LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1996 m. liepos 9 d. Nr. I-1444
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1967, Nr. 30-275; 1970, Nr. 24-178; 1972, Nr. 21-160; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1985, Nr. 7-61; 1988, Nr. 5-37; 1989, Nr. 4-18; 1991, Nr. 33-891, Nr. 36-975; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26- 597, Nr. 70-1310; 1994, Nr. 60-1182; 1995, Nr. 8-407, Nr. 104-2325)
1 straipsnis. 372 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas
Pakeisti 372 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Negali būti skundžiamos teismų priimtos nutartys dėl bylos teismingumo, dėl kaltinamojo atidavimo teismui, dėl galimumo nagrinėti bylą nesant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, dėl įrodymų tyrimo tvarkos nustatymo, dėl proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, dėl kardomosios priemonės paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą ar naujam asmeniui, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo. Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.“
2 straipsnis. 373 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas
Pakeisti 373 straipsnio trečiąją dalį – po žodžių „paskiria apeliacinės instancijos teismo“ įrašyti žodžius „baudžiamųjų bylų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 378 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 378 straipsnį – pirmojoje ir antrojoje dalyse vietoj žodžių „posėdžio pirmininkas“ įrašyti žodžius „kolegijos pirmininkas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„378 straipsnis. Kolegijos posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžia
Kolegijos pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kuri byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir kurio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Paskui pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 376 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą. Po to pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, jeigu dalyvauja vertėjas, vertėjo pavardę ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29–32 straipsniuose nustatyta tvarka.
4 straipsnis. 379 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 379 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„379 straipsnis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo kolegijos posėdyje tvarka
Byla pradedama nagrinėti vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindinius apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos motyvus. Dalyvaujantieji byloje asmenys gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą.
Jeigu teismui pateikiama papildoma medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas perskaito ją ir perduoda susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Atvykę į kolegijos posėdį prokuroras, nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas, įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai duoda paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam apeliacinį skundą. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams duoti suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.
Nutarties priimti teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į kolegijos posėdžio salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visi teismo teisėjai ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.
Priėmęs sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas motyvuotos nutarties nerašo. Šiuo atveju surašoma sutrumpinta nutarties aprašomoji dalis, laikantis šio kodekso 3851 straipsnio aštuntojoje dalyje numatytų taisyklių. Tokia nutartis pasirašoma ir paskelbiama kolegijos posėdyje.
5 straipsnis. 381 straipsnio pirmosios dalies papildymas
381 straipsnio pirmąją dalį papildyti antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, jeigu tiriant bylą arba nagrinėjant ją teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Byla perduodama iš naujo tirti ir tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, numatytos šio kodekso 255 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose.“
6 straipsnis. Kodekso papildymas 3851 straipsniu
Papildyti Kodeksą 3851 straipsniu:
„3851 straipsnis. Kolegijos posėdžio nutarties turinys
Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją bylą kolegijos posėdyje; asmuo, padavęs apeliacinį skundą; teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį, pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys; byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.
Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstu nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su apeliaciniu skundu, nurodoma apeliacinio skundo esmė, taip pat medžiaga, pateikta šio kodekso 377 straipsnyje nustatyta tvarka, išdėstomos kolegijos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo.
Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje kolegija turi nurodyti konkrečius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir kokiomis priemonėmis šie pažeidimai turėtų būti pašalinti, taip pat kurios aplinkybės turi būti išaiškinamos ir patikrinamos darant papildomą tyrimą ar teisminiame nagrinėjime.
Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.
7 straipsnis. 393 straipsnio trečiosios ir dešimtosios dalių pakeitimas
1. 393 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „posėdžio pirmininko“ įrašyti žodžius „ kolegijos pirmininko“ ir šią dalį išdėstyti taip:
8 straipsnis. 394 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 394 straipsnio 3 punktą ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„394 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys, priimami baigus teisiamąjį posėdį
Baigęs teisiamąjį posėdį, apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:
9 straipsnis. Kodekso papildymas 3961 straipsniu
Papildyti Kodeksą 3961 straipsniu:
„3961 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso 344–350 straipsniuose numatytų pagrindinių nuostatų. Be to, nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos teismo pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė, bylos perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje pagrindai.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodo motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jis nurodo motyvus, kodėl kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat pagrindžia apeliacinio teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.“
10 straipsnis. Kodekso papildymas 3962 straipsniu
11 straipsnis. 410 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas
Pakeisti 410 straipsnio pirmąją dalį – vietoj žodžių „pagal bendrą pataisos darbų įstaigos ir stebėjimo komisijos prie vietos savivaldybės“ įrašyti žodžius „pagal pataisos darbų įstaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais nuteistąjį iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę, iš kolonijos-gyvenvietės į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią jam anksčiau buvo nustatęs teismas, iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją ir iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą perkelia teismas pagal pataisos darbų įstaigos teikimą.“
12 straipsnis. 412 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 412 straipsnio pirmąją, antrąją, ketvirtąją, penktąją dalis, šeštąją dalį pripažinti negaliojančia ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„412 straipsnis. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo švelnesne bausme tvarka
Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, taiko teismas pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą.
Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme asmenims, kurie padarė nusikaltimą, turėdami iki aštuoniolikos metų amžiaus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, taiko teismas pagal bendrą organo, kurio žinioje yra bausmės atlikimas, ir nepilnamečių reikalų tarnybos teikimą.
Klausimai dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi, neatsižvelgiant į tai, koks teismas priėmė nuosprendį.
Teikimai dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme teismo nagrinėjami teismo posėdyje, neišreikalavus teismo bylos, dalyvaujant prokurorui, nuteistajam ir organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, atstovui. Apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša nepilnamečių reikalų tarnybai.
Nutartį lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktos bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, taip pat atsisakyti tai padaryti priima teismas pasitarimo kambaryje.
13 straipsnis. 414 straipsnio trečiosios ir devintosios dalių pakeitimas
1. Pakeisti 414 straipsnio trečiąją dalį – vietoj žodžių „bausmės atėmimo“ įrašyti žodžius „bausmės atlikimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Klausimai dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, dėl darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi nepaisant to, koks teismas priėmė nuosprendį.“
2. Iš 414 straipsnio devintosios dalies išbraukti žodžius „stebėjimo komisijai prie vietos savivaldybės arba“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teismui nagrinėjant klausimą dėl lygtinai paleistųjų iš laivės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų ar auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, šaukiamas organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą teismas praneša nepilnamečių reikalų tarnybai.“
14 straipsnis. Kodekso papildymas 4151 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4151 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4151 straipsnis. Nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, apskundimas ir skundų nagrinėjimas
„Skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas.
Nutartį vykdyti nuosprendį, esant kitiems neįvykdytiems nuosprendžiams (šio kodekso 405 straipsnis), atidėti nuosprendžio vykdymą (šio kodekso 406 straipsnis), atidėti baudos sumokėjimą ir išdėstymą (šio kodekso 407 straipsnis), atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos (šio kodekso 408 straipsnis), pakeisti nuteistų laisvės atėmimu asmenų laikymo sąlygas jiems atliekant bausmę (šio kodekso 410 straipsnis), pakeisti pataisos darbus ir baudą kitomis bausmėmis (šio kodekso 411 straipsnis), lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir pakeisti bausmę švelnesne bausme (šio kodekso 412 straipsnis), lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų (šio kodekso 4121 straipsnis), atleisti prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, ar užsiiminėti tam tikra veikla (šio kodekso 413 straipsnis), lygtinai paleistą iš laisvės atėmimo vietos asmenį pasiųsti pagal nuosprendį į laisvės atėmimo vietą (šio kodekso 4131 straipsnis), panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (šio kodekso 4132 straipsnis), išspręsti visokius abejojimus ir neaiškumus, kylančius vykdant nuosprendį (šio kodekso 414 straipsnis), nustatyti teistumo išnykimą ir panaikinti teistumą prieš terminą (šio kodekso 415 straipsnis) gali apskųsti prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo įstatyminis atstovas, o jeigu klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai.
Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per penkias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas perduoda jį kartu su medžiaga atitinkamam teismui.
Skundo padavimas sustabdo teismo nutarties atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ir pakeisti bausmę švelnesne bausme vykdymą.
Skundas turi būti išnagrinėtas apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos posėdyje per septynias dienas nuo skundo gavimo apygardos teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.
Nagrinėjant skundą kolegijos posėdyje, gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti skundą nekliudo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.
Skundą padavęs asmuo gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ir papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Paaiškinimus dėl skundo turi teisę duoti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Išnagrinėjusi skundą, teisėjų kolegija pasitarimo kambaryje priima vieną iš šių sprendimų:
4) panaikinti teismo nutartį ir pavesti tam pačiam teismui iš naujo išnagrinėti susijusį su nuosprendžio vykdymu klausimą;
15 straipsnis. Trisdešimt trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
16 straipsnis. 416 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 416 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„416 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka
Kasacine tvarka bylas nagrinėja apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apylinkių teismų nuosprendžių ir nutarčių nagrinėja apygardos teismas.
Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
17 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 417 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„417 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka
Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę proceso dalyviai, išvardyti šio kodekso 366 straipsnyje.
Negali būti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 643 ir 286 straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261 straipsnyje numatyta tvarka bei apeliacinės instancijos teismo kolegijos posėdžio nutartys, numatytos šio kodekso 380 straipsnyje, išskyrus nutartis atmesti apeliacinį skundą ar nutraukti bylą.
Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis. Pakartotiniu laikomas ir toks skundas, jeigu jį paduoda proceso dalyvis dėl to paties dalyko, kuris buvo kasacinėje byloje išnagrinėtas pagal anksčiau paduotą kito proceso dalyvio kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai turi teisę savo iniciatyva pateikti atitinkamam teismui kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.
18 straipsnis. Kodekso papildymas 4181 straipsniu
19 straipsnis. 419 straipsnio pakeitimas
20 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„420 straipsnis. Kasacinių skundų padavimo tvarka
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, ir apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dėl apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos apeliaciniam teismui.
21 straipsnis. 421 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 421 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„421 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir apygardos teismo pirmininko ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų sprendimai dėl gauto kasacinio skundo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kasacinį skundą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.
Jeigu kasacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, skundą gavusio atitinkamo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti baudžiamąją bylą. Kai gaunama byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bylos gavimo dienos priima nutartį nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje.“
22 straipsnis. 422 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„422 straipsnis. Kasacinės bylos parengimas teismo posėdžiui
Kai Baudžiamųjų bylų skyriuje gaunamas kasacinis skundas ir byla, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją, suderinęs su pranešėju, nustato bylos parengimo terminą.
Pranešėjas susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, išreikalauja papildomą medžiagą.
Pranešėjui parengus kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla. Pranešėjas patvarko šaukti į teismo posėdį asmenis, išvardytus šio kodekso 425 straipsnyje.“
23 straipsnis. 423 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 423 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„423 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas
Kai priimama dėl gauto kasacinio skundo šio kodekso 421 straipsnyje numatyta tvarka nutartis nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, turi teisę sustabdyti, iki byla bus išspręsta kasacinio teismo posėdyje, bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija – apygardos teismo nuosprendžio ir nutarties, priimtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir apylinkės teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, apygardos teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir kolegija – apylinkės teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą.“
24 straipsnis. 424 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 424 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„424 straipsnis. Kasacinės bylos išnagrinėjimo terminai
Kasacinė byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties dėl gauto kasacinio skundo priėmimo šio kodekso 421 straipsnio tvarka dienos.
25 straipsnis. 425 straipsnio pirmosios ir ketvirtosios dalių pakeitimas
1. Pakeisti 425 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nagrinėjant teismo posėdyje kasacinę bylą dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį kviečia nuteistasis ar išteisintasis arba kiti asmenys nuteistajam ar išteisintajam sutikus. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.“
2. Pakeisti šio straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:
26 straipsnis. 426 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas
Pakeisti 426 straipsnio ketvirtąją dalį – po žodžių „nagrinėti pirmosios“ įrašyti žodžius „ar apeliacinės“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Kasacinės instancijos teismas negali pripažinti išteisintojo kaltu dėl nusikaltimo padarymo, jeigu jis buvo išteisintas apskųstu teismo nuosprendžiu arba prieš jį buvo nutraukta byla dėl to paties kaltinimo, taip pat negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Šiais atvejais teismas panaikina nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.“
27 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„427 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas
Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425 straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu, nutartimi iškelti kasacinę bylą ir papildomai surinkta medžiaga.
Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.
Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425 straipsnyje. Po to kolegijos pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29–32 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.
Byla nagrinėti pradedama vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo ir kasacinės išvados turinį.
Po teisėjo pranešimo prokuroras ir gynėjas bei nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas kasatoriui. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.
Priimti nutartį teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.
28 straipsnis. 428 straipsnio pakeitimas
29 straipsnis. 429 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 429 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:
3) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;
4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;
5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;
Apygardos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:
3) panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti apylinkės teisme;
30 straipsnis. Kodekso papildymas 4301 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4301 straipsniu:
„4301 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavusieji nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinio teismo posėdyje; asmuo, padavusis kasacinį skundą; teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį ar nutartį, pavadinimas, nuosprendžio ar nutarties priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys; byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.
Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstu nuosprendžiu ar nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su kasaciniu skundu, nurodoma kasacinio skundo esmė, motyvuotos kolegijos išvados dėl kasacinio skundo.
Jeigu nuosprendis ar nutartis paliekami galioti, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kasacinis skundas laikomas nepagrįstu, o nuosprendis kasacinio skundo ribose pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.
Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodomi konkretūs esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir kokiomis priemonėmis šie pažeidimai turėtų būti pašalinti, taip pat kurios aplinkybės turi būti išaiškinamos ir patikrinamos darant papildomą tyrimą ar teisminiame nagrinėjime.
31 straipsnis. Kodekso papildymas 4302 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4302 straipsniu:
„4302 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašo pasiuntimas Teisingumo ministerijai
32 straipsnis. Kodekso trisdešimt penktojo skirsnio pripažinimas negaliojančiu
33 straipsnis. Kodekso papildymas dvyliktuoju skyriumi
Papildyti Kodeksą dvyliktuoju skyriumi ir šį skyrių išdėstyti taip:
„DVYLIKTASIS SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATE IR
DĖL NAUJAI PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ
Trisdešimt devintasis skirsnis
BYLŲ NAGRINĖJIMAS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATE
457 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimo padavimas Aukščiausiojo Teismo senatui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva paduoti Aukščiausiojo Teismo senatui teikimą dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas kasacine tvarka ar Apeliacinio teismo kasacinių nutarčių, jeigu nutartyje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai reikšminga vienodos teismų įstatymo taikymo praktikos formavimui. Aukščiausiojo Teismo senate negali būti nagrinėjamos bylos vien dėl bausmių rūšių ar dydžio sugriežtinimo ar sušvelninimo nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Aukščiausiojo Teismo senatas taip pat nagrinėja bylas, kai Europos Tarybos Ministrų Komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais Lietuvos Respublikos teismų apkaltinamieji nuosprendžiai bei nutartys baudžiamosiose bylose pripažinti pažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Paduoti teikimą leidžiama per dvejus metus nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Paduoti teikimą dėl to, kad reikia nuteistajam taikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar kitokiais pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, leidžiama tik per vienerius metus nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
458 straipsnis. Bylos parengimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdžiui
Pasirašęs teikimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nutarimu skiria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką ar teisėją – Senato narį pranešėju ir jam perduoda teikimą kartu su baudžiamąja byla. Rengdamas bylą Senato teismo posėdžiui, pranešėjas, esant reikalui ir suderinęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, surenka papildomą medžiagą.
Pranešėjui parengus bylą Senato teismo posėdžiui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiria bylos nagrinėjimo datą.
459 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje nagrinėjant bylą
Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje nagrinėjant bylą dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.
Nuteistajam arba išteisintajam raštu pranešama apie teisę pasikviesti gynėją. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad negalėdami patys pasikviesti gynėjo, jie per septynias dienas turi teisę prašyti teismą paskirti gynėją. Nuteistojo ar išteisintojo pakviestas arba teismo paskirtas gynėjas iškviečiamas į Senato teismo posėdį.
460 straipsnis. Bylos nagrinėjimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje
Byla Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teikimo pasirašymo dienos.
Pradėjęs Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdį, Senato pirmininkas paskelbia, kokia byla yra nagrinėjama, nustato asmenų, atvykusių į posėdį, tapatybę ir suteikia žodį pranešėjui, kad šis išdėstytų teikimo turinį bei bylos aplinkybes.
Jeigu posėdyje dalyvauja šio kodekso 459 straipsnyje išvardyti asmenys, jie po pranešimo žodžiu duoda paaiškinimus. Šio kodekso 459 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenims gali būti pateikiami klausimai.
Aukščiausiojo Teismo senato sprendimas priimamas pasitarimo kambaryje. Darbo pasitarimo kambaryje tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.
461 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje priimamų sprendimų rūšys
Išnagrinėjęs bylą pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą, Aukščiausiojo Teismo senatas gali:
2) panaikinti vieną ar kelis pirmiau priimtus teismų nuosprendžius ar nutartis ir palikti galioti teismų nuosprendžius ar nutartis su pakeitimais ar be pakeitimų;
462 straipsnis. Bylos grąžinimas
Išnagrinėjęs bylą, Aukščiausiojo Teismo senatas grąžina ją teismui, kuris nurodytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, arba teismui, iš kurio byla buvo išreikalauta.
Keturiasdešimtasis skirsnis
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS
DĖL NAUJAI PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ
463 straipsnis. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias nustato šio kodekso 464 straipsnis.
Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikina kasacinės instancijos teismas.
464 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žinotinis liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami teisėjų piktnaudžiavimai, buvę nagrinėjant bylą;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami dariusių byloje tyrimą asmenų piktnaudžiavimai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;
4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors parengtinis bei teisminis tardymas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, ir kurios atskirai ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą negu tas, už kurį jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Tuo atveju, kai šio straipsnio pirmosios dalies 1–3 punktuose išvardytų asmenų atžvilgiu negalima priimti nuosprendžio dėl kaltinamojo mirties arba dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, arba dėl amnestijos ar malonės akto, naujai paaiškėjusias aplinkybes nustato tyrimas, atliekamas šio kodekso 466 ir 467 straipsniuose nustatyta tvarka.
465 straipsnis. Terminai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
466 straipsnis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas
Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.
Asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusius su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais, nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susijusius su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis – apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, susijusius su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Prokuroras, manydamas, kad gali būti viena iš šio kodekso 464 straipsnyje nustatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui ar kvotos organui.
467 straipsnis. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes
Baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant pagrindui atnaujinti baudžiamąją bylą, apylinkės vyriausiasis prokuroras bylą su tyrimo medžiaga ir savo išvadą perduoda apygardos teismo pirmininkui, apygardos vyriausiasis prokuroras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.
468 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka
Bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina:
469 straipsnis. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti
Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš prokuroro gautą bylą su tyrimo medžiaga ir išvada, gali priimti vieną iš šių nutarčių:
1) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;