APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE, PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS, VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO (ATVIROJE JŪROJE) BEI UŽKREČIAMŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2006 m. liepos 13 d. Nr. V-70

Vilnius

Vadovaudamasis Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-464 „Dėl komisijos aplinkos monitoringo metodinių reikalavimų projektui įvertinti sudarymo ir įgaliojimų suteikimo“, 3.2 punktu, Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Žin., 2004, Nr. 115-4310), 10.5 punktu,

tvirtinu pridedamus:

1. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

2. Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

3. Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo (atviroje jūroje) valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

4. Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus.

DIREKTORIUS                                                                                           LIUTAURAS STOŠKUS

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimų metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi nustatyti teršalų lygį žuvyse.

2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomi saugos rodikliai žuvyse vidaus vandenyse.

3. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos vykdymo 2005 metais“.

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

4. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų (Cs-137 ir Sr-90) tyrimų žuvyse vietų skaičius parenkamas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, stebėjimo (žvejybos) vietos privalomai suderinamos su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis.

III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

5. Ėminių surinkimas vykdomas vietose, kurių skaičius nustatytas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, bei privalomai suderintose su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis. Stebimi objektai pasirenkami vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu atitinkamose stebėjimo vietose stebimų objektų sąrašu.

IV. MATUOJAMI PARAMETRAI

6. Matuojami šie parametrai:

Eil. Nr.	Pavadinimas	Žuvų kiekis	Dokumentas	Žuvų rūšių pavadinimai
1.	Sunkieji metalai	5 vnt.	KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams	Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)
2.	Pesticidų liekanos ir PCB	5 vnt.	KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams	Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)
3.	Radionuklidai Cs-137 ir Sr-90	3 vnt.	KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.	Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)

V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA

7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

8. Ėminių registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

9. Ėminių konservavimas, transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

10. Bandinių paruošimas ir analizė vykdoma vadovaujantis šiais šaltiniais:

10.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus:

10.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);

10.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;

10.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus:

10.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;

10.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;

10.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;

10.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;

10.3. atliekant radionuklidų tyrimus:

10.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;

10.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;

10.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;

10.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.

IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio), pesticidų, PCB ir radionuklidų tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.

X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis:

12.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus:

12.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);

12.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;

12.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus:

12.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;

12.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;

12.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;

12.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;

12.3. atliekant radionuklidų tyrimus:

12.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;

12.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;

12.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;

12.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.

______________

Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų

likučių ir polichlorintų bifenilų bei

radionuklidų žuvyse valstybinio

monitoringo metodinių reikalavimų

priedas

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS

Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.

Eil. Nr.	Programos vykdymo laikas		Vandens telkinio pavadinimas	Monitoringo vietos pavadinimas		Monitoringo vietos koordinatės				Vandens telkinio tipas	Dominuojančios žuvų rūšys
						X		Y
1		2	3		5		6		7	8	9
1		Balandis	Neris		žemiau Nemenčinės		588004		6080800	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
2					žemiau Vilniaus		569789		6061398	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
3					žemiau Jonavos		515000		6102850	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
4					Kauno santaka		496139		6091431	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
5			Žeimena		žemiau Švenčionėlių		625946		6113037	L 5 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
6					žemiau Pabradės		609618		6092982	L 5 tipas	Kuoja, gružlys, lašiša
7			Nevėžis		žemiau Panevėžio		515073		6177935	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
8					žemiau Krekenavos		505016		6154004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
9					žemiau Kėdainių		496803		6123481	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
10					žemiau Babtų		487453		6093254	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
11			Šešupė		Lietuvos–Kaliningrado pasienis		418418		6092649	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis
12					Lietuvos–Lenkijos pasienis		439100		6024804	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
13			Šelmenta		Lietuvos–Lenkijos pasienis		439652		6024268	K 2 tipas	Kuoja, gružlys
14			Drūkšiai		Zarasų, Ignalinos r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
15			Lūšiai		Zarasų, Ignalinos r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, seliava, stinta
16			Dringis		Zarasų, Ignalinos r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
17			Baluošas		Zarasų, Ignalinos r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
18			Kretuonas		Švenčionių r.					starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
19			Žeimenis		Švenčionių r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
20			Kertuojai		Švenčionių r.					starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
21		Gegužė	Šventoji		žemiau Užpalių		598607		6166867	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
22					žemiau Anykščių		567004		6151020	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
23					žemiau Kavarsko		557600		6137500	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
24					žemiau Ukmergės		546279		6120720	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
25			Minija		žemiau Žarėnų		386680		6191007	7 tipas	Kuoja, upėtakis
26					žemiau Kartenos		340008		6200016	7 tipas	Kuoja, upėtakis
27					žemiau Gargždų		334872		6173738	7 tipas	Kuoja, šlakys, žiobris
28			Šešupė		žemiau Marijampolės		460294		6053099	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
29					žemiau Pilviškių		445760		6066240	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
30					žemiau Kudirkos Naumiesčio		426898		6073060	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, karšis
31			Venta		žemiau Kuršėnų		431822		6210378	K 6 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
32					žemiau Ventos		415170		6231230	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
33					Mažeikių		390857		6252886	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
34			Skroblus		žemiau Dubininkų		518320		5996561	L 3 tipas	Upėtakis, strepetys
35			Didžiulis (Daugai)		Alytaus r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
36			Obelija		Alytaus r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
37			Bebrusai		Molėtų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
38			Galuonai		Molėtų r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
39			Lakajai Baltieji		Molėtų r.					stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
40			Asveja		Molėtų, Švenčionių r.					stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
41			Aisetas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
42			Utenas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
43			Tauragnas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
44			Plateliai		Plungės r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
45		Birželio	Nemunas		žemiau Druskininkų		501000		5991000	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
46					aukščiau Druskininkų		497978		5988134	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
47					žemiau Prienų		499524		6056664	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
48					žemiau Piliuonos		509002		6073004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
49					žemiau Kauno		486569		6086656	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
50					žemiau Vilkijos		470002		6101007	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
51					žemiau Jurbarko		409369		6104754	mišrus tipas 7-8	Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
52			Skirvytė		žemiau Rusnės		333402		6131419	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, stinta, karšis
53			Širvinta		žemiau Širvintų		558192		6103933	L, K 5–6	Kuoja, šapalas, žiobris
54			Šušvė		žemiau Grinkiškių		478204		6150003	K4	Kuoja, šapalas, gružlys
55					ties Josvainiais		487562		6126670	K4	Kuoja, šapalas, žiobris
56			Skirvytė		ties Rusne		333402		6131419	mišrus tipas 5–6	Kuoja, karšis, žiobris, lašiša
57			Vištytis		Vilkaviškio r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
58			Sartai		Zarasų, Rokiškio r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, karšis
59			Luodis		Zarasų, Rokiškio r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
60			Dusia		Lazdijų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, stinta
61			Metelys		Lazdijų r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
62			Kuršių marios		Klaipėdos r.					mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
63		Liepos	Merkys		žemiau Valkininkų		541622		6018841	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
64					žemiau Merkinės		512314		6002010	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
65			Jūra		žemiau Kaltanėnų		385880		6136868	L 5 tipas	Kuoja, upėtakis
66					žemiau Tauragės		387808		6121998	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
67					žemiau Vilkyškių		382740		6107000	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
68			Akmena-Danė		žiotyse		319356		6178402	L 5 tipas	Kuoja, šapalas, šlakys
69			Šventoji		žiotyse		522594		6106551	L 5 tipas	Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša
70			Drūkšiai		Ignalinos, Zarasų r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
71			Lūšiai		Ignalinos, Zarasų r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, seliava, stinta
72			Dringis		Ignalinos, Zarasų r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
73			Baluošas		Ignalinos, Zarasų r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
74		Rugpjūtis	Neris		žemiau Nemenčinės		588004		6080800	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
75					žemiau Vilniaus		569789		6061398	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
76					žemiau Jonavos		515000		6102850	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
77					Kauno santaka		496139		6091431	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
78					ties Buivydžiais		611897		6079280	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
79			Sidabra		Lietuvos–Latvijos pasienis		476241		6245522	K 4 tipas	Kuoja
80			Šešupė		žemiau Marijampolės		460294		6053099	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
81					žemiau Pilviškių		445760		6066240	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
82					Kudirkos Naumiestis		426898		6073060	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, karšis
83			Šušvė		žemiau Grinkiškių		478204		6150003	K4	Kuoja, šapalas, gružlys
84					ties Josvainiais		487562		6126670	K4	Kuoja, šapalas, žiobris
85			Dusia		Lazdijų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, stinta
86			Metelys		Lazdijų r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
87			Bebrusai		Molėtų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
88			Galuonai		Molėtų r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
89			Lakajai Baltieji		Molėtų r.					stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
90			Kauno marios		Kauno r.					mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
91			Galvė		Trakų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
92			Aisetas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
93			Žuvintas		Alytaus r.					lydekinis	Kuoja, ešerys, lydeka, karšis
94			Vištytis		Vilkaviškio r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
95			Drūkšiai		Ignalinos, Zarasų r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
96			Plateliai		Plungės r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
97			Kuršių marios		ties Ventės ragu					mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
98		Rugsėjis	Nemunas		žemiau Druskininkų		501000		5991000	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
99					žemiau Prienų		499524		6056664	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
100					žemiau Piliuonos		509002		6073004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
101					žemiau Kauno		486569		6086656	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
102					žemiau Vilkijos		470002		6101007	mišrus tipas 7-8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
103					žemiau Jurbarko		409369		6104754	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
104					žemiau Rusnės		333402		6131419	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, stinta, karšis
105			Širvinta		žemiau Širvintų		558192		6103933	L, K 5–6	Kuoja, šapalas, žiobris
106			Minija		žemiau Žarėnų		386680		6191007	7 tipas	Kuoja, upėtakis
107					žemiau Kartenos		340008		6200016	7 tipas	Kuoja, upėtakis
108					žemiau Gargždų		334872		6173738	7 tipas	Kuoja, šlakys, žiobris
109			Kertuojai		Švenčionių r.					starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
110			Žeimenis		Švenčionių r.					seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
111			Kretuonas		Švenčionių r.					starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
112			Ai setas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
113			Utenas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
114			Tauragnas		Utenos r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
115			Alnis		Molėtų r.					lydekinis	Kuoja, ešerys, lydeka
116			Balsis		Lazdijų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
117		Spalis	Nevėžis		žemiau Panevėžio		515073		6177935	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
118					žemiau Krekenavos		505016		6154004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
119					žemiau Kėdainių		496803		6123481	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
120					žemiau Babtų		487453		6093254	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
121			Venta		žemiau Kuršėnų		431822		6210378	K 6 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
122					Žemiau Ventos		415170		6231230	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
123					Mažeikių r.		390857		6252886	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
124			Žeimena		žemiau Švenčionėlių		625946		6113037	L 5 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
125					žemiau Pabradės		609618		6092982	L 5 tipas	Kuoja, gružlys, lašiša
126			Mūša		žemiau Kulpės		479245		6217551	K 8 tipas	Kuoja, karosas, aukšlė
127			Asveja		Molėtų, Švenčionių r.					Stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
128			Vištytis		Vilkaviškio r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
129			Sartai		Zarasų, Rokiškio r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, karšis
130			Luodis		Zarasų, Rokiškio r.					Karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
131			Plateliai		Plungės r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
132			Kuršių marios		Klaipėdos r.					mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
133		Lapkritis	Šventoji		žemiau Užpalių		598607		6166867	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
134					žemiau Anykščių		567004		6151020	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
135					žemiau Kavarsko		557600		6137500	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
136					žemiau Ukmergės		546279		6120720	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
137			Merkys		žemiau Valkininkų		541622		6018841	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
138					žemiau Merkinės		512314		6002010	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
139			Jūra		žemiau Kaltanėnų		385880		6136868	L 5 tipas	Kuoja, upėtakis
140					žemiau Tauragės		387808		6121998	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
141					žemiau Vilkyškių		382740		6107000	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
142			Didžiulis (Daugai)		Alytaus r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
143			Obelija		Alytaus r.					karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
144			Galvė		Trakų r.					seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
145			Kauno marios		Kauno r.					mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis

______________

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

I. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

1. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos kelius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliuose“ (Žin., 2003, Nr. 19-835) patvirtintą Saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos kelių sąrašą:

1.1. Neris žemiau Jonavos;

1.2. Neris žemiau Vokės žiočių;

1.3. Šventoji žemiau Širvintos žiočių;

1.4. Širvinta ties žiotimis;

1.5. Siesartis žemiau Vaizgeliškio malūno;

1.6. Vokė žemiau Grigiškių užtvankos;

1.7. Žeimena žemiau Družilių tilto;

1.8. Minija žemiau Gargždų;

1.9. Šyša žemiau Šilutės užtvankos;

1.10. Jūra ties žiotimis;

1.11. Dubysa žemiau Ariogalos;

1.12. Venta žemiau Kuodžių;

1.13. Šventoji žemiau Laukžemis užtvankos;

1.14. Nemunas ties Rusne;

1.15. Nemunas žemiau Kauno HE.

2. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į skirtingo tipo veikiančias žuvų pralaidas:

2.1. Kavarsko užtvanka ant Šventosios – baseinėlių su vertikaliais plyšiais;

2.2. Tauragės užtvanka ant Jūros – šliuzas;

2.3. Belmonto užtvanka ant Vilnios – kanalas su slenksčiais;

2.4. Rokantiškių užtvanka – Denil tipo.

3. Stebėjimai organizuojami atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos pradžią, nuo žemupio kylant link aukštupio, dviem etapais, pavasario ir rudens laikotarpiu.

II. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA

4. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi parinktose nurodytų upių rėvose ir sraunumose, su žvirgždėtu dugnu ir duobėse. X ir Y koordinatės nustatomos GPS pagalba.

5. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi žuvų pralaidose – užtvankų žemutiniame bjefe ir pačiose pralaidose.

5.1. Kavarsko žuvų pralaida buvo pastatyta 2003 m. kairėje užtvankos pusėje ties elektrine. Tipas – gelžbetoniniai baseinėliai su vertikaliu plyšiu. Žuvų tako bendras ilgis – 88,55 m. Žuvų tako vieno baseinėlio ilgis – 3,2 m. Žuvų tako latako plotis – 2,3 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 5,13 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 3,11 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,33 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,093 m. Maksimalus žuvų tako debitas – 1,31 m³/s, minimalus žuvų tako debitas – 0,7 m³/s. Minimalus vandens gylis baseinėlyje – 1,55 m. Maksimalus vandens gylis baseinėlyje – 4,78 m. Dažniausiai naudojamas žuvų takas yra universalaus tipo baseininis žuvų takas su vertikaliomis angomis. Jis sudarytas iš keleto baseinų, einančių paeiliui per kliūtį, t. y. per užtvanką. Baseinėlių sienos turi slenksčius, išpjovas, vertikalias angas, kurios palaiko vandens lygį kiekviename baseine ir srovės debitą žuvų take. Šie baseinai turi dvigubą funkciją:

1) užtikrinti tinkamą vandens, tekančio per žuvitakį, energijos išsisklaidymą;

2) užtikrinti poilsio vietas žuvims. Vandens lygio skirtumas tarp gretimų baseinėlių dažniausiai yra apie 30 cm. Priklausomai nuo žuvų rūšies, kurioms takas skirtas, šis skirtumas gali kisti 10–15%.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Šventoji, monitoringo vieta – Kavarsko užtvanka, koordinatės: X – 6148094, Y – 5369905;

5.2. Tauragės žuvų pralaida pastatyta 1980 m. ant Jūros upės dešinėje užtvankos pusėje. Ji skirta vertingoms praeivėms žuvų rūšims (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) perkelti į aukštutinį užtvankos bjefą. Šliuzo ilgis 26 m, plotis 3 m, aukštis 6 m (ties žemutiniu skydu). Debitas šliuze priklauso nuo viršutinio skydo pakėlimo aukščio. Pastarąjį galima reguliuoti nuo 1 iki 5,8 m³/s. Šliuze įrengta stacionari kilnojama žuvų gaudyklė. 2000 m. atlikta šios pralaidos rekonstrukcija. Aukštutiniame bjefe įrengtas vertikalus slenkstis (šandoras-skydas), leidžiantis reguliuoti vandens debitą šliuze persiliejimo metu. Viršutinėje šliuzo dalyje įtaisytos pertvaros vandens srovei slopinti. Žuvų priviliojimui pagerinti į žuvų pralaidą prie žemutinio skydo apačios pritvirtinti 2 kvadratiniai profiliai, kad skydui nusileidus, jo viduje liktų 1 m ilgio ir 8 cm pločio anga, per kurią praleidžiamas 0,3–0,5 m³/s debitas. Įrengta plieno vamzdžio (d = 630 mm) sifoninė pralaida. Įrengta gaudyklė, leidžianti įvertinti žuvų migracijas per pralaidą.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Jūra, monitoringo vieta – Tauragės užtvanka, koordinatės: X – 6125430, Y – 390536;

5.3. Belmonto akmeninio kanalo su slenksčiais žuvų pralaida pastatyta šalia Belmonto užtvankos, esančios ant Vilnios upės. Skirta daugiausia lašišinėms žuvims, tačiau juo gali pasinaudoti ir kitos žuvys. Ją sudaro 9 slenksčiai, įrengti kas 4 m. Pralaidos ilgis 41 m, plotis, esant normaliam patvenkto vandens lygiui, – 3 m. Minimalus vandens gylis pralaidoje – 0,6 m, vidutinis srovės greitis – 0,34 m/s, maksimalus debitas – 3,48 m³/s.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Belmonto užtvanka, koordinatės: X – 5441123, Y – 2521444;

5.4. Rokantiškių žuvų pralaida pastatyta ant Vilnios upės ties Rokantiškėmis. Ji pradėta eksploatuoti 1998 m. Pralaidos plotis 1 m, aukštis 1,5 m, ilgis per 30 m, nuolydis 20%. Joje įmontuota 31 srovę slopinanti pertvarėlė, viduryje yra 3 m ilgio poilsio baseinėlis. Srovės greitis pralaidoje priklausomai nuo vandens lygio siekia 1,18–1,29 m/s, vidutinis vandens gylis lovyje – 0,7 m. Skydais palaikomas labai mažas viršutinio bjefo vandens lygio svyravimas – būtina sąlyga Denil tipo pralaidoms (1 pav.).

1 pav. Denil tipo žuvų pralaida

Slopinamuose arba Denil tipo žuvų takuose skirtingos konstrukcijos slopintuvai išdėstomi panardinto latako apačioje, arba apačioje ir šonuose. Slopintuvai latake sukuria sraigtines sroves, kurios išsklaido vandens energiją tokiu būdu sumažindamos srovės, prieš kurią žuvis turi kilti, greitį. Vandens tėkmė slopinamuose žuvų takuose yra intensyviau aeruojama ir turbulentiška nei baseininio tipo žuvų takuose.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Rokantiškių užtvanka, koordinatės: X – 6063125, Y – 588962.

III. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

6. LAŠIŠA (Salmo salar(L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Kūnas verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Snukio ilgis lygus trims akies skersmenims. Žiotys galinės. Turi dantis. Žvynai stambūs. Pelekai pilki, nugarinis ir uodeginis tamsesni. Uodeginio peleko užpakalinis kraštas nedaug iškirptas. Virš vidurio linijos yra X ar pusmėnulio formos juodos dėmelės. Raumenys raudoni. Svoris siekia iki 40–45 kg, dažniausiai 4–10 kg. Ilgis iki 1,6 m. Paplitusi Šiaurės Atlante, Baltijos, Baltosios ir Barenco jūros baseinuose. Praeivės, sparčiai augančios žuvys. Neršti migruoja į upių aukštupius. Neršdamos lašišos nesimaitina. Kūnas patamsėja, patinų šonuose ir ant žiaunadangčių atsiranda raudonų ar oranžinių dėmių, apatinis žiomuo užsiriečia į viršų. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Gyvena 8–9 metus, iš jų 2–3 m. upėse. Per gyvenimą neršia iki 4 kartų. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

7. ŠLAKYS (Salmo trutta trutta (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Labai panaši į lašišą žuvis. Nuo pastarosios skiriasi šiek tiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis (snukio ilgis lygus dviem akies skersmenims). Kūno šonuose, aukščiau ir žemiau šoninės linijos, yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Viršutinis žandikaulis pastebimai užeina toliau už vertikalios linijos, pravestos pro užpakalinį akies kraštą. Riebalinis pelekas dažnai su rausvu apvadu. Skirtingai nei lašišos, 3 žiaunadangčio kaulai susijungia viename taške. Uodegos pelekas mažai įpjautas arba visai tiesus. Noragikaulio plokštelė trikampio formos, jos užpakaliniame krašte yra 3–4 pakrypę į šonus dantukai, o ant kotelio yra 1–2 eilės dantų. Žvynai smulkūs. Šlakių raumenys pilkai rožiniai. Ilgis iki 1,2 m, dažniausiai 30–70 cm, svoris – iki 12–13 kg, dažniausiai 0,5–5,0 kg. Paplitęs Šiaurės Atlanto vakarinėje dalyje nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Praeivis. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Pasilikę gyventi upėse, patinai nesiskiria nuo margųjų upėtakių (S., trutta fario). Svarbios verslinės žuvys, anksčiau buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagausėjus ištekliams, Lietuvoje leidžiama verslinė ir pagal licencijas mėgėjiška žvejyba.

8. ŽIOBRIS (Vimba vimba (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – karpžuvės. Šeima – karpinės. Gentis – žiobriai. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai dideli. Nugaros ir pilvo pelekai pilki. Nugaros pelekas aukštas. Analinis, krūtininis ir pilvo pelekai – gelsvi. Uodegos stiebelis iš nugaros ir pilvo pusės briaunotas. Žiotys apatinės, gali išsikišti kaip dumplės į priekį. Ilgis – 30–50 cm, svoris 1–3 kg. Praeivės. Neršti į upes migruoja spalio-lapkričio ir balandžio -gegužės mėn. Jaunikliai upėse gyvena metus, po to migruoja į jūrą. Minta planktonu, suaugusios žuvys – bentosiniais bestuburiais ir dumbliais. Svarbus verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas.

9. NĖGĖ (Lampetra fluviatilis (L.)). Antklasis – bežandžiai. Klasė – apskritažiomeniai. Būrys – nėgės. Šeima – nėginės. Gentis – upinės nėgės. Kūnas ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda, be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Burna piltuvo formos, apvali, apsupta lūpos. Pirmasis nugarinis pelekas žemesnis ir apvalesnis už antrąjį; juos skiria tarpas, kuris prieš nerštą pamažu mažėja, kol išnyksta. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 poros žiauninių angų. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Ilgis – 25–50 cm. Svoris – 80–130 g. Praeivės. Neršti migruoja į Nemuną, į Nerį ir jų intakus. Po neršto žūva.

IV. MATUOJAMI IR STEBIMI PARAMETRAI

10. Reproduktorių gausumo monitoringo metu stebima: biologiniai parametrai – žuvų kiekis, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g.

11. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu stebima:

11.1. biologiniai parametrai – žuvų kiekis, atplaukusių prie pralaidos žuvų skaičius, užkilusių žuvų pralaida žuvų skaičius, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g;

11.2. hidrologiniai parametrai: debitas – m³/s, srovės greitis – m/s, vandens temperatūra, pralaidos debitas – m³/s, srovės greitis pralaidoje – m/s, apatinės patvankos aukštis – m, vandens lygis aukštutiniame bjefe.

V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

12. Monitoringo programos plano vykdymo metodikos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-437 „Dėl migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 112-4109) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-501 „Dėl žuvų išteklių tyrimų metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 131-4748).

13. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra:

13.1. Žuvų, atplaukiančių iki žuvų pralaidos kiekio vertinimas. Atplaukusių kiekvienos rūšies žuvų kiekis gali būti nustatytas ženklinant – prie užtvankos suleidžiama žinomas kiekis ženklintų žuvų ir po 3 valandų šioje vietoje žuvys vėl gaudomos. Visų sugautų paženklintų žuvų kiekis prilyginamas visų esančių prie užtvankos žuvų kiekio santykiui su sugautomis žuvimis. Tokiu atveju galima prie užtvankos esančių visų žuvų kiekį sulyginti su paženklintų žuvų kiekiu: jeigu paleidome 100 paženklintų žiobrių ir vėl gaudydami sugavome taip pat 100 žiobrių, iš kurių 10 yra paženklintų, galime teigti, kad prie užtvankos yra 1000 žiobrių (procento, procentas).

Prie užtvankos atplaukusių žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

N = Np XNa/RC,

kur:

N – prie užtvankos esančių žuvų skaičius;

Np – pirmą kartą sugautų ir paženklintų žuvų skaičius;

Na – antrą kartą sugautų žuvų skaičius;

R – paženklintų žuvų, sugautų antrą kartą, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). Šis metodas taikytinas žuvų kiekio nustatymui ir kitose vietose.

Migruojančių žuvų populiacija žemiau žuvitakio gali būti įvertinta ir apskaičiuojant žuvų, praėjusių žuvitakiu, skaičių:

N = Nn x Np / NmC,

kur:

N – žuvų populiacija žemiau žuvitakio;

Nn – nežymėtų žuvų, praplaukusių žuvitakiu, skaičius;

Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio;

Nm – paženklintų žuvų, įplaukusių į žuvitakį, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinimas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis).

13.2. Praplaukusių per žuvitakį žuvų kiekio nustatymas. Žuvitakio darbo efektyvumas laikomas žuvų, esančių žemutiniame upės bjefe, santykis su praplaukusių žuvų žuvitakiu skaičiumi. Norint įvertinti žuvitakio efektyvumą, būtina nustatyti praėjusių žuvitakiu žuvų kiekį. Atplaukusių iki žuvitakio ir juo praplaukusių žuvų santykis ir parodo žuvitakio efektyvumą. Žuvų tako efektyvumas įvertinamas pagal formulę:

E = 100 x Nm /(NpC),

kur:

E- žuvitakio efektyvumas, išreikštas procentais;

Nm – paženklintų žuvų, praplaukusių žuvitakį, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis);

Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio. Tuomet žuvitakį praėjusios populiacijos dydis Na yra:

Na = E/100 x N.

Sunkiau yra įvertinti ženklinimo efektyvumą (koeficientą C). Jis gali būti nereikšmingas energingoms žuvims (lašišinių šeimos atstovams), tačiau reikšmingas jautrioms žuvims, kada ženklinimas gali pakeisti migracijos elgseną (perpelėms ir kt.) ar gali būti mirties priežastis.

Pralaidą įveikusių žuvų skaičių apskaičiuojant pagal formulę:

Na = (Nst x Tint/Tst) ± Npak,

kur:

Na – pralaidą įveikusios žuvys;

Tint – intensyvios migracijos laikas (jeigu migracija vyksta vienodu intensyvumu visą parą,

Tint = 24 valandos);

Nst – pralaidą įveikusių žuvų kiekis per stebėjimo laiką;

Tst – stebėjimo laikas (valandomis);

Npak – paklaida.

Paklaidos dydis tiesiogiai priklauso nuo tolygių stebėjimo intervalų skaičiaus ir jų trukmės. Kuo didesnis stebėjimo intervalų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, tuo paklaida mažesnė. Korektiškam paklaidos apskaičiavimui būtini eksperimentiniai duomenys. Pačiu paprasčiausiu būdu paklaida gali būti apskaičiuota pagal formulę:

Npak = ± Nst x (Tint/ Tst – 1).

Žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje yra vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų – jis taikomas Skandinavijoje, Vidurio Europoje, taip pat mūsų šalyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų bei sukonstruoti taip, kad būtų galima gaudyti tiek į viršų kylančias, tiek ir žemyn migruojančias žuvis. Ji turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojama intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Neintensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai perskaičiuojami visam migracijos laikui. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu arba naudojant sudėtingesnes tyrimų priemones (radiologines, videoaparatūrą, kurios apibūdinamos toliau).

13.3. Hidrologinių parametrų matavimas žuvų pralaidose. Apatinės patvankos aukštis ir vandens lygis aukštutiniame bjefe (VLAB) žuvų pralaidose nustatomas, atliekant techninę niveliaciją centimetro tikslumu, naudojant geodezinės matuoklės juodas atskaitas. Niveliuojama nuo reperių, kurių aukščiai dažniausiai nurodomi žuvų pralaidų techninių darbo projektų generaliniuose planuose. Po niveliacijos žinomais geodezijos metodais apskaičiuojami nesąryšiai. Vandens lygis aukštutiniame bjefe nustatomas aukščiau žuvų pralaidos slenksčio keteros, suradus tašką, kuriame nėra vandens slūgio. Apatinės patvankos aukštis nustatomas atliekant matavimus iškart už hidraulinio šuolio ribos. Debito nustatymui reikia pamatuoti geometrinį slėgio aukštį – H. Jo pamatavimui reikia nustatyti slenksčio keteros viršaus aukštį, kuris nustatomas išniveliavus slenksčio keteros viršų. Pagal vandens lygio aukštutiniame bjefe aukščio ir slenksčio keteros viršaus aukščio skirtumą apskaičiuojamas geometrinis slėgio aukštis – H. Išmatavus slenksčio plotį b ir nustačius slenksčio debito koeficientą m galima apskaičiuoti vandens debitą ir greitį žuvų pralaidoje.

Žuvų pralaidų hidrologinių parametrų skaičiavimas:

Latakinio pertvarinio slenkstinio ir/ar su paviršine anga žuvitakio:

– praleidžiamasis debitas

čia m – slenksčio ar paviršinės angos debito koeficientas;

b – slenksčio ar paviršinės stačiakampės angos plotis;

g – gravitacijos pagreitis;

H_lj – liejimosi aukštis;

– vidutinis vandens tekėjimo greitis virš slenkstinės pertvaros ar paviršinėje angoje

v @ Q / (bH_lj);

Papildoma informacija:

a) latako bei slopintuvo plotis b = 0,5–1 m; didesnis lašišoms;

b) slopintuvo santykiniai matmenys: b_s = 0,58 b; C = 0,47 b; D = 0,24 b; H = (1,9–2,2) b; P = 0,66 b;

c) trakto nuolydis i = 0,1–0,2; tikslinamas pagal greitį;

d) slopintuvo medžiagos: dažniausiai 8–10 mm storio metalo lakštas; medis ar betonas šiuo atveju elemento storis ~ b/20;

e) santykiniai vandens tekėjimo greičiai: v* = 0,5(h_a/b);

f) santykiniai vandens debitai, kai h_a/b = 0,3–1,2;

g) konkrečių matmenų Denil žuvitakio debitai ir greičiai:

Q = 3,13Q*b^2,5, m³/s;

v = 3,13 v*b^0,5, m/s; v £ v_lei;

i	Santykiniai debitai Q*
0,1	0,32(ha/b) – 0,09
0,15	0,11(ha/b)^2 + 0,15(ha/b) – 0,03
0,2	0,15(ha/b)^2 + 0,13(ha/b) – 0,03

14. Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra, vertinant žuvų išteklius upėse.

14.1. Žuvų išteklių tyrimams upėse Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu naudojamas elektrožūklės aparatas, kurio elektros srovės galingumas vandenyje iki 3000 W, elektrinių impulsų dažnis iki 120 Hz.

14.2. Žuvų išteklių tyrimus atliekant elektrožūklės aparatu, upėse, kurių baseinų plotas yra iki 100 km² (upės plotis iki 10 m), pasirenkami ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, juos atitvėrus statomaisiais tinklaičiais. Priklausomai nuo žuvų gausumo žvejojama 2 ar 3 kartus iš eilės. Du kartus gaudoma tada, kai gaudant antrą kartą sugaunama mažiau kaip 50% pirmą apgaudymą sugautų vienos rūšies žuvų.

14.3. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis. Visos sužvejotos žuvys suskaičiuojamos ir pasveriamos (nustatomas bendras laimikio svoris ir sugautų žuvų skaičius). Žuvys suskirstomos ilgio grupėmis. Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (q) ir išmatuojami ilgiai (L) ir (1). Nustatomas žuvų gausumas N (vnt./ha) ir biomasė B (kg/ha). Lašišinėms žuvims žuvų gausumas ir biomasė nustatoma 100 m².

14.4. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant dviejų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules:

y= c₁²/ c₁- c₂,

V(y) = c₁² c₂²(c₁+ c₂)/(c₁-c₂)⁴,

čia: y – populiacijos dydis (N ar B);

c₁ – pirmojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;

c₂ – antrojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;

V (y) – standartinė paklaida.

14.5. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant trijų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules:

y = 6A²-3AT-T²+T 2 T²+6AT-3A²/18(A-T)

V(y) = y(l-q³)q³/(l-q³)² – (3p)²q²,

čia.:A = 2c₁+c₂;

T = c₁+c₂+c₃;

q = 1-p;

p = 3A-T-2T²+6AT-3A²/2A.

14.6. Žuvų gausumas ir biomasė apskaičiuojama ploto vienetui pagal formulę:

N, B = y/s

čia: s – tyrimo stoties plotas;

y – gausumas arba biomasė ištirtoje stotyje.

14.7. Žuvitakio efektyvumo vertinimo metodika labai priklauso nuo žuvitakio tipo, vandens telkinio ichtiologinių charakteristikų, tyrimų laiko bei turimų galimybių. Jų gali būti keletas. Vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų yra žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų. Gaudyklė turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojamas intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Ne intensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai ekstrapoliuojami į visą migracijos laiką. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu.

14.8. Tyrimų dažnumas ir monitoringo taškų pasirinkimas ne žuvų pralaidose priklauso nuo upės tipo. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, upės – migracijos keliai gali būti suskirstyti į kelias kategorijas:

1 kategorija – pagrindinės tranzitinės upės/migracijos keliai, svarbios visų diadrominių ir potamodrominių rūšių reprodukcijai bei reprodukcinėms migracijoms. Tai – didžiosios Lietuvos upės, tokios kaip Nemunas, Neris, Šventoji, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Merkys ir kt., kuriomis į nerštavietes migruoja (ar praeityje, iki užtvankų pastatymo migravo) bei neršia visos tolimais atstumais migruojančios diadrominės (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) bei potamodrominės (ūsorius, salatis, kiršlys, upėtakis, skersnukis) rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, saugomos pagal Europos rūšių ir buveinių direktyvą ar Berno konvenciją.

2 kategorija – upės, lašišinių žuvų migracijos keliai ir nerštavietės. Šioms upėms būdingas didesnis vagos nuolydis, žemesnė vandens temperatūra vasaros metu, taip pat mažesnis baseino plotas/upės ilgis. Tai – dauguma 1-os kategorijos upių mažųjų intakų, kuriose neršia šlakiai, upėtakiai, gyvena Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomos mažosios nėgės, kūjagalviai. Dėl specifinių ekologinių sąlygų kitos diadrominės rūšys – lašiša, žiobris, upinė nėgė į šios kategorijos upes užklysta retai. Taip pat čia nėra ir stambiųjų potamodrominių rūšių – ūsorių, salačių, skersnukių ir kt.

3 kategorija – mažesnio vagos nuolydžio ir/ar aukštesnės vandens temperatūros upės, dėl specifinių sąlygų netinkamos lašišinių žuvų gyvensenai bei reprodukcijai. Šiomis upėmis iš jūros migruoja bei jų baseinuose neršia žiobriai, upinės nėgės, taip pat gyvena salačiai, kai kuriose jų – ūsoriai bei kitos, smulkesnės saugomos rūšys (srovinė aukšlė, kartuolė, kirtiklis). Šiai kategorijai priskirtinos Šiaurės Lietuvos upių – Mūšos, Lėvens, Nemunėlio baseinai, taip pat Vidurio Lietuvos žemuma tekantis Nevėžis, Užnemunės žemuma tekanti Šešupė.

4 kategorija – upės, kuriose diadrominės žuvys bei dauguma reofilinių potamodrominių žuvų rūšių dėl natūralių priežasčių negyvena, tačiau jos yra svarbios Berno konvencijos, Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomų rūšių egzistencijai.

14.9. 1 tipo (tranzitinėse) upėse stebėjimai atliekami 1 kartą per mėnesį ne žuvų migracijos ir neršto metu ir 2 kartus per mėnesį žuvų migracijos ir neršto metu. 2 ir 3 kategorijos upėse monitoringas vykdomas tik žuvų migracijos ir neršto metu priklausomai nuo migracijos ir neršto intensyvumo vienodais laiko tarpais, bet ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. 4 kategorijos upėse tyrimai vykdomi tik žuvų migracijos ir neršto metu, tačiau gali būti retesni, negu 2 ir 3 kategorijos upėse, bet ne retesni kaip 1 kartas per mėnesį.

14.10. Žuvitakiuose intensyvios migracijos metu stebėjimai turi būti vykdomi ne rečiau kaip kartą per parą, ekstensyvios migracijos metu – 1 kartą kas 4–5 paras. Periodiškumas gali būti keičiamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir migruojančios populiacijos dydį.

14.11. Didelėse upėse tyrimui pasirenkamų upių ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, kuriose žvejojama 1–3 kartus iš eilės, kas 45 min. visame ruože. Sugautos žuvys suskirstomos pagal rūšis, išmatuojant visų individų ilgį (L ir l, cm) ir svorį (Q, g).

14.12. Žuvų žymėjimas atliekamas žymėjimo pistoletu, žymeklį įvedant į šoną, nugarinio peleko pagrindo užpakalinę dalį.

14.13. Sugauta žuvis paleidžiama.

VI. DUOMENŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

15. Duomenys apie sugautų žuvų tiriamus parametrus registruojami lauko žurnale.

VII. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

16. Stebėjimus (gaudymus) atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.

______________

Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo

metodinių reikalavimų

priedas

BIBLIOGRAFIJA

1. Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003. Aplinkos ministerija, 2003.

2. A. Dumbrauskas, P. Punys. Hidrometrijos-hidrologijos mokomosios praktikos metodiniai patarimai. Kaunas – Akademija, 2003.

3. K. Dabužinskas. Hidraulika. Vilnius, 1984.

4. A. Kontautas, K. Matiukas, T. Ruginis, N. Nika. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. KU. Klaipėda, 2004.

5. V. Kesminas, T. Virbickas. V. Pliūraitė, A. Steponėnas, K. Skrupskelis. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. VU Ekologijos institutas. Vilnius, 2004.

6. V. Kesminas. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo metodikos parengimas. Lietuvos hidrobiologų draugija. Vilnius, 2004.

7. Jonas Pašukoms. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo programų parengimas. LVŽŽTC 2005 m. ataskaita.

______________

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINIO MONITORINGO (ATVIROJE JŪROJE) METODINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tikslas – žuvų bendrijų kiekybinių ir kokybinių pokyčių, sąlygojamų antropogeninių veiksnių, tyrimai bei neigiamų efektų mažinimo būdų paieška.

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

2. Ichtiologinis monitoringas vykdomas labiausiai ekologiniu požiūriu jautriose Baltijos jūros LEZ dalyse:

2.1. Būtingės naftos terminalo poveikio zona;

2.2. rajone, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba;

2.3. ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija;

2.4. grunto sąvartyno vieta.

III. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA

3. Būtingės naftos terminalo poveikio zona. Šioje vietoje numatyta monitorinio tralavimo trasa, kurios pradžios koordinatės yra: platuma 55°53,5“ N, ilguma – 20°48“ E, gylis – 43 m, gylio variacija – 42–44 m, kursas – 275°.

4. Rajonas, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°50,0“ N, ilguma – 20°30,0“ E, gylis – 61 m, gylio variacijos – 61–62 m, kursas – 240°.

5. Ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija. Šiame rajone egzistuoja potenciali vandens užteršimo naftos produktais galimybė susijusi su pradėtu eksploatuoti naftos telkiniu D-6. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°30,0“ N, ilguma – 20°38,0“ E, gylis – 64 m, gylio variacijos – 63-65 m, kursas – 130°.

6. Grunto sąvartyno vieta. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°38,0“ N, ilguma – 20°42,0“ E, gylis – 45 m, gylio variacijos – 45–48 m, kursas – 175°.

7. Visos parinktos monitorinių tralavimų trasos yra netoli Jūrinių tyrimo centro hidrologinio monitoringo stočių (stotys 2c,46a,20a,6b), (Jūrinių tyrimų centras, 1998).

IV. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

8. Tyrimų objektai – pagrindinės verslinės Baltijos jūros LEZ žuvų rūšys:

8.1. Menkės. Pagrindinis Lietuvos žvejų verslo objektas, garantuojantis didžiąją dalį visų pajamų. 2004 metais šių žuvų laimikiai sudarė 26,84% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės. Klaipėdos sekluma yra viena pagrindinių menkių jauniklių atsiganymo vietų, o nuo 1996 m. šios žuvų rūšies išteklių dydis yra mažesnis už kritinį.

8.2. Bretlingiai. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama beveik visoje LEZ akvatorijoje, didžiausios biomasės stebimos didesniuose nei 30–40 m gyliuose. 2004 m. šių žuvų laimikiai sudarė 51,4% visų LEZ sugautų žuvų masės. Pasirinkti rajonai laikomi jų jauniklių atsiganymo vietomis, kuriose tam tikru metų laiku bretlingiai sudaro dideles santalkas.

8.3. Strimelės. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama visoje LEZ akvatorijoje. Pavasarį migruoja į priekrantės vandenis neršti. Turi didelę verslinę reikšmę, pavyzdžiui, 2004 m. jų laimikiai sudarė 14,4% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės.

8.4. Upinės plekšnės. Dugninė rūšis, jautriai reaguojanti į grunto užterštumą bei kitus antropogeninius veiksnius. Jų sugavimai LEZ jau nuo 2001 m. viršija 1000 t per metus. Vyksta sezoninės migracijos ir paplitusi visoje LEZ.

8.5. Kitos žuvų rūšys. Priskiriamos periodiškai mėginiuose aptinkamos žuvų rūšys, kurios yra svarbūs bioindikatoriai, pavyzdžiui, perpelės, keturūsės vėgėlės ir kitos.

V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA

9. Darbai jūroje vykdomi MŽTG „Darius“ naudojant specialų tralą TV-3/520. Tralo eiga dugnu kontroliuojama hidroakustiniu prietaisu „Simrad EY-500“. Biologinių parametrų nustatymui naudojama įvairi laboratorinė įranga (specialios matavimo lentos, svarstyklės, binokuliarai, mikroskopai ir kt.). Vandens temperatūros nustatymui naudojami termometrai ir specialūs zondai.

10. Laivui pasiekus monitoringo programoje numatytą tralavimo trasą, nustatoma vandens temperatūra, grunto tipas. Sustabdžius vajerius (tralui pasiekus dugną), pradedamas skaičiuoti tralavimo laikas, t.y. 30 min., kuomet laivo greitis yra 3 mazgai. Tralavimai vykdomi tik šviesiu paros metu. Visi tralavimo duomenys (tralavimo pradžios ir pabaigos koordinatės, rūšinė laimikio sudėtis ir kt.) įrašomi specialioje, numatytos formos tralavimo kortelėje.

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

11. Ėminiai registruojami tralavimo kortelėje (1 priedas).

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

12. Atrinkus žuvų mėginį jis yra „konservuojamas“ (atvėsinamas arba užšaldomas šaldytuve arba šaldymo kameroje, sumaišomas su smulkintu ledu) ir laikomas laivo triume, iki kol laivas pasieks iškrovimo vietą. Išsami biologinė žuvų analizė atliekama krante, t.y. laboratorijoje, pagal priimtas metodikas (Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

13. Visi žuvies išmatavimai (ilgis L, masė, lytinių produktų brandos stadija, skrandžio užpildymas) surašomi specialiame, nustatytos formos, darbiniame žurnale. Žuvies amžiaus nustatymui išimami otolitai, jie dedami į specialias knygutes. Žurnalo ir knygučių laikymo trukmė – 15 metų.

14. Nustačius žuvų amžių mėginiuose, visi gauti duomenys suvedami į kompiuterį, t.y. sudaroma duomenų bazė, į kurią įeina žuvų biologinių parametrų duomenys bei rajono, kuriame buvo sugautos, sąlygos ir charakteristikos. Laikas, periodiškumas, žuvų rūšys, jų kiekis pateikti 1 lentelėje.

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪRA

15. Bandiniai ruošiami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

IX. MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAS

16. Mėginiai analizuojami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

X. DUOMENŲ ANALIZĖS METODAS IR DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

17. Mėginiai analizuojami ir duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

XI. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

18. Stebėjimus organizuoja ir atlieka Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žuvininkystės tyrimų laboratorija.

______________

Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių

naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje

jūroje) metodinių reikalavimų

1 priedas

TRALAVIMO KORTELĖS UŽPILDYTAS PAVYZDYS

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas	Koordinatės		Poėmių skaičius	Ėmimo laikas, mėnuo	Ėmimo įrankiai	Biologiniai parametrai						Hidrologiniai parametrai	Vykdytojas
		X	Y
							Rūšis	Kiekis, vnt.	Ilgis, L	Svoris	Amžius	Lytis	Temperatūra, °C
1	Baltijos jūra						menkė	skaičiuojamos visos sugautos	50	50	50	50
		55°	20°	4	03,05,	tralas TV-3/520	strimelė		100	100	100	100	+	LVŽŽTC
		53,5'	48,0'		09,11		bretlingis		50	50	50	50		ŽTL
							up. plekšnė		20	20	20	20
2	Baltijos jūra						menkė	skaičiuojamos visos sugautos	50	50	50	50
		55°	20°	4	03,05,	tralas TV-3/520	strimelė		100	100	100	100	+	LVŽŽTC
		50,0'	30,0'		09,11		bretlingis		50	50	50	50		ŽTL
							up. plekšnė		20	20	20	20
3	Baltijos jūra						menkė	skaičiuojamos visos sugautos	50	50	50	50
		55°	20°	4	03,05,	tralas TV-3/520	strimelė		100	100	100	100	+	LVŽŽTC
		30,0'	38,0'		09,11		bretlingis		50	50	50	50		ŽTL
							up. plekšnė		20	20	20	20
4	Baltijos jūra						menkė	skaičiuojamos visos sugautos	50	50	50	50
		55°	20°	4	03,05,	tralas TV-3/520	strimelė		100	100	100	100	+	LVŽŽTC
		38,0'	42,0'		09,11		bretlingis		50	50	50	50		ŽTL
							up. plekšnė		20	20	20	20

______________

Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių

naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje

jūroje) metodinių reikalavimų

2 priedas

BIBLIOGRAFIJA

1. Anon. 2001. Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp.

2. Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos būklė. Jūrinių tyrimų centro mokslinis-informacinis leidinys. Klaipėda, 1998.

3. Thoresson G. Guidelines for coastal monitoring (Fischery biology).– Kustrapport, 1993, 36 p.

4. Правдин. И. Ф. Руководство по изучению рыб. – M., 1966, 327 c.

______________

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

UŽKREČIAMŲJŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi žuvų užkrečiamųjų ligų tyrimams, reikalingiems žuvų sveikatingumo būklei įvertinti natūraliuose vandens telkiniuose. Užkrečiamos žuvų ligos dažnai lėtina žuvų augimo tempą, mažina jų vislumą, lemia į įvairių anomalijų pasireiškimą, turi nemažos reikšmės žuvies mėsos kokybei bei gali sukelti masinius žuvų kritimus.

2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomas žuvų sergamumas vidaus vandenyse.

3. Užkrečiamųjų žuvų ligų tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 programos vykdymo 2005 metais“.

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

4. Užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo vietos parinktos pagal natūralių vandens telkinių kokybės stebėjimo programą, vykdomą Aplinkos ministerijos, bei labiausiai epizootiniu požiūriu jautriuose natūraliuose vandens telkiniuose, kur intensyviausiai vykdoma verslinė žvejyba.

III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

5. Ėminiai surenkami vykdomas vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu stebėjimo vietų ir stebimų objektų sąrašu.

IV. MATUOJAMI PARAMETRAI

6. Atrenkant mėginius vadovaujamasi Metodinių reikalavimų priede pateiktu dominuojančių žuvų sąrašu ir tiriamoms ligoms imlių žuvų šeimų sąrašu:

Eil. Nr.		Pavadinimas	Žuvų kiekis	Dokumentas		Žuvų rūšių pavadinimai
1.		Pavasarinė karpių viremija	5 vnt. vienos rūšies žuvų	KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams		Karpinių šeimos žuvys
2.		Virusinė hemoraginė septicemija	5 vnt. vienos rūšies žuvų	KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams		Lašišinės, sykinės, lydekinės žuvys
3.	Žuvų furunkuliozė		5 vnt. vienos rūšies žuvų		KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams	Lašišinės, sykinės, karpinės, lydekinės ir ešerinės žuvys
4.	Žuvų pseudomonozė5		5 vnt. vienos rūšies žuvų		KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams	Karpinės žuvys
5.	Žuvų parazitai		15 vnt. vienos rūšies žuvų		KSP 5.7. B.2 Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams	Vienos rūšies žuvys

V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA

7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

7.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

8. Ėminių surinkimo registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

8.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

9. Ėminių transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

9.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

10. Bandinių paruošimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

10.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas;

10.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

10.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

10.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;

10.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.

IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose ir žuvų parazitologinius tyrimus atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Viruso loginius ir bakteriologinius tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.

X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

12.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas.

12.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

12.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

12.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;

12.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.

______________

Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio

monitoringo metodinių reikalavimų

priedas

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS

Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.

Eil. Nr.	Programos vykdymo laikas	Vandens telkinio pavadinimas	Monitoringo vietos pavadinimas	Monitoringo vietos koordinatės		Vandens telkinio tipas	Dominuojančios žuvų rūšys
				X	Y
1	2	3	5	6	7	8	9
1	Balandis	Neris	žemiau Nemenčinės	588004	6080800	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
2			žemiau Vilniaus	569789	6061398	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
3			žemiau Jonavos	515000	6102850	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
4			Kauno santaka	496139	6091431	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
5		Žeimena	žemiau Švenčionėlių	625946	6113037	L 5 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
6			žemiau Pabradės	609618	6092982	L 5 tipas	Kuoja, gružlys, lašiša
7		Nevėžis	žemiau Panevėžio	515073	6177935	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
8			žemiau Krekenavos	505016	6154004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
9			žemiau Kėdainių	496803	6123481	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
10			žemiau Babtų	487453	6093254	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
11		Šešupė	Lietuvos–Kaliningrado pasienis	418418	6092649	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis
12			Lietuvos–Lenkijos pasienis	439100	6024804	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
13		Šelmenta	Lietuvos–Lenkijos pasienis	439652	6024268	K 2 tipas	Kuoja, gružlys
14		Drūkšiai	Zarasų, Ignalinos r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
15		Lūšiai	Zarasų, Ignalinos r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, seliava, stinta
16		Dringis	Zarasų, Ignalinos r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
17		Baluošas	Zarasų, Ignalinos r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
18		Kretuonas	Švenčionių r.			starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
19		Žeimenis	Švenčionių r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
20		Kertuojai	Švenčionių r.			starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
21	Gegužė	Šventoji	žemiau Užpalių	598607	6166867	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
22			žemiau Anykščių	567004	6151020	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
23			žemiau Kavarsko	557600	6137500	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
24			žemiau Ukmergės	546279	6120720	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
25		Minija	žemiau Žarėnų	386680	6191007	7 tipas	Kuoja, upėtakis
26			žemiau Kartenos	340008	6200016	7 tipas	Kuoja, upėtakis
27			žemiau Gargždų	334872	6173738	7 tipas	Kuoja, šlakys, žiobris
28		Šešupė	žemiau Marijampolės	460294	6053099	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
29			žemiau Pilviškių	445760	6066240	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
30			žemiau Kudirkos Naujamiesčio	426898	6073060	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, karšis
31		Venta	žemiau Kuršėnų	431822	6210378	K 6 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
32			žemiau Ventos	415170	6231230	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
33			Mažeikių	390857	6252886	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
34		Skroblus	žemiau Dubininkų	518320	5996561	L 3 tipas	Upėtakis, strepetys
35		Didžiulis (Daugai)	Alytaus r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
36		Obelija	Alytaus r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
37		Bebrusai	Molėtų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
38		Galuonai	Molėtų r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
39		Lakajai Baltieji	Molėtų r.			stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
40		Asveja	Molėtų, Švenčionių r.			stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
41		Aisetas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
42		Utenas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
43		Tauragnas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
44		Plateliai	Plungės r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
45	Birželio	Nemunas	žemiau Druskininkų	501000	5991000	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
46			aukščiau Druskininkų	497978	5988134	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
47			žemiau Prienų	499524	6056664	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
48			žemiau Piliuonos	509002	6073004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
49			žemiau Kauno	486569	6086656	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
50			žemiau Vilkijos	470002	6101007	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
51			žemiau Jurbarko	409369	6104754	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
52		Skirvytė	žemiau Rusnės	333402	6131419	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, stinta, karšis
53		Širvinta	žemiau Širvintų	558192	6103933	L, K 5–6	Kuoja, šapalas, žiobris
54		Šušvė	žemiau Grinkiškių	478204	6150003	K4	Kuoja, šapalas, gružlys
55			ties Josvainiais	487562	6126670	K4	Kuoja, šapalas, žiobris
56		Skirvytė	ties Rusne	333402	6131419	mišrus tipas 5–6	Kuoja, karšis, žiobris, lašiša
57		Vištytis	Vilkaviškio r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
58		Sartai	Zarasų, Rokiškio r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, karšis
59		Luodis	Zarasų, Rokiškio r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
60		Dusia	Lazdijų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, stinta
61		Metelys	Lazdijų r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
62		Kuršių marios	Klaipėdos r.			mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
63	Liepos	Merkys	žemiau Valkininkų	541622	6018841	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
64			žemiau Merkinės	512314	6002010	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
65		Jūra	žemiau Kaltanėnų	385880	6136868	L 5 tipas	Kuoja, upėtakis
66			žemiau Tauragės	387808	6121998	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
67			žemiau Vilkyškių	382740	6107000	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
68		Akmena-Danė	žiotyse	319356	6178402	L 5 tipas	Kuoja, šapalas, šlakys
69		Šventoji	žiotyse	522594	6106551	L 5 tipas	Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša
70		Drūkšiai	Ignalinos, Zarasų r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
71		Lūšiai	Ignalinos, Zarasų r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, seliava, stinta
72		Dringis	Ignalinos, Zarasų r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
73		Baluošas	Ignalinos, Zarasų r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
74	Rugpjūtis	Neris	žemiau Nemenčinės	588004	6080800	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
75			žemiau Vilniaus	569789	6061398	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
76			žemiau Jonavos	515000	6102850	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
77			Kauno santaka	496139	6091431	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, karšis, gružlys
78			ties Buivydžiais	611897	6079280	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, gružlys
79		Sidabra	Lietuvos–Latvijos pasienis	476241	6245522	K 4 tipas	Kuoja
80		Šešupė	žemiau Marijampolės	460294	6053099	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
81			žemiau Pilviškių	445760	6066240	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
82			Kudirkos Naumiestis	426898	6073060	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, karšis
83		Šušvė	žemiau Grinkiškių	478204	6150003	K4	Kuoja, šapalas, gružlys
84			ties Josvainiais	487562	6126670	K4	Kuoja, šapalas, žiobris
85		Dusia	Lazdijų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, stinta
86		Metelys	Lazdijų r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
87		Bebrusai	Molėtų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
88		Galuonai	Molėtų r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
89		Lakajai Baltieji	Molėtų r.			stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
90		Kauno marios	Kauno r.			mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
91		Galvė	Trakų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
92		Aisetas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
93		Žuvintas	Alytaus r.			lydekinis	Kuoja, ešerys, lydeka, karšis
94		Vištytis	Vilkaviškio r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
95		Drūkšiai	Ignalinos, Zarasų r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
96		Plateliai	Plungės r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
97		Kuršių marios	ties Ventės ragu			mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
98	Rugsėjis	Nemunas	žemiau Druskininkų	501000	5991000	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius
99			žemiau Prienų	499524	6056664	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
100			žemiau Piliuonos	509002	6073004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
101			žemiau Kauno	486569	6086656	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
102			žemiau Vilkijos	470002	6101007	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, karšis
103			žemiau Jurbarko	409369	6104754	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, salatis, žiobris
104			žemiau Rusnės	333402	6131419	mišrus tipas 7–8	Kuoja, ešerys, stinta, karšis
105		Širvinta	žemiau Širvintų	558192	6103933	L, K 5–6	Kuoja, šapalas, žiobris
106		Minija	žemiau Žarėnų	386680	6191007	7 tipas	Kuoja, upėtakis
107			žemiau Kartenos	340008	6200016	7 tipas	Kuoja, upėtakis
108			žemiau Gargždų	334872	6173738	7 tipas	Kuoja, šlakys, žiobris
109		Kertuojai	Švenčionių r.			starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
110		Žeimenis	Švenčionių r.			seliavinis	Ešerys, kuoja, karšis, seliava
111		Kretuonas	Švenčionių r.			starkinis	Ešerys, kuoja, karšis, starkis
112		Aisetas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
113		Utenas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
114		Tauragnas	Utenos r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
115		Alnis	Molėtų r.			lydekinis	Kuoja, ešerys, lydeka
116		Balsis	Lazdijų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
117	Spalis	Nevėžis	žemiau Panevėžio	515073	6177935	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
118			žemiau Krekenavos	505016	6154004	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
119			žemiau Kėdainių	496803	6123481	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
120			žemiau Babtų	487453	6093254	K 8 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys, karšis
121		Venta	žemiau Kuršėnų	431822	6210378	K 6 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
122			Žemiau Ventos	415170	6231230	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys
123			Mažeikių r.	390857	6252886	L 7 tipas	Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris
124		Žeimena	žemiau Švenčionėlių	625946	6113037	L 5 tipas	Kuoja, ešerys, gružlys
125			žemiau Pabradės	609618	6092982	L 5 tipas	Kuoja, gružlys, lašiša
126		Mūša	žemiau Kulpės	479245	6217551	K 8 tipas	Kuoja, karosas, aukšlė
127		Asveja	Molėtų, Švenčionių r.			stintinis	Kuoja, ešerys, stinta
128		Vištytis	Vilkaviškio r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
129		Sartai	Zarasų, Rokiškio r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, karšis
130		Luodis	Zarasų, Rokiškio r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
131		Plateliai	Plungės r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava, sykas
132		Kuršių marios	Klaipėdos r.			mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis
133	Lapkritis	Šventoji	žemiau Užpalių	598607	6166867	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
134			žemiau Anykščių	567004	6151020	K 8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas
135			žemiau Kavarsko	557600	6137500	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
136			žemiau Ukmergės	546279	6120720	K 7–8 tipas	Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris
137		Merkys	žemiau Valkininkų	541622	6018841	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
138			žemiau Merkinės	512314	6002010	L 7 tipas	Kuoja, ešerys, upėtakis
139		Jūra	žemiau Kaltanėnų	385880	6136868	L 5 tipas	Kuoja, upėtakis
140			žemiau Tauragės	387808	6121998	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
141			žemiau Vilkyškių	382740	6107000	L 5 tipas	Kuoja, žiobris, šlakys
142		Didžiulis (Daugai)	Alytaus r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
143		Obelija	Alytaus r.			karšinis	Kuoja, ešerys, karšis
144		Galvė	Trakų r.			seliavinis	Kuoja, ešerys, seliava
145		Kauno marios	Kauno r.			mišrus tipas	Kuoja, ešerys, karšis, starkis

______________