LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALDININKŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1996 m. birželio 26 d. Nr. 767

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. I-842 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įgyvendinimo“ 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos valdininkų kvalifikacijos kėlimo tvarką (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                            MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

VALDYMO REFORMŲ IR

SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS                                                           PETRAS PAPOVAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 767

 

Lietuvos Respublikos valdininkų kvalifikacijos kėlimo tvarka

 

Bendroji dalis

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldos institucijų valdininkų (toliau vadinama – valdininkai) kvalifikacijos kėlimo tvarkos tikslas – apibrėžti „A“ ir „B“ lygių valdininkų kvalifikacijos kėlimo sistemą, jos objektus, funkcijas, reguliavimo ir finansavimo pagrindus bei užtikrinti nepertraukiamą, kryptingai organizuotą kvalifikacijos kėlimą.

2. Valdininkų kvalifikacijos kėlimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas, jo papildomieji teisės aktai ir ši tvarka.

3. Valdininkų kvalifikacijos kėlimo tikslai:

3.1. formuoti valdininkų korpusą, gebantį profesionaliai ir kvalifikuotai atlikti valstybės valdymo funkcijas, išlaikyti valstybės valdymo tarnybos stabilumą kintančioje politinėje ir ekonominėje situacijoje;

3.2. kurti valdininkų tarnybinės karjeros planavimo sistemą ir didinant suinteresuotumą dirbti valstybės valdymo tarnyboje sudaryti sąlygas konkurencinei valdininkų atrankai;

3.3. kelti valdininkų korpuso prestižą visuomenėje, didinti pasitikėjimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijomis, jose dirbančiais valdininkais.

4. Ši tvarka yra privaloma valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, o jų vadovai asmeniškai atsako už valdininkų kvalifikacijos kėlimą ir turi užtikrinti jų kvalifikacijos lygio, einamųjų pareigų bei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų tarpusavio atitikimą ir suderinamumą.

5. Kiekvienas valdininkas privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikacijos kėlimo trukmė valstybės valdymo ir savivaldos institucijų lėšomis per 2 metus negali būti trumpesnė kaip 15 dienų ir ilgesnė kaip 30 dienų.

6. Valdininkui kvalifikacijos kėlimo metu paliekamas vidutinis darbo užmokestis tuo atveju, jeigu vienkartinio kvalifikacijos kėlimo trukmė trumpesnė kaip 15 dienų. Valdininkas kvalifikacijos kėlimo metu gauna nustatyto dydžio tarnybinę algą, jeigu kvalifikacijos kėlimo trukmė – 15 dienų ir ilgesnė.

7. Valdininkui, vykstančiam į kvalifikacijos kėlimo kursus kituose miestuose bei vietovėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos bei mokami dienpinigiai laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokėjimo tvarkos.

Valdininkui, vykstančiam į kvalifikacijos kėlimo kursus už Lietuvos Respublikos ribų, atlyginamos kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos bei mokami dienpinigiai laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tarnybinių komandiruočių į užsienį apmokėjimo tvarkos.

8. Lėšos valdininkų kvalifikacijai kelti numatomos Lietuvos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, atsižvelgdamos į kvalifikacijos kėlimo poreikį bei kvalifikacijos kėlimo įstaigų pateiktą valdininko kvalifikacijos kėlimo išlaidų dydį, sudaro kvalifikacijos kėlimo išlaidų sąmatas. Iš šių sąmatų valstybės valdymo ir savivaldos institucijos už kvalifikacijos kėlimą apmoka kvalifikacijos kėlimo įstaigoms pagal jų pateiktas sąskaitas.

9. Asmenys, laimėję priėmimo į valstybės valdymo tarnybą konkursą arba išlaikę egzaminą, tačiau neturintys valdininko darbo stažo, pirmaisiais metais (ne anksčiau kaip po 6 mėnesių) siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus.

10. Valdininkų (čia ir toliau – savivaldybių valdininkų – suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija) kvalifikacijos kėlimą valstybės mastu koordinuoja Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Šiam tikslui prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sudaroma Valdininkų kvalifikacijos kėlimo taryba, kurios pirmininkas – valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras. Ministras tvirtina šios tarybos personalinę sudėtį ir nuostatus.

 

Kvalifikacijos kėlimo turinys, trukmė, formos ir metodai

 

11. Valdininkų kvalifikacijos kėlimą gali inicijuoti valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, fondai.

12. Kvalifikacijos kėlimas gali būti:

12.1. kompleksinis pareiginis – padedantis valdininkui pasirengti konkrečioms pareigoms;

12.2. specializuotas tikslinis – padedantis valdininkui spręsti tam tikras problemas nepriklausomai nuo einamųjų pareigų.

13. Valdininkų kvalifikacijos kėlimas formuojamas pagal šiuos principus:

13.1. kvalifikacijos kėlimo nepertraukiamumo ir periodiškumo derinimas;

13.2. kvalifikacijos kėlimo tikslinis orientavimas;

13.3. kvalifikacijos kėlimo priemonių ir vykdomų valdymo reformų suderinamumas;

13.4. mokymo turinio atitikimas nustatytus valdininkų kvalifikacinius reikalavimus, jų pareigines funkcijas bei institucijų tikslus, uždavinius ir funkcijas;

13.5. teorijos ir praktikos suderinamumas.

14. Valdininkų kvalifikacija keliama įvairiomis formomis ir mokymo metodais (paskaitos, pratybos, seminarai, konferencijos, savarankiškos studijos, distancinis mokymas ir panašiai), atsižvelgiant į organizuojamų priemonių tematiką, tikslą ir paskirtį.

Institucijos vadovas numato laiką valdininkų savišvietai ir tobulinimuisi pagal specialybę darbo metu.

15. Valdininkai savarankiškai, pritarus jų tiesioginiams vadovams ar kadrų skyriui (padaliniui), renkasi kvalifikacijos kėlimo formą, laiką, programą ir įstaigą, taip pat savo institucijoms, kvalifikacijos kėlimo įstaigoms bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai teikia pasiūlymus (žodžiu arba raštu) dėl kvalifikacijos kėlimo tobulinimo.

 

Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų kadrų skyrių (padalinių) funkcijos valdininkų kvalifikacijos kėlimo srityje

16. Institucijų kadrų skyriai (padaliniai), organizuodami valdininkų kvalifikacijos kėlimą, vykdo šias funkcijas:

16.1. atsižvelgdami į kvalifikacinius reikalavimus, atlieka valdininkų korpuso kiekybinę ir kokybinę analizę, nustato valdininkų kvalifikaciją;

16.2. atsižvelgdami į institucijų ir skyrių (padalinių) nuostatus, valdininkų pareiginę sudėtį, pareigines instrukcijas ir kvalifikacinius reikalavimus, taip pat į atestacijos ir kasmetinio vertinimo rezultatus, tiria, apibendrina ir prognozuoja valdininkų kvalifikacijos kėlimo poreikį, rengia ir įgyvendina jų kvalifikacijos kėlimo planus, analizuoja kvalifikacijos kėlimo įstaigų teikiamas programas, viešai informuoja valdininkus apie galimybę kelti kvalifikaciją, teikia paraiškas kvalifikacijos kėlimo įstaigoms;

16.3. tvarko valdininkų kvalifikacijos kėlimo apskaitą, daro žymas valdininko kortelėse ir atsižvelgdami į valdininkų kvalifikacijos kėlimo rezultatus planuoja jų tarnybinę karjerą, organizuoja valdininkų skatinimą;

16.4. teikia kvalifikacijos kėlimo įstaigoms bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai pasiūlymus dėl kvalifikacijos kėlimo tobulinimo.

 

Kvalifikacijos kėlimo įstaigos

 

17. Valdininkai gali kelti kvalifikaciją valstybinėse, privačiose ir mišriose kvalifikacijos kėlimo įstaigose: žinybinėse ir tarpžinybinėse kvalifikacijos kėlimo įstaigose, konsultaciniuose informaciniuose centruose, universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo bei mokymo įstaigose (toliau vadinama – kvalifikacijos kėlimo įstaigos). Žinybinėse kvalifikacijos kėlimo įstaigose keliama atitinkamų valstybės valdymo ir savivaldos institucijų arba kitų institucijų atitinkamo profilio valdininkų kvalifikacija.

Valstybės tarnautojų tobulinimosi centras teikia metodinę paramą kitoms kvalifikacijos kėlimo įstaigoms, organizuoja dėstytojų rengimą bei aukščiausio lygio ir kitų valdininkų kvalifikacijos kėlimą. Šiuo tikslu prie centro sudaroma Ekspertų taryba, kurios personalinę sudėtį ir nuostatus tvirtina valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras.

18. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos atlieka šias funkcijas:

18.1. pagal savo profilį tiria kvalifikacijos kėlimo poreikius, prognozuoja jo apimtį;

18.2. valstybės valdymo ir savivaldos institucijų užsakymu arba savo iniciatyva rengia specializuoto tikslinio valdininkų kvalifikacijos kėlimo programas, atsižvelgdamos į toje institucijoje dirbančių valdininkų profesiją, specialybę, kvalifikacijos lygį, valstybės valdymo tarnybos raidą ir perspektyvas bei užsienio šalių patirtį, arba įgyvendina kitų kvalifikacijos kėlimo įstaigų parengtas programas;

18.3. organizuoja kvalifikacijos kėlimo renginius:

18.3.1. asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybės valdymo tarnyboje (jų lėšomis);

18.3.2. asmenims, dirbantiems valstybės valdymo tarnyboje trumpiau nei vienerius metus;

18.3.3. asmenims, dirbantiems valstybės valdymo tarnyboje ilgiau nei vienerius metus;

18.4. nuolat informuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijas apie kvalifikacijos kėlimo programas, planuojamus renginius;

18.5. tiria renginių kokybę bei efektyvumą ir atsižvelgdamos į pasiūlymus tobulina kvalifikacijos kėlimo programas bei mokymo organizavimą;

18.6. informuoja atitinkamas valstybės valdymo ir savivaldos institucijas apie jų valdininkų kvalifikacijos kėlimo rezultatus;

18.7. užtikrina kvalifikacijos kėlimo renginių kokybę, rūpinasi kompetentingų dėstytojų parinkimu, jų rengimu ir kvalifikacijos kėlimu;

18.8. teikia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms apibendrintą informaciją apie vidutines valdininko vienos dienos kvalifikacijos kėlimo išlaidas;

18.9. rengia, leidžia ir platina mokomąją medžiagą valdininkų kvalifikacijos kėlimo klausimais;

18.10. išduoda pažymėjimus kvalifikaciją kėlusiems valdininkams; tuo atveju, kai valdininkas mokosi kelių dalykų (temų), jam išduodamas ir pažymėjimo priedas.

 

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos

funkcijos valdininkų kvalifikacijos kėlimo srityje

 

19. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija yra valdininkų kvalifikacijos kėlimo koordinatorė ir:

19.1. pasitelkdama kitas valstybės valdymo ir savivaldos institucijas, formuoja valdininkų korpuso kvalifikacijos kėlimo strategiją, nustato prioritetines sritis ir priemones jai įgyvendinti;

19.2. koordinuoja tarptautinių organizacijų donorių organizuojamą valdininkų kvalifikacijos kėlimo programų įgyvendinimą bei paramą;

19.3. rengia tipines kompleksinio pareiginio valdininkų kvalifikacijos kėlimo programas, kurias tvirtina valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, taip pat suteikia teisę kvalifikacijos kėlimo įstaigoms organizuoti pagal šias programas valdininkų mokymą ir išduoti pažymėjimus, informuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijas apie įstaigas, kurioms tokia teisė yra suteikta;

19.4. analizuoja ir vertina kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymo programas, pasirinktinai tiria jų renginių kokybę ir efektyvumą, informuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijas, kurias kvalifikacijos kėlimo įstaigas reikėtų pasirinkti;

19.5. vykdo valdininkų sociologinę apklausą kvalifikacijos kėlimo klausimais, analizuoja ir apibendrina valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pasiūlymus dėl valdininkų kvalifikacijos kėlimo programų, mokymo kokybės bei efektyvumo, nuolat rengia ir įgyvendina priemones, padedančias gerinti kvalifikacijos kėlimą;

19.6. renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie tai, ar efektyviai panaudojamos valstybės valdymo ir savivaldos institucijų lėšos, skirtos valdininkų kvalifikacijai kelti.

______________