LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2009 M. VASARIO 9 D. ĮSAKYMO Nr. V-97 „DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS specialistų PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2009 m. gruodžio 14 d. Nr. V-1023

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. V-97 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programų tvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 19-787) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS specialistų PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMŲ TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠŲ IR PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 6 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei siekdamas pagerinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kokybę:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą;

1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos modulio formą;

1.3. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.4. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.5. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.6. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.7. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.8. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.9. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.10. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą;

1.11. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašą.

2. P a v e d u sveikatos apsaugos viceministrui pagal administravimo sritį kontroliuoti įsakymo vykdymą.“

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursus organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės (Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar valstybė Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvė) juridiniai asmenys ar organizacijos arba jų filialai ir (ar) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų registruoti filialai Lietuvos Respublikoje, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta, kad jų veiklos tikslas (viena iš veiklų, uždavinys ar vienas iš uždavinių) yra visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimas, tęstinis podiplominis mokymas ar profesinis tobulinimas (toliau – tobulinimo organizatorius). Tobulinimo organizatorius – įstaiga, turinti teisę vykdyti neformalųjį švietimą.

2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų pažymėjimai rengiami ir išduodami vadovaujantis Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 (Žin., 2002, Nr. 31-1180) (toliau – Tobulinimo tvarka).

3. Tobulinimo organizatorius, vadovaudamasis savo įstatais (nuostatais) ir šiuo įsakymu, privalo turėti parengtus ir patvirtintus visus ar atskirus atitinkamų profesinio tobulinimo kursų programą sudarančius modulius (toliau – Programos moduliai), suderintus su Sveikatos apsaugos ministerija pagal šiuo įsakymu patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos modulio formą.

4. Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu arba tobulinimo organizatoriaus iniciatyva, atsižvelgiant į teisės aktų bei profesinio tobulinimo poreikių pokyčius, profesinio tobulinimo kursų programos turinys turi būti papildomas ir atnaujinamas, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus. Programos, kurios turinio pakeitimai apima 10 ir daugiau procentų profesinio tobulinimo kursų laiko, iš naujo derinamos 3 punkte nurodyta tvarka.

5. Tobulinimo organizatorius, vadovaudamasis su Sveikatos apsaugos ministerija suderintu visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos moduliu, rengia ir tvirtina visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos modulio mokymo planą bei pagal jį vykdo atitinkamų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

6. Tobulinimo organizatorius privalo turėti arba užtikrinti, kad būtų profesiniam tobulinimui reikalingi ir tinkami ištekliai, sąlygos ir priemonės:

6.1. padalinys ar darbuotojas, dirbantis profesinio tobulinimo organizavimo srityje;

6.2. profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašas, nustatantis profesinio tobulinimo kursų programų ir programų modulių rengimo, kursų organizavimo ir vykdymo tvarką, kursų dalyvių apskaitą, dalyvavimo kursuose ir vertinimo dokumentavimą;

6.3. materialinė bazė, įskaitant patalpas, atitinkančias higienos bei darbų saugos reikalavimus, reikalingas mokymo priemones, šiuolaikinę vaizdo ir garso aparatūrą bei demonstravimo priemones;

6.4. vadovėlių, mokomųjų knygų, paskaitų konspektų (išspausdintų arba pateiktų elektronine forma), mokslo žurnalų, žinynų ir žodynų;

6.5. kvalifikuotas personalas, galintis vykdyti mokymus pagal patvirtintas programas.

7. Tobulinimo organizatorius užtikrina, kad su profesiniu tobulinimu susiję dokumentai būtų tvarkomi ir saugomi pagal galiojančius teisės aktus.

8. Vienoje besimokančiųjų grupėje turi būti tik siekiantys gauti arba tik turintys ir siekiantys išlaikyti licenciją verstis licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla asmenys.

9. Grupėje negali būti daugiau nei 15 žmonių. Per pratybas grupė dalijama į du ar daugiau pogrupių pagal poreikį.

10. Asmeniui, baigusiam profesinio tobulinimo kursą pagal visus profesinio tobulinimo kursų programoje numatytus modulius ir raštu išlaikiusiam teorinių žinių testą (teisingai atsakiusiam į ne mažiau kaip 80 proc. pateiktų klausimų) ir gavusiam teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, tobulinimo organizatorius išduoda profesinio tobulinimo kursų baigimo pažymėjimą su priedu. Profesinio tobulinimo kursų baigimo pažymėjime pateikiama Tobulinimo tvarkoje nurodyta informacija, o priede prie pažymėjimo nurodomas pažymėjimo registracijos numeris, profesinio tobulinimo kursų programa bei ją sudarančių modulių sąrašas, kiekvieno jų trukmė ir programos ar programos modulių suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija data.

11. Asmeniui, baigusiam atskirą profesinio tobulinimo kursų programoje numatytą modulį ir raštu išlaikiusiam teorinių žinių testą (teisingai atsakiusiam į ne mažiau kaip 80 proc. pateiktų klausimų) ir gavusiam teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, tobulinimo organizatorius išduoda profesinio tobulinimo kursų programos modulio baigimo pažymėjimą su priedu. Profesinio tobulinimo kursų programos modulio baigimo pažymėjime pateikiama Tobulinimo tvarkoje nurodyta informacija, o priede prie pažymėjimo nurodomas pažymėjimo registracijos numeris, kursų programos, kuriai skirtas modulis, pavadinimas, modulio trukmė ir programos modulio suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija data.

12. Asmuo, gavęs profesinio tobulinimo kursų programos ar programos modulio baigimo pažymėjimą, pasirašo profesinio tobulinimo pažymėjimų registracijos žurnale. Asmeniui, praradusiam pažymėjimą, išduodamas dublikatas, apie tai įrašant pažymėjimų registracijos žurnale.

13. Profesinio tobulinimo pažymėjimų registracijos žurnalą, žinių patikrinimo testų ir praktinių užduočių vertinimo dokumentus, pasirašytus mokymo dalyvio ir dėstytojo, tobulinimo organizatorius privalo saugoti 5 metus ir pagal reikalavimą pateikti profesinio tobulinimo kokybę kontroliuojančiai institucijai.

14. Tobulinimo organizatorius privalo turėti įdiegtą vidinę profesinio tobulinimo kokybės vertinimo sistemą.

15. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų išlaidas apmoka patys dalyviai ar jų darbdaviai, jeigu kitaip nenumato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

 

_________________

 

Forma patvirtinta

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. V-97

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1023)

 

(Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos modulio forma)

 

PATVIRTINTA

(Įstaigos vadovo pareigų pavadinimas

__________ įsakymo Nr. _____)

(data)

 

______________________________

(įrašomas profesinio tobulinimo kursų programos pavadinimas)

 

______________________________

(įrašomas modulio pavadinimas)

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis modulis

...................................................................................................................................................

(įrašomas modulio pavadinimas)

skirtas

...................................................................................................................................................

 

2. Mokymo dalyvis, baigęs modulį, turi žinoti: .......

3. Mokymo dalyvis, baigęs modulį, turi gebėti: ........

 

4. Maksimalus besimokančiųjų skaičius grupėje teorinių užsiėmimų metu ....... asm., pratybų – .......... asm.

 

II. MODULIO TURINYS

 

Temos pavadinimas

Turinys

Akademinių valandų skaičius

Lektorius

iš viso

paskaitoms

pratyboms

 

1. .....

 

 

 

 

 

2. .....

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

III. MOKYMO METODAI

 

(Aprašomi taikomi mokymo metodai ir metodikos)

 

IV. ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS

 

(Aprašoma žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimo procedūra)

 

V. PRIEDAI

 

1. Lektorių gyvenimo aprašymai.

2. Mokymo priemonių sąrašas.

3. Praktinių užduočių aprašymai.

4. Literatūros sąrašas.

 

_________________

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

2009 m.       d.

raštu Nr.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-97

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1023)

 

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SPECIALISTŲ PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 121-4983) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams, siekiantiems įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinę kvalifikaciją, siekiant įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 patvirtinto Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio visuomenės sveikatos stebėseną, kvalifikacinių reikalavimų aprašo 10.2 ir 11 punktuose ir siekiančių įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, visuomenės sveikatos srities profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.), iš jų 40 valandų trukmės visuomenės sveikatos stebėsenos profesinio tobulinimo kursas. Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. sveikatos apibrėžimas; sveikatos, kaip vertybės, samprata;

5.1.2. sveikatos poreikiai ir jų įtaka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros raidai;

5.1.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra: dalyviai, veiklos panašumai ir skirtumai, tarpusavio priklausomybė, integravimas ir naujos galimybės, finansavimas;

5.1.4. visuomenės sveikata ES, Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose ir savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose;

5.1.5. visuomenės sveikatos priežiūros principai, veiklos objektai ir subjektai;

5.1.6. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ir organizavimo ypatumai šiandieniniame pasaulyje;

5.1.7. visuomenės sveikatos specialistui keliami reikalavimai.

5.2. Populiacijos sveikatos vertinimas (20 val.):

5.2.1. tikslas, etapai, naudojami rodikliai, informacijos šaltiniai, rodiklių vertinimas;

5.2.2. specialių tyrimų poreikio įvertinimas ir organizavimas: tyrimų tipai, jų pasirinkimo, planavimo, organizavimo, duomenų analizės ir naudojimo ypatumai;

5.2.3. gyventojų sveikatos netolygumai, jų nustatymo ir įvertinimo būdai; prarastų gyvenimo metų koncepcija ir jos tolesnė raida;

5.2.4. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.5. užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.6. aktualiausių Lietuvai infekcijų ypatumai ir valdymas;

5.2.7. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.2.8. neinfekcinių ligų ir traumų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.9. neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra;

5.2.10. aktualiausių Lietuvai neinfekcinių ligų ir traumų ypatumai ir valdymas;

5.2.11. sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis, patirti traumas atsiradimas ir valdymas.

5.3. Visuomenės sveikatos stebėsena (40 val.):

5.3.1. stebėsenos tikslas ir uždaviniai;

5.3.2. visuomenės sveikatos stebėsenos sistema – Lietuvos sveikatos informacinės sistemos dalis;

5.3.3. visuomenės sveikatos stebėsenos lygiai, stebėjimo objektai ir subjektai, stebėsenos rodikliai, duomenų šaltiniai, stebėsenos organizavimas ir atlikimas, duomenų analizavimas, interpretacija, rezultatų sklaida;

5.3.4. stebėsenos sistemos įvertinimas ir stebėsenos sistemos tobulinimas;

5.3.5. stebėsenos rezultatų naudojimas planuojant visuomenės sveikatos veiksmus;

5.3.6. sveikatos priežiūros vertinimo kriterijai ir rodikliai;

5.3.7. naujų technologijų ir telekomunikacijų taikymas visuomenės sveikatos informacijos srityje.

5.4. Aplinka ir sveikata (10 val.):

5.4.1. aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratos;

5.4.2. gamtinės ir gyvenamosios (fizinės, socialinės, ekonominės) aplinkos veiksnių įtaka gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei;

5.4.3. aplinkos sveikatos rizikos veiksniai, jų nustatymas; rizikos sveikatai vertinimas;

5.4.4. aplinkos tarša, pagrindiniai galimi taršos šaltiniai, situacija Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.5. žalingų sveikatai aplinkos veiksnių valdymas;

5.4.6. socialinė aplinka ir visuomenės sveikata.

5.5. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendravimo menas (6 val.):

5.5.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.5.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.5.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.5.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.5.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.5.6. gero bendravimo prielaidos; klausymasis ir klausimo pateikimas; blogo klausymosi įpročiai;

5.5.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai.

5.6. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.6.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.6.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai; programų planavimo organizavimas ir eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.6.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų.

5.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindai ir principai (10 val.):

5.7.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata;

5.7.2. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.7.3. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas;

5.7.4. poveikio sveikatai vertinimo etapai;

5.7.5. detali vertinimo darbų eiga;

5.7.6. ataskaitos rengimas, išvadų ir rekomendacijų formulavimas;

5.7.7. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatų stebėsena ir proceso įvertinimas.

5.8. Vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindai (4 val.):

5.8.1. sveikatos komunikacija;

5.8.2. sveikatos apsaugos politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;

5.8.3. Europos Sąjungos socialinė politika;

5.8.4. sveikatos ekonomika;

5.8.5. sveikatos teisė;

5.8.6. vadyba; naujoji viešoji vadyba;

5.8.7. viešasis administravimas; viešojo administravimo modeliai;

5.8.8. visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų administravimas.

5.9. Profesinė sveikata (10 val.):

5.9.1. jos vieta visuomenės sveikatos sistemoje; teisiniai darbų saugos ir profesinės sveikatos pagrindai, profesinės sveikatos stebėsenos organizavimo ypatumai;

5.9.2. profesinės rizikos veiksnių klasifikacija; fizikiniai, cheminiai veiksniai, kancerogenai, mutagenai, alergenai, stresas darbe ir psichosocialiniai darbo veiksniai;

5.9.3. profesinės rizikos vertinimas;

5.9.4. profesinės rizikos mažinimo organizavimas įmonėje; priimtina ir nepriimtina rizika; profilaktiniai sveikatos tikrinimai;

5.9.5. profesinės ligos, klasifikacija; profesinių ligų priežasčių tyrimo ir profesinių ligų nustatymo tvarka.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

6. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

7. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbo vietoje darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-97

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1023)

 

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO SPECIALISTŲ PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 121-4983) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistams, siekiantiems įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinę kvalifikaciją, siekiant įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 patvirtinto Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio visuomenės sveikatos stiprinimą, kvalifikacinių reikalavimų aprašo 10.2, 10.3 ir 11 punktuose ir siekiančių įgyti teisę vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, visuomenės sveikatos srities profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.), iš jų 40 valandų trukmės visuomenės sveikatos stiprinimo profesinio tobulinimo kursas. Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. sveikatos apibrėžimas; sveikatos, kaip vertybės, samprata;

5.1.2. sveikatos poreikiai ir jų įtaka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros raidai;

5.1.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra: dalyviai, veiklos panašumai ir skirtumai, tarpusavio priklausomybė, integravimas ir naujos galimybės, finansavimas;

5.1.4. visuomenės sveikata ES, Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose ir savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose;

5.1.5. visuomenės sveikatos priežiūros principai, objektai ir subjektai;

5.1.6. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ir organizavimo ypatumai šiandieniniame pasaulyje;

5.1.7. visuomenės sveikatos specialistui keliami reikalavimai.

5.2. Populiacijos sveikatos vertinimas (20 val.):

5.2.1. tikslas, etapai, naudojami rodikliai, informacijos šaltiniai, rodiklių vertinimas;

5.2.2. specialių tyrimų poreikio įvertinimas ir organizavimas: tyrimų tipai, jų pasirinkimo, planavimo, organizavimo, duomenų analizės ir naudojimo ypatumai;

5.2.3. gyventojų sveikatos netolygumai, jų nustatymo ir vertinimo būdai; prarastų gyvenimo metų koncepcija ir jos tolesnė raida;

5.2.4. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.5. užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.6. aktualiausių Lietuvai infekcijų ypatumai ir valdymas;

5.2.7. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.2.8. neinfekcinių ligų ir traumų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.9. neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra;

5.2.10. aktualiausių Lietuvai neinfekcinių ligų ir traumų ypatumai ir valdymas;

5.2.11. sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis bei patirti traumą atsiradimas ir valdymas.

5.3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendravimo menas (8 val.):

5.3.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.3.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.3.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.3.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.3.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.3.6. gero bendravimo prielaidos; klausymasis ir klausimo pateikimas; blogo klausymosi įpročiai;

5.3.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai;

5.3.8. bendruomenės poreikiai, problemos ir vertybės;

5.3.9. darbas su bendruomenės grupėmis; savanoriai; grupės narių vaidmenys; vadovavimo formos ir jų įtaka kolektyvui.

5.4. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.4.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.4.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai; programų planavimo organizavimas ir įgyvendinimo eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.4.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų.

5.5. Aplinka, sveikata ir sveikatos stiprinimas (12 val.):

5.5.1. aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratos;

5.5.2. gamtinės ir gyvenamosios (fizinės, socialinės, ekonominės) aplinkos veiksnių įtaka gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei;

5.5.3. aplinkos sveikatos rizikos veiksniai, jų nustatymas; rizikos sveikatai vertinimas;

5.5.4. aplinkos tarša, pagrindiniai galimi taršos šaltiniai, situacija Lietuvoje ir pasaulyje;

5.5.5. žalingų sveikatai aplinkos veiksnių valdymas;

5.5.6. socialinė aplinka ir visuomenės sveikata.

5.6. Sveikos gyvensenos ugdymo ir stiprinimo principai ir metodai (32 val.):

5.6.1. sveikos gyvensenos samprata ir ugdymo metodologija;

5.6.2. suaugusiųjų gyvensenos įgūdžių nustatymas ir vertinimas;

5.6.3. psichikos sveikatos stiprinimas, smurto, patyčių profilaktika, pozityvaus mąstymo skatinimas;

5.6.4. fizinės sveikatos palaikymas ir fizinio aktyvumo skatinimas;

5.6.5. sveika mityba ir jos populiarinimas;

5.6.6. priklausomybės ir jų profilaktika;

5.6.7. sužalojimų prevencijos ir saugos skatinimo būdai.

5.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindai ir principai (12 val.):

5.7.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata;

5.7.2. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.7.3. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas;

5.7.4. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo etapai;

5.7.5. detali vertinimo darbų eiga;

5.7.6. ataskaitos rengimas, išvadų ir rekomendacijų formulavimas;

5.7.7. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatų stebėsena ir proceso įvertinimas.

5.8. Vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindai (4 val.):

5.8.1. sveikatos komunikacija;

5.8.2. sveikatos apsaugos politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;

5.8.3. Europos Sąjungos socialinė politika;

5.8.4. sveikatos ekonomika;

5.8.5. sveikatos teisė;

5.8.6. vadyba; naujoji viešoji vadyba;

5.8.7. viešasis administravimas; viešojo administravimo modeliai;

5.8.8. visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų administravimas.

5.9. Profesinė sveikata (12 val.):

5.9.1. jos vieta visuomenės sveikatos sistemoje; teisiniai darbų saugos ir profesinės sveikatos pagrindai;

5.9.2. profesinės rizikos veiksnių klasifikacija; fizikiniai, cheminiai veiksniai, kancerogenai, mutagenai, alergenai, stresas darbe ir psichosocialiniai darbo veiksniai;

5.9.3. profesinės rizikos vertinimas;

5.9.4. profesinės rizikos mažinimo organizavimas įmonėje; priimtina ir nepriimtina rizika; profilaktiniai sveikatos tikrinimai;

5.9.5. profesinės ligos, klasifikacija; profesinių ligų priežasčių tyrimo ir profesinių ligų nustatymo tvarka.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

6. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

7. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbo vietoje darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-97

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1023)

 

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-630 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 88-3492) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems sveikatos priežiūrą mokyklose, siekiantiems įgyti teisę vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir mokyklose, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokyklose, profesinę kvalifikaciją, siekiant įgyti teisę vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir mokyklose.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-630 patvirtinto Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo 10.2 punkte ir siekiančių įgyti teisę vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir mokyklose, Visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 160 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė vaikų ir jaunimo sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. visuminės (holistinės) sveikatos samprata;

5.1.2. vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros sistema ir jos organizavimo ypatumai;

5.1.3. vaikų ir jaunimo sveikatos situacijos analizė;

5.1.4. savivaldybių remiama asmens sveikatos priežiūra, jos organizavimas (sistema, finansavimas, dalyviai ir jų vaidmenys, jaunimui palankios paslaugos);

5.1.5. asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimai.

5.2. Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos priežiūra ir jos organizavimas (24 val.):

5.2.1. blogėjančios vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos požymiai;

5.2.2. psichikos sveikatą veikiantys rizikos veiksniai (smurtas, priekabiavimas, žalingi įpročiai, priklausomybės ligos, stresai ir kt.);

5.2.3. vaikų ir jaunimo psichikos sveikata, pagrindinių problemų sprendimas, pozityvioji prevencija;

5.2.4. rizikos grupėms priskiriamų tėvų mokymo kompetentingai auginti vaikus, ypač kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės laikotarpiu, organizavimas;

5.2.5. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimas mokykloje ir bendruomenėje;

5.2.6. vaikų, paauglių, jaunimo smurto, savižudybių prevencija;

5.2.7. alkoholizmo, narkomanijos ir rūkymo prevencija;

5.2.8. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas paaugliams, turintiems elgesio ir socializacijos sutrikimų;

5.2.9. specialių reabilitacijos paslaugų paaugliams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, organizavimas;

5.2.10. vaikų ir paauglių traumos, jų prevencijos būdai ir tarptautinė patirtis.

5.3. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.3.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.3.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai, programų planavimo organizavimas ir eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.3.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;

5.3.4. sveikatą stiprinančių mokyklų samprata; PSO strategija, organizuojant Pasaulio sveikatos organizacijos valstybėse narėse sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą; mokyklų sveikatos stiprinimo veiklos programų rengimo organizavimas;

5.3.5. informacinių technologijų naudojimas planuojant ir organizuojant vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros veiklą.

5.4. Epidemiologijos pagrindai ir populiacijos sveikatos vertinimas (24 val.):

5.4.1. epidemiologija – kertinis visuomenės sveikatos mokslas;

5.4.2. epidemiologijos metodai ir informacijos šaltiniai, vertinant vaikų ir jaunimo sveikatą;

5.4.3. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.4. aktualiausių vaikams ir jaunimui infekcijų ir parazitinių ligų ypatumai ir valdymas;

5.4.5. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.4.6. neinfekcinių ligų ir traumų/sužalojimų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.7 sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis, patirti traumas atsiradimas ir valdymas;

5.4.8. neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra;

5.4.9. aktualių vaikams ir jaunimui neinfekcinių ligų ir traumų ypatumai ir valdymas.

5.5. Vaikų ir jaunimo sveikatos stebėsena (8 val.):

5.5.1. vaikų ir jaunimo sveikatos stebėsenos rodikliai, jų kaupimo sistema ir naudojimas;

5.5.2. kiekybinių ir kokybinių sveikatos vertinimo tyrimų sąveika;

5.5.3. sveikatos duomenų kokybė.

5.6. Vaikų augimo ir vystymosi ypatumai (12 val.):

5.6.1. aplinkos (fizinės, socialinės) įtaka augimui ir vystymuisi;

5.6.2. vaikų fizinis aktyvumas, kūno kultūra; pagrindiniai fizinio aktyvumo, ugdančio sveikatą, biologinę ir psichologinę vaikų raidą, taikymo principai;

5.6.3. vaiko psichosocialinė raida ir traumų rizika;

5.6.4. vaikų sveikatos priežiūra; vaikų teisės ir socialinės garantijos.

5.7. Vaikų sveikos mitybos principai ir maitinimo organizavimas (8 val.):

5.7.1. sveikos mitybos principai, lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika;

5.7.2. maitinimo organizavimas mokyklose;

5.7.3. geriamas vanduo: kokybė ir sveikata;

5.7.4. maisto priedai, papildai, maisto produktų ženklinimas.

5.8. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas; bendravimo menas (8 val.):

5.8.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.8.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.8.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.8.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.8.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.8.6. gero bendravimo prielaidos: klausymasis ir klausimų pateikimas, blogo klausymosi įpročiai;

5.8.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai;

5.8.8. bendruomenė: poreikiai, problemos ir vertybės;

5.8.9. darbas su bendruomenės grupėmis; savanoriai, grupės narių vaidmenys, vadovavimo formos ir jų įtaka kolektyvui;

5.8.10. bendravimo pavyzdžiai.

5.9. Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas (16 val.):

5.9.1. asmenybės ugdymas ir gyvenimo įgūdžių formavimas;

5.9.2. sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo programos;

5.9.3. mokinių ugdymo proceso organizavimo ypatumai ir dienos režimo reikalavimai.

5.10. Mokyklos bendruomenės įtraukimas į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą (8 val.):

5.10.1. bendruomenės narių įtraukimas į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą, būtinumas ir galimybės;

5.10.2. bendruomenės gebėjimų savarankiškai vykdyti bendruomenės sveikatos stiprinimo veiklą didinimas;

5.10.3. darbas su tėvais, darbas su mokytojais, darbas su įstaigų administracija.

5.11. Pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių tobulinimas (32 val.):

5.11.1. pirmosios pagalbos teikimas traumos atveju, gaivinimas, stuburo imobilizacija;

5.11.2. pirmosios pagalbos teikimas ūmių būklių atveju;

5.11.3. nelaimingų atsitikimų ir rizikos veiksnių sveikatai profilaktika.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

6. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

7. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbo vietoje darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI vertinimU, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems ir siekiantiems išlaikyti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos studijų krypties (pagal visuomenės sveikatos ar visuomenės sveikatos vadybos studijų programą) magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą (baigęs studijas iki 1995 metų – aukštąjį medicininį išsilavinimą) ir siekiančių gauti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 72 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata (12 val.):

5.1.1. poveikio sveikatai vertinimo apibūdinimas;

5.1.2. tarptautiniai aspektai, taikymo praktika Europos Sąjungoje ir kitose šalyse, populiariausi poveikio visuomenės sveikatai vertinimo modeliai Europoje bei pasaulyje (Bilefeldo, Australijos modeliai);

5.1.3. pagrindiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.1.4. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rūšys ir lygmenys;

5.1.5. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo kokybės užtikrinimo sistema;

5.1.6. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo naujovių apžvalga.

5.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas (12 val.):

5.2.1. vertinimo subjektai;

5.2.2. vertinimo objektai: strategija / politika, planas, programa, projektas, planuojama ir vykdoma ūkinė ir komercinė veikla, teritorijos planas, statybų objektai ir kt.;

5.2.3. objektų atranka vertinimui.

5.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo etapai (12 val.):

5.3.1. vertinimo programos rengimas, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra;

5.3.2. vertinimo programos ekspertizė ir vertinimo programos tvirtinimas, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra;

5.3.3. vertinimas pagal patvirtintą programą, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

5.4. Detali vertinimo darbų eiga (12 val.):

5.4.1. organizatoriaus pateiktų dokumentų analizė;

5.4.2. gyventojų sveikatos būklės įvertinimas; rizikos grupių nustatymas;

5.4.3. veiksnių, galinčių turėti poveikį gyventojų sveikatai (socialinių-ekonominių, gyvensenos, aplinkos, profesinės rizikos ir kt.), įvertinimas;

5.4.4. reglamentuojančių dokumentų analizė;

5.4.5. rizikos žmonių sveikatai valdymo vertinimas.

5.5. Ataskaitos rengimas, išvadų, pasiūlymų ir rekomendacijų formulavimas (12 val.):

5.5.1. reikalavimai ataskaitų struktūrai.

5.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatų naudojimas (6 val.).

5.7. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinime naudojami duomenys, jų šaltiniai (2 val.).

5.8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sudėtingų atvejų nagrinėjimas ir kritiškas jos rezultatų aptarimas; gerosios patirties pavyzdžių nagrinėjimas (4 val.).

6. Asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos studijų krypties (pagal visuomenės sveikatos ar visuomenės sveikatos vadybos studijų programą) bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą (baigęs studijas iki 1995 metų – aukštąjį medicininį išsilavinimą) ir siekiančių gauti licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. (teorija 50 proc., praktika 50 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata (20 val.):

6.1.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo apibūdinimas;

6.1.2. tarptautiniai aspektai, taikymo praktika Europos Sąjungoje ir kitose šalyse, populiariausi poveikio visuomenės sveikatai vertinimo modeliai Europoje bei pasaulyje (Bilefeldo, Australijos modeliai);

6.1.3. pagrindiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

6.1.4. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rūšys ir lygmenys;

6.1.5. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo kokybės užtikrinimo sistema;

6.1.6. poveikio visuomenės sveikatos vertinimo naujovių apžvalga.

6.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas (20 val.):

6.2.1. vertinimo subjektai;

6.2.2. vertinimo objektai: strategija / politika, planas, programa, projektas, planuojama ir vykdoma ūkinė ir komercinė veikla, teritorijos planas, statybų objektai ir kt.;

6.2.3. objektų atranka vertinimui.

6.3. Poveikio sveikatai vertinimo etapai (20 val.):

6.3.1. vertinimo programos rengimas, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra;

6.3.2. vertinimo programos ekspertizė ir vertinimo programos tvirtinimas, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra;

6.3.3. vertinimas pagal patvirtintą programą, kai vykdoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

6.4. Detali vertinimo darbų eiga (20 val.):

6.4.1. organizatoriaus pateiktų dokumentų analizė;

6.4.2. gyventojų sveikatos būklės įvertinimas; rizikos grupių nustatymas;

6.4.3. veiksnių, galinčių turėti poveikį gyventojų sveikatai, įvertinimas;

6.4.4. reglamentuojančių dokumentų analizė;

6.4.5. rizikos žmonių sveikatai valdymo vertinimas.

6.5. Ataskaitos rengimas, išvadų, pasiūlymų ir rekomendacijų formulavimas; reikalavimai ataskaitų struktūrai (20 val.).

6.6. Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo rezultatų naudojimas (14 val.).

6.7. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinime naudojami duomenys, jų šaltiniai (2 val.).

6.8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sudėtingų atvejų nagrinėjimas ir kritiškas jos rezultatų aptarimas; gerosios patirties pavyzdžių nagrinėjimas (4 val.).

7. Asmenų, turinčių licenciją verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

7.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata (4 val.):

7.1.1. poveikio sveikatai vertinimo apibūdinimas;

7.1.2. tarptautiniai aspektai, taikymo praktika Europos Sąjungoje ir kitose šalyse;

7.1.3. pagrindiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

7.1.4. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rūšys ir lygmenys;

7.1.5. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo kokybės užtikrinimo sistema;

7.1.6. poveikio visuomenės sveikatos vertinimo naujovių apžvalga.

7.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas, etapai (4 val.).

7.3. Detali vertinimo darbų eiga (6 val.):

7.3.1. organizatoriaus pateiktų dokumentų analizė;

7.3.2. gyventojų sveikatos būklės įvertinimas; rizikos grupių nustatymas;

7.3.3. veiksnių, galinčių turėti poveikį gyventojų sveikatai, įvertinimas;

7.3.4. reglamentuojančių dokumentų analizė;

7.3.5. rizikos gyventojų sveikatai vertinimas.

7.4. Ataskaitos rengimas, išvadų, pasiūlymų ir rekomendacijų formulavimas; reikalavimai ataskaitų struktūrai (10 val.).

7.5. Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo rezultatų panaudojimas (8 val.).

7.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sudėtingų atvejų nagrinėjimas ir kritiškas jo rezultatų aptarimas; gerosios patirties pavyzdžių nagrinėjimas (4 val.).

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

8. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis privalomuOJU MOKYMU APIE ALKOHOLIO IR NARKOTIKŲ ŽALĄ ŽMOGAUS SVEIKATAI, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems ir siekiantiems išlaikyti licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, turinčių medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją arba medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal kitą gydytojo profesinę kvalifikaciją ir siekiančių gauti licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (12 val.).

5.1.1. Mokymų organizavimas (5 val.):

5.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

5.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

5.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

5.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

5.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (7 val.):

5.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

5.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

5.1.2.3. pasirengimas mokymams;

5.1.2.4. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

5.1.2.5. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

5.2. Specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (24 val.).

5.2.1. Alkoholio žala žmogaus sveikatai ir gerovei (8 val.):

5.2.1.1. alkoholio vartojimo žala sveikatai, piktnaudžiavimo juo socialiniai ir teisiniai padariniai;

5.2.1.2. įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys alkoholio vartojimo kontrolę;

5.2.1.3. alkoholis, alkoholio surogatai, gamybos derva, jų cheminė sudėtis ir poveikis žmogaus sveikatai;

5.2.1.4. alkoholio vartojimo ir nusikalstamumo ryšys;

5.2.1.5. girtumo laipsniai, apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė koma, tolerancija alkoholiui, priklausomybė, alkoholio poveikis atskiriems organams ir organų sistemoms.

5.2.2. Narkotikų žala žmogaus sveikatai (8 val.):

5.2.2.1. narkotinių, psichotropinių medžiagų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikis žmogui ir jo aplinkai;

5.2.2.2. socialiniai narkotikų vartojimo padariniai ir teisinė atsakomybė;

5.2.2.3. psichiką veikiančių (narkotinių) medžiagų vartojimo tendencijos, vartojimo požymiai, tolerancija, priklausomybė;

5.2.2.4. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įtaka elgsenai, psichikos ir fizinei sveikatai (ūmūs ir lėtiniai apsinuodijimai, psichozės, asmenybės sutrikimai, užkrečiamosios ligos, nelaimingi atsitikimai);

5.2.2.5. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, psichologinė, medicininė, socialinė pagalba asmenims, vartojantiems žalingai psichiką veikiančias medžiagas.

5.2.3. Alkoholio ir narkotikų vartojimo valdymas (8 val.):

5.2.3.1. pirminė prevencija;

5.2.3.2. antrinė prevencija;

5.2.3.3. stacionarinė ir ambulatorinė pagalba, anoniminė pagalba, savigalbos organizacijų veikla;

5.2.3.4. socialinė pagalba ir reabilitacija;

5.2.3.5. pirmosios pagalbos teikimo būdai apsinuodijus alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

6. Asmenų, turinčių licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 18 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Aktualūs bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (6 val.).

6.1.1. Mokymų organizavimas (2 val.):

6.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

6.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

6.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

6.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

6.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (4 val.):

6.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

6.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

6.1.2.3. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

6.1.2.4. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

6.2. Aktualūs specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (12 val.).

6.2.1. Alkoholio žala žmogaus sveikatai ir gerovei (3 val.):

6.2.1.1. alkoholio vartojimo žala sveikatai, piktnaudžiavimo juo socialiniai ir teisiniai padariniai;

6.2.1.2. įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys alkoholio vartojimo kontrolę;

6.2.1.3. alkoholis, alkoholio surogatai, gamybos derva, jų cheminė sudėtis ir poveikis žmogaus sveikatai;

6.2.1.4. alkoholio vartojimo ir nusikalstamumo ryšys;

6.2.1.5. girtumo laipsniai, apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė koma, tolerancija alkoholiui, priklausomybė, alkoholio poveikis atskiriems organams ir organų sistemoms.

6.2.2. Narkotikų žala žmogaus sveikatai (3 val.):

6.2.2.1. narkotinių, psichotropinių medžiagų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikis žmogui ir jo aplinkai;

6.2.2.2. socialiniai narkotikų vartojimo padariniai ir teisinė atsakomybė;

6.2.2.3. psichiką veikiančių (narkotinių) medžiagų vartojimo tendencijos, vartojimo požymiai, tolerancija, priklausomybė;

6.2.2.4. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įtaka elgsenai, psichikos ir fizinei sveikatai (ūmūs ir lėtiniai apsinuodijimai, psichozės, asmenybės sutrikimai, užkrečiamosios ligos, nelaimingi atsitikimai);

6.2.2.5. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, psichologinė, medicininė, socialinė pagalba asmenims, vartojantiems žalingai psichiką veikiančias medžiagas.

6.2.3. Alkoholio ir narkotikų vartojimo valdymas (6 val.):

6.2.3.1. pirminė prevencija;

6.2.3.2. antrinė prevencija;

6.2.3.3. stacionarinė ir ambulatorinė pagalba, anoniminė pagalba, savigalbos organizacijų veikla;

6.2.3.4. socialinė pagalba ir reabilitacija;

6.2.3.5. pirmosios pagalbos teikimo būdai apsinuodijus alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis privalomuOJU higienos įgūdžių mokymu, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems siekiantiems išlaikyti licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, neturinčių visuomenės sveikatos studijų krypties bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimo ir siekiančių gauti licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (18 val.).

5.1.1. Mokymų organizavimas (8 val.):

5.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

5.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

5.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

5.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

5.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (10 val.):

5.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

5.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

5.1.2.3. pasirengimas mokymams;

5.1.2.4. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

5.1.2.5. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

5.2. Specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (102 val.).

5.2.1. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata (8 val.):

5.2.1.1. sveikatos apibrėžimas; sveikatos, kaip vertybės, samprata;

5.2.1.2. sveikatos poreikiai ir jų įtaka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros raidai;

5.2.1.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra: dalyviai, veiklos panašumai ir skirtumai, tarpusavio priklausomybė, integravimas ir naujos galimybės, finansavimas;

5.2.1.4. visuomenės sveikata ES, Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose ir savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose;

5.2.1.5. visuomenės sveikatos priežiūros principai, veiklos objektai ir subjektai;

5.2.1.6. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ir organizavimo ypatumai šiandieniniame pasaulyje;

5.2.1.7. visuomenės sveikatos specialistui keliami reikalavimai;

5.2.1.8. privalomąjį mokymą reglamentuojantys teisės aktai.

5.2.2. Areštinių ir laisvės atėmimo vietų darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (10 val.):

5.2.2.1. areštinių ir laisvės atėmimo vietų vėdinimo, apšvietimo, vandentiekio ir kanalizacijos, valymo ir dezinfekcijos higienos reikalavimai;

5.2.2.2. mitybos ir asmens higienos reikalavimai;

5.2.2.3. higieniniai įgūdžiai ir profilaktika, padedantys apsisaugoti nuo žarnyno, kvėpavimo takų, odos užkrečiamųjų ligų, apsinuodijimo maistu;

5.2.2.4. ypač pavojingos infekcijos ir jų profilaktika;

5.2.2.5. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

5.2.2.6. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai bei priklausomybių profilaktika;

5.2.2.7. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

5.2.3. Vandens tiekimo įmonių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.3.1. geriamojo vandens kokybės reikalavimai, sanitarinis vandens tiekimo šaltinių saugumas ir sanitarinės apsaugos zonos;

5.2.3.2. vandens fizinės savybės (skaidrumas, spalva, kvapas, skonis), mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai ir jų vertinimas;

5.2.3.3. vandenyje esančios nuodingosios medžiagos, vandens terštumas organinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, vandens valymo ir dezinfekcijos būdai;

5.2.3.4. per vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir jų profilaktika;

5.2.3.5. asmens higienos įgūdžiai;

5.2.3.6. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

5.2.4. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su maisto produktų apdorojimu, išdavimu ir maitinimu, privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.4.1. maisto, žaliavų, produktų pašalinimo iš rinkos, maisto gamybos ir maitinimo patalpų (grindų, sienų, lubų, langų, durų, laiptų, paviršiaus) higiena;

5.2.4.2. teritorijos, transporto, sandėlių apšvietimas, vėdinimas, vandens, nutekamųjų vandenų, tualetų ir buities patalpų higiena;

5.2.4.3. maisto gamybos įmonės technologijų higiena;

5.2.4.4. paviršių, su kuriais liečiasi maistas, priežiūra, pakavimo priemonės ir medžiagos;

5.2.4.5. atliekų ir techninių medžiagų laikymo, valymo higiena (plovimas, dezinfekcija, graužikų ir vabzdžių naikinimas);

5.2.4.6. maisto įmonės rizikos veiksnių analizė ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos diegimas;

5.2.4.7. asmens higiena, higienos reikalavimų laikymosi, profilaktinių sveikatos patikrinimų ir skiepų svarba;

5.2.4.8. ūmios užkrečiamosios žarnyno ligos, apsinuodijimai maistu, pūlingos odos ligos, kvėpavimo sistemos ligos ir jų profilaktika.

5.2.5. Apgyvendinimo ir kitas (ne maitinimo) paslaugas teikiančių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.5.1. teritorijos ir patalpų naudojimo higiena (patalpų vėdinimas, šildymas, apšvietimas, vandentiekio ir kanalizacijos reikalavimai, teritorijos ir patalpų valymas ir dezinfekcija, buities atliekų surinkimas ir išvežimas);

5.2.5.2. pūslelinė, niežai, pedikuliozė, grybelinės ir bakterinės odos ligos ir jų profilaktika;

5.2.5.3. ypač pavojingos infekcijos, užkrečiamosios kvėpavimo sistemos ir virškinimo sistemos ligos ir jų profilaktika;

5.2.5.4. darbo drabužių higienos reikalavimai, profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai;

5.2.5.5. triukšmo, vibracijos ir kitų profesinės rizikos veiksnių įtaka sveikatai, jų profilaktikos priemonės;

5.2.5.6. geriamojo, prausimuisi naudojamo, maudyklų vandens higienos reikalavimai;

5.2.5.7. skalbinių ir darbo įrankių higiena;

5.2.5.8. asmens higiena;

5.2.5.9. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

5.2.5.10. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai bei priklausomybių profilaktikos priemonės;

5.2.5.11. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

5.2.6. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei ugdymo įstaigų darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.6.1. švietimo ir ugdymo įstaigų teritorijos, patalpų priežiūros ir naudojimo (vėdinimo, apšvietimo, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, valymo ir dezinfekcijos), mokymo inventoriaus ir žaislų higienos reikalavimai;

5.2.6.2. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių mitybos higiena (maisto priėmimas, gamyba, išdalijimas, indų, įrankių, inventoriaus plovimas, dezinfekcija ir kt.), sveikos mitybos rekomendacijos;

5.2.6.3. vaikų asmens higienos reikalavimai ir higienos reikalavimai, taikomi mokymo procesui;

5.2.6.4. užkrečiamosios kvėpavimo sistemos, žarnyno ir odos ligos, apsinuodijimas maistu ir jų profilaktika;

5.2.6.5. personalo asmens higienos reikalavimų laikymosi, profilaktinių sveikatos tikrinimų ir skiepų svarba;

5.2.6.6. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

5.2.6.7. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai ir priklausomybių profilaktikos priemonės.

5.2.7. Profesinės rizikos sąlygomis dirbančių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.7.1. darbo aplinkos profesinės rizikos veiksniai: cheminiai, fiziniai, biologiniai, ergonominiai (psichofiziologiniai);

5.2.7.2. vyraujantys profesinės rizikos veiksniai (veikiantys tam tikros profesijos darbuotojų grupes);

5.2.7.3. leidžiamosios profesinės rizikos veiksnių vertės (pagal galiojančias higienos normas);

5.2.7.4. profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai, profesinių ligų samprata;

5.2.7.5. bendrosios ir asmens profilaktikos priemonių naudojimo įgūdžiai ir jų formavimas.

5.2.8. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis, privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.8.1. teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos saugą dirbant su nuodingosiomis ir potencialiai nuodingomis medžiagomis;

5.2.8.2. nuodingųjų medžiagų klasifikacija, jų savybės, poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai;

5.2.8.3. rizikos veiksniai, veikiantys dirbančiuosius su nuodingosiomis medžiagomis, profilaktinių sveikatos tikrinimų reikšmė lėtinių apsinuodijimų ir ligų profilaktikai;

5.2.8.4. prevencinės priemonės nuodingųjų medžiagų saugai užtikrinti;

5.2.8.5. asmens higienos ir saugaus darbo su nuodingosiomis medžiagomis įgūdžiai ir jų formavimas.

5.2.9. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su medicininių atliekų tvarkymu sveikatos priežiūros įstaigose, privalomi higienos įgūdžiai (12 val.):

5.2.9.1. teisės aktai, reglamentuojantys medicininių atliekų tvarkymą;

5.2.9.2. medicininių atliekų tvarkymo sistema (atliekų klasifikacija, jų surinkimas, rūšiavimas, pakavimas, ženklinimas, saugojimas, nukenksminimas ir šalinimas, atliekų apskaitos dokumentų pildymas; būdai);

5.2.9.3. darbuotojų sveikatos stebėjimas, kraujo infekcijų (hepatito B, hepatito C, ŽIV/AIDS ir kt.) profilaktika;

5.2.9.4. kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas.

6. Asmenų, turinčių licenciją verstis privalomuoju higienos įgūdžių mokymu ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Aktualūs bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (12 val.).

6.1.1. Mokymų organizavimas (6 val.):

6.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

6.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

6.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

6.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

6.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (6 val.):

6.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

6.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

6.1.2.3. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

6.1.2.4. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

6.2. Aktualūs specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (24 val.).

6.2.1. Areštinių ir laisvės atėmimo vietų darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.1.1. areštinių ir laisvės atėmimo vietų vėdinimo, apšvietimo, vandentiekio ir kanalizacijos, valymo ir dezinfekcijos higienos reikalavimai;

6.2.1.2. mitybos ir asmens higienos reikalavimai;

6.2.1.3. higieniniai įgūdžiai ir profilaktika, padedantys apsisaugoti nuo žarnyno, kvėpavimo takų, odos užkrečiamųjų ligų, apsinuodijimo maistu;

6.2.1.4. ypač pavojingos infekcijos ir jų profilaktika;

6.2.1.5. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

6.2.1.6. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai bei priklausomybių profilaktika;

6.2.1.7. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

6.2.2. Vandens tiekimo įmonių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.2.1. geriamojo vandens kokybės reikalavimai, sanitarinis vandens tiekimo šaltinių saugumas ir sanitarinės apsaugos zonos;

6.2.2.2. vandens fizinės savybės (skaidrumas, spalva, kvapas, skonis), mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai ir jų vertinimas;

6.2.2.3. vandenyje esančios nuodingosios medžiagos, vandens terštumas organinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, vandens valymo ir dezinfekcijos būdai;

6.2.2.4. per vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir jų profilaktika;

6.2.2.5. asmens higienos įgūdžiai;

6.2.2.6. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

6.2.3. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su maisto produktų apdorojimu, išdavimu ir maitinimu, privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.3.1. maisto, žaliavų, produktų pašalinimo iš rinkos, maisto gamybos ir maitinimo patalpų (grindų, sienų, lubų, langų, durų, laiptų, paviršiaus) higiena;

6.2.3.2. teritorijos, transporto, sandėlių apšvietimas, vėdinimas, vandens, nutekamųjų vandenų, tualetų ir buities patalpų higiena;

6.2.3.3. maisto gamybos įmonės technologijų higiena;

6.2.3.4. paviršių, su kuriais liečiasi maistas, priežiūra, pakavimo priemonės ir medžiagos;

6.2.3.5. atliekų ir techninių medžiagų laikymo, valymo higiena (plovimas, dezinfekcija, graužikų ir vabzdžių naikinimas);

6.2.3.6. maisto įmonės rizikos veiksnių analizė ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos diegimas;

6.2.3.7. asmens higiena, higienos reikalavimų laikymosi, profilaktinių sveikatos patikrinimų ir skiepų svarba;

6.2.3.8. ūmios užkrečiamosios žarnyno ligos, apsinuodijimai maistu, pūlingos odos ligos, kvėpavimo sistemos ligos ir jų profilaktika.

6.2.4. Apgyvendinimo ir kitas (ne maitinimo) paslaugas teikiančių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.4.1. teritorijos ir patalpų naudojimo higiena (patalpų vėdinimas, šildymas, apšvietimas, vandentiekio ir kanalizacijos reikalavimai, teritorijos ir patalpų valymas ir dezinfekcija, buities atliekų surinkimas ir išvežimas);

6.2.4.2. pūslelinė, niežai, pedikuliozė, grybelinės ir bakterinės odos ligos ir jų profilaktika;

6.2.4.3. ypač pavojingos infekcijos, užkrečiamosios kvėpavimo sistemos ir virškinimo sistemos ligos ir jų profilaktika;

6.2.4.4. darbo drabužių higienos reikalavimai, profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai;

6.2.4.5. triukšmo, vibracijos ir kitų profesinės rizikos veiksnių įtaka sveikatai, jų profilaktikos priemonės;

6.2.4.6. geriamojo, prausimuisi naudojamo, maudyklų vandens higienos reikalavimai;

6.2.4.7. skalbinių ir darbo įrankių higiena;

6.2.4.8. asmens higiena;

6.2.4.9. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

6.2.4.10. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai bei priklausomybių profilaktikos priemonės;

6.2.4.11. profilaktinio sveikatos tikrinimo ir skiepų reikšmė ligų profilaktikai.

6.2.5. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei ugdymo įstaigų darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.5.1. švietimo ir ugdymo įstaigų teritorijos, patalpų priežiūros ir naudojimo (vėdinimo, apšvietimo, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, valymo ir dezinfekcijos), mokymo inventoriaus ir žaislų higienos reikalavimai;

6.2.5.2. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių mitybos higiena (maisto priėmimas, gamyba, išdalijimas, indų, įrankių, inventoriaus plovimas, dezinfekcija ir kt.), sveikos mitybos rekomendacijos;

6.2.5.3. vaikų asmens higienos reikalavimai ir higienos reikalavimai, taikomi mokymo procesui;

6.2.5.4. užkrečiamosios kvėpavimo sistemos, žarnyno ir odos ligos, apsinuodijimas maistu ir jų profilaktika;

6.2.5.5. personalo asmens higienos reikalavimų laikymosi, profilaktinių sveikatos tikrinimų ir skiepų svarba;

6.2.5.6. lytiškai plintančios ligos, ŽIV/AIDS, hepatitas B ir hepatitas C ir jų profilaktika;

6.2.5.7. rūkymo, alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai ir priklausomybių profilaktikos priemonės.

6.2.6. Profesinės rizikos sąlygomis dirbančių darbuotojų privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.6.1. darbo aplinkos profesinės rizikos veiksniai: cheminiai, fiziniai, biologiniai, ergonominiai (psichofiziologiniai);

6.2.6.2. vyraujantys profesinės rizikos veiksniai (veikiantys tam tikros profesijos darbuotojų grupes);

6.2.6.3. leidžiamosios profesinės rizikos veiksnių vertės (pagal galiojančias higienos normas);

6.2.6.4. profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai, profesinių ligų samprata;

6.2.6.5. bendrosios ir asmens profilaktikos priemonių naudojimo įgūdžiai ir jų formavimas.

6.2.7. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis, privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.7.1. teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos saugą dirbant su nuodingosiomis ir potencialiai nuodingomis medžiagomis;

6.2.7.2. nuodingųjų medžiagų klasifikacija, jų savybės, poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai;

6.2.7.3. rizikos veiksniai, veikiantys dirbančiuosius su nuodingosiomis medžiagomis, profilaktinių sveikatos tikrinimų reikšmė lėtinių apsinuodijimų ir ligų profilaktikai;

6.2.7.4. prevencinės priemonės nuodingųjų medžiagų saugai užtikrinti;

6.2.7.5. asmens higienos ir saugaus darbo su nuodingosiomis medžiagomis įgūdžiai ir jų formavimas.

6.2.8. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su medicininių atliekų tvarkymu sveikatos priežiūros įstaigose, privalomi higienos įgūdžiai (3 val.):

6.2.8.1. teisės aktai, reglamentuojantys medicininių atliekų tvarkymą;

6.2.8.2. medicininių atliekų tvarkymo sistema (atliekų klasifikacija, jų surinkimas, rūšiavimas, pakavimas, ženklinimas, saugojimas, nukenksminimas ir šalinimas, atliekų apskaitos dokumentų pildymas; būdai);

6.2.8.3. darbuotojų sveikatos stebėjimas, kraujo infekcijų (hepatito B, hepatito C, ŽIV/AIDS ir kt.) profilaktika;

6.2.8.4. kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS EKSPERTIZe, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems ir siekiantiems išlaikyti licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos studijų krypties (pagal visuomenės sveikatos ar visuomenės sveikatos vadybos studijų programą) magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą (baigusių studijas iki 1995 metų – aukštąjį medicininį išsilavinimą) ir siekiančių gauti licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 72 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Įvadas į visuomenės sveikatos saugos ekspertizę (16 val.):

5.1.1. visuomenės sveikatos saugos ekspertizė samprata ir pagrindinės sąvokos;

5.1.2. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės teisiniai pagrindai;

5.1.3. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės tikslai ir uždaviniai;

5.1.4. ekspertizės atlikimo principai.

5.2. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės dalyviai, objektai ir organizavimas (8 val.):

5.2.1. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės užsakovai ir vykdytojai;

5.2.2. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikėjo teisės ir pareigos;

5.2.3. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės objektai;

5.2.4. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės rūšys, metodai ir priemonės;

5.2.5. metodų ir priemonių pasirinkimas;

5.2.6. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės programos sudarymas.

5.3. Visuomenės sveikatos saugos kompleksinė ekspertizė (8 val.):

5.3.1. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės tikslas;

5.3.2. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimo atvejai;

5.3.3. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės organizavimas;

5.3.4. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimas;

5.3.5. visuomenės sveikatos saugos ekspertų kompetencija, teisės ir atsakomybė.

5.4. Visuomenės sveikatos saugos specialioji ekspertizė (8 val.):

5.4.1. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės tikslas;

5.4.2. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimo atvejai;

5.4.3. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės organizavimas;

5.4.4. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimas;

5.4.5. visuomenės sveikatos saugos ekspertų kompetencija, teisės ir atsakomybė.

5.5. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata (6 val.):

5.5.1. poveikio sveikatai vertinimo apibūdinimas;

5.5.2. tarptautiniai aspektai, taikymo praktika Europos Sąjungoje ir kitose šalyse, populiariausi poveikio sveikatai vertinimo modeliai Europoje bei pasaulyje (Bilefeldo, Australijos modeliai);

5.5.3. pagrindiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.5.4. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rūšys ir lygmenys.

5.6. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir jo taikymas vykdant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę (8 val.):

5.6.1. įstatymo tikslas ir taikymas, įstatyme naudojamos sąvokos;

5.6.2. bendrieji produktų saugos reikalavimai;

5.6.3. valstybinė produktų saugos kontrolė atliekant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę;

5.6.4. valstybinę produktų saugos ekspertizę atlikti įgaliotos institucijos.

5.7. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės ir visuomenės sveikatos saugos kontrolės sąsajos (6 val.):

5.7.1. visuomenės sveikatos saugos sąvoka, tikslas, turinys, rūšys;

5.7.2. visuomenės sveikatos saugos kontrolės teisiniai pagrindai;

5.7.3. visuomenės sveikatos saugos kontrolės darbai atliekant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę.

5.8. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklės (6 val.):

5.8.1. produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindas;

5.8.2. produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės ir jų taikymo tvarka;

5.8.3. produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašas.

5.9. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas ir jo taikymas vykdant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę (6 val.).

6. Asmenų, turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizė (16 val.):

6.1.1. visuomenės sveikatos saugos ekspertizės dalyviai, objektai ir organizavimas;

6.1.2. visuomenės sveikatos saugos kompleksinė ekspertizė, kompleksinės ekspertizės sudėtingų atvejų nagrinėjimas;

6.1.3. visuomenės sveikatos saugos specialioji ekspertizė, specialiosios ekspertizės sudėtingų atvejų nagrinėjimas.

6.2. Poveikio visuomenės sveikatai nustatymas, apibūdinimas ir vertinimas (4 val.).

6.3. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės ir visuomenės sveikatos saugos kontrolės sąsajos (8 val.).

6.4. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės naujienos; visuomenės sveikatos saugos ekspertizę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų pataisų apžvalga (8 val.).

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis PRIVALOMUOJU PIRMOSIOS PAGALBOS mokymu, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems ir siekiantiems išlaikyti licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, turinčių medicinos ar slaugos praktikos licenciją ir siekiančių gauti licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 72 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (18 val.).

5.1.1. Mokymų organizavimas (8 val.):

5.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

5.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

5.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

5.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

5.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (10 val.):

5.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

5.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

5.1.2.3. pasirengimas mokymams;

5.1.2.4. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

5.1.2.5. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

5.2. Specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (54 val.).

5.2.1. Žmogaus gyvybės funkcijos (4 val.):

5.2.1.1. žmogaus organizmo gyvybę palaikančios sistemos;

5.2.1.2. gyvybės požymiai, gyvybinių funkcijų sutrikimų priežastys;

5.2.1.3. gyvybei pavojingų būklių nustatymas ir įvertinimas;

5.2.1.4. klinikinė ir biologinė mirtis.

5.2.2. Pirmoji pagalba esant gyvybei pavojingai būklei (12 val.):

5.2.2.1. gaivinimo pagrindai, metodika ir technika;

5.2.2.2. dirbtinis kvėpavimas;

5.2.2.3. netiesioginis širdies masažas;

5.2.2.4. vaikų, nėščiųjų ir pagyvenusių žmonių gaivinimo ypatumai, įvykus miokardo infarktui;

5.2.2.5. skenduolių gaivinimas.

5.2.3. Pirmoji pagalba esant ūmioms ir neįprastoms būklėms (12 val.):

5.2.3.1. kraujavimas;

5.2.3.2. kaulų lūžiai ir sąnarių išnirimai;

5.2.3.3. galvos, stuburo, krūtinės ir pilvo traumos;

5.2.3.4. anafilaksinis ir trauminis šokas;

5.2.3.5. ūmus apendicitas; gimdymas;

5.2.3.6. galvos kraujotakos sutrikimai; epilepsijos priepuolis;

5.2.3.7. svetimkūnio patekimas į akį, nosį ar ausį;

5.2.3.8. vabzdžių ar gyvūnų įkandimas;

5.2.3.9. užspringimas ar apsinuodijimas;

5.2.3.10. šautinė žaizda;

5.2.3.11. šiluminis smūgis; nušalimas, nudegimas;

5.2.3.12. nuodingų cheminių medžiagų patekimas ant odos, į akis ar į kvėpavimo takus;

5.2.3.13. jonizuojančioji spinduliuotė, elektros trauma, žaibo nutrenkimas;

5.2.3.14. žaizdų, lūžių, išnirimų tvarstymas, nukentėjusiojo parengimas gabenti.

5.2.4. Pirmoji pagalba eismo įvykio ir kitų įvykių atveju (12 val.):

5.2.4.1. įvykio vietos saugumo ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;

5.2.4.2. veiksmų plano sudarymas;

5.2.4.3. pirmoji pagalba esant gyvybei pavojingai būklei;

5.2.4.4. kitos skubios pagalbos suteikimas;

5.2.4.5. nukentėjusiojo parengimas gabenti, pagalbos teikimas gabenant ir saugūs nukentėjusiojo gabenimo būdai.

5.2.5. Pirmosios pagalbos priemonės (2 val.):

5.2.5.1. pirmosios pagalbos vaistinėlės turinys darbe, namuose ir automobilyje;

5.2.5.2. standartinės ir parankinės pirmosios pagalbos priemonės;

5.2.5.3. nauji pirmosios pagalbos teikimo metodai;

5.2.5.4. bendrieji ikistacionarinės pagalbos ypatumai;

5.2.5.5. pirmosios pagalbos rinkiniai; individualios teikiančiojo pirmąją pagalbą apsaugos priemonės.

5.2.6. Pagalba smurtą patyrusiems asmenims (12 val.):

5.2.6.1. smurto, prievartos būklių atpažinimas ir įvertinimas;

5.2.6.2. stresas; pirmoji pagalba patyrusiam stresą, šoką, bandžiusiam nusižudyti;

5.2.6.3. pirmosios psichologinės pagalbos nukentėjusiems principai;

5.2.6.4. pirmosios psichologinės pagalbos mėginusiems nusižudyti principai.

6. Asmenų, turinčių licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Aktualūs bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (12 val.).

6.1.1. Mokymų organizavimas (6 val.):

6.1.1.1. mokymus reglamentuojantys teisės aktai;

6.1.1.2. mokymų programų rengimas ir tvirtinimas;

6.1.1.3. mokymų organizavimas ir įgyvendinimas;

6.1.1.4. su mokymais susijusios dokumentacijos tvarkymas.

6.1.2. Mokymas – žinių ir įgūdžių perdavimo menas (6 val.):

6.1.2.1. mokymas – ypatinga bendravimo forma;

6.1.2.2. mokymo metodai ir technologijos;

6.1.2.3. mokymus vykdančiųjų didaktinės kompetencijos;

6.1.2.4. mokymų efektyvumo ir kokybės užtikrinimas.

6.2. Aktualūs specialieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai (24 val.).

6.2.1. Pirmoji pagalba esant gyvybei pavojingai būklei (6 val.):

6.2.1.1. gaivinimo pagrindai, metodika ir technika;

6.2.1.2. dirbtinis kvėpavimas;

6.2.1.3. netiesioginis širdies masažas;

6.2.1.4. vaikų, nėščiųjų ir pagyvenusių žmonių gaivinimo ypatumai, įvykus miokardo infarktui;

6.2.1.5. skenduolių gaivinimas;

6.2.1.6. pirmosios pagalbos teikimo naujovės.

6.2.2. Pirmoji pagalba esant ūmioms ir neįprastoms būklėms (6 val.):

6.2.2.1. kraujavimas;

6.2.2.2. kaulų lūžiai ir sąnarių išnirimai;

6.2.2.3. galvos, stuburo, krūtinės ir pilvo traumos;

6.2.2.4. anafilaksinis ir trauminis šokas;

6.2.2.5. ūmus apendicitas; gimdymas;

6.2.2.6. galvos kraujotakos sutrikimai; epilepsijos priepuolis;

6.2.2.7. patekimas svetimkūnio į akį, nosį ar ausį;

6.2.2.8. vabzdžių ar gyvūnų įkandimas;

6.2.2.9. užspringimas ar apsinuodijimas;

6.2.2.10. šautinė žaizda;

6.2.2.11. šiluminis smūgis; nušalimas, nudegimas;

6.2.2.12. nuodingų cheminių medžiagų patekimas ant odos, į akis ar į kvėpavimo takus;

6.2.2.13. jonizuojančioji spinduliuotė, elektros trauma, žaibo nutrenkimas;

6.2.2.14. žaizdų, lūžių, išnirimų tvarstymas, nukentėjusio parengimas gabenti.

6.2.3. Pirmoji pagalba autoįvykio ir kitų įvykių atveju (6 val.):

6.2.3.1. įvykio vietos saugumo ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;

6.2.3.2. veiksmų plano sudarymas;

6.2.3.3. pirmoji pagalba esant gyvybei pavojingai būklei;

6.2.3.4. kitos skubios pagalbos suteikimas;

6.2.3.5. nukentėjusiojo parengimas gabenti, pagalbos teikimas gabenant ir saugūs nukentėjusiojo gabenimo būdai.

6.2.4. Pagalba smurtą patyrusiems asmenims (6 val.):

6.2.4.1. smurto, prievartos būklių atpažinimas ir įvertinimas;

6.2.4.2. stresas; pirmoji pagalba patyrusiam stresą, šoką, bandžiusiam nusižudyti;

6.2.4.3. pirmosios psichologinės pagalbos nukentėjusiems principai;

6.2.4.4. pirmosios psichologinės pagalbos mėginusiems nusižudyti principai.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. V-1023

 

Asmenų, siekiančių gauti BEI turinčių IR SIEKIANČIŲ IŠLAIKYTI licenciją verstis PRIVALOMUOJU PROFILAKTINIU APLINKOS KENKSMINGUMO PAŠALINIMU, PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2006) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

2. Asmenų, siekiančių gauti bei turinčių ir siekiančių išlaikyti licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta asmenims, siekiantiems gauti bei turintiems ir siekiantiems išlaikyti licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti asmenų, užsiimančių ir siekiančių verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias bei praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami kitų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

 

II. PROGRAMOS TURINIO REIKALAVIMAI

 

5. Asmenų, turinčių aukštąjį biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos (pagal visuomenės sveikatos ar visuomenės sveikatos vadybos studijų programą) arba biologijos studijų krypties bakalauro ar magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą išsilavinimą (baigęs studijas iki 1995 metų – aukštąjį medicininį ar biologijos išsilavinimą) ir siekiančių gauti licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 72 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos teisės aktai kenkėjų kontrolės klausimais (2 val.).

5.2. Higienos reikalavimai (6 val.):

5.2.1. sanitariniai-techniniai graužikų ir buitinių vabzdžių plitimo mažinimo patalpose reikalavimai;

5.2.2. higienos reikalavimai įmonėje, kurioje atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbai.

5.3. Užkrečiamųjų ligų epidemiologija ir kontrolė (20 val.):

5.3.1. pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemiologija ir profilaktika;

5.3.2. užkrečiamųjų ligų, kurių šaltinis gali būti graužikai ir vabzdžiai, plitimo keliai;

5.3.3. aplinkos kenksmingumo pašalinimas užkrečiamųjų ligų ir ypač pavojingų infekcijų židiniuose;

5.3.4. privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) užkrečiamųjų ligų židiniuose, įmonėse, įstaigose;

5.3.5. dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos būdai ir priemonės; cheminės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonės ir jų naudojimas.

5.4. Medicininė entomologija (4 val.):

5.4.1. nariuotakojų vystymosi ypatumai, nulemiantys dezinsekcijos priemonių ir metodų pasirinkimą;

5.4.2. naujausi duomenys apie transmisinių ligų plitimą;

5.4.3. buitiniai kenkėjai.

5.5. Dezinfekcija (8 val.):

5.5.1. baigiamoji dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

5.6. Dezinsekcija (8 val.):

5.6.1. autorizuoti insekticidai, jų naudojimo metodai ir formos;

5.6.2. vabzdžių kontrolės priemonės ir būdai;

5.6.3. dezinsekcija užkrečiamųjų ligų židiniuose.

5.7. Deratizacija (6 val.):

5.7.1. graužikų kontrolės naikinimo metodai;

5.7.2. deratizacijos organizavimo ypatumai;

5.7.3. objekto tyrimas prieš naudojant kontrolės priemones;

5.7.4. graužikų naikinimo būdai lauko sąlygomis.

5.8. Fumigacija (6 val.):

5.8.1. augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, patalpų kenkėjų naikinimas fumigantais;

5.8.2. fumigacijos pagrindiniai principai, atlikimo būdai ir priemonės.

5.9. Dezinfekcijos, dezinsekcijos įranga ir jos naudojimas; darbuotojų sveikatos sauga ir darbo higiena (6 val.):

5.9.1. dezinfekcijos ir dezinsekcijos įranga, jos naudojimo taisyklės;

5.9.2. dezinfekuotojo saugos ir sveikatos reikalavimai; asmeninės apsauginės priemonės;

5.9.3. pirmoji pagalba apsinuodijus cheminiais dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos preparatais.

5.10. Darbo organizavimas (6 val.):

5.10.1. profilaktinės dezinfekcijos darbo principai ir organizavimas įstaigose, įmonėse ir kituose objektuose;

5.10.2. profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbo kokybės įvertinimas;

5.10.3. supratimas apie Rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose sistemą ir kenkėjų kontrolės programą;

5.10.4. supažindinimas su pagrindiniais biocidų (dezinfekantų, insekticidų, rodenticidų) autorizacijos reikalavimais.

6. Asmenų, turinčių licenciją verstis privalomuoju profilaktiniu aplinkos kenksmingumo pašalinimu ir siekiančių ją išlaikyti, profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 36 val. (teorija 40 proc., praktika 60 proc.). Programą turi sudaryti šie moduliai:

6.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos teisės aktai kenkėjų kontrolės klausimais (1 val.).

6.2. Higienos reikalavimai (2 val.):

6.2.1. sanitariniai-techniniai, mažinantys graužikų ir buitinių vabzdžių plitimo mažinimo patalpose reikalavimai;

6.2.2. higienos reikalavimai įmonėje, kurioje atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbai.

6.3. Užkrečiamųjų ligų epidemiologija ir kontrolė (6 val.):

6.3.1. pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemiologija ir profilaktika;

6.3.2. užkrečiamųjų ligų, kurių šaltinis gali būti graužikai ir vabzdžiai, plitimo keliai;

6.3.3. aplinkos kenksmingumo pašalinimas užkrečiamųjų ligų ir ypač pavojingų infekcijų židiniuose;

6.3.4. privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) užkrečiamųjų ligų židiniuose, įmonėse, įstaigose;

6.3.5. dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos būdai ir priemonės. Cheminės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonės ir jų naudojimas.

6.4. Medicininė entomologija (3 val.):

6.4.1. nariuotakojų vystymosi ypatumai, nulemiantys dezinsekcijos priemonių ir metodų pasirinkimą;

6.4.2. naujausi duomenys apie transmisinių ligų plitimą;

6.4.3. buitiniai kenkėjai.

6.5. Dezinfekcija (6 val.):

6.5.1. baigiamoji dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

6.6. Dezinsekcija (6 val.):

6.6.1. autorizuoti insekticidai, jų naudojimo metodai ir formos;

6.6.2. vabzdžių kontrolės priemonės ir būdai;

6.6.3. dezinsekcija užkrečiamųjų ligų židiniuose.

6.7. Deratizacija (3 val.):

6.7.1. graužikų kontrolės naikinimo metodai;

6.7.2. deratizacijos organizavimo ypatumai;

6.7.3. objekto tyrimas prieš naudojant kontrolės priemones;

6.7.4. graužikų naikinimo būdai lauko sąlygomis.

6.8. Fumigacija (4 val.):

6.8.1. augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, patalpų kenkėjų naikinimas fumigantais;

6.8.2. fumigacijos pagrindiniai principai, atlikimo būdai ir priemonės.

6.9. Dezinfekcijos, dezinsekcijos įranga ir jos naudojimas; darbuotojų sveikatos sauga ir darbo higiena (2 val.):

6.9.1. dezinfekcijos ir dezinsekcijos įranga, jos naudojimo taisyklės;

6.9.2. dezinfekuotojo saugos ir sveikatos reikalavimai; asmeninės apsauginės priemonės;

6.9.3. pirmoji pagalba apsinuodijus cheminiais dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos preparatais.

6.10. Darbo organizavimas (3 val.):

6.10.1 profilaktinės dezinfekcijos darbo principai ir organizavimas įstaigose, įmonėse ir kituose objektuose;

6.10.2. profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbo kokybės įvertinimas;

6.10.3. supratimas apie Rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose sistemą ir kenkėjų kontrolės programą;

6.10.4. supažindinimas su pagrindiniais biocidų (dezinfekantų, insekticidų, rodenticidų) autorizacijos reikalavimais.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. Tobulinimo organizatorius profesinio tobulinimo kursus rengia pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašą.

 

_________________