LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ASMENŲ, TURINČIŲ TEISĘ Į KARO BELAISVIŲ STATUSĄ, IR KARO BELAISVIŲ REPATRIJAVIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. vasario 28 d. Nr. 230
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1482) 11 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 230
ASMENŲ, TURINČIŲ TEISĘ Į KARO BELAISVIŲ STATUSĄ, IR KARO BELAISVIŲ REPATRIJAVIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių (toliau vadinama – karo belaisviai) repatrijavimą iš Lietuvos Respublikos.
2. Karo belaisvių statusą apibrėžia 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais (Žin., 2000, Nr. 63-1907) (toliau vadinama – Ženevos konvencija) ir 1949 metų Ženevos konvencijų papildomasis protokolas dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (Žin., 2000, Nr. 63-1909).
II. KARO BELAISVIŲ REPATRIJAVIMO ATVEJAI
3. Per karą iš Lietuvos Respublikos repatrijuojami sunkiai sergantys ir sunkiai sužeisti karo belaisviai, nepaisant jų skaičiaus ir karinio laipsnio.
4. Sunkiai sergantys ar sunkiai sužeisti karo belaisviai, turintys teisę į repatrijaciją, negali būti repatrijuoti prieš jų valią, kol vyksta karo veiksmai, išskyrus tuos atvejus, kai tokia valia pareiškiama karo belaisviui esant sunkios psichinės būklės ir nesuvokiant savo veiksmų.
5. Vadovaujantis Ženevos konvencija, repatrijuojami:
5.1. nepagydomai sužeisti ar sergantys karo belaisviai, kurių psichinė ar fizinė būklė labai silpna;
5.2. sužeisti ar sergantys karo belaisviai, kuriems dėl gana silpnos psichinės ar fizinės būklės reikia priežiūros ir kurie, medikų nuomone, nepasveiks per metus;
III. KARO BELAISVIŲ REPATRIJAVIMO PROCEDŪRA
7. Įvedus karo padėtį, vadovaujantis Ženevos konvencijos II priedo nuostatomis, Lietuvos Respublikoje sudaroma mišri medicinos komisija sergančių ir sužeistų karo belaisvių sveikatos būklei tikrinti ir atitinkamiems sprendimams dėl jų priimti.
8. Mišrią medicinos komisiją sudaro trys nariai. Du narius (jeigu įmanoma – terapeutą ir chirurgą) – neutralios valstybės atstovus krašto apsaugos ministro prašymu skiria Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, suderinęs su Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba (toliau vadinama – karo medicinos tarnyba), nustato neutralių komisijos narių tarnybos sąlygas. Trečiąjį komisijos narį skiria Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas vyriausiojo kariuomenės gydytojo teikimu, kandidatūrą suderinęs su karo medicinos tarnyba.
9. Sprendimą repatrijuoti karo belaisvius iš Lietuvos Respublikos mišrios medicinos komisijos pasiūlymu priima krašto apsaugos ministras ne vėliau kaip per mėnesį nuo mišrios medicinos komisijos sprendimo gavimo.
10. Krašto apsaugos ministras gali priimti sprendimą repatrijuoti karo belaisvius karo medicinos tarnybos pasiūlymu, jeigu, karo medicinos tarnybos gydytojų nuomone, šie karo belaisviai akivaizdžiai sunkiai sužeisti ar sunkiai serga. Šiuo atveju mišrios medicinos komisijos patikrinimas nebūtinas.
11. Priėmęs sprendimą repatrijuoti karo belaisvius, krašto apsaugos ministras per ginkluotųjų pajėgų vadą nedelsdamas duoda nurodymą karo policijai šį sprendimą vykdyti.
12. Sprendimą repatrijuoti karo belaisvius iš Lietuvos Respublikos karo policija vykdo bendradarbiaudama su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Repatrijuojami karo belaisviai iš Lietuvos Respublikos turi būti išvežti per du mėnesius nuo krašto apsaugos ministro sprendimo repatrijuoti karo belaisvius priėmimo.
13. Karo policija sudaro išvykstančių karo belaisvių sąrašą. Šis sąrašas, patvirtintas ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto karininko, tiesiogiai vadovaujančio karo belaisvių stovyklai (toliau vadinama – įgaliotasis karininkas), parašu, per valstybę karo belaisvių globėją siunčiamas valstybei, kuriai karo belaisviai priklauso.
14. Karo policija organizuoja karo belaisvių išvežimą. Karo policijos pareigūnai repatrijuojamus karo belaisvius lydi iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos arba jų išvykimo uosto.
15. Valstybės sienos apsaugos pareigūnai karo belaisvio turimame asmens dokumente daro atitinkamą išvykimo iš Lietuvos Respublikos žymą.
16. Repatrijuojami karo belaisviai turi būti gabenami humaniškai, užtikrinamas jų saugumas. Sergančiais arba sužeistais karo belaisviais turi būti pasirūpinta taip, kad kelionė nekenktų jų sveikatai.
17. Vežami karo belaisviai aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu, būtina apranga, prireikus – pastoge ir medicinos pagalba.
18. Repatrijuojamiems karo belaisviams leidžiama pasiimti asmeninius daiktus, korespondenciją ir nelaisvėje gautus siuntinius. Bagažo svoris negali būti didesnis kaip 25 kilogramai vienam asmeniui.
19. Karo belaisvių asmeniniai daiktai, kurių jie negali pasiimti į kelionę, paliekami saugoti karo belaisvių stovykloje. Už šių daiktų išsaugojimą ir išsiuntimą savininkams tada, kai tik su valstybe, kuriai karo belaisviai priklauso, bus susitarta dėl daiktų gabenimo sąlygų ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimo, atsakingas įgaliotasis karininkas.
20. Kiekvienam repatrijuojamam karo belaisviui išduodamas įgaliotojo karininko pasirašytas dokumentas, kuriame nurodomas tuo metu karo belaisviui priklausantis kredito likutis ir priežastys, dėl kurių karo belaisviui negrąžinti jo daiktai, pinigai ar vertybės (jeigu šie daiktai, pinigai ar vertybės nesugrąžinti). Šio dokumento kopija per Centrinę karo belaisvių informacijos agentūrą, įsteigtą vadovaujantis Ženevos konvencija, siunčiama valstybei, kuriai karo belaisvis priklauso.
21. Repatrijuojamiems karo belaisviams turi būti grąžinami iš jų konfiskuoti vertingi daiktai ir bet kokia užsienio valiuta, nepakeista į Lietuvos Respublikos valiutą. Dėl kokių nors priežasčių repatrijuojamiems karo belaisviams negrąžinti vertingi daiktai ir užsienio valiuta siunčiami į Karo belaisvių informacijos biurą, įsteigtą vadovaujantis Ženevos konvencija.
IV. KARO BELAISVIŲ REPATRIJAVIMAS PASIBAIGUS KARO VEIKSMAMS
23. Atšaukus karo padėtį, Lietuvos Respublika privalo nedelsdama išlaisvinti ir repatrijuoti visus karo belaisvius.
24. Jeigu Lietuvos Respublikos susitarime su valstybe, kuriai karo belaisviai priklauso, dėl karo veiksmų nutraukimo neaptartas karo belaisvių repatrijavimas arba tokio susitarimo nėra, atšaukus karo padėtį, Krašto apsaugos ministerija nedelsdama sudaro ir vykdo repatriacijos planą.
25. Krašto apsaugos ministerija informuoja karo belaisvius, kokių imtasi priemonių dėl jų repatrijavimo.
26. Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuriai karo belaisviai priklauso, susitarimu gali būti sudaryta komisija išblaškytiems karo belaisviams (pabėgusiems, dingusiems ar pasimetusiems per evakavimą, perkėlimą į kitą stovyklą, repatrijavimą ir kitais panašiais atvejais, jeigu karo belaisvis dingo būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje) ieškoti ir kuo skubesniam jų repatrijavimui užtikrinti.
27. Karo belaisvių repatrijavimo išlaidos Lietuvos Respublikai ir valstybei, kuriai belaisviai priklauso, paskirstomos tokia tvarka:
27.1. jeigu šios dvi valstybės ribojasi, valstybė, kuriai karo belaisviai priklauso, apmoka karo belaisvių vežimo nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos išlaidas;