LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1, 3, 7, 12, 34, 77 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU PRIEDU ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2007 m. gruodžio 28 d. Nr. 1K-1215
Vilnius
1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymu (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti,
Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo pagrindinis tikslas yra į nacionalinę teisę perkelti 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB (toliau – Direktyva). Įgyvendinant minėtos Direktyvos nuostatas, Įstatymo 6 straipsniu keičiamo devintojo skirsnio 66 straipsnio 6 dalis numato, jog siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, Įstatymo 1 priede įvardinti duomenys turi būti saugomi 12 mėnesių. Šiuo reglamentavimu keičiama dabar galiojanti įstatymo nuostata, numatanti, kad ūkio subjektai, teikiantys ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę fiksuoti ir saugoti elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius tik tiek, kiek yra būtina šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti, įpareigojant juos savo lėšomis saugoti Įstatyme nurodytus duomenis, reikalingus nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslams, ilgesnį laikotarpį nei yra reikalinga šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad „nusikaltimų užkardymas, tyrimas, nustatymas yra valstybės nuolatinė funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis.”
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia tai, kad negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektai būtų įpareigoti nuolat savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, finansuojamoms valstybės lėšomis, vykdyti. Ne valstybės nuosavybės subjektai gali būti įpareigoti savo nuosavybe prie visuomenės ypatingų reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos.
Remiantis minėtame Konstitucinio Teismo nutarime atskleista konstitucine nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos samprata, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir viešųjų ryšių tinklų teikėjai – ne valstybės nuosavybės subjektai – gali būti įpareigoti išsaugoti ir įstatymų numatyta tvarka kompetentingoms institucijoms neatlygintinai teikti jų generuojamus arba tvarkomus duomenis, tačiau negali būti reikalaujama, kad šiam įpareigojimui vykdyti būtiną įrangą, kuri nėra reikalinga šių ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti, jie įsigytų ir jos technines galimybes palaikytų savo lėšomis.
2 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymą;
2) siūlau papildyti Įstatymo 6 straipsniu keičiamo devintojo skirsnio 65 straipsnį šia 3 dalimi:
„3. Ūkio subjektai, teikiantys viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) viešųjų ryšių tinklus, savo lėšomis fiksuoja ir saugo šio straipsnio 1 dalyje išvardintus duomenis, kurie yra būtini jų ūkinei veiklai užtikrinti. Įrangos, nebūtinos ūkio subjekto, teikiančio viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) viešųjų ryšių tinklus, ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos šio Įstatymo 1 priede išvardintiems duomenims saugoti, įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Ryšių reguliavimo tarnybos išvadas, įvertinančias nebūtinos ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių paslaugas ir (ar) viešųjų ryšių tinklus, ūkinei veiklai užtikrinti įrangos įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo sąnaudas. Viešųjų ryšių tinklų tiekėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo pateikti informaciją, būtiną Ryšių reguliavimo tarnybos išvadoms parengti.”
3 straipsnis.