinimo kriterijai:

23.1. kalbėjimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

23.1.1. užduoties, temos, klausimo suvokimas ir komunikacinis atlikties tikslingumas (svarba – 30 proc.);

23.1.2. kuriamo teksto sklandumas, rišlumas (dialogui ir monologui), išsamumas (monologui) (svarba – 20 proc.);

23.1.3. gramatikos ir žodyno taisyklingumas, tinkamumas kontekste, reikiamo stiliaus vartojimas (svarba – 30 proc.);

23.1.4. tarties, intonacijos ir kirčiavimo pagrindinių bendrinės kalbos normų atitikimas (svarba – 20 proc.);

23.2. skaitomo teksto supratimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

23.2.1. skaitomo teksto temos, pagrindinės minties suvokimas;

23.2.2. teiginių, argumentų ir pavyzdžių, faktų ir nuomonių skyrimas;

23.2.3. reikiamos informacijos radimas;

23.2.4. teksto turinio ir raiškos santykio suvokimas;

23.2.5. skaitomo teksto vertinimas;

23.2.6. rėmimasis elementariomis literatūros teorijos ir istorijos žiniomis;

23.3. teksto kūrimas raštu / rašymas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

23.3.1. turinys (svarba – 50 proc.):

23.3.1.1. temos, užduoties suvokimas ir komunikacinis atlikties tikslingumas, t. y. vertinama, ar tinkamai suprasta įvestis, ar įvestimi tikslingai ir pakankamai pasinaudota, ar pasiektas komunikacinis tikslas, pateiktas užduoties formuluotėje;

23.3.1.2. informacinio pobūdžio teksto turinys vertinamas pagal tai, ar išsamiai perteikta informacija, ar informacija susieta su teksto visuma, ar atskirti svarbūs ir antraeiliai dalykai;

23.3.1.3. pasakojamojo ir aprašomojo pobūdžio tekstų turinys vertinamas pagal tai, ar aiškiai, išsamiai ir originaliai papasakota istorija, įvykis ir pan., ar aprašyta situacija, reiškinys, daiktas, žmogus, gyvūnas ir pan., ar tiksliai parinktos ir aprašytos detalės, ar detalės susietos su teksto visuma;

23.3.1.4. samprotaujamojo pobūdžio teksto turinys vertinamas pagal tai, ar išsamiai ir originaliai atskleista tema, t. y. ar tema aktualizuota, iškeltas, pristatytas jos svarstymo aspektas, ar atsakyta į iškeltą klausimą, išnagrinėta problema, ar išsakyta asmeninė nuomonė, požiūris, nuostata ir tinkamai pagrįsta, ar išsakyta kitokių nuomonių, požiūrių, nuostatų ir jos įvertintos, ar padaryta išvada, apibendrinta;

23.3.2. raiška ir raštingumas (svarba – 50 proc.):

23.3.2.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, išvados);

23.3.2.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;

23.3.2.3. pastraipos struktūra;

23.3.2.4. stilius ir žodynas;

23.3.2.5. gramatikos normos;

23.3.2.6. rašyba;

23.3.2.7. skyryba;

23.4. klausymas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

23.4.1. teksto temos, pagrindinės minties, esmės supratimas;

23.4.2. svarbių detalių supratimas;

23.4.3. faktų, požiūrių ir nuomonių supratimas ir skyrimas;

23.5. kalbos vartojimas vertinamas pagal tokius kriterijus:

23.5.1. kontekste tinkamo žodyno vartojimas;

23.5.2. tinkamų gramatinių formų ir konstrukcijų vartojimas;

23.5.3. formos ir reikšmės siejimas;

23.5.4. rašybos ir skyrybos taisyklių taikymas.

24. Abi patikrinimo dalys (žodžiu ir raštu) įvertinamos taškais vadovaujantis vertinimo instrukcijomis:

24.1. vertinimo instrukcijose kiekviena patikrinimo sritis (2 lentelė) įvertinama taškais, atitinkančiais tikrinamų recepcinių ir produkavimo gebėjimų svarbą. Galutinių taškų suma (dalies raštu ir dalies žodžiu) turi būti 100:

24.1.1. daliai žodžiu (kalbėjimui) tenka 25 galutiniai taškai;

24.1.2. daliai raštu (testui) – 75 galutiniai taškai. Iš jų: 15 taškų – už skaitymo užduoties atliktį, 10 taškų – už klausymo užduoties atliktį, 25 taškai – už rašymo užduoties atliktį, 25 taškai – už kalbos vartojimo užduoties atliktį;

24.2. už atskiras užduotis gali būti skiriama daugiau pirminių taškų, tačiau turi būti išlaikytos matricoje pateiktos tikrinamų gebėjimų svarbos proporcijos.

25. Patikrinimo įvertinimas – pažymys (nuo 1 iki 10). Jis nustatomas pagal 3 lentelę.

 

3 lentelė

Dalies raštu ir dalies žodžiu taškų suma

Pažymys

 

100–91

10

 

90–81

9

 

80–71

8

 

70–61

7

 

60–51

6

 

50–41

5

 

40–31

4

 

30–21

3

 

20–11

2

 

10 ir mažiau

1

 

______________

Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimo programos

priedas

 

LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TURINYS

 

1. Patikrinimo užduotimis (žodžiu ir raštu) gali būti tikrinama, kaip mokinys geba bendrauti, suprasti ir perteikti informaciją sociokultūrinėmis temomis ir potemėmis, išvardytomis 1 lentelėje.

 

1 lentelė

Eil. Nr.

Temos

Potemės

1.

Jaunimo gyvenimas

Bendraamžių grupės; siekiai; santykiai su artimaisiais; konfliktai ir jų sprendimas; draugystė ir meilė; gyvenimo prasmės ieškojimas

2.

Lietuvos mokykla

Mokyklos samprata; gyvenimas mokykloje; bendravimas ir bendradarbiavimas, mokinių ir mokytojų santykiai; mokykla ir vietos bendruomenė

3.

Žmogus ir gamta

Lietuvos kraštovaizdis; ekologiniai klausimai, žmogaus ir gamtos santykiai

4.

Žmogus ir visuomenė

Lietuva ir pasaulis žiniasklaidoje; jaunimo įvaizdis žiniasklaidoje; menas, kultūra, politika žiniasklaidoje

5.

Lietuvos istorijos puslapiai

Svarbiausios Lietuvos praeities epochos, datos, istoriniai įvykiai ir kt.

6.

Žmogus ir mokslas

Žymūs Lietuvos mokslininkai ir jų nuopelnai; Vilniaus universiteto istorijos bruožai

7.

Lietuvių tradicijos ir papročiai, šventės

Lietuvių gyvenimo būdas, tikėjimas, papročiai. Šventės

8.

Žmogus ir menas

Žymiausi Lietuvos menininkai, jų kūryba, pvz., M. K. Čiurlionis – dailininkas ir kompozitorius

9.

Lietuvių tautosaka ir literatūra

Tautosakos pasaulis paauglio akimis XIX a. antrosios pusės tautinio sąjūdžio literatūra XX ir XXI a. lietuvių literatūros meistrai (žr. Bendrąsias programas)

 

2. Kalbėjimui tikrinti keliami šie reikalavimai:

2.1. kalbėjimo gebėjimai tikrinami dviem užduotimis:

2.1.1. kalbėjimas monologu (kalba vienas mokinys);

2.1.2. kalbėjimas dialogu (kalba mokinys su egzaminuotoju).

2.2. tikrinami kalbėjimo gebėjimai, užduočių tipai ir pan. pateikiami 2 lentelėje.

 

2 lentelė

Bendra kalbėjimo tikrinimo atlikimo trukmė

30 minučių: pasirengimas – 20 min., kalbėjimas – 10 min.

Tikrinami gebėjimai

1.                         Kalbėti monologu:

1.1.                      atsižvelgti įkalbėjimo tikslus, adresatą, situaciją;

1.2.                      sklandžiai, rišliai, išsamiai papasakoti / apžvelgti, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta;

1.3.                      išreikšti nuomonę, abejones, požiūrį, vertinimą.

2.                         Dalyvauti pokalbyje:

2.1.                      sklandžiai, rišliai reaguoti į pašnekovo nuomonę, požiūrį, vertinti juos;

2.2.                      sklandžiai, rišliai pasakyti ir paaiškinti savo požiūrį ar nuomonę, pateikti alternatyvių teiginių, argumentų.

3.                         Pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones:

3.1.                      aiškiai tarti, taisyklingai intonuoti;

3.2.                      vartoti tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas atsižvelgiant į kalbėjimo tikslą ir adresatą;

3.3.                      vartoti pakankamai turtingą ir kontekstui tinkamą žodyną.

4.                         Taikyti tinkamas kompensavimo strategijas.

Užduočių tipai

Atvirojo tipo:

1.                         Monologas: pagal pateiktą planą papasakoti / apžvelgti, pristatyti nurodytą publicistikos, mokslo populiarinimo, grožinės literatūros ar kt. tekstą arba TV ar radijo laidą, patirties dalykus ir pasakyti savo nuomonę, abejones, požiūrį, vertinimą.

2.                         Dialogas: atsakyti į klausimus, susijusius su monologo tema, paaiškinti savo požiūrį ar nuomonę, pateikti alternatyvių teiginių, argumentų, nuomonių, požiūrių.

 

3. Klausymui tikrinti keliami šie reikalavimai:

3.1. klausymo gebėjimai gali būti tikrinami viena arba keliomis užduotimis;

3.2. tikrinami klausymo gebėjimai, užduočių tipai ir pan. pateikiami 3 lentelėje.

 

3 lentelė

Bendra klausymo tikrinimo trukmė

20 minučių

Klausomų tekstų parametrai

1.                         Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti.

2.                         Kalba bendrinė.

3.                         Bendra tekstų apimtis – apie 400 žodžių.

4.                         Tekstai išklausomi du kartus.

Tekstai, jų pobūdis

Radijo laidų įrašai: anonsas, anotacija, instrukcija, interviu, mokslo populiarinimo tekstas, pranešimas, reklama, reportažas, skelbimas ir pan.

Tikrinami gebėjimai

1.                         Suprasti:

1.1.                      temą,

1.2.                      pagrindinę mintį,

1.3.                      esmę,

1.4.                      svarbias detales,

1.5.                      požiūrius ir nuomones.

2.                         Taikyti tinkamas (pagal užduotį) supratimo strategijas.

Užduočių tipai

1.                         Uždarojo tipo užduotys:

1.1.                      įvertinti teiginius (teisingas, neteisingas) teksto atžvilgiu;

1.2.                      pasirinkti tinkamą informaciją (klausant teksto atrinkti reikalingą informaciją);

1.3.                      susieti informaciją.

2.                         Atvirojo tipo užduotys:

2.1.                      įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius ar skaičius;

2.2.                      užpildyti lentelę, pažymėti objektus žemėlapyje ar schemoje;

2.3.                      atsakyti į pateiktus klausimus.

 

4. Skaitymui tikrinti keliami šie reikalavimai:

4.1. skaitymo gebėjimai gali būti tikrinami viena arba keliomis užduotimis;

4.2. tikrinami skaitymo gebėjimai, užduočių tipai ir pan. pateikiami 4 lentelėje.

 

4 lentelė

Bendra skaitymo tikrinimo trukmė

40 minučių

Skaitomų tekstų parametrai

1.                         Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti.

2.                         Kalba bendrinė.

3.                         Bendra tekstų apimtis – apie 600–800 žodžių.

Tekstai, jų pobūdis

1.                         Negrožiniai:

1.1.                      mokslo populiarusis,

1.2.                      informaciniai, instruktuojamieji: anonsas, anotacija, instrukcija, laiškas, reklama, skelbimas ir kt.,

1.3.                      publicistiniai: interviu, kronika, pranešimas, recenzija, reportažas, straipsnis ir kt.

2.                         Grožiniai: apysakų, apsakymų, dramų, poemų, romanų ištraukos.

Tikrinami gebėjimai

1.                         Suprasti:

1.1.                      temą,

1.2.                      pagrindinę mintį,

1.3.                      esmę,

1.4.                      svarbias detales,

1.5.                      požiūrius ir nuomones,

1.6.                      loginę teksto struktūrą,

1.7.                      loginius ir prasminius teksto ryšius,

1.8.                      minties plėtojimo nuoseklumą.

2.                         Skirti:

2.1.                      faktus ir nuomones;

2.2.                      argumentus ir pavyzdžius.

3.                         Rasti ir įvertinti reikiamą informaciją.

4.                         Atsirinkti, palyginti ir apibendrinti informaciją, daryti išvadas.

5.                         Taikyti tinkamas (pagal užduotį) teksto supratimo strategijas.

Užduočių tipai

1.                         Uždarojo tipo užduotys:

1.1.                      rasti teksto turinį atitinkančius teiginius iš kelių pateiktųjų;

1.2.                      atrinkti / sugrupuoti tekstus pagal temas;

1.3.                      nustatyti, kurie teiginiai iš pateiktųjų susiję su vienu iš kelių pateiktų tekstų;

1.4.                      parinkti tekstų / pastraipų pavadinimus naudojantis sąrašu;

1.5.                      rasti iš teksto išimtų sakinių/pastraipų vietą tekste.

2.                         Atvirojo tipo užduotys:

2.1.                      įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius, sakinius, naudojantis sąrašu ar be jo;

2.2.                      atsakyti į pateiktus klausimus;

2.3.                      parašyti teksto pradžią, pabaigą ar santrauką;

2.4.                      parašyti tinkamus teksto ar nurodytų pastraipų pavadinimus (be pateikto sąrašo);

2.5.                      užpildyti lentelę, nubraižyti schemą, pažymėti objektus žemėlapyje, sudaryti grafiką, diagramą ir pan.

 

5. Rašymui tikrinti keliami šie reikalavimai:

5.1. rašymo gebėjimai gali būti tikrinami viena arba keliomis užduotimis;

5.2. rašymo užduotyje (įvestyje) turi būti nurodyta konkreti komunikacinė situacija, susijusi su sociokultūrinėmis temomis, nurodytomis 1 lentelėje.

5.3. tikrinami rašymo gebėjimai, užduočių tipai ir pan. pateikiami 5 lentelėje.

 

5 lentelė

Rašymo tikrinimo trukmė

50 minučių

Bendra kuriamų tekstų apimtis

apie 200 žodžių

Tikrinami gebėjimai

1.                         Pasirinkti tinkamą minčių dėstymo tipą:

1.1.                      pasakojimą,

1.2.                      aprašymą,

1.3.                      svarstymą.

2.                         Laikytis nurodyto rašomo teksto žanro, jo struktūros ir formos reikalavimų.

3.                         Atrinkti reikiamą informaciją, mintis ir pan. ir tinkamai ją pateikti.

4.                         Logiškai, nuosekliai, išsamiai išdėstyti kuriamo teksto turinį.

5.                         Pateikti faktus, juos pakomentuoti, palyginti bei vertinti.

6.                         Argumentuoti teiginius.

7.                         Argumentuotai reikšti savo nuomonę, pailiustruoti ją pavyzdžiais.

8.                         Pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones (žodyną, gramatikos formas ir konstrukcijas) ir taisyklingai jas vartoti.

9.                         Pasirinkti tinkamą rašymo stilių pagal rašymo tikslą ir situaciją ir jo laikytis.

10.                       Taikyti lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles.

11.                       Tikslingai naudotis įvairiomis rašymo ir kompensavimo strategijomis.

Užduočių tipai

1.                         Atvirojo tipo užduotys. Parašyti:

1.1.                      asmeninį ar oficialų laišką;

1.2.                      straipsnį į spaudą ar mokyklos laikraštį pagal pateiktą planą / nuorodas;

1.3.                      atsiliepimą apie filmą, knygą, renginį ir pan.;

1.4.                      pasakojimą su aprašymo elementais;

1.5.                      instrukciją;

1.6.                      teksto pradžią, pabaigą ar santrauką.

 

6. Kalbos vartojimui tikrinti šie reikalavimai:

6.1. kalbos vartojimo gebėjimai gali būti tikrinami keliomis užduotimis;

6.2. kalbos vartojimo gebėjimai tikrinami užduotimis, kurių pagrindą sudaro įvairių sociokultūrinių temų ir potemių (žr. 1 lentelę) autentiški arba minimaliai adaptuoti rašytiniai tekstai ar atskiri sakiniai.

6.3. tikrinami kalbos vartojimo gebėjimai, užduočių tipai ir pan. pateikiami 6 lentelėje.

 

6 lentelė

Tikrinami gebėjimai

1.                         Vartoti kontekste tinkamą žodyną.

2.                         Vartoti tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas.

3.                         Sieti formą su reikšme.

4.                         Taikyti rašybos ir skyrybos taisykles.

Užduočių tipai

1.                         Uždarojo tipo užduotys:

1.1.                      parinkti žodį ar jo formą, tinkamą gramatinę konstrukciją iš kelių pateiktųjų.

2.                         Atvirojo tipo užduotys:

2.1.                      pavartoti reikiamas vardažodžio formas;

2.2.                      pavartoti tinkamas asmenuojamąsias veiksmažodžio formas;

2.3.                      pavartoti tarnybines kalbos dalis (jungtukus, prielinksnius ir pan.).

______________