LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL EKOSISTEMŲ PUSIAUSVYROS UŽTIKRINIMO PROGRAMŲ PATVIRTINIMO IR SUTIKIMO VYKDYTI VIEŠĄJĮ PIRKIMĄ IŠ VIENINTELIO ŠALTINIO

1999 m. balandžio 28 d. Nr. 484

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 107-2688) 7 straipsniu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 227 „Dėl Privatizavimo fondo lėšų 1999 metų I pusmečio sąmatos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-625), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti šias Aplinkos ministerijos parengtas ekosistemų pusiausvyros užtikrinimo programas (pridedama):

1.1. Nevėžio upės aplinkosauginio vandens debito palaikymo programą;

1.2. Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą.

2. Skirti iš 1999 metų Privatizavimo fondo numatytų lėšų 600000 litų ekosistemų pusiausvyros užtikrinimo programoms vykdyti, iš jų:

2.1. Nevėžio upės aplinkosauginio vandens debito palaikymo programai – 300000 litų;

2.2. Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programai – 300000 litų.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Privatizavimo fondo lėšos, skirtos šiuo nutarimu patvirtintoms programoms vykdyti, pervedamos Aplinkos ministerijai;

3.2. už gautų iš Privatizavimo fondo lėšų, skirtų šiuo nutarimu patvirtintoms programoms vykdyti, paskirstymą ir tinkamą panaudojimą atsako Aplinkos ministerija.

4. Sutikti (atsižvelgiant į tai, kad upiniams mašalams sunaikinti būtinas biologinis preparatas „Vecto Bac“, kuriuo Lietuvoje prekiauja vienintelė kompanijos „ABBOTT LAB“ (JAV) atstovo Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė „Biopolis“, o vandenį perpumpuoti iš Šventosios upės į Nevėžio upę gali tik specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Šventosios vanduo“, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) 17 straipsnio 6 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir 35 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais), kad Aplinkos ministerija vykdytų viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio:

4.1. pirktų biologinį preparatą „Vecto Bac“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Biopolis“;

4.2. pirktų vandens perpumpavimo iš Šventosios upės į Nevėžio upę paslaugas iš specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios vanduo“.

5. Pavesti Aplinkos ministerijai sudaryti komisiją 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyto viešojo pirkimo kainų pagrįstumui įvertinti.

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS

APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 484

NEVĖŽIO UPĖS APLINKOSAUGINIO VANDENS DEBITO PALAIKYMO PROGRAMA

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nevėžio upės aplinkosauginiam vandens debitui, tinkamai vandens kokybei ir ekosistemų stabilumui užtikrinti bei Panevėžio miesto ir rajono vandens vartotojų poreikiams tenkinti būtina (sausaisiais metų laikotarpiais) papildyti Nevėžio vandens išteklius iš kitų šaltinių. Iki 1998 metų tai buvo atliekama Aplinkos ministerijai vykdant Nevėžio ir Šventosios upių apsaugos programą, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl Nevėžio ir Šventosios upių apsaugos programos“ (Žin., 1994, Nr. 16-262).

Lėšų Nevėžio ir Šventosios upių apsaugos programai finansuoti poreikis priklauso nuo konkrečių metų meteorologinių sąlygų ir vidutiniškai sudaro 600 tūkst. litų per metus. Kadangi Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžete minėtajai programai lėšų neskirta, Aplinkos ministerija negalės užtikrinti nurodytosios programos finansavimo. Todėl parengta nauja Nevėžio upės aplinkosauginio vandens debito palaikymo programa (toliau vadinama – programa). Programos vykdymo I etapui 1999 metais būtina skirti 300000 litų reikiamam vandens debitui Nevėžyje palaikyti.

PROGRAMOS TIKSLAS

2. Šios programos tikslas – užtikrinti Nevėžio upės aplinkosauginį vandens debitą, tinkamą vandens kokybę, ekosistemų stabilumą, taip pat Panevėžio miesto ir rajono vandens vartotojų poreikių tenkinimą.

PROGRAMAI SKIRTŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

3. Programai vykdyti naudojamos Privatizavimo fondo lėšos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms.

4. Vandens perpumpavimo iš Šventosios į Nevėžį darbai šios programos lėšomis atliekami pagal atitinkamų teisės aktų nuostatas, taip pat Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ (Žin., 1993, Nr. 34-784).

5. Programos lėšas Finansų ministerija perveda Aplinkos ministerijai.

6. Aplinkos ministerija atsako už tinkamą jai skirtų programos lėšų panaudojimą.

7. Aplinkos ministerija atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas ir tvarko jai skirtų programos lėšų buhalterinę apskaitą.

8. Darbus programos lėšomis atlieka Aplinkos ministerijos nustatytąja tvarka parinktas vykdytojas.

9. Aplinkos ministerija apie atliktų darbų apimtį ir lėšų panaudojimą nustatytąja tvarka teikia ataskaitas Finansų ministerijai.

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

10. Vykdant šią programą, iš Šventosios upės į Nevėžio upę 1999 metais bus perpumpuota 8,611 mln. kub. metrų vandens. Tam skirtos lėšos bus panaudotos specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios vanduo“ darbuotojų darbo užmokesčiui, išlaidoms už suvartotą elektros energiją padengti, taip pat hidroįtvarų, statinių, įrenginių, kurių reikia vandeniui perpumpuoti, priežiūrai bei eksploatavimui, kaip numatyta šios programos priede.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS

11. Vykdoma programa padės užtikrinti aplinkosauginį Nevėžio upės debitą ir tinkamą vandens kokybę, sąlygos ekosistemų stabilumą, taip pat Panevėžio miesto ir rajono vandens vartotojų poreikių tenkinimą.

______________

Nevėžio upės aplinkosauginio vandens

debito palaikymo programos

priedas

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PROGRAMOS VYKDYMO I ETAPUI 1999 METAIS

Išlaidų pavadinimas	Suma (tūkst. Lt)
Darbo užmokesčiui	57,2
Išlaidoms už suvartotą elektros energiją	155
Hidroįtvarų, statinių, įrenginių priežiūrai	30
Ūkio išlaidoms	12
Pridėtinės vertės mokesčiui	45,8
Iš viso	300

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 484

UPINIŲ MAŠALŲ POPULIACIJOS REGULIAVIMO PROGRAMA

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atlikus tyrimus Nemuno vidurupyje 1985–1998 metais, buvo nustatytos 23 upinių mašalų (Diptera, Simuliidae) rūšys, ištirtos jų ekologinės ypatybės. Ištirta po kelis įvairaus tipo ir dydžio vandens telkinius Druskininkų mieste, Alytaus, Jonavos, Kauno, Lazdijų, Prienų, Šalčininkų, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Nustatyta, kad žmones ir gyvulius Alytaus apskrityje puola kraujasiurbiai mašalai Byssodon maculatus, kurie skraido birželio mėnesį. Daug rečiau ir tik pavienėse vietovėse žmones puola kitos rūšies upiniai mašalai – Simulium galeratum.

2. Didžiausios Byssodon maculatus veisyklos yra Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpoje nuo Augustavo kanalo (Baltarusija) iki Merkinės (Varėnos rajonas). Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 (dalis – per 70) kilometrų.

3. Tikrosios kraujasiurbių mašalų plitimo priežastys nėra galutinai nustatytos – jų nemaža. Upių hidrologinio režimo pasikeitimas ir vandens užterštumas laikytini svarbiausiomis priežastimis. Minėtinos ir kitos priežastys:

3.1. mašalų lervų mitybos bazės pakitimas;

3.2. žuvų, mintančių šiomis lervomis, bandos sumažėjimas;

3.3. santykinis vandens atšilimas;

3.4. vandens tėkmės sulėtėjimas;

3.5. upių užžėlimas vandens augalais;

3.6. deguonies ir kitų vandenyje ištirpusių dujų režimo pakitimas;

3.7. mašalų faunos struktūros pokyčiai.

4. Siekiant ištirti konkrečią upinių mašalų populiacijos būklę, 1998 metais buvo atlikti išsamūs Nemuno upės tyrimai, taip pat ištirtas biologinių preparatų „Bactoculicid“ ir „Vecto Bac“ efektyvumas naikinant ten gyvenančias mašalų lervas bei šių preparatų poveikis kitiems bestuburiams vandens gyvūnams. Konsultuotasi, kaip tokios problemos buvo arba yra sprendžiamos kitose šalyse (Baltarusijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, JAV ir Kanadoje).

5. Kitose šalyse šioms problemoms spręsti vartojami biologiniai preparatai, mažinantys ekspansyvios mašalų rūšies populiaciją ir nekenkiantys kitiems vandens gyvūnams. Biologiniai preparatai vartojami pagrindinėse šių mašalų veisyklose tiksliai apskaičiuotu laiku, kad nepakenktų kartu gyvenantiems kitų rūšių mašalams, kurie savo ruožtu padeda išstumti kraujasiurbės rūšies mašalus iš ekosistemos. Populiacija sumažinama iki nepavojingo lygmens per 1–3 metus, paskui nuolat stebima specialistų. Nuo 1999 metų Aplinkos ministerija yra numačiusi nuolatinį mašalų populiacijų monitoringą septyniose Lietuvos upėse (8 stebėjimo vietos). Šis monitoringas bus vykdomas pagal Aplinkos monitoringo programą.

6. Mašalams sunaikinti Nemune būtina gegužės – birželio mėnesiais pavartoti biologinį preparatą „Vecto Bac“, kuris veiksmingai naikina kraujasiurbių mašalų lervas, nesunaikindamas kitų vandens organizmų. Kad mašalų kiekio reguliavimo programa duotų reikiamą efektą, 1999 metais būtina šiuo biologiniu preparatu apdoroti bent 60 kilometrų Nemuno atkarpą nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika iki Merkinės (tiksliai nustatytose vietose). Todėl reikia:

6.1. įsigyti 6750 litrų biologinio preparato „Vecto Bac“ (1 litro kaina – 40 litų);

6.2. apmokėti biologinį preparatą išvežiojančio katerio nuomą ir kitas technines išlaidas (30000 litų).

7. Iš viso programai vykdyti 1999 metais būtina skirti 300000 litų.

PROGRAMOS TIKSLAS

8. Šios programos tikslas – organizuoti upinių mašalų populiacijos reguliavimą Lietuvoje, kad sumažėtų kraujasiurbių mašalų ir būtų išsaugoti kiti gyvosios gamtos komponentai, o žmonės galėtų normaliai dirbti ir ilsėtis pietinėje Lietuvos dalyje.

LĖŠŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

9. Programai vykdyti naudojamos Privatizavimo fondo lėšos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms.

10. Upinių mašalų populiacijos reguliavimo darbai šios programos lėšomis atliekami pagal atitinkamų teisės aktų nuostatas, taip pat Įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ (Žin., 1993, Nr. 34-784).

11. Programos lėšas Finansų ministerija perveda Aplinkos ministerijai, ir jos paskirstomos, kaip numatyta šios programos priede.

12. Aplinkos ministerija atsako už tinkamą jai skirtų programos lėšų panaudojimą.

13. Aplinkos ministerija atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas ir tvarko jai skirtų programos lėšų buhalterinę apskaitą.

14. Darbai programos lėšomis vykdomi Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.

15. Aplinkos ministerija apie atliktų darbų apimtį ir lėšų panaudojimą nustatytąja tvarka teikia ataskaitas Finansų ministerijai.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMAS

16. Tikimasi, kad įvykdžius šią programą bus sunaikinta apie 70 procentų kraujasiurbių mašalų lervų. Toks šių mašalų populiacijos sumažėjimas užtikrintų Druskininkų miesto bei Lazdijų, Varėnos, Prienų, Alytaus ir Šalčininkų rajonų gyventojams normalias darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat tinkamas laukinių ir naminių gyvūnų gyvenimo sąlygas vasaros mėnesiais.

______________

Upinių mašalų populiacijos

reguliavimo programos

priedas

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PROGRAMAI VYKDYTI

Išlaidų pavadinimas	Suma (tūkst. Lt)
Biologinio preparato „Vecto Bac“ pirkimas	270
Programoje numatytos Nemuno atkarpos apdorojimas biologiniu preparatu „Vecto Bac“	30
Iš viso	300

______________