LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
N U T A R I M A S
DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE PREVENCIJOS
2002 m. birželio 20 d. Nr. 142
Vilnius
Valstybinėje darbo inspekcijoje per 2002 metų 4 mėnesius gauta ir užregistruota 60 pranešimų apie mirtinus nelaimingus atsitikimus ar mirtis ir 74 pranešimai apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe. Per šį laiką ištirti 40 mirtinų ir 46 sunkūs atvejai. Dėl 20 mirtinų atvejų surašyti N-1, dėl 1 – N-2 formos aktai, o 19 atvejų tyrimas nutrauktas, nustačius, kad darbuotojai nusižudė ar mirė nuo ligų, nesusijusių su darbu. Dėl 36 sunkių nelaimingų atsitikimų surašyti N-1 ir dėl 7 – N-2 formos aktai, o 3 atvejais tyrimas nutrauktas, nustačius, kad darbuotojai nukentėjo dėl smurto, nesusijusio su darbu, arba siekiant susižaloti. Pabrėžtina, kad 22 proc. darbe žuvusiųjų įvykio metu buvo neblaivūs.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2002 metais didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyko pramonėje – 37 proc., statyboje – 28 proc., transporto įmonėse – 13 proc. Daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko atliekant statybos, statybos remonto darbus – 12 atvejų, valdant savaeiges transporto priemones – 8 atvejai, atliekant sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus – 6 atvejai, apdorojant medieną – 4 atvejai. Ypač daug mirtinai ar sunkiai sužalotųjų įvairiomis aplinkybėmis krentant iš aukščio – 11 darbuotojų, nemažai – autoįvykių metu – 8 darbuotojai, aptarnaujant technologinius įrenginius – 6, apdorojant medieną – 5, dėl neblaivumo – 4, dėl smurto – 3, nuslinkus tranšėjos šlaito gruntui – 3 ir t. t.
Valstybinei darbo inspekcijai išanalizavus visus šiuos nelaimingus atsitikimus, nustatyta, jog jų dažniausios priežastys buvo susijusios su netinkamu darbo organizavimu (19 atvejų): technologinis procesas (reglamentas), gamybos būdas neatitiko teisės aktų reikalavimų (9 atvejai), buvo netinkamai eksploatuojami (aptarnaujami, prižiūrimi) potencialiai pavojingi įrenginiai (2 atvejai), darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (4 atvejai), darbą atliko nustatyta tvarka neapmokytas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais asmuo (2 atvejai). Nemažai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe lėmė priežastys, susijusios su asmenų veiksmais (14 atvejų): kai nukentėjusysis pažeidė jam privalomo darbuotojų saugos ir sveikatos teisės akto ar norminio dokumento reikalavimus (8 atvejai) arba tai, padarė kitas asmuo, dėl kurio veiksmų ar neveikimo įvyko nelaimingas atsitikimas. Pabrėžtina, kad šiais atvejais asmenys padarę pažeidimus, buvo reikiamai ir apmokyti, ir instruktuoti, ir atestuoti. Tarp pastarųjų priežasčių yra taip pat technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai (2 atvejai), darbuotojų nenaudotos jiems išduotos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės (2 atvejai).
Dalį sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sąlygojo darbo priemonių būklė – nuolat naudojama netinkama saugos požiūriu darbo priemonė arba darbo priemonės gedimas (5 atvejai), darbo aplinka – darbo aplinkos oro užterštumas, netinkamai įrengta darbo vieta (3 atvejai), priežastys, susijusios su eismu (8 atvejai), ir kt.
Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų analizė rodo, kad darbdaviai ne visada vykdo savo pareigą – užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnis), organizuodami darbus nesivadovauja minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje apibrėžtais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės.
Siekdamas atkreipti dėmesį į nemažėjantį sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių šalies įmonėse, nepakankamą jų prevenciją vykdant atitinkamas teisėse aktuose numatytas priemones ir vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi, nutariu:
1. Įgyvendinant prevencines priemones darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti nurodyti darbdaviams:
1.1. atlikti, dalyvaujant (pasitelkiant) darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų atstovams, darbuotojų atstovams, patikrinimus, ar įmonėje darbo vietos, darbo priemonės, technologiniai procesai atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, ir numatyti priemones rastiems pažeidimams pašalinti (kurių negalima pašalinti nedelsiant). Terminas – 2 mėn. po šio Nutarimo įsigaliojimo;
1.2. supažindinti įmonių darbuotojus su šiuo Nutarimu ir numatytų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių planais. Terminas – 10 dienų po šio Nutarimo 1.1 p. nurodytų priemonių parengimo;
1.3. užtikrinti, kad organizuojant bei atliekant darbus nuolat būtų vadovaujamasi:
1.3.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje apibrėžtais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais,
1.4. nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, jeigu ji dar nenustatyta. Terminas – 2 mėn. po šio Nutarimo įsigaliojimo;
1.5. užtikrinti, kad būtų vykdomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 08 09 įsakymas Nr. 102 (Žin., 1996, Nr. 79-1904).
2. Pavesti darbo inspektoriams įmonių patikrinimo metu:
2.1. patikrinti, ar darbdaviai ir darbuotojai yra susipažinę su šiuo nutarimu, ar darbdaviai ėmėsi atitinkamų priemonių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti;
2.2. imtis ryžtingų poveikio priemonių, kad esantys organizaciniai trūkumai ir pažeidimai darbo vietose būtų nedelsiant šalinami;
3. Šio Nutarimo vykdymo kontrolę pavedu LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui Jonui Naujaliui.