LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „SVEIKAS IR SAUGUS MAISTAS“ PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 26 d. Nr. V-694
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinių mokslo programų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 731 (Žin., 2008, Nr. 85-3382; 2009, Nr. 157-7086), 26 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl Nacionalinių mokslo programų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 116-4427) 5 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. balandžio 5 d. teikimą Nr. 4S-336,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2011 m. balandžio 26d. įsakymu Nr. V-694
NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA „SVEIKAS IR SAUGUS MAISTAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ (toliau vadinama – Programa) poreikį nulemia tai, kad su maistu ir mityba yra glaudžiai susijusi žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė – veiksniai, lemiantys darnią valstybės socialinę ir ekonominę plėtrą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO strategija „Mityba, fizinis aktyvumas ir sveikata“, patvirtinta 2004 metais 57-oje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje), būtent netinkama mityba nulemia apie 60–70 proc. lėtinių neinfekcinių ligų ir apie 55 proc. mirčių nuo lėtinių kraujotakos sistemos ligų. Riebaus, daug sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio pirmtakų, druskos ir cukraus turinčio maisto vartojimas gali būti kraujagyslių sistemos ir virškinamojo trakto ligų priežastimi.
2. Maisto sektorius yra didžiausias Europos ekonominis sektorius pagal apyvartą (800 mlrd. eurų per metus), eksportą ir darbuotojų skaičių. Panašūs rodikliai yra ir Lietuvoje – maisto pramonės ir žemės ūkio sektorius yra vienas iš perspektyviausių, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai. Šio sektoriaus produkcijos eksporto dalis bendrame šalies eksporte 2002-2007 metais išaugo nuo 9,7 proc. iki 15,9 proc. Be to, jis buvo vienas iš nedaugelio turinčių teigiamą užsienio prekybos balansą, kai bendras šalies balansas pastarąjį dešimtmetį buvo neigiamas ir deficitas nuolat augo. Tačiau maistas nėra tik „dar viena ūkio šaka“. Maistas tiesiogiai veikia kasdienę šalies piliečių gyvenimo kokybę. Įvairūs gyvenimo stiliai, senstanti visuomenė, dėl neteisingo maisto vartojimo sukeliamos ligos, kiti iššūkiai kelia problemas, kurios negali būti sėkmingai sprendžiamos be šios krypties mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų.
3. Saugi maisto grandinė – socialinė ir ekonominė būtinybė Lietuvoje. Nors per paskutiniuosius dešimtmečius buvo padaryta didelė pažanga maisto moksluose ir maisto gamybos technologijoje, ligos, kurias sukelia maiste esantys patogeniniai mikroorganizmai (Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 1996 metų Lietuvos gyventojų bendras sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis, plintančiomis per užkrėsta maistą, turi tendenciją didėti (Lietuvos ULAC, 2010)) ir kenksmingos cheminės medžiagos, lieka didelė tiek sveikatos, tiek ir ekonomikos problema. Vienas iš svarbiausių iššūkių maisto mokslo bendruomenei – numatyti, kokios maisto saugos problemos gali iškilti netolimoje ateityje, turėti pakankamai mokslo žinių apie jas ir pasiruošti tų problemų sprendimui.
4. Pažymėtina, kad kiekvienas regionas, priklausomai nuo gyvenimo įpročių, klimatinių sąlygų turi nuo seno susiklosčiusių mitybos ir gyvensenos ypatumų bei tradicijų, todėl ir su netinkamo maisto vartojimu susijusių ligų prevencija bei profilaktika, maisto kokybės ir saugos bei maisto produktų biologinės vertės gerinimo priemonės yra tiek bendros, tiek ir specifinės, pasižyminčios savitais regioniniais ypatumais.
5. Siekiant darnios valstybės socialinės ir ekonominės plėtros, su nesaugiu maistu susijusių problemų sprendimui būtinos naujos mokslo žinios, be kurių negalima pasiūlyti naujų sveiko, saugaus ir pagal kainą prieinamo maisto gaminių bei jų gamybos technologijų. Būtini kompleksiniai svarbiausių augalininkystės ir gyvulininkystės kilmės žaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų bei jų sudėtinių dalių kaitos saugojimo, perdirbimo technologinių procesų metu tyrimai, būtinos naujos mokslo žinios, kuriomis būtų pagrįstos rekomendacijos maisto gamintojams, vartotojams ir sveikatos apsaugos specialistams.
6. Programos tyrimų rezultatai paskatins šiuolaikiškai vertinti maisto ir jo žaliavų sudėtį, funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius technologinių procesų ir saugojimo ar transportavimo metu, taikant naujausius maisto mokslo ir technologijos principus, leisiančius tinkamai užtikrinti kasdienio vartojimo maisto produktų kokybės gerinimą, naujų maisto gaminių sukūrimą ir saugaus ir sveiko maisto pasiūlą vartotojams.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Lietuva turi išplėtotą žemės ir maisto ūkio mokslinių tyrimų tinklą, kurio veikla orientuota į šalies strateginius tikslus. Eilę metų Lietuvos mokslininkų atliekami maisto mokslo ir technologijų srities tyrimai bei MTEP darbai prisideda siekiant tikslų, numatytų įvairiose valstybei svarbiose strategijose bei planuose: Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionalinėje darnaus vystimosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), ir Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-328 (Žin., 2007, Nr. 83-3403).
8. Su maistu siejamų mokslinių tyrimų būklė tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje atspindi maisto pramonės poreikius, vartotojų lūkesčius ir su mokslo finansavimu susijusių organizacijų prioritetus ir strateginius tikslus. Europos Tarybos patvirtintoje ES 7-ojoje (2007–2013 m.) mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje (toliau – 7BP) su maistu susijusiems tyrimams priskirta 2-ji tema: Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė bei biotechnologijos, kurios veikla „Nuo lauko iki stalo. Maistas, sveikata ir gerovė“, joje formuojami keli mokslinių tyrimų prioritetai saugaus ir sveiko maisto srityje ES mastu: 1) Maisto kokybė ir sauga: cheminės ir mikrobiologinės maisto saugos užtikrinimas ir kokybės gerinimas Europos maisto grandinės kontekste; 2) Maisto perdirbimas: inovacijų optimizavimas Europos maisto pramonės lygmenyje integruojant pažangias tradicines maisto produktus gamybos technologijas ir siekiant padidinti funkcionalumą, kokybę, mitybinę vertę, įskaitant ir naujų produktų kūrimą; 3) Aplinkos įtaka ir visuotinė maisto grandinė: žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, geriant supratimą apie aplinkos įtaką maisto ir pašarų grandinėms bei šių grandinių poveikį aplinkai; 4) Vartotojai: vartotojų ir jų poreikių supratimas kaip pagrindinis maisto pramonės konkurencingumo veiksnys bei maisto įtaka Europos gyventojų sveikatai ir gerovei; 5) Mityba: naudingų ir kenksmingų mitybos veiksnių, tame tarpe ir savitų populiacijos grupių poreikių supratimas, siekiant sumažinti su maistu susijusių susirgimų skaičių.
9. Iš jau vykdomų šios srities mokslinių tyrimų išsiskiria šie projektai, apimantys maisto žaliavų ir produktų kokybės, saugos bei perdirbimo tematikas, įgalinančias vartotojui pasiūlyti sveikesnį, kokybiškesnį ir saugesnį maistą: PROBIOLIVES – probiotinių pienarūgščių bakterijų panaudojimas kuriant naujus funkcionaliuosius maisto produktus, CONFIDENCE – kenksmingos medžiagos maiste ir pašaruose – nebrangus jų aptikimas geresnei kontrolei, BIAMFOOD – biogeninių aminų kontrolė tradicinės fermentacijos maiste Europos regionuose, NAFISPACK – natūralios antimikrobinės medžiagos saugiam maisto pakavimui, MYCORED – naujos integruotos strategijos pasauliniam mikotoksinų sumažinimui maisto ir pašarų grandinėse, FRISBEE – maisto šaldymo inovacijos taikymas šalčio grandinėje, gaunant saugesnį, vartotojui naudingą, aplinkos ir energijos atžvilgiu optimizuotą maistą Europoje, FLAVIOLA – su maistu gaunamų flavanolų įtaka žmogaus ląstelių funkcionavimui.
10. Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir kokybę, ypač aktuali kokybiškos žaliavos problema, kurią galima sėkmingai spręsti diegiant šiuolaikines technologijas pirminėje maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“ grandyje – žemės ūkyje. Žemės ūkio produkcijos ir pramoninės žaliavos kokybės ir saugos gerinimui, naujų augalinės ir gyvūninės žaliavos panaudojimo pramonėje technologijų įsisavinimui reikalingi agrotechnologijos ir biotechnologijos moksliniai tyrimai, kurie leistų nustatyti žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų sodo, daržo ir lauko augalų genetinį potencialą, vykdant biotechnologinius augalų adaptyvumo, produktyvumo ir metabolizmo tyrimus, kuriant su aplinka harmoningas ir išteklius tausojančias agrotechnologijas, konkurencingo ir saugaus maisto bei inovatyvią pramonės produktų žaliavų gamybą. Būtina ne tik parinkti auginimui tinkamiausias tam tikram regionui bei konkrečioms agroklimatinėms sąlygoms augalų ir gyvūnų veisles, bet ir išsaugoti jų kokybę laikymo ir perdirbimo metu.
11. Maisto žaliavos ir produktai yra ne tik žmogaus maisto šaltinis, bet gali būti ir nepageidaujamų cheminių medžiagų bei mikroorganizmų šaltinis. Tyrimais įrodyta, kad nitritai ir jų dariniai, oksidacijos produktai bei terminio apdorojimo metu maiste susidarantys įvairūs toksiški junginiai (akrilamidas, nitrozaminai, poliaromatiniai angliavandeniai, heterocikliniai aminai ir kiti junginiai), o taip pat kai kurios augalų ir grybų metabolizmo produktai pasižymi genotoksiškumu, kancerogeniškumu ir pan. Žinoma, kad natūralios medžiagos (antioksidantai ir kt.) gali sumažinti kenksmingą su maistu patenkančių kancerogeniškų junginių poveikį ir/arba slopinti jų susidarymą maiste. Tačiau iki šiol nėra pasiūlyta galimų kancerogeniškų junginių bei kitų kenksmingų cheminių medžiagų kiekio visoje maisto grandinėje nuo „lauko iki stalo“ efektyvaus valdymo būdų.
12. Šiuo metu žinoma daugiau negu 250 su maistu siejamų ligų, kurias gali sukelti bakterijos, virusai ir grybeliai. Kadangi ligas sukeliantys mikroorganizmai maisto gamybos metu nors ir turi būti sunaikinti, tačiau vėliau gali patekti į maistą, jame daugintis arba ilgą laiką išlikti gyvybingi. Todėl mikrobiologinės maisto saugos užtikrinimas yra svarbus ir visuomenės sveikatai, ir pasitikėjimui maisto gamintojais. Mikrobiologiškai nesaugaus maisto padarinys – ūmios vartotojų žarnyno infekcinės ligos, plintančios per patogeniniais mikroorganizmais užkrėstas maisto žaliavas ir produktus. Lietuvoje per pastaruosius keliolika metų kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkstančių susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis atvejų, pvz., 2009 metais buvo užregistruoti 18033 ūmūs žarnyno infekciniai susirgimai (546/100 tūkst. gyventojų). Per maistą plintančių susirgimų epidemiologiniai tyrimai parodė, kad atskirose šalyse mikrobiologinės maisto saugos problemos gali būti skirtingos, pavyzdžiui, Lietuvoje žmonių susirgimų jersinioze rodiklis yra didžiausias ES ir siekia 15,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kaip tu tarpu kitose Europos šalyse jis tesiekia 2,8 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
13. Nuo 2005 metų ES mastu buvo vykdomi ir šiais metais užbaigiami didelės apimties moksliniai BP6 projektai, skirti mikrobiologinės maisto saugos tyrimams, kuriuos atlieka daugiau kaip 160 partnerių iš ES ir kitų šalių). Moksliniai tyrimai apima tokias sritis, kaip mikroorganizmų, sutinkamų maisto grandinėje, molekulinės epidemiologijos tyrimai, bakterijų genų ir jų raiškos įtakos tyrimai išgyvenimui ir atsparumui nepalankiems veiksniams maisto gamybos metu, DNR tyrimais pagristų bakterijų aptikimo, identifikavimo ir tipavimo metodų kūrimas ir tobulinimas, ir kt. Tokio masto mokslinių tyrimų projektai išryškino kai kurias bendras mikrobiologinės maisto saugos problemas ir tendencijas maisto gamybos grandinėje, tačiau tuo pačiu metu ir atskleidė būtinybę moksliniais tyrimais įvertinti maisto saugos problemas konkrečiose šalyse, atsižvelgiant į šalies ar regiono ypatumus. Pavyzdžiui, visame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad vienas pagrindinių rizikos veiksnių susirgti kampilobakterioze yra užkrėsta paukštiena. Tačiau Suomijoje pastarojo dešimtmečio atlikti molekulinės epidemiologijos tyrimai parodė, kad šioje šalyje minėtos ligos paplitimui vartotojų tarpe greičiausiai yra svarbūs ar svarbesni visai kiti rizikos veiksniai (galvijų mėsa, aplinka ir kt.). Lietuvoje trūksta išsamių mokslinių tyrimų apie daugelio ligas sukeliančių ir per maistą plintančių patogeninių mikroorganizmų paplitimą maisto žaliavose ir produktuose, o taip pat nėra tiksliai išaiškintos sąsajos su žmonių susirgimais, kurios būtų paremtos griežtais moksliniais tyrimais.
14. Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje ir Lietuvoje intensyviai vystėsi ir kita maisto mokslo ir technologijų sritis, skirta teigiamą įtaką sveikatai turinčio maisto (dar vadinamo „funkcionaliuoju maistu“, angl. – functional food) tyrimams. Nors ES teisėje ir maisto produktų ženklinime funkcionaliojo maisto sąvoka nėra įteisinta, moksliniai tyrimai šia kryptimi vykdomi nepaprastai intensyviai, kuriami funkcionaliojo maisto tyrimo centrai (vien Suomijoje jų yra du), pradėtas leisti specializuotas mokslinis žurnalas „Journal of Functional Food“, BP7 programoje paskelbtas kvietimas teikti projektus „Funkcinio maisto ir ingredientų kūrimas“. Šioje srityje dirbantys tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokslininkai dažniausiai išskirdavo teigiamą poveikį sveikatai turinčius maisto komponentus (vadinamus „biologiškai aktyviais junginiais“, angl. – bioactives), tokius kaip oligosacharidai, polifenoliai, omega-3 riebalų rūgštys ir kt., kurių teigiamas poveikis sveikatai (kraujo spaudimo mažinimas, cholesterolio kiekio mažinimas, žarnyno mikrofloros būklės gerinimas ir kt.) dažniausiai vertinamas ir įrodomas in vitro tyrimais ir tik retais atvejais in vivo. Iki šiol paskelbta nedaug duomenų apie biologiškai aktyvių junginių išlikimą maiste jo perdirbimo metu, jų stabilumą, įtaką produkto struktūrai bei juslinėms savybėms, šių junginių pasisavinamumą organizme. Tai, kad turimos informacijos nepakanka maisto ar jo komponentų funkcionalumui įrodyti, paaiškina, kodėl, nepaisant didelės biologiškai aktyvių junginių tyrimų apimties bei įvairovės, šiandien rinkoje yra labai nedaug maisto produktų, kurių teigiamas poveikis sveikatai būtų įrodytas moksliniais tyrimais. Dar viena problema yra ta, kad Lietuvoje išlieka daug augalinės ir gyvūninės kilmės žaliavų, kurios yra mažai tirtos, be to, tradicinės žaliavos labai dažnai panaudojamos neracionaliai. Dėl išvardintų priežasčių šios srities tyrimų poreikis Lietuvoje neabejotinas ir ateityje bus labai aktualus. Bioaktyvių junginių, galinčių suteikti maistui pageidaujamo funkcionalumo, tyrimai Lietuvoje atliekami jau tris dešimtmečius, išsivystė glaudus bendradarbiavimas tarp įvairių Lietuvos institucijų. Labai sparčiai plėtojasi tarptautinis bendradarbiavimas ES programose COST (Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology) (toliau – COST) ir Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programoje Eureka (toliau – Eureka), atliekami tyrimai, susiję su perspektyviomis augalų rūšimis bei veislėmis, jose esančiomis vertingomis medžiagomis, tų medžiagų efektyvaus išskyrimo ir panaudojimo būdais. Tokie tyrimai juos tęsiant gali pasitarnauti programos tikslams pasiekti.
15. Šiai dienai yra paskelbta daug mokslinių tyrimų rezultatų, paaiškinančių kokia yra atskirų maisto komponentų mitybinė vertė. Kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų profilaktikai rekomenduojama vartoti maisto produktus su mažesniu riebalų, cukraus, druskos kiekiu, padidintu antioksidantų, prebiotikų, skaidulinių medžiagų, vitaminų kiekiu. Tačiau trūksta žinių, kaip produkto struktūra įtakoja atskirų maisto komponentų (ypač blogai vandenyje tirpstančių vitaminų, karotinoidų, peptidų) mitybinę vertę. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi analitinė technika bei tyrimo metodai, kurie leidžia apibūdinti maisto chemines ir fizikines savybes mikro ir makro lygmenyse. Daugelio maisto produktų tyrimai atskleidė ryšį tarp jų struktūros ir savybių. Šias žinias galima pritaikyti konkrečių komponentų atpalaidavimo žmogaus organizme, suvartojus produktus, valdymui, t. y. „užrakinti“ maisto matricoje nepageidaujamus komponentus (riebalus, druską ir pan.), o biologiškai aktyvių komponentų prieinamumą ir pasisavinamumą palengvinti. Iki šiol tokie tyrimai dažniausiai buvo atliekami su modelinėmis sistemomis ir rečiau – su realiais maisto produktais. Lietuvoje maisto komponentų struktūrinių reologinių savybių tyrimai ir galimybių studijos juos pritaikyti pageidaujamos struktūros maisto produktams kurti, atliekami daugiau kaip dešimt metų. Lietuvos mokslininkai sėkmingai išplėtojo tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, sėkmingai dalyvaudami tarptautiniuose projektuose„ kuriuose įgyta patirtis maisto produktų struktūros formavimo srityje, jos pasikeitimus kramtant produktą, ir su tuo susijusius įtaką produkto biologinei vertei taip pat gali būti sėkmingai panaudota programos tikslams pasiekti.
16. Sveiko ir saugaus maisto pateikimas vartotojui negalimas be kokybiškos pakuotės. Maisto pakuotės kokybė parodo šalies technikos ir visuomenės išsivystymo lygį, o pakavimo medžiagų gamyba ir pakavimo technologijos yra viena iš prioritetinių mokslo ir technikos vystymosi krypčių. Tradicinės pakavimo medžiagos nanotechnologijų dėka tampa daugiafunkciniais produktais, kurių pagalba pagaminta „pagerinta“ (angl. – improved), „aktyvi“ arba „išmani“ (angl. – intelligent) pakuotė įgauna savybių, labai reikalingų vartotojui tiekiant saugų ir visavertį maistą, išlaikantį produktų vartotojui svarbias maistines savybes, spalvą ir kvapą. Tokių mokslinių tyrimų rezultatai jau pradėti diegti į pramonę gaminat reikiamo laidumo dujoms ir orui, padidinto bioskaidumo termoplastikų plėveles, valgomas ir antibakterines pakuotes. Imobilizavus pakuotės medžiagoje fermentus, maisto pakuotė įgauna savybių, kurios vertingos tiems vartotojams, kurie turi sveikatos problemų, susijusių su fermentais. Lietuvos mokslininkai turi patirties biopolimerų, ypač krakmolo ir chitozano tyrimuose ir gali panaudoti savo žinias naujų didelės pridėtinės vertės maisto pakuočių kūrimui. Maisto ir pakavimo medžiagų, informacinių, nano- ir biotechnologijos mokslų sąveikoje kuriami „sumanių“ pakuočių prototipai, kurie turi dujų registravimo, maisto išlaikymo trukmės ir temperatūros, produkto kokybės sekimo nanodaviklius. Kuriant naujos kartos pakuotes, visu aštrumu iškyla nanomedžiagų toksiškumo ir jo įvertinimo, sąveikų su maistu, žmogaus organizmu ir aplinka problemos, susijusios su nanomedžiagų kilme ir chemine sudėtimi, dalelių dydžiu. Sprendžiant minėtas problemas, tikėtinas svarus Lietuvos biochemikų, informacinių technologijų specialistų ir biotechnologų įnašas. Jų gautos naujos žinios leis tobulinti šios aukštųjų technologijų produktų kūrimą, tokio kūrimo strategiją.
17. Lietuva turi išvystytą žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų bei aukštojo mokslo institucijų sistemą. Su maisto sauga bei sveiko maisto problemomis susiję moksliniai tyrimai atliekami 5 aukštosiose mokyklose: Kauno technologijos universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universitete bei Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (šio centro Žemdirbystės institute ir Sodininkystės ir daržininkystės institute). Visose institucijose yra eksperimentinės bazės, kuriose sudarytos sąlygos mokslo žinias pritaikyti praktiniuose modeliuose. Saugaus ir sveiko maisto tyrimus vykdo apie 500 tyrėjų, iš jų apie 290 mokslininkų. 2005-2010 m. laikotarpiu jie paskelbė ISI sąraše esančiuose žurnaluose daugiau kaip tūkstantį mokslinių publikacijų, tame tarpe, iki šių metų ISI WOS sąrašo žurnaluose – daugiau kaip du šimtus aštuoniasdešimt, įregistravo 17 tarptautinių patentų ir patentinių paraiškų, į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įrašė 10 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto sukurtų augalų veislių, kurios prilyginamos patentams, vykdė per pustrečio šimto ūkio subjektų bei apie keturis šimtus ministerijų ir kitų institucijų užsakytus mokslo tyrimo projektus. Lietuvos mokslininkai sėkmingai integravosi į tarptautinę žemės ūkio ir maisto mokslo bei technologijų srities veiklą, aktyviai dalyvaudami apie šimte tarptautinių BP, Eurekos, COST ir kitų europinių ir Šiaurės šalių programų projektų veiklose. Šie duomenys rodo, kad Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio mokslininkų kolektyvų, vykdančių tyrimus žemės ūkio produktų bei maisto mokslo ir technologijų srityse, ir tai sudaro puikias prielaidas sėkmingam Programos vykdymui.
18. Iki šiol Lietuvoje nebuvo nacionalinės mokslinių tyrimų programos, kurioje būtų gauta naujų mokslo žinių, reikalingų naujų saugių, aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktų, atitinkančių sveikos mitybos principus, konkurencingų vidaus ir užsienio rinkose kūrimui. Šiuo požiūriu Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES šalių. Įvairiose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atliekami maisto saugos ir kokybės tyrimai, esant dabartiniam nepakankamam mokslo finansavimui, negali išspręsti iškylančių problemų ir šalies strateginių uždavinių, prisidėti prie kylančių grėsmių išvengimo ar jų sumažinimo. Išvardintoms problemoms spręsti Lietuvoje būtina vykdyti maisto mokslo tyrimus, orientuotus į visuomenės poreikius, naujų maisto produktų kūrimą bei esamų kokybės ir saugos gerinimą, vartotojų sveikatos ir gerovės užtikrinimą. Būtina sukurti prielaidas funkcionaliųjų maisto produktų gamybos technologijoms ruošti, racionaliai naudojant vietines žaliavas ir saugiai pateikiant produktus vartotojams. Tai teigiamai veiktų visuomenės sveikatą: būtų sudarytos prielaidos ne tik susirgimų, bet ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimui, Lietuvos gyventojų aktyvaus gyvenimo trukmės ilgėjimui, būtų pasiektas teigiamas efektas šalies ekonomikai ir socialinei aplinkai. Tam būtina sutelkti Lietuvos mokslininkų pajėgas, apjungiant mokslinius tyrimus, vykdomus visame maisto sektoriuje, nuo gyvulininkystės, augalininkystės, jų produkcijos gavimo ir saugojimo, transportavimo ir perdirbimo technologijų iki natūralių maisto priedų bei padidintos biologinės vertės maisto komponentų technologijų ir maisto biotechnologijų procesų.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
19. Programos tikslas – gauti ir susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas kurti metodus ir pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams, atitinkantiems sveikos mitybos principus, konkurencingiems vidaus ir užsienio rinkose; parengti teorinius pagrindus funkcionaliųjų maisto produktų gamybos technologijoms ruošti, racionaliai naudojant vietines žaliavas ir saugiai pateikiant produktus vartotojams. Programos tikslui pasiekti bus sprendžiami šie du uždaviniai:
19.1. ištirti ir nustatyti biologiškai vertingų ir kenksmingų medžiagų pokyčius auginant augalus ir gyvūnus maistui, laikant ir apdorojant žemės ūkio maisto žaliavas, kurti maisto žaliavų kokybę ir saugą didinančių technologijų prototipus;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ TURINYS
20. Numatomos keturios Programos įgyvendinimo priemonės, kurios pateikiamos žemiau: pirmoji ir antroji priemonės – pirmojo programos uždavinio sprendimui, trečioji ir ketvirtojo – antrojo programos uždavinio sprendimui:
20.1. pirma priemonė – ištirti augaluose ir gyvūnuose, vartojamuose maistui, bei žemės ūkio produktuose vykstančius biologiškai aktyvių komponentų kitimus, nustatyti besikeičiančiomis Lietuvos agroklimatinėmis sąlygoms tinkamiausias auginimo technologijas ir veisles, išsiskiriančias produktyvumu, biologine verte bei kokybės parametrais. Šios priemonės įgyvendinimui reikia ištirti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką biologiškai vertingų arba kenksmingų medžiagų biosintezei, kaupimuisi ir metabolizmui gyvūninės bei augalinės kilmės žemės ūkio produktuose. Turi būti ištirta Lietuvos agroklimatinių sąlygų, įvertinant ir galimus klimato pokyčius, bei agrotechnologinių elementų (intensyvi, integruota, ekologinė auginimo technologija, atskiri technologiniai elementai ir pan.) įtaka maistui vartojamų augalinės bei gyvūninės kilmės produktų, jų žaliavų aukščiau minėtiems biocheminiams parametrams. Tyrimų tikslas – įtakoti maksimalų kaupimąsi komponentų, turinčių teigiamą poveikį žmonių sveikatai, ir minimalų – kenksmingųjų. Turi būti tiriami veiksniai, kurie apsprendžia maisto produktų gamybai auginamų augalų ir gyvūnų veislių produktyvumą; veiksniai ir procesai, įtakojantys produktų biocheminę sudėtį, kokybę, saugą ir mitybinę vertę; kuriamos ir biotechnologinėmis priemonėmis įvertinamos bei atrenkamos gyvūnų ir žemės ūkyje auginamų augalų veislės, tinkamiausios Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms, išsiskiriančios produktyvumu bei aukštais kokybės rodikliais. Bus rengiamos moksliškai pagrįstos rekomendacijos ir technologijų prototipai biologiškai vertingų, išskirtinės kokybės bei saugesnių žemės ūkio produktų paruošimui, atliekamas jų maistinės vertės įvertinimas;
20.2. antra priemonė – atlikti Lietuvai svarbių ir perspektyvių maisto produktų, jų žaliavų kokybės ir saugos tyrimus, identifikuojant biologiškai vertingus arba žalingus junginius, bei įvertinant efektyvių auginimo, laikymo ir apdorojimo būdų įtaką žemės ūkio produktų sudėčiai ir saugai. Šios priemonės įgyvendinimui būtina atlikti išsamius Lietuvai svarbių tradicinių ir perspektyvių netradicinių maisto žaliavų tyrimus, nustatyti jų cheminę sudėtį ir mikrobiologines savybes, identifikuoti biologiškai vertingus arba žalingus junginius, modeliuoti pirminės žemės ūkio produkcijos įvairius laikymo būdus ir optimizuoti laikymo sąlygas, nustatyti jų įtaką produktų kokybei bei saugai. Bus tiriami biologiškai vertingų organinių ir mineralinių maisto medžiagų, vitaminų, reikalingų žmogaus organizmo normaliam funkcionavimui, biocheminiai bei mikrobiologiniai procesai, vykstantys maisto žaliavose pirminio apdorojimo ir laikymo metu. Nagrinėjami žaliavose vykstančių nepageidaujamų medžiagų kaupimosi, senėjimo procesų prevencijos metodai, siekiant žemės ūkio maisto produktuose sumažinti nepageidautinų, žalingų žmogui medžiagų ar mikro- ir kitų organizmų kiekius (pvz., bakterijų, vabzdžių, grybų, jų gyvybinės veiklos produktų: mikotoksinų, biogeninių aminų, ir kt.), išsaugoti biologiškai aktyvias medžiagas. Siekiant moksliškai pagrįsti bioaktyvių maisto komponentų poveikį organizmui bus tiriama jų įtaka eksperimentiniams gyvūnams ir jų ląstelėms. Kuriami metodai, kurių pagalba maisto žaliavose bus naikinami patogeniniai arba gedimą sukeliantys bei skatinantys organizmai. Įvertinti veiksniai (pvz., klimatinės sąlygos), turintys įtakos žaliavų biocheminei sudėčiai, dėl kurios gali keistis biocheminiai procesai laikymo metu. Lygiagrečiai bus plėtojami šiuolaikiškų, efektyvių ir tausojančių aplinką mikrobiologinės saugos būdų bei medžiagų, užtikrinančių maisto žaliavų saugą, ilgus vartojimo terminus, nesumažinus jų kokybės, mitybinės vertės ar funkcionalumo indekso, tyrimai. Bus sukurtos mokslinės prielaidos necheminiams, maisto žaliavų apdorojimo ir saugojimo būdams kurti, pavyzdžiui, naudojant spindulinę energiją. Bus vykdomi žemės ūkio žaliavų, produktų ir iš jų išskirtų funkcionaliųjų komponentų apdorojimo būdų (dehidratacija, smulkinimas iki mikro- ir nanodalelių, antimikrobinis apdorojimas, maisto medžiagų ir jų komponentų imobilizavimas į biopolimerines matricas per polikompleksus, specialusis pakavimas ir pan.) tyrimai, įvertinama jų įtaka medžiagų biocheminei sudėčiai, svarbiems fizikiniams parametrams ir saugai. Sukaupta tyrimų medžiaga bus naudojama kuriant maisto žaliavų kokybę ir saugą didinančių technologijų prototipus;
20.3. trečia priemonė – atlikti išsamius potencialių funkcionaliųjų komponentų maisto matricose tyrimus, įvertinant jų antioksidacines, antimikrobines, antimutagenines ir kitas savybes, lemiančias maisto su šiais komponentais funkcionalumą, padidintą saugą ir biologinę vertę. Šios priemonės įgyvendinimui reikia ištirti maisto produktų funkcionalumą didinančias gamtines, biologiškai vertingas medžiagas. Dažniausiai jos yra antrinio metabolizmo produktai, kurių sudėtis labai priklauso nuo genetinių augalinės ir gyvūninės žaliavos savybių, jų auginimo sąlygų ir taikomų technologinių priemonių. Įgyvendinant šią priemonę planuojama, išskirti ir identifikuoti perspektyvius antrinius metabolitus, nustatyti jų chemines savybes ir kiekius žaliavoje. Numatoma įvertinti chemiškai apibūdintų antrinio metabolizmo produktų antioksidacines savybes įvairiose modelinėse ir realiose maisto sistemose ir įvertinti jų panaudojimo galimybes žalingų maisto komponentų poveikiui minimizuoti, siekiant išvengti sveikatai kenksmingų junginių susidarymo ar kaupimosi. Be to, bus ištirtos galimybės pakeisti sintetinius maisto priedus gamtiniais antioksidantais bei kitos paskirties medžiagomis; išnaudoti įvairios kilmės žaliavų perdirbimo šalutinius produktus kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinį, siekiant jas panaudoti maisto komponentų bei priedų sudėtyje ir taip padidinti tokių medžiagų naudojimo efektyvumą. Tęsiant tokio pobūdžio darbus, bus išsamiai ištirtos paminėtų antrinio metabolizmo produktų antimikrobinės savybės, testuojant įvairias patogeniškų ir gedimo bakterijų, mielių ir pelėsinių grybų kultūras, bus nustatytas šių medžiagų efektyvumas maisto saugai, bei galimas baktericidinis poveikis. Siekiant visapusiškai įvertinti funkcionaliųjų maisto komponentų saugos aspektus, planuojama išsamiai ištirti galimas antrinio metabolizmo produktų antimutagenines savybes, genotoksiškumą ir citotoksiškumą, taikant tiek in vitro, tiek ir in vivo metodus. Bus atliekamas antrinio metabolizmo produktų galimo poveikio žmogaus organizmui preliminarus įvertinimas;
20.4. ketvirta priemonė – ištirti maisto komponentų pokyčius perdirbant maisto žaliavas ir laikant maisto produktus, kai taikomos bio- ir nanotechnologijos, pažangiausi maisto inžinerijos metodai; sukurti didesnės biologinės vertės, saugesnių ir stabilesnių maisto produktų technologijų prototipus. Šios priemonės įgyvendinimui būtina ištirti ir nustatyti maisto komponentų funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius jų pokyčius, vykstančius maiste technologinių procesų ir saugojimo metu, sukuriant maisto produktų kompozicijas su mažesniu negu tradiciniuose maisto produktuose druskos, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio bei didesniu ląstelienos, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekiu. Technologiniu požiūriu tradicinio maisto komponentai produktuose atlieka konservavimo, struktūros ir skonio formavimo funkcijas, todėl sumažinus jų kiekį šias funkcijas bus siekiama užtikrinti efektyvesnėmis maisto produktų gamybos, pakavimo bei laikymo priemonėmis, pritaikant maisto inžinerijos bei nanomedžiagų mokslo principus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tradicinių, populiarių Lietuvos vartotojų tarpe maisto produktų technologijų tobulinimui, siekiant galimai teigiamo produktų poveikio vartotojų sveikatai, tuo pat metu išlaikant jų vartotojiškas savybes. Didinant maisto produktų stabilumą bei pajėgumą efektyviai pernešti biologiškai aktyvias maisto medžiagas, o taip pat jų pasisavinamumą žmogaus organizme, bus kuriamos modelinės multifazinės emulsijų, gelių, plėvelių pavidalo ir kitos sistemos, naudojamos nanomedžiagos, patikrinamas jų efektyvumas realiose maisto produktų kompozicijose. Siekiant prailginti pagaminto produkto vartojimo trukmę bei užtikrinti jo kokybę ir saugą, nepadarant žalos aplinkai, bus kuriamos naujos kartos pakavimo medžiagos naudojant biopolimerus, jų modifikacijos produktus ir nanotechnologijas, „pagerintos“, „protingos“, „išmanios“ pakuotės, jų gamybos technologijų prototipai. Bus atliekami tyrimai kuriant efektyvius, necheminius, tausojančius aplinką ir žmogų, ekonomiškai pateisinamus antibakterinius poveikius, tyrinėjamos gamtinių medžiagų kompozicijos ir priemonės pavojingų, kenksmingų mikroorganizmų nukenksminimui tiek maisto matricose, tiek ant įvairių paviršių, kurias bus galima naudoti vietoj šiuo metu naudojamų maisto gamyboje terminio apdorojimo procesų, dedamų sintetinių konservantų ir stabilizuojančių medžiagų. Naudojant priešakinius maisto inžinerijos, bio- ir nanotechnologijų metodus, bus kuriami didesnės biologinės vertės, saugesnių ir stabilesnių maisto produktų, skirtų atskiroms vartotojų grupėms, gamybos technologijų prototipai.
V. PROGRAMOS IR JOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO ETAPAI IR LĖŠOS
21. Programa įgyvendinama 2011–2015 metais. Programos įgyvendinimo priemonių etapai, lėšos ir terminai pateikti priede.
VI. NUMATOMI REZULTATAI, JŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
23. Sėkmingai įvykdžius pirmojo uždavinio priemones, bus:
23.1. sudarytos moksliškai pagrįstos prielaidos biologiškai aktyvių maisto komponentų biosintezės efektyvumui ir jų kiekiui didinti; bus parengta arba atrinktos Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms tinkamiausių augalų bei gyvūnų veislės, išsiskiriančių produktyvumu ir išskirtiniais kokybės parametrais, kūrimui arba tobulinimui;
23.2. atlikus išsamius Lietuvai svarbių tradicinių ir perspektyvių maisto žaliavų komponentų tyrimus, bus įvertinta jų cheminė sudėtis, mikrobiologinės savybės, identifikuoti biologiškai vertingi arba kenksmingi junginiai, nustatytas jų aktyvumas ir stabilumas;
23.3. sukūrus pirminės žemės ūkio produkcijos įvairių laikymo būdų modelius bus optimizuotos laikymo sąlygos – nustatyta jų įtaka produktų kokybei bei saugai, parengtos praktinės rekomendacijos, technologijų prototipai, įvertinti žemės ūkio produktų apdorojimo būdai pagal jų kokybės rodiklius ir svarbą maisto saugai ir mitybinei vertei.
24. Sėkmingai įvykdžius antrojo uždavinio priemones, bus:
24.1. identifikuoti ir visapusiškai ištirti perspektyvūs maisto žaliavų antriniai metabolizmo produktai, sukurtos prielaidos sintetinių maisto priedų pakeitimui gamtiniais junginiais; bus išaiškintos šių medžiagų pritaikymo maisto saugos didinimui galimybės bei nustatytas jų galimas baktericidinis poveikis; atlikta antrinio metabolizmo produktų galimo poveikio žmogaus organizmui prognozė;
24.2. parengtos modelinės multifazinės emulsijų, gelių, plėvelių pavidalo sistemos ir patikrintos jų pritaikymo galimybės realiose maisto produktų kompozicijose, siekiant padidinti maisto produktų stabilumą, pagerinti juslines savybes bei pajėgumą efektyviai pernešti biologiškai aktyvias maisto medžiagas;
24.3. sukurtos daugiafunkcinės didesnės pridėtinės vertės pakuotės, jų gamybos technologijų prototipai, tam naudojant gamtinius polisacharidus ir jų modifikacijos produktus; įvertinta maisto, pakavimo medžiagų ir aplinkos tarpusavio sąveika;
24.4. pateikti efektyvūs, necheminiai, tausojantys aplinką ir žmogų, ekonomiškai pateisinami antibakterinio poveikio būdai, skirti žalingų ir kenksmingų mikroorganizmų nukenksminimui tiek maisto matricose, tiek ant įvairių paviršių; sukurtos prielaidos šių būdų taikymui vietoj maisto gamyboje naudojamų terminio apdorojimo procesų, dedamų sintetinių konservantų;
25. Programos vertinimo kriterijai:
25.1. Programos tematika paskelbti straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“. Planuojama ne mažiau kaip 90 mokslinių straipsnių. Publikuojant gautus rezultatus, turi būti nurodomas projekto akronimas ir numeris;
25.3. Programoje dalyvaujančių magistrantų, doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičius (ne mažiau kaip 40 magistrantų, doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų);
25.4. inovatyvių metodikų, technologijų prototipų, praktinių rekomendacijų ir patentinių paraiškų skaičius (ne mažiau kaip 15);
26. Programos tyrimų rezultate gautos pamatinės žinios ir informacija bus naudojama:
26.1. šalies valdymo institucijoms Valstybinės maisto ir mitybos strategijos priemonių plano papildymui ir išplėtimui dėl naujų, saugių, aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktų, atitinkančių sveikos mitybos principus, kūrimo bei gamybos Lietuvoje;
26.2. maisto sektoriaus verslui (per maisto ūkio klasterius) – rekomendacijos dėl perspektyvių netradicinių maisto žaliavų panaudojimo funkcionalaus maisto produktų gamybai; (per asociacijas) – nekomercinė informacija įmonių ITP apie potencialias inovacijas;
26.3 žemės ūkio verslui – rekomendacijos dėl tinkamiausių Lietuvos klimato sąlygoms, išsiskiriančių produktyvumu ir aukštos kokybės rodikliais, žemės ūkio augalų ir gyvūnų auginimo ir žaliavos maisto pramonei ruošimo;
26.4. visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms – siūlymai kaip išvystyti efektyvesnes mitybos strategijas, kurios užtikrintų žmogaus gerą sveikatos būseną ir pašalintų ar bent nutolintų su netinkama mityba susijusių ligų pasireiškimą;
26.5. vidurinio ugdymo bendrųjų programų „Technologija“, „Biologija“, „Kūno kultūra“ „Žmogaus sauga ir sveikata“ vykdytojams kaip spaudiniai, metodinė ir vaizdinė medžiaga sveiko maisto problematikoje;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Programą administruoja Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi Nacionalinių mokslo programų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 731 (Žin., 2008, Nr. 85-3382; 2009, Nr. 157-7086).
28. Programos mokslinių tyrimų projektams ir kitoms veikloms, nurodytoms Programos priemonių plane, atlikti rengiami konkursai. Programos priemonių vykdytojai – Lietuvos mokslo taryba ir jos atrinktos mokslo ir studijų institucijos bei mokslininkų vadovaujamos tyrėjų grupės.
29. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos mokslo taryba. Už Programoje numatytus tyrimus atsiskaitoma kasmet. Programos vykdymo grupė ir Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komitetas kasmet pateikia Programos metinę ataskaitą ir rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms suinteresuotoms ministerijoms ir valstybės institucijoms pagal kompetenciją. Programos tyrimų rezultatus skelbia masinės informacijos priemonėse ir mokslinėse konferencijose. Informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus Lietuvos mokslo taryba pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo metinėse veiklos ataskaitose.
Nacionalinės mokslo programos
„Sveikas ir saugus maistas“ priedas
NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „SVEIKAS IR SAUGUS MAISTAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Programos uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Finansavimo šaltinis |
|||||
| 2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
2014 metais |
2015 metais |
iš viso |
|||||
| 1. Ištirti ir nustatyti biologiškai vertingų ir kenksmingų medžiagų pokyčius auginant augalus ir gyvūnus maistui, laikant ir apdorojant žemės ūkio maisto žaliavas, kurti maisto žaliavų kokybę ir saugą didinančių technologijų prototipus |
1.1. Ištirti augaluose ir gyvūnuose, vartojamuose maistui, bei žemės ūkio produktuose vykstančius biologiškai aktyvių komponentų kitimus, nustatyti besikeičiančiomis Lietuvos agroklimatinėmis sąlygoms tinkamiausias auginimo technologijas ir veisles, išsiskiriančias produktyvumu, biologine verte bei kokybės parametrais. 1.2. Atlikti Lietuvai svarbių ir perspektyvių maisto produktų, jų žaliavų kokybės ir saugos tyrimus, identifikuojant biologiškai vertingus arba žalingus junginius, bei įvertinant efektyvių auginimo, laikymo ir apdorojimo būdų įtaką žemės ūkio produktų sudėčiai ir saugai. |
2011–2015 metai |
Lietuvos mokslo taryba |
1500 |
1500 |
2000 |
2250 |
2750 |
10 000 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
| 2. Ištirti ir įvertinti maisto komponentus cheminiu, biologiniu, toksikologiniu bei jų įtakos maisto matricoms požiūriais, kuriant padidintos biologinės vertės ir saugesnius maisto produktus |
2.1. Atlikti išsamius potencialių funkcionaliųjų komponentų maisto matricose tyrimus, įvertinant jų antioksidacines, antimikrobines, antimutagenines ir kitas savybes, lemiančias maisto su šiais komponentais funkcionalumą, padidintą saugą ir biologinę vertę. 2.2. Ištirti maisto komponentų pokyčius perdirbant maisto žaliavas ir laikant maisto produktus, kai taikomos bio- ir nanotechnologijos, pažangiausi maisto inžinerijos metodai; sukurti didesnės biologinės vertės, saugesnių ir stabilesnių maisto produktų technologijų prototipus. |
2011–2015 metai |
Lietuvos mokslo taryba |
1500 |
2000 |
2250 |
2250 |
2000 |
10 000 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
|
Iš viso programai |
|
|
3000 |
3500 |
4250 |
4500 |
4750 |
20 000 |
|