LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE
2011–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2011 m. kovo 3 d. Nr. 4-118
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 573 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2010, Nr. 125-6400), 9.19 punktu:
1. T v i r t i n u Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 4-118
PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE
2011–2013 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis sudaryti sąlygas plėtoti biotechnologijų pramonę Lietuvoje, siekiant padidinti pažangių technologijų dalį Lietuvos pramonėje.
2. Pramoninė biotechnologija apibūdinama:
2.1. Europos Sąjungoje jau nuo 2005 metų pramoninė biotechnologija suprantama kaip modernus biotechnologijos panaudojimas darniajai cheminių medžiagų ir kuro gamybai (tausojant aplinką). Biotechnologija naudoja fermentus ir mikroorganizmus tokių sričių, kaip tiksliosios bei stambiosios chemijos pramonės produktai, vaistinės medžiagos, maistas ir pašarai, popierius, tekstilė, polimerai, produktams gaminti.
II. APLINKOS ANALIZĖ
3. Pramonės įmonių susidomėjimas pramoninės biotechnologijos plėtra auga itin sparčiai. Ypač domimasi aukštą pridedamąją vertę sukuriančių gaminių, tokių kaip produktai bioesterių pagrindu, bioplastikai, II kartos biodegalai, biodetergentai, farmaciniai produktai ir pan., gamyba. Įdiegus jų gamybą, didės pažangiųjų technologijų dalis Lietuvos ekonomikoje ir mažės ūkio priklausomybė nuo importuojamų neatsinaujinančių žaliavų.
4. Nuo 2007 m. Lietuvoje vykdoma Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359), sėkmingai nustatė naujoms verslo šakoms perspektyviausias sritis. Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programos projektams vadovavo mokslo ir studijų institucijos ir sėkmingai pasiūlė nemažai naujų sričių diegti į biotechnologinę gamybą. 2007–2009 metais Valstybinis studijų fondas vykdė Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programą. Buvo sukurtos 23 technologijos ir 14 naujų gaminių, įregistruoti 9 patentai, parašyti 274 moksliniai straipsniai. Vykdyti projektai nubrėžė tolesnes pramoninės biotechnologijos plėtros galimybes, užtikrino inovatyvių produktų, kurių galutiniam realizavimui reikalinga parama tiek verslui, tiek ir mokslui, kūrimo mokslinį pagrindimą.
5. Pramoninė biotechnologija yra nauja, labai sparčiai auganti gamybos sritis. Pramoninės biotechnologijos produktų pardavimo mastas 2007 metais siekė 100 mlrd. eurų ir užėmė 6 proc. pasaulio chemijos produktų rinkos. Prognozuojamas pardavimo mastas 2012 metais – daugiau kaip 150 mlrd. eurų. Sisteminga, valstybės remiama pramoninės biotechnologijos plėtra buvo pradėta Jungtinėse Amerikos Valstijose 2002 metais. 2004 metais į šią plėtrą įsijungė Europos Sąjunga. Per pastaruosius 2–3 metus labai aktyviai plėtoti pramoninę biotechnologiją ėmėsi didžiosios besivystančios šalys: Brazilija, Indija, Kinija. 2007 metais pradėjusi vykdyti pramoninės biotechnologijos programą, Lietuva taip pat įsijungė į šį procesą.
6. Lietuva turi modernių biotechnologijos įmonių, dirbančių jau apie du dešimtmečius (UAB „Fermentas“, UAB „Sicor Biotech“ ir UAB Biocentras), sukaupusių didelę gamybinės veiklos patirtį. Daugiau negu dešimtyje mokslo ir studijų institucijų ir universitetų atliekami biotechnologinės krypties moksliniai tyrimai. Universitetuose rengiami pramoninei biotechnologijai reikalingi specialistai: biochemikai, genetikai, biotechnologai, bioinžinieriai, chemikai ir kiti. Todėl sparčiai pramoninės biotechnologijos plėtrai Lietuvoje turime ir kiekybine, ir kokybine prasme pakankamą žmogiškąjį potencialą.
7. Lietuva turi puikias galimybes apsirūpinti atsinaujinančia žaliava pramoninei biotechnologijai. Potencialas užauginti biomasę yra ženkliai didesnis nei poreikis suvartoti ją Lietuvos rinkoje ir santykinai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse, kurioms pagal skaičiavimus biomasę reikės importuoti. Lietuvoje per metus užauginama 3–4 mln. tonų grūdų, iš jų 1–1,5 mln. tonų – pertekliniai, Lietuvoje nesunaudojami maistui ir pašarams. Kasmet susidaro apie 4,5 mln. tonų šalutinės biomasės, daug gyvulininkystės produktų perdirbimo atliekų, apie 2,5 mln. m3 miško kirtimo atliekų. Šie skaičiai rodo, kad Lietuva turi daug biomasės pradiniam (artimiausiems 10–15 metų) pramoninės biotechnologijos plėtros etapui. Ateityje, didėjant biomasės poreikiui, svarbiu žaliavų šaltiniu pramoninei biotechnologijai turėtų tapti specialiai tam tikslui kultivuojamų augalų plantacijos.
8. 2004 metais Lietuvoje pradėta biodegalų gamyba. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 biodyzelino gamyklos, kurių bendras pajėgumas ženkliai viršija dabartinius Lietuvos poreikius. Yra galimybių perteklinį biodyzeliną perdirbti į kelis kartus aukštesnę pridedamąją vertę turinčius produktus: bioalyvas, bioplastiklius. Planuojama, kad šis gamybos pertvarkymas žada labai didelį pardavimo masto padidėjimą (šimtais milijonų litų jau artimiausiais metais). Ekonominiu požiūriu tai yra svarbiausias Programos uždavinys.
9. Plastikų gamyba yra viena didžiausių ir pelningiausių ūkio šakų pasaulyje. Lietuvoje yra daugiau kaip 300 įmonių, gaminančių plastikus ir perdirbančių jį į įvairiausius gaminius. Plastikų sektorius sudaro apie 8 proc. viso Lietuvos eksporto, o pagal augimo tempus 2003–2008 metų laikotarpiu pirmauja tarp visų kitų ūkio šakų. Pagrindinis iššūkis plastikų pramonei Lietuvoje – įdiegti ir naudoti pigesnes ir biologiškai skaidžias žaliavas, kuriomis būtų galima pakeisti bent dalį plastikams gaminti naudojamų iš naftos produktų sintezuotų polimerų. Sėkmingas šio uždavinio įgyvendinimas sukurtų bazę ilgalaikei plastikų sektoriaus plėtrai, padidintų jo konkurencingumą užsienio rinkose. Jau artimoje ateityje ekonominio efekto galima laukti iš bioplastikų naudojimo biologiškai skaidžioms pakuotėms gaminti.
10. Kompleksinis atsinaujinančių žaliavų perdirbimas, naudojant moderniosios biotechnologijos žinias ir metodus, siekiant išgauti visus vertingus komponentus ir gaminti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produktus, yra daugelio Programos įgyvendinimo priemonių tikslas. Labai sistemiškai šis darbas vykdomas AB „Amilina“, perdirbant kviečių grūdus. Programa padės įsijungti į tokią veiklą ir kitoms pramoninės biotechnologijos įmonėms.
11. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose bei biotechnologinėse įmonėse sukauptas didelis įdirbis ir tyrimų potencialas kuriant naujas terapinės paskirties medžiagas, diagnostikos priemones, molekulinės biologijos tyrimams reikalingas priemones.
12. Svarbiausi pramoninės biotechnologijos gamybos procesų įrankiai – biokatalizatoriai (fermentai, mikroorganizmų ląstelės). Naujų biokatalizatorių paieškos, jų savybių ir galimo panaudojimo tyrimai tiesiogiai ar netiesiogiai įeina į daugelio Programos įgyvendinimo priemonių turinį.
13. Ateityje lemiamu pramoninės biotechnologijos plėtros veiksniu taps atsinaujinančių žaliavų kokybė ir prieinamumas. Ypač svarbu ieškoti nemaistinės paskirties žaliavų biodegalų ir bioplastikų gamybai. Biotechnologiniais ir klasikiniais metodais reikia kurti ir tobulinti pramoninėje biotechnologijoje panaudojamų augalų veisles, siekiant optimizuoti žaliavų kokybę ir didinti produktyvumą.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
14. Pateikiama apibendrinta pramoninės biotechnologijos plėtros sektoriaus išteklių analizė. Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau – SSGG) pramoninės biotechnologijos plėtrai Lietuvoje atskleistos atsižvelgiant į pasaulinės pramoninės biotechnologijos plėtros tendencijas.
15. Stiprybės:
15.1. Lietuva turi pakankamą skaičių kvalifikuotų specialistų, dirbančių pramoninės biotechnologijos bei su ja susietuose mokslo ir gamybos sektoriuose.
15.2. Lietuvos biotechnologijos krypties ir kitos įmonės yra įsijungusios į pasaulinį tyrimų tinklą, dalyvauja ir vykdo tarptautines tyrimų programas bei yra užmezgusios bendradarbiavimą su užsienio korporacijų gamybiniais padaliniais.
15.3. Lietuvos ūkio struktūra yra ypač palanki pramoninei biotechnologijai biodegalų, bioalyvų, bioplastikų srityse, kuriose klesti ilgametės pramonės tradicijos, dirba daug patyrusių specialistų, sukurta specialistų rengimo bazė, plėtoti.
15.4. Lietuvoje yra pakankamai atsinaujinančių žaliavų – žemės ūkio išteklių bei gyvulininkystės ir augalininkystės atliekų, tinkamų perdirbti į vertingus produktus.
16. Silpnybės:
16.3. Lietuvos gamintojai yra per maži aprūpinti pasaulines korporacijas komponentais, Lietuvos įmonės gamina mažai didesnę pridėtinę vertę sukuriančių galutinių produktų.
16.4. Pramoninė biotechnologija didele dalimi priklauso nuo atsinaujinančių žaliavų, tačiau agrarinis sektorius dar tik pradeda specializuotis veiklose, aprūpinančiose atsinaujinančiomis žaliavomis šią naują sritį, o mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimas yra per lėtas.
16.5. Nėra žemės ūkio šalutinės produkcijos (šiaudų, žemės ūkyje nepanaudotos žolės, energetinių augalų) komercinio vartojimo tradicijų ir patirties bei nepakankama šalutinės žemės ūkio produkcijos surinkimo ir tikslinio pradinio perdirbimo techninė bazė.
16.6. Pramonėje per mažai dirbančių mokslininkų ir technologų, gebančių pritaikyti mokslininkų sukurtą produkciją.
16.7. Lietuvoje yra labai mažai į mokslinius tyrimus investuoti linkusių įmonių, nes investicijos į mokslinius tyrimus atsiperka negreitai.
17. Galimybės:
17.1. Lietuvoje yra moderniausios Vidurio ir Rytų Europoje biotechnologijos įmonės: UAB „Fermentas“, UAB „Sicor Biotech“ ir UAB Biocentras ir kitos šiuolaikinius biotechnologinius mokslinius tyrimus atliekančios įmonės. Rengiami pramoninės biotechnologijos sričiai reikalingi specialistai: biochemikai, genetikai, biotechnologai, bioinžinieriai, chemikai ir kt. Tai sukuria pagrindą sparčiai pramoninės biotechnologijos plėtrai.
17.2. Dėl kylančių naftos kainų ir Lietuvos įsipareigojimų iki 2010 metų biodegalais pakeisti 5,75 % degalų Lietuvoje atsiranda galimybių kurti dar negaminamus cheminių medžiagų ir aukštos pridėtinės vertės produktus, remiantis pramoninės biotechnologijos tyrimais.
17.3. Lietuvoje veikiantys polietilentereftalato (PET) gamintojai sukuria iš biožaliavų pagamintų glikolių paklausą, o jų tiekiami polimerai gali būti naudojami gaminant aukštos vertės plastikus, pluoštą, putplasčius.
17.4. Išplėtojus plastikų gamybą iš biožaliavų, būtų sukurtas pagrindas Lietuvos plastikų pramonės plėtrai, Lietuvos pakavimo priemonių pramonė galėtų tapti ekologiškų, didesnės pridėtinės vertės pakuočių gamintoja ir eksportuotoja.
17.5. Biotechnologiniai metodai leidžia sukurti naujus terapinės ir veterinarinės paskirties produktus (imunitetą reguliuojantys, priešvėžiniai, antibakteriniai ir kt.), naujas molekulinės biologijos tyrimams reikalingas medžiagas. Visose šiose srityse sukuriami didelę pridėtinę vertę turintys produktai.
18. Grėsmės:
18.3. Didelė aplinkosaugos aspekto reikšmė brangins pramoninės biotechnologijos produktų gamybą tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
18.4. Nepakankamas biotechnologijos specialistų patyrimas rengiant stambias pramoninės biotechnologijos plėtros programas.
18.5. Gamtinės (meteorologinės) sąlygos, didžia dalimi lemiančios augalų savybių modifikavimą ir prisitaikymą aplinkos sąlygoms, daro tiesioginę įtaką žemdirbystei.
18.7. Galimybė, kad sumažėjus naftos kainoms pramoninės biotechnologijos įmonių produkcija taptų nekonkurencinga, palyginti su cheminės pramonės analogiška produkcija.
19. Atsižvelgiant į aptartą pramoninės biotechnologijos plėtros būklę Lietuvoje ir atliktą SSGG analizę, darytina išvada, kad Lietuvoje susiklostė palankios prielaidos pramoninės biotechnologijos plėtrai, nes:
19.1. Lietuvos potencialas apsirūpinti atsinaujinančių žaliavų biomase leis ne tik patenkinti savo poreikius, bet ir tapti pramoninės biotechnologijos produktus eksportuojančia valstybe.
19.2. Lietuvoje yra pramoninės biotechnologijos, biotechnologijos ir biofarmacijos srityse dirbančių įmonių startinis potencialas, mokslo ir studijų institucijos atlieka biotechnologinius mokslinius tyrimus, rengiami pramoninės biotechnologijos sričiai reikalingi specialistai: biochemikai, genetikai, biotechnologai, bioinžinieriai, chemikai ir kt.
IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
21. Programos uždaviniai:
21.1. Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus.
21.2. Sukurti bioplastikus bei medžiagas jiems gauti iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
23. Programą įgyvendina biudžetinė įstaiga Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA).
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
26. Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
VII. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
28. Įgyvendinus Programos uždavinius bus pasiekti šie rezultatai:
28.1. Sukurtos technologijos, padedančios gauti aukštos pridėtinės vertės produktus iš vietinių atsinaujinančių žaliavų, kurios padės padidinti Lietuvos biodegalų gamyklų ir kitų atsinaujinančias žaliavas naudojančių įmonių produkcijos įvairovę, gamybos mastą ir rentabilumą.
28.3. Programoje sukurtos biopolimerų naudojimu pagrįstos termoplastinės kompozicijos bei bioplastikai leis sukurti didesnės pridėtinės vertės pakuotes maisto produktams, kurios padidins šių pakuočių ir kitų plastikų gaminių gamybos mastą.
28.5. Sukurti nauji biokatalizatoriai polisacharidams ir kitoms atsinaujinančioms žaliavoms perdirbti bei pramoninei mikrobiologijai skirtos medžiagos.
28.6. Naudojant aktyvias mikroorganizmų kultūras, sukurtos biokatalitinės sistemos, skirtos atliekoms ir teršalams utilizuoti.
29. Programos įgyvendinimo rezultatai iki 30 proc. padidins pramoninės biotechnologijos įmonių sukuriamų produktų pridėtinę vertę. Dėl vietinių biožaliavų naudojimo sumažės Lietuvos neatsinaujinančių žaliavų (naftos, gamtinių dujų ir iš jų gaunamų produktų) importas, didės aukštos pridėtinės vertės produktų eksportas. Bus kuriamos naujos darbo vietos visoje pridėtinės vertės kūrimo grandinėje nuo žemės ir miškų ūkio iki galutinius produktus gaminančios pramonės.
30. Sukurta inovacijų kultūra, skatinanti glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, sudarys prielaidas kurtis „pumpurinėms“ įmonėms.
31. Programos vertinimo kriterijai:
31.3. pateiktų tarptautinių patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį ir Europos patentų konvenciją skaičius;
31.5. Programos priemonių įgyvendinimo projektuose numatytas veiklas vykdančių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų skaičius;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pramoninės biotechnologijos plėtros
Lietuvoje 2011–2013 metų programos
priedas
PRAMONINĖS BIOTECHNOLOGIJOS PLĖTROS LIETUVOJE 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos uždavinys |
Įgyvendinimo priemonės |
Lėšų poreikis, mln. Lt |
| 1. Sukurti medžiagas ir produktus iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus |
1.1. Sukurti technologijas stambiatonažei aukštesnės eilės bioesterių gamybai ir jų naudojimui aukštos pridėtinės vertės produktams (biotepalui, bioplastikams, gumai ir kt.) gaminti |
7,0 |
| 1.2. Sukurti mažatonažių biomedžiagų gamybos technologijas ir plėtoti jų naudojimą aukštos pridėtinės vertės produktų, tokių kaip plovikliai, kosmetikos priemonės, maisto priedai ir kt., gamybai |
3,2 |
|
| 1.3. Sukurti technologijas antrosios kartos biodegalų gamybai ir tobulinti esamas gamybos technologijas |
3,0 |
|
| 1.4. Sukurti veikliųjų medžiagų išgavimo iš augalinės kilmės žaliavų technologijas ir naujus tikslinės paskirties ir pritaikytus prie kintančių klimato sąlygų augalų genotipus, siekiant išplėsti žaliavų bazę biotechnologijos pramonei |
3,5 |
|
| 2. Sukurti bioplastikus bei medžiagas jiems gauti iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus |
2.1. Sukurti biopolimerų perdirbimo į termoplastines kompozicijas ir jų panaudojimo pakuočių gamybai technologijas |
3,0 |
| 2.2. Biotechnologiniais metodais kurti mažamolekulius plastikų gamybai skirtus funkcinius junginius, tirti jų naudojimo galimybes |
2,5 |
|
| 2.3. Sukurti gamtinių junginių cheminio modifikavimo technologijas, siekiant gauti nekenksmingus aplinkai plastikus ir dangą |
2,5 |
|
| 3. Sukurti naujus biokatalizatorius ir plėtoti jų taikymo technologijas |
3.1. Sukurti biokatalizatorius, jų sistemas ir taikymo technologijas |
4,8 |
| 3.2. Sukurti imobilizuotų biokatalizatorių gavimo ir jų taikymo technologijas |
4,8 |
|
| 4. Sukurti farmacinės ir veterinarinės paskirties produktus |
4.1. Sukurti naujos kartos diagnostikos priemones, paremtas rekombinantinių baltymų ir nukleorūgščių išskyrimo bei dauginimo technologijomis |
2,5 |
| 4.2. Sukurti rekombinantinių augalų producentus, kurie bus auginami uždarose patalpose be galimybės patekti į aplinką, gaminančius biofarmacijai ir veterinarijai svarbius polipeptidus ir baltymus |
1,2 |
|
| 4.3. Naudojant biotechnologinius metodus kurti naujus terapinės paskirties preparatus |
9,0 |
|
| 4.4. Sukurti artimiausios ateities poreikiams pritaikytus molekulinės biologijos įrankius |
3,0 |