LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO PASKOLŲ IR FINANSINĖS PARAMOS, GAUNAMOS IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ BEI TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ ORGANIZACIJŲ
1993 m. birželio 24 d. Nr. 471
Vilnius
Siekdamos užtikrinti, kad tinkamai būtų naudojama finansinė parama, gaunama iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, ir grąžinamos užsienio paskolos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarką;
2. Pavesti Finansų ministerijai įsteigti užsienio paskolų politikos analizės padalinį, kuris kartu aptarnautų ir Valstybinę užsienio paskolų komisiją.
3. Nustatyti, kad Lietuvos bankas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės fiskalinis agentas užsienio paskolų tvarkymo klausimais. Šalių funkcijos, teisės ir pareigos įforminamos tarpusavio sutartimi. Prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos banku gali pavesti užsienio paskolų gavimą bei išmokėjimą pagal sutartį tvarkyti investiciniams ar komerciniams bankams, nustatydami šių bankų turtinę atsakomybę.
4. Įpareigoti Ekonomikos ministeriją rengti valstybės investicijų programą, šiuo tikslu analizuoti ir teikti Valstybinei užsienio paskolų komisijai išvadas bei pasiūlymus dėl ministerijų, kitų valstybinių tarnybų, ūkio subjektų bei savivaldybių pateiktų investicinių projektų, finansuotinų iš užsienio paskolų. Teikiant pasiūlymus dėl konkrečių projektų finansavimo, atsižvelgiama į prioritetines valstybės ūkio plėtojimo kryptis, nacionalinėse ir valstybės remiamose programose numatytus objektus.
5. Nustatyti, kad:
5.1. visos užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, registruojamos Finansų ministerijoje. Registravimo liudijimo nuorašą Finansų ministerija pateikia Lietuvos bankui;
5.2. užsienio paskolos, kurias pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas, bei užsienio paskolos, kurias ima ūkio subjektai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos, registruojamos Lietuvos banke. Lietuvos bankas šių paskolų registravimo duomenis kiekvieną mėnesį pateikia Finansų ministerijai;
5.3. Lietuvos Respublikos bankai negali vykdyti operacijų pagal paskolų sutartis, jeigu šios paskolos neįregistruotos 5.1 ir 5.2 punktuose nurodyta tvarka;
5.4. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas vykdo užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, apskaitą, kontroliuoja finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat planuoja ir atlieka mokėjimus pagal šias paskolas.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turi patvirtinti nurodytųjų paskolų apskaitos tvarką.
Finansų ministerija praneša Lietuvos bankui apie užsienio valiutos poreikį ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki paskolos grąžinimo ar palūkanų mokėjimo pradžios.
Lietuvos bankas kontroliuoja Lietuvos valstybės užsienio skolos būklę ir jos grąžinimą.
6. Nustatyti, kad už Tarptautinio valiutos fondo paskolos, skirtos lito stabilizavimo fondui, apskaitą, naudojimą, mokėjimus ir grąžinimą atsakingas Lietuvos bankas.
7. Visų nuosavybės formų ūkio subjektai bei organizacijos, kurie iki šio nutarimo priėmimo dienos yra gavę ir dar negrąžinę užsienio paskolų konvertuojama valiuta, turi nepriklausomai nuo to, ar jiems buvo suteikta Lietuvos valstybės garantija, iki 1993 m. birželio 30 d. pranešti apie tai Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui, vadovaudamiesi Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarka.
8. Pavesti Finansų ministerijai tvarkyti finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių, užsienio juridinių asmenų, tarptautinių finansinių ir bankinių organizacijų bei įvairių fondų, apskaitą.
Ministerijos, departamentai, kitos valstybinės tarnybos, bankai, visuomeninės organizacijos ir fondai turi pateikti Finansų ministerijai pagal jos nustatytą formą informaciją apie joms teikiamą paramą arba priimtus sprendimus ją suteikti per 10 dienų nuo dokumentų pasirašymo.
9. Nustatyti, kad:
9.1. konvertuojama valiuta, kurią valstybinės institucijos (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienyje) gauna kaip negrąžintiną finansinę paramą, pervedama į Lietuvos valstybės biudžeto valiutinę sąskaitą. Finansų ministerija gautas lėšas parduoda Lietuvos bankui;
9.2. jeigu negrąžintinos finansinės paramos teikėjas nurodo šios paramos paskirtį, lėšos iš Lietuvos valstybės biudžeto, gautos Lietuvos Respublikos pinigais už Lietuvos banke parduotą finansinę paramą, perduodamos valstybinei institucijai, kuriai ši parama yra numatyta suteikti ir kuri atsako už šių lėšų naudojimą pagal paskirtį;
10. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos turi kas 5 dienas teikti pagal suderintą formą Finansų ministerijai informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautą humanitarinę pagalbą bei labdaros siuntas, nurodydamas siuntėją, gavėją, pobūdį, kiekį ir kainą.
12. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 887 „Dėl valstybės paskolų ir kreditų gavimo iš tarptautinių finansinių organizacijų ar valstybių, priklausančių G-24 grupei, sutarčių rengimo“ (Žin., 1992, Nr. 36-1110);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 4 d. potvarkį Nr. 94p „Dėl Valstybės paskolų ekspertų komisijos sudarymo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 84 „Dėl Vyriausybinės valstybės paskolų komisijos sudarymo“ (Žin., 1993, Nr. 7-163).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Lietuvos banko valdybos
1993 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 471
Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarka
Bendroji dalis
1. Ši tvarka reglamentuoja užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimą, paskirstymą ir grąžinimą bei nustato institucijas, kurios atsako už Lietuvos valstybės užsienio skolos valdymą.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. užsienio paskola – pinigų suma, gaunama ne iš Lietuvos Respublikos rezidentų – užsienio valstybių vyriausybių, tarptautinių finansinių organizacijų, bankų, kompanijų ir kitų institucijų – ir grąžinama užsienio valiuta, prekėmis ar paslaugomis;
2.2. užsienio paskola, gaunama Lietuvos valstybės vardu – paskola, kurios gavimo sutartis, Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas arba jam pavedus – finansų ministras, o kartais ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas;
2.3. užsienio paskola, imama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija – Lietuvos Respublikos ūkio subjektų imama paskola, kurios grąžinimo garantiją pasirašo finansų ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus;
2.4. Lietuvos valstybės užsienio skola – užsienio paskolų, gautų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, suma;
2.5. oficialūs užsienio kredito šaltiniai – paskolos, gaunamos iš užsienio valstybių vyriausybių, bankų bei juridinių asmenų ir tarptautinių finansinių organizacijų;
2.6. užsienio paskola investicinėms (plėtojimo) programoms – paskola investiciniams ūkio plėtojimo projektams finansuoti;
2.7. importo paskola – užsienio paskola importinėms prekėms, įskaitant įrengimus bei atsargines dalis, įsigyti;
Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu
3. Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, gali būti naudojamos šioms reikmėms:
4. Iš užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, gali būti finansuojami tik projektai, kuriuos įgyvendinant siekiama bent vieno iš šių tikslų:
5. Valstybinė užsienio paskolų komisija (toliau vadinama – komisija) parengia artimiausio ketvirčio, pusmečio, metų skolinimosi programas. Prieš rengdama šias programas, komisija nustato bendrą Lietuvos valstybės užsienio skolos limitą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybinių įmonių bei privataus sektoriaus poreikius. Komisija turi atsižvelgti į lėšų, kurių reikia jau turimai užsienio skolai padengti (įskaitant senų skolų refinansavimą naudingesnėmis sąlygomis), kiekį.
6. Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos teikia komisijai informaciją, kurios reikia skolinimosi programai parengti. Ekonomikos ministerija teikia komisijai informaciją apie atrinktus projektus, numatomus finansuoti iš užsienio paskolų, apie mokėjimų balanso būklę, kitos ministerijos, valstybinės tarnybos ir savivaldybės – apie importo paskolų poreikį, Lietuvos bankas – apie mokėjimų balanso būklę, Lietuvos valstybės užsienio skolą ir galimybes skolintis užsienio kapitalo rinkoje.
Visa medžiaga, skirta komisijai, pateikiama Finansų ministerijos Užsienio paskolų politikos analizės padaliniui.
7. Lietuvos bankas, Ekonomikos ministerija, kitos ministerijos, valstybinės tarnybos ir savivaldybės, atsižvelgdamos į šioje tvarkoje nurodytus bei komisijos keliamus reikalavimus, nustato kriterijus joms pateikiamai medžiagai užsienio paskolų klausimais, kuri bus pateikta komisijai.
8. Komisija gautus projektus nagrinėja atsižvelgdama į jų svarbą, efektyvumą, paskolos grąžinimo galimybes ir kitas sąlygas. Komisijos darbe, be nuolatinių narių, gali dalyvauti ir atitinkami ekspertai.
9. Visas užsienio paskolas, gautas Lietuvos valstybės vardu ir perduodamas konkretiems projektams finansuoti, privalo grąžinti jas gavęs ūkio subjektas. Ši tvarka taikoma ir palūkanoms bei kitiems mokėjimams pagal sutartis. Nepriklausomai nuo to, kur bus investuojamos lėšos, projektuose turi būti garantuotas paskolos grąžinimas.
10. Nurodyti 9 punkte reikalavimai, išimties būdu, komisijai pasiūlius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, netaikomi kai kurioms socialinės apsaugos bei žemės ūkio programoms. Šiuo atveju Lietuvos valstybės biudžete numatomos lėšos, reikalingos paskolai grąžinti bei palūkanoms sumokėti.
11. Užsienio paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu, suteikimo, grąžinimo, palūkanų mokėjimo, taip pat kitų mokėjimų pagal sutartį sąlygos ir tvarka numatomos Finansų ministerijos ir ūkio subjekto, gaunančio paskolą konkrečiam projektui finansuoti, sutartyje. Paskola gali būti duodama dalimis priklausomai nuo lėšų naudojimo. Už suteiktą paskolą imama iki 3 procentų paskolos sumos rinkliava. Šios lėšos įskaitomos į atskirą garantijų sąskaitą. Rinkliava sumokama Lietuvos Respublikos pinigais, perskaičiavus paskolos sumą pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos apskaitos kursą paskolos gavimo dieną.
12. Komisija, sudariusi skolinimosi programą, pateikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne ilgiau kaip kalendoriniams metams (pusmečiui). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria skolinimosi programai, įgaliojimai derėtis dėl užsienio paskolos gavimo ir pasirašymo suteikiami finansų ministrui. Finansų ministro įsakymu sudaroma derybų grupė, į kurią įtraukiami atrinktų projektų vykdytojų, Lietuvos banko atstovai bei ekspertai.
13. Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, sutartis, suderinta su oficialiu kredito šaltiniu, pateikiama Lietuvos Respublikos Seimui. Ši sutartis gali būti pasirašyta tik Lietuvos Respublikos Seimui pritarus.
14. Užsienio paskola, gaunama Lietuvos valstybės vardu, paimama, išmokama bei grąžinama per Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinį fiskalinį agentą – Lietuvos banką. Kai kuriais atvejais, suderinus su Lietuvos banku, šios funkcijos gali būti pavestos kitiems bankams.
15. Komisijos sprendimu dalis užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, gali būti perduodama projektams finansuoti per komercinius bankus. Šiuo atveju projektus parenka patys bankai, remdamiesi paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis. Komerciniai bankai atsako už šių paskolų grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kitų mokėjimų vykdymą pagal sutartį.
16. Ūkio subjektas (skolininkas), gavęs iš užsienio paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu, lėšų konkrečiam projektui finansuoti, privalo atidaryti sąskaitą Lietuvos banke arba kitame banke, kuriam pavestos Lietuvos Respublikos Vyriausybės fiskalinio agento funkcijos. Į šią sąskaitą sutartyje numatytu laiku pervedamos reikiamos sumos valiuta, kuria buvo gauta paskola, reikalingos palūkanoms sumokėti ir paskolai grąžinti.
17. Bankas, atliekantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės fiskalinio agento funkcijas, turi teisę besąlygiškai nurašyti nuo ūkio subjekto sąskaitos lėšas užsienio valiutai, kurios reikia paskolai grąžinti bei palūkanoms sumokėti, įsigyti.
Užsienio paskolos, imamos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos dėl užsienio paskolų, kurias ima ūkio subjektai, paprastai neduodamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šias garantijas duoda tik perėjimo į rinką laikotarpiu, kol tokių garantijų negali duoti Lietuvos Respublikos bankai.
20. Pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl paskolų garantijų suteikimo, jeigu projektas viršija 3 mln. JAV dolerių, pateikia komisija. Jeigu projektas nesiekia 3 mln. JAV dolerių, sprendimą dėl garantijų priima komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba komisijai pritarus, garantiją pasirašo finansų ministras.
21. Norint gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantiją dėl užsienio paskolos, komisijai pateikiama medžiaga, nurodyta 6 punkte. Kartu pateikiama investicinio arba komercinio banko, per kurį numatoma įgyvendinti projektą, išvada.
22. Už duotą garantiją imama iki 3 procentų užsienio paskolos sumos rinkliava. Konkretų rinkliavos dydį nustato komisija priklausomai nuo rizikos laipsnio.
Rinkliava sumokama Lietuvos Respublikos pinigais, perskaičiavus užsienio paskolos sumą pagal Lietuvos banko nustatomą užsienio valiutos apskaitos kursą paskolos gavimo dieną.
Rinkliava sumokama į specialią garantijų sąskaitą, atidarytą Finansų ministerijos vardu. Šiomis lėšomis disponuoja Finansų ministerija. Prireikus iš šios sąskaitos ministerija apmoka pagal išduotus garantinius įsipareigojimus.
Apskaita ir atskaitomybė
23. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku nustato užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, apskaitos tvarką ir vykdo šią apskaitą.
24. Nurodyta 23 punkte apskaita tvarkoma pagal užsienio paskolų rūšis, nurodytas 3 punkte, taip pat trukmę, oficialius paskolos šaltinius ir kitus duomenis, kurių reikia Lietuvos valstybės užsienio skolai efektyviai valdyti.
25. Ūkio subjektai, gavę užsienio paskolą, kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui ataskaitą apie paskolos naudojimo ir grąžinimo būklę pagal Finansų ministerijos nustatytą formą. Šią ataskaitą pateikia ir bankai, kuriems leista vykdyti užsienio paskolų operacijas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Lietuvos banko valdybos
1993 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 471
Valstybinė užsienio paskolų komisija
| Komisijos pirmininkas |
– |
Lietuvos Respublikos Ministras |
| Pirmininkas Komisijos pirmininko pavaduotojai: |
– |
finansų ministras |
|
|
– |
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas |
|
|
– |
ekonomikos ministras |
| Komisijos sekretorius |
– |
Finansų ministerijos Užsienio paskolų politikos analizės padalinio vadovas |
| Komisijos nariai: |
– |
finansų ministro pavaduotojas |
|
|
– |
Lietuvos banko Tarptautinio departamento direktorius |
|
|
– |
Lietuvos banko Investicijų departamento direktorius |
|
|
– |
užsienio reikalų ministro pavaduotojas |
|
|
– |
Ekonomikos ministerijos Investicijų departamento direktorius |
|
|
– |
Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorius |
|
|
– |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas finansų ir iždo klausimais |
|
|
– |
komercinio banko valdybos pirmininkas |
|
|
– |
Lietuvos Respublikos Seimo Finansų ir biudžeto komiteto atstovas |
|
|
– |
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento atstovas |
______________