LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ATSKAITYMŲ Į SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETUS IR DOTACIJŲ NUSTATYMO LAIKINOSIOS METODIKOS
1. Patvirtinti pridedamą Atsiskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo laikinąją metodiką.
2. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti laikinosios metodikos taikymo praktiką. Prireikus parengti ir iki 1991 m. rugsėjo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai naują atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos projektą.
Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo laikinoji
METODIKA
1. Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvai ir dotacijos nustatomi remiantis projektuojamomis pajamų, įskaitomų į savivaldybių biudžetus, ir išlaidų sumomis.
2. Savivaldybių pajamos skaičiuojamos tiesioginiu būdu, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, valstybinės statistikos duomenimis, taip pat atsižvelgiant į kainų ir tarifų bei kitus pasikeitimus, turinčius įtakos šių pajamų dydžiui.
3. Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir akcizų (apyvartos mokesčio) įplaukų dalys (procentais) nustatomos vienodu dydžiu, atskirai pagal fizinių asmenų pajamų mokestį ir akcizą (apyvartos mokestį).
4. Asignavimai švietimui, kultūrai ir sveikatos apsaugai, socialiniam aprūpinimui, sportui (toliau vadinama socialinės-kultūrinės įstaigos ir priemonės) projektuojami pagal vidutinį išlaidų normatyvą. Šis normatyvas skaičiuojamas pagal 1990 metų savivaldybių patvirtintų biudžetų išlaidas. Išlaidos didinamos centralizuotai iš valstybės biudžeto per metus skirtų lėšų suma (darbo užmokesčiui sveikatos apsaugos įstaigose, medikamentams, minkštajam inventoriui ir mitybai dėl normų padidinimo) ir suma lėšų, ryšium su valstybinio socialinio draudimo įnašų tarifų padidinimu bei socialinių pašalpų mažai aprūpintų šeimų vaikams įvedimu. Išlaidos mažinamos lėšų suma, skirta išlaikyti įstaigoms, kurios būdingos ne visiems Respublikos miestams ir rajonams (sanatorijos, kūdikių namai, sporto mokyklos).
Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos miestų ir rajonų ūkio infrastruktūra bei funkcionavimo sąlygos yra nevienodos, nustatant asignavimų poreikį socialinėms-kultūrinėms įstaigoms ir priemonėms formuoti, taikomi pataisos koeficientai, apskaičiuoti pagal pastarųjų metų išlaidų struktūrą (vienetu laikomos vidutinės išlaidos, tenkančios vienam Respublikos gyventojui):
a) Respublikos miestams (išskyrus Alytų ir Marijampolę) – 0,896, nes juose yra socialinės-kultūrinės įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, kurios teikia paslaugas ir šių miestų gyventojams;
b) miestams-kurortams – 1,365, nes juose esančių socialinių-kultūrinių įstaigų bazė sukurta aptarnauti ne tik tų miestų gyventojus, bet ir atvykstančius poilsiauti;
c) Respublikos miestų priemiestiniams rajonams (išskyrus Alytaus ir Marijampolės rajonus) – 0,819, nes dalį jų gyventojų aptarnauja greta esančių Respublikos miestų įstaigos;
d) kitiems rajonams – 1,103, nes juose yra savarankiškos struktūros ir praktiškai nėra valstybės biudžeto išlaikomų socialinių-kultūrinių įstaigų;
e) Alytaus ir Marijampolės miestams ir rajonams išlaidos socialinėms-kultūrinėms įstaigoms ir priemonėms nustatomos individualiai, nes šių miestų gyventojus aptarnauja atitinkamos Alytaus ir Marijampolės rajonų savivaldybėms priklausančios įstaigos.
Siekiant išlyginti miestų ir rajonų socialinių-kultūrinių įstaigų ir priemonių finansavimo galimybes, pagal aukščiau nurodytus koeficientus apskaičiuota išlaidų suma didinama 10 procentų tiems miestams ir rajonams, kurių vidutinis išlaidų normatyvas vienam gyventojui yra mažesnis už vidutinį atitinkamos grupės miestų ar rajonų normatyvą, bet ne daugiau kaip tos grupės vidutinis normatyvas.
Be to, prie išlaidų socialinėms-kultūrinėms įstaigoms ir priemonėms, apskaičiuotų aukščiau išdėstyta tvarka pagal normatyvus vienam gyventojui, pridedamos sanatorijų, kūdikių namų ir sporto mokyklų išlaidos (savivaldybių patvirtintų 1990 metams išlaidų lygio) ir 1990 metais priskirtų savivaldybių vietiniam ūkiui įstaigų, kurios iki priskyrimo buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, išlaidos (1990 metams joms patvirtintų išlaidų lygio).
5. Tikslinėms programoms finansuoti Rytų Lietuvos rajonams (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus) išlaidoms socialinėms-kultūrinėms įstaigoms ir priemonėms, nustatytoms pagal šios metodikos 4 punktą, taikomas koeficientas 1,3.
6. Išlaidos savivaldybių valdžios ir valdymo organų išlaikymui nustatomos pagal 1990 metams tam tikslui biudžetuose patvirtintų asignavimų dydį, atsižvelgiant į naujus tų organų darbo apmokėjimo fondo nustatymo kriterijus, paruoštus vykdant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės Tarybos deputato statuso įstatymo 3 straipsnio taikymo tvarkos“.
7. Išlaidos miestų ir gyvenviečių tvarkymui nustatomos pagal Respublikos vidutinį išlaidų lygį, tenkantį patvirtintuose biudžetuose vienam gyventojui 1990 metais. Respublikos miestams ir rajonams, kurių išlaidų lygis vienam gyventojui atitinka arba viršija vidutinį jų lygį, paliekama jų faktiškai turima išlaidų suma, o kurių išlaidų lygis vienam gyventojui yra mažesnis už Respublikos vidurkį – imamas šio vidurkio vienam gyventojui lygis.
8. Išlaidos valstybiniams kapitaliniams įdėjimams Respublikos miestams, rajonams nustatomos pagal vidutinį jų lygį, tenkantį vienam gyventojui, Respublikos miestų ir rajonų (atskirai) patvirtintuose biudžetuose 1990 metams.
10. Kitos išlaidos, turinčios nedidelį lyginamąjį svorį, imamos tokios pat, kaip patvirtintos 1990 metų savivaldybių biudžetuose.
11. Trūkstamos savivaldybių biudžetų pajamos padengiamos dotacija iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Patvirtintos metinės dotacijų sumos miestų ir rajonų biudžetams pervedamos kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į biudžeto vykdymo rezultatus.
13. Pajamų atskaitymų normatyvus ir dotacijas žemesniosios pakopos savivaldybių biudžetams tvirtina rajonų Tarybos, atsižvelgdamos į suformuotą vietinį ūkį ir finansuojamus objektus.