LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PAPILDOMŲ LAIKINŲ PRIEMONIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI APSAUGOTI

 

1990 m. rugsėjo 10 d. Nr. 279

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažymi, kad kuriant savarankišką Lietuvos Respublikos ekonomiką, likviduojant administracinės komandinės sistemos bei ekonominės blokados padarinius, esant atotrūkiui tarp pinigų masės ir prekių kiekio apyvartoje, blogėja Respublikos gyventojų aprūpinimas prekėmis, uždirbtos lėšos nesudaro jiems sąlygų didinti vartojimą.

Siekdami apsaugoti Respublikos gyventojų interesus, geriau subalansuoti prekių išteklius ir gyventojų turimų pinigų masę ir tuo pagrindu stabilizuoti gyventojų aprūpinimą prekėmis, iki bus priimti įstatymai, susiję su ekonomikos reformos įgyvendinimu bei privatizacija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

 

I. Pinigų cirkuliacijos srityje

 

1. Pasiūlyti Lietuvos bankui:

a) nurodyti specializuotiems bankams išduoti susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms grynus pinigus darbo užmokesčiui išmokėti, neviršijant nustatyto 1990 metams darbo užmokesčio fondo (normatyvų), įvertinus gamybos programos vykdymą;

b) sugriežtinti grynų pinigų išdavimo kontrolę, užtikrinti, kad susivienijimams, įmonėms (įskaitant ir kooperatyvus) bei organizacijoms nebūtų išduodami iš banko kasų grynieji, išskyrus lėšas darbo užmokesčiui, žemės ūkio produkcijos valstybiniam supirkimui, limituojamoms ūkio išlaidoms bei komandiruotėms;

c) obligacijas, sertifikatus realizuoti tik gyventojams;

d) išnagrinėti galimybes, įvedus Lietuvos Respublikos sienos ekonominės apsaugos kontrolę, atidaryti užsienio firmoms sąskaitas atsiskaityti rubliais už atvežtines plataus vartojimo prekes;

e) kartu su Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Prekybos ministerija, Ekonominių ryšių su užsieniu departamentu ir kitais bankais iki 1990 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valiutos supirkimo ir pardavimo per bankus, taip pat dėl prekybos už valiutą tvarkos.

2. Leisti susivienijimams, įmonėms bei organizacijoms savarankiškai nustatyti tarifinius atlygius ir naudotis darbo apmokėjimui skirtomis lėšomis.

3. Įvesti nuo 1990 m. spalio 1 d. maksimalaus darbo apmokėjimo apribojimus valstybinėms bei kooperatinėms įmonėms ir organizacijoms.

Socialinės apsaugos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija turi nustatyti darbo apmokėjimo apribojimo tvarką.

4. Uždrausti kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, besiverčiančioms komercine ūkine veikla, taip pat susivienijimams, įmonėms bei organizacijoms pervesti pinigus į indėlių sąskaitas Lietuvos taupomajame banke, išskyrus išmokamą darbo užmokestį.

5. Finansų ministerija, Statistikos departamentas kartu su miestų ir rajonų valdybomis turi griežtai kontroliuoti apskaitos būklę kooperatyvuose.

Miestų ir rajonų valdybos privalo sustiprinti kooperatyvų veiklos kontrolę, nutraukti veiklą tų kooperatyvų, kurie verčiasi draudžiama ar nenumatyta įstatuose veikla arba po įspėjimo neužtikrina reikiamos apskaitos ir atskaitomybės.

Rekomenduoti miestų ir rajonų valdyboms spręsti klausimą dėl kooperatyvų, veikiančių valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose, veiklos nutraukimo.

6. Uždrausti valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms parduoti ir išnuomoti kooperatyvams (išskyrus vartotojų kooperaciją ir kolūkius) gamybinei ar kitai pagrindinei veiklai skirtas patalpas ir kitas pagrindines priemones.

Nustatyti, kad iš valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurios po šio nutarimo priėmimo pardavė arba išnuomojo kooperatyvams gamybinei ar kitai pagrindinei veiklai skirtas patalpas ir kitas pagrindines priemones, neginčo tvarka išieškoma į biudžetą parduotų arba išnuomotų po šio nutarimo priėmimo pagrindinių priemonių vertė.

7. Uždrausti susivienijimams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kooperatyvams atsiskaityti tarpusavyje grynais pinigais, jeigu atsiskaitymo suma yra didesnė kaip 100 rublių.

 

II. Prekių išvežimo bei įvežimo, taip pat asmenų vykimo per Lietuvos Respublikos sieną reguliavimo srityje

 

8. Organizuoti Lietuvos Respublikos sienos ekonominę apsaugą.

Tuo tikslu:

a) nuo 1990 m. spalio 1 d. pradėti Lietuvos muitinės veiklą, formuoti Krašto apsaugos departamento tarnybas Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai užtikrinti, sukurti jų veiklai būtiną materialinę techninę bazę;

b) miestų ir rajonų valdybos turi teikti Lietuvos muitinei ir Krašto apsaugos departamentui paramą steigiant Lietuvos Respublikos sienos ekonominės apsaugos tarnybas ir kuriant jų materialinę techninę bazę;

c) Ekonominių ryšių su užsieniu departamentas kartu su Lietuvos muitine, Krašto apsaugos departamentu, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentu turi parengti ir iki 1990 m. rugsėjo 12 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei laikiną Muitų įstatymo projektą.

Krašto apsaugos departamentas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija ir Valstybės saugumo departamentu turi parengti ir iki 1990 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kitų Lietuvos Respublikos sienos ekonominę apsaugą reglamentuojančių dokumentų projektus.

9. Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai organizuoti ir Lietuvos muitinės veiklai su kaimyninėmis valstybėmis koordinuoti sudaryti šią darbo grupę: A. Butkevičius, M. Laurinkus, R. Purtulis, S. D. Umbrasas, V. Zabarauskas, Lietuvos Respublikos vyriausiasis muitininkas.

10. Bandomos pergabenti per sieną prekės, jeigu jos įtrauktos į draudžiamų išvežti prekių sąrašą arba jų vertė viršija nustatytąją sumą, turi būti konfiskuojamos ir realizuojamos įstatymo nustatyta tvarka, skiriant iki 30 procentų už jas gautų lėšų Lietuvos Respublikos sienos ekonominės apsaugos tarnybų darbuotojams skatinti.

Pavesti Lietuvos muitinei kartu su Finansų ministerija, Prekybos ministerija ir Ekonominių ryšių su užsieniu departamentu iki 1990 m. spalio 1 d. nustatyti laikiną konfiskuotų prekių realizavimo tvarką.

11. Įpareigoti prekybos su užsieniu dalyvius vadovautis atitinkamų Respublikos organų išduodamomis kvotomis ir licencijomis, atsižvelgiant į Lietuvos banko išvadas, pateikiamas atskirai nustatyta tvarka.

Ekonominių ryšių su užsieniu departamentas kartu su Materialinių išteklių ministerija ir Prekybos ministerija, dalyvaujant Lietuvos bankui, turi iki 1990 m. spalio 15 d. patikrinti prekybos su užsieniu dalyvių vykdomų operacijų teisėtumą.

12. Įpareigoti susivienijimus, įmones ir organizacijas griežtai vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. kovo 15 d. potvarkį Nr. 69p, laikinai draudžiantį jiems išvežti iš Respublikos žaliavas, medžiagas, produkciją, maisto ir ne maisto prekes, pagamintas virš valstybinio užsakymo ir daugiau negu numatyta ilgalaikėse ir tiesioginėse sutartyse, sudarytose iki 1990 m. rugsėjo 1 dienos.

Esant gamybiniam būtinumui, nurodytųjų prekių ir produkcijos išvežimą bei paslaugų teikimą susivienijimai, įmonės bei organizacijos privalo suderinti su Materialinių išteklių ministerija ar Prekybos ministerija ir gauti jų leidimą (atitinkamai pagal prekių ir produkcijos rūšį).

Uždrausti susivienijimams, įmonėms (įskaitant ir kooperatyvus) bei organizacijoms išvežti be atitinkamo leidimo kultūros vertybes, įmonių turtą bei techninę intelektualinę produkciją.

Lietuvos bankas, organizuodamas atsiskaitymus per specializuotus bankus, turi kontroliuoti, kaip susivienijimai, įmonės bei organizacijos laikosi šiame punkte numatytų reikalavimų.

13. Materialinių išteklių ministerija, Prekybos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Energetikos ministerija bei kitos ministerijos kartu su Ekonomikos ministerija turi sudaryti visų prekių ir materialinių išteklių balansus pagal TSRS respublikas, tarp jų ir autonomines, taip pat kraštus bei sritis ir iki 1990 m. lapkričio 15 d. užbaigti sudaryti prekybos sutartis.

14. Ekonomikos ministerija, Materialinių išteklių ministerija, Prekybos ministerija ir Ekonominių ryšių su užsieniu departamentas, remdamiesi sudarytomis tarpvalstybinėmis sutartimis, turi nustatyti kvotas ir kartu su kitomis ministerijomis bei departamentais pranešti jas įmonėms gamintojoms. Nustatyti, kad formuojant 1991 metų valstybinį užsakymą ar kvotas, gali būti paliekama įmonių žinioje priklausomai nuo įmonių specializacijos ir gaminių paskirties nuo 5 iki 100 procentų produkcijos tiesioginiams mainams.

Lietuvos Respublikos įmonės tęsia dvišalių sutarčių 1991 metams rengimą su TSRS, jos respublikų ir kitų valstybių partneriais. Sutartys su kitų valstybių partneriais dėl galutinės svarbios vidaus rinkai produkcijos, neskaitant įmonių žinioje paliekamos jos dalies, turi būti derinamos su atitinkama valstybinį užsakymą, kvotas ir licencijas išduodančia ministerija.

15. Kol nebus padidintas muitinių laidumas bei galutinai suderinta su TSR Sąjunga asmenų vykimo per Lietuvos Respublikos sieną tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. liepos 1 d., nustatyti, kad Lietuvos gyventojai gali išvykti nuosavu autotransportu į užsienį (išskyrus TSRS, Estijos Respubliką ir Latvijos Respubliką) pagal privatų kvietimą ne daugiau kaip kartą per metus, išskyrus išvykas pas artimus gimines (tėvai, vaikai, broliai, seserys, sutuoktiniai) jų ligos arba mirties atvejais.

16. Pavesti Ekonominių ryšių su užsieniu departamentui parengti ir iki 1990 m. rugsėjo 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus su atitinkamomis ministerijomis bei valstybinėmis tarnybomis pasiūlymus dėl kolektyvinio turizmo sureguliavimo.

 

III. Vidaus prekybos organizavimo srityje

 

17. Miestų ir rajonų valdybos nuo 1990 m. spalio 1 d. turi organizuoti prekių pardavimą Respublikos gyventojams pagal vizitines korteles.

18. Prekybos ministerija, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga kartu su miestų ir rajonų valdybomis turi:

a) atsižvelgdamos į esamus prekių išteklius ir jų paklausą, peržiūrėti maisto ir ne maisto prekių vienkartinio pardavimo vienam gyventojui normas;

b) neįtraukti į parduotuvių, prekiaujančių komercinėmis kainomis, prekių sąrašą pirmojo būtinumo prekių;

c) parengti bendras rekomendacijas miestų ir rajonų valdyboms dėl gyventojų informavimo nuo 1990 m. rugsėjo 15 d. apie gaunamų prekių fondus ir jų paskirstymą tvarkos;

d) išnagrinėti ir iki 1990 m. spalio 15 d. parengti prekių pardavimo Respublikos gyventojams pagal specialius limitinius čekius tvarką ir pateikti suderintus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

e) leisti valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organizacijoms priimtas iš gyventojų prekes pardavinėti komiso pagrindais už sutartines kainas.

19. Uždrausti susivienijimams, įmonėms bei organizacijoms:

a) savavališkai, be pagrindo nutraukti sudarytas su prekybos organizacijomis prekių tiekimo sutartis. Pažeidusieji šį reikalavimą baudžiami įstatymų nustatyta tvarka;

b) keistis tarpusavyje prekėmis, kurios parduodamos Respublikos gyventojams pagal talonus arba normuotai, kad būtų galima geriau aprūpinti jomis įmonių darbuotojus.

20. Rekomenduoti miestų ir rajonų valdyboms ne vėliau kaip per 2 savaites paskirstyti gaunamas rinkos fondo prekes.

21. Įpareigoti Prekybos ministeriją kartu su Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, miestų ir rajonų valdybomis iki 1990 m. spalio 15 d. parengti prekyviečių sureguliavimo, taip pat prekiaujančių asmenų registravimo bei apmokestinimo tvarką.

22. Pavesti Finansų ministerijai per mėnesį parengti pasiūlymus dėl mokesčių inspekcijų bei kitų kontrolės organų darbuotojų materialinio skatinimo už mokesčių tvarkos ir kitų finansinių pažeidimų atskleidimą.

23. Sudaryti šią nuolatinę vidaus rinkos apsaugos darbo koordinavimo grupę: K. Prunskienė, A. Brazauskas, V. Baldišis, R. Kozyrovičius, M. Misiukonis, V. Navickas, R. Purtulis, A. Sinevičius.

24. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentui imtis priemonių kooperatyvų, taip pat susivienijimų, įmonių bei organizacijų veiklos vykdant šį nutarimą kontrolei stiprinti.

25. Aprobuoti Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo dėl atsakomybės už prekybos taisyklių, prekių supirkimo, jų išvežimo ar išsiuntimo už Lietuvos Respublikos ribų tvarkos pažeidimus projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRĖ PIRMININKĖ                                                                                     K. PRUNSKIENĖ