Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ plėtros STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2008–2033 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2008 m. kovo 26 d. Nr. 288

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategiją (toliau vadinama – Strategija);

1.2. Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių 2008–2033 metų planą (toliau vadinama – Planas).

2. Pavesti Teisingumo ministerijai:

2.1. rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, prioriteto tvarka numatyti lėšas Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti;

2.2. koordinuoti ir kontroliuoti Strategijos įgyvendinimą ir kasmet iki kovo 1 d. nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei praėjusių metų Plano įgyvendinimo ataskaitas.

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

Teisingumo ministras                                                                                             Petras Baguška

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288

 

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ plėtros STRATEGIJA

 

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

 

VALDYMO SRITIES plėtros STRATEGINIS TIKSLAS

Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau vadinama – įkalinimo įstaigos) užtikrinti suimtiesiems ir nuteistiesiems teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas ir profesinio tobulinimosi galimybes, taip pat saugų įkalinimo įstaigų valdymą.

Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai).

Gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui įkalinimo įstaigose:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 3,8 kv. metro;

siektina reikšmė (2033 metai) – ne mažiau kaip 5 kv. metrai.

Įkalinimo įstaigų, kurios yra miestų centrinėse arba tankiai apgyvendintose dalyse, skaičius:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 8;

siektina reikšmė (2033 metai) – 1.

VALDYMO SRITIES PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO KRITERIJAI)

1 tikslas

Plėtoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų materialinę bazę.

Rezultato kriterijai

Tardymo izoliatorių užpildymas:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 117 procentų;

siektina reikšmė (2021 metai) – ne daugiau kaip 100 procentų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės užpildymas:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 130 procentų;

siektina reikšmė (2012 metai) – ne daugiau kaip 100 procentų.

Gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 3,8 kv. metro;

siektina reikšmė (2033 metai) – ne mažiau kaip 5 kv. metrai.

Pareigūnų, tobulinusių kvalifikaciją ar persikvalifikavusių, skaičius:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 30 procentų;

siektina reikšmė (2014 metai) – 50 procentų.

Uždaviniai

1. Iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių iš Vilniaus miesto centrinės dalies, padidinti vietų tardymo izoliatoriuose, užtikrinti, kad tardymo izoliatorius būtų kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje.

2. Iškelti Lukiškių kalėjimą ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš Vilniaus miesto į Pravieniškių gyvenvietę.

3. Rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kurių nereikia iškelti.

4. Plėsti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Mokymo centro (toliau vadinama – Mokymo centras) galimybes mokyti įkalinimo įstaigų ir probacijos sistemos personalą.

2 tikslas

Stiprinti įkalinimo įstaigų ir visuomenės saugumą.

Rezultato kriterijai

Įkalinimo įstaigų, kurios yra miestų centrinėse arba tankiai apgyvendintose dalyse, skaičius:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 8;

siektina reikšmė (2033 metai) – 1.

Įkalinimo įstaigų fizinės apsaugos postų, pakeistų moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis, dalis:

dabartinė reikšmė (2007 metai) – 0 procentų;

siektina reikšmė (2033 metai) – ne mažiau kaip 70 procentų.

Uždavinys

Iškelti iš miestų centrinių dalių nesaugius pataisos namus, taip užtikrinti patikimą visuomenei pavojingų asmenų izoliavimą.

 

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios Strategijos paskirtis – iki 2033 metų nustatyti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, padėsiančius siekti, kad šių įstaigų materialinė ir techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir būtų užtikrintas veiksmingas Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms nustatytų uždavinių įgyvendinimas.

2. Ši Strategija rengta vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Žin., 1995, Nr. 40-987; 2000, Nr. 96-3016), Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Žin., 1998, Nr. 86-2393), Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 12-313), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 73-3084), Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 619 (Žin., 2004, Nr. 85-3081), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 15.5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 716 punktu, Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 1999, Nr. 90-2668), Tipinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, priimtomis Pirmojo Jungtinių Tautų kongreso 1955 m. rugpjūčio 30 d., Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau vadinama – Europos kalėjimų taisyklės).

 

III. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ MATERIALINĖS BAZĖS BŪKLĖS ANALIZĖ IR SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ) ANALIZĖ

 

3. Įkalinimo įstaigose laikomų asmenų skaičius (apie 8000 asmenų) jau trejus metus iš esmės nekinta.

4. Tardymo izoliatoriai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai perpildyti:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus užpildymas – 112 procentų;

Kauno tardymo izoliatoriaus užpildymas – 119 procentų;

Šiaulių tardymo izoliatoriaus užpildymas – 128 procentai;

Laisvės atėmimo vietų ligoninės užpildymas – 130 procentų;

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų užpildymas – 104 procentai.

5. Pagal Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programą pradėtas įgyvendinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės perkėlimo į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus projektas, parengtas 2004 metais. Preliminariais skaičiavimais pagal tuo metu buvusias kainas, projekto sąmatinė vertė turėjo būti apie 7 mln. litų. Brango statybos, be to, įskaičiavus reikiamos medicinos įrangos įsigijimo ir montavimo išlaidas, projekto sąmatinė vertė padidėjo iki 54 mln. 228 tūkst. litų. Dėl lėšų stokos darbai pagal projektą užsitęsė.

6. Dėl lėšų stygiaus įkalinimo įstaigos neturi modernių techninių apsaugos priemonių. Dauguma įkalinimo įstaigų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Šiaulių tardymo izoliatorius, Panevėžio pataisos namai, Marijampolės pataisos namai, Vilniaus 1-ieji pataisos namai, Vilniaus 2-ieji pataisos namai) yra miestų centrinėse dalyse arba netoli miestų centrų tankiai apgyvendintuose rajonuose, todėl sudėtinga užtikrinti, kad pavojingi asmenys būtų patikimai izoliuoti, nekeltų pavojaus visuomenei, įkalinimo įstaigų personalui ir pačių nuteistųjų saugumui. Kai kur praktiškai neįmanoma fizinės apsaugos pakeisti moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis. Be to, įkalinimo įstaigos susiduria ir su kitomis problemomis: pabėgimų užkardymo, laikomų asmenų tinkamo izoliavimo užtikrinimo, draudžiamų daiktų, ypač narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mobiliųjų telefonų ir kitko, patekimo.

7. Kai kurių įkalinimo įstaigų (Alytaus pataisos namų, Kybartų pataisos namų, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) statiniai statyti sovietmečiu, taigi dalis jų pripažinti avariniais, jie neatitinka šiuolaikinių statybos techninių ir higienos normų reikalavimų. Kad įkalinimo įstaigų statiniai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, juos būtina kompleksiškai pertvarkyti.

8. Mokymo centras yra Vilniaus senamiesčio Subačiaus ir Rasų gatvių sankirtoje, labai mažoje teritorijoje. Bendras pastatų plotas – 2413 kv. metrų. Kadangi šio centro pastatai yra kultūros paveldo teritorijoje, jo plėtra iš esmės neįmanoma. Kadangi norima centro vietų padidinti iki 90, būtina jį iškelti iš Vilniaus senamiesčio ir pastatyti naują šiuolaikišką mokymo įstaigą.

9. Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojama: kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma, privatumui, taip pat atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus; bent naktį kalinius reikia laikyti atskirose kamerose, o kartu jie gali būti laikomi tik tada, jeigu yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu; prieš pradėdami darbą darbuotojai turi išeiti bendrųjų ir specialiųjų pareigų mokymo kursą, išlaikyti teorinius ir praktinius testus, o administracija – užtikrinti, kad tarnybos metu visas personalas palaikytų ir tobulintų žinias, profesinį meistriškumą – lankytų specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus, organizuojamus reikiamais intervalais.

Užsienio valstybėse vis labiau rūpinamasi asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, priežiūra pagal saugumo ir drausmės reikalavimus, įkalinimo įstaigose sudaromos sąlygos, nežeminančios žmogaus orumo ir kuo artimesnės teigiamiems gyvenimo visuomenėje aspektams. Įkalinimo įstaigų personalui, einančiam svarbias pareigas, turėtų būti sudarytos tokios darbo sąlygos, kurios atitiktų suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros reikalavimus.

10. Užsienio valstybėse įkalinimo įstaigos statomos ir rekonstruojamos taip:

10.1. Estijoje palaipsniui pereinama nuo nuteistųjų apgyvendinimo bendrabučių tipo patalpose prie apgyvendinimo kamerose (kamerų sistemos). Įkalinimo įstaigos iškeldinamos iš senų (istorinių) pastatų. 2002 metais uždarytas centrinis kalėjimas, įsikūręs buvusiose kareivinėse. 2002 metų pabaigoje atidarytas naujas 1000 vietų Tartu kalėjimas. Tai uždarojo tipo kalėjimas, kuriame laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji. Dabar statomas 1200 vietų uždarojo tipo Viru kalėjimas, kuris turėtų pradėti veikti 2008 metais.

10.2. Rygos (Latvija) centriniame kalėjime veikusi Laisvės atėmimo vietų ligoninė iškelta į Uolainės miestelyje (15 kilometrų nuo Rygos) pastatytas 200 vietų patalpas. Įstaiga atidaryta 2007 m. liepos 30 dieną.

10.3. Suomijoje 2000 metais priimtas sprendimas sujungti į vieną įstaigą Turku tardymo izoliatorių ir Turku kalėjimą ir sujungtas įstaigas perkelti į naujus pastatus. Naujas kalėjimas pastatytas iki 2006 metų.

10.4. Lenkijoje, siekiant spręsti vietų stokos įkalinimo įstaigose problemą, 2006–2009 metais statomos naujos įkalinimo įstaigos, rekonstruojamos veikiančios, kalėjimams pritaikomi kitos paskirties statiniai, taip numatoma įrengti apie 26 tūkst. naujų vietų suimtiesiems ir nuteistiesiems.

10.5. Airijoje (Dublino grafystėje) nuspręsta vietoj dabar veikiančio 900 vietų Mountjoy kalėjimo pastatyti naują gerokai talpesnį kalėjimą, kurį numatoma pradėti eksploatuoti 2008 metais. Projekto tikslas – gerinti kalinių laikymo ir personalo darbo sąlygas, kurti ekonomiškai efektyvesnę kalėjimų sistemą.

11. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės objektas – veiksniai ir procesai, lemiantys bausmių vykdymo sistemą Lietuvoje. Įstatymų bazės, bausmių vykdymo sistemos materialinės bazės, įkalinimo įstaigų buvimo vietų, šių įstaigų ir visuomenės saugumo, žmogiškųjų išteklių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės rezultatai – pagrindas kurti šios Strategijos viziją, numatyti uždavinius ir įgyvendinimo priemones.

12. Stiprybės:

12.1. rengiant naujus ir keičiant galiojančius bausmių vykdymo sistemos veiklą reguliuojančius teisės aktus, vadovaujamasi Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos rekomendacijomis;

12.2. parengta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 619 patvirtinta ir įgyvendinama Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programa.

13. Silpnybės:

13.1. tardymo izoliatoriai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija perpildyti;

13.2. dalis įkalinimo įstaigų statinių fiziškai ir morališkai susidėvėję, pripažinti avariniais; šiuos statinius eksploatuoti brangu, asmenų laikymo sąlygos juose neatitinka nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų ir rekomendacijų;

13.3. sudėtinga užtikrinti miestų centrinėse dalyse arba tankiai apgyvendintuose rajonuose esančių įkalinimo įstaigų, taip pat visuomenės saugumą; įkalinimo įstaigos neturi modernių techninių apsaugos priemonių;

13.4. įkalinimo įstaigų, esančių centrinėse miestų dalyse, galimybės įrengti modernias technines apsaugos priemones ribotos arba išvis jų nėra;

13.5. Mokymo centro pastatai yra Vilniaus senamiestyje, priskirti kultūros paveldui, galimybių plėstis nėra, todėl negalima užtikrinti tinkamo įkalinimo įstaigų personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo.

14. Galimybės:

14.1. narystė Europos Sąjungoje skatina valdžios institucijas aktyviai domėtis bausmių vykdymo sistemos veikla ir problemomis;

14.2. sparti ekonomikos plėtra sudaro galimybes skirti daugiau lėšų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų materialinei bazei ir žmogiškiesiems ištekliams plėtoti;

14.3. preliminariai apskaičiuota, kad pardavus miestų centrinėse dalyse esančių Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų nekilnojamąjį turtą bus gauta daugiau kaip pusė šiai Strategijai įgyvendinti reikalingų lėšų.

15. Grėsmės:

15.1. miestų centrinėse dalyse esančiose įkalinimo įstaigose susidarius ypatingai situacijai gali nukentėti aplinkiniai gyventojai;

15.2. dėl labai pabrangusių statybos darbų gali būti neįgyvendintos Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programoje numatytos priemonės;

15.3. dėl to, kad įkalinimo įstaigos perpildytos, neužtikrinus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamų suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų, galimos atitinkamos Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijos Lietuvos Respublikai;

15.4. per menkas dėmesys įkalinimo įstaigų personalo darbo sąlygų gerinimui gali sumažinti tarnybos patrauklumą;

15.5. neišplėtus Mokymo centro galimybių, nebus užtikrintas deramas įkalinimo įstaigų ir probacijos sistemos personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas.

 

IV. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ plėtros VIZIJA, STRATEGINIS TIKSLAS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

16. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų materialinės bazės būklės, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, šioje Strategijoje remiamasi tokia vizija: „Saugios, turinčios gerai parengtą personalą įkalinimo įstaigos, kuriose laikomiems asmenims sudarytos žmogaus orumo nežeminančios ir kuo artimesnės teigiamiems gyvenimo visuomenėje aspektams sąlygos, prisidedančios prie visuomenės saugumo stiprinimo“.

17. Šios Strategijos strateginis tikslas – įkalinimo įstaigose užtikrinti suimtiesiems ir nuteistiesiems teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas ir profesinio tobulinimosi galimybes, taip pat saugų įkalinimo įstaigų valdymą.

18. Pirmasis tikslas – plėtoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų materialinę bazę.

19. Pirmojo tikslo uždaviniai:

19.1. iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių iš Vilniaus miesto centrinės dalies, padidinti vietų tardymo izoliatoriuose, užtikrinti, kad tardymo izoliatorius būtų kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje;

19.2. iškelti Lukiškių kalėjimą ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš Vilniaus miesto į Pravieniškių gyvenvietę;

19.3. rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kurių nereikia iškelti;

19.4. plėsti Mokymo centro galimybes mokyti įkalinimo įstaigų ir probacijos sistemos personalą.

20. Antrasis tikslas – stiprinti įkalinimo įstaigų ir visuomenės saugumą.

21. Antrojo tikslo uždavinys – iškelti iš miestų centrinių dalių nesaugius pataisos namus, taip užtikrinti patikimą visuomenei pavojingų asmenų izoliavimą.

 

V. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

 

22. Įgyvendinus šią Strategiją:

22.1. bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, tardymo izoliatorius bus kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje;

22.2. įkalinimo įstaigose bus užtikrinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamos suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos;

22.3. bus išspręsta įkalinimo įstaigų saugumo problema, sustiprės visuomenės saugumas;

22.4. pagerės įkalinimo įstaigų personalo darbo sąlygos;

22.5. pigiau bus eksploatuoti naujas ir kompleksiškai rekonstruotas įkalinimo įstaigas;

22.6. bus užtikrinamas geros kokybės įkalinimo įstaigų ir probacijos sistemos personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas.

23. Šios Strategijos įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal tokius kriterijus:

23.1. tardymo izoliatorių užpildymas (procentais);

23.2. Laisvės atėmimo vietų ligoninės užpildymas (procentais);

23.3. vietų rekonstruotose įkalinimo įstaigose skaičius;

23.4. iškeltų iš miestų centrinių dalių įkalinimo įstaigų skaičius;

23.5. gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam suimtajam, nuteistajam ir ligoniui;

23.6. įkalinimo įstaigų fizinės apsaugos postų, pakeistų moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis, skaičius (procentais);

23.7. nusikalstamų veikų, padaromų įkalinimo įstaigose, mažėjimas (procentais);

23.8. įkalinimo įstaigų personalo stoka (procentais);

23.9. pareigūnų, tobulinusių kvalifikaciją ar persikvalifikavusių, skaičius (bendro pareigūnų skaičiaus procentais).

 

VI. STRATEGIJOS FINANSAVIMAS

 

24. Šiai Strategijai įgyvendinti iki 2033 metų reikės skirti 1018 mln. 910 tūkst. litų. Ši Strategija įgyvendinama iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms išlaikyti ir numatytoms programoms įgyvendinti.

25. Dalis lėšų šiai Strategijai įgyvendinti bus gauta teisės aktų nustatyta tvarka pardavus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Vilniaus 1-ųjų pataisos namų, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Mokymo centro nekilnojamąjį turtą. Už parduotą nekilnojamąjį turtą numatoma gauti apie 528 mln. litų:

25.1. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (Vilnius, Lukiškių skg. 6) teritorijos plotas – 22543 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 18756 kv. metrai. Šių įstaigų nekilnojamasis turtas įvertintas 118 mln. litų. Tikimasi šį turtą parduoti už ne mažesnę kainą.

25.2. Vilniaus 1-ųjų pataisos namų (Vilnius, Sniego g. 2) teritorijos plotas – 13879 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 2650 kv. metrų. Įvertinus rinkos kainas, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą, preliminariais skaičiavimais, galima parduoti už 30 mln. litų.

25.3. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (Vilnius, Rasų g. 8) su gamybos kompleksu teritorijos plotas – apie 62000 kv. metrų, bendras pastatų plotas – 10650 kv. metrų. Įvertinus rinkos kainas, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą, preliminariais skaičiavimais, galima parduoti už 220 mln. litų. Šiuo metu galima parduoti dalį nenaudojamų statinių, kurių preliminari vertė – apie 140 mln. litų.

25.4. Mokymo centro (Vilnius, Subačiaus g. 21/1) teritorijos plotas – 4594 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 2413 kv. metrų. Nekilnojamąjį turtą vertintojai preliminariai įvertino apie 30 mln. litų.

25.5. Marijampolės pataisos namų (Marijampolė, Sporto g. 7) teritorijos plotas – 132868 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 17074 kv. metrai. Įvertinus rinkos kainas, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą, preliminariais skaičiavimais, galima parduoti už 70 mln. litų.

25.6. Panevėžio pataisos namų (Panevėžys, P. Puzino g. 12) teritorijos plotas – 10469 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 3831 kv. metras. Įvertinus rinkos kainas, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą, preliminariais skaičiavimais, galima parduoti už 30 mln. litų.

25.7. Šiaulių tardymo izoliatoriaus (Šiauliai, Trakų g. 10) teritorijos plotas – 11705 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 6205 kv. metrai. Įvertinus rinkos kainas, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą, preliminariais skaičiavimais, galima parduoti už 30 mln. litų.

26. Šiai Strategijai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos, taip pat – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

 

VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

27. Šios Strategijos įgyvendinimo etapai:

27.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412), įtraukti Mokymo centro, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Vilniaus 1-ųjų pataisos namų ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (toliau vadinama – objektai) į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir su akcine bendrove Turto banku sudaryti pagal kiekvieną objektą turto atnaujinimo sutartį;

27.2. objektus su jiems priklausančiais žemės sklypais perduoti (patikėjimo teise) akcinei bendrovei Turto bankui, numačius teisę šiuo turtu naudotis panaudos pagrindais, iki akcinė bendrovė Turto bankas pastatys naujus įkalinimo įstaigoms ir Mokymo centrui skirtus statinius ir perduos juos Kalėjimų departamentui naudoti patikėjimo teise;

27.3. perimti iš akcinės bendrovės Turto banko pastatytus naujus statinius ir perkelti į juos nuteistuosius (suimtuosius), taip pat Mokymo centrą.

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288

 

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ plėtros STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

2008–2033 METŲ PLANAS

 

Uždaviniai

Priemonės

Atsakingi vykdytojai

Įvykdymo terminas (metai)

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Finansavimo šaltiniai

1. Iškelti Lukiškių tardymo izoliatorių iš Vilniaus miesto centrinės dalies, padidinti vietų tardymo izoliatoriuose, užtikrinti, kad tardymo izoliatorius būtų kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje

1.1. Perkelti Lukiškių tardymo izoliatorių į naują jam skirtą pastatą Vilniaus miesto pakraštyje

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas), Vilniaus apskrities viršininkas

2011

158200

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

1.2. Pastatyti Klaipėdoje naują 300 vietų tardymo izoliatorių

Kalėjimų departamentas, Klaipėdos apskrities viršininkas

2021

85000

valstybės biudžeto lėšos

1.3. Pastatyti Panevėžio miesto pakraštyje tardymo izoliatorių-pataisos namus (iš viso – 600 vietų) ir perkelti į juos Panevėžio pataisos namus

Kalėjimų departamentas, Panevėžio apskrities viršininkas

2026

105000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

1.4. Perkelti Šiaulių tardymo izoliatorių į miesto pakraštį

Kalėjimų departamentas, Šiaulių apskrities viršininkas

2026

90000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

2. Iškelti Lukiškių kalėjimą ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš Vilniaus miesto į Pravieniškių gyvenvietę

2.1. Perkelti Lukiškių kalėjimą į Pravieniškių kalėjimą

Kalėjimų departamentas

2011

17982

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

2.2. Perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus

Kalėjimų departamentas

2011

54228

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

2.3. Baigti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškėse statybos darbus

Kalėjimų departamentas

2012

3. Rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kurių nereikia iškelti

3.1. Baigti rekonstruoti Kybartų pataisos namų statinius

Kalėjimų departamentas

2010

6000

valstybės biudžeto lėšos

3.2. Rekonstruoti Alytaus pataisos namų statinius

Kalėjimų departamentas

2016

37000

valstybės biudžeto lėšos

3.3. Rekonstruoti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų statinius

Kalėjimų departamentas

2016

22000

valstybės biudžeto lėšos

3.4. Rekonstruoti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos statinius

Kalėjimų departamentas

2016

27000

valstybės biudžeto lėšos

3.5. Rekonstruoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statinius

Kalėjimų departamentas

2016

24000

valstybės biudžeto lėšos

3.6. Rekonstruoti Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų statinius

Kalėjimų departamentas

2016

22500

valstybės biudžeto lėšos

4. Plėsti Mokymo centro galimybes mokyti įkalinimo įstaigų ir probacijos sistemos personalą

4.1. Pastatyti naują Mokymo centro pastatą

Kalėjimų departamentas

2013

16000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

5. Iškelti iš miestų centrinių dalių nesaugius pataisos namus, taip užtikrinti patikimą visuomenei pavojingų asmenų izoliavimą

5.1. Iškelti Vilniaus 1-uosius pataisos namus iš Vilniaus miesto centrinės dalies

Kalėjimų departamentas

2021

22000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

5.2. Iškelti Vilniaus 2-uosius pataisos namus iš Vilniaus miesto centrinės dalies

Kalėjimų departamentas

2021

86000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

 

5.3. Perkelti Marijampolės pataisos namus į miesto pakraštį

Kalėjimų departamentas, Marijampolės apskrities viršininkas

2033

246000

valstybės biudžeto lėšos ir lėšos, gautos pardavus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdomą nekilnojamąjį turtą

 

 

 

Iš viso

1018910

 

 

_________________