Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAs
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS savivaldybių tarybų rinkimų ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2960
2008 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 796
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 2253 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2960 (toliau vadinama – įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2006, Nr. 143-5445) (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Lygi rinkimų teisė reiškia ne tik tai, kad visi rinkėjai turi vienodai balsų, bet ir tai, kad visų rinkėjų balsai vienodai svarbūs ir svarūs skirstant savivaldybių tarybų narių mandatus. Šią išvadą patvirtina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad mandatų ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje rinkėjo balsams. Tačiau keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tuo atveju, kai už dalyvaujantį skirstant mandatus išsikėlusį kandidatą paduotų balsų skaičių padalijus iš mandatų skirstymo kvotos gautas sveikasis dalmuo yra didesnis ar lygus vienetui, išsikėlęs kandidatas gauna mandatą ir toliau skirstant mandatus nedalyvauja. Taigi tie rinkėjų balsai, kurie būtų paduoti už išsikėlusį kandidatą ir viršytų mandatų skirstymo kvotą, būtų neįtraukiami į mandatų skirstymo procedūrą ir neturėtų įtakos rinkimų rezultatams. Taip būtų pažeistas lygios rinkimų teisės principas, todėl turi būti patikslinta keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalis.
2. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 66-1910) asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įtraukiami į apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta“ įrašyti žodžius „yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje“. Atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 25 straipsnį.
3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad visi kandidatai, nepriklausomai nuo jų iškėlimo ar išsikėlimo būdo, yra lygūs, tačiau keičiamame įstatyme ši lygybė neužtikrinta. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonių laidų laikas turi būti paskirstytas taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai pagal rinkimų apygardas, pagal jose nustatytus mandatų skaičius ir kandidatų skaičių proporcijas atitinkamoje rinkimų apygardoje. Ši nuostata ne visai aiški, ypač jeigu būtų siekiama nustatyti ir palyginti išsikėlusiam kandidatui ir kandidatų sąrašui skirtų laidų trukmę. Lygiateisiškumo principo neatitinka ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktą išsikėlusio kandidato vardas ir pavardė rinkimų biuletenyje galėtų būti nurodyti didesniu šriftu nei kandidatus iškėlusių partijų pavadinimai, partijų iškeltų kandidatų vardai ir pavardės. Siekiant užtikrinti kandidatų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, šios ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su šio principo įgyvendinimu, turi būti patikslintos.
4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) nuostatas ir siekiant suderinti keičiamą įstatymą su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 68-2774) 11 straipsnio 10 dalimi, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „gali pavesti policijai tikrinti įeinančių į posėdžio salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą“ įrašyti žodžius „kreipiasi į policiją, kad ši tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens apžiūrą“.
5. Kadangi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti du rašytinio pasižadėjimo tekstai, šio straipsnio 1 dalį papildyti sakiniu: „Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.“
6. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimų komisijos pagalbiniams darbams atlikti gali samdyti reikiamą skaičių personalo. Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį už aptarnaujančio personalo darbą mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tačiau keičiamame įstatyme nenustatyta, kas tvirtina apmokėjimo samdomam personalui už darbą rinkimų komisijose tvarką ir kas nustato atlyginimo dydžius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760) 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį papildyti sakiniu: „Apmokėjimo samdomam personalui už darbą rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.“
7. Keičiamo įstatymo 21 straipsnį papildyti nuostata, analogiška Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (Žin., 2003, Nr. 115-5192) 22 straipsnio 2 dalies nuostatai dėl rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo.
8. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas, kad išsikėlusio kandidato įgaliojimai jam atstovauti gali būti pateikiami apygardos rinkimų komisijai kartu su kitais pareiškiniais dokumentais, derinti su keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išsikėlęs kandidatas įgaliojimus jam atstovauti rinkimų komisijoje gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai kitą dieną po pareiškinių dokumentų įteikimo.
9. Patikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 11 dalies, 36 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio 2 dalies ir kitas nuostatas, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija – kandidatus registruojantis subjektas, nes vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punktu kandidatų sąrašus ir kandidatus registruoja apygardos rinkimų komisija.
10. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „sumokėtas atitinkamas rinkimų užstatas“ nurodyti atitinkamą keičiamo įstatymo straipsnį (ar jo dalį), kuriame nustatytas rinkimų užstato dydis arba nurodyta, kas nustato šio užstato dydį.
11. Patikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, susijusias su rinkimų numerių nustatymu. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias jungtiniam sąrašui rinkimų numerį suteikia Vyriausioji rinkimų komisija, derinti su keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punkto nuostatomis, pagal kurias jungtinių sąrašų numerius nustato apygardos rinkimų komisija. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad išsikėlusio ir į kandidatų sąrašą nesusijungusio kandidato rinkimų numeris lygus vienetui, derinti su to paties straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią išsikėlusiems kandidatams rinkimų numeris nustatomas burtais. Be to, keičiamo įstatymo 42 straipsnį papildyti nuostata dėl rinkimų numerio nustatymo kandidatų sąrašui, į kurį susijungė išsikėlę kandidatai.
12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 29 straipsnio 3 dalį ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama vidaus reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 (Žin., 2001, Nr. 24-794; 2008, Nr. 46-1722), 6.1 ir 7.5 punktus dalyvauja formuojant visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoja jos vykdymą, o įgyvendindama šį uždavinį užtikrina policijos veiklos organizavimą. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas – vienas iš pagrindinių policijos uždavinių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi keičiamo įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje ir 77 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad šiose dalyse nustatytus veiksmus atlieka ne Vidaus reikalų ministerija, bet jos įgaliota institucija.
13. Kadangi keičiamam įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti ir priimti reikiamus teisės aktus, įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu terminus, per kuriuos Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų tai atlikti, taip pat straipsniu dėl keičiamo įstatymo įsigaliojimo.
14. Siekiant suderinti teisės aktus, kartu atitinkamai keisti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijomis vykdant savivaldybių tarybų rinkimus.