LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2002/2003 M. M. BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ

 

2002 m. balandžio 5 d. Nr. 529

Vilnius

 

Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklų 2002/2003 m. bendruosius ugdymo planus (pridedama).

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

švietimo ir mokslo ministro

2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 529

 

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 2002/2003 M. M. BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.

2. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti mokomųjų dalykų teminiai planai ir papildomojo ugdymo programos bei pagal šiuos bendruosius ugdymo planus parengtas ir mokyklos tarybos aprobuotas bei direktoriaus patvirtintas mokyklos ugdymo planas.

3. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas mokyklos bendruomenei – pedagogams, moksleiviams, jų tėvams – laisvai bendradarbiaujant ir vadovaujantis demokratinėmis nuostatomis.

4. Pagrindinės Ugdymo planų sąvokos:

4.1. mokomasis dalykas - privalomasis arba pasirenkamasis dalykas, kurį moksleivis mokosi atitinkamoje klasėje;

4.2. privalomasis dalykas – mokomasis dalykas, įrašytas į Ugdymo planų lentelę, kurį moksleivis privalo mokytis atitinkamoje klasėje;

4.3. pasirenkamasis dalykas – mokomasis dalykas, kuris neįrašytas į tos klasės Ugdymo planų lentelę, jį siūlo mokykla, o moksleivis renkasi; moksleiviui pasirinkus, jis jam tampa privalomas;

4.4. mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos – pamokos, kurias mokykla gali skirti privalomųjų pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui;

4.5. dalyko modulis – autonomiška, įvertinama, aiškios paskirties ir ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės mokomojo dalyko dalis;

4.6. papildomasis ugdymas – neprivaloma popamokinė veikla, skirta moksleivių meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitokių gebėjimų ugdymui ir raiškai;

4.7. specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias;

4.8. modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal Išsilavinimo standartus;

4.9. adaptuota programa – Išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui;

4.10. mobili grupė – ne mažesnė kaip 5 moksleivių grupė atskirai mokomojo dalyko programai ar dalyko moduliui bei pasirenkamajam dalykui mokytis;

4.11. idiografmis vertinimas – moksleivio daromos pažangos vertinimas, lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais jo paties rezultatais;

4.12. srautas – moksleiviai, kurie mokosi pagal vienos klasės (11 arba 12) ugdymo programas;

4.13. adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (moksleivis), perėjęs į aukštesnę pakopą derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų;

4.14. dalyko teminis planas – pagal Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus parengtas dalyko turinio planas atskirai klasei, grupei, remiantis jai skirtų pamokų skaičiumi, rengiamas metams, pusmečiui ar trimestrui;

4.15. projektas – projektiniu metodu, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų sprendimas ir įgyta patirtis, atliktas darbas, ugdantis moksleivių įvairiapusius gebėjimus;

4.16. gretima klasė – pvz., 9 ir 10, 11 ir 12, 8 ir 9 ir t. t.;

4.17. mokomoji kalba – kalba, kuria vedamos pamokos ir kuria organizuojamas ugdymo procesas;

 

4.18. išlyginamoji klasė – pradinės mokyklos klasė, skirta moksleiviams, turintiems specifinių pažinimo sutrikimų; jaunimo mokyklos klasė (po 10 ar kitos klasės), skirta moksleiviams, turintiems ugdymo sunkumų ir siekiantiems pagrindinio išsilavinimo; gimnazijos, vidurinės ar pagrindinės mokyklos klasė, skirta moksleiviams, turintiems socializacijos, mokymosi problemų, nutraukusiems mokslą ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo;

4.19. netradicinė mokykla – savita ugdymo sistema (ugdymo tikslais, ugdymo filosofija) besiremianti bendrojo lavinimo mokykla;

4.20. ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – pasirenkamasis kalbų mokymasis 2-3 klasėje prieš privalomojo užsienio kalbų mokymosi pradžią;

4.21. pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymasis pagal programą, pritaikytą gilesniam ar platesniam dalyko mokymuisi;

4.22. kryptingas meninis ugdymas – bendrųjų meninių gebėjimų, integruojančių įvairias meno sritis, ugdymas, siekiant geresnių įgūdžių tam tikroje meninės veiklos srityje.

 

II. UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

5. Mokyklos ugdymo planą rengia darbo grupė (mokyklos vadovybė, mokytojai, moksleiviai).

6. Mokyklos ugdymo plano projektas parengiamas ir su juo supažindinama mokyklos bendruomenė iki liepos 1 d.

7. Ugdymo planus, neatitinkančius Bendrųjų ugdymo planų, tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

8. Netradicinių mokyklų ugdymo planus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

9. Sudarant mokyklos (klasės, srauto) ugdymo planą atsižvelgiama į darbo organizavimo būdą nustatytą metams, savaitei, klasei, dalyko programai skirtą pamokų skaičių, siūlomus profilius, pakraipas, moksleivių poreikius bei mokyklos galimybes.

10. Taikyti mišrų ar šešiadienį darbo organizavimo būdą, kai pusę mokslo metų ar visus mokslo metus dirbama šešias dienas per savaitę, rekomenduojama tik išimtiniais atvejais, kai tai susiję su mokyklos specifika ir joje vykdomomis programomis.

11. Civilinė sauga ir saugus eismas 1-4 klasėse integruojamas įmokomuosius dalykus. Dėl civilinės saugos 5-12 klasėse (ne mažiau kaip po 6 pamokas per mokslo metus) ir saugaus eismo 5-8 klasėse (po 12-18 pamokų per mokslo metus) mokymo būdo sprendžia mokyklos taryba. Civilinės saugos ir saugaus eismo mokymas įeina į maksimalų moksleiviams privalomą pamokų skaičių.

12. Mažakomplektė mokykla, gavusi steigėjo sutikimą, pasirenka vieną iš 52.1 ir 52.2 lentelėse pateiktų 5-9 jungtinių klasių ugdymo plano variantų arba kuria savąjį.

13. Mokyklos taryba priima sprendimą dėl:

13.1. mokyklos ugdymo plano projekto:

13.1.1. mokyklos darbo organizavimo būdo;

13.1.2. 1-10 klasių mokslo metų skirstymo trimestrais ar pusmečiais;

13.1.3. pakraipos formavimo;

13.1.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos;

13.1.5. papildomojo ugdymo organizavimo būdo ir krypties;

13.1.6. klasių dalijimo į grupes;

13.1.7. mobiliųjų grupių sudarymo principų ir skiriamų valandų;

13.1.8. 5-12 klasių muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų ir pasirenkamųjų dalykų vertinimo formos;

13.1.9. profilio, pakraipos, dalyko, kurso ar modulio pakeitimo tvarkos;

13.1.10. pedagogų tarybos pasirinktos moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo tvarkos;

13.1.11. 5-ųjų klasių moksleivių adaptacinio periodo trukmės;

13.1.12. moksleivių atostogų datų;

13.2. pasirinkto dvikalbio ugdymo modelio taikymo dalyvaujantiems Dvikalbio ugdymo“ projekte;

13.3. ugdymo proceso organizavimo būdo nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos.

14. Pedagogų taryba priima nutarimus dėl:

14.1. galimybės 9-10 klasės moksleiviui, neturinčiam mokymosi motyvacijos ir neketinančiam mokytis 11 klasėje, nesimokyti vienos užsienio kalbos, jei tam pritaria tėvai;

14.2. 5-10 klasių moksleivių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo;

14.3. atleistų nuo kūno kultūros pamokų moksleivių užimtumo formų;

14.4. 5-ųjų klasių moksleivių pasiekimų vertinimo;

14.5. dalykų programų skirtumų likvidavimo tvarkos;

14.6. moksleivių, nelankančių privalomųjų dalykų (muzikos, dailės, kūno kultūros) pamokų, atsiskaitymo formų (pagal 14.2 punktą);

14.7. projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams);

14.8. 5-12 klasių dailės, muzikos, menų, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų dalykų vertinimo;

14.9. 10 ir 12 klasės moksleivių kūrybinio darbo praktikos trukmės ir baigiamųjų darbų apimties (pagal 45.2 punktą);

14.10. ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų;

14.11. programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos;

14.12. ugdomosios veiklos formų nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos.

15. Mokyklos direktorius (įsakymu) tvirtina:

15.1. mokyklos ugdymo planą (iki 09-10);

15.2. mokomųjų dalykų teminius planus metams;

15.3. pagilinto dalykų mokymo programas;

15.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas jei nėra parengtų švietimo ir mokslo ministerijos;

15.5 kryptingo meninio ugdymo programą

15.6. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą

15.7. adaptuotas ir modifikuotas programas specialiųjų poreikių moksleiviams;

15.8. pradinių klasių perspektyvinį teminį planą pagal pasirinktą IV ugdymo plano variantą.

16. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos:

16.1. diferencijuotam dalykų mokymui, dalykų mokymui pagal pagilinto mokymo programas, kryptingam meniniam ugdymui, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui;

16.2. privalomiesiems ir pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokyti, projektiniam darbui.

17. Papildomojo ugdymo valandos skiriamos moksleivių pasirinktoms saviraiškos programoms – meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių, socialinių, ekonominių ir kitokių moksleivių gebėjimų ugdymui sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kituose būreliuose, studijose, debatų, moksliniuose ir pedagoginiuose klubuose bei kituose popamokiniuose renginiuose, tautinio tapatumo ugdymui;

17.1. papildomojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiesiems dalykams, pagilinto dalykų mokymo programoms;

17.2. rekomenduojama į papildomąjį ugdymą integruoti profiliavimo pradmenų modulius, skirtus moksleivių kalbinei, techninei, mokslinei, meninei raiškai;

17.3. papildomojo ugdymo būreliai, studijos, klubai ir kt. moksleiviams neprivalomi ir laisvai pasirenkami;

17.4. papildomojo ugdymo veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį;

17.5. 1–4 klasėse 1–2 pamokos per savaitę gali būti skiriamos specialiųjų poreikių moksleiviams, neatsižvelgiant į jų skaičių jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo arba minėti specialistai turi ne visą etatą.

18. 5-10 klasių ugdymo planų lentelės eilutėje Mobilių grupių sudarymas“ pažymėtos valandos gali būti skiriamos:

18.1. moksleivių pasirenkamųjų dalykų dalykų modulių mobilioms grupėms sudaryti, nedidinant maksimalaus privalomo pamokų skaičiaus;

18.2. turintiems mokymosi sunkumų ir itin gabiems moksleiviams, taip pat specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su moksleiviais popamokiniu laiku. Veikla įrašoma į papildomojo ugdymo tvarkaraštį;

18.3. specialiųjų poreikių moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomo pamokų skaičiaus per kai kurias pamokas gali dirbti du to paties dalyko mokytojai: vienas - klasės mokytojas, kitas - padedantis specialiųjų poreikių moksleiviams;

18.4. dvikalbio ugdymo projektui vykdyti, kai klasėje per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – lietuvių (ar kitos pasirinktos) kalbos mokytojas.

19. Klasių dalijimo į grupes principus nustato mokyklos taryba. Klasės dalijamos į grupes šių dalykų pamokoms:

19.1. dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) 1-12 klasėse, jei mokoma abiejų dalykų. Jei klasėje yra skirtingo tikėjimo vaikų gali būti sudaromos daugiau kaip dvi grupės;

19.2. kūno kultūros 8-12 klasėse (sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės);

19.3. užsienio kalbų4-10 klasėse skirtingoms kalboms mokyti; vienai kalbai mokyti, jei klasėje yra daugiau kaip 20 moksleivių

19.4. lietuvių kalbos visose nelietuvių mokyklų 2-10 klasėse, jei klasėje yra daugiau kaip 20 moksleivių

19.5. informatikos savo ar gretimos mokyklos (kitos institucijos) kompiuterių klasėje (kur yra ne mažiau kaip 6 kompiuteriai), jei klasėje (grupėje) yra ne mažiau kaip 12 moksleivių;

19.6. technologijų 5-10 klasėse, jei mokoma pagal skirtingas programas;

19.7. lietuvių kalbos Rytų Lietuvos ir kitų regionų lietuvių mokyklų 1-10 klasėse, jei klasėje yra daugiau kaip 15 moksleivių ir jei daugiau kaip pusė tų klasių moksleivių neturi pakankamų gebėjimų komunikuoti lietuvių kalba;

19.8. pasirenkamųjų dalykų dalykų modulių 9-10 klasėje mokymui pagal moksleivių interesus bei rengiantis profiliniam mokymui, jei mokykloje nėra atitinkamų paralelių klasių

19.9. kryptingo meninio ugdymo;

19.10. užsienio kalbos 2-3 klasėje, jei jos nesimoko visa klasė. Moksleiviai, kurie tuo metu nesimoko užsienio kalbos, mokosi to dalyko, iš kurio valandų buvo skirtos pamokos ankstyvajam užsienio kalbų mokymui.

 

III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

20. Mokslo metų trukmė 1-5 klasių moksleiviams – 170 mokslo dienų 6-9 ir 11 klasių- 195 mokslo dienos. Į šį skaičių įeina valstybės nustatytos švenčių dienos (sausio 1 d., vasario 16 d, kovo 11 d, balandžio 21 d, gegužės 1 d, lapkričio 1 d, gruodžio 25, 26 d.). Mokslo metai prasideda rugsėjo 2 d, pamokos baigiamos birželio 1 d.:

20.1. mokykla planuoja, kokią veiklą moksleiviams siūlys po birželio 1 d.: mokomųjų dalykų projektus, dalykines, meno kultūros savaites, darbą bibliotekose, skaityklose, mokslo dienas aukštosiose mokyklose, rengs parodas, keliaus į istorines vietas, vykdys gamtosauginius, kalbų projektus, rengs sporto dienas, varžybas, konsultacijas moksleiviams, turintiems ugdymosi spragų mokys saugaus eismo ir civilinės saugos, su šalies muziejais vykdys edukacines programas ir kt.;

20.2. klasių dienynuose dalykų mokytojai ir klasių auklėtojai fiksuoja ugdomąją veiklą ir po birželio 1 d. Trimestro ar pusmečio bei metiniai pažymiai išvedami mokslo metų pabaigoje, ar kai mokytojas baigia dalyko programą.

21. 10-ųjų klasių moksleiviai pamokas baigia gegužės 23 d, 12-ųjų klasių-gegužės 16 d.

22. Rekomenduojamos tokios moksleivių atostogų datos:

 

Prasideda

Baigiasi

Pamokos prasideda

Rudens atostogos

2002-10-28

2002-11-01

2002-11-04

Šv. Kalėdų

2002-12-23

2003-01-03

2003-01-06

Šv. Velykų

2003-04-14

2003-04-18

2003-04-22

Vasaros atostogos

Nustato mokykla

2003-08-29

2003-09-01

 

Vasaros atostogos yra ne trumpesnės kaip 2 mėnesių. Tautinių mažumų mokyklų tarybos pačios nusistato šv. Kalėdų (14 kalendorinių dienų) ir šv. Velykų (6 kalendorinių dienų) atostogų datas.

Mokyklos tarybai pritarus, ugdymo plane gali būti numatytos papildomos atostogos, prireikus galima pakeisti moksleiviams skiriamų atostogų datas, nemažinant 20 punkte nustatyto mokslo dienų skaičiaus.

23. Mokslo metai 1-10 klasių moksleiviams gali būti skirstomi trimestrais arba pusmečiais, 11-12 klasių moksleiviams – pusmečiais. Pusmečių datas nustato ir tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: rugsėjo 2-lapkričio 30 d.

antras trimestras: gruodžio 1-vasario 28 d.

trečias trimestras: kovo 1 d. – mokslo metų pabaiga.

24. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą.

25. Ankstyvasis, pagilintas, kryptingas dalykų mokymas:

25.1. jei mokykla pasirengusi, nedidinant nustatyto maksimalaus pamokų skaičiaus ankstyvasis užsienio kalbos mokymas gali būti pradedamas 2-ojoje klasėje;

25.2. grupė ankstyvajam užsienio kalbos mokymui sudaroma, jei užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 12 miesto mokyklos moksleivių arba 7 kaimo mokyklos moksleiviai. Grupę galima sudaryti iš tos, gretimų ar paralelių klasių moksleivių. Moksleivius atrinkti ar testuoti neleidžiama;

25.3. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo klasėse (grupėse) gali dirbti tik užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą, arba pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją;

25.4. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo statusas klasėms ir grupėms neteikiamas;

 

25.5. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui skiriama po 2 pamokas: viena pamoka iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų, viena pamoka kalbinei raiškai, integruotai į papildomojo ugdymo veiklą

25.6. pagilintą dalykų mokymąsi moksleiviai renkasi savanoriškai. Pagilintas dalykų mokymas pradedamas:

valstybinės kalbos – nuo 2 ar 5 klasės, užsienio kalbų – nuo 5 klasės, kūno kultūros – nuo 5 klasės, kitų dalykų – nuo 9 klasės;

25.7. pagilinto dalyko mokymo grupėse ir klasėse gali dirbti tik to dalyko specialistai, o valstybinės kalbos 2-4 klasėse ar grupėse – tik to dalyko specialistai, išklausę darbo su pradinių klasių moksleiviais metodikos kursą;

25.8. pagilinto dalyko mokymo statusas grupėms, klasėms neteikiamas;

25.9. pagilintam dalykų mokymui organizuoti 5-10 klasėse panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos ir mobilių grupių sudarymui skirtos valandos;

25.10. kryptingas meninis ugdymas, jei mokykla yra tam pasirengusi, gali būti organizuojamas nuo pirmosios ar kurios nors kitos klasės. Mokykla pasirengia kryptingo meninio ugdymo programą. Steigėjui raštu pritarus, ją tvirtina mokyklos direktorius;

25.11. kryptingam meniniam ugdymui organizuoti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, jis integruojamas į papildomąjį ugdymą.

26. Profiliavimo pradmenys. Pasirenkamieji dalykai. Dalykų moduliai:

26.1. 9-10 klasėje ugdymas diferencijuojamas remiantis Profiliavimo pradmenų pagrindinės mokyklos IX-X ir gimnazijos I-II klasėse nuostatomis“;

26.2. profiliavimo pradmenims įgyvendinti mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius socialinių, ekonominių, komunikacinių, informacinių, kūrybinių gebėjimų, sveikatos, bendrosios kultūros, asmeninių interesų tenkinimui ir gebėjimų ugdymui, pasiekimų spragoms kompensuoti;

26.3. dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų mokymui bei mobilių grupių sudarymui atskiriems moduliams ar pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos ir mobilių grupių sudarymui skirtos valandos;

26.4. 9-10 klasėje atitinkami dalykų moduliai gali būti siūlomi mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, gimtosios kalbos, užsienio kalbų, matematikos, informatikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, technologijų, kūno kultūros, dailės, muzikos) pagilintam mokymui;

26.5. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomų moksleiviai renkasi laisvai. Pasirinkti dalykai ir moduliai moksleiviui tampa privalomi;

26.6. pasirenkamieji dalykai įrašomi į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą

26.7. kol nebaigė modulio programos, keisti modulio moksleivis negali;

26.8. moksleivių pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami pažymiais ar įrašu „įskaityta“. Jei modulio programa tiesiogiai siejasi su mokomojo dalyko programa, moksleivio pasiekimai mokantis modulio programos gali būti įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą;

26.9. klasės dienyne vykdoma visų moksleiviams privalomų (skirtų privalomiesiems, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, projektiniams darbams atlikti) pamokų apskaita.

27. Mokymasis pagal skirtingų kursų programas:

27.1. 11-ųjų klasių moksleiviai privalomų ir pasirinktų mokomųjų dalykų mokosi pagal 53.1 lentelėje išvardintas dalykų kursų programas; 12-ųjų klasių moksleiviai tęsia mokymąsi pagal 2001/2002 m. m. ugdymo planus;

27.2. iki 2002/2003 m. m. buvę tikslinio kurso moduliai gali būti siūlomi kaip mokomojo dalyko pasirenkamieji moduliai. 12-ųjų klasių moksleiviai tęsia pasirinkto tikslinio kurso programą arba renkasi mokomojo dalyko pasirenkamuosius modulius;

27.3. prie kito dalyko programos kurso moksleivis gali pereiti išlaikęs įskaitą iš to kurso ar kursų skirtumų. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B – bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai. Moksleiviui, kuris mokysis pagal bendrojo kurso programą įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso programos įvertinimas.

28. Profilinis mokymas:

28.1. profilinis mokymas organizuojamas visose vidurinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose;

28.2. mokykla sudaro ugdymo planą dvejiems metams;

28.3. bendrųjų ugdymo planų lentelėse pateikiamas klasės komplektui skiriamas pamokų skaičius dvejiems mokslo metams. Dalykui skirtas pamokas 11 ir 12 klasei mokykla paskirsto savo nuožiūra;

28.4. moksleivis bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau savaitinių pamokų negu numatyta 53.1 lentelėje. Jei nėra galimybių sudaryti mobilios grupės, mokytojai jiems skiria individualias užduotis ir moksleiviai mokosi savarankiškai;

28.5. nesant paralelių klasių ar formuojant srautus sudaromos sąlygos vieniems moksleiviams pasirinkti humanitarinio, kitiems - realinio profilio dalykus ir dalykų programas;

28.6. mokykla nusprendžia, kaip bus formuojama profilio pakraipa:

28.6.1. moksleivis renkasi atitinkamos pakraipos klasę (grupę) ir jai siūlomą turinį;

28.6.2. moksleivis pats formuoja pakraipą;

28.7. maksimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje – 30, užsienio kalbai ir valstybinei kalbai mokyti nelietuvių mokyklose - 20;

28.8. minimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje – 5;

28.9. mobilios grupės sudaromos iš moksleivių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą pasirenkamojo dalyko arba modulio programą išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo moksleivių skaičiaus;

28.10. mobilios grupės gali būti sudarytos iš:

• skirtingų profilių, besimokančių pagal to paties dalyko kurso programą, moksleivių;

• tos pačios klasės ar paralelių klasių to paties profilio moksleivių;

• moksleivių, kurių dalyko, mokymosi pasiekimai yra panašūs, tais atvejais, kai yra labai skirtingas pasirengimas mokytis tos programos kurso;

• gretimų klasių (11 ir 12) ar mokyklų moksleivių, kurie mokosi pagal tą pačią programą;

• mokyklų (klasių) su skirtingomis mokomosiomis kalbomis moksleivių;

28.11. mobilioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos ir ugdymo plano lentelės eilutėje Mobilių grupių sudarymas“ nurodytos pamokos, kurias mokykla 11 ir 12 klasei paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdama į ugdymo proceso ypatumus mokykloje;

28.12. Moksleivių pamokų krūvis:

28.12.1. minimalus savaitinių pamokų skaičius - 28, maksimalus – 32 (nelietuvių mokyklų – 33);

28.12.2. į maksimalų pamokų skaičių įeina:

• 1-3 pamokos privalomai meninei raiškai, moksleivio lankomai toje ar kitoje mokykloje, papildomojo ugdymo įstaigoje;

• 2-3 privalomos kūno kultūros pamokos, moksleivio lankomos toje ar kitoje mokykloje, papildomojo ugdymo įstaigoje;

• projektinis darbas;

28.12.3. privaloma visuomenei naudinga veikla (moksleiviams pasiūlyta ar jų laisvai pasirinkta socialinė, ekologinė, filantropinė ar kt.) organizuojama moksleivio pasirinktu ir su mokykla suderintu laiku 11 ar 12 klasėje, tačiau ji į minimalų savaitinių pamokų skaičių neįskaitoma. Jai skiriama ne mažiau kaip 30 pamokų per dvejus mokslo metus;

28.12.4. moksleivių pasirenkamo profilio turinio pamokos panaudojamos gilesniam moksleivio pasirinktų dalykų mokymuisi (pagal pasirinktos programos kursą) arba pasirenkamiesiems profilio, pakraipos dalykams, projektiniam darbui;

28.12.5. moksleivių laisvai pasirenkamas pamokas moksleivis gali panaudoti tiek profilio, tiek neprofilio privalomiesiems ar pasirenkamiesiems dalykams, projektiniam ar savarankiškam mokymuisi;

28.13. moksleiviai privalo mokytis ne mažiau kaip 10 dalykų (nelietuvių mokyklų moksleiviai

– 11 dalykų) per dvejus metus. Nebaigus dalyko kurso programos laikoma, kad to dalyko moksleivis nesimokė;

28.14. maksimalus per dvejus metus lietuvių mokyklų moksleivių pasirinktų dalykų skaičius

– 12, nelietuvių mokyklų – 13. Projektinis darbas, visuomenei naudinga veikla, civilinė sauga į maksimalų dalykų skaičių neįeina. Maksimalus bendrojo lavinimo dalykų skaičius meninio (menų gimnazijų) ir technologinio (profesinėse mokyklose) profilio mokyklose yra 10;

28.15. moksleiviai privalo du profilio dalykus mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą. Juos renkasi:

• humanitarinio profilio moksleiviai – iš lietuvių kalbos, gimtosios kalbos (nelietuviųmokyklų), istorijos, užsienio kalbų ir technologijų dalykų;

• realinio profilio moksleiviai - iš matematikos, informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos ir technologijų dalykų;

28.16. meninį ir technologinį profilį pasirinkę moksleiviai bendrojo lavinimo dalykus neprivalo mokytis pagal dalyko programos išplėstinį kursą;

28.17. moksleivis gali rinktis ne daugiau kaip 5 dalykų programų išplėstinius kursus;

28.18. moksleiviai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių norintys keisti profilį, privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už kito profilio dalykų programų skirtumus ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmojo pusmečio pabaigos arba pradėti kito profilio dalykų programas nuo 11 klasės;

28.19. mokykla sudaro sąlygas tęsti pasirinktų mokomųjų dalykų mokymąsi moksleiviams, atvykusiems iš kitų mokyklų.

29. Rekomenduojama:

29.1. perskirstyti paralelias ar gretimas klases kai kurių privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pamokoms, atsižvelgiant į moksleivių interesus ir gebėjimus, mokyklos galimybes, moksleivių pageidavimus mokytis pagal skirtingas programas ar modulius;

29.2. turėti pagrečiui dvi (ar daugiau) to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus kūno kultūrą;

29.3. taikyti aktyviuosius ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti ilgalaikius (metų, pusės metų) dalykus integruojančius projektinius darbus;

29.4. intensyvinti dalykų mokymą 9-10 ir 11-12 klasėse. Vienu metu mokyti kuo mažiau dalykų, tai yra kai kurių dalykų mokyti, pvz., tik 11-ojoje klasėje, kai kurių dalykų – tik 12-ojoje klasėje, išdėstant programą per vienus mokslo metus ar pusmetį. Tokiu atveju ugdymo planas turi būti parengtas visai dalyko ugdymo programai;

29.5. 11 klasėje moksleiviams rinktis mažiau dalykų, kad lietuvių mokyklų 12 klasėje prireikus būtų galima papildyti jų skaičių iki 12 ir nelietuvių mokyklų – iki 13;

29.6. moksleiviams neskirti namų darbų atostogų laikotarpiui;

29.7. ugdomąją pažintinę, kultūrinę, mokslinę, turistinę, sportinę ir kitą veiklą organizuoti per mokslo metus, šeštadieniais. Šiuo atveju šeštadieniai įskaitomi į mokslo dienų skaičių;

29.8. 1, 5, 9, 11 klasių moksleivius supažindinti su mokyklos bibliotekos veiklos programa, bibliotekos teikiamomis galimybėmis, išmokyti ja naudotis.

30. Projektinio darbo organizavimas:

30.1. projektams skiriamos atskiros pamokos arba mokytojų planuojamos dalyko, dalyko modulio valandos per mokslo metus ar organizuojant nepamokinį ugdymą po birželio 1 d.;

30.2. projektams skirtos pamokos per mokslo metus pamokų tvarkaraštyje arba papildomojo ugdymo tvarkaraštyje išdėstomos mokyklos nuožiūra;

30.3. ilgalaikių projektų, kurie tęsiami pusę metų ir ilgiau, valandos projektų vadovams ir projektų konsultantams tarifikuojamos;

30.4. ilgalaikiųprojektųtemųsąrašąaprobuoja mokyklos atitinkamo dalyko ar dalykų grupės mokytojų metodiniai būreliai ar metodinė taryba, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus ir mokytojų siūlymus.

31. Savarankiškas moksleivių mokymasis:

31.1. moksleiviams ir pagrindinio ar vidurinio ugdymo programų nebaigusiems asmenims, norintiems tęsti mokslą, sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų, dalykų modulių mokytis savarankiškai, laikyti keliamuosius ar baigiamuosius egzaminus Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka;

31.2. užsienyje įgyto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi moksleivis, pageidaujantis tęsti mokslą. Jei reikia likviduoti atskirų dalykų programų skirtumus, mokyklos pedagogų taryba, atsižvelgusi į moksleivio pageidavimus, sudaro sąlygas moksleiviui likviduoti atsilikimą, nustato atsiskaitymų tvarką;

31.3. moksleiviui pakeitus mokyklą, pasirinkus mokyklą ar klasę kita mokomąja kalba, negu jis mokėsi anksčiau, jo pasiekimus vertina mokykla. Jei reikia likviduoti ugdymosi spragas dėl kalbos pasikeitimo, 18.4 p. nustatyta tvarka sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti.

32. Specialiųjų poreikių moksleivių mokymas visiško integravimo forma:

32.1. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam bendroje klasėje ugdomam 1-12 klasių specialiųjų poreikių moksleiviui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija rekomendavo papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą nustatytam laikotarpiui, 18.3 p. tvarka gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę neviršijant turimo mokos fondo;

32.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijai įvertinus specialiųjų poreikių moksleivių gebėjimus bei interesus ir pasitarus su tėvais, jie mokomi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą arba pagal individualų ugdymo planą, suderintą su bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos atitinkamos klasės ugdymo planu;

32.3. dalykams mokyti rengiamos individualios programos adaptuojant ar modifikuojant bendrojo lavinimo ar derinant bendrojo lavinimo mokyklos ir specialiosios mokyklos dalykų programų turinį;

32.4. privalu mokyti tų dalykų, kurie įtraukti į specialiosios mokyklos ugdymo planą. Mokant kitų dalykų, pasiekimai ir gebėjimai vertinami ideografiniu būdu;

32.5. moksleivių, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduota mokytis pagal adaptuotas ar modifikuotas programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas specialiojo mokyklos pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje šie specialistai nedirba, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos arba pedagoginio psichologinio centro specialistai. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko puslapyje prie moksleivių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, pavardžių, trimestrinių, pusmečio bei metinių pažymių parašoma ad.“;

32.6. direktoriaus įsakymu fizinių ir judėjimo sutrikimų turintys moksleiviai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų;

32.7. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) moksleiviams, mokomiems visiško integravimo būdu, gali būti teikiama pamokų, o logopedinės pratybos - ne pamokų metu.

33. Migruojančių darbuotojų vaikų, migrantų pabėgėlių ar kitokį prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusių asmenų vaikų ugdymo organizavimas:

33.1. apie atvykusius iš kitų šalių moksleivius mokyklos administracija informuoja mokyklos steigėją;

33.2. steigėjas iki rugsėjo 30 d. apie atvykusius moksleivius raštu informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją. Informacijoje nurodoma moksleivio vardas ir pavardė, gimimo data, išsilavinimas, iš kokios šalies atvyko, gimtoji kalba, kokiomis kalbomis gali bendrauti, kiek laiko planuoja gyventi Lietuvoje, jeigu mokysis laikinai - kokių dalykų norėtų mokytis ir t. t;

33.3. atsižvelgusi į konkrečias sąlygas, moksleivio pasirengimą, kalbos mokėjimą, mokykla, remdamasi 31.2 ir 31.3 punktais, sudaro individualų ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį.

34. Papildomasis ugdymas:

34.1. klausimus, susijusius su papildomojo ugdymo valandų skyrimu klasių komplektams sprendžia mokyklos taryba, atsižvelgdama į mokyklos tipą, klasių komplektų skaičių, papildomojo ugdymo organizavimo tradicijas bei tikslingumą, turimas krepšelio lėšas;

34.2. papildomojo ugdymo grupės sudaromos iš tos pačios klasės, paralelių, gretimų, to paties ugdymo koncentro klasių moksleivių. Minimalų grupės moksleivių skaičių nustato mokyklos steigėjas, atsižvelgdamas įmokyklos specifiką, bendrą moksleivių skaičių, valandų panaudojimo tikslingumą ir pan. Moksleivių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti;

34.3. iki rugsėjo 10 d. moksleivis nusprendžia, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam papildomajam ugdymui jis gali skirti laiko.

35. Ugdymo turinio dokumentacija

 

Programos, teminiai planai

Rengia

Aprobuoja

Tvirtina

Norminis dokumentas,

rekomendacijos, pagal

kurias rengiama

programa, teminis planas

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo teminis planas

Dalyko mokytojas

Mokyklos užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai (tarybos), jų nesant – rajono (miesto) metodiniai būreliai (tarybos)

Direktorius

Bendroji ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ir mokymosi programa

Pagilinto dalykų mokymo teminiai planai

Dalykų mokytojai

Mokyklos dalykų mokytojų ir, jei reikia, 1–4 kl. mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai. Rekomendacijos pagilinto užsienio kalbos, pagilinto kūno kultūros mokymo programoms rengti

Mokomųjų dalykų teminiai planai (metams)

Dalykų mokytojai

Mokyklos dalykų arba dalykų blokų mokytojų metodiniai būreliai, mokyklos metodinė taryba

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai, Profilinio mokymo rekomendacijos, Egzaminų programos

Kryptingo meninio ugdymo programa

Dalykų mokytojai

Mokyklos menų, o 1–4 klasių ir pradinių klasių mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius,

steigėjui

sutikus

Bendrieji reikalavimai kryptingam meniniam ugdymui

 

Pasirenkamųjų dalykų programos (ne mažiau kaip 34 val.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos arba rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

 

 

Dalykų modulių programos (ne mažiau kaip 17 vai.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos arba rajono (miesto) mokytojų metodiniai būreliai

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

 

Papildomojo ugdymo programos

Būrelio vadovas

Mokyklos nustatyta tvarka

Direktorius

Mokyklos veiklos programa

 

Adaptuotos ir modifikuotos programos specialiųjų poreikių moksleiviams

Dalyko

mokytojas,

padedant

specialiajam

pedagogui,

logopedui

Specialiojo ugdymo komisija

Direktorius

Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

 

Pradinių klasių perspektyvinis teminis planas (dirbantiems pagal 4-ąjį ugdymo plano variantą)

Pradinių

klasių

mokytojas

Pradinių klasių mokytojų metodinis būrelis

Direktorius

Bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planai, Bendrosios programos, Išsilavinimo standartai

 

 

36. Pasiekimų vertinimas:

36.1. moksleivių pasiekimų vertinimas, grindžiamas aiškiais, moksleiviams žinomais kriterijais, susietais su Išsilavinimo standartais, skatina moksleivių mokymosi pažangą, asmenybinių galių plėtojimą;

36.2. pradinių klasių ugdymosi pasiekimams vertinti taikoma nepažyminė vertinimo sistema, pagrįsta idiografmio vertinimo nuostatomis ir susieta su Išsilavinimo standartais;

36.3. moksleivių pasiekimai 5-12 klasėje vertinami pagal 10 balų sistemą. Mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas, nusistatydama konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką;

36.4. adaptacinio periodo metu 5 klasių moksleiviams rekomenduojama pažymių nerašyti, pasiekimai vertinami taikant idiografmio vertinimo principus;

36.5. atsižvelgdama į pedagogų siūlymus, mokyklos taryba sprendžia, kaip bus vertinami 5-12 klasių muzikos, dailės, kūno kultūros dalykų, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų, meninės raiškos pasiekimai;

36.6. 5-12 klasėse dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta“ arba neįskaityta“;

36.7. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės grupės kūno kultūros pratybas lankančių moksleivių pasiekimai.

37. Priešmokyklinio ugdymo grupės:

37.1. atsižvelgiant į tėvų pageidavimus ir kuriant lygias sėkmingo mokyklinio starto galimybes, siekiant mokyklinio brandumo, darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse

 

bendrojo lavinimo mokyklose steigiamos vienų metų trukmės priešmokyklinio ugdymo grupės nuo 5 metų vaikams, nelankantiems ikimokyklinių įstaigų;

37.2. atskiros grupės steigiamos lietuvių mokyklas pageidaujantiems lankyti vaikams, kurie nemoka lietuvių kalbos ar blogai kalba lietuviškai. Jos gali būti jungiamos su bendra priešmokyklinio ugdymo grupe, o lietuvių kalbos nemokantiems vaikams skiriamas papildomas veiklos plane numatytas laikas kalbos gebėjimams lavinti;

37.3. priešmokyklinio ugdymo grupėje gali būti 5-20, o Rytų Lietuvos lietuvių mokyklos ir lietuvių mokyklas pageidaujančių lankyti vaikų, kurie nemoka ar blogai kalba lietuviškai, - ne daugiau kaip 15 vaikų;

37.4. priešmokyklinio ugdymo grupės prie pradinių klasių nejungiamos;

37.5. rekomenduojamas 160 dienų ugdomosios veiklos laikotarpis. Šis laikotarpis gali būti trumpesnis ar ilgesnis priklausomai nuo pasirinkto individualaus priešmokyklinio ugdymo veiklos organizavimo plano;

37.6. priešmokyklinio ugdymo veiklos planus (kai ugdymas organizuojamas tik šeštadieniais ar tik sekmadieniais arba šeštadieniais ir sekmadieniais, per moksleivių atostogas, kuriamos priešmokyklinio ugdymo grupės prie kultūros centrų ir kt.) tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija;

37.7. Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planas

Pirmasis variantas

 

Veiklos kryptys

Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis)

Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja)

Pasirinkusiems lietuvių

mokyklą, bet

nemokantiems lietuvių

kalbos

Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas) Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras) Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai)

Kūno kultūra ir sveikata Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys)

700 min. (20 tarifikuojamų valandų)

1260 min. (36 tarifikuojamos valandos)

 

Pastaba.

Nustačius priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigybės tarifinio atlygio koeficientąir reglamentavus jo darbo krūvį pedagogas, dirbantis pagal šį veiklos planą, turės dirbti ne visu darbo krūviu

Antrasis variantas

 

Veiklos kryptys

Skiriamas laikas per savaitę (minutėmis)

Mokantiems gimtąją kalbą (mokyklos dėstomąja)

Pasirinkusiems lietuvių

mokyklą, bet

nemokantiems lietuvių

kalbos

Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas mokysis, bendravimas) Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras) Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs matematiniai vaizdiniai)

Kūno kultūra ir sveikata Darbo veikla (žaidimai ir darbo pradmenys)

1155 min. (33 tarifikuoja-mos valandos)

1260 min. (36 tarifikuojamos valandos)

Pastaba.

Pasirinkus šį veiklos planą būtina organizuoti vaikų maitinimą ir poilsį.

37.8. priešmokyklinės grupės veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai;

37.9. nemokantiems lietuvių kalbos pradėjus mokytis lietuvių mokyklos pirmojoje klasėje sudaromos sąlygos intensyviai mokytis valstybinės kalbos. Tėvų pageidavimu nemokantys lietuvių kalbos 5 metų (išimtiniais atvejais ir vyresni) vaikai gali lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes.

38. Pradinės klasės:

38.1. mokyklos pedagogų tarybai, moksleivių tėvams pritarus, visa pradinė mokykla ar pavienės klasės gali dirbti pagal vieną iš keturių teikiamų ugdymo plano variantų. Mokytojams tarifikuojamas pirmajame variante nurodytas valandų skaičius;

38.2. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti atskirus mokomuosius dalykus, organizuoti integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę;

38.3. mokytojas, pasirinkęs ketvirtąjį ugdymo plano variantą, parengia perspektyvinį teminį planą numatomam laikotarpiui: pusmečiui, metams ar ilgesniam laikotarpiui. Perspektyvinį teminį ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius;

38.4. mokytojui, dirbančiam pagal pirmąjį-trečiąjį ugdymo planų variantus, atskiro teminio plano rengti nereikia, jeigu jis naudojasi mokytojo knygomis, vadovėlių autorių parengtais dalyko teminiais planais. Planuodamas darbą dienai, savaitei, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo turinį atsižvelgdamas į klasės, pavienių vaikų, mokyklos, regiono poreikius;

38.5. mokytojas ar mokytojų grupė renkasi Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotas mokymo priemones (jų komplektus, sistemas). Papildomą mokymo medžiagą mokytojas renkasi savo nuožiūra;

38.6. mokytojas savo nuožiūra pasirenka norimą vadovėlių sistemą. Pageidautina pasirinktos vadovėlių sistemos nekeisti, ugdymo turinį galima papildyti kitų vadovėlių medžiaga ar užduotimis;

38.7. visų dalykų moko vienas pradinių klasių mokytojas. Galimos išimtys: mokytojas neturi reikiamo išsilavinimo, pvz., mokyti lietuvių kalbos nelietuvių mokykloje, mokyti užsienio kalbos 4-ojoje klasėje ar pan., arba, jei vykdant dvikalbio ugdymo programą, pamokoje dirba du mokytojai: vienas – pradinių klasių, kitas – lietuvių (ar kitos) kalbos mokytojas;

38.8. su jungtinėmis klasėmis mažakomplektėje mokykloje dirbančiam pradinių klasių mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų (be papildomojo ugdymo) per savaitę atsižvelgiant į tai, kiek klasių sujungta ir koks moksleivių skaičius. Mažakomplektėse mokyklose vienas pradinių klasių mokytojas dirba su viena klase, jei joje yra 10 ir daugiau moksleivių, su dviem klasėmis -jei yra ne daugiau kaip 18 moksleivių, su trimis – jei yra ne daugiau kaip 15 moksleivių, su keturiomis – jei yra ne daugiau kaip 10 moksleivių. Jungtinės klasės sudaromos renkantis optimalius variantus;

38.9. 1-2 klasių moksleiviams namų darbai neskiriami. Vadovėlių 1-2 klasių moksleiviams į namus nešiotis nereikia;

38.10. 1-4 klasėse viena savaitinė kūno kultūros pamoka gali būti skiriama choreografijai;

38.11. kontroliniai darbai rengiami ir vedami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis –įsivertinti savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti moksleivių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti moksleiviams;

38.12. moksleivių daromą pažangą ar ugdymo(si) sunkumus mokytojas reguliariai aptaria su tėvais ir pačiais moksleiviais individualių susitikimų metu (pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 ar 3 kartus per metus);

38.13. baigiančių 4-ąją klasę moksleivių visų dalykų pasiekimai įvertinami aprašu, charakteristika pagal Išsilavinimo standartus.

39. Perėjimas į 5 klasę:

39.1. perėjusiems į 5-ąją klasę moksleiviams (klasei) skiriamas adaptacinis periodas (1-2 trimestrai, pusmetis ar vieni mokslo metai). Periodo trukmę, mokyklos tarybai pritarus, tvirtina mokyklos direktorius;

39.2. adaptacinio periodo metu moksleiviams rekomenduojama pažymių nerašyti, pasiekimai vertinami taikant idiografvertinimo principą;

39.3. pirmąjį mėnesį moksleivių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius moksleivių pažinimo metodus.

40. Mokyklų, dalyvaujančių „Dvikalbio ugdymo“ projekte, ugdymo proceso organizavimas:

40.1. mokyklos, dalyvaujančios Dvikalbio ugdymo projekte“, rengia individualius ugdymo planus ir, steigėjui pritarus, iki 2002 m. liepos 1 d. teikia Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti;

40.2. dvikalbiam ugdymui organizuoti rekomenduojama panaudoti mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, išnaudoti papildomojo ugdymo teikiamas galimybes moksleivių kalbinei, meninei ar kultūrinei raiškai ugdyti dviem kalbomis ir mobilių grupių sudarymui skirtas valandas.

41. Dorinis ugdymas:

tėvai moksleiviui iki 15 metų parenka, o sulaukęs 15 metų moksleivis renkasi vieną dalykų -tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką gali keisti kiekvienais mokslo metais. Į etikos kursą gali būti integruoti filosofijos, psichologijos ar religijotyros dalykai. Dorinio ugdymo dalyko programai 11-12 klasėje skiriamos ne mažiau kaip 2 savaitinės pamokos. Jos gali būti išdėstytos per dvejus metus arba per trumpesnį laiką (pvz., 1 metus, 1 pusmetį).

42. Kalbos:

42.1. moksleiviai 6-10 klasėse turi mokytis dviejų negimtųjų kalbų;

42.2. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių moksleiviai, besimokantys visiško integravimo forma bendrojo lavinimo mokykloje, – kurti ir neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą (motorinė alalija, sensorinė disfazija), autizmą (normalus intelektas), žymių skaitymo ir rašymo sutrikimų – mokyklos tarybos sprendimu gali nesimokyti vienos užsienio kalbos, nelietuvių mokyklose -užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti arba savarankiškai mokytis pirmosios kalbos, nelietuvių mokyklose – lietuvių kalbos;

42.3. 11-12 klasės moksleiviams, kurie mokosi lietuvių mokomąja kalba, nors yra baigę pagrindinio ugdymo programą ne lietuvių kalba, sudaromos galimybės lietuvių kalbos mokytis kaip negimtosios, laikyti lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzaminą bei tęsti gimtosios kalbos mokymąsi;

42.4. iki 11-osios klasės mokoma 4 ir 6 klasėje pradėtų užsienio kalbų, mokykla jų keisti negali;

42.5. 4 klasės moksleiviai renkasi vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Kitą iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kt.) lietuvių mokyklų moksleiviai renkasi 6-ojoje klasėje;

42.6. teisę mokyti užsienio kalbos 4 klasėje turi ir pradinių klasių mokytojai, baigę rajono, miesto savivaldybės švietimo skyriaus, švietimo centro organizuotus užsienio kalbos kursus arba turintys užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją;

42.7. išimties tvarka 9 ir 10 klasių moksleiviams, kurie nusprendė nebesimokyti 11-12 klasėje (neturi mokymosi motyvacijos ar dėl kitų priežasčių) arba mokytis pagal technologinio ar realinio profilio programas, tėvams prašant ir pedagogų tarybai leidus galima mokytis tik vienos užsienio kalbos;

42.8. 11-12 klasėje humanitarinio profilio lituanistinę pakraipą pasirinkusiems moksleiviams rekomenduojama mokytis lotynų kalbos;

42.9. 11-ojoje klasėje humanitarinį profilį pasirinkę lietuvių mokyklų moksleiviai turi mokytis ne mažiau kaip 2 užsienio kalbų, kitų profilių – bent vienos. Nelietuvių mokyklų moksleiviai ir moksleiviai, turintieji klausos sutrikimų (kurtieji ir neprigirdintieji), mokosi lietuvių (valstybinės) kalbos ir ne mažiau kaip vienos užsienio kalbos;

42.10. moksleiviams, atvykusiems iš kitų mokyklų, kuriose jie bent vienus metus mokėsi kitos užsienio kalbos, negu mokoma šioje mokykloje, tėvų prašymu sudaromos sąlygos pagal Namuose besigydančių moksleivių mokymo plano“ lentelėse pateiktą pamokų skaičių:

42.10.1. tęsti užsienio kalbos, kurią pradėjo buvusioje mokykloje, mokymąsi;

42.10.2. padėti likviduoti atsilikimą moksleiviui, jei jis nusprendžia mokytis tos užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, bet ne ilgiau kaip vienus metus;

42.10.3. jeigu tokių moksleivių toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra 3 ir daugiau, jiems skiriamos 3 savaitinės pamokos pirmajai užsienio kalbai arba 2 savaitinės pamokos antrajai užsienio kalbai mokytis.

43. Gamtos ir tikslieji mokslai:

43.1. informatikai 5-8 klasėse galima skirti pamokų tik tuo atveju, jei mokykloje yra kompiuterių;

43.2. rekomenduojama fizikos kursą 7-ojoje klasėje pradėti tik antrąjį pusmetį ir jam skirti 2 savaitines pamokas, biologijos kursą 8-ojoje klasėje mokyti vieną pusmetį ir skirti 2 savaitines pamokas;

43.3. 11 -ojoje klasėje realinį profilį pasirinkę moksleiviai mokosi 3 gamtos mokslų dalykų -biologijos, chemijos, fizikos. Moksleivis gali nesimokyti vieno gamtos mokslų dalyko, jeigu:

pasirinko ekonominę pakraipą vietoj vieno gamtos mokslų dalyko moksleiviai gali mokytis ekonomikos (skiriama tiek pamokų, kiek gamtos mokslo bendrajam kursui);

pasirinko technologinę pakraipą, vietoj vieno gamtos mokslų dalyko moksleiviai gali mokytis technologijų išplėstinį kursą;

kitus du gamtos mokslų dalykus mokysis išplėstiniu kursu, nepažeisdami 28.17 punkto;

43.4. 11-ojoje klasėje pasirinkę humanitarinį, meninį ar technologinį profilį moksleiviai renkasi vieną iš gamtos mokslų dalyką - biologiją, fiziką ar chemiją arba integruotą gamtos mokslų kursą, bet gali rinktis ir kelis, nepažeisdami 12 dalykų per dvejus metus limito;

43.5. pasirinkusiems technologinį profilį moksleiviams mokykla gali pasiūlyti rinktis tągamtos mokslų dalyką, kuris siejasi su jų pasirinkta pakraipa (technologijomis).

44. Socialiniai mokslai:

44.1. ekonomikos mokymas įvedamas palaipsniui per dvejus mokslo metus. Jei mokykla pasirengusi (yra mokytojas, mokymo priemonės), ekonomikos mokymas 9-ojoje klasėje pradedamas nuo 2002/2003 m. m. Ekonomiką gali mokyti mokytojas, šio dalyko specialistas arba kito dalyko mokytojas, išklausęs specialius kursus;

44.2. humanitarinio ir meninio profilio moksleiviai 11-12 klasėje privalo mokytis istorijos ir politologijos. Kitų profilių moksleiviai renkasi vieną iš šių kursų: istorijos ir politologijos, geografijos ir politologijos arba integruotą socialinių mokslų kursą.

45. Menai ir technologijos:

45.1. 5-10 klasių moksleiviai, baigę dailės, choreografijos, muzikos ar sporto mokyklas arba jas lankantys, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu bei pedagogų tarybos nutarimu gali būti atleisti nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų garantuojant moksleivių saugumą. Atsiskaitymo formą nustato pedagogų taryba;

45.2. mokyklų, dirbančių pagal kryptingo meninio ugdymo programas, moksleiviams mokslo metų pabaigoje organizuojama kūrybinio darbo praktika, 10 ir 12 klasių moksleiviai pateikia baigiamuosius darbus. Praktikos trukmę ir baigiamųjų darbų apimtį nustato pedagogų taryba;

45.3. meno dalyką 11-12 klasėje sudaro: dalyko mokymasis pagal bendrąją programą ir pasirinkta meninė raiška;

45.4. 11-12 klasėje bet kurio profilio klasėse moksleiviai renkasi mokyklos pasiūlytą vieną iš menų srities dalyką, nurodytą ugdymo plano lentelėje;

45.5. meninė raiška moksleiviams privaloma: ne mažiau kaip viena pamoka pasirinkusiems realinį ar technologinį profilį ir ne mažiau kaip 3 pamokos per dvejus metus pasirinkusiems humanitarinį ar meninį profilį. Pasirinkta meninė raiška gali atitikti pasirinktą meno programą arba būti kita;

45.6. meninė raiška gali būti integruojama ir derinama su moksleivio pasirinktu papildomuoju ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje;

45.7. braižyba – pasirenkamasis dalykas;

45.8. 11-12 klasės humanitarinio ar realinio profilio moksleiviai gali rinktis technologijų programos bendrąjį ar išplėstinį kursą;

45.9. rekomenduojama sudarant pamokų tvarkaraštį 8-10 klasėms technologijas derinti su daile taip, kad vieną savaitę dvi pamokos būtų skiriamos technologijoms, o kitą savaitę šios pamokos būtų skiriamos dailei.

46. Kūno kultūra:

46.1. specialiosios medicininės grupės moksleiviams kūno kultūros pratybos gali būti organizuojamos:

46.1.1. iš įvairių klasių sudaromos 8-15 moksleivių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

46.1.2. moksleiviai dalyvauja pratybose su pagrindine grupe, bet krūvis jiems skiriamas pagal gydytojų rekomendacijas. Moksleivių pasiekimai pažymiais nevertinami;

46.1.3. tėvų pageidavimu moksleiviai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;

46.2. rekomenduojama, jei yra galimybių, 5-12 klasėse sudaryti atskiras mergaičių ir berniukų grupes kūno kultūros pamokoms, grupuojant paralelių ar gretimų klasių moksleivius;

46.3. jeigu nėra galimybių kūno kultūrai skirti daugiau kaip 2 savaitines pamokas, būtina sudaryti sąlygas visiems moksleiviams lankyti savo pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir choreografijos) bent 1 valandą privalomai iš papildomojo ugdymo valandų mokykloje ar kitose papildomojo ugdymo institucijose;

46.4. 11–12 klasėje moksleiviai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą, pasirinktą sporto šaką, iš jų, pvz., sportinius šokius;

46.5. moksleiviui (-iams) pageidaujant gali būti derinami ir keli pasirinkimai, pvz., bendroji kūno kultūra ir pasirinkta sporto šaka, pvz., bendroji kūno kultūra ir sportiniai šokiai arba bendroji kūno kultūra ir krepšinis ir kt;

46.6. pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su moksleivio pasirinktu papildomuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje;

46.7. atleistų nuo kūno kultūros 1-10 klasių moksleivių užimtumo klausimus sprendžia pedagogų taryba;

46.8. atleisti nuo kūno kultūros 11-12 klasės moksleiviai kito mokomojo dalyko pasirinkti negali.

 

IV UGDYMO PLANŲ LENTELES

 

47. PRADINĖS KLASĖS

 

47.1. Lietuvių mokyklos

 

Pirmasis variantas: 1 klasėje – 35 minučių, 2-4 klasėse – 45 minučių trukmės pamokai

 

 

 

Dalykas

Klasė

 

1

 

2

3

 

4

 

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

1

 

8

 

2

 

4

2

2

3

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

7-8

2

4-5

2

2

2-3,

1*

1

1*

1

2*

4

170

Lietuvių kalba

7-8

7-8

31-32

1315-1360

Pasaulio pažinimas

2

2

8

295-340

Užsienio kalba Matematika

4-5

2-3

2-3

90-135

4-5

18-19

770-815

Dailė ir darbeliai

2

2

8

340

Muzika

2

2

8

340

Kūno kultūra

2-3,

2-3

11-12

465-510

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos*

-

1

1

2

4

-

Privalomų pamokų skaičius

22

23

23

23

91

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

4

4

4

4

16

680

Pastabos.

1. 1 klasėje pamokos trukmė – 35 minutės (Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės. 1998 m. 11.8 p.).

2. Jeigu galima, užsienio kalbos pamokos dalijamos į dvi dalis ir vedamos 4 kartus per savaitę.

3. Jungtinėms klasėms papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę.

 

Antrasis variantas: 35 minučių trukmės pamokai

 

 

 

Dalykas

Klasė

 

1

 

2

3

 

4

 

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

1

8

 

2

-

4

2

2

3

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

9-10

2

-

5-6

3

2

3-4,

 

1*

1

1*

1

2*

4

140

Lietuvių kalba

9-10

9-10

37-38

1295-1330

Pasaulio pažinimas

3

-

3

10

315-350

Užsienio kalba Matematika

5-6

3

3

105

4-5

20-21

700-735

Dailė ir darbeliai

3

2

10

350

Muzika

2

 

9

315

Kūno kultūra

3-4,

2-3

13-14

455-490

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos*

-

1

1

2

4

-

Privalomų pamokų skaičius

22

28

29

30

109

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

4

5

5

5

19

665

 

Trečiasis variantas: 40 minučių trukmės pamokai

 

 

 

Dalykas

Klasė

 

 

2

3

 

4

 

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

8-9

2

-

4-5

3

2

2-3,

 

1*

1

1*

1

2*

3

120

Lietuvių kalba

8-9

8-9

26-27

1040-1080

Pasaulio pažinimas

2

-

2

6

200-240

Užsienio kalba Matematika

5-6

3

3

120

3-4

14-15

560-600

Dailė ir darbeliai

2

2

7

280

Muzika

2

2

6

240

Kūno kultūra

2-3,

2-3

8-9

320-360

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos*

1

1

2

4

-

Privalomų pamokų skaičius

28

29

30

109

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

5

5

5

19

480

 

Ketvirtasis variantas: integruotas mokymas

 

 

 

Dalykas

Klasė

 

 

2

3

 

4

 

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

770

 

 

 

 

 


1035

 

 

 

 

1035

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

80

Lietuvių kalba

 

1225

Pasaulio pažinimas

 

1035

340

Užsienio kalba Matematika

 

475

 

90

Dailė ir darbeliai

 

725

Muzika

 

340

Kūno kultūra

 

340

420

Privalomų pamokų (minučių) skaičius

770

1035

1035

1035

3875

PAPILDOMASIS UGDYMAS

180

180

180

180

720

 

47.2. Nelietuvių mokyklos

 

Pirmasis variantas: 1 klasėje 35 minučių, 2-4 klasėse – 45 minučių trukmės pamokai

 

 

 

 

 

 

Klasė

Dalykas

1

2

3

4

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

170

Gimtoji kalba

7-8

6-7

7-8

7-8

29

1225

Pasaulio pažinimas

2

2

2

2

8

295-340

Lietuvių kalba

0-2

2-3

4

3-4

11

475

Užsienio kalba

-

-

-

2-3

2

90

Matematika

4

4-5

4-5

4-5

17

725

Dailė ir darbeliai

2

1-2

1-2

1-2

7-8

295-340

Muzika

2

2

2

2

8

340

Kūno kultūra

2-3

2-3

2-3

2-3

10

420

Privalomų pamokų skaičius

22

23

26

26

97

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

4

4

4

4

16

680

 

Pastabos.

1. 1 klasėje pamokos trukmė – 35 minutės (Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės. 1998 m. 11.8 p.).

2. Jeigu galima, užsienio kalbos pamokos dalijamos į dvi dalis ir vedamos 4 kartus per savaitę.

3. Jungtinėms klasėms papildomajam ugdymui skiriamos 4 valandos per savaitę.

 

Antrasis variantas: 35 minučių trukmės pamokai

 

 

 

 

 

 

Klasė

 

Dalykas

1

2

3

4

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

4

140

Gimtoji kalba

7-8

7-9

9-10

9-10

35

1225

Pasaulio pažinimas

2

2

3

3

10

315-350

Lietuvių kalba

0-2

3-4

5

4-5

14

490

Užsienio kalba

-

-

-

3

3

105

Matematika

4

5-6

5-6

5-6

20

700

Dailė ir darbeliai

2

2-3

2-3

1-2

9-10

315-350

Muzika

2

3

2

2

9315

Kūno kultūra

2-3

3-4

3-4

3

12

420

Privalomų pamokų skaičius

22

2933

33

117

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

4

5

5

5

19665

 

Trečiasis variantas: 40 minučių trukmės pamokai

 

 

 

 

 

Klasė

Dalykas

2

3

4

Iš viso 2-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

3

120

Gimtoji kalba

7-8

8-9

8-9

24

960

Pasaulio pažinimas

2

2

2

6

240-280

Lietuvių kalba

3-4

4-5

3-4

12

480

Užsienio kalba

-

-

3

3

120

Matematika

4-5

4-5

4-5

14

560

Dailė ir darbeliai

1-2

2-3

1-2

5-6

200-240

Muzika

2

2

3

7

280

Kūno kultūra

2-3

2-3

2

7-8

280-320

Privalomų pamokų skaičius

25

2929

83

-

PAPILDOMASIS UGDYMAS

4

4

4

12

480

 

Ketvirtasis variantas: integruotas mokymas

 

 

 

Dalykas

Klasė

 

 

2

3

 

4

 

Iš viso 1-4 klasėse

pamokų

minučių

MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

770

 

 

 

 

 


1035

 

 

 

 

1170

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

 

80

Lietuvių kalba

 

1225

Pasaulio pažinimas

 

1170

340

Užsienio kalba Matematika

 

475

 

90

Dailė ir darbeliai

 

725

Muzika

 

340

Kūno kultūra

 

340

420

Privalomų pamokų (minučių) skaičius

770

1035

1170

1170

4145

PAPILDOMASIS UGDYMAS

180

180

180

180

720

 


48.5-8 KLASĖS (lietuvių mokyklos)

 

 

Dalykas

Klasė

5

6

7

8

 

1. MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

 

1

1

 

1

4

A. KALBOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

5-6

5-6

5-6

5

20

Lietuvių kalba

3-4

3

3

3

12

Užsienio kalba

-

2-3

2-3

2-3

6

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

B. GAMTOS IR TIKSLIEJI MOKSLAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Matematika

4-5

4-5

4-5

4

16

Gamta ir žmogus

 

2

 

 

 

 

 

 

2*

-

4

Biologija

-

 

-

 

2

1

3

Fizika

-

-

1

2

3

Chemija

-

-

 

-

2

2

Pasirenkamieji dalykai

-

3*

-

 

2*

-

-

 

1*

-

C. SOCIALINIAI MOKSLAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

2

2

2

2

 

8

Pilietinės visuomenės pagrindai

-

-

-

1

1

Geografija

-

2

2

2

6

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

 

-

D. MENINIO IR DARBINIO UGDYMO DALYKAI,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KŪNO KULTŪRA

 

 

 

 

 

Dailė

1

 

1

 

1

 

1

1

 

 

4

Muzika

1

 

1

 

1

4

Technologijos

2

2

2

1-2

 

7

Kūno kultūra

2-3

2-3

2-3

2-3

 

8

Civilinė sauga, saugus eismas

-

-

-

-

 

-

Pasirenkamieji dalykai

-

-

 

-

 

-

-

Minimalus privalomų pamokų skaičius: 5-dienei darbo

23

27

 

28

 

30

108

savaitei

 

 

 

 

 

 

6-dienei darbo savaitei (mišrus variantas)

-

30

31

33

 

6-dienei darbo savaitei

-

29

30

32

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos *

4

2

 

2

1

9

Maksimalus

5-dienei darbo savaitei

27

29

 

30

31

 

privalomų pamokų

6-dienei darbo savaitei

-

32

33

34

 

skaičius

(mišrus variantas)

 

 

 

 

 

 

6-dienei darbo savaitei

-

31

32

33

 

2. PAPILDOMASIS UGDYMAS

3

3

3

3

12

3. MOBILIŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

2

2

2

2

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 


49.9-10 KLASĖS (lietuvių mokyklos)

 

Dalykas

 

Klasė

9

10

Minimalus pamokų skaičius 9-10 klasėse

1. MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

2

A. KALBOS

 

5-4

3

2-3

 

 

 

Lietuvių kalba

5-4

9+moduliai

Užsienio kalba (1-oji)

3

6

Užsienio kalba (2-oji)

2-3

4

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

-

-

B. GAMTOS IR TIKSLIEJI MOKSLAI

 

4-3

-

1-2

2

2

1-2

 

 

 

Matematika

4-3

7+moduliai

Gamta ir žmogus

-

-

Biologija

1-2

3

Fizika

2

4

Chemija

2

4

Informatika

1-2

2

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

3*

 

4*

-

C. SOCIALINIAI MOKSLAI

 

2

-

2

1*

 

 

 

Istorija

2

4

Pilietinės visuomenės pagrindai

1

1

Geografija

1-2

3

Ekonomika

-

1

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

-

-

D. MENINIO IR DARBINIO UGDYMO DALYKAI,

 

1

1

1-2

2-3

-

-

 

 

 

KŪNO KULTŪRA

 

 

Dailė

1

2

Muzika

1

2

Technologijos

1-2

2

Kūno kultūra

2-3

4

Civilinė sauga

-

-

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

-

-

-

Minimalus privalomų pamokų skaičius: 5-dienei darbo

29

28

60

savaitei

 

6-dienei darbo savaitei (mišrus variantas)

32

6-dienei darbo savaitei

31

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, skirtos

3

4

 

profiliavimo pradmenims įtvirtinti*

Maksimalus

5-dienei darbo savaitei

32

35

 

34

32

64

privalomų pamokų

6-dienei darbo savaitei

skaičius

(mišrus variantas)

6-dienei darbo savaitei

2. PAPILDOMASIS UGDYMAS

3

4

7

3. MOBILIŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

3

3

6

 


50.5–8 KLASĖS (nelietuvių mokyklos)

 

 

Dalykas

Klasė

5

6

7

8

Minimalus pamokų skaičius 5-8 klasėse

1. MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

 

1

1

 

1

4

A. KALBOS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gimtoji kalba

5-6

5-6

5-6

4-5

20

Lietuvių kalba

3-4

3

3

3-4

14

Užsienio kalba

-

2-3

2-3

3

12

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

B. GAMTOS IR TIKSLIEJI MOKSLAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Matematika

4-5

4-5

4-5

4

16

Gamta ir žmogus

2

2

 

-

 

 

 

 

 

1*

-

4

Biologija

-

 

-

 

2

1

3

Fizika

-

-

1

2

3

Chemija

-

-

 

-

2

2

Pasirenkamieji dalykai

-

2*

-

 

1*

-

-

 

1*

-

C. SOCIALINIAI MOKSLAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

2

2

2

2

 

8

Pilietinės visuomenės pagrindai

-

-

-

1

1

Geografija

-

2

2

2

6

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

 

-

D. MENINIO IR DARBINIO UGDYMO DALYKAI,

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KŪNO KULTŪRA

 

 

 

 

 

Dailė

1

 

1

 

1

 

1

1

 

 

4

Muzika

1

 

1

 

1

4

Technologijos

2

2

2

1-2

 

7

Kūno kultūra

2-3

2-3

2-3

2

 

8

Civilinė sauga, saugus eismas

-

-

-

-

 

-

Pasirenkamieji dalykai

-

-

 

-

 

-

-

Minimalus privalomų pamokų skaičius: 5-dienei darbo

26

29

 

30

 

31

116

savaitei

 

 

 

 

 

 

6-dienei darbo savaitei (mišrus variantas)

-

32

32

34

 

6-dienei darbo savaitei

-

31

31

33

 

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos *

2

1

 

1

1

5

Maksimalus

5-dienei darbo savaitei

28

30

 

31

32

121

privalomų pamokų

6-dienei darbo savaitei

-

33

33

35

 

skaičius

(mišrus variantas)

 

 

 

 

 

 

6-dienei darbo savaitei

-

32

32

34

 

2. PAPILDOMASIS UGDYMAS

3

3

3

3

12

3. MOBILIŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

2

2

2

2

8

 

 


51. 9-10 KLASĖS (nelietuvių mokyklos)

 

Dalykas

 

Klasė

9

10

Minimalus pamokų skaičius 9-10 klasėse

1. MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

2

A. KALBOS

 

5-4

3-4

3

-

 

 

 

Gimtoji kalba

5-4

9+moduliai

Lietuvių kalba

3-4

6

Užsienio kalba

3

6

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

-

-

B. GAMTOS IR TIKSLIEJI MOKSLAI

 

4-3

-

1-2

2

2

1-2

-

 

 

 

Matematika

4-3

7+moduliai

Gamta ir žmogus

-

-

Biologija

1-2

3

Fizika

2

4

Chemija

2

4

Informatika

1-2

-

2

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

3*

 

4*

-

C. SOCIALINIAI MOKSLAI

 

2

-

2

1*

 

 

 

Istorija

2

4

Pilietinės visuomenės pagrindai

1

1

Geografija

1-2

3

Ekonomika

-

1

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

-

-

D. MENINIO IR DARBINIO UGDYMO DALYKAI,

 

1

1

1-2

2-3

-

-

 

 

 

KŪNO KULTŪRA

 

 

Dailė

1

2

Muzika

1

2

Technologijos

1-2

2

Kūno kultūra

2-3

4

Civilinė sauga, saugus eismas

-

-

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

 

-

-

Minimalus privalomų pamokų skaičius: 5-dienei darbo

30

29

62

darbo savaitei

 

6-dienei darbo savaitei (mišrus variantas)

33

6-dienei darbo savaitei

32

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, skirtos

2

3

 

profiliavimo pradmenims įtvirtinti*

Maksimalus

5-dienei darbo savaitei

32

35

 

34

32

-

 

-

64

privalomų pamokų

6-dienei darbo savaitei

skaičius

(mišrus variantas)

6-dienei darbo savaitei

2. PAPILDOMASIS UGDYMAS

3

4

7

3. MOBILIŲ GRUPIŲ SUDARYMAS

3

3

6

 


52. JUNGTINĖS KLASĖS

 

52.1. Lietuvių mokyklos 5-9 klasės

 

52.1.1. Pirmasis variantas

Klasė

Dalykas

5-6

6-7

7-8

8-9

 

 

5

6

5-6

6

7

6-7

7

8

7-8

8

9

8-9

1. MOKOMIEJI DALYKAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas

-

-

1

-

-

1

-

-

1

-

-

1

(tikyba arba etika)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A. Kalbos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

0-1

-

5-6

-

-

5-6

0-1

-

5

-

-

5

Užsienio kalba (1-oji)

0-1

-

3

1

1

2

1

1

2

-

-

3

Užsienio kalba (2-oji)

-

2-3

-

-

-

2-3

1

1

1-2

-

-

2-3

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

B. Gamtos ir tikslieji mokslai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Matematika

0-1

0-1

4

-

-

4-5

0-1

-

4

-

-

4

Gamta ir žmogus

-

-

2

2

-

-

-

-

-

-

-

-

Biologija

-

-

-

-

2

-

1

-

1

-

1

1

Fizika

-

-

-

-

1

-

-

1

1

-

1

1

Chemija

-

-

-

-

-

-

-

2

-

-

-

2

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

C. Socialiniai mokslai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

-

-

2

-

-

-

2

-

2

-

-

2

Pilietinės visuomenės pagrindai

-

-

-

-

-

1

-

1

-

1

-

-

Geografija

-

2

-

-

-

-

2

-

2

 

-

2

Ekonomika

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

1*

-

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

D. Meninio ir darbinio ugdymo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

dalykai, kūno kultūra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

-

-

1

-

-

1

-

-

1

-

-

1

Muzika

-

-

1

-

-

1

-

-

1

-

-

1

Technologijos

-

-

2

-

-

2

-

-

2

-

-

2

Kūno kultūra

-

-

2-3

-

-

2-3

-

-

2

-

-

2-3

Civilinė sauga, saugus eismas

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Pasirenkamieji dalykai

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Išviso

-

4

23

3

4

24

3

6

25

1

3

29

Mokyklos nuožiūra skirstomos

pamokos

3

1

1

-

-

2

2

-

-

-

-

-

Maksimalus privalomų pamokų