LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL 2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemonIŲ įgyvendinIMO teisės aktų rengimo koncepcijOS PATVIRTINIMO
2013 m. kovo 4 d. Nr. 3D-170
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2010, 125-6405), 9.2 punktu, ir atsižvelgdamas į Pasirengimo įgyvendinti 2014–2020 m. Tiesioginių išmokų, Kaimo plėtros bei Žuvininkystės programas veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-864 (žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-83 redakcija), 211 punktą:
1. T v i r t i n u 2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemonių įgyvendinimo teisės aktų rengimo koncepciją (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atsižvelgti į 2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemonių įgyvendinimo teisės aktų rengimo koncepcijos nuostatas rengiant, derinant, tvirtinant, keičiant pirmiau minėtus teisės aktus;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-170
2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemoniŲ įgyvendinIMO teisės aktų rengimo koncepcija
1. 2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemonių įgyvendinimo teisės aktų rengimo koncepcija (toliau – Koncepcija) nustato teisės aktų, reglamentuojančių 2014–2020 m. Europos Sąjungos ir valstybės paramos priemones (toliau – teisės aktai), rengimo, derinimo, tvirtinimo ir keitimo principus. Koncepcija taikoma Žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie dalyvauja teisės aktų rengimo procese.
2. Teisės aktai turi būti rengiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991), Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu (Žin., 2011, Nr. 88-4229) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių teisės aktų rengimą, reikalavimų.
3. Visuose teisės aktuose (taip pat ir reglamentuojančiuose skirtingų fondų ar paramos programų priemonių administravimą) analogiškos nuostatos bei procesai turi būti aprašomi maksimaliai vienodai, nustatant aiškias institucijų atsakomybių ribas. Skirtinguose teisės aktuose nustatyti analogiškų veiksmų atlikimo terminai turi būti kiek įmanoma vienodesni.
4. Teisės akto nuostatos turi suteikti kuo daugiau duomenų apsikeitimo elektroniniu būdu bei elektroninių dokumentų naudojimo galimybių.
5. Teisės akte turi būti aiškiai numatyti kriterijai, pagal kuriuos turi būti priimami konkretūs sprendimai, tai yra nurodomos sąlygos, kurioms esant institucija, tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka atitinkamus veiksmus (nustato pareiškėjo rizikingumą, parenka sankcijos dydį ir panašiai).
6. Teisės aktuose turi būti siekiama nustatyti optimalų reikalavimų galimiems pareiškėjams skaičių, o atitiktis nustatytiems reikalavimams kiek įmanoma patikrinama per viešuosius registrus ar duomenų bazes.
7. Nustatant sankcijas už teisės aktų nuostatų pažeidimus, jų dydis turi būti proporcingas padarytam pažeidimui.
8. Teisės aktai ir jų reglamentavimo dalykas:
8.1. Administravimo taisyklės reglamentuoja bendras paramos programos nuostatas, taikomas visoms paramos programos priemonėms;
8.2. Įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja paramos pagal konkrečias paramos programos priemones reikalavimus (tinkamumo kriterijai, pirmumo kriterijai, galimi pareiškėjai, prisiimami įsipareigojimai ir pan.);
9. Turi būti siekiama, kad galimi pareiškėjai turėtų galimybę tinkamai ir laiku pateikti paraiškas ir kitus dokumentus, o institucijos turėtų galimybę tinkamai ir laiku priimti paraiškas ir kitus dokumentus ir juos administruoti. Tuo tikslu turi būti laikomasi šių principų:
9.1. konkrečios paramos priemonės įgyvendinimo taisyklių projektas parengiamas ir pateikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms bei socialiniams partneriams;
10. Rengiant teisės aktus turi būti įvertinama galimybė atsisakyti paramos sutarčių su pareiškėjais sudarymo. Atsisakius paramos sutarčių, visas paramos gavimo sąlygas bei įsipareigojimus būtina nurodyti taisyklėse ir paraiškoje. Paraiškos ir mokėjimo prašymo forma turi būti kaip įmanoma paprastesnė ir trumpesnė, nurodant pareiškėjui ar paramos gavėjui pateikti tik tuos duomenis, kurių jis nebuvo pateikęs anksčiau.
11. Teisės aktuose turėtų būti nustatyta, jog paramos administravimo procese sprendimai (dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, komisijų, darbo grupių sudarymo ir panašiai) priimami žemės ūkio ministro įsakymu arba Agentūros nustatyta tvarka.
12. Rengiant teisės aktus, projekto rengėjas turi atlikti teisės akto projekto atitikties Europos Sąjungos teisės aktų (direktyvų, reglamentų, sprendimų ir kt.) nuostatoms analizę ir parengti Europos Sąjungos teisės aktų ir rengiamo teisės akto projekto nuostatų atitikties lentelę, kuri pridedama prie teisės akto projekto aiškinamojo rašto.
13. Turi būti siekiama, jog teisės aktai būtų keičiami kuo rečiau, t. y. ne daugiau kaip vieną kartą per metus, todėl visi planuojami pakeitimai turi būti sisteminami ir atliekami kartu. Agentūra pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų gali teikti ne daugiau kaip du kartus per metus.
14. Paramos paraiškų priėmimo, paramos paraiškų ar mokėjimo prašymų vertinimo ir administravimo metu teisės aktai neturėtų būti keičiami, siekiant išvengti galimo pareiškėjų ir paramos gavėjų lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų pažeidimo.