LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ ĮRENGIMO, EKSPLOATAVIMO, UŽDARYMO IR PRIEŽIŪROS PO UŽDARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 18 d. Nr. 444
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1325; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.4, 6.13 ir 11.5 punktais bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) nuostatas:
1. Tvirtinu Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles (pridedama).
2. Nustatau Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių atskirų punktų įsigaliojimo terminus:
2.1. 7-36, 50-52, 65-67 punktai galioja tik naujiems sąvartynams, kurių projektavimas pradedamas paskelbus Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles;
3. Laikau netekusiomis galios Laikinąsias kietų buitinių atliekų sąvartynų priežiūros ir rekultivacijos taisykles, patvirtintas Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 41 (Žin., 1995, Nr. 99-2222).
4. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę pavedu Aplinkos ministerijos Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams.
6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atliekos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444
ATLIEKŲ sąvartynų ĮRENGIMO, eksploataVIMO, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu [4.1] ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu [4.2].
2. Taisyklės nustato atliekų šalinimo sąvartynuose tvarką bei sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimus, kad nekiltų arba kiek galima būtų sumažintas atliekų sąvartynų neigiamas poveikis aplinkai, ypač paviršiniam ir požeminiam vandeniui, dirvožemiui ir atmosferai, bei bet koks pavojus žmonių sveikatai.
3. Taisyklės netaikomos:
3.3. dumblui, įskaitant nuotėkų valymo dumblą, išsiurbtam gruntui bei panašioms medžiagoms, kurios kaip trąšos paskleidžiamos dirvos paviršiuje;
3.4. inertinėms atliekoms, kurios naudojamos sąvartynams rekultivuoti, perdengti ar įrengti, jei šios atliekos tam tinka;
II. Nuorodos
4. Šiose taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093);
4.2. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726);
4.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708);
4.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);
4.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360, Nr. 84-2533);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 10-96 „Nuotėkų užterštumo normos“ (Žin., 1997, Nr. 73-1888);
4.8. Atliekų tvarkymo taisykles (Žin., 1999, Nr. 63-2065);
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
4.10. Darbo su asbestu taisykles (Žin., 1998, Nr. 44-1225);
4.11. Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrąsias taisykles (Žin., 1998, Nr. 97-2693);
4.12. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus (Žin., 2000, Nr. 57-1697);
4.13. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarką (Žin., 2000, Nr. 69-2062);
4.14. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (Žin., 1999, Nr. 54-1763);
4.15. Lietuvos higienos normą HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106);
4.16. metodines rekomendacijas „Požeminio vandens monitoringas“. Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 1999;
III. Pagrindinės sąvokos
5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. atliekos, pavojingos atliekos, biodegraduojamos atliekos, turėtojas – atitinka apibrėžimus, pateiktus Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8];
5.2. medicininės atliekos – atitinka apibrėžimą, pateiktą Lietuvos higienos normoje HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ [4.15];
5.3. komunalinės atliekos – buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas;
5.5. inertinės atliekos – atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai; inertinėse atliekose esančių teršalų kiekis, bendras medžiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei;
5.6. požeminė atliekų saugykla – nuolatinio atliekų saugojimo įrenginys žemės gelmių ertmėje, pvz., naudingųjų iškasenų šachtoje;
5.7. sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme); sąvartynams priklauso:
- atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje;
- nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas;
bet nepriklauso:
- įrenginiai, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas;
- įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus;
- įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienerius metus;
5.8. apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų charakteristikos tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų jų naudojimas ar tvarkymas;
5.9. filtratas – bet koks skystis, persisunkiantis per pašalintas atliekas ir išbėgantis iš sąvartyno ar pasiliekantis jame;
5.11. operatorius – juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, atsakinga už sąvartyną; nuo sąvartyno įrengimo iki priežiūros po uždarymo operatorius gali keistis;
IV. Sąvartynų klasės
V. Sąvartynų numatymas teritorijų planavimo dokumentuose
7. Sąvartynų poreikis turi būti numatytas apskričių atliekų tvarkymo planuose, rengiamuose pagal Atliekų tvarkymo taisyklių [4.8] reikalavimus.
8. Apskričių bendruosiuose teritorijų planuose, parengtuose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [4.3] nustatyta tvarka, turi būti numatytos regioninių sąvartynų vietos:
8.1. jei neparengti apskričių bendrieji planai, apskričių viršininkai turi parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – sąvartynų išdėstymo apskrityse schemas Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrosiose taisyklėse nustatyta tvarka [4.11];
VI. Poveikio aplinkai vertinimas
10. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas iki sąvartyno projekto parengimo, t. y. rengiant statinio pagrindimą ar kitus veiklos tikslingumą pagrindžiančius dokumentus ir vykdant tiriamuosius darbus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [4.4] nustatyta tvarka.
11. Poveikio aplinkai vertinimo programa ir ataskaita rengiamos vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais [4.12].
12. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėjami visi poveikio aplinkai vertinimo programoje numatyti klausimai, pateikiama alternatyvų analizė. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje papildomai pateikiami šie duomenys:
12.1. siūlomų sąvartyno vietų pagrindą sudarančių uolienų savybės ir sudėtis, storis bei paplitimo ribos, filtracijos koeficientas, homogeniškumas, plyšiuotumas, poringumas, sorbcinės, stipruminės ir deformacinės savybės;
12.2. požeminio vandens lygis ir jo svyravimai per metus, požeminio vandens cheminė sudėtis bei srauto tėkmės kryptis;
13. Sprendimas dėl galimybės įrengti sąvartyną pasirinktoje vietoje priimamas išnagrinėjus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [4.4] bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkoje [4.13] nustatyta tvarka.
VII. Sąvartyno projektavimas ir įrengimas
14. Sąvartynas projektuojamas ir įrengiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [4.5], organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas poveikis dugno dangai, drenažo sistemai, dujų surinkimo sistemai bei viršaus dangai.
16. Derlingasis dirvožemio sluoksnis ir gruntas, nukastas sąvartyno statybos metu, turi būti panaudojamas pylimams įrengti, tarpiniam perdengimui bei sąvartynui uždaryti.
17. Sąvartynas turi būti suprojektuotas atsižvelgus į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas taip, kad:
18. Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens.
20. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriose šalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais važinėjančios mašinos, tarp jų – buldozeriai ir kompaktoriai, nepažeistų inžinerinių sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos.
21. Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvožemio, atmosferos, požeminio bei paviršinio vandens teršimo pavojaus.
23. Nepavojingų ir pavojingų sąvartynų dugne ir šonuose turi būti nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų pakankamą dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą nuo teršimo.
24. Nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas ir storis priklausomai nuo sąvartyno klasės turi būti toks:
24.1. pavojingų atliekų sąvartynuose – filtracijos koeficientas – ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis – ne mažesnis kaip 5 m;
24.2. nepavojingų atliekų sąvartynuose – filtracijos koeficientas – ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis – ne mažesnis kaip 1 m;
25. Jei nelaidus natūralus mineralinis sluoksnis neatitinka šių taisyklių 24 punkte nustatytų reikalavimų, jis turi būti sustiprintas arba vietoj jo turi būti įrengtas dirbtinis mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų tokią pat dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą; dirbtinio mineralinio sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
26. Jei sąvartyne įrengtas dirbtinis mineralinis sluoksnis, geologinis pagrindas turi būti pakankamai stabilus ir neturi kilti jo nusėdimo, galinčio pakenkti dirbtiniam mineraliniam sluoksniui, pavojus.
27. Nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynuose virš šių taisyklių 23-25 punktuose nurodyto nelaidaus mineralinio sluoksnio turi būti įrengta filtrato surinkimo sistema, susidedanti iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio.
28. Prieš išleidžiant į paviršinio vandens telkinius, sąvartyne susidaręs užterštas vanduo ar filtratas turi būti išvalyti taip, kad atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamų nuotėkų reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 10-96 „Nuotėkų užterštumo normos“ [4.7].
29. Visuose sąvartynuose, kuriuose šalinamos biodegraduojamos atliekos, turi būti surenkamos, apdorojamos ir naudojamos sąvartyno dujos. Jei surinktų sąvartyno dujų naudoti negalima, jos turi būti sudeginamos.
30. Sąvartyno dujos turi būti surenkamos, apdorojamos ir naudojamos taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
31. Sąvartyne turi būti įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti.
34. Sąvartyno projekte turi būti numatyta aplinkos monitoringo programa, atitinkanti šių taisyklių XI skirsnio reikalavimus.
35. Sąvartyno projekte turi būti numatytos sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo priemonės, jame turi būti įvertintas bendrasis sąvartyne numatomų pašalinti atliekų kiekis, uždarymo ir priežiūros po uždarymo sąnaudos, vietovės po sąvartyno uždarymo naudojimas.
VIII. Atliekų priėmimo kriterijai
37. Sąvartynuose draudžiama šalinti:
37.2. sprogstamąsias, oksiduojančias, labai degias, degias ir ėsdinančias atliekas (pasižyminčias Atliekų tvarkymo taisyklių [4.8] 3 priedo 1, 2, 3-A, 3-B ir 8 savybėmis);
37.3. infekuotas ir kitas medicinines atliekas (pasižyminčias Atliekų tvarkymo taisyklių [4.8] 3 priedo 9 savybe), susidarančias sveikatos priežiūros ir veterinarijos įstaigose;
37.4. ozono sluoksnį ardančias medžiagas (šaldymo agentus, halonus ir kt.) bei šias medžiagas turinčią įrangą;
39. Pavojingas atliekas, atitinkančias Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8] nustatytus pavojingų atliekų apibrėžimo kriterijus, išskyrus atliekas, nurodytas šių taisyklių 37.1-37.4 punktuose, galima šalinti tik pavojingų atliekų sąvartyne.
40. Į pavojingų atliekų sąvartynus be papildomo apdorojimo draudžiama priimti tokias pavojingas atliekas, kuriose pavojingų komponentų koncentracija arba jų išplovimas yra pakankamai dideli ir gali sukelti trumpalaikį pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba gali sutrukdyti pakankamą atliekų stabilizaciją sąvartyno eksploatavimo metu ar po jo uždarymo. Tokios atliekos turi būti stabilizuojamos, kad būtų sumažintas pavojingų komponentų tirpumas bei išplovimas.
41. Nepavojingų atliekų sąvartyne galima šalinti:
41.2. kitas atliekas, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8] pateiktą pavojingų atliekų apibrėžimą;
42. Savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos, organizuojamos vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis [4.8], turi užtikrinti, kad inertinės atliekos bus surenkamos ir tvarkomos atskirai bei nepateks į pavojingų ar nepavojingų atliekų sąvartynus.
43. Atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos Darbo su asbestu taisyklėse [4.10] nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais.
44. Įmonės ir organizacijos, kurios pagal Atliekų tvarkymo taisykles [4.8] naudojasi kitomis atliekų surinkimo, rūšiavimo ir (arba) išvežimo priemonėmis, privalo atskirti inertines atliekas ir nemaišyti jų su pavojingomis ar nepavojingomis atliekomis. Jei inertinės atliekos buvo sumaišytos su nepavojingomis ar pavojingomis atliekomis, jos turi būti atskirtos, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrindžiama.
46. Prieš šalinant atliekas sąvartyne, jos turi būti apdorojamos, jei techniškai tai įmanoma ir jei tai sumažina atliekų kiekį bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.
IX. Sąvartynų eksploatavimas
49. Sąvartyno operatorius privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklėse [4.9] nustatyta tvarka.
50. Paraiškos gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti IV dalyje „Numatomas atliekų susidarymas ir tvarkymas“, sąvartyno technologinio proceso aprašyme turi būti nurodyta:
51. Paraiškos gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti atliekų šalinimo vietos (sąvartyno) charakteristikoje papildomai turi būti įvertinti šių taisyklių 12.1-12.5 punktuose nurodyti parametrai.
52. Paraiškoje gamtos išteklių naudojimo leidimui gauti, aprašant aplinkos apsaugos priemones, būtina nurodyti technines priemones, užtikrinančias šių taisyklių 15-34 punktuose pateiktų reikalavimų įgyvendinimą.
53. Sąvartyno operatorius turi taikyti tokias atliekų priėmimo procedūras:
53.1. patikrinti siunčiamų atliekų dokumentus, įrodančius, kad šios atliekos gali būti šalinamos sąvartyne, nepažeidžiant išduotame gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytų sąlygų, ir atitinka atliekų priėmimo į sąvartyną kriterijus;
54. Jei atliekos nepriimamos, sąvartyno operatorius turi nedelsdamas informuoti apie tai Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
56. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti registruojamos pirminės atliekų apskaitos žurnale Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8] nustatyta tvarka. Sąvartyno pirminės atliekų apskaitos žurnale turi būti registruojama kiekviena atliekų siunta.
57. Sąvartyno pirminės atliekų apskaitos žurnalas gali būti pildomas įvedant į kompiuterinę duomenų bazę atitinkamus duomenis.
58. Sąvartyno operatorius ar vietos savivaldos institucijos, kurių valdomoje teritorijoje yra sąvartynas, gali nuspręsti pirminės atliekų apskaitos žurnale registruoti ir kitus duomenis, nenurodytus Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8].
59. Priėmęs atliekas, sąvartyno operatorius turi išduoti pažymą, patvirtinančią kiekvienos siuntos priėmimą.
60. Sąvartyno operatorius kiekvienais metais turi teikti valstybinės atliekų apskaitos ataskaitas Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8] nustatyta tvarka.
61. Sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti išmetami teršalai, kvapai, dulkės ir vėjo nešiojamos atliekos, triukšmas, transportas, gyvūnai, susidarę aerozoliai bei gaisrai.
62. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti kraunamos taip, kad atliekų masė bei sąvartyno konstrukcijos būtų stabilios ir nebūtų nuošliaužų.
63. Turi būti parengtas sąvartyno atliekų šalinimo reglamentas pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.8] nustatytus reikalavimus.
64. Sąvartyno personalas turi būti supažindintas su atliekų šalinimo reglamentu ir griežtai laikytis jo reikalavimų.
65. Sąvartyno filtrato ir dujų surinkimo sistemos turi efektyviai veikti ir būti periodiškai tikrinamos.
66. Ne darbo metu sąvartyno vartai turi būti užrakinti. Sąvartyno operatorius privalo numatyti priemones, neleidžiančias neteisėtai sąvartyne šalinti atliekas, ir neteisėto jų šalinimo nustatymo būdus.
X. Sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo
69. Sąvartynas ar atskira jo dalis turi būti uždaromi, kai jį ar jo dalį reikia uždaryti pagal gamtos išteklių naudojimo leidime ir (arba) sąvartynų sutvarkymo plane nustatytas sąlygas.
71. Po sąvartyno uždarymo operatorius atsako už sąvartyno priežiūrą, monitoringą bei aplinkos būklės kontrolę. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas pagal aplinkos monitoringo rezultatus įvertina laikotarpį, kurio metu sąvartynas gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
73. Jei sąvartyne susidaro filtratas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti po viršutiniu dirvožemio sluoksniu įrengti ne mažesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnį ir izoliacinį sluoksnį, susidedantį iš nelaidaus mineralinio sluoksnio ir (arba) dirbtinės izoliacinės membranos.
XI. Aplinkos monitoringas
75. Sąvartyno eksploatacijos metu ir jį uždarius, kol sąvartynas pagal Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įvertinimą gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, operatorius turi vykdyti aplinkos monitoringą Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme [4.6] nustatyta tvarka.
76. Sąvartyno operatorius turi parengti filtrato, paviršinio vandens ir dujų monitoringo programą, kuri pridedama prie gamtos išteklių naudojimo leidimo.
77. Filtrato ir paviršinio vandens mėginiai turi būti imami reprezentacinėse vietose, nurodytose monitoringo programoje.
78. Filtrato kiekis ir sudėtis turi būti matuojami kiekvienoje vietoje, kurioje jis išteka iš sąvartyno.
79. Paviršinio vandens mėginiai turi būti imami ne mažiau kaip iš dviejų vietų – aukščiau ir žemiau sąvartyno.
80. Sąvartyno dujų monitoringas turi būti atliekamas taip, kad iš jo būtų galima spręsti apie esamą padėtį kiekvienoje sąvartyno sekcijoje.
81. Filtrato, paviršinio vandens ir sąvartyno dujų bandinių ėmimo ir analizės periodiškumas nurodytas šių taisyklių priedėlyje.
82. Požeminio vandens monitoringas turi būti vykdomas pagal monitoringo programą, parengtą pagal Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką [4.14] ir metodines rekomendacijas [4.16], [4.17]. Požeminio vandens programa derinama ir tvirtinama Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkoje [4.14] nustatyta tvarka.
83. Požeminio vandens monitoringo programa turi būti pridėta prie gamtos išteklių naudojimo leidimo.
84. Sąvartyno operatorius turi nedelsdamas informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie monitoringo metu pastebėtą neigiamą poveikį aplinkai ir savo lėšomis imtis priemonių šiam neigiamam poveikiui pašalinti. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali nurodyti papildomų priemonių, kurių būtina imtis, ir nustatyti šių priemonių įgyvendinimo terminus.
XII. Esamų sąvartynų tvarkymas
85. Vietos savivaldos institucijos kartu su esamų sąvartynų operatoriais bei ūkio subjektai, turintys ar eksploatuojantys sąvartynus, per pusę metų nuo šių taisyklių paskelbimo turi pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams tokius duomenis apie visus jų eksploatuojamus ar jų valdomose teritorijose esančius sąvartynus:
85.8. trumpą sąvartyno vietos charakteristiką (geologiniai duomenys, padėtis gyvenamųjų rajonų, vandenviečių, saugomų teritorijų, paviršinių vandens telkinių, miškų atžvilgiu ir kt.).
Jeigu pateikiant duomenis, nurodytus šių taisyklių 85.1-85.8 punktuose, naudojamasi informacijos šaltiniais, į juos turi būti pateikiama nuoroda. Nesant tyrimų medžiagos, pateikiami vizualiai įvertinti duomenys.
86. Vietos savivaldos institucijos kartu su esamų sąvartynų operatoriais bei sąvartynus turintys ir eksploatuojantys ūkio subjektai per dvejus metus nuo šių taisyklių paskelbimo turi parengti ir suderinti su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais esamų sąvartynų sutvarkymo planus.
87. Esamų sąvartynų sutvarkymo planuose turi būti numatytas sąvartynų sutvarkymas taip, kad ne vėliau kaip po 15 metų nuo šių taisyklių paskelbimo jie atitiktų visus šių taisyklių, išskyrus V ir VI skirsnius, reikalavimus, arba jų uždarymas.
88. Esamų sąvartynų sutvarkymo planuose turi būti įvertintos sutvarkymo arba uždarymo išlaidos ir numatyti finansavimo šaltiniai.
Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo,
uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių
priedėlis
Filtrato, paviršinio vandens ir sąvartyno dujų analizės periodiškumas
(filtrato debitas ir sudėtis matuojami tik tada, kai filtratas surenkamas):
| Parametras |
Eksploatacijos metu |
Priežiūros po uždarymo metu(3) |
|
|
|
|
| Filtrato debitas |
kas mėnesį(1),(3) |
kas šeši mėnesiai |
| Filtrato sudėtis(2) |
kas ketvirtį(3) |
kas šeši mėnesiai |
| Paviršinio vandens debitas ir sudėtis(7) |
kas ketvirtį(3) |
kas šeši mėnesiai |
| Galimos dujų emisijos ir atmosferos slėgis(4) |
kas mėnesį(3),(5) |
kas šeši mėnesiai(6) |
| (CH4, CO2, O2, H2S, H2 ir t. t.) |
|
|
(1) Priklausomai nuo sąvartyne šalinamų atliekų sudėties sąvartynui išduotame gamtos išteklių naudojimo leidime gali būti nustatytas ir kitoks mėginių ėmimo periodiškumas.
(2) Analizuojami parametrai ir medžiagos priklausomai nuo sąvartyne šalinamų atliekų sudėties turi būti nustatyti sąvartynui išduotame gamtos išteklių naudojimo leidime.
(3) Jei iš rezultatų analizės matyti, kad kontrolei pakanka retesnių matavimų, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali leisti analizes atlikti rečiau, tačiau filtrato elektros laidumas turi būti matuojamas ne rečiau kaip kartą per metus.
(4) Matuojami parametrai priklauso nuo atliekose esančių organinių medžiagų sudėties.
(5) Reguliariai turi būti matuojami CH4, CO2 ir O2, kitos dujos matuojamos priklausomai nuo sąvartyne šalinamų atliekų sudėties, atsižvelgus į išplovimo savybes.
(6) Reguliariai turi būti tikrinama sąvartyno dujų surinkimo sistema.
(7) Atsižvelgęs į sąvartyno sklypo savybes, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali nuspręsti, kad šie matavimai nebūtini.
______________