Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1969
2010 m. gruodžio 22 d. Nr. 1806
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5‑97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-949 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1969 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2010, Nr. 86-4523) nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktas), taigi jų pareiga – kuo geriau atstovauti savo rinkėjų, savivaldybės bendruomenės, o ne politinės partijos ar frakcijos, kuriai jie priklauso, interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad „konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų; asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią“. Priėmus Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomą pataisą, savivaldybės tarybos nariai negalėtų laisvai apsispręsti, kuriai politinei partijai priklausyti, taip pat būtų apribota išstojimo iš partijos galimybė, o tai prieštarautų Konstitucijos 35 straipsniui. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 4 punktu, jungtis į frakcijas savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka yra savivaldybės tarybos narių teisė, o ne pareiga. Atsižvelgiant į šią nuostatą, akivaizdu, kad savivaldybės tarybos nariai taip pat negali būti verčiami priklausyti atitinkamoms frakcijoms. Todėl ir tai, kad savivaldybės tarybos narys atsisako priklausyti frakcijai, negali būti pagrindas jam netekti savivaldybės tarybos nario mandato.
2. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 30 d. nutarime nurodė, kad „savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos, kurių narius renka administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs laisvo mandato principo konstitucinę doktriną. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodė, kad „laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį“, o 2004 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad laisvas mandatas „negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, šios Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo suformuotos doktrinos nuostatos sudaro ir savivaldybės tarybos nario, kaip bendruomenės atstovo, mandato esmę, todėl į jas turi būti atsižvelgta vertinant Įstatymo projekte siūlomas pataisas. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą laisvo mandato konstitucinę doktriną konstatuotina, kad teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuris sudarytų prielaidas savivaldybės tarybos nario laisvą mandatą naudoti ne bendruomenės interesais, bet politinės partijos, politinės organizacijos ar kitais su savivaldybės tarybos nario laisvo mandato principu nesuderinamais interesais.
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI MINISTRĄ PIRMININKĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMUNDAS PALAITIS