LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

 

DĖL PARAMOS BESISTEIGIANČIOMS PROFSĄJUNGOMS IR BUVUSIŲ VALSTYBINIŲ PROFSĄJUNGŲ ORGANIZACIJŲ TURTO

 

 

Lietuvos TSR veikusios profsąjungos, vykdydamos valstybės sankcionuotą priverstinį darbuotojų apmokestinimą, atstovavo valdančiosios valstybinės partokratijos sistemos, o ne Lietuvos žmonių interesams. Tokios profesinės sąjungos buvo valstybinės, o ne visuomeninės organizacijos. Iš jų vardu sukauptų lėšų ir valstybinių dotacijų pastatytos gydyklos, sanatorijos, sukurtas kitas turtas. Jis negali būti kokios nors vienos žmonių grupės ar susivienijimo nuosavybė, nes priklauso visiems Lietuvos žmonėmis. Dalis šio turto turėtų būti perduota naujai besikuriantiems ar susikūrusiems profesiniams susivienijimams.

Lietuvos TSR buvusių valstybinių profesinių organizacijų sukauptas turtas negalėjo tapti kokio nors vieno profesinio susivienijimo nuosavybe. Jis niekam nebuvo perduotas ir neperleistas kokiu nors kitu būdu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. Iki 1990 m. rugsėjo 30 d. inventorizuoti Lietuvos TSR veikusių profsąjungų turtą.

1.2. Nustatyti šio turto įgijimo šaltinius ir jų dydį.

1.3. Pasiūlyti visoms suinteresuotoms profsąjungų turto dalininkėms iki 1991 m. sausio 15 d. pareikšti pretenzijas Vyriausybei dėl turto.

2. Uždrausti Lietuvos TSR buvusių profsąjungų turto dabartiniams valdytojams bet kaip perleisti ar išnuomoti šį turtą kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Toks turto perleidimas negalioja nuo sandorio sudarymo momento.

3. Nustatyti, kad profesinių susivienijimų (profsąjungų) narių mokestis gali būti renkamas tik savanoriška narių valia.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. uždrausti centralizuotus atskaitymus profesinių susivienijimų (profsąjungų) naudai per buhalterines ar kitokias įmonių tarnybas bei skyrius.

4. Pavesti Lietuvos Respublikos prokuratūrai kontroliuoti šio nutarimo 2 straipsnio vykdymą.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                                    V. LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1990 m. liepos 30 d.

Nr. I-437