VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

DĖL INVESTICINĖS BENDROVĖS NUOSAVŲ (GRYNŲJŲ) AKTYVŲ VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS

1996 m. birželio 15 d. Nr. 7

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą (Žin.,1995, Nr. 63-1581), Vertybinių popierių komisija nutaria:

1. Patvirtinti Investicinės bendrovės nuosavų(grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad investicinių akcinių bendrovių stebėtojų tarybos (arba valdybos, jei stebėtojų tarybos nesudaromos), vadovaudamosi šio nutarimo 1 punkte patvirtinta metodika, ne vėliau kaip iki 1996 m. spalio 1 dienos patvirtina laikinąsias nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo taisykles. Įstatų pataisos, susijusios su nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo taisyklėmis, turi būti patvirtintos pirmajame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                                                          A. ŠEMETA

______________

PATVIRTINTA

Vertybinių popierių komisijos

1996 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 7

INVESTICINėS BENDROVėS NUOSAVų(GRYNųJų)

AKTYVų VERTėS NUSTATYMO METODIKA

Bendrosios nuostatos

1. Ši metodika nustato įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą, nuosavų(grynųjų) aktyvų vertinimo ir nuosavų(grynųjų) aktyvų, tenkančių vienai akcijai, apskaičiavimo principus.

2. Šios metodikos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 1 ir 4 straipsniai, 5 straipsnio 7–9 ir 13 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalys, 10 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis.

3. Šioje metodikoje:

3.1. sąvokos „nuosavi(grynieji) aktyvai“, „investicijų portfelis“, „valdymo įmonė“, „investicinis fondas“, „emitentas“ vartojamos tokia pat prasme kaip Investicinių bendrovių įstatyme;

3.2. sąvoka „rinkos vertė“ vartojama tokia pat prasme kaip 1995 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ (Žin., 1995, Nr. 29-652; 1996, Nr. 14-374);

3.3. sąvoka „nuosavas kapitalas“ vartojama tokia pat prasme kaip Akcinių bendrovių įstatyme;

3.4. „nuosavi(grynieji) aktyvai, tenkantys vienai akcijai“ – tai investicinės bendrovės nuosavų(grynųjų) aktyvų ir investicinės bendrovės išleistų akcijų skaičiaus santykis šio rodiklio skaičiavimo momentu.

4. Ši metodika naudojama:

4.1. nustatant investicinės bendrovės rūšį;

4.2. nustatant, ar investicinė bendrovė atitinka kapitalo reikalavimus ir reikalavimus turto sudėčiai;

4.3. skaičiuojant investicinio fondo akcijų pardavimo ir išpirkimo kainas;

4.4. reorganizuojant ar likviduojant investicines bendroves;

4.5. rengiant investicinės bendrovės prospektus, metines bei pusmetines ataskaitas;

4.6. analizuojant ir kontroliuojant investicinių bendrovių veiklą;

4.7. apskaičiuojant atlyginimą, kurį investicinė bendrovė gali sumokėti valdymo įmonei už investicijų portfelio valdymą.

5. Investicinės bendrovės nuosavi(grynieji) aktyvai apskaičiuojami remiantis:

5.1. šia metodika;

5.2. Bendraisiais turto vertės nustatymo principais, patvirtintais 1995 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ (Žin., 1995, Nr.; 1996, Nr. 14-374);

5.3. 1996 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“;

5.4. investicinės bendrovės įstatuose nurodytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jos nuosavų(grynųjų) aktyvų įvertinimą;

5.5. investicinės bendrovės stebėtojų tarybos (arba valdybos, jei stebėtojų taryba nesudaroma) patvirtintomis nuosavų(grynųjų) aktyvų įvertinimo procedūromis.

6. Nuosavų(grynųjų) aktyvų įvertinimo taisyklėse, nurodytose investicinės bendrovės įstatuose, būtina numatyti, kad:

6.1. konkrečios turto vertinimo procedūros bei bet kokie jų pakeitimai turi būti patvirtinti bendrovės stebėtojų tarybos (arba valdybos, jei stebėtojų taryba nesudaroma);

6.2. bendrovės stebėtojų taryba (arba valdyba, jei stebėtojų taryba nesudaroma) turi teisę bet kada tikrinti, kaip turtą vertinantys asmenys laikosi šios metodikos ir bendrovės stebėtojų tarybos (arba valdybos, jei stebėtojų taryba nesudaroma) patvirtintų turto vertinimo procedūrų.

7. Nuosaviems (gryniesiems) aktyvams apskaičiuoti investicinė bendrovė turi:

7.1. įvertinti bendrovės turimą turtą pagal šios metodikos reikalavimus;

7.2. apskaičiuoti ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus pagal buhalterinės apskaitos duomenis;

7.3. apskaičiuoti skirtumą tarp investicinės bendrovės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų. Šis skirtumas yra bendrovės nuosavi(grynieji) aktyvai.

8. Duomenys nuosaviems(gryniesiems) aktyvams apskaičiuoti yra imami iš investicinės bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Investicinės bendrovės finansinė atskaitomybė pagal nuosavų(grynųjų) aktyvų įvertinimo rezultatus nekoreguojama.

Investicinės bendrovės turto vertinimo principai

9. Investicinės bendrovės turtui įvertinti reikia:

9.1. įvertinti bendrovės turimų vertybinių popierių portfelį, t. y. įvertinti kiekvieną vertybinių popierių portfelio sudėtinę dalį ir susumuoti įvertinimo rezultatus;

9.2. įvertinti kitą jos turimą turtą.

10. Vertinant investicinės bendrovės vertybinių popierių portfelį, naudojama:

10.1. vertybinių popierių rinkos kaina, jeigu vertybiniai popieriai tenkina šios metodikos 11 punkte nurodytas sąlygas;

10.2. vertybinių popierių rinkos vertė, nustatyta atsižvelgiant į šios metodikos 12 punkte nurodytą informaciją, jei vertybiniai popieriai netenkina šios metodikos 11 punkte nurodytų sąlygų.

11. Vertinant investicinės bendrovės turimus vertybinius popierius, kurie yra įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, naudojama šių vertybinių popierių kaina uždarant paskutiniąją prieš įvertinimą biržos sesiją, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

11.1. nuo sandorio, kurio kaina naudojama skaičiavimuose vertybiniams popieriams įvertinti, praėjo ne daugiau kaip 1 mėnuo;

11.2. šių vertybinių popierių prekybos apyvarta toje biržos sesijoje, kurioje ši kaina nustatyta, buvo ne mažesnė už tą, pagal kurią birža nustato mažiausią šių vertybinių popierių kainos svyravimo intervalą;

11.3. kaina nustatyta balansuojant vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą, o ne tiesioginiu sandorio šalių susitarimu.

12. Jeigu investicinės bendrovės turimi vertybiniai popieriai netenkina 11 punkte nurodytų sąlygų, jų įvertinimui naudojama šių vertybinių popierių rinkos vertė, kuri nustatoma atsižvelgiant į tokią informaciją:

12.1. vertybinių popierių kainą paskutiniąją biržos prekybos sesiją arba kainą, kuria vertybiniais popieriais buvo prekiauta anksčiau;

12.2. emitento nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai;

12.3. buvusį arba numatomą akcijos rinkos kainos ir grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai, santykį;

12.4. buvusį arba numatomą akcijos rinkos kainos ir dividendo, tenkančio vienai akcijai, santykį;

12.5. buvusį ar numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai;

12.6. kainą, kuria buvo prekiaujama panašių(palyginamų) emitentų akcijomis;

12.7. dabartinę numatomų (laukiamų) gauti dividendų ar palūkanų vertę už laikotarpį, kurį investicinė bendrovė ketina disponuoti vertybiniais popieriais, ir sumą, kurią investicinė bendrovė gautų pardavusi šiuos vertybinius popierius;

12.8. veiksnius, galinčius didinti arba mažinti pajamas, gaunamas iš vertybinių popierių;

12.9. kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos nustatant vertybinių popierių rinkos vertę;

12.10. prekybos šiais vertybiniais popieriais apimtį, apyvartą, dalyvių skaičių.

13. Investicinės bendrovės investicijų į emitento akcijas, suteikiančias daugiau kaip 1/3 balsų, įvertinimo rezultatas negali viršyti didesnio iš šių dviejų dydžių:

13.1. šioms akcijoms tenkančią emitento nuosavo kapitalo dalį;

13.2. vertinamų akcijų vidutinės kainos per 30 dienų laikotarpį iki vertinimo ir jų skaičiaus sandaugos, jei prekybos apimtis (natūrine išraiška) šiais vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje per tą patį laikotarpį sudarė ne mažiau kaip 3 procentus visų balso teisę turinčių emitento akcijų skaičiaus. Akcijų vidutinė kaina šiuo atveju apskaičiuojama kaip visų kainų uždarant vertybinių popierių biržos sesijas per atitinkamą laikotarpį svertinis vidurkis.

14. Investicinės bendrovės piniginių lėšų sąskaitos ir kasos likutis (litais ir valiuta) ne vertinamas, o įskaitomas į vertinamą turtą pagal buhalterinės apskaitos duomenis.

15. Kito investicinės bendrovės turimo turto rinkos vertė (išskyrus vertybinius popierius ir piniginių lėšų sąskaitos ir kasos likutį) nustatoma remiantis įvertinimo metodais, išdėstytais Bendrųjų turto vertės nustatymo principų, patvirtintų 1995 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 6.1-6.4 punktuose.

16. Jeigu nėra jokios kitos svarbios informacijos investicinės bendrovės turtui įvertinti, naudojama kaina, kuria investicinė bendrovė įsigijo vertybinius popierius ar kitą turtą.

17. Vertinti investicinės bendrovės turtą gali turto vertintojas pagal 1995 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ nustatytą tvarką (Žin., 1995, Nr. 29-652; 1996, Nr. 14-374) turintis teisę užsiimti tokia veikla. Vertybinius popierius įvertinti gali ir finansų makleris, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą kvalifikacinį sertifikatą.

18. Jeigu investicinės bendrovės turto valdymas perduotas valdymo įmonei, bendrovės turto vertinimo išlaidos apmokamos valdymo įmonės lėšomis.

Papildomi reikalavimai vertinant investicinių fondų turtą

19. Apskaičiuojant investicinio fondo nuosavus(grynuosius) aktyvus, tenkančius vienai akcijai jo akcijų pardavimo ar išpirkimo kainai nustatyti, būtina laikytis 19.1–19.4 punktuose numatytų taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar šiose taisyklėse nurodyta informacija atsispindi investicinio fondo buhalterinėje apskaitoje:

19.1 pakitimai investicinio fondo valdomo investicijų portfelio sudėtyje, atsiradę dėl vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo, taip pat esančių apyvartoje investicinio fondo akcijų skaičiaus pakitimai dėl jų išleidimo ar išpirkimo, turi būti atspindėti nuosavų(grynųjų) aktyvų skaičiavimuose ne vėliau kaip vertybinių popierių biržos, kurioje kotiruojama daugiausia skirtingų investicinio fondo investicijų portfelio vertybinių popierių, prekybos sesijos uždarymo momentu;

19.2. išlaidos, įskaitant atlyginimą valdymo įmonei, turi būti įtrauktos į skaičiavimus pagal skaičiavimo dienos pradžios būklę;

19.3. mokėtini mokesčiai turi būti įtraukti į skaičiavimus pagal skaičiavimo dienos pradžios būklę;

19.4. gautini dividendai, palūkanos ir kitos gautinos pajamos turi būti įskaičiuojami pagal skaičiavimo dienos pradžios būklę.

20. Tuo atveju, kai 19.1–19.4 punktuose nurodytos informacijos nuosavų(grynųjų) aktyvų dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimo momentu negalima tiksliai įvertinti, gali būti naudojamos apytikslės reikšmės, jei jos neiškreipia informacijos esmės.

21. Į veiksnius, išdėstytus 19.2–19.4 punktuose, nebūtina atsižvelgti, jei padarius jų užskaitą ir gautą sumą padalinus iš investicinio fondo akcijų, esančių apyvartoje, skaičiaus, gautas rezultatas nesudarytų daugiau kaip vieno cento už akciją.

Baigiamosios nuostatos

22. Investicinis fondas turi apskaičiuoti nuosavus(grynuosius) aktyvus, tenkančius vienai akcijai:

22.1. kiekvieną kartą, kai išleidžia arba išperka savo akcijas;

22.2. ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, išskyrus atvejus, kai Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Investicinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, leidžia tai daryti rečiau.

23. Kitos investicinės bendrovės turi apskaičiuoti nuosavus(grynuosius) aktyvus, tenkančius vienai akcijai, finansinės atskaitomybės, pateikiamos pusmetinėse ar metinėse ataskaitose arba akcijų emisijos prospektuose, sudarymo dienai.

24. Jei investicinė bendrovė yra sudariusi turto valdymo sutartį su valdymo įmone, bendrovė, norėdama atlyginti valdymo įmonei už investicinės bendrovės turto valdymą pagal šią sutartį, turi apskaičiuoti savo nuosavus(grynuosius) aktyvus kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną.

25. Vidutiniai metiniai nuosavi(grynieji) aktyvai apskaičiuojami kaip paskutiniųjų 12 mėnesių, įskaitant einamąjį, nuosavų (grynųjų) aktyvų aritmetinis vidurkis. Nuosavi (grynieji) aktyvai nustatomi pagal kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos duomenis.

26. Investicinės bendrovės nuosavi(grynieji) aktyvai, tenkantys vienai akcijai, kiekvieną kartą turi būti apskaičiuoti remiantis informacija, gauta iš tos vertybinių popierių biržos, kurioje kotiruojama daugiausia skirtingų investicinės bendrovės investicijų portfelio vertybinių popierių, paskutinės prekybos dienos prieš skaičiavimą prekybos sesijos uždarymo momentu.

______________