LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSAUGOS RADIACINĖS AVARIJOS IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ATVEJU PLANO PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 11 d. Nr. 371

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 22 d. posėdžio protokolą Nr. 15 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju plano patvirtinimo“,

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą (pridedama).

2. Nustatau, kad šis planas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.

3. Įsakau:

3.1. Leidybos centrui prie Krašto apsaugos ministerijos iki 2000 m. gegužės 15 d. išspausdinti šio plano 200 (du šimtus) egzempliorių.

3.2. Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriui:

3.2.1. planą pagal patvirtintą sąrašą išsiųsti adresatams iki 2000 m. birželio 1 d.

3.2.2. organizuoti šio plano įgyvendinimą, vykdymo priežiūrą bei tikslinimą.

3.3. Krašto apsaugos viceministrui P. Malakauskui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS                                               ČESLOVAS STANKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

krašto apsaugos ministro 2000 04 11

įsakymu Nr. 371

Lietuvos respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos ignalinos atominėje elektrinėje atveju planas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plano parengimo tikslai, priežastys ir jo paskirtis

Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, įmonėse bei įrenginiuose, naudojančiuose atominės energijos šaltinius, transporto priemonėmis gabenant radioaktyviąsias medžiagas, panaudojus branduolinį ginklą karinių konfliktų metu, Lietuvos Respublikos teritorija gali būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Siekiant detaliau įvertinti galimą radioaktyviojo užterštumo mastą ir padarinius, Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau vadinama – Ignalinos AE) atveju planas išskiriamas iš kitų veiksmų ekstremalių situacijų atvejais planų. Jame išsamiai aptariami galimi padariniai ir civilinės saugos institucijų bei gyventojų veiksmai bendrosios avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju.

Pagrindiniai plano parengimo tikslai:

- išvengti nulemtųjų (determinuotųjų) sveikatos pakenkimo efektų;

- kiek galima sumažinti atsitiktinių (stochastinių) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų atsiradimo riziką gyventojams (susirgti vėžiu ir kitomis su apšvita susijusiomis ligomis).

Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju plane numatytos priemonės pradedamos vykdyti įvykus radiacinei avarijai Ignalinos AE, kai patekusios į aplinką radioaktyviosios medžiagos išplinta arba, prognozuojant avarijos padarinius, gali išplisti už elektrinės sanitarinės apsaugos zonos ribų.

Šis planas numato gyventojų apsaugos priemones, jų panaudojimo mastą, terminus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo tvarką. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuoti ir koordinuoti ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų, apskričių, vietos savivaldos institucijų veiksmai vykdant gyventojų apsaugos priemones, organizuojant gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo darbus, kad būtų pateikta operatyvi informacija apie radiacinę avariją kaimyninėms valstybėms.

2. Pagrindinės plano sąvokos

Šiame plane vartojamos sąvokos:

apsaugomasis veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes nuolatinės ar avarinės apšvitos atvejais;

atominės elektrinės avarija – atominės elektrinės veikimo sutrikimas, dėl kurio į aplinką išmetamos radioaktyviosios medžiagos, o padidėjęs jonizuojančiosios spinduliuotės lygis viršija normatyvinių dokumentų nustatytus lygius;

atsitiktinis (stochastinis) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas – kenksmingo žmogui biologinio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas, neturintis dozės veikimo slenksčio. Jo atsiradimo tikimybė proporcinga dozei ir klinikinės eigos sunkumas nepriklauso nuo dozės dydžio;

avarijos padarinių likvidavimo priemonės – veiksmai, kurių turi būti imamasi gyventojų apšvitos dozėms sumažinti, kai viršijami nustatyti bendrieji veikimo lygiai;

avarinė apšvita – apšvita, kurią, įvykus radiacinei avarijai, patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą. Esant avarinei apšvitai, dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali patirti tik savanoriai;

bendrasis apsaugomojo veiksmo lygis – tai išvengtosios dozės lygis, nuo kurio reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus arba atkuriamąsias priemones (slėptuves, gyventojų evakavimą arba jodo profilaktiką) avarinės arba lėtinės apšvitos atveju;

branduolinė avarija – dėl įrangos gedimo ar technologinio proceso pažeidimo kilusi branduolinio reaktoriaus avarija, kurios metu galima žmonių apšvita, viršijanti didžiausią leidžiamąją dozę;

branduolinis įrenginys – branduolinio kuro gamykla, branduolinis reaktorius, įskaitant kritinius ir subkritinius įrenginius, mokslinių tyrimų reaktorius, branduolinė jėgainė, naudoto kuro saugykla, sodrinimo gamykla ar branduolinio kuro atgaminimo arba perdirbimo įranga;

deaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, aparatūros ir kt. objektų bei žemės paviršiaus;

metinė efektinės dozės riba – efektinės dozės, kurią lemia kontroliuojamoji praktinė veikla, vertė, kurios negalima viršyti per metus;

fiksuotoji tarša – radioaktyvioji tarša, kuri negali būti pašalinta nuo aplinkos objektų ir iš žmogaus organizmo;

išorinė apšvita – apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji spinduliuotė;

išvengtoji dozė – dozės sumažėjimas dėl apsaugojamųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą;

jodo profilaktika – skydliaukės įsotinimas stabiliuoju jodu, kad į ją nepatektų radioaktyvusis jodas;

jonizuojančioji spinduliuotė – spinduliuotė, kuriai sąveikaujant su medžiaga arba terpe sukuriami elektronai ir įvairiarūšiai jonai. Radiacinėje saugoje – spinduliuotė, galinti sukurti jonų poras biologinėse medžiagose arba terpėse;

kontroliuojamoji zona – teritorija, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės;

monitoringas – sistemingas ir nuolatinis apšvitos, dozės ar taršos stebėjimas, įvertinimas ir jų padarinių prognozavimas;

nefiksuotoji tarša – radioaktyvioji tarša, kurią galima pašalinti nuo aplinkos objektų ir iš žmogaus organizmo;

nulemtasis (determinuotasis) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas – kenksmingas žmogui biologinis spinduliuotės efektas, turintis dozės veikimo slenkstį, o efekto sunkumas priklauso nuo dozės dydžio;

operatyvusis apsaugos veikmens lygis – išmatuojami aplinkos, maisto produktų ir geriamojo vandens radioaktyviosios taršos dydžiai, kuriais remiantis taikomi bendrieji apsaugos veikmens lygiai;

potencialioji apšvita – apšvita, kuri nėra tikėtina, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos triktis ar veiklos klaidas;

prognozuojamoji dozė – dozė, kurią gaus žmogus tuo atveju, jeigu laiku nebus imtasi radiacinės apsaugos arba priešavarinių priemonių;

radiacinė avarija – bet koks netikėtas įvykis, apimantis veiksmo klaidą, įrangos triktį arba kitą nesėkmę, kurios (galimi) padariniai negali būti ignoruojami radiacinės saugos požiūriu ir kurie gali sukelti galimąją apšvitą arba nekontroliuojamos apšvitos sąlygas;

radiacinis pavojus – situacija, kurios metu reikia imtis skubių atominės elektrinės personalo ir gyventojų apsaugos priemonių;

radiacinės apsaugos priemonės – administracinių, techninių, sanitarijos ir higienos bei kt. specialiais normatyvais apibrėžtų mokslinių ir praktinių veiksmų visuma, kurių paskirtis – apriboti aplinkos taršą radioaktyviosiomis medžiagomis bei žmonių apšvitą iki kiek galima mažų, visuomenei priimtinų aktyvumo lygių, atitinkančių normatyvais patvirtintuosius;

radioaktyviosios atliekos – naudotos ir netinkamos naudoti skystos ir kietos radioaktyviosios medžiagos, kurių aktyvumas ar savitasis aktyvumas viršija nustatytus lygius;

radioaktyvioji tarša – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos ir kt. užterštumas radionuklidais;

savitasis aktyvumas – bandinio aktyvumo ir jo masės santykis;

vidinė apšvita – žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiog pro kūno odą patenka radionuklidai. Vidine apšvita nelaikoma brachiterapijos metu patiriama apšvita.

3. Kontroliuojamųjų zonų koncepcija

3.1. Pasirengimas radiacinei avarijai vykdomas dviejose pagrindinėse teritorijose: sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje ir teritorijoje už sanitarinės apsaugos zonos ribų.

3.2. Sanitarinė apsaugos zona – aplink atominę elektrinę nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje apšvitinimo lygis branduolinės energetikos objekto normalaus eksploatavimo sąlygomis gali viršyti leistinas normas. Šioje teritorijoje, įvykus avarijai atominėje elektrinėje, yra vykdomos Ignalinos AE avarinės parengties plane numatytos radiacinės apsaugos priemonės.

3.3. Teritorija už sanitarinės apsaugos zonos ribų suskirstyta į tris zonas: prevencinių apsaugos priemonių zoną, skubių apsaugos priemonių zoną ir ilgalaikių apsaugos priemonių zoną. Šiose zonose taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE plane numatytos radiacinės apsaugos priemonės.

3.4. Prevencinių apsaugos priemonių zona – aplink atominę elektrinę nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje yra iš anksto suplanuotos skubios apsaugos priemonės. Paskelbus Bendrosios avarijos signalą, skubios apsaugos priemonės vykdomos nedelsiant. Šių priemonių tikslas – sumažinti determinuotųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką iki minimumo dar iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką.

3.5. Skubių apsaugos priemonių zona – aplink atominę elektrinę nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje yra iš anksto parengtas pasirengimo avarijoms planas ir, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo lygį, pasirengta vykdyti skubias radiacinės apsaugos priemones.

3.6. Ilgalaikių apsaugos priemonių zona – aplink atominę elektrinę nustatyta kontroliuojamoji zona, kuri yra nusidriekusi nuo jos dideliu atstumu ir aprėpia skubių apsaugos priemonių zoną. Šioje teritorijoje iš anksto ruošiamasi veiksmingai įgyvendinti apsaugos priemones nuo ilgalaikių apšvitinimo dozių esant radioaktyviajam vietovės ir maisto užterštumui.

3.7. Zonos yra apskritimo pavidalo, kurio centre – Ignalinos AE. Kontroliuojamųjų zonų dydžiai, nustatyti išanalizavus stambiausių pasaulinėje praktikoje branduolinių avarijų padarinius ir įvertinus Ignalinos AE reaktoriaus galingumą, sąlygojantį galimą radioaktyviojo užterštumo mastą ir padarinius, regiono geografinę, klimatinę ir meteorologinę charakteristikas, pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Kontroliuojamųjų zonų dydžiai

Zonos pavadinimas	Sanitarinė apsaugos zona	Prevencinių apsaugos priemonių zona	Skubių apsaugos priemonių zona	Ilgalaikių apsaugos priemonių zona
Atstumas nuo Ignalinos AE	3 km	5 km	30 km	50 km

3.8. Skubių apsaugos priemonių ir ilgalaikių apsaugos priemonių zonos papildomai yra tolygiai suskirstytos į 16 sektorių, kurių pradžios taškas yra Ignalinos AE pirmojo bloko geografinės koordinatės. Kiekvieno sektoriaus kampas yra lygus 22, 50. Kiekvienas sektorius padalintas į 6 segmentus: 3–5 km, 5–10 km, 10–15 km, 15–20 km, 20–30 km ir 30–50 km nuo Ignalinos AE. Išanalizavus užfiksuotus radiacinės žvalgybos ir radiacinio monitoringo duomenis kiekviename segmente bei sektoriuje ir atsižvelgiant į bendruosius reagavimo lygius kiekviename sektoriuje (segmente), yra priimami sprendimai panaudoti atitinkamas gyventojų apsaugos nuo radiacijos priemones: slėptuves, atlikti jodo profilaktiką arba evakuoti gyventojus. Jeigu į sektorių įeina kelių seniūnijų teritorijos, siekiant apsidrausti, gyventojų apsaugos priemonės taikomos visiems tų seniūnijų gyventojams, neatsižvelgiant į sektorių ir segmentų ribas.

4. Radiacinių avarijų klasifikavimo sistema

4.1. Radiacinė avarija atominėje elektrinėje yra jos veiklos sutrikimas, kilęs dėl įrangos gedimo, klaidingų personalo veiksmų, technologinio proceso pažeidimų, stichinių nelaimių arba kitų priežasčių, kurių metu galima nenumatyta personalo ir gyventojų apšvita, viršijanti didžiausias leistinas apšvitos dozes.

4.2. Remiantis pagrindiniais Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau vadinama – TATENA) ir Europos Sąjungos radiacinę saugą ir saugumą reglamentuojančiais dokumentais, Ignalinos AE nustatyti avarinių intervencijų lygiai, kurių metu taikomos elektrinės darbo sutrikimų padarinius švelninančios priemonės, kurios pradeda veikti tada, kai dar nėra techninių ir radiacinių avarijos požymių, tačiau prognozuojama, kad jie gali atsirasti.

4.3. Nustatytos šios avarinės būklės klasės: išankstinė parengtis, vietinė avarija, bendroji avarija.

4.4. Išankstinė parengtis – atominės elektrinės darbo sutrikimai, kurių metu dėl neišaiškintų priežasčių kyla radiacinis pavojus elektrinės personalui ir gyventojams. Susidarius šiai avarinei situacijai, elektrinės personalas ir suinteresuotos organizacijos už sanitarinės apsaugos zonos ribų pasirengusios vykdyti radiacinės apsaugos priemones, atliekama papildoma įvykio analizė.

4.5. Vietinė avarija – radionuklidų ir jonizuojančiosios spinduliuotės kiekio, viršijančio normalios eksploatacijos reikšmes, išsiveržimas į sanitarinę apsaugos zoną neišplintant už jos ribų. Galimas elektrinės personalo apšvitinimas ir pastatų užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Avarijai lokalizuoti ir likviduoti vykdomos Ignalinos AE avarinės parengties plano priemonės, patelkiamos specialiosios paskirties formuotės bei technika, evakuojamas avariniams darbams nepatelktas personalas, suteikiama pagalba nukentėjusiesiems, panaudojamos individualiosios apsaugos priemonės, organizuojamas avarinių tarnybų ir vadovų darbas pamainomis laikantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ nustatytų avarinės apšvitos lygių.

4.6. Bendroji avarija – atominės elektrinės darbo sutrikimo metu patekę į aplinką radionuklidai išplinta už elektrinės sanitarinės apsaugos zonos ribų kiekiais, viršijančiais normalios eksploatacijos nustatytas reikšmes. Šiuo atveju radiacinis pavojus gresia ne tik personalui, bet ir gyventojams. Būtina vykdyti neatidėliotinas radiacinės apsaugos priemones. Avariniai darbai vykdomi pagal Ignalinos AE avarinės parengties planą bei Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planą.

5. Trumpa radiacinio pavojaus charakteristika

5.1. Bendrosios avarijos atominėje elektrinėje atveju, kai radionuklidai išsiveržia į atmosferą, galima:

5.1.1. išorinė apšvita iš praslenkančio radioaktyviojo debesies;

5.1.2. vidinė apšvita, įkvepiant radioaktyviuosius aerozolius (inhaliacinis pavojus), vartojant vandenį ir vietinius maisto produktus, užterštus radionuklidais;

5.1.3. kontaktinė apšvita, radionuklidams patekus ant atvirų kūno vietų, drabužių;

5.1.4. bendra išorinė gyventojų apšvita dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus.

5.2. Prognozuojant radiacijos padarinius bendrosios avarijos atveju ir planuojant gyventojų radiacinės apsaugos priemones, skiriamos trys avarijos fazės:

5.2.1. avarijos fazė iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką – laikas iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką, kurio metu atominės elektrinės technologiniai procesai yra taip sutrikę, kad išsiveržimas yra nebeišvengiamas;

5.2.2. ankstyvoji fazė – laikas nuo radionuklidų išsiveržimo į aplinką pradžios iki išsiveržimo pabaigos. Šis laikotarpis gali tęstis nuo kelių valandų iki keliolikos parų. Ankstyvosios avarijos fazės metu išorinę apšvitą sukelia iš praslenkančio debesies iškritę radionuklidai, o vidinę – debesyje esantys įkvepiami radionuklidai;

5.2.3. vėlyvoji fazė – tęsiasi tol, kol nebelieka radiacinės apsaugos priemonių poreikio. Šios fazės metu apšvita gaunama nuo ant žemės paviršiaus, pastatų esančių radioaktyviųjų iškritų, per užterštus maisto produktus, geriamąjį vandenį.

II. CIVILINĖS SAUGOS FUNKCIJŲ PASKIRSTYMAS IR VALDYMO ORGANIZAVIMAS radiacinės AVARIJOS ATVEJU

6. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų funkcijų paskirstymas radiacinės avarijos prevencijos ir likvidavimo atveju

6.1. Branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos valstybinis reguliavimas

Branduolinės saugos ir priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau vadinama – VATESI). Pagal savo kompetenciją branduolinę Ignalinos AE priežiūrą ir kontrolę taip pat atlieka kitos Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme numatytos valstybės valdymo bei vietos savivaldos institucijos joms priklausančiose teritorijose.

Valstybės valdymo institucijų kompetencija radiacinės avarijos Ignalinos AE prevencijos ir avarijos bei jos padarinių likvidavimo srityje:

6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.2.1. rengia civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programas ir teikia tvirtinti Seimui;

6.2.2. tvirtina civilinės saugos parengties lygius, ekstremalių įvykių kriterijus;

6.2.3. nustato materialinių išteklių naudojimo ekstremalių įvykių atvejais tvarką;

6.2.4. nustato valstybinio rezervo sudėtį, jo dydį, kaupimo, saugojimo, atnaujinimo bei pristatymo į panaudojimo vietą tvarką;

6.2.5. nustato biudžetinius asignavimus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai išlaikyti bei plėtoti ir teikia tvirtinti Seimui;

6.2.6. nustato individualiųjų apsaugos priemonių ir civilinės saugos slėptuvių fondo sudarymo, kaupimo, priežiūros ir naudojimo tvarką;

6.2.7. nustato civilinės saugos pajėgų, bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių sudarymo, rengimo, aprūpinimo ir patelkimo tvarką;

6.2.8. tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau vadinama – Ekstremalių situacijų komisija) sudėtį ir jos nuostatus;

6.2.9. nustato Ignalinos AE avarijos metu padarytų nuostolių gyventojams kompensavimo tvarką.

Radiacinės avarijos atveju:

6.2.10. skiria lėšas gelbėjimo ir padarinių šalinimo darbams finansuoti;

6.2.11. informuoja Respublikos Prezidentą ir Seimą apie ekstremalias situacijas, jų padarinius bei atsiradimo priežastis ir tarpininkauja dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, kai to reikalauja aplinkybės.

6.3. VATESI

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.3.1. informuoja žiniasklaidos priemones apie radiacinę situaciją ir saugos būklę atominėje elektrinėje;

6.3.2. derina ir kontroliuoja personalo ir gyventojų apsaugos priemones avarijos atvejui, tikrina objekto parengties avarijai būklę;

6.3.3. kontroliuoja branduolinės energetikos objektų veiklą, vertina jų eksploatacijos saugumą;

6.3.4. atsako už branduolinių medžiagų naudojimo saugą, transportavimo ir saugojimo reguliavimą ir priežiūrą.

Radiacinės avarijos atveju:

6.3.5. nuolat renka informaciją apie susidariusią padėtį atominėje elektrinėje;

6.3.6. analizuoja ir prognozuoja avarinės situacijos eigą, prognozuoja ir įvertina galimą radioaktyviųjų medžiagų emisiją į aplinką ir emisijos šaltinius;

6.3.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas) informaciją apie padėtį atominėje elektrinėje, įvykusią ir galimą radioaktyviųjų medžiagų emisiją į aplinką;

6.3.8. kontroliuoja ir imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių nepaveikto elektrinės bloko saugumą;

6.3.9. informuoja ir konsultuoja Ekstremalių situacijų komisiją;

6.3.10. teikia informaciją žiniasklaidai ir visuomenei apie susidariusią avarinę situaciją ir avarijos likvidavimo darbų eigą;

6.3.11. informuoja TATENA ir kaimynines valstybes pagal 1986 m. konvenciją ir dvišalių sutarčių reikalavimus.

6.4. Aplinkos ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.4.1. nustato ir kontroliuoja patekusių į aplinką teršalų normas, kontroliuoja, ar jų laikomasi, nustatytąja tvarka išduoda leidimus tirti taršos šaltinius, išmesti teršalus į aplinką, sandėliuoti ir laidoti atliekas; pagal savo kompetenciją nustato pavojingų medžiagų ir atliekų bei potencialių biologinės taršos šaltinių gamybos, įvežimo, gabenimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ir apskaitos bei nukenksminimo tvarką;

6.4.2. nustato radionuklidų patekimo į aplinką normas (kartu su Sveikatos apsaugos ministerija) ir leidimų išdavimo tvarką, kontroliuoja, ar jų laikomasi, kartu su VATESI ir Sveikatos apsaugos ministerija nustato radioaktyviųjų medžiagų gamybos, naudojimo, saugojimo, apskaitos bei laidojimo tvarką, dalyvauja nustatant nurodytųjų medžiagų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos tvarką;

6.4.3. organizuoja ir koordinuoja aplinkos monitoringą;

6.4.4. rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodiką.

Radiacinės avarijos atveju:

6.4.5. organizuoja ir koordinuoja aplinkos monitoringą (tiek atominės elektrinės kontroliuojamoje zonoje, tiek ir visoje šalyje), organizuoja aplinkos, oro, vandens, dirvožemio bei kitų aplinkos komponentų užterštumo radionuklidais kontrolę;

6.4.6. organizuoja ir vykdo paimtų iš užterštos teritorijos aplinkos bandinių radioizotopinius matavimus, teikia Ekstremalių situacijų valdymo centrui ir kitoms valstybės valdymo institucijoms ir žiniasklaidai informaciją apie aplinkos užterštumą radionuklidais;

6.4.7. vykdo automatizuotą gama monitoringą, kaupia ir analizuoja monitoringo duomenis – atlieka „ankstyvojo perspėjimo“ funkciją;

6.4.8. reguliariai keičiasi monitoringo duomenimis su kaimyninėmis šalimis;

6.4.9. teikia civilinės saugos valdymo organams specializuotas hidrometeorologines prognozes avarijos vietoje ir avarijos likvidavimo metu.

6.5. Krašto apsaugos ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.5.1. kartu su kitomis valstybės valdymo institucijomis įgyvendina Vyriausybės politiką civilinės saugos srityje, koordinuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų veiklą įgyvendinant jų kompetencijai skirtus uždavinius;

6.5.2. nustato informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui tvarką;

6.5.3. tvirtina slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių poreikius, gyventojų aprūpinimo individualiosiomis apsaugos priemonėmis normas ir tvarką;

6.5.4. tvirtina valstybinio lygio civilinės saugos pratybų ir treniruočių planus;

- tvirtina civilinės saugos mokymo centro klausytojų komplektavimo metinį planą ir mokymo programą;

6.5.5. tvarko civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo kaupimą, saugojimą, atnaujinimą bei parengtį išdavimui;

6.5.6. užtikrina branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių transportavimo per šalies teritoriją apsaugą.

Radiacinės avarijos atveju:

6.5.7. telkia kariuomenę į pagalbą civilinei administracijai.

6.6. Civilinės saugos departamentas

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.6.1. koordinuoja visų valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų pasirengimą reaguoti į avarijos padarinius už jos sanitarinės apsaugos zonos ribų ir rengia Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planą;

6.6.2. planuoja priemones, kad valstybės institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažiausius nuostolius pereidami iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo avarijos poveikio;

6.6.3. organizuoja valstybės valdymo bei vietos savivaldos institucijų ir visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, teikia jiems metodinę pagalbą;

6.6.4. organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio ir apskričių civilinės saugos pratyboms;

6.6.5. tvarko civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklos apskaitą, kaupia, analizuoja ir sistemina informaciją, būtiną efektyviam Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremalių situacijų valdymo centro darbui užtikrinti.

Radiacinės avarijos atveju:

6.6.6. perspėja ir informuoja valstybės valdymo institucijas bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų įvykus avarijai Ignalinos AE;

6.6.7. organizuoja gyventojų ir civilinės saugos pajėgų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, prietaisais bei įranga;

6.6.8. teikia pasiūlymus dėl optimalaus civilinės saugos priemonių valstybės rezervo panaudojimo civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti ekstremalių situacijų metu.

6.7. Susisiekimo ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.7.1. formuoja bendrą transporto pateikimo ekstremalių situacijų atvejais strategiją;

6.7.2. teikia apskričių ir savivaldybių administracijoms metodinę pagalbą dėl transporto pateikimo (pagal jų su Civilinės saugos departamentu suderintas suvestines), dėl maršrutų parinkimo, automobilių kolonų formavimo ir eismo gyventojų evakavimo atveju;

6.7.3. užtikrina ryšio ir civilinės saugos perspėjimo sistemų darbą.

Radiacinės avarijos atveju:

6.7.4. užtikrina ryšio ir civilinės saugos perspėjimo sistemų darbą;

6.7.5. užtikrina skubų specialiosios paskirties telegramų perdavimą adresatams;

6.7.6. suteikia sąlygas pagal nustatytus slaptažodžius be eilės vesti tarptautinius bei tarpmiestinius telefoninius pasikalbėjimus;

6.7.7. valdymo grandžių, ekstremalių situacijų valdymo centrų prašymu organizuoja papildomus tiesioginius telefono ir radijo ryšius, papildomai įrengia galinę ryšių aparatūrą, patalpų ir teritorijos įgarsinimą, skiria ryšių priemonių eksploatavimo ir techninės priežiūros specialistus;

6.7.8. organizuoja centralizuotą žinybinių ryšių panaudojimą ekstremalių situacijų valdymo centrų reikmėms;

6.7.9. organizuoja geležinkelių transportą gyventojams evakuoti iš pavojingos zonos;

6.7.10. paskelbus sustiprintąją arba visišką civilinės saugos parengtį, kilus karo grėsmei, ištikus stichinei nelaimei ar kitais atvejais pagal Valstybės gynimo tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ekstremalių situacijų komisijos įgaliojimus reguliuoja transporto bei ryšių veiklą, leidžia įsakymus, kurie yra privalomi visiems transporto bei ryšių ūkio ne kariniams subjektams;

6.7.11. organizuoja automobilių kelių ir jų įrenginių priežiūrą, laikinųjų kelių, apvažiavimų įrengimą;

6.7.12. teikia pagalbą Vidaus reikalų ministerijai organizuojant nelaimės rajone transporto kontrolės ir eismo reguliavimo punktus.

6.8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.8.1. vykdo potencialiai pavojingų techninių įrenginių priežiūrą;

6.8.2. kontroliuoja, kaip laikomasi darbo, darbų saugos ir su jais susijusių norminių aktų reikalavimų;

6.8.3. rengia stichinių nelaimių, stambių avarijų įmonėse padarinių likvidavimo socialines programas.

Radiacinės avarijos atveju:

6.8.4. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl socialinės pagalbos ir socialinių garantijų teikimo evakuotiems ir nukentėjusiems asmenims;

6.8.5. dalyvauja tiriant visas avarijas pavojinguose objektuose bei atliekant avarijos priežasčių ir padarinių ekspertizę.

6.9. Sveikatos apsaugos ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.9.1. koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos įstaigų ir įmonių pasirengimą veiklai avarijos Ignalinos AE atveju;

6.9.2. planuoja nukentėjusiųjų evakavimą ir hospitalizavimą į už pavojaus zonos ribų esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

6.9.3. organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkomo valstybės medicinos materialinių išteklių rezervo, reikalingo teikti būtinąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, formavimą ir kaupimą;

6.9.4. organizuoja pagal kompetenciją Ignalinos AE kontroliuojamose zonose gyvenančių ir dirbančių asmenų sveikatos būklės monitoringą;

6.9.5. organizuoja gyventojų, gyvenančių ir dirbančių Ignalinos AE kontroliuojamose zonose, mokymą ir švietimą radiacinės saugos klausimais;

6.9.6. rengia ir tvirtina radiacinės higienos norminius dokumentus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

6.9.7. nustato gyventojų ir atskirų jų grupių (darbuotojų, moksleivių, nėščių moterų ir kt.) radiacinės saugos normas ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos.

Radiacinės avarijos atveju:

6.9.8. koordinuoja asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą už pavojingos zonos ribų;

6.9.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priskirto valstybės medicinos rezervo panaudojimą likviduojant Ignalinos AE avarijos padarinius;

6.9.10. teikia siūlymus Ekstremalių situacijų komisijai dėl gyventojų apšvitos mažinimo, stabiliojo jodo preparatų naudojimo ir kitais sveikatos priežiūros organizavimo klausimais.

6.10. Radiacinės saugos centras

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.10.1. vykdo Ignalinos AE radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

6.10.2. rengia radiacinės saugos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

6.10.3. Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda, perregistruoja, sustabdo, atnaujina ar panaikina licencijų galiojimą verstis veikla, susieta su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gamyba, naudojimu, prekyba, saugojimu, perdirbimu, montavimu, prižiūrėjimu, remontavimu ir pervežimu;

6.10.4. organizuoja ir atlieka gyventojų, darbuotojų ar jų atskirų rizikos grupių individualiosios apšvitos monitoringą, taip pat jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonėms tyrimus bei vertinimą;

6.10.5. organizuoja ir atlieka oro, geriamojo vandens, maisto produktų ir jų žaliavų, statybinių medžiagų ir jų gaminių bei kitų objektų, kurie gali lemti žmogaus apšvitą, taršos radionuklidais monitoringą;

6.10.6. atlieka radiacinių avarijų tyrimus, prognozuoja jų padarinius ir teikia siūlymus, kaip jų išvengti bei juos likviduoti;

6.10.7. organizuoja ir pagal kompetenciją atlieka radiacinės saugos būklės tyrimų bei valstybinės ekspertizės darbus;

6.10.8. pagal kompetenciją rengia radiacinės saugos būklės apžvalgas ir teikia siūlymus valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosioms institucijoms bei informuoja visuomenę radiacinės saugos klausimais.

Radiacinės avarijos atveju:

6.10.9. organizuoja pajėgų, likviduojančių radiacinę avariją ir (ar) jos padarinius, bei gyventojų apšvitos kontrolę;

6.10.10. teikia siūlymus Ekstremalių situacijų komisijai dėl gyventojų apšvitos mažinimo;

6.10.11. organizuoja, koordinuoja ir vykdo gyventojų dozimetrinę kontrolę, kontroliuoja gyventojų ir darbuotojų sanitarinį švarinimą ir aplinkos kenksmingumo pašalinimą;

6.10.12. organizuoja ir atlieka patekusių į aplinką radionuklidų nustatymą bei poveikio sveikatai ekspertizę;

6.10.13. atlieka maisto produktų, geriamojo vandens taršos radionuklidais tyrimus, teikia išvadas dėl jų tinkamumo vartoti.

6.11. Ūkio ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.11.1. organizuoja pavojingų atliekų tvarkymą, rengia radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją;

6.11.2. nustato ir įgyvendina priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą ekstremaliomis aplinkybėmis;

6.11.3. organizuoja autonominių elektros šaltinių apskaitą ir panaudojimą nutrūkus centralizuotam elektros tiekimui;

6.11.4. kaupia ir saugo nustatytos nomenklatūros ir apimties atsargų valstybės rezervą, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl rezervo nomenklatūrų apimčių bei jo saugojimo vietos.

Radiacinės avarijos atveju:

6.11.5. organizuoja gelbėjimo ir padarinių šalinimo darbus vykdančių pajėgų materialinį aprūpinimą;

6.11.6. organizuoja nukentėjusiųjų aprūpinimą būtiniausiais reikmenimis.

6.12. Vidaus reikalų ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.12.1. vykdo ir užtikrina atominės elektrinės fizinę saugą;

6.12.2. užtikrina atominės elektrinės priešgaisrinę apsaugą.

Radiacinės avarijos atveju:

6.12.3. nedelsiant likviduoja gaisrų židinius atominėje elektrinėje, dalyvauja likviduojant avariją ir jos padarinius, vykdo užterštos teritorijos žvalgybą;

6.12.4. užtikrina 30 km zonos apsaugą, saugią ir organizuotą gyventojų surinkimo punktų, tarpinių gyventojų evakavimo punktų ir evakuotų gyventojų priėmimo punktų veiklą;

6.12.5. užtikrina viešąją tvarką ir eismo reguliavimą evakavimo metu ir jam pasibaigus;

6.12.6. užtikrina turto apsaugą 30 km zonoje;

6.12.7. organizuoja evakuotų gyventojų registravimą.

6.13. Žemės ūkio ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.13.1. planuoja ir organizuoja gyvulių, augalų, maisto produktų, pašarų apsaugą ekstremalių situacijų atvejais;

6.13.2. rengia ir teikia informaciją ir rekomendacijas apskričių viršininkų administracijoms ir ūkio subjektams apie žemės ūkio gamybos ir produkcijos perdirbimo organizavimą radiacinio užterštumo atvejais.

Radiacinės avarijos atveju:

6.13.3. rengia ir rekomenduoja priemones, užtikrinančias augalų, gyvulių ir maisto produktų apsaugą, koordinuoja gyvulių išvežimą iš radionuklidais užterštų vietovių;

6.13.4. stebi ir įvertina avarijos pavojingumą ir poveikį žemės ūkio gamybai.

6.14. Valstybinė veterinarijos tarnyba

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.14.1. nustato veterinarijos įstaigų ir gyvulių priešradiacinės apsaugos tvarką;

6.14.2. kaupia būtiniausių vakcinų, vaistų, veterinarijos įrangos ir kitų priemonių atsargas avarijos atvejui;

6.14.3. teikia rekomendacijas dėl gyvulių, gyvulinės kilmės žaliavų bei produktų apsaugojimo priemonių ir padeda jas įgyvendinti.

Radiacinės avarijos atveju:

6.14.4. dalyvauja evakuojant gyvulius;

6.14.5. organizuoja ir vykdo mėsos ir pieno produktų bei pašarų radiacinę kontrolę;

6.14.6. vykdo gyvulinės kilmės žaliavų bei produktų veterinarinę sanitarinę ekspertizę, teikia išvadas dėl jų kenksmingumo pašalinimo ar sunaikinimo.

6.15. Finansų ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.15.1. teikia metodinę pagalbą rengiant civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą;

6.15.2. nustato civilinės saugos programų finansavimo tvarką;

6.15.3. kartu su Ūkio ministerija rengia valstybės investicijų programas.

Radiacinės avarijos atveju:

6.15.4. dalyvauja vertinant avarijos metu padarytus nuostolius.

6.16. Kultūros ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.16.1. užtikrina kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą, planuoja jų evakavimą į saugias vietas;

6.16.2. padeda įgyvendinti kultūros darbuotojų parengimą civilinei saugai;

6.16.3. teikia metodinę pagalbą kultūros įstaigoms gyventojų civilinės saugos švietimo klausimais.

Radiacinės avarijos atveju:

6.16.4. konkrečių užduočių neturi.

6.17. Švietimo ir mokslo ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.17.1. organizuoja civilinės saugos pagrindų mokymą bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo programas;

6.17.2. koordinuoja studentų civilinės saugos mokymo organizavimą valstybinėse aukštosiose mokslo įstaigose;

6.17.3. organizuoja mokomosios literatūros ir mokymo priemonių pagal civilinės saugos mokymo programas rengimą ir leidybą;

6.17.4. organizuoja civilinės saugos kurso dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, civilinės saugos mokymo materialinės bazės gerinimą.

Radiacinės avarijos atveju:

6.17.5. koordinuoja mokymo įstaigų darbą.

6.18. Teisingumo ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.18.1. teikia teisinę pagalbą ir juridines išvadas dėl teisės aktų projektų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos klausimais.

Radiacinės avarijos atveju:

6.18.2. konkrečių užduočių neturi.

6.19. Užsienio reikalų ministerija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.19.1. tarpininkauja vykdant tarptautinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje.

Radiacinės avarijos atveju:

6.19.2. dalyvauja organizuojant ir priimant kitų šalių pagalbą ekstremalių situacijų atvejais;

6.19.3. užtikrina bevizį užsienio šalių gelbėjimo komandų personalo ir ekspertų konsultantų atvykimą į Lietuvos teritoriją.

6.20. Ekstremalių situacijų komisija

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.20.1. kontroliuoja ministerijų ir kitų valstybės valdymo institucijų pasirengimą veiksmams avarijos Ignalinos AE atveju;

6.20.2. nagrinėja ir derina ministerijų ir kitų valstybės valdymo institucijų veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planus;

6.20.3. reglamentuoja valstybinių materialinių išteklių panaudojimo avarijos atveju sąlygas, tvarką ir terminus.

Radiacinės avarijos atveju:

6.20.4. nedelsdama informuoja Ministrą Pirmininką apie galimą arba įvykusią radiacinę avariją, prognozuojamus jos padarinius bei taikomas prevencijos priemones;

6.20.5. vadovauja gelbėjimo darbams bei avarijos padarinių šalinimui, telkia turimas šalyje pajėgas bei materialinius išteklius, kai avarija apėmė daugiau nei vienos apskrities teritoriją;

6.20.6. organizuoja pagalbos, reikalingos gelbėjimo darbams vykdyti bei avarijos padariniams šalinti, patelkimą ir koordinavimą;

6.20.7. prireikus rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus ir sprendimų projektus dėl avarijos padarinių šalinimo darbų organizavimo ir tam reikalingos pagalbos teikimo;

6.20.8. rengia ir teikia ataskaitą Vyriausybei dėl materialinių išteklių sąnaudų avarijos padariniams šalinti bei pasiūlymus dėl kompensacijos nukentėjusiesiems;

6.20.9. informuoja visuomenę apie avariją ir veiksmus Ekstremalių situacijos komisijos kompetencijai priskirtais klausimais.

6.21. Ekstremalių situacijų valdymo centras

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.21.1. nagrinėja ir įvertina ministerijų ir kitų valstybės valdymo įstaigų veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planus ir teikia pasiūlymus Ekstremalių situacijų komisijai;

6.21.2. tobulina avarijos padarinių likvidavimo valdymo ir ryšių sistemą;

6.21.3. nagrinėja ilgalaikių civilinę saugą stiprinančių valstybinių programų projektus ir teikia šiuo klausimu pasiūlymus Ekstremalių situacijų komisijai.

Radiacinės avarijos atveju:

6.21.4. įvertina avarijos mastą, jos pavojingumą gyventojams, turtui, aplinkai ir prognozuoja jos padarinius;

6.21.5. informuoja Ekstremalių situacijų komisiją, ministerijas ir kitas valstybės valdymo institucijas apie avarinę situaciją;

6.21.6. pagal savo kompetenciją teikia pagalbą ministerijoms, apskričių viršininkų administracijoms, savivaldybėms ar jų ekstremalių situacijų valdymo centrams bei gauna iš jų informaciją apie avarijos lokalizavimą ir padarinių švelninimą;

6.21.7. nuolat informuoja Ekstremalių situacijų komisiją apie avarijos padarinių lokalizavimo ir švelninimo eigą, rengia pasiūlymus.

Avarijos padariniams įvertinti ir padarinių likvidavimo priemonėms patikslinti patelkiamos pagalbinės valdymo centro struktūrinės grandys – Konsultantų ir ekspertų grupė, Visuomenės informavimo grupė, Ryšių grupė.

6.22. Apskrities viršininkas

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.22.1. vadovauja civilinei saugai ir atsako už jos parengtį apskrityje;

6.22.2. organizuoja apskrities veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju plano rengimą;

6.22.3. kaupia iš savivaldybių ir esančių apskrityje valstybės valdymo institucijų padalinių informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;

6.22.4. organizuoja ir vykdo civilinės saugos prevencines priemones galimos radiacinės avarijos atveju;

6.22.5. pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus civilinės saugos klausimais ir kontroliuoja jų vykdymą;

6.22.6. kontroliuoja savivaldos vykdomųjų institucijų pasirengimą galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba jų padariniams švelninti;

6.22.7. organizuoja civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo apskaitą ir saugojimo kontrolę;

6.22.8. organizuoja apskrities gyventojų sveikatos statistikos stebėjimus bei analizuoja sveikatinimo būklės pokyčius;

6.22.9. organizuoja civilinės saugos slėptuvių, individualiųjų apsaugos priemonių, prietaisų ir kito civilinės saugos turto apskaitą ir priežiūrą;

6.22.10. sudaro civilinės saugos valdymo grandis, organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir parengimą;

6.22.11. organizuoja ir vykdo valdymo grandžių ir gyventojų mokymą civilinės saugos.

Radiacinės avarijos atveju:

6.22.12. perspėja valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijas, ūkio subjektus, gyventojus apie radiacinės avarijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę;

6.22.13. informuoja Vyriausybę, Ekstremalių situacijų komisiją, Civilinės saugos departamentą apie susidariusią ekstremalią situaciją ir vykdomas priemones;

6.22.14. organizuoja avarijos padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbų aprūpinimą;

6.22.15. teikia pagalbą nukentėjusiesiems.

6.23. Rajono (miesto) savivaldybės meras

Radiacinės avarijos prevencijos srityje:

6.23.1. atsako už civilinės saugos parengtį savivaldybės teritorijoje;

6.23.2. atsako už būtinosios medicinos pagalbos teikimo organizavimą savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

6.23.3. prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas;

6.23.4. organizuoja rajono (miesto) savivaldybės veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju plano rengimą;

6.23.5. nustato savivaldybės administracinių padalinių civilinės saugos uždavinius ir funkcijas, tvirtina jų veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planą;

6.23.6. sudaro ir rengia veiksmams ekstremalių situacijų atvejais civilinės saugos valdymo grandis;

6.23.7. organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų rengimą;

6.23.8. iš visų savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų ir tarnybų gauna informaciją, reikalingą civilinės saugos uždaviniams vykdyti;

6.23.9. pagal savo kompetenciją priima teisės aktus civilinės saugos klausimais, kontroliuoja jų vykdymą;

6.23.10. kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos užduotys, kaip laikomasi tarnybose bei ūkio subjektuose Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų;

6.23.11. teikia informaciją, reikalingą apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis;

6.23.12. užtikrina gyventojų apsaugos priemonių įgyvendinimą;

6.23.13. užtikrina savivaldybės teritorijoje gyvenančių ir dirbančių gyventojų profilaktiką stabiliojo jodo preparatais, organizuoja atitinkamą jo rezervo formavimą savivaldybės asmens sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos įstaigose ir įmonėse;

6.23.14. organizuoja ir vykdo civilinės saugos slėptuvių ir kito turto apskaitą bei priežiūrą;

- saugo civilinės saugos priemonių valstybinį rezervą ir prireikus nustatyta tvarka organizuoja jo išdavimą;

6.23.15. organizuoja gyventojų mokymą civilinės saugos klausimais.

Radiacinės avarijos atveju:

6.23.16. gauna iš Ignalinos AE informaciją apie reaktoriaus gedimus, stabdymus, radioaktyviųjų medžiagų išsiveržimą ir kitus incidentus;

6.23.17. informuoja apskrities viršininką apie savivaldybės teritorijoje įvykusią radiacinę avariją ir vykdomas priemones;

6.23.18. perspėja valstybės institucijas, tarnybas, seniūnijas, ūkio subjektus, gyventojus apie avarijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus (radiacinės apsaugos priemones);

6.23.19. telkia visas savivaldybės teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas avarijos padariniams šalinti, evakuacijos ir gelbėjimo darbams atlikti;

6.23.20. teikia pagalbą nukentėjusiesiems.

7. Valdymo organizavimas radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju

7.1. Bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju vadovavimas civilinei saugai vykdomas trimis lygiais: valstybiniu, apskrities ir savivaldybės.

7.2. Valstybiniu lygiu Vyriausybė, Ekstremalių situacijų komisija, Ekstremalių situacijų valdymo centras, Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentas, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos priima strateginius civilinės saugos priemonių įgyvendinimo sprendimus.

7.3. Bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju valstybinio lygio operacinio vadovavimo civilinės saugos veiksmams grandinė prasideda nuo Ministro Pirmininko ir per jo paskirtą civilinės saugos operacijos vadovą eina ministerijų, departamentų bei kitų valstybės valdymo institucijų vadovams ir apskričių viršininkams, o esant išimtinėms aplinkybėms – tiesiai savivaldybių merams.

7.4. Valstybiniu lygiu vadovauti civilinės saugos operacijoms, įvykus avarijai Ignalinos AE, pagal iš anksto parengtus ir suderintus veiksmų planus Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į operacijos pobūdį, paprastai iš anksto skiria Vyriausybės narį arba kitą pareigūną. Atsižvelgiant į tai, kad branduolinės energetikos valdymą kasdieninėje veikloje atlieka Ūkio ministerija, bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju civilinės saugos operacijų vadovo operacinio vadovavimo funkcijas vykdo ūkio ministras, kuriam padeda iš Civilinės saugos departamento ir Ekstremalių situacijų valdymo centro specialistų sudarytas operacijų štabas. Operacijų štabui vadovauja Civilinės saugos departamento direktorius.

7.5. Apskričių viršininkų administracijos, vietos savivaldos institucijos tiesiogiai arba per ekstremalių situacijų valdymo centrus organizuoja gyventojų apsaugą ir avarijos padarinių šalinimo darbus. Prireikus evakuoti gyventojus organizuojamas evakavimo organų, tarpinių gyventojų evakavimo punktų (toliau vadinama – TGEP) darbas. Civilinės saugos sistemos valdymo patikimumui užtikrinti gyventojų evakavimo iš radionuklidais užterštos vietovės ir avarijos padarinių šalinimo metu Civilinės saugos departamentas organizuoja apskričių pagalbinių valdymo punktų veiklą. Pagalbiniai valdymo punktai, sudaryti iš apskričių civilinės saugos departamentų specialistų, vykdo šias užduotis:

7.5.1. sąveikaudami su TGEP renka informaciją apie autotransporto, skirto gyventojams evakuoti, atvykimą, viešosios tvarkos palaikymą, evakuotų gyventojų ir gyvulių skaičių;

7.5.2. perduoda surinktą informaciją Civilinės saugos departamento operatyvinei grupei;

7.5.3. palaiko ryšį su radiacinės žvalgybos grupėmis, perduoda informaciją apie radiacijos lygius savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centrams.

8. Atsakingų institucijų perspėjimo ir savitarpio ryšių sistema

8.1. Ignalinos AE vadovybė informaciją apie avariją elektrinėje ir susidariusią padėtį perduoda pagal patvirtintą pirminio pranešimo apie radiacinę avariją Ignalinos AE schemą (1 pav.) ir nurodo šiuos duomenis:

1 pav. Pirminio pranešimo apie radiacinę avariją Ignalinos AE schema

8.1.1. avarijos laiką, charakterį, radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką būdus ir trukmę;

8.1.2. bendrą radioaktyviųjų medžiagų, išmetamų iš reaktoriaus, kiekį;

8.1.3. radioaktyviųjų medžiagų šaltinio galingumą ir jo kitimą bėgant laikui;

8.1.4. išsiveržusių radioaktyviųjų medžiagų sudėtį;

8.1.5. radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos pasiskirstymą įvairiais atstumais nuo išmetimo šaltinio (jei žinoma);

8.1.6. meteorologines sąlygas išsiveržimo momentu ir jų kitimo tendenciją.

8.2. Civilinės saugos departamentas signalus, informaciją apie avariją Ignalinos AE apskričių civilinės saugos departamentams, rajonų (miestų) savivaldybėms perduoda per automatizuotą respublikinę valdymo organų ir gyventojų perspėjimo sistemą, valstybines ryšių priemones (bendrojo naudojimo ir abonentinį telegrafą, telefoną, faksą) bei per Civilinės saugos departamento papildomai organizuojamus tiesioginius telefono, telegrafo ir radijo kanalus.

Signalus ir informaciją Ignalinos, Zarasų, Braslavo ir Daugpilio rajonų savivaldybėms Civilinės saugos departamentas taip pat gali perduoti per lokalinę atominės elektrinės poveikio zonos perspėjimo sistemą, iš Ignalinos AE – telefonu.

8.3. Civilinės saugos departamentas signalus, informaciją gyventojams apie gresiantį pavojų, rekomendacijas, kaip jiems elgtis, perduoda per automatizuotą perspėjimo sistemą „Signalas“, į kurią įjungtos centralizuoto valdymo elektros sirenos, gatvės garsiakalbiai, taip pat per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

8.4. Apskričių civilinės saugos departamentai gautus iš Civilinės saugos departamento signalus ir kitą informaciją perduoda miestų, rajonų savivaldybėms telefonais, per abonentinį ir bendrojo naudojimo telegrafą, faksą, radijo ryšiu ir per radijo stotis.

8.5. Signalus ir informaciją seniūnijoms, įmonėms ir organizacijoms perduoda rajonų (miestų) savivaldybės, panaudodamos visas veikiančias ryšių priemones ir pasiuntinius pagal iš anksto parengtas miestų ir rajonų merų patvirtintas schemas.

8.6. Signalus ir informaciją gyventojams savivaldybės perduoda per automatizuotas lokalines miestų, rajonų gyventojų perspėjimo sistemas, o gyventojams tų seniūnijų, kuriose nėra automatizuotų gyventojų perspėjimo sistemų – panaudodamos iš anksto nustatytais maršrutais vykstančius policijos ar kitų žinybų automobilius su garso stiprinimo aparatūra.

8.7. Įmonių, organizacijų darbuotojus, mikrorajonų, gyvenviečių, kaimų gyventojus apie pavojų perspėja tų įmonių, organizacijų vadovai, seniūnai, panaudodami visas veikiančias ryšių priemones, tinklus su vidaus ir lauko garsiakalbiais, vietinio valdymo elektros, rankines sirenas, transporto ir įmonių garsinius signalus, pasiuntinius (pėsčius ir su transporto priemonėmis) pagal iš anksto parengtas ir su miestų, rajonų savivaldybėmis suderintas schemas.

8.8. Ignalinos AE darbuotojus ir Visagino gyventojus apie pavojų perspėja ir informuoja Ignalinos AE vadovybė per lokalinę automatizuotą perspėjimo sistemą, į kurią įjungtos centralizuoto valdymo elektros sirenos, lauko garsiakalbiai, taip pat per visas veikiančias ryšių priemones ir pasiuntinius.

8.9. Kaimyninių valstybių: Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities civilinės gynybos struktūras apie avariją Ignalinos AE informuoja Civilinės saugos departamentas, panaudodamas tarpvalstybines ryšių priemones (telefoną, telegrafą, teleksą, faksą), o Latvijos ir Baltarusijos civilinės gynybos struktūras – dar ir per lokalinę Ignalinos AE 30 km zonos perspėjimo sistemą.

8.10. Įvykus avarijai Ignalinos AE, Vyriausybės, apskričių, rajonų (miestų) savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai, Civilinės saugos departamentas, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, organizuojančios ir vykdančios gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus bei avarijos padarinių šalinimo darbus, naudojasi valstybinėmis ryšių priemonėmis: telegrafu, abonentiniu telegrafu, perduoda skubias ar specialiąsias telegramas „LAVINA“, telefonu-automatu per tarpmiestinio ryšio sistemą „Kvarcas“ arba užsako pokalbius naudodamiesi slaptažodžiu „Aidas“, taip pat papildomai organizuojamais tiesioginiais telefono, telegrafo ir radijo kanalais panaudojant Susisiekimo bei Ūkio ministerijų, Civilinės saugos departamento ir kitų žinybų stacionariąsias ir mobiliąsias ryšių priemones.

Papildomus ryšių kanalus organizuoja Civilinės saugos departamentas, sąveikaudamas su Ekstremalių situacijų valdymo centro Ryšių grupe.

8.11. Bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju Civilinės saugos departamentas kartu su Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupe papildomai informuoja visuomenę apie susidariusią situaciją, priimtus sprendimus ir vykdomas priemones. Tuo tikslu Civilinės saugos departamento valdymo centre darbo metu organizuojamas budėjimas.

8.12. Siekiant plačiau informuoti Lietuvos gyventojus apie jų veiksmus radiacinės avarijos atveju, yra specialiai parengta atmintinė, kurioje nurodyta pranešimo apie avariją ir informacijos perdavimo gyventojams tvarka bei rekomendacijos, kaip elgtis gyventojams, gavus pranešimus apie avariją, apie tiesioginį pavojų dėl radioaktyviojo vietovės užterštumo ir gavus nurodymą evakuotis.

8.13. Susisiekimo ministerija ekstremalių situacijų atvejais:

8.13.1. užtikrina šalies ryšių ir civilinės saugos struktūrų perspėjimo sistemų darbą;

8.13.2. užtikrina skubų specialiųjų telegramų „LAVINA“ perdavimą adresatams; be eilės suteikia sąlygas pagal nustatytus slaptažodžius vesti tarptautinius ir tarpmiestinius pasikalbėjimus;

8.13.3. užtikrina gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo sistemų darbą;

8.13.4. sąveikauja su apskričių, rajonų (miestų) savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrais perduodant signalus valdymo struktūroms ir gyventojams;

8.13.5. civilinės saugos struktūrų, ekstremalių situacijų valdymo centrų prašymu organizuoja papildomus tiesioginius telefono, telegrafo ir radijo ryšius;

8.13.6. valdymo struktūrų darbo vietose papildomai įrengia galinę ryšių aparatūrą (telefonus, teletaipus ir kt.), patalpų ar teritorijos įgarsinimą, paskiria ryšių priemonių eksploatavimo ir techninės priežiūros specialistus;

8.13.7. organizuoja centralizuotą žinybinių ryšių panaudojimą ekstremalių situacijų valdymo centrų reikmėms.

III. CIVILINĖS SAUGOS VEIKSMAI ORGANIZUOJANT AVARIJOS PADARINIŲ ŠALINIMĄ

9. Avarijos padarinių apribojimas, pagrindinės apsaugos nuo radiacijos priemonės

9.1. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, radiacinei apsaugai organizuoti taikomos šios priemonės:

9.1.1. gyventojų buvimo atviroje vietovėje apribojimas laikinai slepiantis slėptuvėse ir namuose, juos hermetizavus;

9.1.2. stabiliojo jodo preparatų vartojimas, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo;

9.1.3. individualiųjų apsaugos priemonių naudojimas;

9.1.4. gyventojų evakavimas;

9.1.5. užterštų maisto produktų vartojimo apribojimas arba uždraudimas;

9.1.6. gyventojų patekimo į užterštą zoną reguliavimas, autotransporto eismo šioje zonoje apribojimas;

9.1.7. elementarus maisto produktų, kurių paviršius užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, apvalymas;

9.1.8. sveikatos priežiūros organizavimas;

9.1.9. galvijų ganymas neužterštose ganyklose arba šėrimas neužterštais pašarais;

9.1.10. užterštos vietovės deaktyvavimas.

10. Inžinerinės – techninės priemonės

10.1. Ignalinos ir Zarasų savivaldybių gyventojai, galintys pakliūti į pavojingo radioaktyviojo užterštumo zonas, slepiasi slėptuvėse, užsandarintuose rūsiuose. Kai nėra galimybės pasislėpti slėptuvėse, gyventojai pasilieka namuose, butuose ir užsandarina patalpas (jei nėra specialių filtrų, užsandarinamos durys, langai, dūmtraukiai, išjungiamas vėdinimas).

10.2. Buvimo apsauginiuose statiniuose ir užsandarintose patalpose laikas nustatomas pagal gyventojų radiacinės saugos kriterijus, kuriais vadovaujasi objektų vadovai atsižvelgdami į susidariusią padėtį. Išeiti iš slėptuvių ir užsandarintų patalpų galima tik gavus vietos savivaldos institucijų nurodymą per ryšių arba visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, žiniasklaidą).

10.3. Esant centralizuotam vandens tiekimui, pasislėpusieji slėptuvėse ir rūsiuose geriamuoju vandeniu aprūpinami iš pastatuose veikiančių vandentiekio tinklų. Jeigu slėptuvėse, rūsiuose ar užsandarintose patalpose vandentiekio nėra, sudaromos geriamojo vandens atsargos nešiojamoje taroje.

10.4. Siekiant išvengti požeminio vandens užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, hermetizuojami visi nenaudojami arteziniai šuliniai ir šuliniai, kurie toliau nebus naudojami. Šiuos darbus atlieka ir už juos atsako organizacijų, naudojančių šiuos šulinius, vadovai. Šachtinius šulinius gyventojai papildomai hermetizuoja savo jėgomis paskelbus radiacinio pavojaus signalą per visuomenės informavimo priemones.

Už inžinerinių – techninių apsaugos priemonių vykdymą atsako vietos savivaldos institucijos ir ūkio subjektų vadovai.

11. Gama monitoringo ir žvalgybos vykdymo tvarka

11.1. Radiacinis stebėjimas Lietuvos Respublikoje organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis radiacijos lygio stebėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko 1994 m. rugsėjo 26 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 578 „Dėl Dozimetrinės kontrolės radiacinės avarijos atveju bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1247).

11.2. Radiacijos lygio stebėjimo sistema (RLSS) – tai radiacijos lygio Lietuvos Respublikos teritorijoje kitimo, galimo esant radioaktyviojo užterštumo pernašoms iš kitų valstybių arba radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į atmosferą avarijos Ignalinos AE atveju nuolatinio stebėjimo sistema.

RLSS pagal naudojamas technines priemones ir užduočių pasiskirstymą susideda iš dviejų grandžių.

11.3. Pirmoji – radioaktyviojo užterštumo pavojaus ankstyvojo perspėjimo grandis. Į ją įeina RLSS postai ir radiacinio monitoringo stotys:

11.3.1. Civilinės saugos departamento ir apskričių Civilinės saugos departamentų postai;

11.3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos teritorinių visuomenės sveikatos centrų postai;

11.3.3. Aplinkos ministerijos Jungtinių tyrimų centro (toliau vadinama – Aplinkos ministerijos JTC) radiacinio monitoringo stotys:

- ARGOS/PMS (visiškai automatizuotos);

- AAM – 95 (visiškai automatizuotos);

- AGIR (pusiau automatizuotos).

Šioje grandyje radiacijos lygio stebėjimai atliekami automatizuotais jonizuojančiosios spinduliuotės ekspozicinės galios matuokliais. Prietaisai dirba automatiniu nuolatinio budėjimo režimu su garsine signalizacija, įsijungiančia radiacijos lygiui viršijus nustatytą ribą.

11.4. Antroji – radiacijos lygio išplitimo stebėjimo grandis – pradeda veikti įvykus avarijai Ignalinos AE. Radiacijos lygio stebėjimus atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) padalinių ir Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Pasienio policijos departamentas) padalinių stebėjimo postai. Stebėjimas postuose atliekamas modernizuotais radiometrais – rentgenometrais DP-5Vm.

11.5. Atsižvelgiant į prognozuojamą ir faktinį aplinkos radioaktyvųjį užterštumą, galimi trys sistemos darbo režimai:

11.5.1. normalus RLSS darbo režimas;

11.5.2. sustiprintas RLSS darbo režimas;

11.5.3. ypatingas RLSS darbo režimas.

11.6. RLSS veikla esant normaliam darbo režimui:

11.6.1. Civilinės saugos departamento padaliniai radiacijos lygį stebi atlieka nuolat, prietaisų rodmenys fiksuojami keturis kartus per parą;

11.6.2. Aplinkos ministerijos JTC radiacinio monitoringo stotyse stebima nenutrūkstamai, o duomenys automatiškai kas 3 valandas perduodami į Aplinkos ministerijos JTC;

11.6.3. Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos centrai automatizuotų prietaisų rodmenis stebi darbo laiku, duomenis perduoda į Radiacinės saugos centrą;

11.6.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Pasienio policijos departamento padaliniuose radiacijos lygio stebėjimas nereglamentuojamas, tačiau RLSS postuose prietaisų darbas tikrinamas ir rodmenys fiksuojami kartą per parą RLSS stebėjimo postų ir duomenų surinkimo punktuose.

11.7. Sustiprintas RLSS darbo režimas skelbiamas vietinės avarijos Ignalinos AE atveju arba gavus informaciją apie avarijas atominėse elektrinėse, apie kitus branduolinius incidentus valstybėse arba kai radiacijos lygis trijuose gretimuose postuose pakyla daugiau kaip 300 nSv/h (30 mkR/h).

11.8. Visuose RLSS postuose radiometriniai prietaisai įjungiami dirbti nuolat, jų rodmenys registruojami kas valandą.

11.9. Jeigu radiacijos lygis neviršija nustatyto lygio, duomenys iš RLSS postų renkami ta pačia tvarka, kaip ir dirbant normaliu darbo režimu, registruojant tik prietaisų užfiksuotus maksimalius radiacijos lygius.

11.10. Ypatingas RLSS darbo režimas skelbiamas bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju arba nustačius realią radioaktyviųjų medžiagų išsiveržimo į aplinką grėsmę.

11.11. Visose RLSS grandyse stebima nenutrūkstamai, kas valandą registruojant prietaisų rodmenis ir perduodant juos pagal nustatytą schemą.

11.12. Radiacijos lygio stebėjimo sistemos darbo režimus ekstremalių situacijų atvejais nustato ir įveda Civilinės saugos departamentas.

11.13. Vietos savivaldos institucijos ir jų ekstremalių situacijų valdymo centrai turi teisę naudotis RLSS postų ir duomenų surinkimo punktų darbo rezultatais nekeisdami Civilinės saugos departamento nustatyto darbo režimo.

11.14. Radiacinė užterštos teritorijos žvalgyba organizuojama ir intensyviai vykdoma branduolinės avarijos ankstyvosios fazės metu. Vėlyvosios fazės metu radioaktyvusis užterštumas stebimas nuolat, o radiacinė žvalgyba vykdoma, jeigu tai būtina.

Radiacinę žvalgybą planuoja ir koordinuoja Civilinės saugos departamentas, remdamasis Ignalinos AE administracijos informacija apie avarijos parametrus, radiacijos lygio stebėjimo duomenimis, Hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybinių institucijų poreikiais bei rekomendacijomis.

Radiacinę žvalgybą organizuoja ir atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jo padaliniai, o žvalgybos duomenis pateikia Civilinės saugos departamentui.

11.15. Pagrindiniai radiacinės žvalgybos uždaviniai yra nustatyti radiacijos lygį gyvenvietėse ir evakavimo maršrutuose, paimti dirvožemio, augmenijos (žolės, spyglių) mėginius radiometrinei kontrolei. Jų analizė pagal pasiskirstymą ir mėginių kilmę atliekama Radiacinės saugos centro ir jo skyrių laboratorijose, Valstybinės veterinarijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos JTC laboratorijose, iš kur informacija teikiama Ekstremalių situacijų valdymo centrui.

11.16. Siekiant nustatyti užterštos radioaktyviosiomis medžiagomis teritorijos mastą bei radiacijos lygį ir patikimiau prognozuoti tolesnę situaciją, įstatymų nustatyta tvarka organizuojama žvalgyba iš oro. Tam tikslui patelkiami Karinių oro pajėgų ir Susisiekimo ministerijos padaliniams priklausantys orlaiviai.

12. Sanitarinis švarinimas ir deaktyvavimas

12.1. Viena iš pagrindinių gyventojų apšvitos priežasčių yra radioaktyvusis vietovės užterštumas. Norint sumažinti neigiamą užterštumo poveikį arba jo išvengti, yra organizuojami ir atliekami sanitarinio švarinimo ir deaktyvavimo darbai.

12.2. Ankstyvosios avarijos fazės metu pagrindiniai darbai yra žmonių sanitarinis švarinimas, transporto priemonių, pastatų bei kelių deaktyvavimas.

12.3. Pirminis sanitarinis evakuojamųjų švarinimas atliekamas tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose.

Esant didesniam evakuojamųjų užterštumo lygiui, ir, jeigu nėra galimybės atlikti sanitarinį švarinimą TGEP, evakuojamieji gali būti išlaipinti ir perrengti neužterštais rūbais. Evakuojamųjų sanitarinis švarinimas atliekamas jų sutikimo ir apgyvendinimo vietose, panaudojant pirtis, bendrabučių, sporto salių, katilinių ir kitus dušo įrenginius. Užteršti drabužiai ir avalynė sukraunama į gumuotus maišus ir vežama į savivaldybių paskirtas kenksmingumo pašalinimo vietas. Sanitarinio švarinimo (deaktyvavimo) kontrolę atlieka Visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų specialistai ir jiems priskirtos pajėgos.

12.4. Kelių laistymą gyvenvietėse organizuoja savivaldybės, o evakavimo ir pajėgų pervežimo maršrutuose – Susisiekimo ministerija. Kelių laistymo technika dėl valdymo patogumų pagal organizacinę struktūrą jungiama į grandis. Gruntiniai keliai deaktyvuojami nuimant paviršinį grunto sluoksnį, užbarstant neužterštu gruntu arba asfaltuojant. Užterštos transporto priemonės dozimetriškai patikrinamos ir prireikus deaktyvuojamos rajono (miesto) savivaldybės veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju planuose nustatytose vietose.

12.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu deaktyvavimo ir sanitarinio švarinimo punktams aptarnauti gali būti patelkti Lietuvos kariuomenės padaliniai.

13. Gyventojų evakavimas

13.1. Bendrosios avarijos atominėje elektrinėje atveju sprendimą evakuoti gyventojus, patekusius į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją, priima ir evakavimui vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas valstybinio lygio civilinės saugos operacijų vadovas.

13.2. Pasiūlymus dėl evakavimo teikia apskričių, rajonų (miestų) savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai susidariusios padėties analizės, konkrečių aplinkos užterštumo lygių ir galimų tolesnių įvykių prognozės pagrindu.

13.3. Evakavimas gali būti vykdomas skubiai iš jau užterštos teritorijos arba planingai, atsižvelgiant į konkrečią padėtį ir vietos ypatybes, per gyventojų surinkimo punktus

13.4. Skubiai gyventojai evakuojami iš jau užterštos radionuklidais teritorijos tiesiai iš gyvenamųjų vietų ir (arba) darbo vietų. Per gyventojų surinkimo punktus gyventojai evakuojami iš teritorijos, kuri pagal prognozę gali būti užteršta radionuklidais ir kurioje pavojinga dirbti bei gyventi.

13.5. Atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį) evakavimas vykdomas pasirinkus vieną iš dviejų galimų variantų:

13.5.1. pirmasis variantas: vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis – į Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Kėdainių, Pasvalio, Rokiškio rajonus ir Panevėžio miestą;

13.5.2. antrasis variantas: pietų, pietvakarių kryptimis – į Švenčionių, Molėtų, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus rajonus ir Vilniaus miestą.

13.6. Gyventojai evakuojami naudojant nuosavą, visuomeninį transportą ir pėsčiomis. Atsižvelgiant į susidariusią radiacinę situaciją dviem būdais:

13.6.1. nesant radioaktyviojo užterštumo – tuo pačiu autotransportu iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktą iki laikinojo apgyvendinimo vietos (per gyventojų priėmimo punktą);

13.6.2. esant radioaktyviajam užterštumui – dviem etapais: iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktą iki TGEP – savivaldybės transporto priemonėmis, o nuo TGEP iki laikinojo apgyvendinimo vietos (per gyventojų priėmimo punktą) – iš kitų savivaldybių pasitelktu transportu.

13.7. Gyventojai, kurie evakuojasi nuosavu transportu, vyksta tiesiai į laikinojo apgyvendinimo vietas, o esant radioaktyviajam užterštumui – per TGEP, kuriame jiems atliekama dozimetrinė kontrolė, sanitarinis švarinimas ir transporto deaktyvavimas. Savivaldybės transporto priemonės, kuriomis gyventojai evakuojami iš užterštos radionuklidais teritorijos, naudojamos tik iki TGEP.

13.8. Tarpinis gyventojų evakavimo punktas – tai evakavimo valdymo organas. Jo paskirtis – evakuojamų gyventojų perregistravimas, jų dozimetrinės kontrolės vykdymas bei išsiuntimas į laikinojo apgyvendinimo vietas. TGEP administraciją ir struktūrinius padalinius sudaro ir rengia vietos savivaldos vykdomosios institucijos sąveikaudamos su civilinės saugos institucijomis, policijos komisariatais, karinėmis struktūromis.

13.9. TGEP įrengia rajonų savivaldybės:

13.9.1. Ignalinos rajono savivaldybė – Kazitiškyje ir N. Daugėliškyje;

13.9.2. Zarasų rajono savivaldybė – Imbrade, Degučiuose ir Salake;

13.9.3. Utenos rajono savivaldybė – Daugailiuose (rezervinis TGEP).

TGEP veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.

13.10. TGEP, vykdydami jiems pavestus uždavinius:

13.10.1. kontroliuoja įvažiavimą į užterštą radionuklidais teritoriją ir išvažiavimą iš jos;

13.10.2. tvarko autotransporto, skirto evakuojamiesiems pervežti, apskaitą;

13.10.3. tvarko evakuojamų gyventojų, vykstančių viešuoju ir privačiu transportu, apskaitą;

13.10.4. atlieka evakuojamų gyventojų, gyvulių, transporto ir technikos dozimetrinę kontrolę;

13.10.5. organizuoja evakuojamų žmonių išsiuntimą į laikinojo apgyvendinimo vietas;

13.10.6. atlieka sanitarinį žmonių, veterinarinį gyvulių švarinimą bei transporto ir technikos deaktyvavimą;

13.10.7. teikia evakuojamiesiems medicinos pagalbą;

13.10.8. atlieka veterinarinę gyvulių kontrolę;

13.10.9. organizuoja žmonių persodinimą iš transporto, vykusio per užterštą teritoriją, į švarų transportą;

13.10.10. prireikus pagal atskirą savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro nurodymą keičia transporto kolonų maršrutus;

13.10.11. reguliuoja eismą ir palaiko viešąją tvarką;

13.10.12. palaiko nuolatinį ryšį su gyventojų evakavimo komisija ir savivaldybės ekstremalių situacijų centru.

13.11. Apskrities viršininkas, savivaldybių merai, seniūnijų seniūnai ir ūkio subjektų vadovai yra atsakingi už evakuacijos plano vykdymą, gyventojų perspėjimą apie evakuacijos pradžią, sutelkimą į gyventojų surinkimo punktus, transporto atvykimą, įmonių darbuotojų įsodinimą į transporto priemones, jų apskaitą, autokolonų formavimą ir jų organizuotą išsiuntimą į TGEP.

13.12. Savivaldybių merai, gavę Ministro Pirmininko paskirto valstybinio lygio civilinės saugos operacijų vadovo sprendimą vykdyti evakuaciją, praneša apie tai gyventojams, organizacijoms, bendrovėms ir asmenims, turintiems užduotį pateikti autotransportą.

Iš skubių apsaugos priemonių zonos, atsižvelgiant į evakavimo variantus, gyventojai evakuojami 2 ir 3 lentelėse nurodytu būdu.

2 lentelė (pirmasis variantas)

Eil. Nr.	Vietovės, iš kurių evakuojami gyventojai	Kas pateikia transportą	Evakavimo maršrutas	Evakuotų gyventojų apgyvendinimo vieta
1.	Ignalinos ae	Ignalinos ir Utenos r. savivaldybės	Visaginas, Salakas, Daugailiai, Utena	Utenos r. savivaldybė
2.	Visagino m. savivaldybė	Kauno ir Panevėžio m. savivaldybės	Visaginas, Salakas, Daugailiai, Utena, Kupiškis, Panevėžys	Panevėžio m. savivaldybė

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

1.	Dūkšto seniūnija	Širvintų ir Anykščių r. savivaldybės	Dūkštas, Kazitiškis, Ignalina, Kaltinėnai, Molėtai, Širvintai	Širvintų r. savivaldybė
2.	N. Daugėliškio seniūnija	Molėtų r. savivaldybė	N. Daugėliškis, Ignalina, Kaltinėnai, Molėtai	Molėtų r. savivaldybė
3.	Kazitiškio seniūnija	Kėdainių r. savivaldybė	Kazitiškis, Ignalina, Molėtai, Ukmergė, Kėdainiai	Kėdainių r. savivaldybė
4.	Rimšės seniūnija	Ukmergės r. savivaldybė	Rimšė, Dūkštas, Kazitiškis, Kaltinėnai, Molėtai, Ukmergė	Ukmergės r. savivaldybė

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

1.	Zarasų m. seniūnija	Šiaulių m. ir Rokiškio r. savivaldybės	Zarasai, Imbradas, Antazavė, Obeliai, Rokiškis	Rokiškio r. savivaldybė
2.	Zarasų seniūnija	Biržų ir Utenos r. savivaldybės	Zarasai, Imbradas, Obeliai, Rokiškis, Biržai	Biržų r. savivaldybė
3.	Turmanto seniūnija	Šiaulių m. ir Kupiškio r. savivaldybės	Turmantas, Imbradas, Antazavė, Rokiškis, Kupiškis	Kupiškio r. savivaldybė
4.	Salako seniūnija	Pasvalio r. savivaldybė	Salakas, Degučiai, Utena, Kupiškis, Pasvalys	Pasvalio r. savivaldybė

3 lentelė (antrasis variantas)

Eil. Nr.	Vietovės, iš kurių evakuojami gyventojai	Kas pateikia transportą	Evakavimo maršrutas	Evakuotų gyventojų apgyvendinimo vieta
1.	Ignalinos ae	Vilniaus m., Vilniaus, Švenčionių ir Trakų r. savivaldybės	Visaginas, Kazitiškis, Ignalina, Švenčionys	Švenčionių r. savivaldybė
2.	Visagino m. savivaldybė	Vilniaus m. savivaldybė	Visaginas, Kazitiškis, Ignalina, Švenčionys, Vilnius	Vilniaus m. savivaldybė

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

1.	Dūkšto seniūnija	Kauno m. ir Širvintų r. savivaldybės	Dūkštas, Kazitiškis, Ignalina, Kaltinėnai, Molėtai, Širvintai	Širvintų r. savivaldybė
2.	N. Daugėliškio seniūnija	Molėtų r. savivaldybė	N. Daugėliškis, Ignalina, Kaltinėnai, Molėtai	Molėtų r. savivaldybė
3.	Kazitiškio seniūnija	Kėdainių r. savivaldybė	Kazitiškis, Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Trakai	Trakų r. savivaldybė
4.	Rimšės seniūnija	Ukmergės r. savivaldybė	Rimšė, Dūkštas, Kazitiškis, Ignalina, Švenčionys, Vilnius	Vilniaus r. savivaldybė

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

1.	Zarasų m. seniūnija	Panevėžio m. ir Ukmergės r. savivaldybės	Zarasai, Degučiai, Utena, Ukmergė	Ukmergės r. savivaldybė
2.	Zarasų seniūnija	Kėdainių r. savivaldybė	Zarasai, Degučiai, Utena, Ukmergė, Kėdainiai	Kėdainių r. savivaldybė
3.	Turmanto seniūnija	Jonavos r. savivaldybė	Turmantas, Zarasai, Degučiai, Utena, Ukmergė, Jonava	Jonavos r. savivaldybė
4.	Salako seniūnija	Pasvalio r. savivaldybė	Salakas, Degučiai, Utena, Ukmergė, Jonava, Kaišiadorys	Kaišiadorių r. savivaldybė

13.13. Nuo visų patelkiamų transporto priemonių sudaromas 10 procentų apimties autotransporto rezervas. Jis sutelkiamas Utenos ir Švenčionių rajonuose. Transporto priemonių rezervo apskaitą tvarko Utenos apskrities civilinės saugos departamentas ir Švenčionių rajono savivaldybė. Transporto priemonių rezervas panaudojamas Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu.

13.14. Gyventojų evakavimą organizuoja prie Utenos apskrities rajonų (miestų) ekstremalių situacijų valdymo centrų sudarytos gyventojų evakavimo komisijos, joms vadovauja savivaldybės mero paskirti vadovai. Gyventojų evakavimo komisijos sudaromos iš atitinkamo rajono (miesto) administracijos, sveikatos apsaugos, policijos, autotransporto ir kitų įstaigų pareigūnų.

13.15. Evakuotų gyventojų priėmimo, apgyvendinimo ir būtiniausių paslaugų suteikimo organizavimui savivaldybėse sudaromos evakuotų gyventojų priėmimo komisijos, į kurių sudėtį įeina savivaldybės administracija, padalinių ir tarnybų vadovai arba jų pavaduotojai, medicinos, policijos ir kitų tarnybų, susietų su evakuotų gyventojų priėmimu, apgyvendinimu ir aprūpinimu, atstovai.

13.16. Evakuotų gyventojų apskaita atliekama pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą. Rajonuose ir miestuose organizuojamas adresų informacijos darbas.

14. Sveikatos priežiūros organizavimas

14.1. Avarijos Ignalinos AE atveju Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja, apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės organizuoja, o joms pavaldžios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo asmens bei visuomenės sveikatos priežiūrą.

14.2. Pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems teikia Ignalinos AE medicinos tarnyba. Nukentėjusieji iš surinkimo vietų į Visagino ligoninę evakuojami Ignalinos AE sveikatos punkto ir Visagino ligoninės greitosios medicinos pagalbos skyriaus transportu.

Medicinos pagalbą teikia Visagino ligoninės greitojo reagavimo medicinos pagalbos brigada ir kitas ligoninės skyrių bei padalinių medicinos personalas pagal atskirą planą (jeigu nepriimtas sprendimas evakuoti ligoninę).

Nukentėjusiesiems transportuoti, evakuoti bei teikti pirmąją medicinos pagalbą panaudojamos greitosios medicinos pagalbos brigados.

14.3. Nukentėjusieji, kurių viso kūno apšvitos dozė yra lygi arba viršija 1 Gy ir kuriems nustatyti kombinuoti sveikatos pakenkimai, siunčiami gydytis į Lietuvos onkologijos centrą arba Kauno medicinos universiteto klinikas. Esant galimybei bei siekiant išvengti kelių sveikatos priežiūros įstaigų užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, parenkama viena sveikatos priežiūros įstaiga, o reikalingi sveikatos priežiūros specialistai patelkiami iš kitų antrinio ar tretinio lygio šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Atsižvelgiant į radiacinę situaciją (vėjo kryptį, avarijos mastą, nukentėjusiųjų skaičių, sveikatos pakenkimų pobūdį), sprendimą, kokią sveikatos priežiūros įstaigą pasirinkti, priima Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centras. Šio centro sprendimu medicinos pagalbą nukentėjusiesiems privalo teikti bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga neatsižvelgiant į jos pavaldumą.

14.4. Sveikatos priežiūros įstaigos evakuojamos į tuos pačius rajonus kaip ir gyventojai. Iš evakuojamų gydymo įstaigų dalis ligonių išrašoma gydytis ambulatoriškai, sunkūs ligoniai evakuojami greitosios medicinos pagalbos stočių transportu.

14.5. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose medicinos pagalbą teikia greitosios medicinos pagalbos brigados (4 lentelė).

4 lentelė

Patelkiamų į TGEP greitosios medicinos pagalbos brigadų suvestinė

Rajonas	Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai	Ligoninės, pateikiančios greitosios medicinos pagalbos brigadas
	Imbradas	Rokiškio rajono centrinė ligoninė
Zarasų rajonas	Salakas	Utenos rajono centrinė ligoninė
	Degučiai	Zarasų rajono centrinė ligoninė
	Kazitiškis	Molėtų rajono centrinė ligoninė
Ignalinos rajonas
	N. Daugėliškis	Ignalinos rajono centrinė ligoninė
Utenos rajonas	Daugailiai	Utenos rajono centrinė ligoninė

Greitosios medicinos pagalbos brigados darbo trukmė – 8 valandos. Ligoninės užtikrina kitų brigadų parengimą ir atvykimą nustatytu laiku.

Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu Vilniaus m., Kauno m., Panevėžio m., Ukmergės r. ir Molėtų r. asmens sveikatos priežiūros įstaigose planuojamas papildomas lovų skaičius.

15. Stabiliojo jodo preparatų skyrimas

15.1. Sprendimus dėl stabiliojo jodo preparatų profilaktikos taikymo avarijos Ignalinos AE atveju priima apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai, gavę Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Stabiliojo jodo preparatai skiriami kelios valandos prieš avariją, jeigu prognozuojama, kad ji neišvengiamai įvyks, arba skubiai po avarijos (po 2–3 val.).

15.2. Ilgalaikių apsaugos priemonių zonos (50 km nuo Ignalinos AE) gyventojus stabiliojo jodo preparatais iš anksto aprūpina šios zonos rajonų (miestų) savivaldybės. Pastarosios juos įsigyja valstybės biudžeto lėšomis, išduoda gyventojams ir pakeičia dar nepasibaigus vartojimo terminui.

15.3. Likusios Lietuvos Respublikos teritorijos gyventojai stabiliojo jodo preparatais iš anksto apsirūpina bei laiku atnaujina atsargas patys. Gyventojams sudaromos sąlygos įsigyti stabiliojo jodo preparatų vaistinėse.

16. Evakuojamų gyventojų dozimetrinė kontrolė

16.1. Evakuojamų gyventojų dozimetrinę kontrolę tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose atlieka vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sudarytos dozimetrinės kontrolės grupės, į kurių sudėtį įtraukiami Radiacinės saugos centro ir teritorinių visuomenės sveikatos centrų bei jų filialų specialistai.

16.2. Esant dideliam evakavimo srautui geležinkelio ruože Visaginas–Vilnius, Ignalinos, Švenčionėlių ir Vilniaus geležinkelio stotyse organizuojami dozimetrinės kontrolės punktai. Punkte dirba atitinkamų Radiacinės saugos centro ir teritorinių visuomenės sveikatos centrų gydytojas higienistas ir laborantas dozimetrininkas. Individualios dozimetrinės kontrolės tvarką nustato Radiacinės saugos centras.

16.3. Konstatavus padidėjusią taršą, atliekamas deaktyvavimas. Pakartotinai atlikus dozimetrinę kontrolę ir įsitikinus, kad radioaktyvusis užterštumas neviršija normos, leidžiama vykti toliau.

16.4. Evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės duomenų higieninį įvertinimą atlieka Radiacinės saugos centro ir teritorinių visuomenės sveikatos centrų bei jų filialų specialistai.

16.5. Evakuojamų gyventojų individualios dozimetrinės kontrolės žurnalai pildomi pagal Radiacinės saugos centro nustatytą tvarką ir formą. Baigus evakavimą šie žurnalai laikomi Radiacinės saugos centre.

17. Priešgaisrinė apsauga

17.1. Atominėje elektrinėje gaisrų gesinimas ir avarijos padarinių likvidavimas organizuojamas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė generalinio direktoriaus 1999 m. birželio 23 d. patvirtintu „Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekstremalių situacijų Ignalinos AE ir Visagino mieste likvidavimo planu“.

17.2. Visagino miesto Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kuri saugo ir Ignalinos AE, nuolat budi autocisternos ir specialieji automobiliai. Į avarijų vietas technika, tarp jų ir iš kitų Lietuvos miestų, siunčiama pagal patvirtintą priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų padalinių patelkimo tvarkaraštį. Likviduoti avarijas patelkiami visi laisvi nuo tarnybos darbuotojai, parengiama rezerve esanti technika. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padaliniai į avarijų likvidavimo vietas atvyksta su individualiosiomis apsaugos ir dozimetrinės kontrolės priemonėmis.

17.3. Likvidavus avariją tikrinamas ugniagesių, technikos ir specialiosios įrangos radioaktyvusis užterštumas. Jei jis viršija leistinas normas, ugniagesiams atliekamas sanitarinis švarinimas, technika ir specialioji įranga deaktyvuojama.

17.4. Avarija atominėje elektrinėje likviduojama sąveikaujant su Ignalinos AE civilinės saugos ir ypatingųjų situacijų štabu, kurį sudaro visų atominės elektrinės avarinių tarnybų vadovai.

18. Viešosios tvarkos apsauga

18.1. Viešosios tvarkos apsaugą avarijos Ignalinos AE atveju organizuoja Vidaus reikalų ministerija, kuri:

18.1.1. stebi radiacijos lygį postuose, sudarytuose visuose policijos komisariatuose ir pataisos darbų įstaigose;

18.1.2. užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose bei pervežimo metu, evakuojant gyventojus iš skubių apsaugos priemonių zonos;

18.1.3. imasi priemonių, kad būtų išvengta panikos ir masinių neramumų;

18.1.4. užtikrina skubių apsaugos priemonių zonos apsaugą ir neįleidžia be atskiro leidimo į šią zoną žmonių ir transporto, o išleidžia iš jos tiktai per tarpinius gyventojų evakavimo punktus;

18.1.5. vykdo skubių apsaugos priemonių zonos užtvėrimą, blokavimą bei apsaugą visą parą, pamainomis po 12 valandų. Pamainai skiriami policijos pareigūnai ir pasitelkiami vidaus tarnybos daliniai, mokymo įstaigų ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgos;

18.1.6. pastato laikinuosius transporto kontrolės punktus penkiuose tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose – Imbrade, Degučiuose ir Salake (Zarasų rajone), Kazitiškyje ir N. Daugėliškyje (Ignalinos rajone);

18.1.7. išstato laikinus eismo reguliavimo postus gyventojų evakavimo maršrutuose;

18.1.8. sustiprina objektų apsaugą: Ignalinos rajone, Zarasų rajone ir Visagino mieste;

18.1.9. užtikrina valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą 30 km zonoje evakuacijos metu ir jai pasibaigus;

18.1.10. pasibaigus evakavimui, organizuoja ir vykdo viešosios tvarkos apsaugą ir patruliavimą nustatytais maršrutais Zarasuose, Visagine, Dūkšte ir Turmante;

18.1.11. suteikia informaciją vietos savivaldos institucijoms turimomis ryšių ir kitomis informacijos perdavimo priemonėmis apie susidariusią padėtį ir gresiantį pavojų;

18.1.12. registruoja nustatyta tvarka laikinojo apgyvendinimo vietose evakuotus gyventojus, patelkdama tam policijos komisariatų migracijos tarnybų darbuotojus;

18.1.13. teikia Adresų informacijos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus.

19. Materialinis-techninis aprūpinimas

19.1. Evakuotų žmonių maitinimą ir aprūpinimą būtiniausiomis prekėmis organizuoja ir vykdo tų rajonų ir miestų vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijoje apgyvendinami evakuoti gyventojai.

19.2. Maisto produktų, aprangos, avalynės pristatymą evakuotiesiems reikiamu laiku ir jų aptarnavimą organizuoja Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga bei Ūkio ministerija.

19.3. Prekybos bazėse ir visuomeninio maitinimo įmonėse sudaromi specialūs padaliniai, aprūpinantys gelbėjimo pajėgas ir nukentėjusius gyventojus maistu bei būtiniausiomis prekėmis. Avarijos padarinių likvidavimo dalyviai maitinami tik išėję iš užterštos teritorijos ir atlikus jiems sanitarinį švarinimą.

19.4. Gelbėjimo pajėgų ir technikos priežiūrą bei aprūpinimą organizuoja Ūkio, Susisiekimo, ministerijos per miestų ir rajonų savivaldybes.

19.5. Gelbėjimo techniką ir transportą, skirtą evakuacijai, naftos produktais aprūpina AB „Lietuvos kuras“ per miestų ir rajonų savivaldybes.

IV. Bendradarbiavimas tarptautiniu lygiu

Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas civilinės saugos srityje remiasi visuotinai pripažintais tarptautiniais civilinės saugos, žmogaus teisių apsaugos ir žmonių gerovės užtikrinimo principais, laikantis tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų.

Įvykus radiacinei avarijai Ignalinos AE, Civilinės saugos departamentas nustatyta tvarka nedelsdamas praneša apie įvykį, prognozuojamus jo padarinius kaimyninėms valstybėms.

Informacija apie Lietuvos Respublikoje įvykusią radiacinę avariją ar padidėjusią radiaciją perduodama užsienio šalims ir tarptautinėms organizacijoms tokia tvarka ir tiek, kiek to reikalauja 1986 m. konvencija dėl operatyvaus informavimo apie branduolinę avariją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl prisijungimo prie 1986 metų konvencijos dėl operatyvios informacijos apie branduolinę avariją“. Vykdant šio Vyriausybės nutarimo nuostatas, įvykus avarijai atominėje elektrinėje, Aplinkos ministerija pateikia VATESI informaciją apie esamas ir prognozuojamas hidrometeorologines sąlygas, aplinkos gama monitoringo rezultatus, vykdomas ir planuojamas radiacinės apsaugos priemones už sanitarinės apsaugos zonos ribų, prognozuojamą radioaktyviųjų medžiagų išsiveržimo į aplinką laiką. Radiacinės saugos centras pateikia VATESI informaciją apie vykdomas ir planuojamas gyventojų apsaugos priemones.

Savo ruožtu VATESI radiacinės avarijos atveju turi pateikti TATENA’i ir kaimyninėms valstybėms tiesiogiai arba per TATENA bei valstybėms, su kuriomis pasirašytos dvišalės arba daugiašalės sutartys, informaciją pagal 1986 m. Vienos konvencijos nustatytą formą:

- laikas, tikslios atominės elektrinės geografinės koordinatės ir avarijos pobūdis;

- spėjama arba nustatyta avarijos priežastis ir avarijos plėtros prognozė, susijusi su galimomis tarptautinėmis radioaktyviosiomis pernašomis;

- radioaktyviųjų teršalų savybės, įskaitant jų pobūdį, galimą fizinę ir cheminę formą, kiekį, sudėtį ir efektinį išmetimo aukštį;

- esamos ir prognozuojamos hidrometeorologinės sąlygos, būtinos tarptautinėms radioaktyviosioms pernašoms prognozuoti;

- aplinkos gama monitoringo rezultatai, susiję su tarptautinėmis radioaktyviosiomis pernašomis;

- vykdomos arba planuojamos radiacinės apsaugos priemonės už sanitarinės apsaugos zonos ribų;

- prognozuojamas radioaktyviųjų medžiagų emisijos kitimas bėgant laikui.

Kintant avarinei situacijai, ši informacija tikslinama ir perduodama TATENA’i ir kaimyninėms valstybėms tiesiogiai arba per TATENA bei valstybėms, su kuriomis pasirašytos dvišalės arba daugiašalės sutartys.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, būtina prisijungti prie Europos Bendrijos keitimosi skubia radiacine informacija sistemos (ECURIE).

CIVILINĖS SAUGOS

DEPARTAMENTO DIREKTORIUS                                                                PLK. A. PAULIKAS

______________