LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2006 M. LAPKRIČIO 9 D. NUTARIMO NR. 138 „DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2007 m. lapkričio 15 d. Nr. 152
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
Pakeisti ir papildyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2006, Nr. 142-5442; 2007, Nr. 65-2549):
1. Papildyti šiuo 4.11 punktu:
„4.11. ES patronuojanti kredito įstaiga (angl. EU parent credit institution) – kaip apibrėžta Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 153 (Žin., 2006, Nr. 143-5461).“
2. Išdėstyti 4.4 punktą taip:
„4.4. Valstybės sektoriaus subjektai (angl. public sector entities) – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kiti), nesiekiantys naudos privatūs juridiniai asmenys, valdomi valstybės ar jos institucijų ir turintys specialų statusą (garantijas), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti šių valstybių teisės aktuose.“
3. Papildyti šiuo 4.561 punktu:
„4.561. Tiesioginis kredito užtikrinimas (angl. funded credit protection) – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai banko pozicijos kredito rizika sumažėja, nes bankas turi teisę – jei sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų arba kitais numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atvejais – panaikinti, įpareigoti perduoti, pasiimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą tokia suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir pretenzijos bankui sumos (priemonės, nurodytos 314-324 punktuose).“
4. Išdėstyti 4.23 punktą taip:
„4.23. Perskaičiavimo veiksnys (angl. conversion factor, CF) – skaičiuojant skolininko pozicijos vertę nepanaudotos skolininko įsipareigojimo dalies, kuri esant įsipareigojimų neįvykdymui gali būti panaudota ir nesugrąžinta, ir visos tuo metu nepanaudotos įsipareigojimo dalies santykis, išreikštas procentais. Įsipareigojimo dydis nustatomas pagal rekomenduojamą limitą (t. y. limitą, kuris skolininkui yra žinomas), išskyrus atvejus, kai nerekomenduojamas limitas (t. y. banko viduje nustatytas limitas, kuris skolininkui nėra žinomas) yra didesnis.“
5. Papildyti šiuo 4.562 punktu:
6. Papildyti šiuo 4.911 punktu:
„4.911. Varantas (angl. warrant) – vertybinis popierius, kuris iki galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius ir už kurį galima atsiskaityti pačiais pagrindiniais vertybiniais popieriais arba sumokėjus jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą.“
7. Išdėstyti 6.5 punktą taip:
„6.5. einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas Lietuvos banko teisės aktuose nustatyta tvarka (neįtraukiamas grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, kapitalizavimo ir didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę), atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus.“
8. Išdėstyti 7.1 punktą taip:
„7.1. II lygio pagrindinis kapitalas:
7.1.5. neterminuotosios subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
9. Išdėstyti 29 punktą taip:
„29. Jeigu pozicija yra užtikrinta pripažintomis kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, šios pozicijos vertė ir (arba) pozicijai taikomas rizikos koeficientas gali būti koreguojami taip, kaip nurodyta IV skyriaus III skirsnyje. Jeigu bankas taiko IV skyriaus III skirsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, o pozicijos yra vertybiniai popieriai ar biržos prekės, parduotos, pateiktos ar paskolintos pagal atpirkimo sandorį, pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, pozicijos vertė padidinama atitinkama nepastovumo korekcija, taikytina vertybiniams popieriams ar prekėms, kaip numatyta IV skyriaus III skirsnyje.“
10. Išdėstyti 40 punktą taip:
„40. Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausieji rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnysis. Jei Lietuvos bankas, vadovaudamasis konservatyvumo principu, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui (reitingui) nustatė aukštesnį CQS, o ECAI įrodo, kad su jos pateiktu kredito rizikos vertinimu (reitingu) susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už ribinį lyginamąjį dydį, Lietuvos bankas gali ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui (reitingui) nustatyti ankstesnį CQS.“
11. Išdėstyti 43 punktą taip:
12. Išdėstyti 115 punktą taip:
„115. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos kontroliuojamos finansų įmonės bendrai taiko IRB metodą (centralizuotai kuria reitingų sistemas, skaičiuoja kredito rizikos parametrus, pagal riziką įvertintas pozicijų vertes ir t. t.), ES patronuojančiai kredito įstaigai ir jos kontroliuojamoms finansų įmonėms leidžiama, kad IRB metodas grupės lygiu atitiktų IV skyriaus II skirsnio 9 dalies reikalavimus.“
13. Išdėstyti 136 punktą taip:
„136. Esant įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama taip kaip ir įmonių pozicijų. Jei gautinų sumų sumažėjimo rizika yra nereikšminga, ši rizika skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes gali būti nepripažįstama. Jei bankas dėl įsigytų gautinų sumų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir sumažėjimo rizikos turi regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, neturi būti taikomos IV skyriaus II skirsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, susijusios su įsigytomis gautinomis sumomis. Tada ši pozicija turi būti vertinama kaip užtikrinta pardavėjo pozicija.“
14. Išdėstyti 142 punktą taip:
„142. Netiesioginio kredito užtikrinimo atveju, kai užtikrinimo teikėjas atitinka 327 punkto reikalavimus, o užtikrinimo priemonė – 351 punkto reikalavimus, pozicijos rizikos koeficientas gali būti apskaičiuojamas taip:
Rizikos koeficientas (RW) = RWs * (0,15 + 160*PDpp),
PDpp – užtikrinimo teikėjo PD,
RWs – rizikos koeficientas, apskaičiuotas pagal 141 punkte pateiktą formulę, naudojant skolininko PD ir užtikrinimo teikėjo pozicijos LGD, t. y. skolininko arba užtikrinimo teikėjo neapdraustos pozicijos LGD, atsižvelgiant į tai, ar, esant ir skolininko, ir užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymui per apdrausto sandorio trukmės laikotarpį, banko susigrąžinta suma priklausytų nuo skolininko, ar nuo užtikrinimo teikėjo finansinės būklės, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir užtikrinimo sandorio ypatybes. Termino veiksnys (b) turi būti apskaičiuojamas, taikant mažesnį iš dviejų dydžių – skolininko PD arba užtikrinimo teikėjo PD.“
15. Išdėstyti 159.3 punktą taip:
16. Išdėstyti 170 punktą taip:
17. Išdėstyti 184.3.1 punktą taip:
18. Išdėstyti 200 punktą taip:
„200. Bankui kiekybiškai vertinant LGD, pagrindinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimas turi būti vertinamas konservatyviai. Bankas turi įvertinti skolininko rizikos lygio priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės objekto vertės ar užtikrinimo teikėjo rizikos lygio laipsnį. Kai priklausomybės laipsnis yra reikšmingas, LGD apskaičiavimas turi būti konservatyvesnis.“
19. Išdėstyti 212 punktą taip:
„212. Kai bankas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio užskaitymo sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal IV skyriaus III skirsnio principus. 7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių EAD turi būti nustatomas pagal V skyrių. Balansiniam paskolų ir indėlių užskaitymui bankas turi taikyti IV skyriaus III skirsnyje nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.“
20. Išdėstyti 249 punktą taip:
21. Išdėstyti 267.2 punktą taip:
22. Išdėstyti 312 punktą taip:
„312. Šio skirsnio reikalavimai taikomi bankams, kurie skaičiuodami kapitalo pakankamumą taiko standartizuotą metodą arba IRB metodą, bet nenaudoja pačių apskaičiuotų LGD ir perskaičiavimo veiksnių (CF). Bankai, taikantys standartizuotą metodą pagal IV skyriaus I skirsnį arba IRB metodą pagal IV skyriaus II skirsnį, bet netaikantys savo LGD ir CF, gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal šį skirsnį, skaičiuodami pagal riziką įvertintas pozicijų sumas 21 punkte nurodytais tikslais arba, jei reikia, skaičiuodami tikėtiną nuostolį 10.2 punkte ir 18.4 punkte nurodytais tikslais. Šio skirsnio kontekste „skolinantysis bankas“ – tai bankas, turintis poziciją, kuri susidaro dėl paskolų ar kitų skolinimo sandorių.“
23. Išdėstyti 313 punktą taip:
„313. Kai skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes pagal IV skyriaus I arba II skirsnių reikalavimus jau yra atsižvelgta į užtikrinimo priemonių įtaką, papildomi skaičiavimai pagal IV skyriaus III skirsnio reikalavimus nėra atliekami.
313.1. Pagal riziką įvertintų pozicijų verčių ir, jei reikia, tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimą galima pakoreguoti pagal šio skirsnio 3–7 dalis, jeigu:
313.1.1. jokios pozicijos, kurios kredito rizika mažinama, pagal riziką įvertinta pozicijos vertė (ar jos tikėtino nuostolio vertė) nėra didesnė už tapačios pozicijos, kurios kredito rizika nemažinama, pagal riziką įvertintą pozicijos vertę (ar jos tikėtino nuostolio vertę);
313.2. Skolinantysis bankas taiko tokį kredito užtikrinimą ir atlieka atitinkamus veiksmus, laikosi procedūrų bei strategijos, kad visose atitinkamose jurisdikcijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai galiojantys ir vykdytini.
313.3. Skolinantysis bankas imasi visų atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma susijusi rizika.
313.4. Norint, kad esant tiesioginiam kredito užtikrinimui turtas, kuriuo užtikrinama, būtų pripažintas, jis turi būti pakankamai likvidus, o jo vertė laikui bėgant pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų vertėms apskaičiuoti taikomą metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantis turtas nurodytas III skirsnio 1 dalyje.
313.5. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, skolinantysis bankas (arba turto saugotojas) skolininko įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju arba esant kitam su kreditu susijusiam sandorio dokumentuose numatytam atvejui turi teisę laiku likviduoti ar perimti turtą, kuriuo užtikrinama. Koreliacijos laipsnis tarp turto, kuriuo užtikrinama, vertės ir skolininko kredito kokybės negali būti pernelyg didelis.
313.6. Norint, kad netiesioginio kredito užtikrinimo atveju garantiją suteikianti sandorio šalis būtų pripažinta, ji turi būti pakankamai patikima, o užtikrinimo sutartis turi būti teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamose jurisdikcijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, kuris pasiektas, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimui taikomą metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai ir užtikrinimo sutarčių tipai nurodyti III skirsnio 1 dalyje.
24. Išdėstyti 314 punktą taip:
25. Išdėstyti 316 punkto pirmąją pastraipą taip:
„316. Kai kredito rizikos mažinimo metodas yra pagrįstas banko teise parduoti ar išlaikyti turtą, pripažinimas priklauso nuo to, ar pagal riziką įvertintos pozicijų vertės ir – kai taikytina – tikėtino nuostolio vertės apskaičiuojamos pagal IV skyriaus I skirsnio arba IV skyriaus II skirsnio nuostatas. Pripažinimas dar priklauso ir nuo to, ar taikomas paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas ar išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas pagal IV skyriaus III skirsnį. Kai yra atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai, pripažinimą taip pat lemia ir tai, ar sandoris yra įtrauktas į bankinę ar į prekybos knygą. Gali būti pripažįstamos šios finansinės užtikrinimo priemonės:“.
26. Išdėstyti 316.1 punktą taip:
27. Išdėstyti 337.4–337.5 punktus taip:
„337.4. Banko pripažįstamo įkeisto gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rūšys ir jo skolinimo politika šiais klausimais yra aiškiai dokumentuoti.
28. Išdėstyti 338 punktą taip:
„338. Reikalavimo, išdėstyto 337.2 punkte, susijusio su skolininko rizikos reikšminga priklausomybe nuo užtikrinamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, galima nesilaikyti, jeigu turtas yra kitoje ES šalyje (ne Lietuvoje) ir tos šalies priežiūros institucijos yra pasirinkusios tokio reikalavimo netaikyti.“
29. Išdėstyti 340.2 punktą taip:
„340.2. Bankas turi imtis visų žingsnių, kad užtikrintų savo teises į gautinas sumas. Banko pretenzijoms į užtikrinimo priemonę turi būti teikiama pirmumo teisė, bet gautinos sumos pripažįstamos tinkama užtikrinimo priemone ir tuomet, kai bankas pagal galiojančius įstatymus negali turėti pirmumo teisės į reikalavimą.“
30. Išdėstyti 342 punktą taip:
„342. Indėliai kitoje kredito įstaigoje (ne skolinančiajame banke) pripažįstami, jei įvykdytos šios sąlygos:
342.1. Skolininko pretenzija kitai kredito įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajam bankui ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas pagal visas šį procesą reglamentuojančias teisines nuostatas.
342.3. Gavusi pranešimą, kita kredito įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajam bankui arba kitoms šalims, bet tik gavusi skolinančiojo banko sutikimą.
31. Išdėstyti 349.2 punktą taip:
32. Išdėstyti 351.1.2 punktą taip:
33. Išdėstyti 362 punktą taip:
„362. Bankas, apskaičiuodamas pozicijų, kurioms taikomos atitinkamos pagrindinio užskaitymo sandorio sutartys, apimančios atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*), gali naudoti nepastovumo koregavimus, apskaičiuojamus taikant arba standartinių nepastovumo koregavimų, arba savų nepastovumo koregavimų metodus, kaip nustatyta taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą. Taikant savų įverčių metodą, galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.“
34. Išdėstyti 379 punktą taip:
„379. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, finansinėmis užtikrinimo priemonėmis neužtikrintos pozicijos dalies kapitalo poreikis apskaičiuojamas keliais etapais (380-382 punktai). Vertinant finansinę užtikrinimo priemonę šio metodo tikslais, nepastovumo koregavimas taikomas užtikrinimo priemonės rinkos vertei, siekiant atsižvelgti į kainos nepastovumą.“
35. Išdėstyti 391 punktą taip:
36. Išdėstyti 395 punktą taip:
„395. Taikant IRB metodą, bankas turi išskaidyti pagal nepastovumą pakoreguotą pozicijos vertę (t. y. vertę, kuri gaunama pritaikius nepastovumo korekciją) į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vieno tipo užtikrinimo priemone. Tai reiškia, kad bankas atitinkamai turi išskaidyti poziciją į tokias dalis: tinkama finansine užtikrinimo priemone užtikrinta dalis, nekilnojamuoju turtu užtikrinta dalis, gautinomis sumomis užtikrinta dalis ir neužtikrinta dalis.“
37. Išdėstyti 396 punktą taip:
38. Išdėstyti 398 punktą taip:
39. Išdėstyti 399 punktą taip:
40. Išdėstyti 400 punktą taip:
41. Išdėstyti 410 punktą taip:
„410. Atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams, kai bankas taiko standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių dydžių metodą ir kai yra įvykdytos šio punkto papunkčiuose išdėstytos sąlygos, bankai gali taikyti 0 proc. nepastovumo korekciją. Ši pasirinkimo teisė nesuteikiama bankams, taikantiems šiame skirsnyje išdėstytą vidaus modelių metodą. Jei vietos valdžios išleistų vertybinių popierių atpirkimo sandoriams arba skolinimo ar skolinimosi sandoriams kitų ES šalių priežiūros institucijos leidžia taikyti šiame punkte numatytą vertinimą, bankui leidžiama tokiems patiems sandoriams taikyti tą patį metodą.“
42. Išdėstyti 416 punktą taip:
43. Išdėstyti 440 punktą taip:
„440. Kai bankas perleidžia dalį pozicijos rizikos vienam ar keliems segmentams, pagal riziką įvertintos pozicijų vertės ir tikėtino nuostolio vertės apskaičiuojamos pagal IV skirsnio nuostatas. Mažiausia riba, žemiau kurios kredito užtikrinimas esant kredito įvykiui neteikiamas, nurodyta 460.3.1 punkte, turi būti lygi išlaikomai pirmojo nuostolio pozicijai ir padidinti rizikos perleidimą segmentams.“
44. Išdėstyti 441 punktą taip:
„441. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantas ar kredito apsaugos teikėjas (esant išvestinėms finansinėms priemonėms) ir bankas pasidalina pozicijos nuostolius garantijos sutartyje numatytomis proporcijomis, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai GA) taikomas garanto rizikos koeficientas, o neužtikrintai pozicijos daliai – skolininko rizikos koeficientas. Šie rizikos koeficientai – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientai, išreikšti procentais ir nurodyti IV skyriaus I skirsnyje. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantui ar kredito apsaugos teikėjui (išvestinės finansinės priemonės atveju) tenka visi pozicijos nuostoliai, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai GA) taikomas garanto rizikos koeficientas. Šis rizikos koeficientas – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientas, išreikštas procentais ir nurodytais IV skyriaus I skirsnyje.“
45. Išdėstyti 470 punktą taip:
„470. Pagal riziką įvertintos pagrindinių pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos, vadovaujantis IV skyriaus IV skirsnio 5 dalies nuostatomis. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis turi būti apskaičiuojamos visos pagrindinių pozicijų grupės pagal riziką įvertinta vertė, įskaitant nuostatas, susijusias su kredito rizikos mažinimo pripažinimu. Pavyzdžiui, jei segmentas trečiajai šaliai perleidžiamas per netiesioginio kredito užtikrinimo priemones, tos trečiosios šalies rizikos koeficientas turi būti taikomas tam segmentui, apskaičiuojant banko iniciatoriaus pagal riziką įvertintas pozicijų sumas.“
46. Išdėstyti 518 punktą taip:
„518. T turi būti apskaičiuojamas kaip segmento nominaliosios vertės ir pagrindinių pozicijų verčių sumos santykis. Skaičiuojant T, išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 7 priede, kai pakeitimo išlaidų vertė nėra teigiama, pozicijos vertė turi būti lygi galimai būsimai kredito pozicijai, apskaičiuotai pagal V skyrių.“
47. Išdėstyti 583 punktą taip:
„583. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis, jei tai yra:
583.1. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam nustatytas ne žemesnis nei investicinis CQS, nustatomas, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka;
583.2. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra ne didesnė nei 583.1 punkte nurodyto turto;
583.3. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam nėra nustatytas ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas) ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:
583.3.2. banko vertinimu, turto investicinė kokybė prilygsta bent jau 583.1 punkte nurodyto turto investicinio reitingo kokybei;
583.4. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio emitentas yra kita institucija (ir ji skaičiuoja kapitalo pakankamumą vadovaudamasi 2006/48/EB direktyva), kuris, banko nuomone, yra pakankamai likvidus ir kurio investicinė kokybė, banko nuomone, atitinka bent jau 583.1 punkte nurodyto turto investicinę kokybę;
48. Išdėstyti 618 punktą taip:
49. Išdėstyti 636 punktą taip:
50. Išdėstyti 647 punktą taip:
„647. 15 proc. kapitalo poreikio koeficientas yra taikomas likusiai atvirų pozicijų daliai (atlikus visus suderinimus). Bankai, apskaičiuodami kapitalo, reikalingo biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikį gali taikyti ir supaprastintąjį arba išplėstąjį terminų atitikimo metodą pagal šių nuostatų 10 priedą.“
52. Išdėstyti 790 punktą taip:
„790. Individualių klientų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje, apskaičiuojamos sumuojant:
790.1. banko kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, skirtumą (jeigu jis yra teigiamas);
790.2. pozicijas, atsirandančias dėl su klientu sudaromų sandorių, minėtų skyriuje „Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika“, ir apskaičiuotas pagal šiame skyriuje aprašytus metodus, netaikant sandorio šalies rizikos koeficientų;
790.3. grynąją poziciją, jeigu bankas organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir pakoreguojama atsižvelgiant į šių nuostatų 8 priede nurodytus koeficientus. Atsižvelgdamas į prisiimamos rizikos pobūdį, bankas turi sukurti sistemas, leidžiančias stebėti ir kontroliuoti jo pozicijas, susijusias su garantija išplatinti vertybinius popierius.“
53. Išdėstyti 811.5 punktą taip:
54. Išdėstyti 816 punktą taip:
„816. Bankas, apskaičiuodamas kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, gali taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA) remdamasis savo operacinės rizikos vertinimo sistema, tik gavęs atitinkamą Lietuvos banko leidimą. Leidimas taikyti AMA suteikiamas Lietuvos banko nustatyta tvarka. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos kontroliuojamos finansų įmonės bendrai taiko AMA metodą, ES patronuojančiai kredito įstaigai ir jos kontroliuojamoms finansų įmonėms leidžiama, kad AMA metodas grupės lygiu atitiktų VII skyriaus XI skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.“
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
8 priedas
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ EMISIJOS PLATINIMO VERTINIMAS SKAIČIUOJANT KAPITALO, REIKALINGO POZICIJŲ RIZIKAI PADENGTI, POREIKĮ
Jeigu bankas organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą, kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikį turi skaičiuoti tokia tvarka:
1. Bankas apskaičiuoja grynąsias pozicijas, atimdamas platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais yra patvirtinusios trečiosios šalys.
2. Grynosios pozicijos sumažinamos šio priedo 1 lentelėje nurodytais koeficientais.
1 lentelė
| Terminas |
Koeficientas, proc. |
|
| 0 darbo diena |
100 |
|
| 1 darbo diena |
90 |
|
| 2-3 darbo dienos |
75 |
|
| 4 darbo dienos |
50 |
|
| 5 darbo dienos |
25 |
|
| praėjus 5 darbo dienoms |
0 |
|
Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią bankas besąlygiškai įsipareigoja prisiimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.
3. Apskaičiuojamas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikis sumažintoms platinamos emisijos pozicijoms.
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
9 priedas
KIS PREKYBOS KNYGOS POZICIJŲ VERTINIMAS SKAIČIUOJANT KAPITALO, REIKALINGO RINKOS RIZIKAI PADENGTI, POREIKĮ
1. KIS pozicijų, atitinkančių Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų V skyriaus V skirsnyje prekybos knygos pozicijoms nustatytas sąlygas, kapitalo poreikis apskaičiuojamas tokia tvarka:
1.1. KIS pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo poreikio koeficientas. Kai aukso pozicija yra išskiriama kaip atskira pozicija, KIS pozicijoms turi būti taikomas ne didesnis kaip 40 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikio koeficientas.
1.2. Skaičiuodamas atvirąsias valiutos pozicijas, bankas turi atsižvelgti į faktines KIS užsienio valiutų pozicijas. Kai skelbiami duomenys yra tikslūs, bankas gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas. Jeigu bankas neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodamas kapitalo poreikį turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti dėl KIS investicijų užsienio valiuta. Tai daroma proporcingai padidinant KIS užsienio valiutos poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios valiutos pozicijos. Prieš skaičiuojant tokių pozicijų užskaitos atlikti negalima.
1.3. Kapitalo, reikalingo šio priedo 2 punkte nustatytus bendruosius kriterijus atitinkančių KIS pozicijų rinkos rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taikant 3-7 punktuose numatytus metodus.
Bendrieji kriterijai
2. Bendrieji kriterijai, pagal kuriuos įgyjama teisė į KIS pozicijas, kurių emitentai yra ES prižiūrimos ar veikiančios bendrovės, yra šie:
2.1. KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente turi būti pateikta ši informacija:
2.1.2. santykiniai apribojimai ir jų skaičiavimo metodai, jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai;
2.2. KIS teikia pusės metų ir metines finansines ataskaitas, pagal kurias galima įvertinti jos turtą ir įsipareigojimus ir ataskaitinio laikotarpio pajamas bei operacijas.
2.3. Investicinio vieneto turėtojo prašymu KIS kiekvieną dieną investicinius vienetus (arba akcijas) gali paversti grynaisiais pinigais.
Specifiniai metodai
3. Jeigu bankas turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines KIS pozicijas, jis gali atsižvelgti į šias pozicijas skaičiuodamas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį. KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Atlikti KIS pagrindinių investicijų pozicijų ir kitų banko turimų pozicijų užskaitą leidžiama tuo atveju, jei bankas turi pakankamai investicinių vienetų, kad galėtų išpirkti arba sudaryti pagrindines investicijas.
4. Bankas gali skaičiuoti kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį tariamoms pozicijoms, atitinkančioms tas, kurios būtinos, norint atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorinį indeksą arba fiksuotą krepšelį, jeigu laikomasi šių sąlygų:
4.1. KIS tikslas yra atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorinio indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą.
4.2. Koreliacijos tarp KIS kiekvienos dienos kainų pasikeitimo ir nuosavybės vertybinių popierių ar skolos vertybinių popierių indekso arba krepšelio koeficientas, kuris gali būti aiškiai nustatytas ne mažesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, turi būti lygus mažiausiai 0,9. Koreliacija šiame kontekste – tai koreliacijos tarp kiekvieną dieną KIS gaunamos grąžos ir nuosavybės vertybinių popierių ar skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio koeficientas.
5. Jeigu bankas kiekvieną dieną neturi informacijos apie pagrindines KIS pozicijas, kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį jis gali skaičiuoti šiame priede nustatytais metodais, jei įvykdomos šios sąlygos:
5.1. KIS pirmiausia maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į turto kategorijas, kurioms nustatytas didžiausias kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikio koeficientas, o toliau investuoja mažėjimo tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba;
6. Jeigu pagal 5 punktą apskaičiuotas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikis viršija pagal 1 punktą nustatytą kapitalo poreikį, taikomas pagal 1 punktą apskaičiuoto kapitalo poreikio dydis.
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų
10 priedas
KAPITALO, REIKALINGO BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO SKAIČIAVIMAS TAIKANT SUPAPRASTINTĄJĮ IR IŠPLĖSTĄJĮ TERMINŲ ATITIKTIES METODUS
1. Supaprastintasis metodas
1.1. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas sudedant:
1.1.1. 15 proc. grynosios, ilgosios arba trumposios pozicijos, padaugintos iš neatidėliotino biržos prekės sandorio kainos;
2. Išplėstasis terminų atitikimo metodas
1 lentelė
| Koeficientas, proc. |
Brangieji metalai (išskyrus auksą) |
Pagrindiniai metalai |
Žemės ūkio produktai (neperdirbti) |
Kita, įskaitant energetikos produktus |
| Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo koeficientas |
1 |
1,2 |
1,5 |
1,5 |
| Gabenimo kainų koeficientas |
0,3 |
0,5 |
0,6 |
0,6 |
| Išankstinio sandorio kainų koeficientas |
8 |
10 |
12 |
15 |
3. Bankas gali taikyti minimalius biržos prekių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir išankstinio sandorio kainų koeficientus, nurodytus šio priedo 1 lentelėje, vietoj šių nuostatų 641–647 punktuose ir 25 lentelėje nustatytų reikalavimų, jeigu, Lietuvos banko nuomone: