LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. vasario 23 d. Nr. 4-68
Vilnius
Vykdydamas Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2008, Nr. 82-3253), priedo 4.2 punktą ir atsižvelgdamas į Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814), 39.1 punktą,
2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.vastybes-zinios.lt).
ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS
_________________
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:
Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos
PLANO RENGĖJAI:
Individuali įmonė „Atkulos projektai“
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius
Projekto vadovė Laimutė Janulienė
Vilnius 2008
I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS DUOMENYS
II. KONCEPCIJA
III. SPRENDINIAI
IV. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
AIŠKINAMOJO RAŠTO PRIEDAI
I DALIES PRIEDAI:
I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu. Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007
I-2 PRIEDAS. Poilsio aikštelių klasifikacija
I-3 PRIEDAS. Poilsio aikštelių priežiūros lygių aprašai pagal klases
I-4 PRIEDAS. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas
I-5 PRIEDAS. Lankytinų objektų įvertinimas (įtraukti objektai, į kuriuos buvo vykdytos ekspedicijos) I-6 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos ekspertų apklausos ataskaita I-7 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos gyventojų apklausos ataskaita I-8 Šalies bendrojo plano Kultūros paveldo schema
I-9 Kultūros ir gamtos PAVELDO objektų, turinčių paminklo statusą, sklaidos žemėlapis
I-10 Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas
II DALIES PRIEDAS.
II-1 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų lankytinų objektų atranka.
III DALIES PRIEDAI:
III-1. PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašai (1–10 lentelės).
III-2 PRIEDAS. Kelio ženklų, siejamų su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, suvestinė.
III-3 PRIEDAS. Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas.
III-4 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo suvestinė.
III-5 PRIEDAS. GRAFINĖ DALIS (PATEIKIAMA ATSKIROJE BYLOJE).
ĮVADAS
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532) nuostatomis ir Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814). Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano rengimo pagrindas yra Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. V-77 „Dėl vandens turizmo pagrindinių trasų specialiojo plano ir autoturizmo pagrindinių trasų specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 38-1375).
Nacionalinio lygmens autoturizmo planavimo tikslai ir uždaviniai yra:
1. Plėtoti nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklą ir atitinkamą infrastruktūrą, siekiant sudaryti palankias sąlygas kelionių organizavimui ir skatinti kultūrinio, aktyvaus poilsio, savaitgalio keliones:
– Pateikti didelį kultūrinį ir rekreacinį potencialą turinčias autoturizmo trasas, nustatyti šių trasų infrastruktūros įrengimo poreikius ir plėtojimo prioritetus, įgyvendinimo etapus bei priemones.
– Sudaryti sąlygas autoturizmo trasų infrastruktūros techniniam projektavimui ir projektų įgyvendinimui.
– Aktyviai skatinti turizmo veiklą ir paslaugų plėtrą savivaldybėse.
2. Skatinti teritorijų ekonominę ir socialinę raidą aktyvinant turizmo veiklą:
– Parengti subalansuotą infrastruktūros ir turizmo išteklių požiūriu nacionalinio lygmens autoturizmo trasų teritorinę sistemą ir jos įgyvendinimo ekonominį ir socialinį pagrindimą.
– Parengti nacionalinio lygmens autoturizmo trasų plėtros programą.
Plano rengėjai, laimėję viešųjų pirkimų konkursą, – Individuali įmonė „Atkulos projektai“ bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius – veikia 2005 m. spalio 20 d. jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos abiejų partnerių atstovų, pagrindu.
Planas yra rengiamas pagal 2005 metų gruodžio 5 dieną plano rengėjų, atstovaujamų IĮ „Atkulos projektai“ savininkės Laimutės Janulienės, ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, atstovaujamo direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, Vilniuje pasirašytos paslaugų pirkimo sutarties Nr. 165-05 sąlygas, darbų etapų atlikimo grafiką ir planavimo darbų programą, kurie yra minėtos sutarties priedai.
Rengiant Nacionalinio lygmens autoturizmo specialųjį planą atlikti šie darbai: o Esamos būklės analizė
o Parengti koncepcijos metmenys ir apsvarstyti su suinteresuotomis institucijomis (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos)
o Parengta nacionalinio lygmens autoturizmo koncepcija;
o Parengti nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai.
Šioje ataskaitoje pateikiami nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano rengimo etapų rezultatai – nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas: aiškinamasis raštas ir 11 brėžinių, taip pat paruoštų lankymui ir siūlomų paruošti lankymui iki 2013 m. objektų sąrašai.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas
I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS DUOMENYS
TURINYS:
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius
Vilnius 2008
1. PROBLEMINĖS SITUACIJOS
Autoturizmas pasaulyje ir Europoje. Pasaulyje kelionės automobiliu yra labiausiai paplitęs keliavimo būdas, kitomis transporto priemonėmis (autobusais, geležinkeliu, oro transportu ar kruiziniais laivais) keliauja žymiai mažiau turistų. Pastebima tendencija, kad pasaulio autoturistai dažniausiai vengia kelių, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas.
Analizės metu nustatyta, kad Europoje nėra specialiai išskiriamas automobilių turizmo trasų planavimas, tokių trasų plėtra neatskiriama nuo bendro automobilių kelių tinklo plėtros. Išanalizavus labiausiai autoturistų lankomas šalis ir įvertinus šių šalių automobilių kelių kokybę, išaiškėja, kad automobilių kelių infrastruktūros būklė ne visada yra pirminis veiksnys, turizmo tikslais pasirenkant vieną ar kitą šalį.
Lyginant eismo intensyvumą Europos ir Lietuvos keliuose, pasakytina, kad tiek magistraliniai, tiek krašto keliai mūsų šalyje yra mažai intensyvūs. Tačiau Lietuvoje yra ypatingai bloga padėtis su saugių eismo sąlygų organizavimu, todėl, net ir būnant palyginti mažiems srautams, šalies keliuose yra labai didelis avaringumas.
Atlikta analizė parodė, kad gali būti plėtojami du autoturizmo modeliai: ekstremalusis, kai keliaujama prastos kokybės keliais (žvyrkeliais, miško ir lauko keliais) specialiai tokioms kelionėms pritaikytais automobiliais (visureigiais), ir civilizuotasis („europinio standarto“), keliaujant geros kokybės keliais lengvaisiais automobiliais arba kemperiais, turint galimybes kelyje pailsėti, maitintis, apsistoti nakvynei atitinkamas paslaugas teikiančiose įstaigose arba naudotis viešąja infrastruktūra.
Informacija keliaujantiems automobiliais. Lengvai pasiekiamos informacijos apie egzistuojančius specialiai parengtus maršrutus arba automobilių turizmo trasas Europoje nėra. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, ir Suomijoje specialiai parengtų autoturizmo maršrutų arba automobilių turizmo trasų, susisiejančių su Lietuvos keliais, nėra. Dažniausiai autoturistams siūlomi produktai – MPS (maršruto planavimo sistemos), ANS (automobilinės navigacinės sistemos), žemėlapiai, nuorodos, kaip nukeliauti į vieną ar kitą miestą, individualūs kelionių maršrutai, kurie sudaromi pagal kiekvieno autoturisto pageidavimus.
Nėra viešai pasiekiamų specializuotų interneto tinklalapių, suteikiančių informaciją turistams, keliaujantiems automobiliu į Lietuvą. Informacija apsiriboja trumpais galiojančių eismo taisyklių pasienio procedūrų apibūdinimais užsienio šalių tinklalapiuose. Informacija dažniausiai pateikiama privačių keliautojų kelionių įspūdžių aprašymuose ir žurnalistų teikiamose rekomendacijose. Lietuvos turizmo paslaugų teikėjai neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais.
Automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės, Lietuvos automobilininkų sąjunga, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kitos turizmo plėtra besirūpinančios organizacijos neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Kelionių agentūrose informacija keliaujantiems automobiliais rengiama tik pagal individualų užsakymą ir pagal individualius poreikius. Dažniausiai apsiribojama nakvynės paieška ir bendra informacija apie lankomas vietas, rekomenduojamas visiems turistams.
Važiavimo sąlygos. 2007 m. spalio mėnesį ekspertai apvažiavo virš 5700 kilometrų, siekiant įvertinti esamą padėtį keliuose, kuriuose siūloma įrengti Nacionalines automobilių turizmo trasas. Buvo vertinamos važiavimo sąlygos, lankytinų vietų parengtumas lankymui automobiliais, keliavimo patogumas, lankytinų vietų atraktyvumas.
Automobiliu pravažiuoti maršrutai:
1) Kaunas-Ariogala-Raseiniai-Šiluva-Tytuvėnai-Kelmė-Bijotai-Tauragė-Bitėnai-Pagėgiai-Šilutė-Rusnė-Kintai-Ventė-Dreverna-Priekulė.
2) Priekulė-Klaipėda-Smiltynė-Giruliai-Karklė-Nemirseta-Palanga-Kretinga-Darbėnai-Skuodas-Barstyčiai-Mosėdis-Salantai-Kartena-Plungė-Gandinga-Biržuvėnai-Luokė-Šatrija-Užventis-Kurtuvėnai.
3) Kurtuvėnai-Kelmė-Kražiai-Kaltinėnai-Laukuva-Varniai-Pavandenė-Rietavas-Plungė-Plateliai-ŽemaičiųKalvarija-Seda-Renavas-Tirkšliai-Viekšniai-Tryškiai-Kuršėnai-Šiauliai-Joniškis-Žagarė-Bačiūnai-Radviliškis-Šeduva-Baisogala-Burbiškis-Panevežys-Pasvalys.
4) Vilnius-EGC-Meškonys-Dubingiai-Molėtai-Etnokosmologijos centras-Labanoras-Kaltanėnai-Palūšė-Ignalina-Dūkštas-Visaginas-Zarasai-Stelmužė-Dusetos-Vasaknos-Antazavė-Obeliai-Rokiškis-Kupiškis-Palėvenė-Viešintos-Anykščiai-Arklio muziejus-Burbiškis-Alanta-Molėtai.
5) Vilnius-Kaunas-Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai-Istra-LGC-Dotnuva-Krekenava-Panevežys-Vabalninkas-Biržai-Pasvalys-panevežys-Bistrampolis-Ukmergė-Deltuva-Siesikai-Ukmergė.
6) Vilnius-Trakai-Aukštadvaris-Onuškis-Pivašiūnai-Jieznas-Birštonas-Prienai-Žuvintas-Meteliai-Seirijai-Veisiejai-Leipalingis-Druskininkai-Liškiava-Merkinė-Marcinkonys-Merkinė-Alytus-Jieznas-Žiežmariai-Vievis-Dūkštos-Vilnius.
7) Vilnius-Rumšiškės-Kaunas-Raudondvaris-Vilkija-Seredžius-Veliuona-Raudonė-Panemunė-Skirsnemunė-Jurbarkas-Gelgaudiškis-Šakiai-Lukšiai-Zypliai-Kudirkos Naumiestis-Vilkaviškis-Paežeriai-Virbalis-Vištytis-Bartninkai-Vilkaviškis-Marijampolė-Vilnius-Medininkai-Vilnius.
Važiavimas galimomis trasomis leido ne tik surinkti aktualią informaciją, bet ir asmeniškai atsidurti sąlygose, kuriomis atsiduria turistai, važiuodami automobiliais per Lietuvą. Tai leidžia formuluoti kai kuriuos teiginius, pagrįstus ne tik teoriniais samprotavimais, bet ir praktiniu keliavimo patyrimu, įvardinti keliautojų poreikius į kuriuos privalu atsižvelgti planuojant Nacionalinio masto autoturizmo infrastruktūrinę sistemą – turizmo trasas.
Važiuojant išvardintais maršrutais (galimomis autoturizmo trasomis) buvo važiuojama geros kokybės asfaltuotais krašto keliais, taip pat rajoniniais keliais su asfalto danga. Asfaltuotais keliais važiavimo sąlygos yra labai geros, geros arba patenkinamos. Keliai su asfalto danga tinkami važiuoti visoms autotransporto priemonėms, kuriomis paprastai važiuoja turistai (turistiniams autobusams, nameliams ant ratų, lengviesiems automobiliams, motociklams). Norint pasiekti kai kuriuos lankytinus objektus tenka važiuoti žvyrkeliais. Žvyrkeliais važiavimo sąlygos turizmo požiūriu yra nepatenkinamos. Dauguma žvyrkelių duobėti, smulkiai banguoti, dulka. Ilgesnis važiavimas žvyrkeliu vargina tiek vairuotoją, tiek keleivį. Nameliams ant ratų iš viso nerekomenduojama važiuoti žvyrkeliais.
Kai kurie rajoniniai keliai labai vaizdingi, neintensyvaus eismo, vingiuoti, su dideliais nuolydžiais (Zarasai-Stelmužė, Degučiai-Dusetos, Anykščiai-Molėtai, Klemė-Kražiai-Kaltinėnai). Važiuoti šiais keliais sudėtinga net geromis oro sąlygomis, šviesiu paros metu. Nukreipiant turistus važiuoti tokias keliais, privalu įspėti, kad jų laukia ekstremali kelionė, o vairuotojų, – didelės adrenalino dozės.
Lietuvoje yra bene du automobilių keliai, kuriuos galima pavadinti ypatingai atraktyviais ne atskiromis atkarpomis, o ištisai – Neringos kelias ir Panemunių kelias Vilkija-Jurbarkas. Visi kiti Lietuvos keliai kaip ir Lietuvos aplinka yra graži, bet kelių apylinkės nėra išskirtinės. Atskiruose etapuose jų aplinkos patrauklumas yra skirtingas ir permainingas. Apžvalga pro automobilio langą keliaujant negali būti pagrindinė automobilių turizmo atrakcija. Kraštovaizdžio apžvalgai turi būti įrengiamos specialios apžvalgos aikštelės. Tam tikslui labai tinka piliakalniai, kurių pakelėse yra gausu. Svarbiausia automobilių turizmo atrakcija dieną turėtų būti lankytini objektai, o vakarais – paslaugos ir pramogos. Keliautojai, sustojantys lankytinose vietose, automobiliais per dieną nuvažiuoja iki 150 kilometrų.
Pakelės infrastruktūra. 2004 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė „Valstybinio sektoriaus kelių infrastruktūros objektų plėtros programą“. Rengiant programą buvo atlikta poilsio aikštelių analizė ir nustatyta, kad:
• Aikštelių išdėstymo tankis Lietuvos keliuose yra pakankamas pagal Lietuvos norminius dokumentus, tačiau gerokai per didelis pagal tarptautinę patirtį;
• Aikštelių techninė būklė (danga, įranga), sanitarinė būklė prasta, priežiūra nepakankama;
• Aikštelės nediferencijuotos pagal funkciją (skirtos poilsiui, paslaugoms ar mišrios funkcijos);
• Dauguma aikštelių neturi aiškių sklypo ribų.
Minėtoms problemoms spręsti Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2008 – 2017 metams. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu pateiktas I-1 priede.
Poilsio aikštelės apibrėžimas: Poilsio aikštelė – tai aikštelė, kurioje automobilių stovėjimo zonos atskirtos nuo važiuojamosios dalies, ir kuri įrengta transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams sustoti trumpalaikiam poilsiui ir maisto vartojimui.
Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenimis 2006 01 31 buvo 384 poilsio aikštelės prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių. 71 aikštelė į Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą neįtraukiamos, nes planuojamos panaikinti. Iki programos pradžios (2008 pradžia) nuo 2006 pradžios buvo panaikinta arba bus panaikinta per 2007 metus 15 aikštelių, esančių magistraliniuose ir krašto keliuose. 2017 metais magistraliniuose ir krašto keliuose bus 235 poilsio ir mašinų stovėjimo aikštelės, t.y. liks apie 61% visų buvusių aikštelių skaičiaus, o iš dabar eksploatuojamų aikštelių magistraliniuose ir krašto keliuose – 75%.
Daugumai aikštelių yra būdingos šios savybės: kieta danga (95%), neurbanizuota aplinka (87%), aikštelės yra prie pat kelio (81%); geras estetinis vaizdas (79%), aikštelės yra miške arba prie medžių grupės (76%), priimtina dangos kokybė (74%). Labiausiai aikštelėms trūksta šių savybių (vardijama pradedant nuo opiausių; skliausteliuose nurodoma aikštelių, kuriuose ši savybė yra, dalis): nemokamų, turinčių vandentiekį, tualetų (2%), apšvietimo (17%), funkcinės įvairovės (kai yra galimybė naudotis ir užeigos paslaugomis ir pačioje aikštelėje esančiais lauko baldais) (22%), atskirtų vietų lengviesiems ir sunkiesiems automobiliams statyti (22 %), lėtėjimo ir greitėjimo juostų (22%).
poilsio aikštelių klasifikacija:
• I klasės aikštelės, skirtos šalies krovininio ir keleivinio transporto aptarnavimui, įrengiamos prie šalies magistralinių kelių (atstumas tarp aikštelių 60-80 km);1
• II klasės aikštelės, skirtos keliaujantiems lengvaisiais automobiliais, įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių, gali būti šalia regyklų (išdėstomos kas 20 – 40 km);
• III klasės aikštelės, skirtos keliaujantiems lengvaisiais automobiliais trumpalaikiam sustojimui, įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių (išdėstomos kas 20 – 40 km);
Prie rajoninių ir vietinės reikšmės kelių poilsio aikštelės neįrengiamos. Prie tarptautinių kelių, magistralinių kelių mazgo (sankirtos) gali būti įrengiamos specialios aikštelės, skirtos tranzitinio krovininio ir keleivinio transporto aptarnavimui. Tokių aikštelių priežiūra rūpinasi konkurso tvarka atrinktas operatorius. Kadangi Lietuvoje tokių aikštelių gali būti tik 1-2, jos turėtų būti projektuojamos individualiai, todėl į bendrą klasifikaciją neįtraukiamos. Poilsio aikštelių klasifikacija pagal administracinę reikšmę ir reikalavimai klasėms nurodyti I-2 priede.
I-1 lentelė. Planuojamas poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas klasėmis 2017 m2.
| Aikštelės klasė |
Aikštelių kiekis |
| I klasė |
16 |
| II klasė |
68 |
| III klasė |
147 |
I klasės aikštelės turi būti prižiūrimos pagal I priežiūros lygį, II klasės – pagal II arba III priežiūros klasės aikšteles – pagal III priežiūros lygį3. Priežiūros lygių aprašai pateikti I-3 priede.
Siūlomi maršrutai keliaujantiems automobiliu. Nacionalinės svarbos reprezentacinis turistinis maršrutas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Šis maršrutas, pavadintas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėriniu“, įvardijamas kaip rekomendacinis plėtotinas maršrutas.
Visi apskričių teritorijų bendrieji planai šiuo metu yra rengiami, patvirtinto plano dar neturi nei viena apskritis. Nagrinėtose regioninio lygmens teritorijų plėtros koncepcijose dažniausiai siūlomos tik orientacinės teritorijos turizmui plėtoti ir numatoma konkrečioms gyvenvietėms priskirti turizmo paslaugų/rekreacijos ir turizmo centrų statusą. Vienintelei Alytaus apskrities teritorijai sprendiniai yra konkretizuoti. Juose yra numatyta regiono žiedinė autoturizmo trasa ir jos tęsiniai į kitas Lietuvos teritorijas, kuriais galėtų būti suformuota tranzitinė autoturizmo trasa per Alytaus apskritį.
Patvirtintuose saugomų teritorijų tvarkymo planuose dažniausiai yra nurodomi tik bendri pasiūlymai autoturizmui šiose teritorijose plėtoti (pvz., pritaikyti bendro naudojimo automobilių kelius). Tuose planuose, kur pateikiami konkretesni pasiūlymai, apsiribojama ne trasų, o galimų autoturizmo maršrutų aprašymais. Tačiau vertinant šių maršrutų įtraukimą į rengiamą Specialųjį planą bei galimybę suteikti jiems trasų statusą, akivaizdu, kad šios trasos galėtų būti tik vietinės reikšmės, tačiau ne nacionalinės. Šie maršrutai yra per trumpi, ne retai miško ar lauko keliais, nepasižymintys nacionalinės svarbos lankytinais objektais.
____________________
1 Pagal galiojančio STR „Automobilių keliai“[2], 360 punktą, AM, I, II kategorijos keliuose 15 – 20 km, III, IV kategorijos keliuose – 25 – 35 km. Pasirinktas 60 – 80 kilometrų atstumas atitinka užsienio šalyse taikomą vienos valandos trukmės kelionės kriterijų.
2 Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Transporto ir kelių tyrimo institutas. 2007
3 Priežiūros lygių sąvoka išaiškinta Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ 9-10 str. (patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103,; Žin., 2006, Nr. 55-1994)
Įvairiuose informacijos šaltiniuose siūlomi maršrutai, keliauti automobiliu, dažniausiai tėra lankomų objektų, gyvenviečių išvardijimas, tačiau visiškai nesvarstomi techniniai važiavimo aspektai, t.y. kokios būklės keliais teks keliauti, kokį automobilį siūloma pasirinkti kelionei arba kokį ir kur galima bus išsinuomoti ir pan. Netgi toks svarbus aspektas kaip maitinimo arba apgyvendinimo paslaugos svarstomi gana retai. Be to, pastebėta, kad daugeliu atvejų siūlomi automobiliniai maršrutai sutampa su pagrindinėmis apskritai transporto važiavimo kryptimis, t.y. keliais, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas.
Išanalizavus įvairių šaltinių informaciją, tik Vakarų Lietuvos regiono siūlomų maršrutų aprašymuose teikiama minimali informacija apie kelių, kuriais teks keliauti, techninę būklę.
2. LIETUVOS TURIZMO IŠTEKLIAI
Lietuvos turizmo ir rekreacijos ištekliai vertinti kaip pakankamai gausūs ir patrauklūs. Tačiau nevisi jie ir ne visais atvejais sietini su autoturizmu ir su autoturizmo nacionalinėmis trasomis.
Kultūros ir gamtos paveldo objektai.
Kultūrinio paveldo objektų yra labai daug, tačiau rengiant nacionalinės reikšmės autoturizmo trasas turėtų būti atrinkti tik tie objektai, kurie būtų įdomūs tiek vietos turistams, tiek svečiams iš užsienio, reprezentuotų Lietuvos kultūrą, istoriją, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę.
Analizavome Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą siūlomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Tačiau tik 30% siūlomų geologinių, hidrogeologinių, geomorfologinių, hidrografinių ir botaninių objektų turi gamtos paminklų statusą. Tik 44% objektų, esančių sąraše, yra lankytini, ir tik 18% yra paruošti lankymui. Neplanuojama paruošti lankymui 5%, o nesiūlomų lankyti objektų – 16% (sąrašas pridedamas).
Buvo analizuota ir lankytinų objektų (valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, turinčių paminklo statusą; saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų, turinčių gamtos paminklo statusą) sklaida. Tam buvo parengtas specialus žemėlapis (pridedama). Paminklų statusą turintys gamtos ir kultūros paveldo objektai pasiskirsto gan tolygiai. Kai kuriuose regionuose galima pastebėti jų sutankėjimus, išskirti objektų virtines ir pan. Vadovaudamiesi pastebėtais paminklų sklaidos dėsningumais negalėjome išskirti, sugretinę juos su Lietuvos kelių tinklu, negalėjome suformuoti nė vienos autoturizmo trasos. Ten, kur pastebimos paminklų virtinės, nėra kelių, ten, kur pastebimas didesnis paminklų tankumas, kelių tinklas retesnis. Todėl formuojant trasų tinklą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos bendrajame plane nustatytais kultūros paveldo objektų sankaupų arealais, kurie nustatyti atlikus gilesnę kultūros paveldo objektų sklaidos, reprezentacijos, reikšmės ir kt. analizę (pridedama).
Nacionaliniai ir regioniniai parkai
Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę geriausiais reprezentuoja nacionaliniai ir regioniniai parkai. Jų įjungimas į autoturizmo trasų tinklą turi du aspektus. Iš vienos pusės – tai yra gamtiniai kompleksai, kurių gyvenimo ir veiklos neturėtų trikdyti automobiliai. Jiems reikia įrengti saugojimo ir stovėjimo aikšteles, įrengti ir prižiūrėti kelius, jiems reikia degalines remonto paslaugų ir kt. Visa tai įrengiama gamtos sąskaita. Be to didesni kiekiai automobilių didina oro taršą, kuri šiose vietose yra nepageidaujama. Dauguma turistų yra miestų gyventojai. Jei keliauja siekdami atsipalaiduoti nuo įtampų ir stresų, nori daugiau laiko praleisti gamtinėje aplinkoje, naudotis biologinėmis transporto priemonėmis. Todėl automobilių sankaupos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose nepageidautinos. Šios teritorijos laikytinos vietovėmis be automobilio. Iš kitos pusės – autoturizmo požiūriu nacionaliniai ir regioniniai parkai yra lankytinos vietovės, saugančios pačius gražiausius Lietuvos kraštovaizdžius ir turinčios daug pavienių lankytinų objektų. Taigi formuojant nacionalinio autoturizmo trasų tinklą ir lankytinų objektų sąrašus turėtų būti rastas kompromisas tarp šių dviejų prieštaringų aspektų.
Lankytini objektai.
Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra neatraktyvūs. Pavyzdžiui, kultūros paveldo paminklų sąraše dominuoja piliakalniai, pilkapiai ir kapinynai, senovės gyvenvietės. Sutvarkius visus Lietuvos piliakalnius, jie taptų savita kraštovaizdžio dalimi, kurią galima apžvelgti pro automobilio langą. Tačiau keliaujantis automobiliu turistas galėtų detaliau apžiūrėti tik keletą iš jų. Pilkapių, kapinynų ir senovės gyvenviečių iš viso nėra kaip eksponuoti.
Turistams skirti lankstinukai, vadovai ir kita turistinė literatūra dažnai siūlo turistams (ypač regionuose) aplankyti bažnyčias. Kaimų ir miestelių bažnyčios paprastai atviros tik pamaldų metu (anksti ryte ir vakare), todėl didesnę paros dalį nėra atviros lankytojams. Dalis jų yra įdomios architektūriniu požiūriu, tačiau dauguma jų neturi didesnės pažintinės vertės. Kai kuriose bažnyčiose yra išlikę kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių (paveikslai, antkapiniai paminklai, skulptūros, altoriai, bažnytiniai reikmenys ir kt.), tačiau jos neeksponuojamos. Kai kurios vertybės yra blogos būklės. Jeigu jas būtų ir norima eksponuoti, tai turi būti užtikrinta vertybių apsauga. Tai padaryti kaimo bažnyčiose yra sudėtinga. Lietuvos Bažnyčios yra ne turizmo objektas, o maldos namai. Todėl į lankytinų objektų sąrašą bažnyčios netrauktinos be jų savininkų sutikimo, išskyrus tas, kurios patenka į Vyriausybės patvirtintą Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašą. Vienuolynų kompleksai yra labiau atraktyvūs turistiniu požiūriu (kai kurie teikia net nakvynės paslaugas ar kita pagalbą piligrimams ir keliautojams), tačiau veikiantys vienuolynai yra uždari objektai vykdantys veiklą nesietiną su turizmu. Todėl į lankytinų objektų sąrašą įtrauktini tik kai kurie iš jų, siekiant reprezentuoti vienuolynų kultūrą Lietuvoje. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas pateiktas I-4 priede. Sąrašas sudarytas iš savivaldybių pasiūlytų bažnyčių. Manome, kad prieš įtraukiant bažnyčias, kaip turizmo objektą, reikėtų atsiklausti savininkų ar jie sutiktų su šia iniciatyva. Be jų sutikimo negalime savavališkai manipuliuoti sakraliniais objektai.
Apskričių ir savivaldybių administracijos pasiūlė į lankytinų objektų sąrašą įtraukti daug sunykusių dvaro sodybų. Ekspedicijų metu išnagrinėję pasiūlytus objektus, ekspertai nustatė, kad daugumos jų legendos yra panašios (dvaro valdytojų asmeninio gyvenimo istorijos), iš buvusios prabangos likę tik sienos. Buvusių dvarų sodybų parkai (saugoti valstybės) šiuo metu sunykę. Daugumai jų reikia nemažai investicijų siekiant atgauti buvusį vaizdą ir paskirtį. Buvusiose dvaro sodybose turisto niekas nelaukia, nei informacijos, nei paslaugų neteikia. Taigi į lankytinų objektų sąrašą įtrauktinos tik valstybei ar savivaldybėms priklausančios dvarų sodybos, kuriose įkurti muziejai arba planuojama teikti viešąsias paslaugas. Kitos pasiūlytos dvaro sodybos traktuotinos kaip galimi plėtoti turizmo paslaugų objektai.
Ekspedicijų metu buvo analizuoti ir gamtos paminklų sąrašai. Prie daugelio gamtos paminklų nėra galimybių privažiuoti, todėl savaime jie nesietini su autoturizmo trasomis. Gamtos paminklai paprastai yra toli nuo kelių (viduryje miškų) arba pasiekiami tik vandens keliu (hidrografiniai), arba sunkiai paruošiami lankymui (atodangos).
Ekspedicijų metu buvo nustatyta siūlomų lankytinų objektų parengtumas lankymui. Kiekvienam objektui buvo užpildytos anketos. Vertinant galimus lankytinus objektus pagal nustatytus kriterijus (nuoroda, privažiavimo kokybė, informacinis stendas, automobilių stovėjimo aikštelė, objekto viešoji infrastruktūra, ekspozicija, objekte teikiamos paslaugos), nustatyta, kad iš 95 aplankytų ir natūroje apžiūrėtų galimų lankytinų objektų, 41 proc. objektų (39 objektų) yra paruošti lankymui, 23 proc. paruošti dalinai (22) ir 36 proc. šiuo metu dar nėra paruošti lankymui (34). Lankytinų objektų įvertinimas pateiktas I-5 priede.
Prie apžiūrėtų objektų paprastai yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Net prie 65 proc. objektų jos yra įrengtos. Tačiau jų kokybė yra nevienoda. Prie kai kurių objektų jos yra mažos (prie Renavo ar Platelių dvaro, Rambyno alkakalnio, Baublių muziejaus), neasfaltuotos (pvz., prie Apuolės piliakalnio) arba nuošalios ir dėl to nesaugios (prie Burbiškio dvaro). Sudėtinga pastatyti automobilį prie muziejų ir kitų lankytinų objektų miestuose. Ypač tai sunku rasti stovėjimo vietą automobiliui didmiesčių centrinėse dalyse, senamiesčiuose. Prie daugumos reprezentacinių muziejų Vilniuje ir Kaune sunku privažiuoti.
Tik kiek daugiau nei ketvirtadalyje (30 proc.) aplankytų objektų galima gauti paslaugas (pvz., teikiamos maitinimo paslaugos, galima užsakyti ekskursiją ir pan.). Tik trijuose aplankytuose objektuose turistai gali nusipirkti suvenyrų.
Privažiavimas prie objekto dažniausiai yra asfaltuotas (75 proc.), tačiau šiuo metu prie kai kurių objektų (pvz., Raseinių krašto muziejaus, Kelmės dvaro, Šatrijos piliakalnio ir kt.) privažiavimo kokybė nepatenkinama. Kai kurių piliakalnių iš viso nežinant neįmanoma surasti.
Paslaugos
Didžiojoje galimų trasų dalyje Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose labai trūksta arba apskritai nėra jokios paslaugų infrastruktūros, būtinos keliaujantiems automobiliu. Labai maža tikimybė, kad artimiausia dešimtmetį tokiose nutolusiose vietose, paslaugų infrastruktūra atsiras. Daugumoje galimų trasų, daugelyje etapų beveik šimtus kilometrų nesutinkamos degalinės, nėra jokių maitinimo taškų, techninio aptarnavimo centrų. Kaimo turizmo sodybos, kurios teikia nakvynės paslaugas, paprastai užsakytos metams į priekį. Prie upių ir ežerų stovyklaviečių, tinkamų apsistoti autoturistams, beveik nėra. Žemė visur yra privati ir turistų čia niekas nelaukia. Saugomose teritorijose stovyklaviečių skaičius yra ribotas, statyti palapines ir stovyklauti kitose vietose yra draudžiama, be to nesaugu. Kempingų, motelių, viešbučių paslaugos Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose, neišplėtotos.
Kompleksiškai gauti paslaugas (nakvynės, maitinimo, techninio aptarnavimo, laisvalaikio, pramogų), autoturistas gali tikėtis tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) arba kurortuose (Druskininkuose, Palangoje, Birštone). Taigi dalis galimų trasų neturi jokio aptarnavimo ir yra nutolę nuo kompleksinių paslaugų infrastruktūros centrų. Šiuo požiūriu tokios autoturizmo trasos, prilygintinos ekstremalių pojūčių mėgėjų trasoms.
Nėra galimybės nacionalinius ir regioninius parkus traktuoti kai kompleksinės paslaugų infrastruktūros vietoves. Dauguma jų neprisitaikę teikti nakvynės, maitinimo ar pramogų paslaugas, todėl turėtų būti traktuojami, kaip trumpalaikio lankymo vietos.
Autoturizmo trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti paslaugas. Antraip, turistų srautai nukreipiami keliauti Nacionalinėmis trasomis neduos norimo ekonominio efekto regionams ir šaliai – nebus sudarytos sąlygos rinktis ir nebus skatinama pirkti paslaugas.
Turizmo informacija
Rekreaciniais ar pažinimo tikslais automobiliu važiuodamas visais Lietuvos automobilių keliais turistas, pirmiausiai susiduria su akivaizdžiu specialios turistinės informacijos trūkumu, blogu informacijos prieinamumu, ir jos neefektyvumu.
Važiuojant per skirtingus rajonus, per regioninius ir nacionalinius parkus, lankant kultūros paveldo ir kitus objektus tenka konstatuoti, kad autoturizmo informacijos nėra apskritai, arba informacija yra niekaip nepritaikyta keliaujantiems automobiliais. Informaciniai stendai pateikia informaciją arba tik apie parką, arba apie savivaldybę/seniūniją, arba lankomą objektą. Labai dažna problema, kad esančiose informacinėse schemose labai sunku indentifikuoti vietą, kurioje yra lankytojas. Informacija niekaip nesiejama su lankytinais arba paslaugų objektais kaimyninėse teritorijose, schemose itin mažai arba išvis nėra informacijos apie paslaugas. Nėra jokių viešai eksponuojamos specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Graži išimtis -Druskininkų turizmo informacijos centro naujasis interneto puslapis.
Itin dažnai pasitaikanti problema – turizmo informacijos stendai eksponuojami tokiose vietose, kur nėra įrengta automobilio sustojimo vieta. Norint susipažinti su stendo informacija, tenka sustoti šalikelėje, prieiti arčiau stendo, dažnai per žolę. Sustabdžius automobilį tokiose vietose, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, derėtų įjungti avarinį signalą, užsidėti signalinę liemenę. Norint prieiti arčiau stendo blogu oru tektų eiti per šlapią žolę arba sniego pusnis. Dažnai informacijos stendai yra nepakankamo dydžio, tekstas pernelyg smulkus, nėra turistams skirtų informacinių schemų, pagal kurias, keliaujantys automobiliu galėtų orientuotis nesustodami.
Dauguma miestų, parkų ar vietovių, kur veikia Turizmo informacijos arba lankytojų centrai nenurodo šių centrų veiklos vietų, nėra ženklų nurodančių, kaip šiuos centrus pasiekti automobiliu. Prie įvažiavimo į kai kuriuos miestus eksponuojami kelio ženklai, nurodantys mieste esant informacijos centrą, ant kai kurių nurodytas adresas, retais atvejais – telefonas. Deja, tokia informacija mažai padeda keliaujančiam surasti tą centrą. Daugelyje miestų nėra net nuorodų kaip nuvažiuoti į miesto centrą. Taigi, važiuojant automobiliu, net ir orientuojantis mieste nelengva aptikti Turizmo informacijos centrą (TIC). Praktiškai, nepavyksta rasti TIC'o, neklausinėjant vietinių gyventojų. Jeigu magistralinis kelias praeina pro miesto pakraštį, dažniausiai jame nėra nuorodų į mieste esantį informacijos centrą.
Tokia pati padėtis su kelio ženklais nurodančiais lankytinus objektus. Nuorodos į lankytinus objektus (kelio ženklai) statomos 20 arba 50 m nuo sankryžos. Krašto keliu paprastai važiuojama 80-90 km/val. greičiu, o ženklą pastebi tik jį privažiavus. Taigi tenka staigiai stabdyti. Neretai ir pravažiuoji reikalingą sankryžą. Nėra iš anksto informuojančių ženklų, kad artėjama prie posūkio į lankytiną vietą, todėl pamačius tokią nuorodą, tenka staigiai stabdyti ir greitai apsispręsti ar užsukti į vieną ar kitą lankomą objektą. Jeigu dar galima rasti nuorodas nuo pagrindinio kelio, tai nusukus nuo jo, lieka visiškai neaišku, kuria kryptimi važiuoti tolesnėse sankryžose iki pat objekto. Taip ekspedicijos dalyviai nerado Goningos piliakalnio, Bražuolės piliakalnio ir kitų objektų.
Neefektyvios ir blogai matomos nuorodos pakelės medžio drožiniuose. Rodyklės-medžio drožiniai yra sunkiai pastebimi prieblandoje, užsieniečiams beveik nesuprantami, išdrožtos raidės patamsėjusiame ir šlapiame medyje sunkiai įskaitomos.
3. ESAMŲ IR POTENCIALIŲ TURISTŲ APKLAUSOS4.
Šiuo metu užsieniečiai Lietuvą tarp kitų Baltijos šalių išskiria kaip laisvalaikio ir atostogų turizmo šalį. Jie, kaip ir vietiniai Lietuvos gyventojai, labiau linkę sieti Lietuvos turizmo plėtrą su įdomių lankytinų vietų gausa. Tačiau, kaip viena didžiausių problemų, nurodomų užsieniečių, yra informacijos apie Lietuvą stoka – tiek apie lankytinas vietas, tiek apie nors ir ne dažnai, bet vykstančius renginius, taip pat nurodoma, kad trūksta informacijos įvairiomis užsienio kalbomis.
Lyginant Lietuvos gyventojų, t.y. potencialių vietos turistų, ir turizmo paslaugas teikiančių įmonių apklausos rezultatus, atsakymuose pastebimi tam tikri skirtumai ir panašumai.
_____________________
4 Remtasi TNS Gallup ir RAIT bendrovių atliktų tyrimų rezultatais
Kalbant apie kelių infrastruktūrą, ir viena, ir kita respondentų grupė pastebėjo, kad labai trūksta viešųjų tualetų. Taip atsakė net pusė visų apklaustųjų. Tačiau, pavyzdžiui, apklausos dėl kelių būklės rezultatai labai skyrėsi. Net trečdalis apklaustų gyventojų nurodė, kad jų būklė yra prasta. Tuo tarpu tokį pat nusiskundimą iš savo klientų girdėjo vos devyni nuošimčiai turizmo paslaugas teikiančių įmonių. remtis
Dėl lankomų objektų skirtingų respondentų grupių rezultatai taip pat skiriasi. Patys automobiliu keliaujantys vietos turistai dažniausiai lanko prekybos centrus. Su prekybos centrų populiarumu konkuruoja gamtos, kultūros ir istorijos paminklai, kuriuos mielai lanko beveik tiek pat apklaustų respondentų. Pasak turizmo paslaugas teikiančių įmonių, daugiau nei pusė jų klientų domisi architektūriniais ir urbanistiniais paminklais bei muziejais, vos keliais nuošimčiais populiarumu nusileidžia bažnyčios.
Kempingai pagal paklausą tarp automobiliu keliaujančių turistų yra trečioje vietoje po ekonominės klasės viešbučių ir kaimo turizmo sodybų. Be to, apgyvendinimo paslaugų, teikiamų kempinguose, populiarumas per pastaruosius trejus metus augo. Taigi, dar kartą išryškėja nepakankamos tokio pobūdžio apgyvendinimo paslaugų pasiūlos Lietuvoje problema.
APIBENDRINIMAI:
Europos Sąjungos šalyse automobilių turizmas nėra išskiriamas į atskirą turizmo segmentą, jose nėra planuojamos automobilių turizmo trasos, jų plėtrą būtų galima sieti tik su bendros kelių infrastruktūros plėtra. Autoturizmas kaip sąvoka ir reiškinys išskiriamas Rusijoje, kai kuriose posovietinėse šalyse ir kitose valstybėse, užimančiose dideles teritorijas (JAV, Meksika, Kanada, Australija, Kinija). Pastarosiose šalyse kuriama specifinė autoturistams pritaikyta infrastruktūra, populiaru keliauti visureigiais ar kitokiais specialiai pritaikytais automobiliais.
Pirmoje plano rengimo stadijoje (esamos būklės analizė) surinkta informacija apie tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose siūlomus turistinius maršrutus, keliauti automobiliu. Visą šalies teritoriją apimantis rekomendacinis turistinis maršrutas yra pasiūlytas tik Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tai vadinamasis „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Šiuo metu tik Alytaus apskrities bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta plėtoti regioninę autoturizmo trasą, tačiau apsiribota tik trasos nužymėjimu. Kituose regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nėra siūloma konkrečių autoturizmo maršrutų, tuo labiau trasų, nurodytos tik bendros turizmo plėtros gairės. Saugomų teritorijų tvarkymo planuose siūlomus autoturizmo maršrutus galima būtų laikyti vietinio pobūdžio trasomis, tačiau jų įtraukimo į nacionalines autoturizmo trasas galimybės yra labai ribotos. Viešuose informacijos šaltiniuose daugeliu atvejų apsiribojama tik lankytinų vietų išvardijimu, neaptariant techninių ir kitų keliavimo sąlygų.
Atlikta susisiekimo infrastruktūros ir kelių tinklo analizė autoturizmo plėtrai svarbiais požiūriais (tranzitiniai keliai ir transporto ryšiai, kelių techniniai parametrai, eismo intensyvumas skirtingų kategorijų keliuose). Vertintas ne tik bendras eismo intensyvumas, tačiau išskirti krovininio transporto, kurio didelis eismo intensyvumas labiausiai nepageidautinas autoturizmo trasose, srautai. Analizė parodė, kad visi Lietuvos keliai gali būti įvairaus pobūdžio autoturizmo trasos. Planuojant pakelės infrastruktūrą, autoturistai neišskiriami į atskirą kategoriją. Poilsio ir stovėjimo aikštelės prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių skirtos ilgesniam ar trumpesniam visų vairuotojų ir keleivių poilsiui. Planuojant pakelės infrastruktūros plėtrą važiuojančiųjų keliais srautas nediferencijuojamas ir jokios specialios priemonės ar paslaugos atskiriems srauto segmentams nenumatomos.
Lietuvos turizmo ir rekreacijos ištekliai vertinti kaip pakankamai gausūs ir patrauklūs. Tačiau nevisi jie ir ne visais atvejais sietini su autoturizmu ir su autoturizmo nacionalinėmis trasomis. Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra neatraktyvūs, sunkiai pasiekiami automobiliu, netinkami eksponavimui. Bažnyčios ir vienuolynai vykdo veiklą nesietiną su turizmu ir netrauktini į lankytinų objektų sąrašus be jų savininkų ar valdytojų sutikimo. Daugumos buvusių dvarų sodybų legendos yra panašios (dvaro valdytojų asmeninio gyvenimo istorijos), o iš buvusios prabangos likę tik sienos. Parkai (saugoti valstybės) šiuo metu sunykę. Į lankytinų objektų sąrašą įtrauktinos tik valstybei ar savivaldybėms priklausančios dvarų sodybos, kuriose įkurti muziejai arba planuojama teikti viešąsias paslaugas. Kitos pasiūlytos dvaro sodybos traktuotinos kaip galimi plėtoti turizmo paslaugų objektai. Nacionaliniai ir regioniniai parkai traktuotini kaip lankytinos vietovės.
Teritorinė turizmo paslaugų ir infrastruktūros sklaida rodo, kad pagrindiniai turizmo plėtros židiniai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra didmiesčiai, kurortai ir tradicinės kurortinės vietovės, taip pat nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos. Tačiau ir šiose teritorijose sunku surasti specifinius turizmo produktus, skirtus būtent autoturistams. Bendrai įvertinus analizės rezultatus, pasakytina, kad Lietuvoje turizmo paslaugos kol kas beveik nespecializuojamos pagal atskirų turizmo rūšių sritis, o viešoji turizmo infrastruktūra yra labai menkai išplėtota.
Keliaujantiems automobiliais akivaizdžiai trūksta turistinės informacijos, esama informacija neretai būna blogai prieinama, ir neefektyvi.
Dauguma lankytinų objektų yra neparuošti lankymui. Nėra bendros sistemos kuri susietų lankytiną objektą ar paslaugą, ženklą kelyje, informaciją stenduose ir turistiniuose leidiniuose. Nenustatyti bendri objekto paruoštumo lankymui kriterijai.
2006 metų rugsėjo-spalio mėnesiais plano rengėjų užsakymu UAB „RAIT“ atliko tyrimus, kuriuose dalyvavo dvi respondentų grupės: potencialūs turistai, t.y. Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, bei turizmo paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės (turizmo informacijos centrai, kelionių agentūros ir organizatoriai, apgyvendinimo įmonės ir SPA centrai). UAB „RAIT“ atliktų tyrimų ataskaitos pateiktos I-6 ir I-7 prieduose. Be to, buvo analizuoti bendrovės „TNS Gallup“ atliktų tyrimų, vertinant Lietuvos įvaizdį, rezultatai. Tyrimai išryškina neišplėtotos turizmo ir pakelės infrastruktūros problematiką. Kaip ir buvo galima tikėtis, dažniausiai minimos turistinių kelionių kryptys: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, pajūris, Aukštaitijos ežerynas. Kalbant apie Lietuvą kaip apie turizmo šalį bendrąja prasme, ji šiuo metu tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų labiausiai siejama su istorinio kultūrinio pobūdžio turizmu.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):
I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu. Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007
I-2 PRIEDAS. Poilsio aikštelių klasifikacija
I-3 PRIEDAS. Poilsio aikštelių priežiūros lygių aprašai pagal klases
I-4 PRIEDAS. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas
I-5 PRIEDAS. Lankytinų objektų įvertinimas (įtraukti objektai, į kuriuos buvo vykdytos ekspedicijos)
I-6 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos ekspertų apklausos ataskaita
I-7 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos gyventojų apklausos ataskaita
I-8 Šalies bendrojo plano Kultūros paveldo schema
I-9 Kultūros ir gamtos PAVELDO objektų, turinčių paminklo statusą, sklaidos žemėlapis.
I-10 Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas
II. KONCEPCIJA
TURINYS:
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius
Vilnius 2008
1. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ PASKIRTIS IR APIBRĖŽIMAI
Nacionalinės autoturizmo trasos suformuotos siekiant:
• sujungti reprezentatyviausias Lietuvos lankytinas vietoves ir pavienius lankytinus objektus (turizmo išteklius) esančius ir nesančius rekreacinėse teritorijose į vientisus kompleksus, reprezentuojančius Lietuvos savitumą, kultūrą, istoriją ir kraštovaizdį.
• suformuoti vientisą turizmo trasų junginį, palankų kurti konkurencingus turizmo produktus, reprezentuojančius Lietuvos regionus, svarbiausius šalies turizmo išteklius ir skirtus vietinių bei užsienio turistų kelionėms motorizuotomis transporto priemonėmis.
• sudaryti sąlygas turistams, važiuojantiems motorizuota transporto priemone, nesunkiai rasti lankytinus objektus ir vietoves, turizmo paslaugas ir pramogas
Nacionalinės autoturizmo trasų ekonominė paskirtis:
• skatinti turizmo paslaugų plėtrą vietovėse, turinčiose turizmo išteklių, bet nutolusiose nuo turizmo rinkų
• išsklaidyti ilgų savaitgalių turistų srautą
• reikšmingiausius kultūros ir gamtos paveldo objektus pritaikyti turizmo reikmėms
Nacionalinė autoturizmo trasa – daugiadienėms kelionėms lengvaisiais automobiliais, turistiniais autobusais, kemperiais (nameliais ant ratų), motociklais poilsio ar turizmo tikslais suplanuotu maršrutu skirtas viešosios turizmo infrastruktūros kompleksas, paženklintas vietovėje trasos ženklais, susietas su valstybės saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, gamtos paveldo objektais, turinčiais paminklo statusą, išskirtiniais kraštovaizdžiais, reprezentuojančiais Lietuvos gamtinės aplinkos savitumą ir įvairovę.
Nacionalinė autoturizmo trasos atšaka – trasos atkarpa, turinti baigtinį tašką, vedanti į apskričių centrus, saugomų teritorijų lankytojų centrus, kurorto ar kurortinės teritorijos statusą turinčius miestus, senamiesčius turinčius miestus (Ukmergė) ir į Kernavę, kuri yra „Keturių sostinių kelio“ viena siūlomų aplankyti senųjų Lietuvos sostinių.
Lankytina vietovė – teritorija, turtinga rekreaciniais ir turizmo ištekliais, turinti instituciškai apibrėžtas ribas, kurioje instituciškai organizuota kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsauga, plėtojama vientisa viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu lankytinos vietovės yra: senamiesčiai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, kurortai, didieji Lietuvos miestai. Lankytini objektai, esantys senamiesčio teritorijoje, neišskiriami.
Lankytinas objektas – materialus objektas, reikšmingas Europos ir Lietuvos kultūrai bei istorijai, turintis pažintinę vertę, atviras lankytojams. Lankytinas objektas turi būti saugomas UNESCO, turėti valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės, kultūros paveldo paminklo, ar gamtos paminklo statusą ar turėti muziejaus statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai), vietinės ekspozicijos, neturinčios muziejaus statuso į lankytinų objektų sąrašą netraukiami.
Valstybės saugomi kultūros, technikos paveldo objektai ir vietovės – objektai ir vietovės įtrauktos į oficialų Kultūros vertybių registrą ir turi Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto arba kultūros paminko statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai) neįtraukiami į šią sąvoką.
Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar kompleksą sudarantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.
Memorialinis kompleksas – Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių paminklinis ansamblis.
Gamtinis kompleksas – išskirtinis gamtos objektų derinys, kuris atspindi savitas Lietuvos kraštovaizdžio ypatybes.
Gamtos paminklas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (patvirtintas aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 )
Muziejus – juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Lankytini muziejai turi turėti muziejaus statusą, nuolatinį darbo laiką (ir savaitgaliais), užtikrinti eksponatų apsaugą, žinybiniai, viešosios įstaigos-muziejai, privatūs ir visuomeniniai muziejai (ypač mokyklų) turėti atskirą įėjimą tik į muziejaus patalpą.
Numatoma, kad Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano įgyvendinimas galimas, siejant jį su LR Ūkio ministerijos planuojamomis 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ 3 priemonių grupės „Atvykstamojo ir vietos turizmo skatinimas naudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą ir sukuriant palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas“ priemonėmis.
2. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO SISTEMOS FORMAVIMO PRINCIPAI IR BŪDAI
Nacionalinio autoturizmo trasų sistema suformuotas vadovaujantis šiais principais (kriterijais):
• jungti svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos rekreacijos išteklių arealais;
• apjungti svarbiausius arealus, reprezentuojančius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą;
• apjungti nacionalinius ir regioninius parkus, reprezentuojančius Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
• jungti tarpusavyje Lietuvos didžiuosius miestus ir kurortus, kuriuose kompleksiškai plėtojamos turizmo infrastruktūra bei paslaugos;
• nacionalinio autoturizmo trasų sistemą susieti su Lietuvos krašto kelių tinklu, kuriame plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos;
• vadovautis darnios plėtros principais.
Papildomai buvo įvertinti šie trasų sistemos formavimo aspektai:
Saugumas. Kelionė autoturizmo trasa turi būti saugi eismo saugumo ir kriminogeniniu požiūriu. Todėl trasoms parenkami mažesnio eismo intensyvumo keliai, aikštelės automobiliams laikyti siūlomos įrengti saugiose vietose.
Universalumas. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistema konstruojama taip, kad nacionalinės trasos tarpusavyje susijungia ir sudaro galimybes šios sistemos vartotojams kurti įvairius turizmo produktus ir nuolat juos atnaujinti.
Reprezentatyvumas. Nacionalinės autoturizmo trasos turi reprezentuoti Lietuvos tradicijas, istoriją, kultūrą, gamtos ir kraštovaizdžio įvairovę.
Atvirumas. Į autoturizmo trasų tinklą galima įvažiuoti ir jį palikti bet kuriame tinklo taške.
Geros važiavimo sąlygos. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistema siejama su esamų valstybinių kelių tinklu ir miestų gatvių tinklu. Pasirenkami geros techninės būklės keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra vidutinis arba mažesnis nei vidutinis, išplėtota arba numatoma plėtoti pakelės infrastruktūra, turizmo informacijos paslaugos.
Formuojant nacionalines autoturizmo trasas buvo vadovaujamasi darnios plėtros principais. Todėl, siekiant nedidinti automobilių transporto srautų saugomose gamtinėse teritorijose, trasos nukreiptos jų liestinėmis arba kerta šias teritorijas esamais keliais. Priimta nuostata, kad saugomos gamtinės teritorijos – zonos be automobilio. Šiose teritorijose esančius lankytinus objektus turistas turėtų apžiūrėti naudodamasis bevarikliu transportu. Taigi autoturistai nukreipiami į saugomos teritorijos lankytojų centrą arba direkciją, kurioje jie gauna visą informaciją apie teritorijos lankymo tvarką, sąlygas ir teikiamas paslaugas. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai traktuojami kaip lankytinos vietovės. Juose išskiriami keletas lankytinų objektų, kuriuos galima pasiekti automobiliu.
Formuojant nacionalines autoturizmo trasas taip pat buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis: Rekreacijos ir turizmo centrų plėtros gairėms, rekomenduojama nacionalinės svarbos reprezentacinio maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ trasa. Nacionalinio autoturizmo trasų pavadinimai formuluojami vadovaujantis Nacionalinės turizmo plėtros 2007-2010 metų programa, Žmogiškųjų išteklių plėtros, ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo veiksmų programa ir priedais, Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metų programa.
Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos formavimo būdai
Rengiant nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos koncepciją buvo nagrinėti du trasų formavimo būdai:
• Tradicinis (a būdas). Turizmo trasa formuojama įvairių kategorijų ir kokybės keliais, vedančiais pro(per) lankytinus objektus. Tokios trasos paprastai formuojamos žiedinės;
• Netradicinis (b būdas). Turizmo trasa formuojama geros kokybės keliu (krašto keliu), nuo kurio yra privažiavimai prie lankytinų objektų, nutolusių ne toliau kaip 10-20 km nuo trasos. Tokios trasos gali būti įvairių formų, tiesinės, žiedinės, mišrios.
Tradicinio trasos formavimo būdo ypatybės:
• Nevienoda važiavimo kokybė trasoje;
• Turistas negali rinktis lankomų objektų vadovaudamasis savo laisvai pasirenkamais kriterijais;
• Trasa neuniversali (nesudaro sąlygų kurti vis naujus turizmo produktus) ir turi būti parengta lankymui iš karto.
Netradicinio trasos formavimo būdo ypatybės:
• Vienodai gera važiavimo kokybė;
• Turistas gali rinktis lankomus objektus vadovaudamasis kelionės interesais, laiko kiekiu, techninėmis galimybėmis ir kitais laisvai pasirenkamais kriterijais;
• Trasa universali (sudaro sąlygas kurti naujus ir atnaujinti senus turizmo produktus) ir gali būti įrengiama palaipsniui;
• Trasa gali būti palaipsniui papildoma naujais (paruošiamais lankymui) turizmo objektais.
Nacionalinėms autoturizmo trasoms formuoti pasirinktas netradicinis trasų, formavimo būdas.
Pirmiausia šis būdas atitinka nacionalinio lygmens autoturizmo trasų formavimo principus, tokius kaip geros važiavimo sąlygos, atvirumas, universalumas. Specialiojo plano užduotyje nėra nustatyta kokiam turizmo rinkos segmentui taikomas šis projektas, todėl nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos universalumas yra būtinas. Netradiciniu būdu suformuotos trasos suteikia dideles galimybes turistui rinktis lankomus objektus, turizmo organizatoriams kurti naujus ir nuolat atnaujinti turizmo produktus, pritaikant juos skirtingiems turizmo rinkos segmentams.
Tradiciniu būdu suformuotoms trasoms įrengti reikia daug lėšų, nes didžiąją dalį trasos infrastruktūros, lankomus objektus reikia paruošti vienu metu. Daug investicijų reikalauja kelių sutvarkymas ir lankomų objektų paruošimas. Prie užmiestyje esančių turizmo objektų privažiuoti galima tik vietiniais, lauko ar miško keliais, kurių būklė ir dangos kokybė yra labai prasta. Tuo tarpu šiuo specialiuoju planu nenumatoma siūlyti rekonstruoti kelius, gerinti jų būklę. Netradiciniu būdu suformuotos trasos gali būti įrengiamos palaipsniui, todėl investicijų reikalauja mažiau. Gera važiavimo kokybė esamais, tinkamai sutvarkytais keliais užtikrinama iš karto. Taigi, trasos įrengimo investicijos nukreipiamos ne kelių būklei gerinti, o lankomiems objektams tvarkyti ir informacijos infrastruktūrai įrengti.
3. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ TINKLAS
Vadovaujantis trečiame skyriuje aprašytais nacionalinio lygmens autoturizmo trasų formavimo principais ir būdais suformuotos šios Nacionalinės autoturizmo trasos:
£ Nemuno kelias (Veisiejai – Druskininkai – Merkinė – Alytus – Birštonas – Rumšiškės -Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Rusnė). Trasa reprezentuoja panemunių kultūros, istorijos ir kraštovaizdžio įvairovę (nuo Dzūkijos miškų iki Mažosios Lietuvos).
£ Kuršių kelias (Šilutė – Klaipėda – Palanga – Senoji Įpiltis – Skuodas – Barstyčiai). Trasa reprezentuoja išlikusius Kuršių istorijos ir kultūros reliktus.
£ Gintaro kelias (Neringa – Klaipėda – Palanga – Šventoji). Trasa reprezentuoja Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio įvairovę, gintaro gavybos ir apdirbimo istoriją.
£ Jono Pauliaus II piligrimų kelias (Marijampolė – Pivašiūnai – Trakai – Vilnius -Kaunas – Šiluva – Tytuvėnai – Žemaičių Kalvarija – Šiauliai – Kryžių kalnas)
£ Žemaitijos keliai (Palanga – Kretinga (Salantai – Mosėdis) – Plungė (Plungė – Rietavas – Kaltinėnai) – Telšiai – Varniai – Kaltinėnai – Kražiai – Kelmė – Kurtuvėnai arba Tytuvėnai – Šiluva – Raseiniai). Trasa reprezentuoja Žemaitijos istoriją, kultūrą ir kraštovaizdžio įvairovę.
£ Via Hanseatica trasa (Bitėnai – Tauragė – Skaudvilė – Kelmė – Šiauliai – Joniškis -Žagarė). Trasa reprezentuoja Lietuva tarptautinėje turizmo trasoje VIA Hanziatica.
£ Vidurio Lietuvos kelias (Kaunas – Babtai – Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys -(Subačius) – Pasvalys – Biržai – arba Pakruojis – Šeduva – Radviliškis – Šiauliai). Trasa reprezentuoja Nevėžio slėnių ir agrarinį vidurio Lietuvos kraštovaizdį bei žemdirbystės kultūrą (malūnai, miestelių tinklas, turgavietės ir kt.).
£ Sūduvos keliai (Jurbarkas – Šakiai – Lukšiai – Kudirkos Naumiestis – Vilkaviškis -Virbalis – Vištytis – Marijampolė – Žuvintas – Prienai – Birštonas). Trasa reprezentuoja Sūduvos lygumų agrarinį ir Šešulės slėnių kraštovaizdį, savasties suvokimo istoriją (J. Basanavičiaus gimtinė, V. Kudirkos veikla ir kt.).
£ Keturių sostinių kelias (Medininkai – Vilnius – Trakai – Kernavė – Kaunas). Trasa reprezentuoja Lietuvos valstybės kūrybos ir miestų statybos istoriją.
£ Aukštaitijos keliai (Vilnius – Molėtai – Ignalina – Dūkštas (Zarasai) – Dusetos – Rokiškis – Kupiškis – Anykščiai – Ukmergė – Molėtai). Trasa reprezentuoja kalvotus ir ežeringus Aukštaitijos kraštovaizdžius, gamtinę įvairovę ir poilsį gamtoje.
Visos pasiūlytos nacionalinio autoturizmo trasos formuoja nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Lietuvos regionus, didžiausio rekreacinio potencialo vietoves, atveriančios keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius turizmo rinkos produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklo žemėlapis (grafinė dalis, 1) yra Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių dalis.
4. NACIONALINIO AUTOTURIZMO TRASŲ SISTEMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Patvirtinus nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemą, siūloma įgyvendinti šias priemones:
• Informacija turistams keliuose ir gatvėse. Prie patvirtintų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų įrengiami trasos informacijos stendai (prie esamų ir Automobilių kelių direkcijos planuojamų poilsio ar automobilių stovėjimo aikštelių, pakelės paslaugų objektų; statomi trūkstami informaciniai kelio ženklai (637-642, 725), informuojantys apie lankytiną objektą ar vietovę, ir paslaugų ženklai (722, 715), informuojantys apie teikiamas viešąsias turizmo paslaugas. Degalinėse įrengiamo informacijos terminalai. Priemonės įgyvendinamos parengus lankytinų objektų ženklinimo tvarką ir autoturizmo trasos ženklinimo techninį projektą. Trasos ženklai, informacijos stendai, automobilių stovėjimo aikštelės, pakelės paslaugų objektai statomi už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip.
• Objektų, ir vietovių, paruošimas lankymui. Turizmo objektai paruošiami lankymui ir siejami su informacija turistams keliuose ir gatvėse. Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objektus lankymui ruošia jų savininkai, valdytojai ar naudotojai. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip .
• Turizmo paslaugų plėtra. Suformuluojamos bendros nuostatos dėl motelių ir kempingų plėtros, siejant jas su nykstančių kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo politika. Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra bei privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo) plėtojamos prie nacionalinio lygmens autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos plėtotinos buvusiose dvarų sodybose, kurių sąrašas pateiktas sprendinių (III aiškinamojo rašto dalies) 4 skyriuje. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta savivaldybės institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams.
5. LANKYTINŲ OBJEKTŲ ATRANKA
Suformavus nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklą su juo siejami lankytini objektai. Iš daugybės objektų, generuojančių turizmo interesą vadovaujantis žemiau išdėstytais kriterijais, atrenkami lankytini objektai sietini su Nacionalinėmis autoturizmo trasomis ir sudaromi jų sąrašai.
Atrankos kriterijai. Išanalizavus valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, taip pat kultūros paveldo paminklų sąrašus, gamtos paminklų sąrašą, muziejų sąrašą, gautus apskričių ir savivaldybių administracijų pasiūlymus, turizmo informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleistą turistinę literatūrą, atlikus stebėjimus vietoje, nustatyti šie lankytinų objektų parinkimo kriterijai:
• Objektai ar vietovės įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą;
• Valstybės saugomi kultūros ir technikos paveldo objektai (piliakalniai, statiniai, architektūros kompleksai ir ansambliai ir kt.);
• Senamiesčiai;
• Dvarų sodybos (valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektai, tik turintys valstybės saugomo kultūros paveldo ar kultūros paminklo statusą. Juose turėtų būti įsikūrę muziejai ar ekspozicijos, teikiamos viešosios paslaugos);
• Gamtos paminklai (įtraukti į oficialius gamtos paminklų sąrašus);
• Muziejai (turintys muziejaus statusą, nuolat veikiantys);
• Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai;
• Reikšmingų Europai ir Lietuvai istorinių įvykių vietos;
• Geografinis taškas, svarbus Europai ir Lietuvai;
• Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą;
• Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes;
• Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Atrenkant lankytinus objektus papildomai buvo nagrinėjami šie aspektai:
• Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę;
• Objekto atvirumas lankytojams;
• Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai;
• Objekto pažintinė vertė.
Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę. Automobiliu nesunku pasiekti ir toliau nuo trasos nutolusius objektus, tačiau atstumas turi būti racionalus, t.y tiks, kad turistas nenuklystų nuo trasos, kuria keliauja. Paprastai atstumas iki objekto neviršija 20 km. Tačiau jeigu objektas yra tikrai vertas jį pamatyti, su trasa siejami objektai nutolę iki 50 km ir daugiau.
Objekto atvirumas lankytojams. Lankytinas objektas turi turėti nuolatinį darbo laiką, būti atviras lankytojams ne tik renginių metu, bet nuolat nustatytu darbo laiku. Pageidautina, kad lankytini objektai būtų atviri savaitgaliais, ypač turizmo sezono metu. Pastatą ar įrenginį turi būti galimybė apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šiuo požiūriu reikšmingi yra visi Lietuvos lankytini materialaus paveldo objektai, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, taip pat kultūros paveldo paminklai, gamtos paminklai, asmenybių memorialiniai kompleksai, istorinių įvykių vietos.
Objekto pažintinė vertė. Vadovaujantis šiuo kriterijumi išbraukiami lankytini objektai kurie teikia turizmo paslaugas, tačiau neturi pažintinės vertės (turizmo bazės ir centrai, daugiafunkciniai sporto centrai ir pan.); yra kultūros paveldo objektai, tačiau jų pažintinė vertė yra specifinė (senosios kaimų kapinės, palaidojimai, pavieniai kryžiai, koplytstulpiai, paminklai ir kiti pavieniai objektai); vietinės reikšmės asmenybių memorialinės vietos, reikšmingos regiono mastu, bet nereikšmingos nacionaliniu mastu; smulkūs kraštotyros muziejai ir pavienės vertybių kolekcijos, turinčios nedidelę pažintinę vertę.
Vadovaujantis išvardintais kriterijais ir papildomais vertinimo aspektais atlikta lankytinų objektų atranka (pateikta II-1 priede).
KONCEPCIJOS PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):
PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų lankytinų objektų atranka
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas
III. SPRENDINIAI
TURINYS:
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius
Vilnius 2008
1. SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TAIKYMO TVARKA
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių sudėtis yra ši:
1. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklas (I-asis, II-asis, III-asis įgyvendinimo etapai) – žemėlapis masteliu 1:500 000 (Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklas, įgyvendinimo etapai);
3. I-ojo įgyvendinimo etapo trasų aprašai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais – priedas (1-10 lentelės);
4. I-ojo ir II-ojo įgyvendinimo etapų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų žemėlapiai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais – 10 žemėlapių masteliu 1:100 000;
5. Nuostatos dėl turizmo paslaugų ir pakelės infrastruktūros plėtros – sprendinių (I aiškinamojo rašto dalies) 4 skyrius.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas taikomas plėtojant šias veiklas:
1. Tvarkant viešąją turizmo infrastruktūrą, neparuoštus ir dalinai paruoštus lankytinus gamtos ir kultūros objektus, kuriuos turistai gali pasiekti automobiliu;
2. Įrengiant informacinę turizmo infrastruktūrą (informaciniai kelio ženklai ir stendai) prie paruoštų lankymui gamtos ir kultūros objektų, prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių;
4. Rengiant bendruosius ir specialiuosius teritorijų planu.
Sprendinius gali įgyvendinti viešieji ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę įgyvendinti projektus, susijusius su turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtra.
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendiniai įsigalioja nuo specialiojo plano patvirtinimo dienos. Išskiriami trys įgyvendinimo etapai. I-asis – nuo specialiojo plano įsigaliojimo dienos iki 2017 metų, II-asis – nuo 2013 iki 2017 metų ir III-asis įgyvendinimo etapas siūlomas po 2017 metų. Pasikeitus poreikiams ar atsiradus papildomų lėšų galimas ir II-ojo etapo autoturizmo trasų įgyvendinimas iki 2013 metų.
2. OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ PARUOŠIMAS LANKYMUI
Lankytinų objektų, siejamų su Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, sąrašas sudarytas vadovaujantis ekspedicijų duomenimis, koncepcijos stadijoje atlikta objektų atranka, savivaldybių ir apskričių pasiūlymais. Sąrašas pateiktas lentelėje.
III-1 lentelė. Lankytinų objektų sąrašas
Objektai paruošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
Objektai dalinai paruošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
Objektai neparuošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
| Objektai, jų kompleksai ar vietovė, įtraukta į pasaulio paveldo objektų sąrašą (UNESCO) |
1. Kernavės kultūrinis-istorinis kompleksas (Kernavės k., Širvintų r. savivaldybė, Vilniaus apskritis) 2. Kuršių nerija (kultūrinis-gamtinis kompleksas) (Neringos miesto savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 3. Struvės geodezinis lankas – Lietuvoje esantys objektai (Meškonys, Paliepiukai -Vilniaus r. savivaldybė, Vilniaus apskritis ir Gireišiai – Rokiškio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 4. Vilniaus senamiestis U1P (Vilnius, Vilniaus apskritis) |
| Senamiesčiai |
1. Anykščių miesto istorinė dalis UV2 2. Kauno senamiestis U15 3. Kalvarijos senamiestis U34 4. Kėdainių senamiestis U35 5. Klaipėdos senamiestis U17 6. Ukmergės senamiestis U36 7. Telšių senamiestis U32 8. Trakų senamiestis U18 9. Valkininkų miestelio istorinis centras U27 10. Virbalio senamiestis U25 11. Žiežmarių miestelio istorinis centras UV59 |
| Kultūros ir technikos paveldo objektai |
VILNIAUS APSKRITIS 1. Aukštadvario piliakalnis, vad Pilaite su gyvenviete A1137KP A1139KP (Aukštadvario miest., Trakų r. savivaldybė) 2. Bražuolės piliakalnis A1177P (Bražuolės k., Trakų r. savivaldybė) 3. Karmazinų piliakalnis (Viršupių) A1241P (Karmazinų k., Vilniaus r. savivaldybė) 4. Lavariškių piliakalnis A1139KP (Trakų r. savivaldybė) 5. Medininkų (Karališkųjų) pilis S157P (Medininkų k., Vilniaus r. savivaldybė) ir Medininkų piliavietė A1262P (Vilniaus r. savivaldybė) 6. Trakų pusiasalio pilis (Trakai, Trakų r. savivaldybė) 7. Trakų salos pilis (Trakai, Traku r. savivaldybė)
KAUNO APSKRITIS 8. Aleksoto funikulierius G50KP (Kaunas) 9. Bačkininkėlių piliakalnis A161 K 1P (Bačkininkėlių k., Prienų r. savivaldybė) 10. Bakainių piliakalnis su priešpilu, vad. Pilimi A358 K P (Bakainių k., Kėdainių r. savivaldybė) 11. Birštono piliakalnis (Birštono savivaldybė) 12. Buvusių dviejų sinagogų kompleksas G 273 K (Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras) (Kėdainiai, Kėdainių r. savivaldybė) 13. Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete A359 K P(Kalnaberžės k., Kėdainių r. savivaldybė) 14. Kauno tvirtovės istorinis-architektūrinis kompleksas (Kauno fortai) (Kauno miesto ir rajono savivaldybės) 15. Lyduvėnų geležinkelio tiltas S21 (Lyduvėnų k., Raseinių r. savivaldybė) 16. Molavėnų piliakalnių kompleksas A375 P, A376 P (Molavėnų k., Raseinių r. savivaldybė) 17. Paberžės sakralinis kompleksas (Paberžės k., Kėdainių r. savivaldybė) 18. Pakalniškių (Vaišvydavos) piliakalnis AR371 (Kauno r. savivaldybė) 19. Pažaislio parkas ir kamadulių vienuolyno architektūrinis ansamblis G32KP (Kaunas) 20. Piepalių piliakalnis AR361 (Kauno r. savivaldybė) 21. Pilionių piliakalnis su koplyčia (Pilionių k., Kėdainių r. savivaldybė) 22. Prienų (Mačiunų) piliakalnis A150K 1P (Pagaršvio k., Prienų r. savivaldybė) 23. Pyplių piliakalnis A331K (Kauno r. savivaldybė) 24. Senųjų XVIII–XIX a. popieriaus dirbtuvių pastatas S441 (Prienai, Prienų r. savivaldybė) 25. Raseinių piliakalnis, vad. Prabauda A362P (Raseinių r. savivaldybė) 26. Raudondvario pilis G254K (Raudondvaris, Kauno r. savivaldybė) 27. Ringovės piliakalnis AR353 (Kauno r. savivaldybė) 28. Samylų piliakalnis AR373 (Kauno r. savivaldybė) 29. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią S244 P (Zapyškio mstl., Zapyškio sen., Kauno r. savivaldybė) 30. Žaliakalnio funikulierius G51KP (Kaunas)
TAURAGĖS APSKRITIS 31. Belvederio gynybinis įtvirtinimas, vad. Šančiais A685P (Jurbarko r. savivaldybė) 32. Gedminiškės, Trako piliakalnis A704P (Šilalės r. savivaldybė) 33. Indijos piliakalnis su priešpiliu A707KP(Pagramančio regioninis parkas, Šilalės r. savivaldybė) 34. Jurbarko piliakalnis su gyvenviete A675KP (Jurbarko r. savivaldybė) 35. Medvėgalio, Karūžiškės kūlgrinda A712P (Šilalės r. savivaldybė) 36. Medvėgalio. Karūžiškės piliakalnis su papiliu A713KP (Šilalės r. savivaldybė) 37. Opstainio piliakalnis A507KP (Pagėgių savivaldybė) 38. Pagramančio piliakalnis A763KP (Tauragės r. savivaldybė) 39. Panemunės pilis G28K (Jurbarko r. savivaldybė) 40. Pilių, Kaltinėnų piliakalnis, vad. Kepaluškalniu A737P (Šilalės r. savivaldybė) 41. Rambyno alkakalnis ir Bitėnų istorinis kompleksas M186, G434K (Pagėgių savivaldybė) 42. Raudonės pilis G27KP (Jurbarko r. savivaldybė) 43. Seredžiaus piliakalnis su gyvenviete A688KP (Jurbarko r. savivaldybė) 44. Šereitlaukio piliakalnis (Pagėgių savivaldybė) 45. Tauragės pilis G83K(Tauragės r. savivaldybė) 46. Vandens matavimo stotis S468 (Smalininkai, Jurbarko r. savivaldybė) 47. Veliuonos piliakalnis II su papiliu A691KP (Jurbarko r. savivaldybė) 48. Veliuonos piliakalnis, vad. Gedimino kapu A690P (Jurbarko r. savivaldybė) 49. Veliuonos piliavietė, vad. Pilaitėmis A692P (Jurbarko r. savivaldybė) 50. Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete A508KP (Pagėgių savivaldybė)
KLAIPĖDOS APSKRITIS 51. Apuolės piliakalnis (Skuodo r. savivaldybė) 52. Dauginčių piliakalnis bei kalva, vad. Pilale (Dauginčiai, Kretingos r. savivaldybė) 53. Kartenos piliakalnis su gyvenviete (Kartena, Kretingos r. savivaldybė) 54. Kalniškės (Gargždų) piliakalnis (Kalniškės k., Klaipėdos r. savivaldybė) 55. Klaipėdos pilis G136KP (Klaipėda) 56. Palangos piliakalnis su gyvenviete, vad. Birutės klanu A392KP (Palanga) 57. Senosios Įpilties piliakalnis ir gyvenvietė (Kretingos r. savivaldybė) 58. Senosios Nidos kapinės (Nida, Neringos miesto savivaldybė) 59. Vanagų kaimo etnografinės kapinės (Vanagų k., Šilutės rajono savivaldybė)
TELŠIŲ APSKRITIS 60. Gandingos (Gondingos) piliakalnis vad. Gondingos pilimi ir sen. gyvenvietė A791KP (Plungės r. savivaldybė) 61. Lopaičių piliakalnis (Rietavo savivaldybė) 62. Platelių dvarvietė, vad. Dvaro kalva, Šventorkalniu A808P (Plungės r. savivaldybė) 63. Platelių piliavietė, vad. Pilies sala A809P (Plungės r. savivaldybė) 64. Plungės piliakalnis, vad. Pabrėžos pilale A810P (Plungės r. savivaldybė) 65. Renavo piliakalnis, vadinamas Pilale A780P (Mažeikių r. savivaldybė) 66. Šatrijos piliakalnis A1393K1 (Telšių r. savivaldybė)
ŠIAULIŲ APSKRITIS 67. Bubių piliakalnis su gyvenviete A657KP (Bubiai, Šiaulių r. savivaldybė) 68. Bumbulių senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Daugvierės kalnu A1317 (Kelmės r. savivaldybė) 69. Chaimo Frenkelio vila G281K1P (Vilniaus g. 74, Šiauliai) 70. Karmelitų vienuolyno ansamblis G194K (Laisvės g. 25, Linkuva, Pakruojo r. savivaldybė) 71. Kražių kolegija S437P (Kolegijos g. 5, Kražiai, Kelmės r. savivaldybė) 72. Kubilių, Papušynio piliakalnis su gyvenviete A1327K (Papušynio k., Kelmės r. savivaldybė) 73. Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete A662KP (Kurtuvėnai, Šiaulių r. savivaldybė) 74. Luponių piliakalnis su gyvenviete A663KP (Šiaulių r. savivaldybė) 75. Rekčių piliakalnis su gyvenviete A670KP (Šiaulių r. savivaldybė) 76. Sinagogų kompleksas Joniškyje G192K (Miesto aikštė 4, Joniškis, Joniškio r. savivaldybė) 77. Tytuvėnų bernardinų vienuolyno architektūrinis ansamblis (Piliakalnio g. 1, 2, Tytuvėnai, Kelmės r. savivaldybė) 78. Žagarės piliakalnis II, vad. Raktuvės kalnu su gyvenviete A596KP (Žagarė, Joniškio r. savivaldybė) 79. Žagarės piliakalnis, vad. Žvelgaičio kalnu su gyvenviete A595KP (Žagarė, Joniškio r. savivaldybė)
PANEVĖŽIO APSKRITIS 80. Ąžuolpamūšės piliakalnis A544 K P (Ąžuolpamūšės k., Pasvalio r. savivaldybė) 81. Balsių vandens malūnas S285 (Balsių k., Pasvalio r. savivaldybė) 82. Biržų pilies kompleksas G54KP (Biržai, Biržų r. savivaldybė) 83. Palėvenės Dominikonu vienuolyno ansamblis G168KP (Palėvenės k., Kupiškio r. savivaldybė) 84. Siaurojo geležinkelio kompleksas G10K (Panevėžys) 85. Stirniškio, Skverbų, Palėvenės piliakalnis su gyvenviete A535KP (Kupiškio r. savivaldybė) 86. Upytės (Tarnagalos) piliakalnis vad. Čičinsko kalnu A266P (Stulkiškiu k., Panevėžio r. savivaldybė)
UTENOS APSKRITIS 87. Degučių (Ažusamanės) piliakalnis A995P (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) 88. Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu A847P (Dubingių k., Molėtų r. savivaldybė) 89. Dūkštelių piliakalnis A1515 (Dūkštelių k., Ignalinos r. savivaldybė) 90. Mineikiškių piliakalnis A1006P (Mineikiškių k., Zarasų r. savivaldybė) 91. Pasamanės piliakalnis su senovine gyvenviete A1514 (Galiniškės k., Ignalinos r. savivaldybė) 92. Senasis Utenos paštas (Utena, J. Basanavičiaus g. 36) 93. Siaurojo geležinkelio kompleksas G10KP(Anykščiai, Anykščiu r. savivaldybė) 94. Sokiškio piliakalnis ir senovinė gyvenvietė A1513 (Sokiškių k., Ignalinos r. savivaldybė) 95. Šeimyniškėlių piliakalnis A1427K (Anykščiai, Anykščiu r. savivaldybė) 96. Taurapilio piliakalnis A961KP(Aukštaitijos nacionalinis parkas, Utenos r. savivaldybė) 97. Utenos siaurojo geležinkelio stotis (Utena, Stoties g. 39) 98. Vėjo malūnas S477 (Vencavų k., Zarasų r.)
ALYTAUS APSKRITIS 99. Alytaus piliakalnis ir senovinė gyvenvietė A66K (Alytus) 100. Gerulių piliakalnis A75KP (Gerulių k., Alytaus r. savivaldybė) 101. Liškiavos piliakalnis, vad. Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, M25K Perkūno šventinyčia A204P (Varėnos r. savivaldybė) 102. Liškiavos vienuolyno ansamblis G1KP (Varėnos r. savivaldybė) 103.Merkinės piliakalnis su papiliu A202KP (Varėnos r. savivaldybė) 104. Papalazdijų piliakalnis A183KP (Papalazdijų I k., Lazdijų r. savivaldybė) 105.Papėčių piliakalnis A36 (Papėčių k., Alytaus r. savivaldybė) 106.Poteronių piliakalnis A73KP (Poteronių k., Alytaus r. savivaldybė) 107.Prelomciškių piliakalnis (Lazdijų r. savivaldybė) 108. Punios piliakalnis su gyvenviete A87KP (Alytaus r. savivaldybė) 109.Radžiūnų piliakalnis A67KP (Alytus) 110. Rudaminos piliakalnis su gyvenviete A187KP (Rudamina, Lazdijų r. savivaldybė) 111. Rumbonių piliakalnis A71KP (Rumbonių k., Alytaus r. savivaldybė) 112.Senasis miesto parkas U29 (Alytus) 113. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas Okopka A182P (Vainežerio k., Lazdijų r. savivaldybė)
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS 114. Kumelionių, Marijampolės piliakalnis su gyvenviete A227KP (Marijampolė) 115. Kukarskės piliakalnis A1488K (Kukarskės k., Šakių r. savivaldybė) 116. Maštaičių piliakalnis A1502K (Maštaičių k., Šakių r. savivaldybė) 117.Miestlaukio, Kudirkos Naumiesčio piliakalnis ir senovės gyvenvietė A241KP (Vilkaviškio r. savivaldybė) 118. Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis A246 KP (Vilkaviškio r. savivaldybė) 119. Sudargo (Grinaičių) trys piliakalniai A1493, A1495, A1496 (Šakių r. savivaldybė) |
| Dvaro sodybos ir rūmų kompleksai |
VILNIUS APSKRITIS 1. Lentvario dvaro sodyba ir parkas G12K (Trakų r. savivaldybė) 2. Sapiegų rūmai ir parkas G246K (Vilnius) 3. Sluškų rūmai G418 K (T.Kosciuškos 10, Vilnius) 4. Trakų vokės dvaro sodyba ir parkas G229K (Trakų r. savivaldybė) 5. Užutrakio dvaro sodyba ir parkas (Trakų r. savivaldybė) 6. Verkių dvaro sodyba ir parkas G 230 K (Vilnius)
KAUNO APSKRITIS 7. Apytalaukio dvaro sodyba (Zabielų dvaras) G261K (Apytalaukio k., Kėdainių r. savivaldybė) 8. Dotnuvos dvaro sodyba su parku (Dotnuva, Kėdainių savivaldybė) 9. Sirutiškio dvaro ansamblis ir parkas G129K (Sirutiškio k., Kėdainių r. savivaldybė)
KLAIPĖDOS APSKRITIS 10. Kretingos dvaro sodyba G48K (Kretingos r. savivaldybė) 11. Palangos dvaro sodyba ir botanikos parkas G117 K1(Palangos r. savivaldybė) 12. Šilutės Šojaus dvaro sodyba G115K (Šilutės r. savivaldybė)
TELŠIŲ APSKRITIS 13. Biržuvėnų dvaro sodyba G236K (Telšių r. savivaldybė) 14. Platelių dvaro sodyba G214K (Plungės r. savivaldybė) 15. Plungės dvaro sodyba G213KP (Plungės r. savivaldybė) 16. Renavo dvaro sodyba ir parkas G216K (Mažeikių r. savivaldybė) 17. Rietavo dvaro sodyba G364K (Rietavo savivaldybė)
TAURAGĖS APSKRITIS 18. Jurbarko dvaro sodyba G401K (Jurbarko r. savivaldybė) 19. Veliuonos dvaro sodyba G7K (Veliuona, Jurbarko r. savivaldybė)
ŠIAULIŲ APSKRITIS 20. Baisogalos dvaro sodyba G105K (Baisiogala, Radviliškio r. savivaldybė) 21. Burbiškio dvaro sodyba G217K (Burbiškio k., Radviliškio r. savivaldybė, Šiaulių apskritis) 22. Gruzdžių dvaro sodyba G111K (Šiaulių r. savivaldybė) 23. Kelmės dvaro sodyba G16K (Kelmė, Kelmės r. savivaldybė) 24. Kurtuvėnų dvaro sodyba G112K (Kurtuvėnai, Šiaulių r. savivaldybė) 25. Pakruojo dvaro sodyba G104KP (Pakruojo k., Pakruojo r. savivaldybė)
PANEVĖŽIO APSKRITIS 26. Rokiškio dvaro sodyba G222KP (Rokiškis, Rokiškio r. savivaldybė) 27. Salų dvaro sodyba G122K (Salų k., Rokiškio r. savivaldybė) 28. Joniškėlio dvaro sodyba G124 K (Pasvalio r. savivaldybė)
UTENOS APSKRITIS 29. Antazavės dvaro sodyba G126K (Antazavės k., Zarasų r. savivaldybė) 30. Stelmužės dvaro sodyba G127K (Stelmužės k., Zarasų r. savivaldybė)
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS 31. Gelgaudiškio dvaro sodyba G251K (Šakių r. savivaldybė) 32. Paežerių dvaro sodyba (Vilkaviškio r. savivaldybė) 33. Zyplių dvaro sodyba (Šakių r. savivaldybė) |
| Gamtos paveldo objektai, turintys paminklo statusą |
1. Akmuo Rapolas (Krekenavos regioninis parkas) 2. Akmuo „Puntuko brolis“ (Anykščių regioninis parkas) 3. Barstyčių milžinas (akmuo) (Barstyčiai, Skuodo r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 4. Bradesių ąžuolas (Bradesiai, Rokiškio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 5. Gandrų kolonija Šaukliuose (Šaukliai, Kretingos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 6. Gražusis ąžuolas (Raseinių r. savivaldybė, Kauno apskritis) 7. H. Zudermano ąžuolas (Šilutės r., Klaipėdos apskritis) 8. Kadagių slėnis (Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis) 9. „Karvės ola“ (Biržų r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 10. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis (Kavarskas, Anykščių r. savivaldybė, Utenos apskritis) 11. M. Daukšos ąžuolas (Babėnų k., Kėdainių savivaldybė, Kauno apskritis) 12. Olandų kepurės skardis (Karklės k., Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 13. Papilės atodanga (Papilė, Akmenės r. savivaldybė, Šiaulių apskritis) 14. Puntuko akmuo (Anykščiai, Anykščiu r. savivaldybė, Utenos apskritis) 15. Raganų eglė (Vilkyškių sen., Pagėgių savivaldybė, Tauragės apskritis) 16. Siponių Ožakmenis (Siponių k., Kėdainių r. savivaldybė) 17. Smegduobių parkas (Pasvalys, Pasvalio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 18. Snaigupėlės atodanga (Druskininkų r. savivaldybė) 19. Stelmužės ąžuolas (Stelmužės k., Zarasų r. savivaldybė, Utenos apskritis) 20. Stirniškių atodanga (Kupiškio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 21. Stirniškio, Skverbų, Palėvenės piliakalnis su gyvenviete A535KP (Kupiškio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 22. Svilės šaltiniai (Kelmės r. savivaldybė, Šiaulių apskritis) 23. Šauklių riedulynas (Šaukliai, Kretingos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 24. Škėvonių atodanga (įrašyta į Šiaurės Vakarų Europos geologiniu objektu sąrašą) (Birštono savivaldybė, Kauno apskritis) 25. Trainiškio ąžuolas (Aukštaitijos nacionalinis parkas) 26. Variaus atodanga (Anykščių regioninis parkas) 27. „Velnio duobė“ (Aukštadvario sen., Trakų r. savivaldybė, Vilniaus apskritis) 28. Vetygalos atodanga (Anykščių regioninis parkas) 29. Žvirgždėnų pušis (Žvirgždėnų k., Alytaus r. savivaldybė) |
| Muziejai |
Nacionaliniai 1. Lietuvos dailės muziejus, Didžioji g. 4 / Bokšto g. 5, Vilnius, ir jo filialai: • Gintaro muziejus, Vytauto g. 17, Palanga; • Klaipėdos laikrodžių muziejus, Liepų g. 12, Klaipėda; • Klaipėdos paveikslų galerija, Liepų g. 33, Klaipėda; • Radvilų rūmai, Vilniaus g. 22, Vilnius; • Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3 a, Vilnius; • Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4, Vilnius. 2. Lietuvos nacionalinis muziejus, Arsenalo g. 1, Vilnius, ir jo filialai: • Gedimino kalno pilies bokštas, Arsenalo g. 5, Vilnius; • Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Bokšto g. 20/18, Vilnius; • Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba Vytauto g. 23a., Palanga, Klaipėdos apskritis. • Dr. Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos g.29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r. sav., Marijampolės apskritis. 3. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas, ir jo filialai: • Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64, Kaunas; • Kauno paveikslu galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaunas; • Keramikos muziejus, Rotušės a. 15, Kaunas; • Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialinis muziejus, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai; • Mykolo Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12, Kaunas; • Vytauto Kazimiero Jonyno galerija, Druskininkai. 4. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Laisvės al. 106, Kaunas: • Muziejus Čepkelių valstybiniame rezervate; • Muziejus Žuvinto valstybiniame rezervate.
Respublikiniai 5. Kauno IX forto muziejus, Žemaičiu pl. 73,Kaunas 6. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas Čepkelių valstybiniame rezervate Marcinkonys, Varėnos rajono savivaldybė 7. Lietuvos aviacijos muziejus, Veiveriu g. 132, Kaunas 8. Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Kulionių k., Čiulėnų seniūnija, Molėtų r. savivaldybė 9. Lietuvos jūrų muziejus, Smiltynės pl. 3, Klaipėda 10. Lietuvos liaudies buities muziejus, S. Nėries g. 6, Rumšiškės, Kaišiadorių r. 11. Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai, Pilies g. 26, Vilnius 12. Maironio lietuviu literatūros muziejus su filialais, Rotušės a.13, Kaunas 13. Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vytauto g. 89, Šiauliai 14. Dionizo Poškos muziejus (Bijotai) 15. Dviračiu muziejus (Šiauliai) 16. Ch. Frenkelio rūmai (Šiauliai) 17. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo r. savivaldybė 18. Trakų istorijos muziejus, Kęstučio g. 4, Trakai. 19. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, Kerniaus g. 4, Kernavė, Širvintų r. savivaldybė 20. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Pamėnkalnio g. 12, , ir jo filialas Panerių memorialinis muziejus, Agrastų g. 17,Vilnius 21. Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64, Kaunas 22. Žemaičių vyskupystės muziejus, S.Daukanto 6, Varniai Telšių r. savivaldybė Savivaldybių muziejai 23. Agluonėnų etnografinė sodyba – muziejus (Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 24. A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (Vilkija, Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis) 25. Alytaus kraštotyros muziejus (Alytus) 26. Arklio muziejus (Niūronys, Anykščiu r. savivaldybė, Utenos apskritis) 27. Babtų kraštotyros muziejus (Babtai, Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis) 28. Birštono muziejus (Vytauto g.9, Birštonas) / Birštono sakralinis muziejus (Birutės g. 10, Birštonas) 29. Biržų krašto muziejus „Sėla“ (Biržai, Panevėžio apskritis) 30. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškis): Burbiškio dvaro istorijos ekspozicija (Burbiškis)/ Šeduvos kraštotyros ekspozicija (Šeduva, Šiaulių apskritis) 31. Druskininkų miesto muziejus (Druskininkai, Alytaus apskritis) 32. Gargždų krašto muziejus (Gargždai, Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 33. J. Gižo etnografinė žvejo sodyba-muziejus (Drevernos k., Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 34. Jonavos krašto muziejus (Jonava, Jonavos r. savivaldybė, Kauno apskritis) 35. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus (Joniškis, Šiaulių apskritis) 36. Jurbarko krašto istorijos muziejus (Jurbarkas, Tauragės apskritis) 37. Juozo Naujalio memorialinis muziejus (Raudondvaris, Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis)/ filialas (Biliūnų k. Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis) 38. Kauno miesto muziejus (Kaunas) 39. Kėdainių krašto muziejus (Kėdainiai, Kauno apskritis) 40. Kretingos muziejus, Vilniaus g. 20, LT-5700 Kretinga (Klaipėdos apskritis) 41. Kupiškio etnografijos muziejus (Kupiškis, Panevėžio apskritis) 42. Lazdijų krašto muziejus (Lazdijai, Alytaus apskritis) 43. Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė, Marijampolės apskritis) 44. Martyno Jankaus muziejus (Bitėnai, Pagėgių savivaldybė, Tauragės apskritis) 45. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Klaipėda, Klaipėdos apskritis) 46. Merkinės kraštotyros muziejus (Merkinė, Alytaus apskritis) 47. Molėtų krašto muziejus (Molėtai, Utenos apskritis) 48. Neringos istorijos muziejus (Neringa, Klaipėdos apskritis) 49. Panevėžio kraštotyros muziejus (Panevėžys, Panevėžio apskritis) 50. Pasvalio krašto muziejus (Pasvalys, Panevėžio apskritis) 51. Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentu muziejus (l.Zamenhofo g. 12, Kaunas) 52. Prienų krašto muziejus (Prienai, Kauno apskritis) 53. Raseinių krašto istorijos muziejus (Raseiniai, Kauno apskritis) 54. Renavo rūmai veikia Mažeikių muziejaus ekspozicija (Renavas, Mažeikių r. savivaldybė, Telšių apskritis); 55. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavas, Telšių apskritis). 56. Rokiškio krašto muziejus (Rokiškio r. savivaldybė): Kriaunų krašto muziejus / Obelių istorijos muziejus (Panevėžio apskritis) 57. Siauruko istorijos ekspozicija Anykščiu geležinkelio stotyje (Anykščiai, Utenos apskritis); 58. Šilutės muziejus (Šilutė, Klaipėdos apskritis) 59. Tauragės muziejus „Santaka“ (Tauragė, Tauragės apskritis) 60. Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergė, Vilniaus apskritis) 61. Utenos kraštotyros muziejus (Utena, Utenos apskritis) 62. V. Statkevičiaus muziejus Šilalėje (Tauragės apskritis) 63. Veisiejų krašto muziejus (Veisiejai, Alytaus apskritis ) 64. Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus (Viekšniai, Mažeikių r. savivaldybė) 65. Vilkaviškio krašto muziejus (Vilkaviškis, Marijampolės apskritis) 66. Vilniaus krašto etnografijos muziejus (Nemenčinė, Vilniaus apskritis) 67. Zanavykų krašto muziejus (Girėnai, Šakių r. savivaldybė, Marijampolės apskritis) 68. Zarasų kraštotyros muziejus (Zarasai, Utenos apskritis): Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės k., Zarasų rajonas) 69. Žemaičių dailės muziejus (Plungė, Telšių apskritis) 70. Žemaičių muziejus „Alka“ (Telšiai, Telšių apskritis) 71. Žemaičių vyskupystės muziejus (Varniai, Telšių r., Telšių apskritis) 72. Žvejo etnografinė sodyba-muziejus (Neringa, Klaipėdos apskritis) 73. 1863 metų sukilimo muziejus (Paberžės k., Kėdainių savivaldybė, Kauno apskritis)
Žinybiniai 74. Geležinkelių muziejus (Vilnius) 75. Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas) 76. Kelių muziejus (Vievis) 77. Lietuvos genocido aukų muziejus (Aukų g. 2a, Vilnius) 78. Lietuvos geologijos muziejus (Kauno g. 1a, Vievis, Elektrėnų savivaldybė) 79. Mineralų muziejus (Vilnius) 80. Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, Aukštaitijos nacionalinis parkas)
Viešosios įstaigos 81. Europos centro muziejus Europos parkas (Vilniaus r. savivaldybė) 82. Akvariumų salonas (Visaginas, Utenos aps.) 83. Lietuvos energetikos muziejus (Vilnius) 84. Militaristinė ekspozicija (Plungės r. savivaldybė, Telšių apskritis) 85. Miško muziejus „Girios aidas“ (Druskininkai, Alytaus apskritis) 86. A. Mončio namai-muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga, Klaipėdos apskritis) 87. Sovietiniu skulptūrų Grūto parkas (Grūtas, Druskininku savivaldybė) 88. Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejus (Žemaičių Naumiestis, Šilutės r. savivaldybė)
Privatūs muziejai 89. Orvydų sodyba-muziejus (Kretingos r. savivaldybė) 90. Brangakmenių muziejus (Zamenhofo/ Kurpių g. 13, Kaunas)
Visuomeniniai muziejai 91. Upytės linų muziejus (Stultiškių k., Panevėžio r. savivaldybė) 92. Upynos liaudies amatų muziejus (Upynos k., Šilalės r., Tauragės apskritis) |
| Europos ir Lietuvos kultūrai, mokslui ir istorijai reikšmingų asmenybių memorialiniai kompleksai |
1. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus (Anykščiai, Utenos apskritis) 2. A. Jonyno memorialinis muziejus (Alytus) 3. A. Matučio memorialinis muziejus (Alytus) 4. Česlovo Milošo tėviškė (Šeteniai, Kėdainių r. savivaldybė, Kauno apskritis) 5. Dr. Jono Basanavičiaus gimtinės sodyba-muziejus (Ožkabaliai, Vilkaviškio r. savivaldybė, Marijampolės apskritis) 6. Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus (Paežeriai, Vilkaviškio r. savivaldybė, Marijampolės apskritis) 7. Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus (Priekulė, Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 8. J. Biliūno memorialinė sodyba (Niūronys, Anykščių r., Utenos apskritis) 9. J.Naujalio memorialinis muziejus (Raudondvaris, Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis) 10. Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė (Guronių k., Kaišiadorių r. Kauno apskritis) 11. Kunigo ir poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė (Bernotu k., Raseinių r. savivaldybė, Kauno apskritis) 12. Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus (Bažnyčios 23, Marijampolė, Marijampolės apskritis) 13. Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus (Subačiaus g. 124, Vilnius, Vilniaus apskritis) 14. Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus (Lazdijai, Alytaus apskritis) 15. Petro Cvirkos memorialinė sodyba (Klangių k., Jurbarko r. savivaldybė, Tauragės apskritis) 16. Rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus (Skruzdynės g. 17, Nida, Klaipėdos apskritis) 17. Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus (Bukantė, Plungės r., Telšių apskritis) 18. Salomėjos Neries memorialinis muziejus (Kaunas, Kauno apskritis) 19. Stasio Girėno gimtinės memorialinis kompleksas (Aviacijos muziejaus filialas) 20. Vilniaus universiteto A.Mickevičiaus muziejus( Bernardinu g. 11, Vilnius, Vilniaus apskritis) 21. Vinco Grybo memorialinis muziejus (Jurbarkas, Tauragės apskritis) 22. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas (Subartonių k., Varėnos r. savivaldybė, Alytaus apskritis) 23. Vyskupo M. Valančiaus gimtinė (Nasrėnų k., Kretingos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis)
|
| Istorinių įvykių, reikšmingų Europai ir Lietuvai, vietos |
1. Saulės mūšio vieta I175 (Jauniūnų k., Joniškio rajono sav., Šiaulių apskritis) 2. 1812 m. Tauragės Konvencijos pasirašymo vieta (Požerūnų k., Tauragės r. savivaldybė, Tauragės apskritis) |
| Geografinis taškas, svarbus Europai ir Lietuvai |
1. Europos geografinio centras (Vilniaus r. savivaldybė) 2. Lietuvos geografinis centras (Kėdainių r. savivaldybė) |
| Tradicinių amatų centrai, kuriuose galima nuolat stebėti veiklą |
1. Atviros lankytojams gintaro dirbtuvės (Palanga, Klaipėdos apskritis) 2. Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, įsikūręs buvusio Kuršėnų dvaro pastate (IP 692 AtV 1087) Ventos g. 7 3. Petronių amatų namai (Siesikai, Ukmergės r. savivaldybė) 4. Tautodailės ir amatų centras (Šveicarija, Jonavos raj.) 5. Užugirio dvaras (G389K) muziejus su amatų artele (A. Smetonos gimtinė, Ukmergės r. savivaldybė) 6. V. Valiušio keramikos muziejus su edukacine klase (Leliūnai, Utenos r. savivaldybė) |
| Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes, tradicijas |
1. Jūkainių geomorfologinio draustinio pažintinis takas (Raseinių r. sav., Kauno apskritis) 2. Karklės etnografinis kaimas (Klaipėdos r. savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 3. Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis parkas) 4. Lietuvos zoologijos sodas (Kaunas) 5. Pašilių stumbrynas (Krekenavos regioninis parkas, Kėdainių r. sav.) 6. Rusnės kaimas (Nemuno deltos regioninis parkas, Rusnė, Šilutės r. savivaldybė) 7. Ventės ragas (Nemuno deltos regioninis parkas): Ventės švyturys, Ventės rago ornitologijos stotis 8. Vidzgirio botaninio draustinio gamtos pažinimo takas (Alytus) 9. Žvėrinčius ( Laukstėnų k., Degaičių sen., Telšių r., Telšių apskritis) |
| „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ objektai |
1. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia (S243) 2. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (S239P) 3. Kryžių Kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis) (A658K1P) 4. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (AtV365) 5. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis (G32KP) 6. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (AtV290) 7. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (G187KP) 8. Šiluvos Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir tarp jų esanti sakralinė erdvė (G228K) 9. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis (G3KP) 10. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijinė bažnyčia (S251) 11. Vilniaus Kalvarijų kompleksas (G327K) 12. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (G205K1P) 13. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vad. Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia (G2KP) 14. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio stočių kompleksas (G406K) |
Šis lankytinų objektų sąrašas yra nebaigtinis. Atsižvelgiant į gausius savivaldybių ir apskričių pasiūlymus sąrašą galima pildyti ir ateityje, kai siūlomi ir neįtraukti objektai atitiks pagrindinius lankytiniems objektams taikomus kriterijus (vertės statusas (kultūros paveldas ar paminklas), muziejus ir kt.), nuolatinė ekspozicija, nuolatinis darbo laikas, apsaugos užtikrinimas ir kt.)
Su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu siejami 330 lankytinų objektų (be „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ objektų). Iš jų 122 objektai paruošti lankymui (37% siejamų objektų), 108 objektai dalinai paruošti lankymui (32% siejamų objektų), 100 objektų neparuošti lankymui (31% siejamų objektų).
Neparuoštus ir dalinai paruoštus lankytinus objektus rekomenduojama pritaikyti lankymui. Procesas galėtų vykti palaipsniui, priklausomai nuo finansavimo, verslo galimybių. Už paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą turi būti įtraukiamas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra reikalingas). Lankytinas objektas yra paruoštas lankymui kai:
• Parengtos priemonės, nurodančios kaip rasti objektą (lankstinukai, informacija navigacinėje sistemoje, kelio ženklai ir kt.);
• Yra geras privažiavimas (geros kokybės danga);
• Yra informacija (stenduose apie turizmo trasą, lankomą objektą ir aplinkinių objektų lankymo schema);
• Įrengta aikštelė pastatyti transporto priemonę;
• Sutvarkyta objekto aplinka (suoliukai, takai, laiptai, atliekų surinkimo konteineriai, pagal galimybes tualetai. Aplinka pritaikyta visų amžiaus grupių žmonėms);
• Yra galimybė įsigyti lankomą objektą reprezentuojančių suvenyrų;
• Įrengta ekspozicija, teikiamos paslaugos (pagal galimybes);
• Teritorijos ir (ar) objekto įrengimas ir priežiūra atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus higienos-sanitarinius reikalavimus.
Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objekto paruošimo lankymui projekte turi būti įtrauktas geros kokybės privažiavimo prie objekto įrengimas, taip pat kelio ženklų bei nuorodų įrengimas. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip.
Lankytinos vietovės. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai, senamiesčiai (Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Telšių, Ukmergės, Trakų) įvardinami kaip lankytinos vietovės, kuriuos taip pat reikėtų paruošti lankymui autoturistams. Objektai, kurie patenka į šias teritorijas nebeišskiriami (pvz. objektai esantys Kauno senamiesčio zonoje atskirai neįtraukti į lankytinų objektų sąrašą, išskyrus muziejai). Traktuojama, kad lankytini objektai yra senamiesčio dalis. Lankytinų vietovių prieigose, turėtų būti įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos autoturistams. Tai yra viena iš svarbiausių vietovės paruošimo lankymui sąlygų.
Lankytina vietovė yra paruošta lankymui kai:
• Parengtos priemonės, nurodančios kaip rasti vietovę (lankstinukai, informacija navigacinėje sistemoje, kelio ženklai ir kt.);
• Yra turizmo informacijos centras arba lankytojų centras;
• Yra geras privažiavimas (geros kokybės danga), įrengta aikštelė pastatyti transporto priemonę prie TIC arba lankytojų centro;
• Įrengtas arba plėtojama viešoji turizmo infrastruktūra (pažintiniai takai, ekspozicijos, informacija apie lankomus objektus ir kt.);
• Išplėtotos arba plėtojamos ekskursijų, inventoriaus nuomos, apgyvendinimo, maitinimo ir kitos turizmo paslaugos ;
• Yra galimybė įsigyti lankomą vietovę reprezentuojančių suvenyrų
• Teritorijos ir (ar) objekto įrengimas ir priežiūra atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus higienos-sanitarinius reikalavimus.
3. INFORMACIJA TURISTAMS KELIUOSE IR GATVĖSE.
Kelių ženklai. Lietuvos keliuose ir gatvėse, kurios siejamos su nacionalinėmis autoturizmo trasomis, siūloma statyti šiuos kelių ženklus:
• 6375 
Krypties rodyklė į lankytiną vietą. Nurodo eismo kryptį ir atstumą į lankytiną vietą. Ženklas naudojamas rodant kryptį į lankymui paruoštas vietas, kultūros ir istorinius objektus. Jis įrengiamas 20-50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas – rudas;
• 638 
Lankytinos vietos pavadinimas. Lankytinos vietos, kultūros ir istorinio objekto pavadinimas. Ženklo fonas – rudas;
• 725 
Lankytina vieta. Viešam lankymui parengtas kultūros paveldo, gamtos ar kitoks lankytinas objektas. Ženklas turėtų papildyti 637 ir 638 ženklus;
• 639 
Krypties rodyklė į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius. Ženklas naudojamas rodant kryptį į nacionalinius, regioninius parkus, valstybinius gamtinius rezervatus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius. Jis įrengiamas 20-50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas;
• 640 
Nacionalinio, regioninio parko, valstybinio gamtinio rezervato, valstybinio gamtinio ar kompleksinio draustinio pradžia. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas;
• 641 
Krypties rodyklė į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus. Ženklas naudojamas rodant kryptį į istorinius nacionalinius, istorinius regioninius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus. Jis įrengiamas 20-50 m atstumu prieš sankryžą. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas;
• 642 
Istorinio nacionalinio, istorinio regioninio parko, valstybinio kultūrinio rezervato pavadinimas. Ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias, atsižvelgiant į pastatymo vietą, o logotipas – rudas;
• 722 
Informacijos centras. Turizmo, kelionių ar kitokios informacijos teikimo centras. Ženklas taikytinas ir valstybinio parko direkcijos lankytojų centrui;
• 715 
Tualetas. Statomas tik ten, kur ši paslauga teikiama.
Paruoštiems lankymui objektams kelio ženklai statomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal trasos ženklinimo techninį projektą. Ruošiamiems lankymui objektams kelio ženklai statomi paruošus objektą lankymui jeigu tai numatyta objekto paruošimo lankymui techniniame projekte.
Bendros lankytinų objektų ženklinimo nuostatos:
o Laikotarpiu iki 2013 m. siūloma statyti tik trūkstamus kelio ženklus papildant esamą ženklų sistemą
o Laikotarpiu iki 2013 m. ženklinami tik lankymui paruošti ar ruošiami lankytini objektai lentelė).
o Kiti (neparuošti ir dalinai paruošti lankymui) objektai ženklinami numačius kelio ženklus objekto paruošimo lankymui techniniame projekte. Ženklus nustatyta tvarka stato objekto savininkas, valdytojas ar naudotojas.
o Kelio ženklai, informuojantys apie teikiamas paslaugas statomi pradėjus teikti paslaugą ir nuimami – nustojus ją teikti. Ženklus nustatyta tvarka stato paslaugos teikėjas esant poreikiui
o Lankytini objektai, esantys miestų teritorijose, ženklinami miestų gatvėse. Specialusis planas nenumato lankytinų objektų ženklinimo miestų , didesnių nei 30 000 gyventojų, gatvėse.
o Miestelių teritorijose esantys objektai ženklinami tik valstybinių kelių tąsose.
___________________
5 Ženklo numeris, nurodytas kelių eismo taisyklėse.
Ženklinimo sistemos principai:
o Lankymui paruošti objektai ženklinami 637 tipo ženklais autoturizmo trasoje
o Privažiavimų prie objektų sankryžose siūloma ženklinti 725 tipo kelio ženklais
o Prie lankytinų objektų (gamtos paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų) siūlomi įrengti 638 tipo ženklus
o Prie įvažiavimų į miestus siūlomi įrengti tik 722 tipo (TIC) ženklai. Lankytini objektai prie įvažiavimų į miestus neženklinami.
o Vienoje kelio vietoje (skerspjūvyje), neskaitant papildomų lentelių, siūloma statyti ne
daugiau kaip tris 637 tipo ženklus.
o Projektuojant kelio ženklų išdėstymą kelių sankryžose atsižvelgiama ar jose esami ženklai „Krypties rodyklė“ nurodo gyvenvietes, kurių pavadinimai kartojasi lankytino objekto pavadinime. Tokiu atveju objektas neženklinamas.
Planuojamose autoturizmo trasose šiuo metu yra 68 kelio ženklai. Tai sudaro tik 26% poreikio. Iš viso planuojama pastatyti 255 naujus kelio ženklus prie valstybinės reikšmės kelių. Kelio ženklų trasose išdėstymas pateiktas nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašuose priede, 1-10 lentelės) ir brėžiniuose (M 1: 100 000), o jų kiekiai – suvestinėje lentelėje (III-2 priede).
Informaciniai stendai. Siekiant informuoti nacionalinėmis autoturizmo trasomis keliaujančius turistus statomi trasos informaciniai stendai. Stendai statomi prie esamų ar Automobilių kelių direkcijos planuojamų įrengti poilsio aikštelių, paslaugų objektų. Stendai statomi už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip. Žemės sklypo dalies, reikalingos stendams įrengti, klausimas sprendžiamas autoturizmo infrastruktūros įrengimo techninio projekto stadijoje. Stendai įrengiami viešai prieinamoje žemės sklypo dalyje arba žemėje, kurioje teikiamos viešos paslaugos (degalinė, automobilių stovėjimo aikštelė, miestelio aikštė, TIC prieigos, LC prieigos ir t.t.). Žemės nuosavybė gali būti privati ar valstybinė. Privačioje žemėje sklypo dalis, reikalinga stendui įrengti, išskiriama servituto tvarka vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Kelių trasų informacija grupuojama viename stende. Iš viso siūloma pastatyti 186 trasų informacinius stendus. Informacinių stendų trasose išdėstymas pateiktas nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašuose priede, 1-10 lentelės) ir brėžiniuose (M 1: 100 000), o jų kiekiai – suvestinėje lentelėje (III-2 priede).
4. NUOSTATOS DĖL TURIZMO PASLAUGŲ IR PAKELĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS
Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo ) – plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinio lygmens autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelio, kempingo ir kt.) šiose buvusiose dvarų sodybose:
5. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba G49K (Aštrioji Kirsna, Lazdijų r. savivaldybė, Alytaus apskritis)
39. Žemaitkiemio (Babtyno) dvaro sodyba (Kauno r. savivaldybė, Kauno apskritis)
Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Nekilnojamojo turto, reikalingo tualetams įrengti, klausimas sprendžiamas autoturizmo infrastruktūros įrengimo techninio projekto stadijoje. Miestuose ir miesteliuose žemės sklypai viešiesiems tualetams statyti parenkami bendrojo naudojimo teritorija arba bendrojo plano sprendiniuose nurodytose vietose. Kaimo vietovėse sklypas parenkamas bendrojo naudojimo teritorijoje rengiant detalųjį planą. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta apskričių viršininkų administracijoms, savivaldybės institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams. Įstaigų ir (ar) įmonių, teikiančių turizmo ir su juo susijusias paslaugas, darbuotojai turi būti apmokyti pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo ir Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28d. įsakymu Nr. V-69 (Žin., 2008, Nr. 14-490). Privalomąjį pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymą vykdo teisės aktų tvarka licencijuoti juridiniai asmenys.
Tikslinga viešosios higienos-sanitarines paslaugas (viešuosius tualetus) įrengti ir eksploatuoti miestuose, miesteliuose ir kitose vietovėse, per kuriuos eina nacionalinės autoturizmo trasos, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų. Šios viešosios įstaigos papildytų tokio tipo įstaigų tinklą, įrengimą poilsio aikštelėse ir būtų naudojamos ne tik autoturistų, bet ir vietos gyventojų. Ypač aktualu viešųjų tualetų tinklą plėtoti Aukštaitijos ir Žemaitijos pakelės miestuose ir miesteliuose. Jų įrengimu ir eksploatacija rūpintųsi savivaldybės arba vietos bendruomenės, vadovaudamosi nacionalinio lygmens autoturizmo trasų viešosios higienos-sanitarinių paslaugų plėtros techniniu projektu. Viešieji tualetai turėtų patenkinti ne tik pavienių turistų, bet ir turistinių grupių poreikius. Siūloma įrengti ne mažiau vienos kabinos ir trijų pisuarų tualetus vyrams ir trijų kabinų moterims. Tualeto dydis turėtų būti projektuojamas atsižvelgiant į tos vietovės lankomumą (perspektyvinį lankomumą). Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas pridedamas (III-3 PRIEDAS).
Poilsio ir stovėjimo aikštelės, kurių valdytojai yra Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kurioms suteikta techninė kategorija įrengimui ir priežiūrai, brėžiniuose ir trasų aprašuose nurodytos, įrengiamos arba rekonstruojamos vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo planu (Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007). Kitoms poilsio aikštelėms, kurių naudotojai ar valdytojai yra savivaldybės, saugomų teritorijų direkcijos, privatūs asmenys, urėdijos ir kt.) nustatoma ne žemesnė II įrengimo ir III priežiūros kategorija, vadovaujantis I-2 priede pateikta klasifikacija ir I-3 priede nurodytais priežiūros lygiais. Šių aikštelių savininkai, naudotojai ar valdytojai gali kelti aikštelės įrengimo ir priežiūros lygį savo nuožiūra.
SPRENDINIŲ PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):
III-1 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašai (1-10 lentelės)
III-2 PRIEDAS. Kelio ženklų, siejamų su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, suvestinė
III-3 PRIEDAS. Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas.
III-4 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo suvestinė
III-5 PRIEDAS. GRAFINĖ DALIS
11. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Vilniaus apskritis M 1:100 000
Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas
IV. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
TURINYS:
1. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – įvertinti ir aprašyti autoturizmo infrastruktūros plėtros tendencijas.
2. Teisinį Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2424) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1713 „Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos“ (Žin., 2002, Nr. 104-4671).
3. Programa sukurta, vadovaujantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) užsakymu parengtu Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiuoju planu. Šioje programoje pateikti Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano duomenys pagrįsti gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatais, ekspedicijų metu atlikta objektų analize ir kt.
4. Programoje vartojamos turizmo sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507).
6. Lietuvos autoturizmo plėtros valdymo, planavimo dokumentų aplinkos ir finansavimo vertinimas:
6.1. Lietuvoje autoturizmo plėtros valdymas vykdomas dalyvaujant trims institucijoms. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo valstybinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo ir užsakovų funkcijas. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas vykdo savivaldybės. Valstybinis turizmo departamentas organizuoja ir vykdo užsakovo funkcijas įrengiant turizmo srities kelio ženklus ir turizmo informacijos stendus.
6.2. Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034) 3 straipsnyje nurodo, kad valstybė užtikrina „viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio...“ „Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais“. Lietuvoje 2000 metais priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), kurio poįstatyminis aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). Vadovaujantis įstatymu parengta Saugaus eismo gerinimo keliuose programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2007, Nr. 115-4706). Programoje prioritetas teikiamas eismo saugumo priemonėms avaringiausiuose kelių ruožuose įgyvendinti.
6.3. 2004 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė „Valstybinio sektoriaus kelių infrastruktūros objektų plėtros programą“, taip pat Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2008 – 2017 metams. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pakelės poilsio ir stovėjimo aikštelės naudojant Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių. Prie rajoninių ir vietinės reikšmės kelių poilsio ir stovėjimo aikštelės neįrengiamos. Kita pakelės infrastruktūra ir paslaugos plėtojamos savivaldybių ar privačia iniciatyva už valstybinių kelių kelio juostos ribų.
6.4. Nacionalinio, regiono, rajono teritorijų specialiojo planavimo, t.y. turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 „Dėl Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3814). Vadovaujantis šiomis taisyklėmis Valstybinio turizmo departamento užsakymu, įgyvendinant Nacionalinės turizmo plėtros 2007 – 2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros 2007-2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939, 2008, Nr. 82-3253), priedo 4.2 priemonę, 2008 m. buvo parengtas Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas, kuriuo vadovaujantis siekiama plėtoti nacionalinių autoturizmo trasų tinklą, siekiant skatinti pažintinį ir kultūrinį turizmą, teritorijų ekonominę ir socialinę raidą, aktyvinant turizmo veiklą, turizmo paslaugų plėtrą rajonuose.
7. Šiuo metu Lietuvos įmonės, teikiančios automobilių nuomos paslaugas, neteikia jokios iš anksto parengtos informacijos apie galimybes keliauti Lietuva automobiliu (išskyrus žemėlapius). Lietuvos turizmo paslaugų teikėjai,- automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės, Lietuvos automobilininkų sąjunga, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kitos turizmo plėtra besirūpinančios organizacijos neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Kelionių agentūrose informacija keliaujantiems automobiliais rengiama tik pagal individualų užsakymą ir pagal individualius poreikius. Dažniausiai apsiribojama nakvynės paieška ir bendra informacija apie lankomas vietas, rekomenduojamas visiems turistams.
8. Teritorinė turizmo paslaugų ir infrastruktūros sklaida rodo, kad pagrindiniai autoturizmo plėtros židiniai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra didmiesčiai, kurortai ir turistų traukos vietovės, taip pat nacionaliniai ir regioniniai parkai. Tačiau ir šiose vietose beveik nėra specifinių turizmo produktų, skirtų specialiai autoturistams. Keliaujantiems automobiliais akivaizdžiai trūksta turistinės informacijos, esama informacija neretai būna blogai prieinama, ir neefektyvi. Dauguma lankytinų objektų yra neparuošti lankymui. Nėra bendros sistemos kuri susietų lankytiną objektą ar paslaugą, ženklą kelyje, informaciją stenduose ir turistiniuose leidiniuose.
9. Kempingų poreikis yra labai didelis, o pasiūla nė iš tolo nepajėgi patenkinti paklausos. Kempingai pagal paklausą tarp automobiliu keliaujančių turistų yra trečioje vietoje po ekonominės klasės viešbučių ir kaimo turizmo sodybų. Be to, apgyvendinimo paslaugų, teikiamų kempinguose, populiarumas per pastaruosius trejus metus augo. Tokio pobūdžio paslaugos pasiūla Lietuvoje yra labai maža.
10. Surinkta informacija apie siūlomus turistinius maršrutus, keliauti automobiliu tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Visą šalies teritoriją apimantis rekomendacinis turistinis maršrutas yra pasiūlytas tik Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tai vadinamasis „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Šiuo metu tik Alytaus apskrities bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta plėtoti regioninę autoturizmo trasą, tačiau apsiribota tik trasos nužymėjimu. Kituose regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nėra siūloma konkrečių autoturizmo maršrutų, tuo labiau trasų, nurodytos tik bendros turizmo plėtros gairės. Saugomų teritorijų tvarkymo planuose siūlomus autoturizmo maršrutus galima būtų laikyti vietinio pobūdžio trasomis, tačiau jų įtraukimo į nacionalines autoturizmo trasas galimybės yra labai ribotos. Viešuose informacijos šaltiniuose daugeliu atvejų apsiribojama tik lankytinų vietų išvardijimu, neaptariant techninių ir kitų keliavimo sąlygų.
11. Kultūros paveldo objektų Lietuvoje yra labai daug. Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra nepatrauklūs. Pavyzdžiui, kultūros paveldo paminklų sąraše dominuoja piliakalniai, pilkapiai ir kapinynai, senovės gyvenvietės. Dauguma buvusios dvarų sodybų šiuo metu sunykę. Daugumai jų reikia nemažai investicijų siekiant atgauti buvusį vaizdą ir paskirtį. Buvusiose dvaro sodybose turisto niekas nelaukia, nei informacijos, nei paslaugų neteikia. Prie daugelio gamtos paminklų nėra galimybių privažiuoti, todėl savaime jie nesietini su autoturizmo trasomis. Gamtos paminklai paprastai yra toli nuo kelių (viduryje miškų) arba pasiekiami tik vandens keliu (hidrografiniai), arba sunkiai paruošiami lankymui (atodangos).
12. Turistams skirti lankstinukai, vadovai ir kita turistinė literatūra dažnai siūlo turistams (ypač regionuose) aplankyti bažnyčias. Kaimų ir miestelių bažnyčios paprastai atviros tik pamaldų metu (anksti ryte ir vakare), todėl didesnę paros dalį nėra atviros lankytojams. Dalis jų yra įdomios architektūriniu požiūriu, tačiau dauguma jų neturi didesnės pažintinės vertės. Kai kuriose bažnyčiose yra išlikę kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių (paveikslai, antkapiniai paminklai, skulptūros, altoriai, bažnytiniai reikmenys ir kt.), tačiau jos neeksponuojamos. Kai kurios vertybės yra blogos būklės. Jeigu jas būtų ir norima eksponuoti, tai turi būti užtikrinta vertybių apsauga. Tai padaryti kaimo bažnyčiose yra sudėtinga.
13. Nacionalinių autoturizmo trasų formavimo ir atrankos principai (kriterijai):
13.1 jungti tarpusavyje Lietuvos didžiuosius miestus ir kurortus, kuriuose kompleksiškai plėtojama turizmo infrastruktūra bei paslaugos, svarbiausias turizmo rinkas (didieji Lietuvos miestai) su svarbiausiais Lietuvos rekreacijos išteklių arealais;
13.2 apjungti svarbiausius arealus, reprezentuojančius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą, nacionalinius ir regioninius parkus, reprezentuojančius Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
13.3 nacionalinių autoturizmo trasų sistemą susieti su Lietuvos krašto kelių tinklu, kuriame plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos;
14. Formuojant nacionalines autoturizmo trasas buvo vadovaujamasi darnios plėtros principais. Todėl, siekiant nedidinti automobilių transporto srautų saugomose gamtinėse teritorijose, trasos nukreiptos jų liestinėmis arba kerta šias teritorijas esamais keliais. Priimta nuostata, kad saugomos gamtinės teritorijos – zonos be automobilio. Šiose teritorijose esančius lankytinus objektus turistas galėtų apžiūrėti naudodamasis dviračiu. Taigi autoturistai nukreipiami į saugomos teritorijos lankytojų centrą arba direkciją, kurioje jie gauna visą informaciją apie teritorijos lankymo tvarką, sąlygas ir teikiamas paslaugas. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai suprantami kaip lankytinos vietovės. Juose išskiriami keletas lankytinų objektų, kuriuos galima pasiekti automobiliu.
15. Formuojant Nacionalines autoturizmo trasas laikomasi principo, kad trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti paslaugas. Visos pasiūlytos nacionalinio autoturizmo trasos formuoja nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Lietuvos regionus, didžiausio rekreacinio potencialo vietoves, atveriančios keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius turizmo rinkos produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams.
17.2 Valstybės saugomi kultūros ir technikos paveldo objektai (piliakalniai, statiniai, architektūros kompleksai ir ansambliai ir kt.);
17.4 Dvarų sodybos (valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektai, tik turintys valstybės saugomo kultūros paveldo ar kultūros paminklo statusą. Juose turėtų būti įsikūrę muziejai ar ekspozicijos, teikiamos viešosios paslaugos);
17.11 Vietovės arba gamtiniai kompleksai, kurie atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes;
17.12 Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 „Dėl Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007 – 2013 metų programos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 92-3687; 2008, Nr. 71-2734).
19. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai, senamiesčiai (Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Telšių, Ukmergės, Trakų) įvardinami kaip lankytinos vietovės, kuriuos taip pat reikėtų paruošti lankymui autoturistams.
20. Su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu siejama 276 lankytini objektai (be „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ objektų). Iš jų 151 objektas paruoštas lankymui (54% siejamų objektų), 76 objektai dalinai paruošti lankymui (27% siejamų objektų), 49 objektai neparuošti lankymui (19% siejamų objektų). Neparuoštus ir dalinai paruoštus lankytinus objektus rekomenduojama pritaikyti lankymui. Procesas galėtų vykti palaipsniui, priklausomai nuo finansavimo, verslo galimybių. Už paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą turi būti įtraukiamas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra reikalingas).
21 Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių sudėtis yra ši:
21.3 I-ojo įgyvendinimo etapo trasų aprašai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais;
21.4 I-ojo ir II-ojo įgyvendinimo etapų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų žemėlapiai su projektuojamais kelio ženklais ir trasos informaciniais stendais;
22. Patvirtinus nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemą, siūloma įgyvendinti šias priemones:
23. Prie patvirtintų Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų numatoma įrengti trasos informacijos stendus. Stendai statomi prie esamų ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos planuojamų įrengti poilsio aikštelių, už valstybinio kelio juostos ribų. Stendai taip pat įrengiami degalinėse, miestelių aikštėse, Turizmo informacijos centrų, Lankytojų centrų prieigose ir kt. Žemės sklypo dalies, reikalingos stendams įrengti, klausimas sprendžiamas techninio projekto stadijoje. Stendai įrengiami viešai prieinamoje žemės sklypo dalyje arba žemėje, kurioje teikiamos viešos paslaugos. Prie autoturizmo trasų statomi trūkstami informaciniai ir paslaugų grupės kelio ženklai (637-642, 725), informuojantys apie lankytiną objektą ar vietovę, ir paslaugų ženklai (722, 715), informuojantys apie teikiamas viešąsias turizmo paslaugas. Priemonės įgyvendinamos pagal autoturizmo trasų ženklinimo techninį projektą. Planuojamose autoturizmo trasose šiuo metu yra 68 kelio ženklai. Tai sudaro tik 26% poreikio. Iš viso planuojama pastatyti 255 naujus kelio ženklus prie valstybinės reikšmės kelių ir 186 trasų informacinius stendus.
24. Turizmo objektai paruošiami lankymui ir siejami su informacija turistams keliuose ir gatvėse. Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objektus lankymui ruošia jų savininkai, valdytojai ar naudotojai. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip .
25. Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra bei privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo) plėtojamos prie nacionalinio lygmens autoturizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos plėtotinos buvusiose dvarų sodybose. Viešosios higienos-sanitarinės paslaugos autoturistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse bei prie turizmo paslaugų objektų. Miestuose ir miesteliuose žemės sklypai viešiesiems tualetams statyti parenkami bendrojo naudojimo teritorijoje. Kaimo vietovėse sklypas parenkamas bendrojo naudojimo teritorijoje rengiant detalųjį planą. Atsakomybė už šių objektų plėtojimą ir priežiūrą turėtų būti suteikta savivaldybės institucijoms bei privatiems paslaugų teikėjams.
26. Šios Programos tikslai:
26.1 Plėtoti viešąją autoturizmo infrastruktūrą, skatinančią konkurencingų turizmo paslaugų ir produktų plėtrą;
27. Šios Programos uždaviniai:
28. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius bus:
28.1. įrengta viešoji turizmo infrastruktūra ir sudarytos sąlygos lankyti paruoštus lankymui turizmo objektus, pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
29. Šios Programos vertinimo kriterijai:
29.2 kiek sutvarkyta ir įrengta viešosios turizmo infrastruktūros (informacinė infrastruktūra, higienos – sanitarinė infrastruktūra, lankytini objektai ir vietovės);
30. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną atliks Valstybinis turizmo departamentas.
I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m.
1 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m
2 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
Preliminarus perspektyvinis I klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m
3 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
Preliminarus perspektyvinis II klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m
4 pav. Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas.
Preliminarus perspektyvinis III klasės poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m