STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL INVESTICIJŲ IR DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS TYRIMŲ STATISTINIŲ ATASKAITŲ PATVIRTINIMO

2003 m. vasario 24 d. Nr. 40

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin.,1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi,

1. Tvirtinu pridedamas statistines ataskaitas:

1.1. Ketvirtinio periodiškumo investicijų KS-02.

1.2. Vienkartinio periodiškumo darbo užmokesčio struktūros DUS-01.

2. Laikau netekusiais galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 37 „Dėl investicijų ketvirtinio periodiškumo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 23-875) ir 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 108 „Dėl bandomojo darbo užmokesčio struktūros tyrimo statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3283).

Generalinio direktoriaus

pirmoji pavaduotoja

l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vilija Lapėnienė

statistika

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 40

________________________________________________________________________________

(Įmonės pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

Statybos ir investicijų statistikos skyriui ¹

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Teritorinei statistikos įstaigai ²

investicijų c c c c m. _________ ketv. ataskaita

KS–02 ketvirtinė

_______________ Nr.

(Užpildymo data)

Įmonės kodas registre

Pateikiama: iki 10 dienos ketvirčiui pasibaigus

Adresas

Pateikia: ¹ Statistikos departamento Statybos ir investicijų statistikos skyriui – valstybės valdžios ir valdymo institucijos

² teritorinei statistikos įstaigai – į imtį patekusios visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos

Vietovės kodas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pildoma sveikaisiais skaičiais, tūkst. Lt

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Garantuojamas duomenų konfidencialumas

Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

prieš pildydami ataskaitą perskaitykite paaiškinimus

Tiriamasis laikotarpis – ketvirtis

a. materialinės investicijos

(neįtraukiami duomenys apie materialųjį turtą, įsigytą išperkamosios nuomos būdu)

1. Investicijų objektas

Rodiklio pavadinimas	Eil. Nr.	Per ataskaitinį ketvirtį	Per praėjusį ketvirtį
A	B	1	2
Ilgalaikio materialiojo turto statyba ir įsigijimas
Žemės įsigijimas	11
Naujų pastatų ir inžinerinių statinių statyba	12
Esamų pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimas	13
Įrengimų, mašinų, inventoriaus, transporto priemonių įsigijimas	14
iš jų kompiuterių ir kompiuterių įrangos	15
Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ir remontas
Pastatų ir inžinerinių statinių	16
Įrengimų, mašinų, inventoriaus, transporto priemonių	17
iš jų kompiuterių ir kompiuterių įrangos	18
Kitos išlaidos (melioravimas, daugiamečiai sodiniai ir kt.)	19
Investicijos iš viso (11–14, 16, 17, 19 eil. suma)	20
iš 12 ir 16 eilučių atlikta statybos ir remonto darbų savo jėgomis (statybos įmonės nepildo)	21
Numatomos investicijos ateinantiems laikotarpiams	22		x

22 eilutės 1 skiltis pildoma:

I ketvirtį – numatomos investicijos ateinantiems 9 mėnesiams;

II ketvirtį – ateinančiam pusmečiui;

III ketvirtį – ateinantiems 3 mėnesiams;

IV ketvirtį – 200__ metams.

2. Investicijų tikslinė paskirtis

Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas	Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšies kodas (EVRK)	Per ataskaitinį ketvirtį	iš jų		Per praėjusį ketvirtį
Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas	Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūšies kodas (EVRK)	Per ataskaitinį ketvirtį	biudžetų lėšų	nebiudžetinių fondų lėšų ¹	Per praėjusį ketvirtį
A	B	C	1	2	3	4
Iš viso (31, 32 eil. suma)	30	000000
iš jų:	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
	31
gyvenamiesiems pastatams	32	x

30 eil. 1 skl. = 20 eil. 1 skl.; 30 eil. 4 skl. = 20 eil. 2 skl.

¹ Įrašyti fondo pavadinimą ____________________________________________________ .

B. ilgalaikio materialiojo turto pardavimas¹

Rodiklio pavadinimas	Eil. Nr.	Per ataskaitinį ketvirtį	Per praėjusį ketvirtį
A	B	1	2
Iš viso (41–43 eil. suma)	40
Žemės	41
Pastatų ir inžinerinių statinių	42
Įrengimų, mašinų, inventoriaus, transporto priemonių	43
iš jų kompiuterių ir kompiuterių įrangos	44

¹Pildoma faktine pardavimo kaina.

c. finansinė išperkamoji nuoma (lizingas)

(duomenys neįtraukiami į A skyrių)

Rodiklio pavadinimas	Eil. Nr.	Per ataskaitinį ketvirtį	Per praėjusį ketvirtį
A	B	1	2
Iš viso (51–53 eil. suma)	50
Žemės	51
Pastatų ir inžinerinių statinių	52
Įrengimų, mašinų, inventoriaus, transporto priemonių	53
iš jų kompiuterių ir kompiuterių įrangos	54
Numatomų sutarčių vertė ateinantiems laikotarpiams	55		x

55 eilutės 1 skiltis pildoma:

I ketvirtį – numatomų sutarčių vertė ateinantiems 9 mėnesiams;

II ketvirtį – ateinančiam pusmečiui;

III ketvirtį – ateinantiems 3 mėnesiams;

IV ketvirtį – 200__ metams.

C skyriuje lizingo gavėjas nurodo lizingo objektų vertę (be palūkanų), neatsižvelgiant į įmokas.

1 pažyma

Nematerialiojo turto įsigijimas per ataskaitinį ketvirtį ________________ tūkst. Lt;

Nematerialiojo turto pardavimas per ataskaitinį ketvirtį ________________ tūkst. Lt.

Įmonės vadovas __________________________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

Pasiteirauti tel.: (8~5) 236 46 22, 236 46 62, 236 46 72, 236 46 82; faksas (8~5) 236 46 66; el. p.: ataskaitos@std.lt, galinaba@std.lt

______________

statistika

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 40

investicijų ATASKAITA

KS–02 (ketvirtinė)

	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299)
TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS, TIKSLAS	Tai – atrankinis tyrimas. Ataskaitą pildo visos valstybės, savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos, viešosios įstaigos, finansinės įmonės, kitos privačios įmonės, 2003 metais patekusios į imtį. Tiriamasis laikotarpis – ketvirtis. Tyrimo tikslas – surinkti duomenis apie ataskaitinio laikotarpio ūkio subjektų materialines ir nematerialines investicijas.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Respondentai privalo neatlygintinai statistiką tvarkančioms institucijoms teikti tikslius statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti (Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis).
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. (Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis).
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus – užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 litų. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 litų. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis, Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557)

PAAIŠKINIMAI investicijų ATASKAITAI

KS–02 (ketvirtinė) PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

Ataskaitą turi pildyti įmonės, įstaigos ir organizacijos, ataskaitiniu laikotarpiu atlikusios statytojo (užsakovo) funkcijas, faktiškai investavusios lėšų statybai ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti ar atnaujinti iš visų finansavimo šaltinių.

A. MATERIALINĖS INVESTICIJOS

1 lentelė.

Materialinės investicijos – ataskaitinio laikotarpio išlaidos ilgalaikiam turtui, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti. Jei materialusis turtas įsigytas, nurodoma įsigijimo vertė, jei pagamintas savo reikmėms – pagaminimo vertė. Taip pat nurodoma plėtimo, rekonstrukcijos, renovacijos, remonto, kurie pagerina turto naudingąsias savybes, pailgina naudojimo laiką, vertė. Materialinės ataskaitinio laikotarpio investicijos nurodomos, jei yra atlikta statybos, montavimo ir remonto darbų, neatsižvelgiant į tai, ar už juos sumokėta.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atliekančios statytojo (užsakovo) funkcijas, turi pildyti ataskaitą ir tuo atveju, kai statybos arba rekonstravimo objektas nėra jų turtas.

Įmonės ir organizacijos, investavusios lėšų už šalies ribų, sudaro papildomą ataskaitą.

Neįtraukiama:

– remonto ir panašių darbų išlaidos, nepagerinančios turto naudingųjų savybių, o skirtos tik palaikyti esamą jo būklę ir pripažįstamos veiklos sąnaudomis arba priskiriamos produkcijos savikainai;

– lėšos avansui ar skoloms apmokėti;

– pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas ir gali būti įskaitomas į turto įsigijimo vertę;

– materialusis turtas, įgytas įmonėms susijungus arba pervestas iš vienos įmonės į kitos įmonės balansą;

– finansinės investicijos.

12 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio investicijos naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybai. Tai visos naujų pastatų ir inžinerinių statinių projektavimo, statybos, montavimo darbų išlaidos, į sąmatas įtrauktų įrengimų įsigijimo ir kitos išlaidos, susijusios su statyba.

13 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio investicijos jau pastatytiems pastatams ir inžineriniams statiniams įsigyti. Įtraukiami įsigyti (pirkti) nebaigtos statybos objektai. Neįtraukiamas naujų (niekada nenaudotų) pastatų įsigijimas.

14 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio investicijos visų tipų įrengimams, mašinoms ir transporto priemonėms. Įsigijimo vertė nurodoma tuomet, kai įrengimai, mašinos ir transporto priemonės yra pajamuotos ir registruotos buhalterinėse sąskaitose. Į įsigijimo vertę įskaičiuojamos parengimo naudoti išlaidos (įdiegimo, bandymo, derinimo ir pan.), padarytos prieš pradedant naudoti įrengimus, mašinas ir transporto priemones. Įtraukiama tiek naujų, tiek naudotų įrengimų, mašinų ir transporto priemonių įsigijimo vertė.

16 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio investicijos esamų pastatų ir inžinerinių statinių pertvarkymui (plėtimas, pakeitimas, pagerinimas, renovacija), kuris pailgina pastatų naudojimo laiką ar padidina gamybinį pajėgumą. Neįtraukiamos paprastajam remontui panaudotos lėšos.

17 eilutė. Ataskaitinio laikotarpio investicijos esamų įrengimų, mašinų ir transporto priemonių pertvarkymui (plėtimas, pakeitimas, pagerinimas, renovacija), kuris pailgina naudojimo laiką, padidina įrengimų, mašinų ir transporto priemonių gamybinį pajėgumą.

19 eilutė. Melioravimas, žemės gerinimo darbai (be išlaidų kalkinimo darbams ir melioravimo įrenginių priežiūrai), teritorinis planavimas, daugiamečiai sodiniai ir kt.

21 eilutė. Įmonės darbuotojų jėgomis atlikti pastatų ar inžinerinių statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbai. Statybos įmonės šios eilutės nepildo.

2 lentelė.

Šioje lentelėje investuotas lėšas būtina paskirstyti pagal „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (EVRK) veiklos rūšis. EVRK galima rasti interneto svetainėje http://www.std.lt.

Pagrindinis investicijų paskirstymo požymis yra jų tikslinė paskirtis. Pvz., nekilnojamojo turto įmonė gali investuoti lėšų į mažmeninę prekybą (520000), gyvenamuosius pastatus – 32 eilutė.

2 skiltis – valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. 3 skiltis – nebiudžetinių fondų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų fondų lėšos.

B. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO PARDAVIMAS

Esamo materialiojo turto pardavimas tretiesiems asmenims. Kitoks perleidimas ar kitas vertės pakitimas neįtraukiamas. Nurodoma faktinė pardavimo kaina.

C. FINANSINĖ IŠPERKAMOJI NUOMA (LIZINGAS)

Finansinė išperkamoji nuoma – nuomos gavėjo teisė disponuoti turtu pagal sutartis, mainais už nuomos mokestį. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina išperkamosios nuomos gavėjui.

Išperkamoji nuoma rodoma tą ketvirtį, kurį jos gavėjui pristatoma prekė. Palūkanos ir įmokos už turtą, įsigytą išperkamosios nuomos būdu, neįtraukiami. Duomenys apie finansinę išperkamąją nuomą neįtraukiami į ataskaitos A skyrių.

1 pažyma

Nematerialinės investicijos – išlaidos nematerialiajam turtui, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienerius metus, įsigyti arba sukurti savo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Šie duomenys į ataskaitos A skyrių neįtraukiami.

Dėkojame už teisingai užpildytas

ir laiku pateiktas ataskaitas.

Statybos ir investicijų statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: (8~5) 236 46 22, (8~5) 236 46 62; faks. (8~5) 236 46 66

Paslaugos jums!

Informaciją apie Lietuvos ekonominę ir socialinę būklę
ir jos pokyčius galite rasti interneto svetainėje
(www.std lt), nemokamai gauti Statistikos
departamento bibliotekoje (Gedimino pr. 29, Vilnius)
ir kreipdamiesi tel. (8~5) 236 48 88.

______________

statistika

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 40

________________________________________________________________________________

(Įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

Statistikos departamentui prie LRV

Teritorinei statistikos įstaigai

2002 M. DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS TYRIMO ATASKAITA DUS–01 VIENKARTINĖ

_______________ Nr. _____

(Užpildymo data)

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas_______________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

Pasiteirauti: tel. (8-5) 2364878, (8-5) 2364890, (8-5) 2364658; faksas (8-5) 2364860; el.p. ataskaitos@mail.std.lt

DARBUOTOJŲ IMTIES IŠRINKIMO ĮMONĖJE (VIETINIAME VIENETE) TVARKA

(pagal paskutinius du asmens kodo skaitmenis)

Įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau įmonės), kurios neturi vietinių vienetų, ir įmonės, kuriose darbuotojai bus išrenkami iš vietinių vienetų, naudoja tą pačią darbuotojų imties išrinkimo schemą (žr. lentelę).

Įmonė (vietinis vienetas) atsižvelgia į tai, į kurią įmonių (vietinių vienetų) dydžio grupę (nurodytą lentelės 1 skiltyje) pagal darbuotojų skaičių ji patenka.

Pirmiausia įmonė parengia įmonės arba patekusio į imtį vietinio vieneto darbuotojų sąrašą 2002 m. spalio 31 d., kuriame turi būti nurodyti darbuotojų asmens kodai. Į darbuotojų sąrašą įtraukiami visi pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo laiko trukmę.

Sąrašą įmonės gali sudaryti remdamosi Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai pateikiama ataskaita (forma 3-SD, kodas – 27009) "Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2002 metų IV ketvirtį", kurioje yra nurodytos darbuotojų pavardės ir asmens kodai.

Atkreipkite dėmesį, kad į įmonės (vietinio vieneto) darbuotojų sąrašą kuriuo remiantis sudaroma darbuotojų imtis, neįtraukiami asmenys, įrašyti į ataskaitą (forma 3-SD), kuriems nuo 2002 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; darbuotojai, kurie nutraukė darbo santykius su įmone iki spalio 30 d. arba įsidarbino įmonėje po spalio 31 d. (t.y. spalio 31 d. nedirbo); darbuotojai, kurie nuo 2002 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. įmonėje nedirbo, pvz., stažavosi ar dirbo tiriamos įmonės filiale užsienyje ir pan. (žr. paaiškinimus ataskaitai pildyti).

Įmonės, turinčios vietinių vienetų, atsižvelgia į tai, į kurią vietinių vienetų dydžio grupę (nurodytą lentelės 1 skiltyje) pagal darbuotojų skaičių konkretus vietinis vienetas (o ne įmonė), iš kurio reikės išrinkti darbuotojus, patenka.

Į ataskaitą įtraukiami tik tie darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 15, po to 16 ir t. t., kol bus išrinktas reikiamas darbuotojų skaičius. Pvz., įmonėje arba vietiniame vienete pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius 70. Pagal darbuotojų skaičių įmonė (vietinis vienetas) patenka į trečią įmonių dydžio grupę (nuo 50 iki 99, lentelės 1 skilties 3 eilutė). Kaip nurodyta lentelės 3 skiltyje, įmonė (vietinis vienetas), patekusi į šią grupę, į ataskaitą turi įtraukti iš viso 30 darbuotojų. Jei nesusidaro 30 darbuotojų, kurių asmens kodo paskutiniai du skaitmenys yra 15, 16 ir t.t., į imtį pradedami rinkti darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 00, 01 ir t.t.

Jei įmonėje nėra darbuotojų, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 15, tuomet pradedame nuo paskutinių kodo skaitmenų 16 ir t.t.

Jei darbuotojų, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys vienodi (atsižvelgiant į įmonės dydžio grupę) yra daugiau negu reikia, į ataskaitą jie įtraukiami pagal pavardes abėcėlės tvarka, kol bus išrinktas reikiamas skaičius. Pavyzdžiui, į ataskaitą reikia įtraukti 30 darbuotojų. Įmonėje yra 24 darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 15 ir 20 darbuotojų, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys yra 16, tuomet į ataskaitą įtraukiami visi darbuotojai, kurių paskutiniai du asmens kodo skaitmenys 15 ir pagal pavardes abėcėlės tvarka 6 darbuotojai, kurių du paskutiniai asmens kodo skaitmenys 16.

Darbuotojų imties išrinkimo įmonėje schema

Eil. Nr.	Įmonių (vietinių vienetų) dydžio grupės, žmonėmis	Į ataskaitą įtraukiamų darbuotojų paskutiniai du asmens kodo skaitmenys	Į ataskaitą įtraukiamų įmonės (vietinio vieneto) darbuotojų skaičius
A	1	2	3
1	1–9	visi	visi
2	10–49	15 arba 15, 16 ir t.t.	10
3	50–99	15 arba 15, 16 ir t.t.	30
4	100–249	15 arba 15, 16 ir t.t.	40
5	250–499	15 arba 15, 16 ir t.t.	60
6	500–999	15 arba 15, 16 ir t.t.	100
7	1000 ir daugiau	15 arba 15, 16 ir t.t.	150

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2003 m. vasario 24 d.

įsakymu Nr. 40

INFORMACIJA DĖL 2002 M. DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS TYRIMO (ataskaita DUS–01 vienkartinė)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299), 2003 m. Oficialiosios statistikos darbų programa, patvirtinta 2002 m. gruodžio 19 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 6-262), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 359 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 28-776)
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo užmokesčio struktūros ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, patekusios į imtį, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokestį, jo sudėtį, struktūrą, pasiskirstymą šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius, ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų profesiją, išsilavinimą, amžių, lytį, įmonės dydį ir kt. Tyrimo rezultatų reikia ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – 2002 m. ir 2002 m. spalio mėn.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).

PAAIŠKINIMAI 2002 M. DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS TYRIMO ATASKAITAI DUS–01 PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. Ataskaitoje pateiktų rodiklių sąvokos apibrėžiamos, remiantis 2002 m. šalyje galiojusiais teisės aktais.

2. Ataskaitos II skyriuje „Duomenys apie darbuotoją“ pateikiama informacija apie įmonės (vietinio vieneto) darbuotoją. Informacijos pateikimą individo lygiu statistikos reikmėms reglamentuoja Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479).

3. Įmonės kodas registre – tai registracijos pažymėjime nurodytas septynių ženklų numeris.

4. Jei įmonė užsiima įvairia gamybine veikla, jos pagrindine ekonominės veiklos rūšimi laikoma ta, iš kurios ji gauna daugiausia pajamų.

5. Vietinis vienetas yra įmonė, įstaiga, organizacija ar jos dalis (padalinys). Padaliniu vadinama įmonės, įstaigos ar organizacijos dalis (gamybos cechas, parduotuvė, restoranas, kavinė, medicinos punktas, poilsinė, administracija ir pan.), esanti kitoje geografinėje vietoje, kurioje vykdoma viena ar kelių rūšių ekonominė veikla, ir dirba vienas ar daugiau darbuotojų. Padalinys nėra juridinis asmuo ir gali prisiimti įsipareigojimus, sudaryti sandorius tik pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos suteiktus įgaliojimus.

6. Vietinio vieneto kodas – tai aštuonių ženklų numeris, įrašytas į Statistikos departamento įmonių statistinį registrą.

7. Vietinio vieneto pagrindinė veiklos rūšis yra ta, iš kurios gaunama daugiausia pajamų arba kurioje dirba daugiausia darbuotojų. Veiklos rūšiai suteikiamas 6 ženklų kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).

8. Įmonės, kurios turi vietinius vienetus, pateikia tik į imtį patekusių vietinių vienetų DUS–01 ataskaitos duomenis.

Įmonės, kurios neturi vietinių vienetų, I skyriaus 4 rodiklio reikšmės nenurodo.

RODIKLIŲ SĄVOKOS IR PAAIŠKINIMAI

I. DUOMENYS APIE ĮMONĘ IR VIETINĮ VIENETĄ

1. NUOSAVYBĖS FORMA

Pažymėkite Jūsų įmonės nuosavybės formą.

Įmonės nuosavybės forma nustatoma atsižvelgiant į įmonės kapitalo dalį. Gali būti viešoji ir privati nuosavybė.

Viešosios nuosavybės įmonė yra tokia, kurioje valstybės ar savivaldybių nuosavybė sudaro 50 procentų arba daugiau įmonės įstatinio kapitalo. Šį rodiklį galima nustatyti pagal įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitoje F–01 (eil.201+202+203+204) pateiktus duomenis.

Privačios nuosavybės įmonė yra tokia, kurioje Lietuvos arba Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo.

2. KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ AR SUTARČIŲ LYGIAI

Šį rodiklį nurodo įmonės, kuriose taikomas kolektyvinis susitarimas, ir įmonės (filialai), kuriose sudaryta kolektyvinė sutartis.

Remiantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu (Žin., 1991, Nr. 12-312; 1994, Nr. 29-511), kolektyvinio susitarimo šalys yra profesinės sąjungos, jų susivienijimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, darbdaviai, jų organizacijos ar susivienijimai. Kolektyvinis susitarimas gali būti sudaromas tarp profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir ūkinių asociacijų, sąjungų, koncernų ir kitokių susivienijimų valdymo organų.

Kolektyvinis susitarimas taikomas įmonėse, kuriose darbdaviai yra šį susitarimą pasirašiusių darbdavių organizacijų nariai arba prie šių organizacijų prisijungė po kolektyvinio susitarimo pasirašymo.

kolektyviniai susitarimai gali būti sudaromi:

· nacionaliniu lygiu;

· šakiniu (gamybos, paslaugų, profesiniu) lygiu;

· teritoriniu (apskrities, rajono, miesto) lygiu.

Nacionalinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: centrinės (respublikinės) profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Šakinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: atitinkamos pramonės (gamybos, paslaugų, profesijos) šakos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Teritorinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: toje teritorijoje (apskrityje, mieste, rajone) veikiančios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Kolektyvinė sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (arba jų susivienijimų, organizacijų) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.

Kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susitarimu sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė) ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

Kolektyvinės sutarties, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsąjungos organizacija ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse neatsižvelgiant į darbuotojų skaičių, o darbuotojų reikalavimu – ir įmonių filialuose.

Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato papildomas, palyginti su Lietuvos Respublikos įstatymais, darbo ir socialines buitines garantijas ir lengvatas arba tas sąlygas ir nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nesureguliuotos ir įmonėms suteikta teisė pačioms tai spręsti.

3. ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2002 M. SPALIO 31 D.

Nurodykite pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičių 2002 m. spalio 31 d., o iš to skaičiaus, dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę.

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973) ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į darbuotojų skaičių įskaičiuojami darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt.), valstybės politikai, valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos.

Be to atkreipkite dėmesį, kad įskaičiuojami asmenys, kurie 2002 m. spalio 31 d. buvo išėję vaiko priežiūros atostogų iki jam sueis treji metai trumpesnį negu vieneri metai laikotarpį; moterys, kurios spalio 31 d. buvo išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, asmenys, kurie spalio 31 d. nedirbo dėl prastovų ar buvo išėję nemokamų atostogų.

Į darbuotojų skaičių neįskaičiuojama: asmenys, kuriems nuo 2002 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; darbuotojai, kurie nutraukė darbo santykius su įmone iki spalio 30 d. arba įsidarbino įmonėje po spalio 31 d. (t. y. spalio 31 d. nedirbo); darbuotojai, kurie nuo 2002 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. įmonėje nedirbo ir negavo (ar gavo tik dalį) darbo užmokesčio, pvz., stažavosi ar dirbo tiriamos įmonės filiale užsienyje ir pan.

Be to, neįskaičiuojami vadovai, apmokami tik iš pelno; laikinai dirbantis personalas iš kitų įmonių (jis įtraukiamas į tos įmonės darbuotojų skaičių, kurioje jis samdomas, o ne į įmonės, kurioje jis faktiškai dirba); įmonės direktorių valdybos nariai, jei jie yra ne įmonės darbuotojai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines sutartis; asmenys, įsigiję patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo trukmę negu įstatymų nustatyta normali darbo trukmė (pusė dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Darbuotojai, kurie įmonės administracijos įsakymu vietoje įprastinės 5 ar 6 darbo dienų savaitės dirbo 3 ar 4 dienas, laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

4. VIETINIO VIENETO DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2002 M. SPALIO 31 D.

Nurodykite vietinio vieneto, kurio pavadinimas, kodas ir adresas įrašyti ataskaitos formoje, pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičių 2002 m. spalio 31 d. Taip pat nurodykite ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičių.

Įmonės, kurios neturi vietinių vienetų, minėto rodiklio reikšmės nenurodo.

II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ

ĮMONĖS KODAS REGISTRE

Nurodykite įmonės kodą, įrašytą į I skyriaus poziciją „Įmonės kodas registre“.

VIETINIO VIENETO KODAS

Nurodykite patekusio į imtį vietinio vieneto kodą, kuris pateiktas I skyriaus pozicijoje „Vietinio vieneto kodas“.

1. DARBUOTOJO TABELIO NUMERIS

Nurodykite darbuotojo, kurio duomenys bus pateikiami, tabelio numerį.

2. LYTIS

Pažymėkite tinkamą poziciją.

3. GIMIMO DATA

Į atitinkamus langelius įrašykite du paskutinius darbuotojo gimimo metų, mėnesio ir gimimo dienos skaitmenis (tai darbuotojo asmens kodo 2-as ir 3-as, 4-as, 5-as, 6-as ir 7-as skaitmenys).

4. PROFESIJA (PAREIGYBĖ)

Įrašykite darbuotojo profesijos (pareigybės) pavadinimą, pateikite trumpą atliekamo darbo aprašymą.

Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojo profesija (pareigybė), nurodomos spalio 31 d. darbuotojo profesija (pareigybė), jei darbuotojas dirba pagal kelias profesijas (pareigybes), nurodoma pagrindinė.

Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojo profesija siejama su jo faktiškai atliekamu darbu, o ne su įgyta specialybe.

Darbas (siaurąja prasme) apibrėžiamas kaip vieno asmens atliekamos ar atliktinos užduotys ar pareigos, kurioms atlikti reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją ir įgūdžių.

5. IŠSILAVINIMAS, ŠVIETIMO LYGMENYS

Nurodykite valstybinėse mokyklose ir valstybės pripažintose nevalstybinėse mokyklose darbuotojo įgytą aukščiausią išsilavinimą, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ir pan.

Jei darbuotojas dar mokosi, nurodykite jau įgytą išsilavinimą. Išklausiusiam mokyklos kursą, bet negavusiam mokslo baigimo pažymėjimo, nurodykite anksčiau įgytą aukščiausią išsilavinimą. Jei darbuotojas mokėsi aukštojoje mokykloje, bet jos nebaigė, įrašomas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas (aukštesnysis, specialusis vidurinis arba vidurinis), remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu ar pan.

Darbuotojo, įgijusio išsilavinimą užsienyje, įrašomas paties darbuotojo nurodytas išsilavinimas.

Pažymėkite vieną iš toliau pateiktų išsilavinimo lygių ar baigtų švietimo lygmenų:

♦ Pradinis arba neturi pradinio

Nurodoma:

– jei darbuotojas tam tikrais metais baigė keturias ar tris klases (įgijo pradinį išsilavinimą);

– jei darbuotojas neturi pradinio išsilavinimo, bet lankė pradinę mokyklą.

♦ Pagrindinis

Nurodoma:

– jei darbuotojas tam tikrais metais baigė dešimt, devynias, aštuonias, septynias bendrojo lavinimo mokyklos klases (įgijo pagrindinį išsilavinimą);

– jei darbuotojas, neįgijęs pagrindinio išsilavinimo, baigė profesinę mokyklą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

– jei darbuotojas, nebaigęs pagrindinio išsilavinimo (bet kuris pakankamas profesinei kvalifikacijai įgyti), baigė profesinę mokyklą ir įgijo profesinę kvalifikaciją.

♦ Vidurinis

Nurodoma, jei darbuotojas baigė vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą (tam tikrais metais dvylika, vienuolika, dešimt klasių);

♦ Vidurinis su profesiniu

Nurodoma:

– jei darbuotojas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, suteikiančią vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

– jei darbuotojas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą ir įgijo profesinę kvalifikaciją.

♦ Povidurinis profesinis

Nurodoma, jei darbuotojas baigė profesinę mokyklą, į kurią priimama tik turint vidurinį išsilavinimą, ir įgijo profesinę kvalifikaciją.

♦ Specialusis vidurinis

Nurodoma, jei darbuotojas baigė technikumą arba kitą specialiąją vidurinę mokyklą iki 1991 m. (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.).

♦ Aukštesnysis

Nurodoma, jei darbuotojas baigė aukštesniąją mokyklą ar konservatoriją 1994 m. ir vėliau (įgijo aukštesnįjį išsilavinimą).

♦ Aukštasis

Nurodoma, jei darbuotojas baigė aukštąją mokyklą (suteikiančią kvalifikacinį laipsnį (bakalauro, magistro) ar profesinę kvalifikaciją), išskyrus liaudies ar marksizmo-leninizmo universitetą.

♦ Doktorantūra

Nurodoma, jei darbuotojas baigė doktorantūros studijas, apgynė daktaro disertaciją ir jam suteiktas daktaro mokslo laipsnis.

6. DARBUOTOJO PRIĖMIMO Į DARBĄ ĮMONĖJE DATA

Nurodykite paskutinio priėmimo į darbą šioje įmonėje datą, t. y. metus, mėnesį ir dieną. Jei darbuotojas ataskaitiniais metais toje pačioje įmonėje įsidarbino keletą kartų ir nutraukė darbo santykius, nurodoma paskutinė darbuotojo priėmimo į darbą data.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 32 straipsniu, reorganizuojant įmonę darbuotojo darbo santykiai tęsiasi. Įmonės savininko, jos pavadinimo pasikeitimas, jos suskaidymas, prijungimas prie kitos įmonės, įmonės rūšies pasikeitimas, neatsižvelgiant į tai, kaip minėti įmonės pertvarkymai buvo įvardinti (įmonės likvidavimu, reorganizavimu ir kt.) ir kaip buvo įformintas darbuotojo darbo santykių tęstinumas (atleidimu ir priėmimu, perkėlimu ir pan.), darbo stažo nenutraukia. Šiais atvejais nurodoma darbuotojo paskutinio priėmimo į darbą prieš reorganizuojant įmonę data.

7. DARBUOTOJO ATLEIDIMO IŠ DARBO ĮMONĖJE DATA

Nurodykite darbuotojo atleidimo iš darbo 2002 m. datą, t. y. mėnesį ir dieną, kada ataskaitiniais metais darbuotojas buvo atleistas iš darbo.

Jei darbuotojas 2002 m. toje pačioje įmonėje įsidarbino kelis kartus ir kelis kartus nutraukė darbo santykius, nurodykite paskutinio atleidimo datą.

8. SUTARTIES TIPAS

Pažymėkite darbdavio su darbuotoju sudarytą sutartį:

♦ neterminuota darbo sutartis;

♦ terminuota darbo sutartis;

♦ dirba pagal statutą;

♦ dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą;

♦ dirba pagal kitas nepaminėtas sutartis.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, įsigijusiems patentą šiems darbams atlikti

Neterminuota darbo sutartis – tai neapibrėžtos trukmės sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo, kurioje darbo sutarties terminas nėra nustatomas, t. y. darbuotojo darbas yra nuolatinio pobūdžio.

Terminuota darbo sutartis – tai sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo, kurioje nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

Dirba pagal statutą. Pažymima pareigūnams, dirbantiems vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose, kuriose darbo santykius reglamentuoja atitinkamų institucijų statutai.

Dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Pažymima valstybės politikams, valstybės tarnautojams, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, darbo sutartys nesudaromos.

Dirba pagal kitas nepaminėtas sutartis. Pažymima darbuotojams, dirbantiems pagal pirmiau nepaminėtas sutartis.

Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojo su darbdaviu sudaryta sutartis, nurodykite kokia sutartis galiojo 2002 m. spalio 31 d.

9. NUSTATYTAS DARBO LAIKAS

Pažymėkite, koks darbuotojui nustatytas darbo laikas, t. y., ar jis dirba visą darbo dieną (visu etatu) ar ne visą darbo dieną arba savaitę (pusė dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.), ir nurodykite konkrečią nustatytą darbo savaitės ar darbo mėnesio (įvedus suminę darbo laiko apskaitą) trukmę.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, kurie dirba įstatymo nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai dirba įstatymo nustatytą sutrumpintą darbo laiką (remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsniu), bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę, – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo trukmę negu įstatymų nustatyta normali darbo trukmė (pusė dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Jei ataskaitiniais metais pasikeitė darbuotojui nustatytas darbo laikas, nurodykite, koks jis buvo 2002 m. spalio 31 d.

Nurodykite tik vieną iš toliau pateiktų rodiklių: nustatytą darbo savaitės ar nustatytą darbo mėnesio trukmę.

NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str).

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 7 valandos, jei savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.

Atkreipiame dėmesį, kad ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančio darbuotojo nustatyta darbo savaitės trukmė turi būti mažesnė (atsižvelgiant į etato dalį) už visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui nustatytą darbo savaitės trukmę.

NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Nustatytą darbo mėnesio trukmę nurodo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita.

Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Atkreipiame dėmesį, kad ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančio darbuotojo nustatyta darbo laiko trukmė turi būti mažesnė (atsižvelgiant į etato dalį) už visą darbo dieną dirbančiam darbuotojui nustatytą mėnesio trukmę.

10. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS 2002 M. SPALIO MĖN., LITAIS

Bruto darbo užmokesčio lėšos – tai darbuotojui 2002 m. spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaičiuojama:

♦ darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga);

♦ priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, darbą nakties metu, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.);

♦ darbo užmokestis už viršvalandžius;

♦ priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.);

♦ reguliarios premijos, išmokos;

♦ darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, papildomas atostogų dienas ir pan.);

♦ laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras;

♦ kitos išmokos.

Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį išmokamos premijos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaičiuojama:

♦ ikiataskaitinio laikotarpio priskaitymai, išmokėti spalio mėn.;

♦ vienkartinės premijos;

♦ išeitinės pašalpos ir kompensacijos;

♦ delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį;

♦ piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;

♦ dividendai;

♦ materialinė parama;

♦ dotacijos darbuotojų maitinimui;

♦ kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.);

♦ negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai;

♦ pašalpos už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų;

♦ darbo užmokestis už darbo laiką, už kurį mokama mažiau nei tarifinis atlygis (pareiginė alga), pvz., apmokėjimas už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.;

♦ pašalpos, mokamos laikinojo nedarbingumo metu, ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;

♦ išmokos, nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais;

♦ komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.);

♦ darbo užmokestis asmenims, įsigijusiems patentą ar sudariusiems autorines sutartis.

Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį neįskaičiuojamos išmokos už metinius darbo rezultatus; kas ketvirtį, pusmetį išmokamos premijos ir kitos vienkartinės išmokos; ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų; darbo užmokestis už darbo laiką, už kurį mokama mažiau nei tarifinis atlygis (pareiginė alga), pvz., apmokėjimas už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.

Už kasmetines atostogas apskaičiuotos pinigų sumos paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį įskaičiuojamas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į spalio mėnesį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam mėnesiui, patenka į kito mėnesio darbo užmokestį ir į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį neįskaičiuojamas.

DARBO UŽMOKESTIS UŽ VIRŠVALANDŽIUS

Nurodykite darbo užmokestį už viršvalandinį darbą.

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija įstatymo nustatytą normalią 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus.

Viršvalandiniu darbu išimtinais atvejais nelaikomas tam tikrų kategorijų darbuotojų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir t. t.), politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas, viršijantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą normalų darbo laiką.

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsniu (Žin., 1991, Nr. 4-104), už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėje arba samdos sutartyse.

Į minėtą darbo užmokestį spalio mėnesį įskaičiuojamas tik darbo užmokestis už viršvalandžius, dirbtus spalio mėnesį. Darbo užmokestis, apskaičiuotas už viršvalandžius, dirbtus ankstesniais mėnesiais, neįskaičiuojamas.

PRIEMOKOS UŽ DARBĄ PAMAINOMIS, NAKTIES METU, POILSIO IR ŠVENČIŲ DIENOMIS

Nurodykite priemokų už darbą pamainomis, nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kuris nelaikomas viršvalandiniu darbu, sumą.

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 7, 8 straipsniais, už darbą naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos). Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėje arba samdos sutartyse.

Darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, apmokamas ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu.

Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas ne mažiau kaip dvigubu valandiniu ar dieniniu atlygiu.

Atkreipiame dėmesį, kad į minėtą rodiklį įskaičiuojama tik priemokų suma už darbą naktį ar poilsio ir švenčių dieną, o ne pagrindinė alga ar tarifinis atlygis.

10. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS 2002 M., LITAIS

Bruto darbo užmokesčio lėšų suma – tai darbuotojui per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas 2002 m. įskaičiuojama:

♦ darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga);

♦ darbo užmokestis už viršvalandžius;

♦ priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.;

♦ vienkartinės ir reguliarios premijos;

♦ vienkartinės išmokos;

♦ užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, papildomas atostogų dienas ir pan.);

♦ tantjemos;

♦ kitos išmokos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaičiuojama:

♦ išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams;

♦ delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį;

♦ dividendai;

♦ materialinės pašalpos;

♦ dotacijos darbuotojų maitinimui;

♦ kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.);

♦ negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai;

♦ pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;

♦ pašalpos už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų;

♦ piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;

♦ komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.);

♦ darbo užmokestis asmenims, įsigijusiems patentą;

♦ darbo užmokestis asmenims, sudariusiems autorines sutartis.

Atkreipkite dėmesį, kad į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaičiuojamas tik darbo užmokestis už ataskaitinio laikotarpio kasmetines atostogas. Kitų laikotarpių priskaitymai čia neįtraukiami.

Neįskaičiuojama: ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų.

METINĖS PREMIJOS IR IŠMOKOS

Nurodykite vienkartinių ir reguliarių premijų, išmokų sumą, darbuotojui apskaičiuotą už ataskaitinių 2002 m. darbo rezultatus. Tai kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus mokamos premijos, išmokos. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaičiuojami.

12. APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS 2002 M. SPALIO MĖNESĮ

Nurodykite darbuotojo apmokėtų valandų skaičių 2002 m. spalio mėnesį.

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas ir pan.

Čia neįskaičiuojamos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ar iš darbdavio lėšų; darbo laikas už kurį mokama mažiau nei tarifinis atlygis (pareiginė alga), pvz., už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.

VIRŠVALANDŽIŲ SKAIČIUS

Nurodykite, kiek darbuotojas dirbo viršvalandžių.

Viršvalandžiais laikomas darbo laikas, viršijantis nustatytą normalų darbo laiką (savaitės, mėnesio). Įskaičiuojamos valandos, apmokamos pagal padidintus tarifus ir susijusios su rodikliu „Darbo užmokestis už viršvalandžius“. Darbo vietoje dirbtas, bet neapmokėtas laikas ir laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal, į viršvalandžių skaičių neįskaičiuojamas.

13. NEDIRBTŲ DIENŲ SKAIČIUS 2002 M., DARBO DIENOMIS

Nurodykite darbuotojo dėl įvairių priežasčių nedirbtą laiką darbo dienomis, t. y. įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtą, bet apmokėtą, taip pat nedirbtą ir neapmokėtą darbo laiką.

Į nedirbtų dienų skaičių įskaičiuojama: atostogų laikas; prastovos; dienos, stažuotėse ar kvalifikacijos kėlimo kursuose praleistos dienos; nedirbtos dienos pagal nedarbingumo pažymėjimus (už kurias mokama iš darbdavio lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų); dėl asmeninių priežasčių nedirbtos dienos, nesvarbu, ar už jas buvo mokamas atlyginimas ar ne ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad į minėtą rodiklį įtrauktų nedirbtų dienų skaičius turi būti lygus ataskaitiniais metais faktiškai suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus, pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtų dienų skaičiaus, profesinio mokymosi dienų skaičiaus ir kitų nedirbtų ir apmokėtų bei nedirbtų ir neapmokėtų dienų sumai.

FAKTIŠKAS KASMETINIŲ ATOSTOGŲ DIENŲ SKAIČIUS

Nurodykite faktišką 2002 m. suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičių darbo dienomis. Įskaičiuojamas kasmetinių atostogų, suteiktų už ataskaitinį ir ikiataskaitinį laikotarpį, dienos.

Įskaičiuojamos minimalių, pailgintų kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų, kurios darbuotojui gali būti suteiktos kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta tvarka, dienos.

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir grąžinti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos (Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas, Žin., 1992, Nr. 2-18).

Į kasmetinių atostogų dienų skaičių neįskaičiuojama:

· suteikta poilsio diena dirbant brigadinį (konvejerinį) darbą (kadangi tai jau yra įskaičiuota skaičiuojant savaitinį darbo valandų skaičių);

· švenčių dienos;

· mokymosi atostogų dienos;

· laisvos dienos, suteiktos dėl asmeninių priežasčių.

FAKTIŠKAS KASMETINIŲ ATOSTOGŲ DIENŲ SKAIČIUS UŽ IKIATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ

Iš 2002 m. faktiško kasmetinių atostogų dienų skaičiaus išskirkite už ikiataskaitinį laikotarpį suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičių.

PAGAL NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMUS NEDIRBTŲ DIENŲ SKAIČIUS PER METUS

Tai faktiškas pagal nedarbingumo pažymėjimus (dėl ligos ar ligonio slaugymo) nedirbtų dienų skaičius per metus darbo dienomis, už kurias mokamos pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ar kurias apmoka darbdavys iš savo lėšų, taip pat dienos, už kurias nemokama.

PAGAL NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMUS NEDIRBTŲ DIENŲ SKAIČIUS PER METUS, UŽ KURIAS MOKA DARBDAVYS

Įskaičiuojamas pagal nedarbingumo pažymėjimus (dėl ligos ar ligonio slaugymo) nedirbtos dienos, kurias apmoka darbdavys įstatymo nustatyta tvarka, ir kitos pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtos papildomos darbdavio apmokėtos dienos (jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar kitais atvejais).

PROFESINIO MOKYMOSI DIENŲ SKAIČIUS PER METUS

Tai bendras profesinio mokymosi ar darbuotojo tobulinimosi kvalifikacijos kėlimo kursuose dienų skaičius per ataskaitinius metus. Čia neįskaičiuojamas mokinių ir praktikantų su specialiomis mokymosi sutartimis mokymosi laikas.

Neįskaičiuojamos mokymosi atostogos, suteiktos darbuotojui įstatymo ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (kai darbuotojas mokosi savo iniciatyva aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje ir jam suteikiamos atostogos pasirengti egzaminams ir pan.).

KITOS NEDIRBTOS, BET APMOKĖTOS DIENOS

Nurodykite kitas pirmiau nepaminėtas darbuotojo nedirbtas, bet apmokėtas dienas, pvz., ne dėl darbuotojo kaltės nedirbtą laiką, t. y. prastovų laiką; dienas, kurias darbuotojas nedirbo dėl šeimos nario laidotuvių ar vestuvių ir kitokių priežasčių, kurias apmoka darbdavys, jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ir pan.

KITOS NEDIRBTOS IR NEAPMOKĖTOS DIENOS

Nurodykite kitas pirmiau nepaminėtas darbuotojo nedirbtas ir neapmokėtas dienas. Tai gali būti darbuotojui suteiktos nemokamos atostogos, prastovos dėl darbuotojo kaltės ir pan.

Čia įskaičiuojamos asmenų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki jam sueis treji metai ar grįžusių iš minėtų atostogų ataskaitiniais metais, nedirbtos dienos.

14. NUSTATYTAS KASMETINIŲ ATOSTOGŲ DIENŲ SKAIČIUS, DARBO DIENOMIS

Nurodykite tam tikros profesijos (pareigybės) darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka priklausančių kasmetinių atostogų skaičių darbo dienomis, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojui ataskaitiniais metais buvo suteiktos, ar nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos.

Konsultacijų dėl ataskaitos pildymo prašome kreiptis į Statistikos departamento Darbo statistikos skyrių tel.: (8~5) 236 48 78; (8~5) 236 48 90; (8~5) 236 46 44; (8~5) 236 46 58; (8~5) 236 46 84.

______________